Kauno apylinkės teismo sprendimas, e2-2057-947/2021

Teismas: Kauno apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2021-05-03
Bylos Nr.: e2-2057-947/2021
Teisminio proceso Nr.: 2-69-3-07577-2020-0
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Asta Žeromskytė-Stanienė
Ieškovas: U. K.
Atsakovas: uždarajai akcinei bendrovei (duomenys neskelbtini)

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2-2057-947/2021Teisminio proceso Nr. 2-69-3-07577-2020-0Procesinio sprendimo kategorijos: 2.2.1.8; 3.2.6.1 (S)

KAUNO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. gegužės 3 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Asta Žeromskytė-Stanienė,sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Gabrielei Žemaitytei,

dalyvaujant ieškovo U. K. atstovui advokatui A. M., atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) (duomenys neskelbtini) atstovei advokatei A. J.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka (nuotoliniu būdu „Zoom“ programos pagalba) išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo U. K. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (duomenys neskelbtini) dėl įpareigojimo paneigti tikrovės neatitinkančią informaciją.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ieškovo reikalavimai ir argumentai

1. Ieškovas U. K. pateikė šiuos ieškinio reikalavimus:

1) pripažinti, jog portale (duomenys neskelbtini) 2020 kovo mėn. 21 d. aktualijų žurnalisto V. P. straipsnyje „U. K. piktinasi karantinu, skelbia nepilnus duomenis iš Italijos“ paskleistos žinios, t. y. „Verslininkas U. K. piktinasi griežtomis saviizoliacijos priemonėmis. Mirtis Italijoje jis nurašo patologinėms ligoms, ne COVID-19“, neatitinka tikrovės ir pažeidžia U. K. garbę ir orumą;

2) įpareigoti atsakovę UAB (duomenys neskelbtini) per 5 kalendorines dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos paskelbti tokio turinio paneigimą portale (duomenys neskelbtini): „PANEIGIMAS. 2020 kovo 21 d. (duomenys neskelbtini) publikuotame aktualijų žurnalisto V. P. straipsnyje pavadinimu „U. K. piktinasi karantinu, skelbia nepilnus duomenis iš Italijos“ paskleistos žinios „Verslininkas U. K. piktinasi griežtomis saviizoliacijos priemonėmis. Mirtis Italijoje jis nurašo patologinėms ligoms, ne COVID-19“ neatitinka tikrovės, U. K. nesipiktina saviizoliacijos priemonėmis, mirtis Italijoje jis nenurašo patologinėms ligoms, (duomenys neskelbtini) jokie atstovai jo neklausė, kaip reikėtų su problema tvarkytis ir U. K. nerekomendavo COVID-19 protrūkį išgyventi ne lyg sezoninio gripo epidemiją, paviešinta informacija pažemino, paniekino bei įžeidė U. K. jo garbę ir orumą. Atsiprašome U. K.“;

3) priteisti iš atsakovės UAB (duomenys neskelbtini) ieškovui U. K. bylinėjimosi išlaidas.

Šalies argumentai

2. Ieškovas nurodė šias ieškinio reikalavimus, jo vertinimu, pagrindžiančias faktines aplinkybes ir argumentus:

2.1. Atsakovė UAB (duomenys neskelbtini) savo administruojamame internetiniame portale (duomenys neskelbtini) (visuomenės informavimo priemonėje) 2020 m. kovo 21 d. publikavo aktualijų žurnalisto V. P. straipsnį „U. K. piktinasi karantinu, skelbia nepilnus duomenis iš Italijos“. Publikacijoje teigiama, kad tokią informaciją ieškovas pateikė savo socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje esančiame 2020 m. kovo 19 d. įraše.

2.2. Šioje publikacijoje, ieškovo teigimu, yra tikrovės neatitinkančių, iškraipytų teiginių, priešiškai ir asmeniškai nuteiktų prieš ieškovą, kaip asmenį.

2.3. Tikrovės neatitinka bei ieškovo U. K. garbę ir orumą pažeidžia, formuoja neigiamą visuomenės požiūrį apie ieškovą publikacijoje paskelbti šie teiginiai:

- „U. K. piktinasi karantinu, skelbia nepilnus duomenis iš Italijos“;

- „Verslininkas U. K. feisbuke piktinasi griežtomis saviizoliacijos priemonėmis. Mirtis Italijoje jis nurašo patologinėms ligoms, ne COVID-19“;

- „Tačiau verslininkas tyčia ar ne, bet nesidalina dvejais „Bloomberg“ publikacijoje minėtais faktais: ligų pobūdžiu ir tirtų asmenų skaičiumi“;

- „Todėl sunku suprasti, kodėl U. K. stebisi, kad lėtinėmis ligomis sirgę, tačiau vis dėlto gyvi buvę žmonės, mirę nuo COVID-19, patenka į būtent nuo SARS-CoV-2 viruso sukeltos ligos aukų statistiką“;

- „Tai, kad ataskaitoje įvardijama, kad mirusieji sirgo itin dažnai ir Lietuvoje sutinkamomis ligomis, U. K. nutylėjo“.

2.4. Publikacijoje ginčo teiginys išdėstomas be jokių nuorodų, kad tai autoriaus manymas ar nuomonė. Publikacijoje vartojami konstatuojamieji pasisakymai:

- „U. K. piktinasi karantinu, skelbia nepilnus duomenis iš Italijos“;

- „Verslininkas U. K. feisbuke piktinasi griežtomis saviizoliacijos priemonėmis. Mirtis Italijoje jis nurašo patologinėms ligoms, ne COVID-19“;

- „Tai, kad ataskaitoje įvardijama, kad mirusieji sirgo itin dažnai ir Lietuvoje sutinkamomis ligomis U. K. nutylėjo“.

Šie teiginiai, ieškovo vertinimu, pagal savo lingvistinę išraišką yra „konstatuojamojo“ pobūdžio. Šiais teiginiais aiškiai konstatuojama ir pateikiama neva ieškovo išsakyta pozicija, kaip objektyviai egzistuojantis dalykas, taigi tai yra laikoma žinia, o žiniai taikomas tiesos kriterijus. Publikacijoje nurodoma informacija / žinia neatitinka tikrovės.

Šalies argumentai

2.5. Ieškovo teigimu, iš jo „Facebook“ paskyroje esančio 2020 m. kovo 19 d. įrašo nėra galimybės įžvelgti ar kitaip suprasti jo, kaip fizinio asmens, piktinimosi ar kitokio nepasitenkinimo karantinu (saviizoliacijos priemonėmis), manyti, jog jis tyčia skelbė nepilnus duomenis iš Italijos ar juos kitaip nuslėpė, nutylėjo. Dėl tokios publikacijos skaitytojai iš antraštės pavadinimo susidarė klaidingą nuomonę apie U. K. ir jo požiūrį į karantiną (duomenų neva slėpimą).

2.6. Publikacijoje nepagrįstai teigiama, kad po įrašu verslininkas neva piktinasi per griežtomis smulkųjį verslą slegiančiomis saviizoliacijos sąlygomis, neva jis rekomendavo išgyventi COVID-19 kaip sezoninio gripo epidemiją. Publikacijoje šis teiginys bandomas grįsti ieškovo pateikiamu komentaru G. T.. Tačiau kaip matyti iš publikacijoje pateikiamo ieškovo komentaro G. T., juo jokiais būdais neišreiškiamas pyktis ar neapykanta neva per griežtomis saviizoliacijos priemonėms. Minimas komentaras paimtas iš konteksto, o jame nėra jokių (duomenys neskelbtini) minimų rekomendacijų. Siekdamas išsiaiškinti skelbiamos informacijos tikslumą, žiniasklaidos atstovas privalėjo pasidomėti visa ieškovo „Facebook“ paskyroje buvusia diskusija, komentarais. Tai būtų padėję suprasti, jog ieškovas (duomenys neskelbtini) paviešintame komentare siūlo kitam diskusijos dalyviui pasidomėti, kokius tuometinius variantus kovoje su virusu taiko kitos šalys, pvz., Jungtinė Karalystė, Singapūras, Indija, Švedija, Pietų Korėja.

2.7. Ieškovas atkreipė dėmesį į tai, jog jis net kelis kartus išreiškė pritarimą įvestam karantinui komentaruose po įrašu, pvz. diskusijoje su M. M. ieškovas pateikė nuomonę, kad karantinas galbūt turėjo būti selektyvinis, o tai jokiu būdu nereiškia pasipiktinimo valstybės sprendimu dėl karantino įvedimo apskritai.

2.8. Įraše ieškovas, priešingai nei nurodoma publikacijoje, Italijoje mirusių asmenų „nenurašinėja“ patologinėms ligoms, t. y. nenurodo, jog jie mirė neva ne nuo COVID-19. Įraše tokios nuomonės ieškovas nėra išreiškęs, jame paviešinti duomenys apie Italijoje mirusius asmenis, kuriuos skelbia ISS (Italy National Health institute, vert. Italijos Nacionalinis Sveikatos institutas). Taigi šie duomenys negali būti laikomi ieškovo nuomone, tačiau žurnalistas publikacijoje šią informaciją pateikė klaidinančiai, kaip paties ieškovo nuomonę.

2.9. Ieškovas įraše pateikė savo nuomonę, kuri buvo paremta „Bloomberg“ publikacijoje pateiktais duomenimis. Tai nesudaro pagrindo (duomenys neskelbtini) žurnalistui skelbti publikacijoje tokių teiginių:

- „Tačiau verslininkas tyčia ar ne, bet nesidalina atvejais „Bloomberg“ publikacijoje minėtais faktais: ligų pobūdžiu ir tirtų asmenų skaičiumi“;

- „Tai, kad ataskaitoje įvardijama, kad mirusieji sirgo itin dažnai ir Lietuvoje sutinkamomis ligomis U. K. nutylėjo“.

Šie teiginiai, ieškovo vertinimu, neabejotinai visuomenei suformavo klaidingą nuomonę, neva ieškovas tyčia skleidė informaciją, naudingą tik jam, o kitą informaciją nuslėpė. Ieškovas pažymi, kad nei ligų pobūdis, nei tiriamų asmenų skaičiaus nepateikimas nebuvo reikalingas „Facebook“ įrašo minčiai / informacijai formuoti ir jos niekaip nedarė klaidingos. Mirčių atvejų skaičius publikacijoje atitiko tos dienos atvejų skaičių ir tai autoritetingos / oficialios institucijos skelbiami duomenys, bet jokiu būdu ne ieškovo sugalvoti, nuslėpti ar iškraipyti duomenys. Ieškovas nelygino ir nesutapatino pateikiamų skaičių su griežtomis priemonėmis, įvestomis Lietuvoje. Jis kėlė klausimą ir samprotavo, kas bus ateityje su verslu, jei karantinas užsitęs pakankamai ilgai.

2.10. Taigi publikacijoje buvo paskelbta tikrovės neatitinkanti informacija. Atsakovė socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje esantį ieškovo įrašą pažymėjo kaip klaidinančią informaciją – „Iš dalies klaidinga informacija“ („Partly false“). Visa tai, ieškovo vertinimu, suponuoja, jog atsakovė sąmoningai siekė sumenkinti ieškovą visuomenės akivaizdoje, neva jis skleidžia klaidingas žinias, nors kaip jau nurodyta, ieškovas savo socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje tik pasidalino oficialių ir pasaulyje pripažintų tinklapių informacija.

2.11. Publikacijoje paviešintos tikrovės neatitinkančios informacijos turinys, jos pobūdis pažemino ieškovą, jo garbę ir orumą, pakirto pasitikėjimą juo visuomenės akivaizdoje, kuriai suformavo klaidingą ir neigiamą nuomonę apie verslininką U. K. ir jo požiūrį į COVID-19, neva jis nesutinka ir piktinasi griežtomis saviizoliacijos priemonėmis, o Italijoje mirtis pateisina / „nurašo“ patologinėms ligoms, bet ne COVID-19.

2.12. Tai, jog publikacija suformavo neigiamą visuomenės požiūrį apie ieškovą, rodo ir publikuotą straipsnį perskaičiusių skaitytojų komentarai. Iš komentarų buvo matyti, jog tokios informacijos paskleidimas paniekino patį ieškovą. Tretieji asmenys, susidarę iš straipsnio turinio neigiamą įvaizdį apie ieškovą, rašė neigiamus komentarus (pvz., „D. Š.: Kada šitą proto ubagą kas nors izoliuos nuo visuomenės?“).

2.13. Apibendrindamas faktines aplinkybes, ieškovas akcentavo kad 2020 kovo 21 d. (duomenys neskelbtini) paskelbtoje publikacijoje esanti informacija neatitinka tikrovės, pažemino bei paniekino U. K., jo garbę ir orumą, pakirto pasitikėjimą juo visuomenės akivaizdoje, tiesiogiai padarė įtaką U. K., kaip sąžiningo verslininko, asmenybei, visuomenei suformavo klaidingą nuomonę apie U. K. ir jo požiūrį į COVID-19. Atsakovė, skelbdama informaciją, iškraipė teisingą, nešališką informaciją bei pateiktą ieškovo nuomonę ir tai naudojo savanaudiškiems tikslams (pritraukti skaitytojus).

2.14. Ieškovas 2020 m. kovo 27 d. kreipėsi su pretenzija į atsakovę ir pareikalavo paneigti paskleistą tikrovės neatitinkančią informaciją, tačiau 2020 m. balandžio 10 d. buvo pateiktas atsisakymas paneigti publikacijoje pateiktą informaciją. Atsakovė atsakyme pažymėjo, kad (duomenys neskelbtini) nepaskelbė tikrovės neatitinkančių ir ieškovo garbę bei orumą pažeidžiančių žinių.

2.15. Ieškinio reikalavimų pagrįstumą, ieškovo vertinimu, neabejotinai patvirtina ir po bylos iškėlimo pateiktas naujas rašytinis įrodymas, t. y. 2020 gegužės 27 d. 13 val. 37 min. atsakovės išpublikuota publikacija, pavadinimu „Tyrimas: Italijoje 96 proc. COVID-19 aukų sirgo kitomis ligomis“. Ieškovas, susipažinęs su 2020 m. gegužės 27 d. publikacijos turiniu, mano, kad jis savo esme, teiginiais ir informacijos pobūdžiu yra artimas / tapatus jo „Facebook“ paskyroje 2020 m. kovo 19 d. paviešintai informacijai. Taigi 2020 m. gegužės 27 d. (duomenys neskelbtini) publikacija tik patvirtina ieškovo 2020 m. kovo 19 d. paviešintos informacijos teisingumą ir atitinkamai paneigia 2020 kovo 21 d. (duomenys neskelbtini) aktualijų žurnalisto V. P. publikaciją.

2.16. Ieškovui pasinaudojus ikiteismine ginčo sprendimo tvarka, tačiau atsakovei atsisakius paneigti paskleistą tikrovės neatitinkančią informaciją, ieškovas kreipėsi su ieškiniu į teismą, siekdamas teismine tvarka apginti savo pažeistas teises, remdamasis Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo (toliau – ir VIĮ) 44 straipsnio 2, 6 dalimis ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.24 straipsnio 2, 4 dalimis.

Šalies argumentai

3. Ieškovas U. K. teismo posėdžiuose nedalyvavo, byloje žodinius paaiškinimus pateikė ir ieškinio reikalavimus palaikė jo atstovas advokatas A. M., nors 2021 m. vasario 8 d. procesiniame dokumente ieškovas pažymėjo, jog ieškovas pats tiesiogiai pageidauja dalyvauti teismo posėdyje nagrinėjant bylą ir dėl ieškinio pagrįstumo išsakyti teismui savo paaiškinimus žodžiu (ieškovo procesinis dokumentas Reg. Nr. DOK-17339). Teismo posėdyje ieškovo atstovas prašė ieškinį tenkinti ir priteisti ieškovui iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas (žyminį mokestį ir išlaidas už advokato teisines paslaugas).

II. Atsakovės atsikirtimų į ieškinį argumentai

4. Atsakovė UAB (duomenys neskelbtini) nurodė, kad su ieškiniu nesutinka ir savo poziciją grindė šiais argumentais:

4.1. Ieškovas 2020 m. kovo 19 d. savo „Facebook“ paskyroje paskelbė viešą įrašą, kuriuo išreiškė pasipiktinimą dėl Lietuvoje paskelbto karantino ir kritiką žiniasklaidai dėl skelbiamos informacijos apie mirtis nuo virusinės infekcijos COVID-19 ((duomenys neskelbtini)).

4.2. Ieškovas yra aktyvus ne tik socialiniuose tinkluose, bet ir visuomeniniame gyvenime, šviečia visuomenę ir formuoja nuomonę tam tikrais klausimais (pvz. skiepų, ligų, maisto, vaistų ir kitomis temomis). Jo „Facebook“ įrašai yra labai populiarūs, juos skaito, bendrina nemaža visuomenės dalis. Įrašą, dėl kurio kilo ginčas, pažymėjo daugiau nei 1 300 skaitytojų, komentavo 979 nariai, juo pasidalino 431 narys. Be to, ieškovas yra asociacijos „Firmus Medicus“ vadovas. Taigi ieškovo skelbiama informacija sulaukia ypač didelio visuomenės dėmesio, todėl žiniasklaidos priemonės dažnai į ieškovo skelbiamą informaciją atkreipia dėmesį, aprašo savo publikacijose, kartais pateikia kritišką požiūrį į ieškovo skelbiamą informaciją.

4.3. Socialinis tinklas „Facebook“ bendradarbiauja su nepriklausomomis faktų tikrinimo organizacijomis visame pasaulyje ir leidžia joms tikrinti „Facebook“ vartotojų viešus įrašus, o nustačius klaidinančią, neteisingą, netikslią ar neišsamią informaciją, ją žymėti „Partly false“ žymėjimu. UAB (duomenys neskelbtini) projektas „Patikrinta (duomenys neskelbtini) yra pirmasis Lietuvoje faktų tikrinimo projektas, kuris atitinka International Fact Checking Network (toliau – IFCN) kokybės, skaidrumo, nepriklausomumo ir nuoseklumo kriterijus. Projekto „Patikrinta (duomenys neskelbtini) tikslas yra skelbti objektyvią, nešališką ir tikslią informaciją. Tikrindami faktus, žurnalistai atmeta savo politinius įsitikinimus, visiems tikrinamiems asmenims ir organizacijoms taiko vienodas taisykles ir vertina tik faktus.

4.4. Ieškovo įraše paskelbta informacija buvo patikrinta ir pažymėta „Partly false“ žyme, kuri šiuo atveju reiškia, jog įraše pateikiama informacija yra teisingų ir melagingų teiginių derinys arba ji gali būti tiesiog neišsami. Kai kuriais atvejais informacija yra klaidinanti.

4.5. Patikrinus ieškovo įraše skelbtą informaciją ir nustačius ieškovo skelbtos informacijos neatitikimą tikrovei, buvo parengta ir 2020 m. kovo 21 d. paskelbta publikacija „U. K. piktinasi karantinu, skelbia nepilnus duomenis iš Italijos”. Publikacija buvo parengta, siekiant atkreipti visuomenės dėmesį į tai, kad būtina atidžiai vertinti skaitomą turinį, taip pat ir parodyti, kaip žinomi visuomenėje veikėjai gali manipuliuoti informacija, ją pakreipti sau naudingo požiūrio linkme.

4.6. Atsakovė, patikrinusi ieškovo paskelbto įrašo turinį ir šaltinius, pateikė ieškovo informacijos vertinimą, pastabas ir išvadas apie ieškovo paskelbtus duomenis.

4.7. Byloje nėra ginčo dėl to, kad publikaciją paskelbė atsakovė, o ieškovo ginčijamas teiginys „Verslininkas U. K. piktinasi griežtomis saviizoliacijos priemonėmis. Mirtis Italijoje jis nurašo patologinėms ligoms, ne COVID-19” yra būtent apie ieškovą. Atsakovės vertinimu, ieškovas turi pareigą įrodyti, jog ginčo teiginys yra kvalifikuotinas kaip žinios, taip pat įrodyti, jog jos yra žeminančio pobūdžio bei įrodyti, jog tokių žinių paskleidimas pažeidė ieškovo neturtines vertybes. Atsakovė savo ruožtu turi pareigą įrodyti paskelbtų žinių atitikimą tikrovei arba, jeigu būtų nustatyta, kad buvo paskelbta nuomonė, jos faktinį pagrįstumą.

4.8. Atsakovė, jos paaiškinimu, paskelbė faktais pagrįstą nuomonę, paremtą paties ieškovo įrašo „Facebook“ paskelbtais duomenis. Ginčo teiginys „Verslininkas U. K. feisbuke piktinasi griežtomis saviizoliacijos priemonėmis. Mirtis Italijoje jis nurašo patologinėms ligoms, ne COVID-19“ atitinka Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo 2 straipsnio 36 dalyje pateiktą nuomonės sąvoką, nes šiame ginčo teiginyje pateikiamas vertinimas – informacija, apibūdinanti, kaip yra suprantama ieškovo „Facebook“ įraše paskelbta informacija.

4.9. Minėtas teiginys turi dvi dalis, kurios pirmoji „Verslininkas U. K. feisbuke piktinasi griežtomis saviizoliacijos priemonėmis. <...>“, dėl kurios ieškovas nurodo, jog jo „Facebook“ įraše nėra reiškiamas pasipiktinimas, yra grindžiama šiais ieškovo paskelbto įrašo duomenimis: „Kol žiniasklaida konspektuoja kiekvieną mirtį, šiek tiek sveiko proto iš statistikos Italijoje. Gi ten per parą šimtai žmonių miršta. Štai bloomberg antraštė skelbia: 99% iš tų kas mirė nuo viruso turėjo kitas ligas. Kas vieną ligą, kas dvi, kas tris. Mūsų superobjektyviajai žiniasklaidai tokie straipsniai neįdomus. Siekiame kuo greičiau iš baimės įsivesti karinę padėtį Lietuvoje ir apsiriboti judėjimą net ir valstybės viduje. <...> Jau girdisi ir kai kurių atsikvošėjusių kalbos, ei tai kas bus toliau? Vieni laukia kada čia tos dvi savaitės baigsis ir tikisi, kad viskas staiga atsistatys į savo vietas. o verslas tuo metu jau ruošiasi 2-3 mėnesių karantinui. Aš pasikartosiu dar kartą. Taigi, iš ko gyvensite, tie siaubingai persigandę elementaraus viruso? kiek jau dabar iš jūsų neteko darbo vietų?<…>”.

Nurodyta informacija yra suprantama, kaip piktinimasis valstybės paskelbtu karantinu. Piktinimasis reiškia susierzinimo, nusivylimo emocijos reiškimą. Šiuo atveju, ieškovas ją išreiškia per duomenis <...>Siekiame kuo greičiau iš baimės įsivesti karinę padėtį Lietuvoje ir apsiriboti judėjimą net ir valstybės viduje. <...> Jau girdisi ir kai kurių atsikvošėjusių kalbos, ei tai kas bus toliau? <…> o verslas tuo metu jau ruošiasi 2-3 mėnesių karantinui.<…>”. Asmeninė ieškovo emocinė pozicija šiuo klausimu pasireiškia šiais duomenimis: “<…>Aš pasikartosiu dar kartą. Taigi, iš ko gyvensite, tie siaubingai persigandę elementaraus viruso? kiek jau dabar iš jūsų neteko darbo vietų?<…>”. Šie duomenys atskleidžia, jog juos rašęs asmuo yra susierzinęs ir nepatenkintas valstybės sprendimais dėl paskelbto karantino, kurie yra grindžiami neva dėl „elementaraus viruso“. Taigi aukščiau nurodyta ginčo teiginio dalis pagrįstai patvirtinta tai, kad ieškovas viešai reiškia savo nepasitenkinimą ir susierzinimą valstybės sprendimais dėl karantino (saviizoliacijos).

4.10. Antroji ginčo teiginio dalis „<...> Mirtis Italijoje jis nurašo patologinėms ligoms, ne COVID-19” yra grindžiama šiais ieškovo „Facebook“ įraše paskelbtais duomenimis: „<...> Tuo tarpu grįžkime prie Italijos. ISS Italy National Health Institute praneša (kovo 17 d. duomenimis). Italijos korona viruso mirtys: 0.8% - neturėjo jokios kitos ligos. 25.1% - turėjo vieną papildomą ligą 25.6% - turėjo dvi papildomas ligas 48.5% - turėjo tris papildomas ligas Bet vistiek jie visi statistikoje, kaip numirę nuo korona viruso. <...>“.

Šie paskelbti duomenys rodo, jog ieškovas mano, jog nuo koronaviruso gali mirti tik sveikas žmogus ir jeigu miręs žmogus sirgo bet kokia kita liga ir užsikrėtė koronavirusu, jis negali būti laikomas mirusiu nuo koronaviruso. Tuo pagrindu ieškovas pateikė mirusių asmenų statistiką Italijoje, kurioje skelbiama, jog absoliuti dauguma mirusių nuo koronaviruso turėjo kitų ligų ir nurodo „<...> Bet vistiek jie visi statistikoje, kaip numirę nuo korona viruso<...>“. Šiuo teiginiu ieškovas išreiškia savo susierzinimą dėl to, kad mirtys Italijoje statistiškai skaičiuojamos kaip mirtys nuo koronaviruso (COVID-19), o ne nuo kitų ligų, kuriomis šie asmenys sirgo.

Atsiliepimas

4.11. Atsakovė, paskelbusi ginčo teiginį „Verslininkas U. K. feisbuke piktinasi griežtomis saviizoliacijos priemonėmis. Mirtis Italijoje jis nurašo patologinėms ligoms, ne COVID-19”, iš esmės pateikė savo komentarą dėl pačio ieškovo paskelbtos informacijos, pateikė savo supratimą, kad ieškovas piktinasi. Aplinkybės, ar asmuo yra pasipiktinęs, ar nėra pasipiktinęs, nėra įmanoma įrodyti, nes tokia aplinkybė yra subjektyvi, ji yra asmens emocinės būsenos išraiška, kurią įvardijant žodžiu yra reiškiama subjektyvi nuomonė („piktas“, „pasipiktinęs“, „susierzinęs“, „susirūpinęs“ ir t. t.). Darytina išvada, jog pirmoji ginčo teiginio dalis tėra subjektyvus ieškovo įrašo vertinimas, nuovoka apie tai, kaip jaučiasi ieškovas, valstybei taikant privalomas saviizoliacijos priemones. Antroji ginčo teiginio dalis komentuoja ieškovo įrašo dalį apie asmenų mirties priežastis, kurioje teigiama, jog beveik visi mirę asmenys Italijoje turėjo kitų ligų (pateikia statistinę lentelę), tačiau piktinasi, kad visi mirę asmenys vis tik statistikoje atsispindi kaip mirę nuo koronaviruso (tiksli citata: <...> Bet vistiek jie visi statistikoje, kaip numirę nuo korona viruso. <...>“). Vadinasi, ieškovas mano, jog asmenys į statistiką kaip mirę nuo koronaviruso galėtų būti įtraukti tik tuo atveju, jeigu nesirgo gretutinėmis ligomis ir tokiu būdu išreiškia poziciją, kad statistika neteisinga – asmenys Italijoje yra mirę ne nuo COVID-19, o nuo kitų ligų. Būtent tokią nuomonę atspindėjo ir ginčo teiginio antroji dalis: „<...> Mirtis Italijoje jis nurašo patologinėms ligoms, ne COVID-19“.

4.12. Atsakovė, tikrindama ieškovo įraše paskelbtą informaciją, pastebėjo ieškovo elgesio tendencingumą, nes ieškovas jau ne pirmą kartą savo viešuose įrašuose viešai skelbiamą informaciją (dažniausiai anglų kalba) pakeičia savo požiūrio linkme. Įsigilinus į faktinius duomenis, t. y. į informaciją, kurią ieškovas komentuoja įrašuose, paaiškėja, jog tikrieji šaltiniai skelbia kiek kitokią informaciją. Analizuojant visą be išimties ieškovo „Facebook“ paskelbtą įrašą, taip pat „Bloomberg“ publikaciją, kuria ieškovas rėmėsi, matyti, jog ieškovas elgėsi nesąžiningai ir tendencingai, t. y. tikrai reikšmingos informacijos, kuri nepatvirtina jo skelbiamos informacijos, neskelbė, tokiu būdu siekdamas suklaidinti sekėjus (skaitytojus). Kaip pavyzdį atsakovė nurodė, kad „Bloomberg“ iš karto po mirčių nuo koronaviruso skaičiaus statistikos paskelbė informaciją apie tai, kad daugiau nei 75 proc. tokių asmenų turėjo aukštą kraujo spaudimą, apie 35 procentus asmenų turėjo diabetą ir kitas trečdalis mirusių asmenų dar turėjo širdies ligų. „Bloomberg“ savo publikacijoje nerašė, jog yra duomenų, leidžiančių teigti, jog užsikrėtusių koronavirusu ir mirusių asmenų mirties priežastis galėtų būti aukščiau nurodytos lėtinės ligos, o ne koronavirusas (COVID-19). Atsakovės vertinimu, akivaizdu, jog ieškovas, paskelbęs įrašą, klaidino skaitytojus. Maža to, ieškovas ne tik rėmėsi „Bloomberg“, tačiau savo įraše ir po juo esančiame komentare pateikė „Bloomberg“ publikacijos nuorodą, tokiu būdu neva dar labiau sustiprindamas, pagrįsdamas savo skelbiamą informaciją, kaip tikrą. Akivaizdu, jog ieškovo elgesys yra tyčia klaidinantis skaitytojus.

4.13. Atsakovės paskelbta informacija rėmėsi faktiniais duomenimis, paties ieškovo paskelbtu įrašu, jame skelbiama informacija. Jokie duomenys nebuvo išgalvoti ar sukurti, nebuvo priešingai esmei interpretuoti. Ieškovo paskelbta informacija buvo vertinama, analizuojama ir kritikuojama. Apie ieškovą tiek ankščiau, tiek vėliau buvo skelbtas ne vienas straipsnis. Atsakovė visuomenės informavimo tikslais kritiškai vertino ieškovo paskelbtą informaciją, tačiau elgėsi sąžiningai ir neturėjo tikslo pažeminti ieškovo.

Šalies argumentai

4.14. Nepriklausomai nuo to, jog ieškovas neteikė byloje turtinio reikalavimo, tačiau nurodė, jog tokią žalą jis patyrė, t. y. ieškinyje ieškovas nurodė, jog paskelbti teiginiai pažemino jo garbę ir orumą. Sprendžiant, ar asmuo patyrė garbės ir orumo pažeidimą dėl paskelbtų teiginių, būtina nustatyti, ar asmuo, apie kurį paskelbti duomenys, yra privatus, ar viešas asmuo, nepriklausomai nuo to, ar asmuo teikia reikalavimą dėl žalos atlyginimo (t. y. turtinį reikalavimą). Ieškovas pateikė teismui ieškinį dėl garbės ir orumo gynimo, argumentuodamas, jog atsakovės neteisėtais veiksmais yra padaryta žala jo neturtinėms vertybėms – pažeista jo garbė ir orumas. Teismas, spręsdamas klausimą dėl ieškovo garbės ir orumo gynimo, privalo įsitikinti, ar paskleista informacija buvo pagrįstos kritikos ribose, nes viešasis asmuo turi būti pakantesnis kritikai. Ieškovas U. K. yra ne tik aktyvus visuomenės narys, tačiau taip pat yra asociacijos „Firmus Medicus“ vadovas. Viešo juridinio asmens, asociacijos, taip pat ir jai vadovaujančio asmens veikla turi reikšmės viešiesiems reikalams. Tode?l asociacijai vadovaujantys asmenys atitinka Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo 2 straipsnio 78 dalyje i?tvirtinta? vies?ojo asmens sa?voka?, pagal kuria? vies?u asmeniu laikomi asmenys, kuriu? nuolatine? veikla turi reiks?me?s vies?iesiems reikalams. Ieškovas, būdamas viešu asmeniu, turėtų būti pakantesnis kritikai. Ieškovas savo viešai skelbiamais įrašais nuolat kviečia visuomenę būti aktyviais, reikšti savo nuomonę, pasisakyti, kovoti prieš jo supratimu esančius pavojus (skiepus, vaistus, karantiną ir t. t.). Paskelbtas ginčo teiginys gali būti laikomas ieškovo kritika. Savo ruožtu atsakovė siekė informuoti visuomenę apie tai, kad ieškovas skelbia neteisingą informaciją arba teisingą informaciją iškraipo, pakeičia.

4.15. Ieškovas turėtų įvertinti tai, kad jis pats pasirinko viešo asmens kelią bei dėl savo nuolat skelbiamos viešos informacijos, kuria kviečia visuomenę diskutuoti, susilaukia kritikos, kartais net labai aršios, todėl turėtų būti atitinkamai pakantesnis ir atlaidesnis, vertindamas savo neturtinius praradimus. Ieškovas yra aktyvus visuomeninėje veikloje daugelį metų, ankščiau jis buvo žinomas dainininkas, prodiuseris, šiuo metu yra ir asociacijos vadovas, dalyvavo Lietuvos Respublikos Seimo organizuotoje konferencijoje „Saugios vakcinos– saugiai Lietuvai“, o socialiniame tinkle „Facebook“ aktyviai pasisako ne tik skiepų tema, tačiau ir kitomis temomis: vaistų, gydymo, taip pat politiniais klausimais, komentuoja valstybės sprendimus ir t. t. Savo viešą ir labai populiarią „Facebook paskyrą“, kurią seka daugiau nei 80 000 sekėjų, naudoja ir savo viešai veiklai aptarti, pvz. 2020 m. birželio 3 d. paskyroje pasisakė kaip asociacijos „Firmus Medicus“ vadovas. Taigi ieškovas dėl savo veiklos laikytinas viešuoju asmeniu – viešos nuomonės formuotoju, savo viešais pasisakymais skatinančiu visuomenę diskutuoti, reikšti nuomonę jam aktualiais klausimais. Todėl atsižvelgiant į visuomenės interesą gauti visapusišką ir išsamią informaciją apie viešus asmenis, ieškovas turėtų būti ypač dėmesingas savo skleidžiamai informacijai, vengti manipuliacijų, viešų šaltinių paskelbtos informacijos iškraipymo, klaidingų faktų skelbimo, nes tokia netiksli ir /ar neteisinga informacija gali būti patikrinta ir paneigta. Ieškovas privalo tikėtis padidinto dėmesio ir būti pakantesnis kritikai, kurią reiškia tiek visuomenės informavimo priemonės, tiek privatūs ar kiti vieši asmenys.

4.16. Ieškovas turėjo pateikti paaiškinimus bei įrodymus, kuo pasireiškė jo garbės ir orumo pažeidimas, kokius neigiamus išgyvenimus jis patyrė. Tačiau tokių duomenų ieškovas nepateikė. Analizuojant ginčo teiginius, negalima jų vertinti kaip menkinančių, žeminančių ieškovo garbę ir orumą.

4.17. Atsakovė taip pat akcentavo, kad ieškovas suformulavo ieškinio dalyką ir išdėstė savo reikalavimą dėl vieno ginčo teiginio: „Verslininkas U. K. feisbuke piktinasi griežtomis saviizoliacijos priemonėmis. Mirtis Italijoje jis nurašo patologinėms ligoms, ne COVID-19“. Šis teiginys yra neutralaus pobūdžio. Teiginys, jog ieškovas piktinasi pats savaime nėra nei įžeidžiantis, nei žeminantis asmenį. Publikacijoje nebuvo vartojami jokie ieškovą žeminantys, įžeidžiantys epitetais, tačiau buvo išsakyta pagrįsta kritika, t. y. ieškovo paskelbtos informacijos vertinimas, analizė, faktų tikrinimas. Taigi atsakovė, skelbdama ginčo publikaciją ir ginčo teiginį, turėjo jų faktinį pagrindimą, o paskelbtų duomenų faktinį pagrindą sudaranti informacija nebuvo nauja, nes tą informaciją pateikė pats ieškovas savo įraše. Atsakovė nesukūrė naujų duomenų, ji patikrino paties ieškovo pateiktus duomenis ir pateikė savo subjektyvias išvadas apie ieškovo paskelbtą informaciją. Taigi išlieka neaišku, kodėl ieškovas, kaip pats dėsto ieškinyje, įsižeidė dėl pavartoto žodžio „piktinasi“. Šis žodis iš esmės atskleidžia asmens emociją, tačiau negali asmens žeminti, niekinti. Šiuo atveju keltinas klausimas, ar tikrai asmens jaučiamas diskomfortas dėl to, kad buvo paskelbta, jog jis yra pasipiktinęs, gali taip įžeisti asmenį, jog būtų konstatuotas asmens garbės ir orumo pažeidimas.

4.18. Atsakovė vadovaujasi Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo 4 straipsnyje įtvirtinta teise laisvai reikšti savo mintis ir įsitikinimus, nevaržomai rinkti, gauti ir skleisti informaciją bei idėjas. Europos Žmogaus Teisių Teismas saviraiškos laisvę vertina kaip vieną esminių demokratinės visuomenės pagrindų ir vieną svarbiausių jos pažangos bei kiekvieno individo raidos sąlygų ir šio teismo sprendimuose yra pabrėžiama, jog ši laisvė yra taikytina ne tik ,,informacijai“ arba „idėjoms“, kurios priimamos palankiai, laikomos neužgauliomis ar nevertomis dėmesio, bet ir toms, kurios įžeidžia, šokiruoja ar trikdo ir tokie yra pliuralizmo, tolerancijos bei liberalumo, be kurių nėra demokratinės visuomenės, reikalavimai.

4.19. Ieškovas nurodė, jog paskelbta publikacija suformavo neigiamą visuomenės požiūrį į jį, tačiau nepateikė tai įrodančių dokumentų ar paaiškinančių argumentų. „Facebook“ paskyros komentarai po ieškovo įrašais visuomet atskleidžia tiek palaikančiųjų, tiek prieštaraujančiųjų pozicijas, tačiau visuomenė turi teisę laisvai reikšti savo nuomonę. Jeigu ieškovas mano, jog jį įžeidžia komentuojančių asmenų paskelbti neetiški komentarai, jis turi teisę reikalauti jų atsakomybės įstatymų nustatyta tvarka.

Šalies argumentai

4.20. Ieškovas ieškinyje nurodė prašomo paskelbti paneigimo tekstą. Paneigiami gali būti tik tie konkretūs teiginiai, kurie ir buvo paskelbti ginčo publikacijoje. Ieškovas nurodo, jog tikrovės neatitinka šis teiginys „Verslininkas U. K. feisbuke piktinasi griežtomis saviizoliacijos priemonėmis. Mirtis Italijoje jis nurašo patologinėms ligoms, ne COVID-19“, tačiau paneigimo tekste taip pat yra nurodyta: <...>U. K. nesipiktina saviizoliacijos priemone?mis, mirtis Italijoje jis nenuras?o patologine?ms ligoms ir tai ne?ra jo nuomone?, (duomenys neskelbtini) jokie atstovai jo neklause?, kaip reike?tu? su problema tvarkytis ir U. K. nerekomendavo COVID-19 protru?ki? is?gyventi ne lyg sezoninio gripo epidemija?, pavies?inta informacija paz?emino, paniekino bei i?z?eide? Ugniu? Kiguoli? jo garbe? ir oruma?. Atsipras?ome U. K..”.

4.21. Atsakovė taip pat pažymėjo, jog asmens atsiprašymas nėra nei teisinės atsakomybės, nei teisinės gynybos būdas, todėl paneigimo tekste jo negali būti. Be to, paneigime negali būti skelbiami duomenys, kurie nėra paneigiami, pvz. (duomenys neskelbtini) jokie atstovai jo neklause?, kaip reike?tu? su problema tvarkytis ir U. K. nerekomendavo COVID-19 protru?ki? is?gyventi ne lyg sezoninio gripo epidemija?“. Tokie duomenys net nebuvo skelbiami publikacijoje.

4.22. Taip pat atsakovė pažymėjo, jog publikacijoje net nebuvo rašoma apie gripo epidemiją ir net neturėjo būti klausiama ieškovo, kaip su COVID-19 protrūkiu tvarkytis, nes ieškovas nėra nei visuomenės sveikatos specialistas, nei gydytojas, nei mokslininkas, nei valstybės tarnautojas. Toks paneigimo tekstas negali būti paskelbtas, nes tokių teiginių publikacijoje nebuvo paskelbta. Teismų praktika yra vieninga reikalavimo paskelbti viešą atsiprašymą klausimu. Asmens atsiprašymas nėra nei teisinės atsakomybės, nei teisinės gynybos būdas, todėl paneigimo tekste atsiprašymo negali būti.

4.23. Atsakovė pabrėžė, kad ji griežtai laikosi visų teisės aktuose nustatytų reikalavimų, kelia sau aukščiausius profesinės veiklos standartus. Atsakovė, formuodama visuomenės nuomonę, neiškreipia teisingos, nešališkos informacijos bei sąžiningų nuomonių ir nenaudoja jų savanaudiškiems tikslams, nes žurnalistikos teisėtumas remiasi derama pagarba pagrindinei piliečio teisei į informaciją, kuri yra neatsiejama nuo pagarbos demokratinėms vertybėms.

4.24. Atsakovės nuomone, ieškovas itin jautriai reaguoja į kritiką. Pagal Lietuvos teismu? praktika? Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio nuostatos turi bu?ti ais?kinamos kaip normos, i?tvirtinanc?ios vidutinio, normalaus jautrumo asmens orumo gynima?. Teise?s norma, ginanti asmens teise? i? oruma?, gali orientuotis tik i? normaliai jautraus asmens orumo gynima?. Hiperjautraus asmens orumo gynimas faktis?kai reiks?tu? privac?ios cenzu?ros i?vedima?, nes leistu? taikyti civiline? atsakomybe? ir kitus civiliniu? teisiu? gynimo bu?dus esant menkiausiam informacijos netikslumui.

5. Teismo posėdyje atsakovės UAB (duomenys neskelbtini) atstovė advokatė A. J. palaikė atsiliepimą į ieškinį, prašė ieškinį atmesti ir priteisti atsakovei iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas (išlaidas už advokatės teisines paslaugas).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys atmestinas.

III. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl privalomos ikiteisminės ginčo sprendimo tvarkos ir dėl bylos nagrinėjimo trukmės

6. Byloje nebuvo ginčo, kad ieškovas laikėsi privalomos ikiteisminės ginčo nagrinėjimo tvarkos, t. y. dėl tikrovės neatitinkančių duomenų paneigimo kreipėsi į visuomenės informavimo priemonę – atsakovę (CK 2.24 straipsnio 2, 4 dalys). Visuomenės informavimo priemonė atsisakė paskelbti paneigimą per CK 2.24 straipsnio 2 dalyje nustatytą terminą, todėl ieškovas įgijo teisę kreiptis į teismą. Duomenų, neatitinkančių tikrovės ir žeminančių kito asmens reputaciją, paneigimo tvarką ir terminus tokiu atveju nustato teismas (CK 2.24 straipsnio 4 dalis).

7. Šioje byloje teismas, susipažinęs su ieškinio reikalavimų apimtimi (asmens garbės ir orumo klausimas, paskleistos informacijos paneigimo reikalavimas ir kt.), įvertinęs atsakovės atsiliepimo argumentus, sprendė, kad bylos esmei atskleisti ir bylai išsamiai išnagrinėti buvo pagrindas rengtis bylai paruošiamųjų dokumentų būdu. Susipažinęs su vėlesniuose procesiniuose dokumentuose (dublike, triplike) pateiktais šalių argumentais, teismas sprendė, kad ginčą tikslinga nagrinėti žodinio proceso tvarka, betarpiškai išklausant abi šalis. Pabrėžtina, kad ir pats ieškovas byloje teikė poziciją, jog pageidauja pasinaudoti įstatymo jam suteikta teise asmeniškai (ne per atstovą) teikti žodinius paaiškinimus teismui, tačiau vėliau į teismo posėdį ieškovas neatvyko. Be to, bylos nagrinėjimas keletą kartų buvo atidėtas būtent dėl ieškovo atstovo užimtumo kitose bylose. Todėl kaip nepagrįsti atmestini ieškovo atstovo teismo posėdyje žodžiu išsakyti argumentai, kad ginčas (tiek dėl paskleistos informacijos paneigimo, tiek dėl asmens garbės ir orumo gynimo) turėjo ir galėjo būti išnagrinėtas per VIĮ 44 straipsnio 6 dalyje nustatytą terminą.

Dėl asmens garbės ir orumo gynimo sąlygų

8. CK 2.24 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad asmuo turi teisę reikalauti teismo tvarka paneigti paskleistus duomenis, žeminančius jo garbę ir orumą ir neatitinkančius tikrovės, taip pat atlyginti tokių duomenų paskleidimu jam padarytą turtinę ir neturtinę žalą. Preziumuojama, jog paskleisti duomenys neatitinka tikrovės, kol juos paskleidęs asmuo neįrodo priešingai.

9. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad pagal CK 2.24 straipsnį asmens garbė ir orumas ginami nustačius tokių faktų visetą: 1) duomenų paskleidimą; 2) faktą, kad duomenys yra apie ieškovą; 3) paskleistų duomenų neatitiktį tikrovei; 4) faktą, kad paskleisti duomenys žemina asmens garbę ir orumą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-97/2011).

10. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovės UAB (duomenys neskelbtini) interneto portale (duomenys neskelbtini) 2020 kovo mėn. 21 d. buvo paskeltas aktualijų žurnalisto V. P. straipsnis „U. K. piktinasi karantinu, skelbia nepilnus duomenis iš Italijos“. Dėl straipsnio paskelbimo ir dėl fakto, kad straipsnis yra apie ieškovą, byloje nėra ginčo. Taigi atitinkamai konstatuojama, kad byloje yra nustatytos dvi pirmosios asmens garbės ir orumo gynimo instituto taikymo sąlygos: straipsnis buvo paskelbtas ir straipsnis buvo apie ieškovą.

11. Byloje ginčas kilo dėl kitų dviejų sąlygų egzistavimo: atsakovė ginčijo tiek faktą, jog paskleisti duomenys neatitiko tikrovės (atsakovė įrodinėjo, kad buvo paskelbta kritiška nuomonė, o ne žinia), tiek faktą, kad paskleisti duomenys žemina ieškovo garbę ir orumą. Taigi teismas toliau teisinį vertinimą dėl to, ar apie ieškovą paskleisti duomenys yra kvalifikuotini kaip žinia ar kaip nuomonė.

12. Kasacinio teismo nuosekliai yra išaiškinta, kad žinia yra informacija apie faktus ir jų duomenis. Faktas – tai tikras, nepramanytas įvykis, dalykas, reiškinys; duomenys – fakto turinį atskleidžianti informacija; žinia – informacija apie faktus ir jų duomenis, t. y. reiškinius, dalykus, savybes, veiksmus, įvykius, grindžiamus tiesa, kurią galima užtikrinti patikrinimo bei įrodymo priemonėmis. Žinia yra laikomas teiginys, kuriuo kas nors tvirtinama, konstatuojama, pasakoma ar pateikiama kaip objektyviai egzistuojantis dalykas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-106/2011). Tuo tarpu nuomonė yra asmens subjektyvus faktų ir duomenų vertinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gegužės 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-193/2007). Žiniai taikomas tiesos kriterijus, jos egzistavimas gali būti patikrinamas įrodymais ir objektyviai nustatomas. Nuomonė turi turėti pakankamą faktinį pagrindą, tačiau ji yra subjektyvi, todėl jai netaikomi tiesos ir tikslumo kriterijai, nuomonės teisingumas nėra įrodinėjamas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-219/2015).

13. Byloje atsakovė akcentavo šiuos teismų išaiškinimus ir nuosekliai laikėsi pozicijos, kad 2020 m. kovo 21 d. publikacijoje nebuvo paskleista žinia, priešingai, publikacijoje buvo pateikta nuomonė, t. y. subjektyvus įvertinimas ieškovo pateikto įrašo „Facebook“ paskyroje. Teismas visiškai sutinka su tokia atsakovės pozicija ir konstatuoja, kad byloje nustatytos aplinkybės suponuoja išvadą, jog (duomenys neskelbtini) portale publikuotame straipsnyje atsakovės žurnalistas pateikė ne kokius nors naujus faktus (duomenis) apie ieškovą, o subjektyviai (kritiškai) įvertino ieškovo 2020 m. kovo 19 d. įrašą „Facebook“ paskyroje apie COVID-19 viruso sukeltas pasekmes. Nesutiktina su ieškovo pozicija, kad publikacijoje pateiktu tekstu „Verslininkas U. K. piktinasi griežtomis saviizoliacijos priemonėmis. Mirtis Italijoje jis nurašo patologinėms ligoms, ne COVID-19“ (pirmasis ieškinio reikalavimas) buvo paskleista būtent žinia. Tiek lingvistinė, tiek sisteminė šių teiginių analizė (įvertinus visos publikacijos turinį) akivaizdžiai parodo, kad išsakyti teiginiai visiškai atitinka nuomonės, bet ne žinios požymius.

14. Teismo vertinimu, ieškovo į bylą pateiktas rašytinis įrodymas dėl 2020 m. gegužės 27 d. naujos publikacijos „Tyrimas: Italijoje 96 proc. COVID-19 aukų sirgo kitomis ligomis“ šioje byloje neturi jokios teisinės reikšmės dėl šių priežasčių:

pirma, šioje publikacijoje nėra minimas ieškovas U. K. ar jo 2020 m. kovo 19 d. įrašas „Facebook“ paskyroje;

antra, šios bylos ginčo dalykas yra dėl ankstesnės publikacijos, publikuotos 2020 m. kovo 21 d. Tuo tarpu po dviejų mėnesių, t. y. gegužės 27 d. publikacijoje rašoma apie Italijos sveikatos instituto tyrimą, apimantį laikotarpį iki gegužės 21 d. (dubliko Reg. Nr. DOK-78748 priedas). Taigi šių publikacijų negalima lyginti dėl iš dalies skirtingo turinio.

15. Taigi byloje nustatyta, kad ginčo publikacija nebuvo paskleista žinia. Publikuotas žurnalisto vertinamojo pobūdžio straipsnis apie ieškovo viešai paskelbtą įrašą „Facebook“ paskyroje yra nuomonė. Tuo pagrindu toliau nebesvarstomas teiginių atitikties tikrovei klausimas, nes nuomonės, priešingai nei žinios, negalima patikrinti dėl atitikties tikrovei.

16. Nuomonės paskleidimu pažeistos asmens teisės negali būti teismo ginamos CK 2.24 straipsnio pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-247-701/2020). Tačiau jeigu asmens garbė ar orumas yra pažeidžiami subjektyviais saviraiškos būdais (išsakant nuomonę, komentarą ar vertinimą, sukuriant ir pateikiant kūrybos aktus ar kt.), tai pažeistos teisės gali būti ginamos, taikant atitinkamas Lietuvos teisėje (įskaitant tarptautines sutartis ir konvencijas, pvz., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją) galiojančias nuostatas ir jose įtvirtintus teisių gynimo būdus – pažeidimo pripažinimą, publikacijų ribojimą, turtinės ar neturtinės žalos atlyginimą ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-667/2006). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. lapkričio 20 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-247-701/2020 išaiškino, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl garbės ir orumo ar dalykinės reputacijos gynimo, nustatęs, jog asmens teisės buvo pažeistos ne žinios, o nuomonės paskleidimu, jas gina ne CK 2.24 straipsnio, o CK 1.137, 6.263 straipsnių pagrindu, taikydamas civilinę deliktinę atsakomybę ir (arba) kitus ieškovo pasirinktus pažeistų jo teisių gynimo būdus, be kita ko, pažeidimo pripažinimą (t. y. pripažinimą, kad paskleista nuomonė žemina asmens garbę ir orumą ar dalykinę reputaciją).

17. CK 1.137 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta bendroji pareiga įgyvendinant savo teises bei vykdant pareigas laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų. Pagal CK 1.137 straipsnio 3 dalies nuostatas draudžiama piktnaudžiauti savo teise, t. y. draudžiama įgyvendinti civilines teises tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus ar darytų žalos kitiems asmenims arba prieštarautų subjektinės teisės paskirčiai. CK 6.263 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Minėto straipsnio 2 dalyje nustatyta pareiga asmeniui, atsakingam už žalą, padarytą asmeniui ar turtui, o įstatymų nustatytais atvejais – ir neturtinę žalą, visiškai ją atlyginti.

18. Aptarus nurodytą teisinį reglamentavimą, toliau būtina spręsti, ar atsakovės publikuota autoriaus nuomonė paskelbta tinkamai, tai yra, ar nuomonė (kritiškas vertinimas) turi pakankamą faktinį pagrindą, reiškiama sąžiningai bei etiškai, ja nesiekiama įžeisti, nuslėpti ir iškraipyti faktus ir duomenis (VIĮ 2 straipsnio 31 dalis).

19. Teismo vertinimu, 2020 m. kovo 21 d. publikacijoje pateikta nuomonė buvo išreikšta sąžiningai ir etiškai, sąmoningai nenuslepiant ir neiškreipiant faktų ir duomenų apie ieškovą:

pirma, iš straipsnio buvo pakankamai aišku, kad yra vertinami paties ieškovo teiginiai, išdėstyti jo „Facebook“ paskyroje, kurioje įrašas buvo paskelbtas viešai. Su šiuo ieškovo viešu įrašu portalo skaitytojai patys turėjo galimybę susipažinti ir susidaryti savo asmeninę nuomonę (teismo posėdyje šalių atstovai neginčijo aplinkybės, kad ieškovo įrašas buvo viešai prieinamas visiems asmenims, taigi tiek visuomenės informavimo priemonėms, tiek visiems besidomintiems asmenims);

antra, tiek iš straipsnio pavadinimo, tiek iš viso straipsnio turinio matyti, kad ieškovo atžvilgiu nebuvo pavartoti neetiški, žeminantys ar moralės normų neatitinkantys teiginiai (epitetai ir pan.);

trečia, skaitytojai turėjo galimybę susipažinti ir su šaltiniais, kuriuos savo įraše minėjo ieškovas, nes publikacijos autorius buvo pateikęs aktyvias nuorodas „į „Bloomberg“ publikaciją“ ir į „Italijos medikų ataskaitą“, t. y. į tuos šaltinius, kuriuos vertino ieškovas savo paskyroje (žr. žalią paryškintą tekstą publikacijoje). Tai patvirtina aplinkybę, kad publikacijoje nebuvo sąmoningo duomenų slėpimo ar faktų iškraipymo;

ketvirta, nesutiktina su ieškovo argumentais, kad atsakovė išimtinai ieškovo atžvilgiu yra itin neigiamai nusiteikusi. Byloje tokių duomenų teismas nenustatė, o atsakovė, publikuodama straipsnį, bendradarbiavo su socialiniu tinklu „Facebook“ ne šiuo vieninteliu atveju. Atsakovė teismui nurodė, kad ji bendradarbiauja su nepriklausomomis faktų tikrinimo organizacijomis visame pasaulyje. Todėl klaidinančios, neteisingos, netikslios ar neišsamios informacijos žymėjimas „Partly false“ (kaip ir šio ginčo atveju) yra projekto „Patikrinta (duomenys neskelbtini) dalis. Šio projekto tikslas – skelbti objektyvią, nešališką ir tikslią informaciją;

penkta, straipsnyje nėra teiginių, kurie žemintų ieškovo garbę ir orumą, t. y. kuriais būtų teigiama apie ieškovo padarytą teisės, moralės ar paprotinių normų pažeidimą, negarbingą poelgį, netinkamą elgesį, nesąžiningą visuomeninę, komercinę veiklą ir pan. Teismo vertinimu, ieškovas tik deklaratyviai teigia, kad straipsnis turėjo neigiamos įtakos jo reputacijai, pažemino jį visuomenės akyse.

20. Teismas, siekdamas atsakyti į esminius šalių argumentus dėl ginčo dalyko, įvertino straipsnio teiginius (tiek kiekvieną teiginį atskirai, tiek teiginių visumą), kuriuos ieškovas įvardijo, kaip tikrovės neatitinkančius bei ieškovo garbę ir orumą pažeidžiančius, formuojančius neigiamą visuomenės požiūrį apie jį, t. y.:

· „U. K. piktinasi karantinu, skelbia nepilnus duomenis iš Italijos“;

· „Verslininkas U. K. feisbuke piktinasi griežtomis saviizoliacijos priemonėmis. Mirtis Italijoje jis nurašo patologinėms ligoms, ne COVID-19“;

· „Tačiau verslininkas tyčia ar ne, bet nesidalina dvejais „Bloomberg“ publikacijoje minėtais faktais: ligų pobūdžiu ir tirtų asmenų skaičiumi“;

· „Todėl sunku suprasti, kodėl U. K. stebisi, kad lėtinėmis ligomis sirgę, tačiau vis dėlto gyvi buvę žmonės, mirę nuo COVID-19, patenka į būtent nuo SARS-CoV-2 viruso sukeltos ligos aukų statistiką“;

· „Tai, kad ataskaitoje įvardijama, kad mirusieji sirgo itin dažnai ir Lietuvoje sutinkamomis ligomis, U. K. nutylėjo“.

Teismo vertinimu, šie teiginiai yra tik kritiška nuomonė (vertinimas) apie ieškovo viešai išdėstytą požiūrį į COVID-19 pandemijos pasekmes. Nuomonės (vertinimo) tikslas – siekis skaitytojams atskleisti daugiau objektyvių duomenų šia aktualia tema. Nuomonės (vertinimo) išraiška visiškai atitiko sąžiningumo ir etiškumo reikalavimus, sąmoningai nebuvo nuslėpti ar iškraipyti kokie nors faktai ir duomenys nagrinėjamu klausimu.

21. Teismas taip pat akcentuoja, kad, priešingai nei nurodė ieškovas, iš bylos duomenų nustatyta, jog jis yra laikytinas viešu asmeniu, kuris pagal kasacinio teismo jurisprudenciją nesinaudoja tokiu pačiu pažeistų teisių, susijusių su garbės ir orumo gynimu, gynimo mastu kaip privatus asmuo. Pagal VIĮ 2 straipsnyje pateiktą apibrėžtį viešasis asmuo – valstybės politikas, teisėjas, valstybės ar savivaldybės pareigūnas, politinės partijos ir (ar) asociacijos vadovas, kuris dėl einamų pareigų arba savo darbo pobūdžio nuolat dalyvauja valstybinėje ar visuomeninėje veikloje, arba kitas fizinis asmuo, jeigu jis turi viešojo administravimo įgaliojimus ar administruoja viešųjų paslaugų teikimą arba jeigu jo nuolatinė veikla turi reikšmės viešiesiems reikalams. Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos rezoliucijos Nr. 1165 (1998) dėl teisės į privatumą (Parliamentary Assembly Resolution 1165 (1998), Right to privacy) 7 punkte įtvirtinta, kad viešieji asmenys yra asmenys, užimantys pareigas valstybės tarnyboje ir (ar) naudojantys viešuosius išteklius, ir, apskritai, visi tie, kurie atlieka reikšmingą vaidmenį visuomeniniame gyvenime (politikos, ekonomikos, meno, socialinėje, sporto ar bet kurioje kitoje srityje). Viešuoju asmeniu paprastai laikomas asmuo, kuris dėl savo einamų pareigų, veiklos ar visuomeninės padėties nuolat sulaukia visuomenės dėmesio ir pagrįstai ją domina (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. rugsėjo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-394-684/2016; 2017 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-172-421/2017).

22. Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro 2020 m. birželio 8 d. išrašas patvirtina, kad ieškovas yra 2019 m. gegužės 22 d. įregistruotos asociacijos „Firmus Medicus“ vadovas (pirmininkas). Kaip matyti iš atsakovės pateiktų rašytinių įrodymų (ieškovo „Facebook“ paskyros įrašų, padarytų 2020 m. kovo 19 d., taip pat 2020 m. birželio 3 d. 20 val. 35 min.), ieškovas viešuose pasisakymuose apie sveikatos reikalus (COVID-19 situacija, privalomų skiepų klausimas ir kt.) teikia savo argumentus, samprotavimus bei nuomonę, pasirašydamas ir kaip fizinis asmuo, ir kaip minėtos asociacijos įgaliotas atstovas (vadovas). 2020 m. kovo 27 d. Reikalavime viešai paneigti tikrovės neatitinkančią informaciją ieškovas pats akcentuoja, kad jis yra sąžiningas verslininkas, turintis pasitikėjimą visuomenėje, o šį pasitikėjimą pakirto 2020 m. kovo 21 d. (duomenys neskelbtini) publikacija. Viešame atsakyme asmeniui, pasirašančiam „M. M.“, ieškovas pats nurodo, kad apie jį gausu pasisakymų „geltonojoje“ spaudoje, kad jis pats daugiau nei dešimtmetį viešai deklaruoja („trimituoja naratyvą“) sveikos gyvensenos būtinybę, o apie penkerius metus pats savo pavyzdžiu viešai rodo tokios gyvensenos teigiamą pavyzdį.

23. Teismo sprendimo 21 ir 22 punktuose aptarti bylos duomenys teikia pagrindą išvadai, kad ieškovas dėl ilgalaikės ir aktyvios veiklos (tiek kaip asmuo, tiek kaip asociacijos vadovas) yra laikytinas viešuoju asmeniu. Teismas papildomai pažymi, kad, priešingai nei nurodė ieškovo atstovas teismo posėdyje, šios bylos ginčo teisinių santykių kvalifikavimui (dalyje dėl viešo asmens statuso) neturi teisinės reikšmės Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. kovo 8 d. teismo sprendimas, priimtas civilinėje byloje Nr. e2-719-475/2021 tarp tų pačių šalių. Viena vertus, teismo sprendimas net nėra įsiteisėjęs (šalis pasinaudojo teise skųsti teismo sprendimą apeliacine tvarka), antra vertus, šioje byloje teismas turėjo teisę savarankiškai spręsti klausimą dėl ieškovo, kaip viešo asmens, statuso, atsižvelgdamas išimtinai į šios bylos ginčo nagrinėjimo ribas.

24. Atsakovė, remdamasi kasacinio teismo praktika, teisingai pažymėjo, kad viešasis asmuo turi būti pakantesnis kritikai. Nagrinėjamu atveju teismas būtent ir nustatė, kad nuomonė, kritiškai atsiliepiant apie ieškovo įrašus dėl COVID-19 pandemijos, nebuvo neetiška ir turėjo tikslą informuoti visuomenę apie viešąjį asmenį ir jo veiklą (pasisakymus) tokiais klausimais, kuriuos visuomenė turi pagrįstą ir teisėtą interesą žinoti (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-141-690/2016).

25. Teismas, išanalizavęs nagrinėjamoje byloje surinktų įrodymų visumą, konstatuoja, kad atsakovė UAB (duomenys neskelbtini) apie ieškovą U. K. 2020 m. kovo 21-osios dienos publikacija nepaskleidė duomenų, žeminančių ieškovo garbę, orumą ir / ar neatitinkančių tikrovės. Atsakovė, pateikdama kritišką nuomonę (vertinimą) apie ieškovo 2020 m. kovo 19 d. „Facebook“ įraše pateiktus duomenis, veikė sąžiningai, laikydamasi etiškumo reikalavimų, sąmoningai nenuslėpusi ir neiškraipiusi kokių nors faktų ir duomenų apie ieškovą. Remdamasis byloje nustatytų faktinių aplinkybių visuma ir teisiniais motyvais, išdėstytais teismo sprendime, teismas daro išvadą, kad ieškinys yra nepagrįstas, todėl yra atmestinas (Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo 44 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.24 straipsnio 2, 4 dalys, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 178, 185 straipsniai).

26. Pripažinus nepagrįstu ir atmestinu ieškinio reikalavimą dėl pripažinimo, jog portale (duomenys neskelbtini) 2020 kovo mėn. 21 d. aktualijų žurnalisto V. P. straipsnyje paskleistos žinios neatitinka tikrovės ir pažeidžia U. K. garbę ir orumą, atitinkamai atmestinas ir išvestinis ieškinio reikalavimas dėl paneigimo teksto visuomenės informavimo priemonėje paskelbimo. Teismas tik atkreipia dėmesį į tai, jog, kaip teisingai pažymėjo ir atsakovės atstovė, paneigimo tekste ieškovas nepagrįstai prašo paskelbti tai, ko pradiniame straipsnyje net nebuvo minima. Be to, teisės aktai nenumato galimybės kartu su paneigimo tekstu taikyti tokią teisių gynimo priemonę, kaip viešas asmens atsiprašymas. Ieškovas, manydamas, kad kitų asmenų veiksmais jam buvo padaryta neturtinė žala, turi teisę įstatymų nustatyta tvarka reikalauti šios žalos atlyginimo. Šiuo atveju ieškovas nusprendė nereikalauti iš atsakovės neturtinės žalos.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

27. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, iš antrosios šalies priteisiamos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). CPK 98 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos.

28. Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, turi būti patirtos realiai. Taigi visais atvejais, priteisiant išlaidas už teisinę advokato ar advokato padėjėjo pagalbą, yra taikomas ir realumo kriterijus, t. y. kad šiems asmenims už suteiktas pirmiau nurodytas teisines paslaugas yra sumokėta ir bylą laimėjusi šalis patyrė atstovavimo civiliniame procese išlaidas bei įstatymo nustatyta tvarka teismui pateikė tai patvirtinančius įrodymus (CPK 98 straipsnis). Kasacinis teismas ne kartą yra nurodęs, kad tokiais atvejais išlaidos suprantamos kaip išleistos lėšos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008; 2017 m. sausio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-7-687/2017 10 punktą). Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, iš antrosios šalies priteisiamos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

29. Nustatyta, kad atsakovė UAB (duomenys neskelbtini) šioje byloje patyrė 1 437,48 Eur išlaidas už advokatės teisinę pagalbą (advokatų profesinė bendrija ADLEX). Atsakovė pateikė į bylą PVM sąskaitas faktūras Nr. JKK 474/2020, Nr. JKK 623/2020, Nr. ADL 166/2021 bei mokėjimo kvitus Nr. D3518, Nr. D3700, Nr. D4416, patvirtinančius minėtas išlaidas ir jų pagrįstumą (atsakovės procesinio dokumento Reg. Nr. DOK-46336 priedai).

30. Ieškinys yra atmestas, prašoma priteisti 1 437,48 Eur suma už teisines paslaugas (atsiliepimo rengimas, tripliko rengimas, civilinės bylos nagrinėjimas, pasirengimas posėdžiui, baigiamosios kalbos parengimas) neviršija maksimalaus dydžio, nustatyto teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio, todėl priteisiama atsakovei iš ieškovo (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

31. Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos valstybei nepriteisiamos, kadangi jų dydis mažesnis už minimalią 5 Eur valstybei priteisiamą bylinėjimosi išlaidų sumą, nustatytą Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakyme Nr. 1R-19/1K-2 (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu,

nusprendžia:

atmesti ieškovo U. K. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (duomenys neskelbtini) dėl įpareigojimo paneigti tikrovės neatitinkančią informaciją.

Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (duomenys neskelbtini), juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš ieškovo U. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 437,48 Eur (vieno tūkstančio keturių šimtų trisdešimt septynių Eur 48 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėja Asta Žeromskytė-Stanienė