Tauragės apylinkės teismo nutartis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos E. J. pareiškimą dėl termino palikimui pagal įstatymą priimti atnaujinimo, suinteresuoti asmenys V. B., Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Suinteresuoti asmenys V. B. ir Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos atsiliepimo į pareiškimą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkintinas.

Bylos medžiaga nustatyta, kad R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir V. B., gim. (duomenys neskelbtini), yra pareiškėjos E. J. ( buvusi pavardė (duomenys neskelbtini)) tėvai. Iš mirties liudijimo nuorašo nustatyta, kad pareiškėjos tėvas R. B. (duomenys neskelbtini) mirė.

Kaip matyti iš 2022-11-10 Valstybės įmonės (toliau – VĮ) Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo, žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) bei žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso R. B. (įregistravimo pagrindas – 2007-12-07 Apskrities viršininko sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini)).

Iš byloje pateiktos 2023-02-22 Lietuvos antstolių rūmų pažymos dėl informacijos pateikimo (Nr. (duomenys neskelbtini)), matyti, kad patikrinus Antstolių informacinę sistemą 2023-02-22 nenustatyta duomenų, kad iš R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) būtų vykdomi išieškojimai.

Klaipėdos regioninio valstybės archyvo rašte (dokumento registracijos Nr. DOK-2500) „Dėl duomenų pateikimo“ Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad 2024-01-23 teismo prašyme nurodytų duomenų (ar Šilutės notarinėje kontoroje buvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas ir jeigu taip, kas kreipėsi dėl jo išdavimo 2008-07-04 mirus R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pateikti negali, kadangi Klaipėdos regioniniam valstybės archyvui Šilutės notarinės kontoros archyviniai dokumentai saugoti perduoti iki 1992-12-01, Šilutės 1-ojo notaro biuro notarės N. K. archyviniai dokumentai saugoti perduoti iki 1995-11-02.

Remiantis VĮ Registrų centro duomenimis, R. B. turėjo du vaikus, t. y. dukrą E. J. bei sūnų M. B., kuris jau yra miręs. Nuo 1995-02-20 jo deklaruota gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini).

Iš 2024-02-01 VĮ Registrų centro testamentų registro išrašo matyti, kad po R. B. mirties testamentų registre nėra įregistruotų palikėjo palikimo priėmimo faktų.

Paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) pagal testamentą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.1 straipsnio 1 dalis). Tam, kad gautų palikimą, įpėdinis turi įstatymo nustatyta tvarka ir terminais priimti palikimą, t. y. apsispręsti, jog nori palikimą priimti ir atlikti įstatyme nustatytus veiksmus: kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notarą arba faktiškai pradėti valdyti paveldėtą turtą (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Siekiant užtikrinti apibrėžtumą civiliniuose teisiniuose santykiuose ir skatinant įpėdinius kuo greičiau priimti sprendimą dėl paveldimo turto, CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad palikimas turi būti priimtas per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Pagal CK 5.57 straipsnį įstatymo nustatytas terminas palikimui priimti gali būti teismo atnaujintas, jeigu nustatoma, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių.

Pagal kasacinio teismo praktiką klausimą, ar konkrečios palikimui priimti priežastys pripažintinos svarbiomis, ar šios yra pagrindas jį atnaujinti, teismas turi spręsti, atsižvelgdamas į terminų, nustatytų palikimui priimti paskirtį, teisines pasekmes, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio atnaujinti terminą (arba kurio vardu prašoma priimti palikimą), teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-262-421/2017). Svarbiomis termino praleidimo priežastimis gali būti pripažintos objektyvios, t. y. nuo asmens valios nepriklausiusios aplinkybės, jei asmuo, sužinojęs apie savo teisę, dėl kurios įgyvendinimo praleistas terminas, nedelsdamas, t. y. per protingus terminus, kreipiasi į teismą dėl termino atnaujinimo. Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-258/2007). Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas termino palikimui priimti pratęsimo klausimą, turi įvertinti, ar nebus pažeisti kitų asmenų teisėti interesai bei viešasis interesas. Teismai turi ieškoti teisingo pareiškėjo, prašančio atnaujinti praleistą terminą, ir asmenų, kurių teises bei pareigas paveiktų toks atnaujinimas, teisėtų interesų balanso (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-04-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-191/2012).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad teismas, nagrinėjantis įpėdinio prašymą atnaujinti terminą palikimui priimti, turi: pirma, nustatyti, ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą; antra, konstatavęs, kad atitinkamos aplinkybės buvo, teismas turi vertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimą; trečia, teismas turi išsiaiškinti palikimą priėmusių įpėdinių ar kitų suinteresuotų asmenų poziciją dėl termino pratęsimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-191/2012).

