Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2020-04-16 · Civilinė byla Nr. e2-13372-545/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-04-16
Bylos Nr.
e2-13372-545/2020
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-08266-2020-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rima Bražinskienė
Ieškovas
Vilniaus teritorinės ligonių kasos
Atsakovas
A. I.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-13372-545/2020Teisminio proceso Nr. 2-68-3-08266-2020-5Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.6.1; 3.2.6.6.2. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMAS UŽ AKIŲLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. balandžio 16 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rima Bražinskienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinį dėl žalos atlyginimo privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui, pareikštą atsakovui A. I., –

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas Vilniaus teritorinė ligonių kasa kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo A. I. privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padarytą 32,22 Eur žalą dėl nukentėjusiojo D. M. gydymo bei 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas.

Atsakovui ieškinio su priedais kopijos įteiktos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnyje nustatyta tvarka (2020-03-25). Atsakovas teismo nustatytu terminu nepateikė atsiliepimo į ieškinį. Apie atsiliepimo į ieškinį nepateikimo priežastis duomenų nėra, atsiliepimo į ieškinį nepateikimo pasekmės atsakovui išaiškintos. Esant šioms aplinkybėms ir ieškovo prašymui priimti sprendimą už akių, yra pagrindas bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, nepranešus šalims apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką bei atsakovo atžvilgiu priimti sprendimą už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus ieškovo pateiktų įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

Dėl žalos atlyginimo.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 3-iojo PK 1-asis veiklos skyrius atliko ikiteisminį tyrimą byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 str. Remiantis ikiteisminio tyrimo duomenimis, nustatyti įtariamieji – A. I. ir R. L., nukentėjusysis – D. M. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-ojo skyriaus 2020-01-10 nutarimu ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) nutrauktas, atsižvelgiant į tai, kad ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, jog nebuvo padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Iš minėtame nutarime nurodytų faktinių aplinkybių daryta išvada, kad konflikto iniciatorius (pradėjo konfliktą) dėl kurio buvo atliktas ikiteisminis tyrimas dėl veikos turinčios BK 284 str. numatytos nusikalstamos veikos požymių yra atsakovas A. I. Nukentėjusiajam D. M. trauminis poveikis į veido sritį (žaizda viršutinėje lūpoje) atliktas dėl to, kad atsakovas A. I. sukėlė konfliktą. 2019-06-20 gydymo paslaugų apskaitos išrašas patvirtina, kad suteiktos gydymo paslaugos D. M. kainavo 32,22 Eur (priėmimo-skubiosios pagalbos paslauga IV), paslaugą suteikė VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Žalgirio klinika. Ieškovas 2020-02-03 raginimu kreipėsi į atsakovą dėl žalos patirtos dėl nukentėjusiojo D. M. gydymo atlyginimo, tačiau byloje duomenų, jog atsakovas būtų atlyginęs ieškovui žalą, nėra (CPK 178 straipsnis).

Pagal Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 27 straipsnio 1 dalį, teritorinės ligonių kasos sutartyse numatytomis sąlygomis, neviršydamos patvirtinto Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto skirtų asignavimų, privalo apmokėti asmens sveikatos priežiūros įstaigų pateiktas sąskaitas. Ieškovas, sumokėjęs suteikė VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Žalgirio klinikai už D. M. suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas iš PSDF biudžeto lėšų, įgijo teisę reikalauti žalos atlyginimo (išlaidų už suteiktas gydymo paslaugas) iš atsakingo asmens – atsakovo dėl kurio neteisėtų veiksmų ieškovas patyrė žalos.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.280 straipsnyje nustatyta, kad, atlyginęs kito asmens padarytą žalą, asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo. CK 6.263 straipsnio 1 dalies nuostatas, kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Šios pareigos pažeidimas kartu reiškia ir neteisėtus veiksmus, kurie yra ir kaltės elementas bei pagrindas reikalauti žalos atlyginimo. Deliktinė civilinė atsakomybė – turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos padarymo neįvykdžius įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidus bendro pobūdžio pareigas elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.245 straipsnio 4 dalis, 6.246 straipsnis). Prievolė atlyginti turtinę žalą atsakovui kyla konstatavus, kad yra visos deliktinės atsakomybės sąlygos, būtinos tokiai prievolei atsirasti, t. y.: atsakovas neįvykdė įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atliko veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidė bendro pobūdžio pareigas elgtis atidžiai ir rūpestingai; yra padaryta turtinė ir (ar) neturtinė žala; yra priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir kilusių neigiamų padarinių – žalos; žalą padaręs asmuo yra kaltas (išskyrus įstatymuose nustatytas išimtis).

