Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje (pagreitintas procesas ) išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

G. U., a.k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, vedęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), arba (duomenys neskelbtini), teistas 2025-09-22 Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 1 dalį 34 MGL dydžio (1700 Eur ) bauda, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

kaltinamasis G. U. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas daugiau nei 1,51 promilių neblaivumas: 2025-09-05, 23.54 val., (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „BMW X5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (2025-09-06, 00.28 val. nustatytas 1,56 promilės neblaivumas), t. y., vairavo transporto priemonę, kai nustatytas daugiau nei 1,51 promilės neblaivumas.

Kadangi kaltinamasis po prokuroro pareiškimo dėl bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka paskelbimo prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnio, 291 straipsnio nuostatomis, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka. Be kaltinamojo prisipažinimo, byloje surinkti ir ištirti kiti duomenys.

Neblaivumo nustatymo akte užfiksuota, kad alkotesteriu Alcotest 7510, Nr. ARKB– 0378, Nr. 2361260 2025-09-06 0.10 val. G. U. nustatytas 1, 63 prom., 0.28 val. - 1, 56 prom. girtumas (t.1, b.l. 35-38).

Motyvuojamoji dalis

Veikos kvalifikavimas

Kaltinamojo kaltė visiškai įrodyta. Teismas laiko įrodyta, kad jis, 2025-09-05, 23.54 val., (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „BMW X5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai nustatytas daugiau nei 1,51 promilės neblaivumas. G. U. kaltė įrodyta paties prisipažinimu, neblaivumo nustatymo aktu, liudytojos A. Ž. parodymais, apžiūros protokolais. Iš neblaivumo nustatymo akto matyti, kad G. U. 2025-09-06, 00.28 val. nustatytas 1,56 promilės neblaivumas. Abejonių nekyla ir dėl alkotesterio Alcotest 7510, Nr. ARKB– 0378, Nr. 2361260 parodymų, kuriuo buvo nustatytas G. U. neblaivumas, tinkamumo naudoti. Iš patikros sertifikato Nr. 2361260 matyti, kad alkotesteris Alcotest 7510, Nr. ARKB– 0378 tinkamas naudoti iki 2025 m. gruodžio 16 d., patikra atlikta 2025 m. birželio 17d. Šiuo atveju teismui nekyla abejonių dėl alkotesterio parodymų tikslumo. Taigi, net ir pritaikius paklaidą, kaltinamajam nustatytas daugiau nei 1,51 promilės neblaivumas. Pažymėtina ir tai, kad įrodinėjant neblaivumo faktą, alkotesterio parodymai yra viena pagrindinių įrodinėjimo priemonių. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra nurodęs, kad įvykio vietoje atlikto vairuotojo blaivumo patikrinimo alkotesteriu rezultatai, nesant duomenų apie pažeistą patikrinimo procedūrą, paprastai geriausiai atspindi asmens būseną vairavimo metu. Kad įvykio dieną vartojo alkoholinius kokteilius neneigė ir pats kaltinamasis. Ši kaltinamojo veika kvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Bausmės skyrimas

Kaltinamasis padarė vieną nesunkų nusikaltimą. Kaltinamasis nedirba, baustas administracine tvarka, paskirtų baudų nesumokėjo, teistas. Kaltinamasis pripažino savo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir tokia jo pozicija padėjo nustatyti tiesą byloje ir užtikrinti savalaikį baudžiamąjį procesą, teisminio nagrinėjimo metu taip pat prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi, byla išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka.

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnyje, ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį – įvykdytas vienas nesunkus nusikaltimas, į kaltės formą ir rūšį - nusikalstama veika padaryta tiesiogine tyčia, į nusikalstamos veikos stadiją - veika baigta, atsižvelgtina į nustatytą neblaivumo laipsnį– kaltinamajam nustatytas vidutis neblaivumo laipsnis, kuris nežymiai viršija 1,51 promilių neblaivumą, nuo kurio kyla baudžiamoji atsakomybė. Įvertinęs visas anksčiau aptartas aplinkybes, reikšmingas skiriant bausmę, teismas turi pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam paskyrus baudą, jos dydį nustatant nežymiai didesnį nei straipsnio sankcijoje numatytas baudos minimalus dydis. Toks baudos dydis, atsižvelgus į bausmių skyrimo bendruosius pagrindus, įvertinus padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą, yra realus ir užtikrina socialinę bausmės paskirtį.

Taikytina BK 64¹ straipsnio 1 dalis, 2 dalis, ir kaltinamajam paskirta bausmė mažintina 1/3.