Pareiškėja nurodė, kad terminą palikimui priimti praleido dėl pateisinamų priežasčių: apie atsiradusį palikimą pareiškėja sužinojo visai neseniai, be to, palikimo atsiradimo metu pareiškėja E. J. buvo nepilnametė.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėja E. J. mirus palikėjui R. B. dar buvo mažametė, tai yra, tuo metu jai buvo 13 metų. Pareiškėja, būdama jauno amžiaus ir neturėdama teisinių žinių galėjo tinkamai nesuprasti apie savo teisę paveldėti turtą po tėvo mirties. Pareiškėjos motina, atstovė pagal įstatymą, per įstatyme nustatytą trijų mėnesių terminą nesikreipė dėl palikimo priėmimo mirus pareiškėjos tėvui. Tai, kad pareiškėjos motina, kaip jos atstovė pagal įstatymą, laiku neatliko įstatyme nurodytų veiksmų dėl palikimo priėmimo, neturėtų lemti neigiamų padarinių (teisės paveldėti praradimo) atsiradimo pareiškėjai. Pareiškėja, sužinojusi apie palikimą, ėmėsi aktyvių veiksmų, t. y. nedelsiant kreipėsi su pareiškimu dėl praleisto termino palikimui priimti atnaujinimo. Teismas neturi pagrindo spręsti, jog pareiškėja elgėsi nesąžiningai ir procesinį terminą praleido dėl savo pačios aplaidumo ir nerūpestingumo. Byloje taip pat nėra jokių duomenų, jog termino palikimui priimti atnaujinimas nepagrįstai ir neteisėtai suvaržytų ar pažeistų kitų asmenų teises, suinteresuoti asmenys dėl termino atnaujinimo prieštaravimų nepateikė.

Įvertinęs pareiškėjos argumentus, nurodytas aplinkybes bei byloje kitus esančius duomenis, teismas daro išvadą, kad pareiškėja nurodė objektyvias aplinkybes, dėl kurių ji laiku neįgyvendino teisės į palikimo priėmimą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad terminas palikimui priimti buvo praleistas dėl objektyvių priežasčių, palikimo priėmimo termino praleidimo priežastys, vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, laikytinos svarbiomis ir yra pagrindas pareiškėjai atnaujinti terminą palikimui, atsiradusiam po tėvo R. B. mirties (duomenys neskelbtini), priimti, todėl pareiškimas tenkintinas (CK 1.5 straipsnio 4 dalis, 5.57 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 578 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-292 straipsniais, 442 straipsnio 13 punktu, 576-578 straipsniais, 582 straipsniu,

nutaria:

Pareiškimą patenkinti.

Atnaujinti E. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) praleistą įstatyme numatytą trijų mėnesių terminą tėvo R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini) palikimui priimti.

Trijų mėnesių palikimo priėmimo terminą pradėti skaičiuoti nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos.

Išaiškinti pareiškėjai E. J., kad ji turi teisę per tris mėnesius nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos kreiptis dėl palikimo priėmimo į notarą pagal R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), paskutinę nuolatinę gyvenamąją vietą.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties kopijos įteikimo gali būti skundžiama atskiruoju skundu Klaipėdos apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmus.