Vilniaus apygardos teismo nutartis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi suinteresuotų asmenų G. Š. (skolininko) ir I. Š. atskiruosius skundus dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. vasario 20 d. nutarties, kuria tenkintas skundas, civilinėje byloje pagal pareiškėjos B. B. skundą dėl antstolės I. K. veiksmų, suinteresuoti asmenys G. Š. (skolininkas) ir I. Š.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Motyvuojamoji dalis

Byloje nagrinėjamas antstolio patvarkymo teisėtumo ir pagrįstumo klausimas.

Pareiškėja kreipėsi į teismą prašydama panaikinti antstolės I. K. padėjėjo E. B. 2011-12-12 patvarkymą Nr. S-139-18936. Nurodė, kad pateikė antstolei vykdymui 2011-08-17 išduotą vykdomąjį raštą dėl išlaikymo įsiskolinimo išieškojimo. Pareiškėjos teigimu, suinteresuotas asmuo I. Š. 2010-07-20 jai padovanojo 4 000 Lt ir šie santykiai neturi nieko bendro su suinteresuoto asmens G. Š. skolos vaikams padengimu. Ginčijamu patvarkymu antstolės padėjėjas, viršydamas jam įstatymu suteiktus įgaliojimus, neturėdamas tam jokio teisinio pagrindo, nutraukė tarp pareiškėjos ir I. Š. sudarytą pinigų dovanojimo sutartį ir pareiškėjai padovanotus 4 000 Lt įskaitė į G. Š. skolos vaikams padengimą.

Atsiliepimu į pareiškėjos skundą suinteresuotas asmuo G. Š. prašė skundą atmesti. Nurodė, kad bet kokiam sandoriui atsirasti reikalinga šalių valia – aiškiai išreikštas ketinimas sudaryti dovanojimo sutartį. Jei tokio ketinimo neišreikšta, tai nėra jokio teisinio pagrindo pinigus (4 000 Lt), pervestus į pareiškėjos sąskaitą, laikyti dovanotais. Kadangi nebuvo susiklosčiusių dovanojimo santykių, tai tokie santykiai ir nebuvo nutraukti antstolio veiksmais. Pažymėjo, kad I. Š. patvirtino, jog pinigai buvo pervesti anūkams. Antstolė neviršijo savo įgaliojimų konstatuodama aplinkybes, t. y. I. Š. pervestus 4 000 Lt įskaitydama į G. Š. skolą, nes tai buvo tikroji suinteresuoto asmens valia.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2012-02-20 nutartimi panaikino antstolės I. K. padėjėjo E. B. 2011-12-12 patvarkymą Nr. S-139-18936; priteisė valstybei iš suinteresuotų asmenų antstolės I. K. ir G. Š. po 14,20 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Byloje nustatyta, kad Vilniaus m. 2 apylinkės teismas 2011-08-17 išdavė vykdomąjį raštą pagal teismo 2007-03-13 sprendimą, kuriuo, be kita ko, G. Š. įsipareigojo mokėti po 300 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis savo dviem nepilnamečiams vaikams iki jų pilnametystės. Pareiškėja 2011-08-25 antstolei I. K. pateikė prašymą priimti vykdomąjį raštą dėl išlaikymo išieškojimo; prašyme nurodyta, kad iki rugsėjo 1 d. bendra skolos suma – 900 Lt. Pareiškėja 2011-09-08 pateikė antstolei prašymą, be kita ko, indeksuoti 2007 ir 2008 metais mokėtą išlaikymą. Antstolės 2011-11-18 patvarkyme nustatyta, jog išlaikymo skola 2011-11-01 6 565,48 Lt. Suinteresuotas asmuo I. Š. 2011-12-01 pareiškimu informavo antstolę, kad 2010-07-20 pareiškėjai pervedė 4 000 Lt; norėdama padėti savo sūnui už jį sumokėjo pareiškėjai didelę dalį lėšų, kurias vaikų išlaikymui įsipareigojo mokėti G. Š.; pervesta 4 000 Lt suma banko mokėjimo pavedimo grafoje įvardyta kaip dovana, nes I. Š. neteikė reikšmės mokėjimo pavadinimui, be to, taip patarė daryti pareiškėja; šie pinigai skirti I. Š. anūkams. I. Š. nurodytu pareiškimu prašė jos pervestą 4 000 Lt sumą laikyti G. Š. sumokėta suma, skirta jo vaikų išlaikymui. Ginčijamame 2011-12-12 patvarkyme antstolės I. K. padėjėjas E. B., nurodė, kad, atsižvelgiant į naujus duomenis apie išlaikymo mokėjimą išlaikymo skola 2011-12-01 sudaro 2 565,48 Lt.

Teismas konstatavo, jog nagrinėjamu atveju sprendžiant dėl ginčijamo patvarkymo teisėtumo, būtina įvertinti suinteresuoto asmens I. Š. 2010-07-20 pervestų 4 000 Lt paskirtį, tačiau aplinkybės, susijusios su šiuo pervedimu ir I. Š. pareiškimu antstolei, byloje gali būti nagrinėjamos ir vertinamos tik tiek, kiek tai susiję (teisiškai reikšminga) būtent su ginčijamo antstolės patvarkymo teisėtumu. Teismas nustatė, kad I. Š. 2010-07-20 atliko du mokėjimus (3 000 Lt ir 1 000 Lt) į pareiškėjos banko sąskaitą; mokėjimo paaiškinimo skiltyje nurodyta „dovana“. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad pinigų pervedimo dokumentuose nenurodyta, jog pinigai pervedami G. Š. vardu, skirti alimentų G. Š. vaikams mokėjimui. Nors I. Š. 2011-12-01 pareiškime antstolei ir prašė jos pervestą sumą laikyti G. Š. sumokėta suma, skirta jo vaikų išlaikymui, tačiau šis I. Š. prašymas antstolei pateiktas praėjus daugiau negu metams laiko nuo pinigų pervedimo sandorio. Teismo nuomone, svarbi ir ta aplinkybė, kad apie I. Š. pervestus pinigus suinteresuoti asmenys vykdomojoje byloje „prisiminė“ tik tada, kai antstolė, atitinkamai indeksuodama išlaikymo sumas, 2011 m. lapkritį perskaičiavo išlaikymo vaikams skolą, kuri po indeksavimo tapo 6 565,48 Lt, vietoje iki tol ginčo tarp B. B. ir G. Š. dalyku buvusios 900 Lt dydžio skolos. Teismas suinteresuoto asmens G. Š. teiginių dėl alimentų sumokėjimo avansu ir suinteresuoto asmens I. Š. 2011-12-01 pareiškime antstolei išdėstytų iš esmės analogiško turinio teiginių nevertino kaip teisingų ir patikimų įrodymų, kurie galėtų patvirtinti, kad I. Š. 2010-07-20 4 000 Lt pervedė, pirma, G. Š. (o ne savo) vardu ir, antra, kaip būtent išlaikymą G. Š. vaikams, o ne kaip dovaną (pareiškėjai ir (arba) pareiškėjos vaikams, I. Š. anūkams ar kitiems asmenims). Tokių aplinkybių (kam būtent – pareiškėjai asmeniškai ar pareiškėjos ir G. Š. vaikams – buvo padovanoti pinigai) nustatinėjimas peržengtų nagrinėjamos bylos ribas, todėl šios aplinkybės detaliau nenagrinėtos. Į šios bylos nagrinėjimo ribas taip pat nepatenka aiškinimasis ir tų aplinkybių, kaip būtent buvo panaudoti į pareiškėjos sąskaitą pervesti 4 000 Lt. Padaręs išvadą, kad I. Š. 2010-07-20 pervesti 4 000 Lt nebuvo skirti G. Š. alimentinės prievolės įvykdymui, teismas sprendė, kad antstolis šia pinigų suma neturėjo pagrindo sumažinti G. Š. išlaikymo vaikams skolos dydžio. Dėl to pareiškėjos skundas tenkintas ir ginčijamas antstolės patvarkymas panaikintas.

III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimo į juos argumentai

Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo G. Š. prašo panaikinti Vilniaus m. 3 apylinkės teismo 2012-02-20 nutartį ir palikti galioti antstolės I. K. padėjėjo E. B. 2011-12-12 patvarkymą Nr. S-139-18936. Apelianto nuomone, nutartis neteisėta ir nepagrįsta. Apeliantas nurodo, jog dovanojimo sutartis nebuvo sudaryta. Nors mokėjimo paskirtyje nurodyta, kad į pareiškėjos sąskaitą pervesti pinigai – dovana, tačiau I. Š. išreiškė valią, jog šie pinigai būtų laikomi G. Š. išlaikymu savo vaikams. Kadangi tarp šalių nebuvo susiklostę dovanojimo teisiniai santykiai, jie nebuvo nutraukti antstolio neteisėtais veiksmais. Pažymi, kad pareiškėja nepateikė jokių įrodymų, jog 4 000 Lt suma jai buvo dovanota. Nėra teisinio ir faktinio pagrindo teigti, jog antstolės padėjėjas viršijo teisės aktų numatytus įgaliojimus, ar vykdymo procesas buvo neteisėtas, nes jis tik atliko savo tiesioginę funkciją – vykdė išieškojimą. 4 000 Lt suma pagrįstai įskaityta į išlaikymo įsiskolinimo sumos grąžinimą. Nurodo, jog data, kada buvo pateiktas pareiškimas dėl 4 000 Lt pervedimo, nėra svarbi; be to, dėl prastos sveikatos I. Š. neturėjo galimybės pateikti pareiškimo anksčiau. Bylos kontekste svarbi aplinkybė tai, kad apeliantas ir toliau kiekvieną mėnesį mokėjo išlaikymą, nors teismo vertinimu, 4 000 Lt pervedimas turėjo turėti įtakos mokėjimo periodiškumui. Pabrėžia, kad turi teisę mokėti išlaikymą vaikams avansu. I. Š. nebuvo sudaryta galimybė dalyvauti teismo posėdyje ir duoti paaiškinimus apie sudarytą sutartį. Skundžiama nutartis grindžiama tik išieškotojos nurodytomis aplinkybėmis.

Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo I. Š. prašo panaikinti Vilniaus m. 3 apylinkės teismo 2012-02-20 nutartį ir palikti galioti antstolės I. K. padėjėjo E. B. 2011-12-20 patvarkymą Nr. S-139-18936. Apeliantės nuomone, patvarkymas panaikintas be jokio pagrindo; svarbiausia atsižvelgti į sudariusio sandorį asmens valią – pervesdama pinigus siekė, kad pinigai būtų laikomi sūnaus (G. Š.) išlaikymu jo vaikams, apeliantės anūkams; siekė padėti sūnui. Neteikė didelės reikšmės mokėjimo paskirties nurodymui, manydama, jog svarbiausia atlikti mokėjimai ir išreikšta valia. Teismas, paneigdamas CK 6.465 str. 1 d. bei 6.156 str. nuostatas konstatavo, kad buvo sudaryta dovanojimo sutartis, tačiau neatsižvelgė į apeliantės, kaip asmens sudariusio sandorį, valią; kvalifikuodamas santykius pažeidė apeliantės teisėtus interesus. Pažymi, jog dėl prastos sveikatos neturėjo galimybės dalyvauti teismo posėdyje ir duoti paaiškinimus. Apeliantės teigimu, teismas nenurodė jokių argumentų, kodėl tokio dydžio sumą turėtų dovanoti svetimam žmogui, todėl akivaizdu, kad 4 000 Lt pervesti kaip G. Š. išlaikymas jo vaikams.

Apeliantas G. Š. prisidėjo prie apeliantės I. Š. atskirojo skundo palaikydamas jame išdėstytus argumentus.

Atsiliepimu į atskiruosius skundus pareiškėja prašo palikti nepakeistą Vilniaus m. 3 apylinkės teismo 2012-02-20 nutartį palikti nepakeistą. Pareiškėja nurodo, jog teismas tinkamai nustatė bylos aplinkybes, išsamiai įvertino ir analizavo byloje esančius įrodymus, įsigilino į nagrinėjamo ginčo esmę, priėmė motyvuotą ir teisingą nutartį. Apeliantai iš esmės neteikia motyvų dėl teismo nutarties neteisėtumo ar nepagrįstumo; atkartoja G. Š. atsiliepime į skundą išdėstytus argumentus. Apeliantai neteisingai suvokia skundo dėl antstolio veiksmų esmę, nepagrįstai nurodydami ir ginčydami suinteresuoto asmens I. Š. valią dovanojant pareiškėjai pinigus. Teismas padarė pagrįstą išvadą, kad dovanotojos pavedime nenurodyta, kad tai prievolė už trečiąjį asmenį, nurodyta, kad tai dovana. Todėl antstolis neturėjo pagrindo šia suma sumažinti G. Š. išlaikymo vaikams skolos dydžio.

