Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nutartis

2020-01-29 · Civilinė byla Nr. 2YT-1273-291/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-01-29
Bylos Nr.
2YT-1273-291/2020
Teisminio proceso Nr.
2-70-3-00095-2020-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Atmestas.
Teisėjas
Vida Žostautienė (pirm.)
Pareiškėjas
E. K.
Suinteresuotas asmuo
SIA „B2Kapital“, AKTIVA FINANTS OU, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, "B2KAPITAL", Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos, Aktiva Finants OU
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2YT-1273-291/2020Teisminio proceso Nr. 2-70-3-000954-2020-0Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.3.2.; 3.2.7.1.; 3.4.5.11.; 3.5.1. (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2020 m. sausio 29 d.Šiauliai
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Vida Žostautienė,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjo E. K. skundą dėl antstolio Arturo Bložės veiksmų, suinteresuoti asmenys SIA „B2Kapital“, AKTIVA FINANTS OU, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas pateikė skundą, iš kurio turinio spręstina, kad pareiškėjas nesutinka 2019 m. liepos 26 d. antstolio patvarkymu Nr. S-19-41-81915, dėl skolos išieškojimo iš skolininkui priklausančių lėšų. Pareiškėjas nurodo, kad yra suimtas, o ne nuteistas, todėl jam negali būti apribota sąskaita pagal LR BVK 92 str. 2 d. Prašo jo dabartinėje sąskaitoje nustatyti limitą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymais.

Antstolis patvarkymu atsisakė tenkinti pareiškėjo skundą ir kartu su vykdomosiomis bylomis perdavė nagrinėti teismui. Patvarkyme nurodė, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-7-315-421/2017 suformuotą praktiką, 45 punkte išplėstinė teisėjų kolegija, remdamasi nutartyje išdėstytais argumentais ir vadovaudamasi CPK 361 straipsnio 4 dalies 2 punktu, suformulavo tokią vykdymo proceso teisės normų, reglamentuojančių išieškojimo iš skolininkams fiziniams asmenims priklausančių pajamų tvarką, aiškinimo ir taikymo taisyklę: skolininkui į laisvės atėmimo įstaigoje esančią sąskaitą kitų asmenų pervedamos lėšos yra priskiriamos kitų pajamų (neįskaitant darbo užmokesčio ar jam prilygintų pajamų) kategorijai, iš kurių vykdomam išieškojimui yra taikomos išieškojimą iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų pajamų reglamentuojančios CPK LI skyriaus normos, įskaitant CPK 736 straipsnio, reglamentuojančio iškaitą dydį, nuostatas.

2019 m. liepos 26 d. antstolio patvarkymu Nr. S-19-41-81915, nustatyta, kad pagal CPK 739 straipsnį negalima išieškoti iš lėšų, kurios skolininkui priklauso kaip laisvės atėmimo vietos įstaigoje atidarytoje nuteistojo asmeninėje sąskaitoje esančios piniginės lėšos, neviršijančios pusės Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 92 straipsnio 2 dalyje nustatytų dydžių. Todėl skundžiamas patvarkymas neprieštarauja teisės normoms ir nepažeidžia skolininko teisių.

Pareiškėjas ir suinteresuotas asmuo apie bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka vietą ir laiką informuoti pranešimais.

Atsiliepimas

Suinteresuoti asmenys nustatytu terminu atsiliepimų į pareiškėjo E. K. skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Iš pateiktų vykdomosios bylos Nr. 0041/19/01083 medžiagos nustatyta, kad antstolis Arturas Bložė vykdo vykdomąsias bylas Nr. 0041/12/01225, 0041/15/03005 ir 0041/19/02671 dėl skolų išieškojimo iš skolininko E. K. Antstolis 2019 m. liepos 26 d. priėmė patvarkymą Nr. S-19-41-81915 dėl skolos išieškojimo iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, tos pačios dienos patvarkymu atliko ir vykdymo išlaidų paskaičiavimą.

Pareiškėjas nesutinka su 2019 m. liepos 26 d. priėmė patvarkymą Nr. S-19-41-81915 dėl skolos išieškojimo iš skolininkui priklausančių lėšų.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksas nenustato apribojimų išieškoti iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, o CPK ir Sprendimų vykdymo instrukcijos nuostatos taip pat neįtvirtina draudimo nukreipti išieškojimą į šias lėšas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-12-21 nutartis byloje Nr. 3K-3-453-690/2017).

Žemesnės instancijos teismas

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad CPK atskirai reglamentuojamas išieškojimas iš skolininko turto, t. y. skolininko jau turimo turto, pradėjus išieškojimą (jo bendrosios taisyklės nustatytos CPK XLVII skyriuje), ir iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų (CPK LI skyrius) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016 20 punktas; 2017 m. balandžio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-202-421/2017 20 punktas).

Teismų praktikoje yra nurodyta, jog įstatymas nenustato išimčių, dėl kurių išieškojimo iš laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų tvarka bei išskaitų dydžiai būtų reglamentuojami skirtingai nei išieškojimas iš kitų asmenų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016, 24 punktas).

Apribojimas, draudžiantis nukreipti išieškojimą į pinigų sumą, neviršijančią MMA, apima tiek grynuosius pinigus, tiek lėšas sąskaitose ir taikytinas kaip vienkartinis apribojimas nustačius visą skolininko turto masę ir nukreipiant išieškojimą į skolininko turtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-315-421/2017, 27 punktas).

Žemesnės instancijos teismas

Skolininkui į laisvės atėmimo įstaigoje esančią sąskaitą kitų asmenų pervedamos lėšos yra priskiriamos kitų pajamų (neįskaitant darbo užmokesčio ar jam prilygintų pajamų) kategorijai, iš kurių vykdomam išieškojimui yra taikomos išieškojimą iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų pajamų reglamentuojančios CPK LI skyriaus normos, įskaitant CPK 736 straipsnio, reglamentuojančio išskaitų dydį, nuostatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-315-421/2017, 45 punktas).

Išskaitų iš skolininko pajamų ribojimas MMA dydžio atžvilgiu yra taikomas, atsižvelgiant į per vieną mėnesį gaunamas skolininko pajamas, nepriklausomai nuo to, ar jos gaunamos periodiškai, ar kartą, ar kelis kartus per mėnesį. Toks aiškinimas išplaukia iš aplinkybės, kad įstatymo leidėjas kaip atskaitos tašką, nustatant ir diferencijuojant išskaitų dydį, pasirinko būtent teisės aktais nustatyto dydžio – vienos minimaliosios mėnesinės algos – pajamų dalį, taip siekdamas apsaugoti ir skolininko teises, kad jam liktų dalis gaunamų pajamų kas mėnesį būtiniesiems poreikiams tenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-315-421/2017, 47 punktas).

Žemesnės instancijos teismas

Jei nukreipus išieškojimą į turimą skolininko turtą, atsižvelgiant į CPK 668 straipsnio 1 dalį, išieškoma mažesnė, nei priklausanti išieškoti suma, antstolis tuo pačiu ar vėlesniu patvarkymu gali nukreipti išieškojimą ir į skolininko ateityje gautiną darbo užmokestį ar kitas pajamas. Tokiu atveju šių vėliau gautinų pajamų atžvilgiu taikytinos CPK LI skyriuje nustatytos taisyklės. Nagrinėjamos bylos kontekste svarbi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 20 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-315-421/2017 suformuluota taisyklė, pagal kurią skolininkui į laisvės atėmimo įstaigoje esančią sąskaitą kitų asmenų pervedamos lėšos yra priskiriamos kitų pajamų (neįskaitant darbo užmokesčio ar jam prilygintų pajamų) kategorijai, iš kurių vykdomam išieškojimui yra taikomos išieškojimą iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų pajamų reglamentuojančios CPK LI skyriaus normos, įskaitant CPK 736 straipsnio, reglamentuojančio iškaitų dydį, nuostatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-12-21 nutartis byloje Nr. 3K-3-453-690/2017).

CPK 668 straipsnio 1 dalyje nustatytas apribojimas, draudžiantis nukreipti išieškojimą į pinigų sumą, neviršijančią vienos MMA, taikytinas kaip vienkartinis apribojimas, nustačius visą skolininko turto masę ir nukreipiant išieškojimą į skolininko turtą, ir kad skolininkui į laisvės atėmimo įstaigoje esančią sąskaitą kitų asmenų pervedamos lėšos yra priskiriamos kitų pajamų (neįskaitant darbo užmokesčio ar jam prilygintų pajamų) kategorijai, iš kurių išieškojimas gali būti vykdomas pagal CPK LI skyriaus nuostatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-12-21 nutartis byloje Nr. 3K-3-453-690/2017).

Kaip matyti iš aptartos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, išieškojimas iš skolininkui į įkalinimo įstaigos sąskaitą kitų asmenų pervedamų lėšų yra galimas, taikant CPK 733-743 str. numatytus išskaitų dydžius. Nagrinėjamu atveju iš antstolio patvarkymo nustatyta, kad antstolis būtent tokius veiksmus ir atliko – 2019 m. liepos 26 d. patvarkymu Nr. S-19-41-81915 nėra areštuojamos visos pareiškėjos įkalinimo įstaigoje gaunamos ir ateityje gautinos lėšos.

Vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos minimaliosios mėnesinės algos (MMA) (CPK 668 str. 1 d). Kaip jau minėta, šis apribojimas yra vienkartinis, be to, negali būti taikomas periodiškai (kas mėnesį) kartu su CPK 733-743 str. nuostatomis, kai išieškoma iš periodinių skolininko pajamų, kadangi toks teisės normų aiškinimas iš esmės paneigtų bet kokią galimybę išieškoti skolas iš absoliučios daugumos skolininkų, kadangi Lietuvos Respublikoje didžiojoje dalyje įmonių-darbdavių yra įprasta tendencija nustatyti minimalų oficialų mėnesinį darbo užmokestį. Tuo tarpu didesnes ir reguliarias pajamas gaunantys asmenys skolininkais beveik niekada ir netampa.

Taigi, pagal CPK 668 str. 1 d. išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos minimaliosios mėnesinės algos (MMA), ir tai yra vienkartinis apribojimas pradėjus išieškojimą ir nustačius skolininko turto bendrą masę. Skolininko turto nenustačius, būsimoms skolininko pajamoms taikytinos CPK 733-743 str. nuostatos, pagal kurias iš būsimų gaunamų pajamų nagrinėjamu atveju išieškotina iš skolininkui priklausančios darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų bei davinių dalies, neviršijančių Vyriausybės nustatytos MMA, dvidešimt procentų (pagal kelis vykdomuosius dokumentus – ne daugiau kaip penkiasdešimt procentų), o iš darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų bei davinių dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą MMA dydį, išskaitoma septyniasdešimt procentų, jeigu ko kita nenustato įstatymai ar teismas (CPK 736 str. 1-2 d.).

Nagrinėjamu atveju antstolis turto, į kurį galėtų nukreipti išieškojimą, nenustatė, todėl išieškojimą nukreipė į pareiškėjo gaunamas ir būsimas pajamas įkalinimo įstaigoje.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, jog nagrinėjamu atveju skundžiami antstolio veiksmai yra teisėti ir pagrįsti, todėl skundas netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291, 510–513 straipsniais, teismas

nutaria:

netenkinti pareiškėjo E. K. skundo dėl antstolio Arturo Bložės veiksmų.

Teismo nutarties patvirtintą kopiją išsiųsti byloje dalyvaujantiems asmenims.

Nutarčiai įsiteisėjus, vykdomąsias bylas grąžinti antstoliui.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.

Teisėja Vida Žostautienė