Nagrinėjamu atveju dėl atsakovo A. I. neteisėtų veiksmų – sukelto konflikto, kurio metu D. M. buvo sužalota viršutinė lūpa ir dėl to pastarajam buvo suteiktos gydymo paslaugos, kurių išlaidas (32,22 Eur) atlygines VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Žalgirio klinikai ieškovas Vilniaus teritorinės ligonių kasos patyrė žalą. Taigi, nustačius, kad šiuo atveju yra visos civilinei atsakomybei kilti būtinos sąlygos (CK 6.246-6.249 straipsniai), ieškovo naudai iš atsakovo priteistinas 32,22 Eur žalos atlyginimas (CK 6.263, 6.280 straipsniai).

Dėl procesinių palūkanų.

CK 6.37 straipsnio 2 dalis numato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Procesinių palūkanų paskirtis – kompensuoti būsimus, nuo teisminio proceso pradžios iki teismo sprendimo įvykdymo, susidariusius kreditoriaus nuostolius, kartu – skatinti operatyvų teismo sprendimo įvykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156-687/2015; 2018 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-147-690/2018). Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas, privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas nesumokėjo skolos, ieškovui iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos nuo teismo sprendimu už akių priteistos 32,22 Eur sumos, nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020-03-20) iki teismo sprendimo už akių visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

Remiantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi – šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Kadangi ieškovas pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 10 punktą yra atleistas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai mokėjimo, todėl iš atsakovės valstybės naudai priteistinos šios bylinėjimosi išlaidos – 15,00 Eur žyminio mokesčio.

Teismo turėtos pašto išlaidos neviršija 5,00 Eur dydžio sumos, todėl nepriteistinos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Teisingumo ir Finansų ministrų 2020-01-13 įsakymas Nr. 1R-19/K-2 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 str., 96 str., 142 str. 4 d., 279 str. 2 d., 285 str., 286 str., 287 str. teismas

nusprendžia:

ieškinį patenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo A. I., a. k. (duomenys neskelbtini) 32,22 Eur (trisdešimt du Eur 22 ct) žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos 32,22 Eur sumos, nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020-03-20) iki teismo sprendimo už akių visiško įvykdymo ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos, j. a. k. 188783796, naudai.

Priteisti iš atsakovo A. I., a. k. (duomenys neskelbtini) 15,00 Eur (penkiolika Eur) bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą (priteista suma mokėtina į vieną iš nurodytų biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: Nr. LT78 7290 0000 0013 0151 (AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas), Nr. LT05 7044 0600 0788 7175 (AB SEB bankas), Nr. LT32 7180 0000 0014 1038 (AB Šiaulių bankas), Nr. LT74 4010 0510 0132 4763 (Luminor Bank AS Lietuvos skyrius (buvęs AB DNB bankas)), Nr. LT12 2140 0300 0268 0220 (Luminor Bank AS Lietuvos skyrius (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius)), Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 („Swedbank“, AB), Nr. LT42 7230 0000 0012 0025 (UAB Medicinos bankas), įmokos kodas 5660).

Sprendimas už akių per dvidešimt dienų ieškovo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą pateikiant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Atsakovas sprendimo už akių negali skųsti nei apeliaciniu, nei kasaciniu skundu.

Atsakovas per dvidešimt dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę paduoti pareiškimą, atitinkantį CPK 111 straipsnio ir CPK 287 straipsnio 2 dalies reikalavimus, Vilniaus miesto apylinkės teismui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Teisėja Rima Bražinskienė