- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-04-28
- Bylos Nr.
- e2-286-876/2016
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Judita Sungailaitė
- Ieškovas
- UAB „Šakių šilumos tinklai“
- Atsakovas
- A. M. J.
- Kategorijos
- 2.5.10.2Civilinės atsakomybės sąlygos
Šakių rajono apylinkės teismo teisėja Judita Sungailaitė, sekretoriaujant Vaidai Kriaučiūnaitei, dalyvaujant ieškovo UAB „Šakių šilumos tinklai“ atstovams H. Z. ir advokatui A. B., atsakovei A. M. J., teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB ,,Šakių šilumos tinklai“ ieškinį dėl skolos, delspinigių, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo, pareikštą atsakovei A. M. J., ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas pateikė ieškinį, kuriuo prašo priteisti iš atsakovės 677,84 Eur skolą už paslaugas per 2014/2015 metus; 49,20 Eur delspinigius; 15 Eur sumokėtą žyminį mokestį; 5 proc. procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo iki visiško teismo sprendimo įvykdymo; atstovavimo ir kitas bylinėjimosi išlaidas.
Ieškinyje nurodoma, kad atsakovei, atsisakius su ieškove sudaryti individualias šilumos ir karšto vandens vartojimo pirkimo-pardavimo sutartis, o Lietuvos Respublikos civiliniam kodeksui (toliau CK) neleidžiant dėl atskirų skolininkų nutraukti šilumos tiekimą daugiabučiam namui (CK 6.390 str. 5 p. ), ieškovė, vadovaudamasi CK 6.384 str. „Energijos pirkimo - pardavimo sutarties sudarymas ir pratęsimas“ bei Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2003-07-10 įsakymo Nr. 4-289 patvirtintų šilumos pirkimo-pardavimo sutarčių su buitiniais šilumos vartotojais standartinių sąlygų 8 ir 11 p., atsakovei teikia paslaugas už kurias ji vengia tinkamai atsiskaityti ir nuolat dėl to bylinėjasi teismuose. Ieškovas nurodė, kad iš viso yra jau įvykę dešimt teismo procesų, kuriuose atsakovei visos ieškinio sumos yra priteistos. Likutis priteistos skolos iki 2014 m. sausio 1 d. yra 5698,93 Eur. Per laikotarpį nuo 2014 m. sausio l d. iki 2015 m. gruodžio 31 d. atsakovė yra sumokėjusi 3344,73 Eur, todėl 2015 m. gruodžio 31 d. lieka nepadengta priteistos skolos 2354,20 Eur. Ieškovas nurodė, kad priteista suma išieškoma tiek antstolio pagalba, tiek atsakovės mokėjimais, kurie, vadovaujantis CK 6.54 ir 6.55 straipsniais, įskaitomi seniausiam priteistų sumų dengimui. Atsakovė nuolat kelia klausimą dėl šilumos ir karšto vandens vartojimo pirkimo-pardavimo sutarčių originalo nebuvimo. Po to, kai 2000 metais buvo įsteigta UAB „Šakių šilumos tinklai“ vykdanti šilumos ir karšto vandens tiekimo paslaugas, atsakovei daug kartų žodžiu ir raštu buvo siūlyta tokią sutartį sudaryti. Jai kelis kartus buvo išsiųstos paruoštos sutartys paštu, tačiau visais atvejais ji tokias sutartis pasirašyti atsisakė. Paskutinį kartą atsakovė raštu informavo ieškovę, kad tokių sutarčių nepasirašys (2010 m. balandžio 6 d. pareiškimas pridedamas). Todėl atsakovei šilumos ir karšto vandens paslauga vykdoma vadovaujantis Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2003-07-10 įsakymu Nr. 4-289 patvirtintomis šilumos pirkimo-pardavimo sutarčių su buitiniais šilumos vartotojais standartinėmis sąlygomis. Apie tai atsakovė paskutinį kartą yra informuota raštu 2011 m. liepos 29 d. Nors atsakovei daug kartų raštu ir žodžiu išaiškinta, kad ieškovė neturi ir niekada neturėjo (duomenys neskelbtini) daugiabučio gyvenamojo namo projekto, ji ir toliau visais būdais kelia tą patį klausimą, kad jai ieškovė nepateikia šio projekto. Paskutinį kartą šiuo klausimu atsakovei atsakyta raštu 2011 m. liepos 29 d. Ieškovė bylinėjasi su atsakove dėl to paties dalyko nuo 2001 metų. Nei vienas iš dešimt teismo procesų nepraėjo sklandžiai, o ketvirtasis net buvo perkeltas į Marijampolę, nes nusišalino Šakiuose bylą nagrinėjęs teisėjas, o kiti teisėjai nesutiko nagrinėti atsakovės bylą. Dėl ginčo specifiškumo (ginčijami ne tik šilumos tiekimo paslaugos paskaičiavimai, bet ir inžineriniai namo sprendimai, šilumos tiekimo sandorio teisėtumas), taip pat dėl to, kad atsakovė, beje, ne visada sąžiningai, naudojasi visu civilinių procesinių teisių arsenalu, ieškovė turėjo samdyti aukštesnės kvalifikacijos advokatą ir atitinkamai daugiau mokėti. Ieškovas prašo teismo atkreipti dėmesį į tai, jog atsakovė piktnaudžiauja savo teisėmis ir piktybiškai nuolat bylinėjasi, nepateikdama jokių iš esmės naujų įrodymų, tačiau vis papildydama savo argumentaciją, ir taip priversdama ieškovę bereikalingai eikvoti ne tik fizinius, intelektualinius, bet ir materialinius resursus. Kadangi atsakovės periodiškai mokamos sumos paprastai nėra didelės, todėl kaupiasi skola už naujai teikiamas paslaugas ir ieškovė yra priversta vis kreiptis į teismą dėl naujų įsiskolinimų priteisimo. Taip nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d. susidarė 677,84 Eur skola už paslaugas bei 49,20 Eur šios skolos delspinigių, viso – 727,04 Eur.
Atsiliepimas
Atsakovė pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad su ieškovės UAB „Šakių šilumos tinklai“ ieškiniu nesutinka ir mano, jog jis visiškai nepagrįstas. Atsiliepime nurodė, kad CK 6.2 str. numato, kad prievolė asmeniui atsiranda iš sandorio arba kitokių juridinių faktų, kurie pagal galiojančius įstatymus sukuria prievolinius santykius. Ieškovė ir atsakovė nėra sudarius sutarties dėl šilumos energijos tiekimo ir vartojimo santykių, ieškovė nurodo, kad paslaugas atsakovei teikia pagal Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2003-07-10 įsakymą Nr. 4-289 dėl šilumos pirkimo - pardavimo sutarčių su buitiniais šilumos vartotojais standartinių sąlygų patvirtinimo, tačiau pagal šį įsakymą teikiamos paslaugos nesukuria prievolinių santykių, nes šis įsakymas nuo 2012-10-01 negalioja. Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo 11 str. numatyta, kad sutartys su vartotoju turi atitikti CK ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių vartojimo sutarčių sudarymą, nuostatas. To paties įstatymo 19 str. 5 p. nurodoma, kad jeigu daugiabučio namo butų savininkai nenusprendžia dėl šilumos pirkimo-pardavimo sutarčių sudarymo pagal individualiai aptartas sąlygas, laikinai, kol bus sudarytos tokios sutartys, tiekėjų ir vartotojų tarpusavio santykiai grindžiami pagal šilumos pirkimo-pardavimo sutarčių su buitiniais šilumos vartotojais standartines sąlygas. Pastebėtina, kad tiekėjų ir vartotojų tarpusavio santykiai gali būti grindžiami pagal standartines sąlygas tik laikinai. Atsakovės ir ieškovės santykiai pagal standartines šilumos tiekimo sąlygas grindžiami jau daugiau nei 16 metų, o ieškovė kaip stipresnioji būsimų sutartinių santykių šalis tinkamai nebendradarbiauja ir nevykdo derybų dėl sudaromų sutarčių sąlygų. Be to, ieškovė neatrašo ir net nekomentuoja atsakovės siūlomų sutarčių sąlygų pakeitimų, taip akivaizdžiai nesileisdama į jokias derybas. O kadangi minimas sutarčių klausimas piktybiškai nebesprendžiamas jau eilę metų, susidaro vaizdas, jog ieškovė net neketina sudaryti sutarčių su atsakove. Pabrėžtina, kad atsakovė vis reikalauja ir skatina derybas, kad ieškovė parengtų ir pasirašytų su ja Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo 19-20 str. atitinkančias atskiras sutartis: dėl daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūros, dėl karšto vandens vartojimo pirkimo-pardavimo, dėl „gyvatuko“ ir skaitliuko bei dėl eksploatacijos. Nes Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymas reikalauja sudaryti atskirą sutartį kiekvienai teikiamai paslaugai, tačiau ieškovė vis pateikdavo tik vieną sutartį, dėl to jos liko nepasirašytos. Atsižvelgiant į tai, manytina, kad ieškovė daugiau kaip 16 metų nesudarydama sutarčių su atsakove ir vis keldama bylas teisme dėl skolos priteisimo, piktnaudžiauja savo padėtimi (neabejotina, jog ieškovei yra žinoma, kad energijos pirkimo-pardavimo sutartys paprastai sudaromos pagal individualiai neaptariamas, dažnai standartines, sąlygas) bei procesinėmis teisėmis. Dėl to yra ne tik pažeidžiamos atsakovės teises, bet ir akivaizdžiai siekiama apsunkinti atsakovės finansinę padėtį, kad ji galiausiai sutiktų su ieškovės siūlomomis sutarties sąlygomis.
Atsiliepime atsakovė nurodė, kad atsakovė tik iš dalies moka už teikiamą šilumą, nes ieškovė nuo 2014-01-01 iki 2015-12-31 teikė netinkamos kokybės paslaugas, skaičiavo mokestį už nesamą „gyvatuką“, neteisingai skaičiavo mokesčius už šilumos tiekimą. Pagal bendrąsias prievolinius santykius reglamentuojančias teisės normas ir taip pat pagal CK 6.383 str. 2 d. energijos teikimo įmonei pažeidus energijos kokybės reikalavimus, abonentas turi teisę atsisakyti mokėti už tokią teikiamą energiją. Pastebėtina, kad energijos tiekėjo pareiga yra per prijungimo tinklą perduoti vartotojui sutartyje numatytą energijos kiekį, atitinkantį sutarties, o jei jos nėra – atitinkantį energijos kokybę reglamentuojančių norminių dokumentų nustatytus reikalavimus (CK 6.386 str.). Ieškovė kaip paslaugų tiekėja privalėjo užtikrinti normalų buto šildymą, nes Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija tarifus nustato užtikrinant patalpose 18 laipsnių temperatūrą, tačiau to nepadarė. Atsakovės buto vidaus temperatūra vidutiniškai siekdavo tik apie 12 laipsnių. Dėl to atsakovė nuo 1999 metų ne kartą informavo ieškovė bei tai nurodydavo ankstesnių teisminių procesų metu, tačiau teismas į tai neatsižvelgdavo. Atsakovė gyvena viena, todėl neturi kas jai patartų ir paaiškintų, kokius veiksmus būtina atlikti siekiant užfiksuoti įrodymus dėl netinkamų paslaugų teikimo, ji yra senyvo amžiaus, prastos sveikatos, neįgali, minimalaus vidurinio išsilavinimo, neturi teisinių žinių, tad nežinojo, kaip elgtis, todėl vienintelis būdas kuriuo gali įrodyti netinkamą paslaugų teikimą ir apginti savo, kaip vartotojos pažeistas teises, yra liudytojų paaiškinimai.
Atsiliepime nurodoma, kad ieškovė nurodo, jog ankstesnių teisminių procesų metu priteistos piniginės sumos yra mokamos tiek antstolio pagalba, tiek pačios atsakovės mokėjimais, kurie vadovaujantis CK 6.54 str. ir 6.55 str. yra įskaitomi seniausiam priteistų sumų dengimui. Pabrėžtina, kad ieškovė negalėjo vienasmeniškai skirstyti gaunamų atsakovės mokėjimų, nes mokant už einamąsias paslaugas kvite nurodoma už kokias, kokį kiekį bei kurio laikotarpio paslaugas yra mokama, todėl ieškovė šiuo atveju turėjo teisę nepriimti mokėjimų, nesutikdama su nurodytų mokėjimų paskirtimi, o ne vienašališkai juos įskaityti į senas skolas (CK 6.54 str. 5 p.). Pažymėtina, kad sprendžiant įmokų paskirstymo klausimą, turi būti nustatoma, ar buvo išreikšta sutarties šalių valia dėl įmokų paskirstymo tvarkos, kokia ši tvarka buvo nustatyta, ar, vykdant sutartį, nepasikeitė šalių valia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3460/2010). Tais atvejais, kai skolininko sumokėtos įmokos nepadengia visos skolos sumos ir šalys nėra susitarusios dėl įmokų paskirstymo, tokių įmokų paskirstymo eiliškumas reglamentuojamas CK 6.54 straipsnyje. CK 6.54 straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatyta, kaip turi elgtis kreditorius tuo atveju, jeigu skolininkas pasiūlo ar moka įmokas kita tvarka. Atsakovė šiuo atveju tinkamai ir pagrįstai elgėsi pagal įstatymo nuorodą, suteikiančią skolininkui, privalančiam grąžinti tam pačiam kreditoriui kelias tos pačios rūšies skolas, mokant galimybę pareikšti, kurią skolą jis grąžina (CK 6.55 str. l d.). Kadangi ieškovė su atsakove nebuvo aptarę įmokų paskirstymo tvarkos, o ieškovė neužginčijo ir visada priėmė įmokas už einamas paslaugas, nors nesutikdama su mokėjimo paskirtimi galėjo jų nepriimti, laikytina, jog tokiu būdu ieškovė iš esmės sutiko su atsakovės mokamų mokėjimų paskirtimi. Atsižvelgiant į tai, atsakovė nurodo, kad ieškinio suma, kurią nurodo ieškovė yra neteisinga. Nurodoma ieškinio suma turėtų būti mažinama atsakovės sumokėtų įmokų suma, t. y. 116,30 Eur.
Atsiliepime nurodė, kad atsakovės bute yra tik karšto vandens vienvamzdė cirkuliacinė sistema be vonios šildytuvo („gyvatuko“). Taigi, atitinkamai turėtų būti skaičiuojama ir kaina už tiekiamą šilumą, t. y. neimamas mokestis už „gyvatuką“. Ankstesnių teisminių procesų metu atsakovė yra teikusi buto centrinio šildymo, karšto vandens schemą, kurioje atsispindi minėtas faktas. Šis faktas ankstesnių teisminių procesų metu ieškovės nėra paneigtas. Nesant sutarties tarp ieškovės ir atsakovės bei nesant sąskaitose detalaus ieškovės mokesčio paskaičiavimo (nurodant kiek kiekvieną mėnesį, ieškinio laikotarpiu, priskaičiuojama: už šilumos teikimą, už šilumos tiekimo ir karšto vandens tiekimo sistemos priežiūrą bei kaip skaičiuojamas ir ar išviso skaičiuojamas „gyvatuko“ mokestis), negalima nustatyti ar ieškovės teikiami mokesčiai paskaičiuoti teisingai. Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo 19 str. kalbama apie pastatų šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūrą bei nurodoma, kad daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūros sutartys sudaromos atskirai nuo šilumos ir (ar) karšto vandens vartojimo pirkimo-pardavimo sutarčių. Atsakovė atsižvelgdama į tai, ne kartą teiravosi kokius darbus skirtus sistemai prižiūrėti atlieka ieškovė, tačiau jokio atsakymo nėra gavusi. Pažymėtina, jog kokius darbus privalo atlikti ieškovė yra numatyta Šakių rajono savivaldybės tarybos 2001-09-06 sprendimu Nr. 161 patvirtintose ieškovės gyvenamųjų namų vidaus šildymo bei karšto vandens tiekimo sistemų eksploatavimo taisyklėse, tačiau iki šiol atsakovei nėra žinoma kokie darbai buvo vykdyti ar vykdomi.
Atsiliepime nurodoma, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturinčioms šeimoms ir vieniems gyvenantiems asmenims įstatymo nuostatomis, asmenys besikreipiantys dėl būsto šildymo išlaidų, išlaidų šaltam vandeniui ir išlaidų karštam vandeniui kompensuoti ir turintys įsiskolinimų už suteiktas paslaugas, be kitų įstatyme numatytų reikalavimų ir sąlygų, turi teisę į kompensacijas. Dėl piniginės kompensacijos atsakovė kreipėsi, bet jos negavo. Kad kompensacija atsakovei priklauso nurodyta Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2008-05-26 rašte Nr.(13.6-41)-SD-4848.
Taip pat atsakovė nesutinka su ieškovės reikalavimu priteisti delspinigius. CK 6.258 str. numatyta, kad įstatymas ar sutartis gali nustatyti, jog už prievolės nevykdymą ar netinkamą vykdymą kaltoji šalis privalo sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymas nenumato prievolės skolininkui už prievolės nevykdymą ar netinkamą vykdymą sumokėti netesybas ar delspinigius. Kadangi atsakovė su ieškove nėra sudariusi sutarties, ieškovė neturi teisinio pagrindo reikalauti delspinigių.
Motyvuojamoji dalis
Atsižvelgiant į tai, atsakovė prašo pareikalauti iš antstolio pateikti teismui visas nuo 2014 m. iki 2015 m. vykdomąsias bylas susijusias su atsakovei priteistų skolų išskaitymu; iš UAB „Šakių komunalinis ūkis“ išreikalauti namo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini) (ankščiau buvusi (duomenys neskelbtini)), techninio projekto kopijas, nes pagal atsakovės raštą buvo atsisakyta tą padaryti; ieškovės pateiktoje pažymoje-skaičiuotėje yra neaiškūs paskaičiavimai apie teismo priteistas sumas ir jų mokėjimą, kadangi nenurodyta pagal kurias bylas ir kiek padengta skolų pagal kiekvieną bylą, taip pat neparodo, kad atsakovei yra sumokėti mokesčiai kiekvieną mėnesį, todėl prašome išreikalauti tą patvirtinančius dokumentus.
Ieškinys tenkintinas visiškai.
Ieškovas pateikdamas teismui ieškinį prašo priteisti iš atsakovės 677,84 Eur įsiskolinimą už laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d. butui, esančiam (duomenys neskelbtini), suteiktas paslaugas, 49,20 Eur delspinigių, 5 procentus procesinių palūkanų, skaičiuojamų už priteistą sumą nuo ieškinio teisme iškėlimo dienos, 15 Eur žyminį mokestį bei patirtas išlaidas advokato pagalbai byloje apmokėti.
Ieškovas laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d. tiekė atsakovei nuosavybės teise priklausančiam butui, esančiam (duomenys neskelbtini), šiluminę energiją, karštą vandenį, eksploatavo ir remontavo namo vidaus šilumos ir karšto vandens tiekimo bei skirstymo sistemas ir pateikdavo atsakovei sąskaitas patiektų paslaugų apmokėjimui. Taip pat nustatyta, kad šalys nėra sudariusios šilumos butų šildymui, vandens pašildymui ir karšto vandens temperatūrai palaikyti vartojimo pirkimo-pardavimo sutarties, kurios pasirašyti nesutinka atsakovė.
Dėl šalių sutartinių santykių.
Atsakovė A. M. J. neginčija paslaugų teikimo fakto, kainų dydžio, tačiau atsiliepime nurodo, kad ieškovas gali kreiptis į teismą tik dėl tiekimo, o ne dėl atsiskaitymo. Reikalaudavo, kad ieškovas parengtų ir pasirašytų su ja pagal Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo 19-20 straipsnius atitinkančias atskiras sutartis, tiek dėl daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūros sutartį, tiek dėl karšto vandens vartojimo pirkimo-pardavimo sutartį, dėl „gyvatuko“ ir skaitiklio sutartį, eksploatacijos sutartį, tačiau ieškovas nuolat pateikdavo tik vieną bendrą sutartį. Toks jo elgesys grubiai pažeidžia LR Šilumos ūkio įstatymą ir kitus norminius aktus. Ieškovo atstovas nurodė, kad su atsakove rašytinės paslaugų sutarties ieškovas nėra pasirašęs, kadangi to padaryti nesutinka pati atsakovė, tai patvirtino ir pati atsakovė.
Kaip jau buvo nurodyta atsakovė A. M. J. neginčija paslaugų teikimo fakto, neginčija kainų dydžio, tačiau teigia, kad nesant su ja sudarytos paslaugų teikimo sutarties, ieškovas neturi pagrindo reikšti ieškinio teisme. Toks atsakovės argumentas vertintinas kaip nepagrįstas. Sandorių formą reglamentuojančio CK 1.71 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad sandoris, kuriam įstatymai nenustato konkrečios formos, laikomas sudarytu, jeigu iš asmens elgesio matyti jo valia sudaryti sandorį (konkliudentiniai veiksmai). CK 6.384 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad energijos pirkimo-pardavimo sutartis su fiziniu asmeniu, naudojančiu energiją savo buitinėms reikmėms, laikoma sudaryta nuo vartotojo įrenginių prijungimo prie energijos tiekimo tinklų. Bylos nagrinėjimo metu atsakovė neneigė šilumos energijos tiekimo jai fakto, neginčijo aplinkybės, jog jai nuosavybės teise priklausantis butas nėra atjungtas nuo šilumos ir karšto vandens tiekimo sistemų. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad tarp ginčo šalių yra susiklostę faktiniai sutartiniai santykiai. Šių santykių pagrindu atsakovei atsiranda pareiga sumokėti už ieškovės tiekiamą šilumos energiją, taip pat už ieškovės atliekamą sistemų priežiūrą. Atsižvelgiant į tai, kad šilumos energijos pirkimo - pardavimo sutartis yra viešoji sutartis (CK 6.383 str. 3 d., 6.161 str. 1 d.), šios sutarties sąlygos yra standartinės, neindividualizuotos, viešai skelbiamos, atskiros jų sąlygos tiesiogiai reglamentuotos teisės aktuose, preziumuojama, kad jos atsakovei buvo žinomos ir, nuosavybės teise valdydama gyvenamąją patalpą, į kurią tiekiama šilumos energija, atsakovė prisiėmė pareigą šių sąlygų laikytis. Tuo tarpu pats raštu įformintos sutarties nebuvimo faktas neturi įtakos atsakovės prievolei vykdyti atsiskaitymus. Atsižvelgiant į nurodytą teismas, sprendžia, kad sutarties nepasirašymas neįtakoja realiai teikiamų paslaugų kiekio, kainų ar kokybės, o vadovaujantis CK 6.384 str. 1 d., kuriame numatyta, kad fizinis asmuo – vartotojas, naudojantis energiją savo buitinėms reikmėms, laikomas sudariusiu sutartį su energijos tiekėju nuo vartotojo įrenginių prijungimo prie energijos tiekimo tinklų. Esant šioms nustatytoms aplinkybėms, kad atsakovei šiluma, karštas vanduo bei kitos paslaugos yra teikiamos, laikytina, kad atsakovė turi pareigą mokėti už pateiktas paslaugas (CK 6.38 str. 1 d.).