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Atskirieji skundai netenkinami.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylos bei atskirojo skundo medžiagą sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas skundą dėl antstolio veiksmų teisingai įvertino faktines bylos aplinkybes, išaiškino ir pritaikė šį klausimą reglamentuojančias civilinio proceso normas.

Esminis atskirųjų skundų argumentas, jog dovanojimo sutartis nebuvo sudaryta, todėl I. Š. B. B. pervesta 4 000 Lt suma laikytina G. Š. išlaikymu jo vaikams ir antstolio patvarkymu šia suma pagrįstai sumažintas G. Š. išlaikymo įsiskolinimas.

Nei CPK normose, reglamentuojančiose vykdymo procesą, nei Sprendimų vykdymo instrukcijoje tiesiogiai nėra numatyta galimybė ar draudimas trečiajam asmeniui įvykdyti skolininko prievolę išieškotojui. CK 6.50 str. 1 d. numato, kad prievolę visiškai ar iš dalies gali įvykdyti trečiasis asmuo, išskyrus atvejus, kai šalių susitarimas ar prievolės esmė reikalauja, jog skolininkas ją įvykdytų asmeniškai. Taigi, nagrinėjamu atveju svarbu nustatyti tik tas aplinkybes, ar 2010-07-20 I. Š. atlikti mokėjimo pavedimai gali būti laikomi prievolės už G. Š. įvykdymu, sudarančiu pagrindą sumažinti jo išlaikymo įsiskolinimą.

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai nustatė ir įvertino faktines bylos aplinkybes, susijusias su skolininko G. Š. išlaikymo vaikams teikimu. Kaip nustatyta byloje, 2007-03-13 sprendimu, be kita ko, G. Š. įsipareigojo mokėti po 300 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis savo dviem nepilnamečiams vaikams iki jų pilnametystės. G. Š. iš esmės vykdė savo įsipareigojimus. Iki 2011 m., kuomet pareiškėja kreipėsi į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo ir vykdomąjį raštą pateikė antstolei, nurodydama, kad iki rugsėjo 1 d. bendra skolos suma – 900 Lt (vykd. b.l. 1), vėlesniu prašymu, prašė indeksuoti išlaikymo sumas, įsiskolinimo klausimas tarp šalių nebuvo keliamas.

2010-07-20 suinteresuotas asmuo I. Š. (skolininko G. Š. motina) atliko mokėjimo pavedimus (3 000 Lt ir 1 000 Lt), kurių gavėja – pareiškėja; mokėjimo paaiškinimo skiltyje nurodyta „dovana“ (vykd. bylos l. 35). Dovanojimo sutartis yra neatlygintinė sutartis, pagal kurią viena jos šalis (dovanotojas) perduoda turtą ar turtinę teisę (reikalavimą) kitai šaliai (apdovanotojam) nuosavybės teise arba atleidžia apdovanotąjį nuo pareigos dovanotojui ar trečiajam asmeniui (CK 6.465 str. 1 d.). Apeliantai teigia, jog dovanojimo sutartis nebuvo sudaryta nesant I. Š. valios, pareiškėja nepateikė jokių įrodymų, jog 4 000 Lt suma jai buvo dovanota; teismas nenurodė jokių argumentų, kodėl tokio dydžio sumą turėtų dovanoti svetimam žmogui. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su tokiais atskirųjų skundų argumentais. Kaip minėta, mokėjimo paaiškinimo skiltyje aiškiai nurodyta „dovana“. Vertinant, ar tikroji sandorio šalies valia buvo būtent neatlygintinai suteikti turtą ar turtinę teisę, svarbu nustatyti dovanojimo motyvus. Dovanojimui esant vienašaliam sandoriui, aplinkybes dėl tokio sandorio buvimo ar nebuvimo įrodinėti turi pati dovanotoja, tačiau kaip minėta, nagrinėjamu atveju 2010-07-20 mokėjimų vertinimas svarbus tik nustatant, ar šie pavedimai gali būti laikomi prievolės už G. Š. įvykdymu, sudarančiu pagrindą antstoliui sumažinti išlaikymo įsiskolinimą, aplinkybės dėl paties sandorio, dovanotojos valios ir kt. nėra nagrinėjamos bylos dalykas.

Esant nustatytoms faktinėms aplinkybėms, jog 2010-07-20 suinteresuotam asmeniui I. Š. atliekant mokėjimo pavedimus, tarp pareiškėjos B. B. ir skolininko G. Š. nebuvo kilęs ginčas dėl įsiskolinimo, pagal šalių elgesį tuo metu, galima teigti, jog įsiskolinimo nebuvo, bei aplinkybei, kad I. Š. mokėjimo paaiškinimo skiltyje nurodyta „dovana“, ir nenurodyta, jog pinigai pervedami G. Š. vardu, ar alimentų G. Š. vaikams mokėjimui, nėra pagrindo išvadai, kad minėtieji pavedimai gali būti laikomi prievolės už G. Š. įvykdymu. To nepaneigia I. Š. 2011-12-01 pareiškime antstolei nurodytos aplinkybės. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes ir pagrįstai padarė išvadą, kad I. Š. 2010-07-20 mokėjimai atlikti ne kaip skirti G. Š. alimentinės prievolės įvykdymui, atitinkamai pagrįstai padaryta išvada, kad antstolis šia pinigų suma neturėjo pagrindo sumažinti G. Š. išlaikymo vaikams skolos dydžio.

Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su G. Š. atskirojo skundo argumentu, jog nebuvo sudaryta galimybė suinteresuotam asmeniui I. Š. dalyvauti teismo posėdyje ir duoti paaiškinimus apie sandorį. Ypatingąja teisena nagrinėjamos bylos nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka; tačiau bylą nagrinėjantis teismas turi teisę nuspręsti nagrinėti konkrečią bylą žodinio proceso tvarka. Dalyvaujančių byloje asmenų neatvykimas į teismo posėdį nekliudo teismui išnagrinėti bylą, išskyrus CPK V dalyje numatytus atvejus, kai dalyvaujančių byloje asmenų dalyvavimas teismo posėdyje yra privalomas (CPK 443 str. 5 d.). Kaip matyti iš bylos medžiagos, pirmosios instancijos teismas, siekdamas tinkamai įvertinti faktines aplinkybes dėl 4 000 Lt pervedimo pareiškėjai, bei jog skundo nagrinėjimas gali būti susijęs su pareiškėjos ir I. Š. teisiniais santykiais, 2012-01-06 nutartimi į bylos nagrinėjimą suinteresuotu asmeniu įtraukė I. Š. (b.l. 7-8); jai buvo išsiųstas pranešimas dėl atsiliepimo pateikimo (b.l. 9), kuris įteiktas 2012-01-11 (b.l. 13), tačiau atsiliepimas nepateiktas. 2012-01-26 nutartimi teismas paskyrė bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka (b.l. 19); nutarties kopija ir teismo šaukimas skirti I. Š., grąžinti teismui neįteikti, po 2012-02-02 teismo posėdžio (b.l. 38). Kaip matyti iš 2012-02-02 teismo posėdžio protokolo (b.l. 32-36), posėdžio metu buvo spręstas klausimas dėl bylos nagrinėjimo galimumo neatvykus suinteresuotam asmeniui I. Š.; suinteresuoto asmens G. Š. atstovas, advokatas Ž. M., nurodė, jog apie teismo posėdį I. Š. žinoma, bylą galima nagrinėti jai nedalyvaujant, nes ji raštu išdėsčiusi poziciją dėl nagrinėjamo ginčo. Teismo posėdyje dalyvavęs G. Š. neišreiškė kitokios pozicijos šiuo klausimu. Apeliantė I. Š. savo atskirajame skunde nurodo, jog posėdyje neturėjo galimybės dalyvauti dėl prastos sveikatos. Atsižvelgiant į išdėstytą, darytina išvada, jog suinteresuotas asmuo I. Š. buvo informuota apie nagrinėjamą bylą, o jos neatvykimas į posėdį neturi įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui. Be to, kaip minėta dovanojimo sandoris nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.

Dėl kitų atskirųjų skundų argumentų nepasisakoma pažymint, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.).

Esant tokioms aplinkybėms, pripažįstama, kad atskiruosiuose skunduose nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį. Todėl atskirieji skundai atmetami, paliekant Vilniaus m. 3 apylinkės teismo 2012-02-20 nutartį nepakeistą (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) išlaidos nagrinėjamoje byloje apeliacinėje instancijoje neviršija 10 Lt, sutinkamai su CPK 92 str., Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ jos nepriteisiamos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 str. 1 d. 1 p., 339 str.

nutaria:

Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. vasario 20 d. nutartį palikti nepakeistą.