Kadangi G. U. šią nusikalstamą veiką padarė iki Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025-09-22 teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo, bausmės subendrintinos BK 63 straipsnio 1, 3, 9 dalies pagrindu. Atsižvelgiant į bausmių skyrimo motyvus, į tai, kad padarytos veikos nesiskiria pagal pavojingumą, į kaltinamojo asmenybę, bausmės subendrinamos taikant BK 63 straipsnio 3 dalį visiško sudėjimo būdą.

Į paskirtos subendrintos bausmės laiką įskaitoma bausmė, atlikta pagal Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025-09-22 teismo baudžiamąjį įsakymą.

Atsižvelgiant į skirtinos baudos dydį, į kaltinamojo finansinę padėtį, paskirtos baudos mokėjimas išdėstytinas 24 mėnesių laikotarpiui.

G. U. paskirtos kardomosios priemonės : rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktina iki bausmės vykdymo pradžios; specialiosios teisės sustabdymas panaikintinas pradėjus vykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių, kitų klausimų

Lietuvos Respublikos BK 67 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios padeda įgyvendinti bausmės paskirtį (67 straipsnio 1 dalis). Uždraudimas naudotis specialia teise bei turto konfiskavimas – tai baudžiamojo poveikio priemonės, kurios gali būti skiriamos kartu su bausme (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 ir 7 punktai, 3 dalis). G. U. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise, tai yra, teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, 2 (dvejiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2025 m. rugsėjo 8 d.

BK 72 straipsnyje reglamentuota baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas. Pagal šio straipsnio 1 dalį turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Pagal šio straipsnio 2 dalį konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. BK 72 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. Taigi, sąmoningas transporto priemonės panaudojimas darant šioje teisės normoje numatytą tyčinę nusikalstamą veiką yra įtrauktas į BK 281(1) straipsnio 1 dalyje aprašytą nusikaltimo sudėtį kaip būtinasis požymis, nes būtent ją naudojant ir yra sudaromos sąlygos įvykdyti tokio pobūdžio nusikalstamą veiką. Kad transporto priemonė, numatyta 281(1) straipsnio 1 dalies dispozicijoje, laikytina šioje teisės normoje aprašytos nusikalstamos veikos priemone, kuri turi būti konfiskuojama, pripažįstama ir suformuotoje kasacinio teismo praktikoje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-392-699/2017, 2K-51-699/2018, 2K-80-511/2018 ir kt.). Išimtis iš šios taisyklės galėtų būti tik tokie išskirtiniai atvejai, kai turto konfiskavimo taikymas būtų akivaizdžiai neproporcinga priemonė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-50-788/2018).

Kaip jau minėta, G. U. vairavo automobilį, būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,56 prom. neblaivumas, todėl automobilis „BMW X5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), turėtų būti konfiskuojamas kaip darant nusikalstamą veiką panaudota priemonė, kadangi be transporto priemonės panaudojimo išvis neįmanomas nusikalstamos veikos, numatytos BK 281(1) straipsnio 1 dalyje, padarymas. Nustatyta, kad šios transporto priemonės savininkas- valdytojas MB“ (duomenys neskelbtini)“ . Taigi automobilis kaltinamajam nepriklauso. BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.