Dėl teikiamų paslaugų kokybės
Atsakovė taip pat nurodo, kad nuo 1999 m. nuolat reikalauja ieškovo vykdyti jam priklausančią prievolę tačiau ieškovas iki šiol tekia nekokybišką šilumos energija jos butui. Bute vidutinė temperatūra nesiekia 18 laipsnių šilumos. Dėl netinkamos paslaugos teikimo ir susidaro skolos. Ieškovo atstovas nurodo, kad dėl paslaugų kokybės atsakovės argumentai nepagrįsti jokiais įrodymais. Atsakovė nurodo, kad jai per šalta, tačiau kiekis yra reguliavimo dalykas. Tiekėjas tiekia tinkamos kokybės šilumą ir duomenų, kad ji būtų netinkamos kokybės nėra.
Teismas, vertindamas byloje surinktus įrodymus, konstatuoja, kad atsakovė teismui nepateikė jokių įrodymų, leidžiančių pripažinti, kad ieškovas jai teikia netinkamos kokybės paslaugas. Bylai išnagrinėti reikšmingas aplinkybes privalo įrodyti ta proceso šalis, kuri tokiomis aplinkybėmis remiasi. Reikalingą buto temperatūrą atsakovė gali pasiekti efektyvindama savo buto energetinius parametrus, arba tiesiog gaudama daugiau šilumos energijos, tačiau tai niekaip nesusiję su tiekiamos energijos kokybe. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad sutartinės civilinės atsakomybės sąlyga – skolininko kaltė preziumuojama (Lietuvos Respublikos CPK 6.248 str.). Atsakovė nepateikė teismui jokių įrodymų, jog jos gyvenamojoje patalpoje temperatūra būna žemesnė nei teisės aktuose nustatytas minimumas, jog jos bute nėra vonios šildytuvo. Teismas atkreipia dėmesį į tai, jog atsakovės argumentų nepagrįstumas pripažintas įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais (Kauno apygardos teismo 2009 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-618-343/2009, 2010 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-938-527/2010, 2011 m. rugsėjo 20 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-1300-260/2011 ir kt.). Tačiau neatsižvelgdama į jau konstatuotas aplinkybes atsakove nepateikdama jokių naujų aplinkybių, leidžiančių spręsti, jog faktinė situacija pasikeitė ir nagrinėjamoje byloje turi būti vertinama kitaip, nepateikia, kas parodo atsakovės nesąžiningumą bei nepagrįstą bylų nagrinėjimo vilkinimą. Atsakovės argumentas, jog jos nurodomas aplinkybes privalo paneigti ieškovė, atmestinas kaip prieštaraujantis CPK 182 straipsnio pirmosios dalies 2 punkto nuostatai, jog dalyvaujantis byloje asmuo yra atleidžiamas nuo pareigos įrodinėti prejudicinius faktus. Byloje esančių įrodymų pagrindu teismas sprendžia, kad ieškovas teikė tinkamos kokybės paslaugas, suteiktų paslaugų kainą pagrįstai apskaičiuodama pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos ir savivaldos institucijų patvirtintus tarifus ir metodiką, kurių atsakovė neginčijo.
Dėl mokėjimų už einamąsias paslaugas įskaitymo
Atsakovė nurodo, kad neteisingai skaičiuoja mokesčius už teikiamą karštą vandenį. Nuolat moka už ieškovės teikiamą karštą vandenį, tačiau ieškovė pateikdama sąskaitas apmokėjimui neišminusuoja sumokėtų mokesčių už karštą vandenį, taip pat skaičiuoja ir delspinigius. Atsakovė taip pat nurodo, kad Ieškovas ir SODRA pagal antstolio patvarkymus tą patį atskaito, todėl gaunasi dvigubas skolos dengimas. Ieškovas teismui pateikė pažymą-skaičiuotę apie teismo priteistas sumas ir jų sumokėjimą ir pažymą skaičiuotę apie ieškinio laikotarpio skolą ir mokėjimą. Kad atsakovė ieškovui sumokėjo tam tikrą sumą ieškovas neginčija, tik jis nurodo, kad šiuos mokėjimus užskaitė ankstesniais teismo sprendimais priteistoms skoloms dengti. Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovė ieškovui yra skolinga ne tik už ginčo laikotarpį – 2014/2015 metus, bet kitus ginčo laikotarpius ir privalėjo mokėti ir kitas sumas, priteistas teismo sprendimais už kitus paslaugų teikimo laikotarpius.
CK 6.54 str. nustatyta, kad jei šalys nesusitarė kitaip, įmokos, kreditoriaus gautos vykdant prievolę, pirmiausia skiriamos atlyginti kreditoriaus turėtoms išlaidoms, susijusioms su reikalavimo įvykdyti prievolę pareiškimu; antrąja eile įmokos skiriamos mokėti palūkanoms pagal jų mokėjimo terminų eiliškumą; trečiąja eile įmokos skiriamos netesyboms mokėti; ir tik ketvirtąja eile įmokos skiriamos pagrindinei prievolei įvykdyti. Taigi pagal CK 6.54 str. 1 d. šalys sutartimi gali nustatyti ir kitokį įmokų paskirstymą, negu jis nustatytas šiame CK straipsnyje. Šiuo atveju šalys sutarties nėra sudariusios ir nėra nusistačiusios kitokios įmokų paskirstymo tvarkos.
Byloje yra pateikti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyriaus pažymos apie įvykdytus išskaitymus iš asmens išmokų. Visos iš atsakovės išieškotos sumos buvo užskaitytos ankstesnei atsakovės skolai padengti, todėl nepagrįstas atsakovės argumentas, kad vykdomas dvigubas skolos dengimas. Atsižvelgiant į tai, kad tarp šalių nėra sudaryta sutarties, kurioje šalys būtų numačiusios kitokią įmokų paskirstymo tvarką, ieškovas turi teisę paskirstyti gautas įmokas jas užskaitydamas ankstesniais teismo sprendimais priteistai tęstinei prievolei įvykdyti, todėl reikalavimas priteisti 677,84 Eur skolą, susidariusią už laikotarpį nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d. yra pagrįstas ir tenkintinas visiškai.
Dėl teikiamos šilumos apskaičiavimo bei vidaus sistemų priežiūros
Atsakovė taip pat ginčija jos bute esant vandens šildytuvą („gyvatuką“) ir nurodo, kad pas ją bute, esančiame (duomenys neskelbtini), yra tik karšto vandens vienvamzdė cirkuliacinė sistema be vonios šildytuvo („gyvatuko“). Taigi, atitinkamai turėtų būti skaičiuojama ir kainą už tiekiamą šilumą, t.y. neimamas mokestis už „gyvatuką“. Ieškovo atstovų teigimu, atsakovės buto vonioje įrengtas vandens šildytuvas, tik kitokios formos. Vertinant byloje esančią atsakovės pateiktą buto schemą, matyti, kad atsakovės vonios kambaryje (patalpa, schemoje pažymėta indeksu 32-3) yra vonios šildytuvas ir tai matyti iš karšto vandens tiekimo vamzdžio formos. Atsakovė teismui nepateikė įrodymų, kurie paneigtų šią byloje nustatytą aplinkybę, todėl teismas konstatuoja, kad ginčo laikotarpiu atsakovei teko pareiga apmokėti už sunaudotą šilumos energiją vandens pašildymui, perduodamą per karšto vandens tiekimo sistemą. Tai ne pirma byla tarp šalių dėl to paties dalyko, tik vis už skirtingą šildymo laikotarpį. Visose šiose bylose vyko ginčas dėl „gyvatuko“, tačiau atsakovė nuolatos atsisako šį ginčą spręsti ekspertizės pagalba.
Atsakovė teismui pateiktame atsiliepime nurodo, kad nesutinka mokėti skaičiuojamą mokestį už šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūrą, nes ieškovas atsisako ir iki šiol nenurodė kokius darbus atliko, pati nematė kokius darbus ieškovas atliko. Šakių rajono savivaldybės tarybos 2001-09-06 sprendimu Nr. 161, patvirtintų UAB „Šakių šilumos tinklų“ gyvenamųjų namų vidaus šildymo bei karšto vandens tiekimo sistemų eksploatavimo taisyklės paslaugų teikėjo neįpareigoja kiekvienam vartotojui teikti išsamią informaciją apie surinktų lėšų panaudojimą. Šių taisyklių 18 punktas numato, kad šie mokesčiai vartotojui pateikiamoje sąskaitoje būtų nurodyti atskira eilute. Iš byloje pateiktų įrodymų matyti, kad ieškovas šį reikalavimą vykdo, mokestis yra paskaičiuojamas pagal patvirtintus tarifus, todėl atsakovės teiginiai atmestini kaip nepagrįsti. Taip pat akivaizdu, kad sistemos priežiūros darbai nėra viešai matomi. Tai nesusiję su tuo, kad ieškovas turi kažką bute daryti. Jau vien tas faktas, kad bendrovė laiko avarinę tarnybą, tai yra priežiūros darbų dalis. Neprivalo teikti nuolatinės ar kasdieninės ataskaitos kokie darbai atliekami, nors tą informaciją stengiamasi suteikti. Prie šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemas eksploatuojančios įmonės atliekamų funkcijų priskirtini įvairūs darbai, pvz. sistemų profilaktinė apžiūra, jų einamasis remontas, avarijų sistemose lokalizavimas ir likvidavimas, vamzdynų ir armatūros priežiūra bendrojo naudojimo karšto vandens tiekimo vamzdžių remontas ir pan., kurie turi būti vykdomi reguliariai. Šių aplinkybių atsakovė neginčija, tik akcentuoja ieškovės pareigą atsiskaityti už lėšų panaudojimą, detalizuojant atliktus darbus. Tokia ieškovės pareiga Gyvenamųjų namų vidaus šildymo bei karšto vandens tiekimo sistemų eksploatavimo taisyklėse, patvirtintose Šakių rajono savivaldybės tarybos 2001 m. rugsėjo 6 d. sprendimu Nr. 161, nėra nustatyta, kas paneigia atitinkamo argumento pagrįstumą.
Dėl kompensacijos
Atsakovė atsiliepime nurodė, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturinčioms šeimoms ir vieniems gyvenantiems asmenims įstatymo nuostatomis, asmenys besikreipiantys dėl būsto šildymo išlaidų, išlaidų šaltam vandeniui ir išlaidų karštam vandeniui kompensuoti ir turintys įsiskolinimų už suteiktas paslaugas, be kitų įstatyme numatytų reikalavimų ir sąlygų, turi teisę į kompensacijas, tačiau atsakovė jos negavo. Atsižvelgiant į tai, teismas informuoja, kad atsakovė teismui nepateikė jokių įrodymų, leidžiančių spręsti klausimą dėl tokios kompensacijos gavimo ar negavimo, ginčo dėl to tarp šalių byloje nekilo, todėl dėl šio klausimo teismas nepasisako.
Dėl delspinigių ir palūkanų priteisimo
Ieškovas taip pat prašo priteisti iš atsakovės 49,20 Eur delspinigių, taip pat procesines palūkanas. Atsakovė šiam reikalavimui prieštarauja motyvuodama tuo, kad sutarties su ieškovu nesudariusi, todėl delspinigiai neturi pagrindo, negali būti priteisti. Ieškovo atstovas nurodo, kad delspinigiai skaičiuojami teisės aktų nustatyta tvarka. Yra pateikta delspinigių skaičiuotė. Delspinigiai skaičiuojami teisės aktų nustatyta tvarka ir Vyriausybės nutarimas reglamentuoja delspinigių už energijos tiekimą skaičiavimą.
Bylos duomenimis, per ginčo laikotarpį už suteiktas paslaugas nebuvo atsiskaityta, todėl reikalavimas priteisti delspinigius yra pagrįstas. Delspinigių dydis nustatytinas vadovaujantis 1995-01-25 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 124 „Dėl delspinigių skaičiavimo tvarkos“ 3.1 punktu (1996-10-04 redakcija). Ieškovės pateikta delspinigių skaičiuotė atitinka minėto Vyriausybės nutarimo nuostatas, todėl iš atsakovės priteistina 49,20 Eur delspinigių suma. Taip pat, esant ieškovo prašymui, tenkintinas ir reikalavimas priteisti 5 procentų dydžio procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (Lietuvos Respublikos CK 6.37 str. 2d. ir 6.210 str. 1 d.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Lietuvos Respublikos CPK 93 str. 1 d. nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.
Dėl savo, kaip tinkamai prievolę įvykdžiusios sutarties šalies, pažeistų interesų teisminės gynybos ieškovas turėjo bylinėjimosi išlaidų – sumokėjo 15 Eur žyminio mokesčio valstybei ir 96,80 Eur išlaidų už teisines konsultacijas, procesinių dokumentų rengimą taip pat atstovavimą teisme. Prašoma priteisti atstovavimo išlaidų atlyginimo suma neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nustatytų ribų. Ieškinį tenkinus visiškai, iš atsakovės ieškovui priteistinos jo patirtos bylinėjimosi išlaidos už kreipimąsi į teisme, už procesinių dokumentų rengimą ir atstovavimą teisme.
Kadangi teismo patirtų išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, suma yra itin maža, nesiekianti Teisingumo ministro ir Finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatyto dydžio“, teismas sprendžia, jog šios išlaidos tarp dalyvių neskirstytinos ir nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 270 str., teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti visiškai.
Priteisti iš atsakovės A. M. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 677,84 Eur (šešis šimtus septyniasdešimt septynis eurus aštuoniasdešimt keturis centus), įsiskolinimo už laikotarpį nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d. už suteiktas paslaugas, 49,20 Eur (keturiasdešimt devynis eurus dvidešimt centų) delspinigių, 15 Eur (penkiolika eurų) sumokėto žyminio mokesčio, penkis procentus (5 %) metinių palūkanų už priteistą sumą nuo 2016 m. vasario 5 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 96,80 Eur (devyniasdešimt šešis eurus aštuoniasdešimt centų) advokato atstovavimo išlaidų ieškovui UAB „Šakių šilumos tinklai“, juridinio asmens kodas 174409393, buveinės adresas: Šakių m., Gimnazijos g. 22/2, atsiskaitomoji sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), „Swedbank“, AB.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą per Šakių rajono apylinkės teismą.