Iš VšĮ „Emprekis“ pažymos matyti, kad automobilio „BMW X5 Xdrive 4.0l“ 2019 m. vidutinė rinkos kaina Lietuvoje yra 35 210 Eur ( t.1, b.l. 140). Teismų praktikoje įtvirtinta, jog taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas turi būti įvertinamas tokio išieškojimo proporcingumas, t. y. teismas turi diskrecija spręsti, ar iš asmens išieškoti visą konfiskuotino turto vertę, ar tik jos dalį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-315-303/2018, 2K-17-788/2019, 2K-195-788/2019, 2K-50-303/2020). Sprendžiant konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo klausimą proporcingumo principo taikymo kontekste, turi būti įvertintos visos byloje esančios reikšmingos aplinkybės, t. y. atsižvelgta į padaryto nusikaltimo aplinkybes, nusikaltimą padariusį asmenį apibūdinančius duomenis ir kitas šiam klausimui išspręsti turinčias reikšmės aplinkybes (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-119-976/2018). Šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiamas prioritetas, negalima pasirinktinai išskirti ir sureikšminti tik kai kurias iš jų, nes tokiu atveju būtų pažeistas išsamaus bylos aplinkybių ištyrimo principas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-315-303/2018). Teismas, atsižvelgdamas į padaryto nusikaltimo pobūdį (kėsintasi į kelių transporto eismo saugumą), pavojingumą ir pirmiau minėtas padarymo aplinkybes, į tai, kad nebuvo sukelti pavojingi padariniai, į kaltinamojo prisipažinimą ir nuoširdų gailėjimąsi padarius nusikalstamą veiką, į jo šeimos finansinę padėtį, kaip nurodė kaltinamasis, turi tris vaikus, nedirba, gyvena iš santaupų, mano, kad nagrinėjamu atveju visos transporto priemonės vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas iš kaltinamojo būtų neproporcinga (neadekvati) poveikio priemonė jo asmenybei ir padarytam nusikaltimui. Teismo vertinimu, dalies konfiskuotino turto vertės – 7 000 Eur išieškojimas atitiks įstatymo leidėjo siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus užtikrinti visuomenės saugumą kelių eisme, nevaržys kaltinamojo teisių akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti, todėl iš kaltinamojo išieškotina dalis konfiskuotino turto vertės – 7 000 Eur. Teismo nuomone, byloje nustatytos aplinkybės yra pakankamos teigti, kad nagrinėjamu atveju visos automobilio vertės konfiskavimas pažeistų teisingumo ir proporcingumo principus.

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmuose gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma, kurioje prašoma valstybės naudai už valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą priteisti iš G. U. 162, 50 Eur. BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Taigi pagal BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatytą reglamentavimą, įsigaliojusį nuo 2020 m. liepos 15 d., teismas iš kaltinamojo gali išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas ir tuo atveju, kai gynėjo dalyvavimas pripažintas būtinu (išskyrus nurodytas išimtis), tačiau kiekvienu atveju turi būti įvertinta kaltinamojo turtinė padėtis (Vilniaus apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-445-929/2020; Panevėžio apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-162-581/2020).

Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad bylos nagrinėjimo teisme metu kaltinamajam gynėja advokatė M. K. paskirta BPK 51 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu. Šios baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme metu siekiant įgyvendinti kaltinamojo teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas buvo būtinas valstybės iniciatyva, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios. Svarbi ir ta aplinkybė, kad kaltinamąjį teisme pagal susitarimą gynė advokatas Jonas Špelveris. Kadangi kaltinamasis pats pasikvietė gynėją ir apmokėjo jo dalyvavimo išlaidas, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos parinktos gynėjos paslaugų neprireikė, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtos antrinės pagalbos išlaidos iš kaltinamojo nepriteistinos.

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: CD-R laikmena, esanti voke prie bylos 1 tomo viršelio, nuosprendžiui įsiteisėjus paliktina saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi,

nusprendžia:

G. U. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 60 MGL dydžio (3 000 eurų) baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti G. U. galutinę bausmę – 40 MGL dydžio (2 000 eurų) baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, 9 dalimi, paskirtą bausmę subendrinti visiško sudėjimo būdu su Kauno aplinkės teismo Kauno rūmų 2025-09-22 baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, ir galutinę subendrintą bausmę G. U. paskirti 74 MGL dydžio (3 700 eurų) baudą.

Į bausmės laiką įskaityti bausmę, iš dalies atliktą pagal Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025-09-22 baudžiamąjį įsakymą.

Nustatyti, kad G. U. paskirta 74 MGL dydžio (3 700 eurų) bauda savanoriškai turi būti sumokėta per 24 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į teritorinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801. Įmokos kvitą (kvitus, jeigu mokama keliais mokėjimais) būtina pristatyti į Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų Dokumentų priėmimo poskyrį (Klaipėda, S. Daukanto g. 8, 1 a., kab. Nr. 102), arba elektroniniu paštu klaipedos.apylinkes@teismas.lt. Per nustatytą terminą nesumokėjus baudos, ji bus išieškoma priverstine tvarka.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 68 straipsnio 2 dalimi, G. U. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones dvejiems metams, šį terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos, tai yra nuo 2025 m. rugsėjo 8 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalimi, iš G. U. išieškoti valstybės naudai konfiskuotino turto (automobilio „BMW X5“) dalį vertės atitinkančią pinigų sumą 7 000,00 Eur (septynis tūkstančius eurų).

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš kaltinamojo atmesti.

G. U. paskirtas kardomąsias priemones : rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti iki bausmės vykdymo pradžios; specialiosios teisės sustabdymą – panaikinti pradėjus vykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: CD-R laikmeną, esančią voke prie bylos 1 tomo viršelio, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmams.