- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-07-17
- Bylos Nr.
- e2-385-991/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-04824-2023-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Neringa Ruibytė-Karimžanova
- Ieškovas
- L. S.
- Atsakovas
- I. L.
- Advokatai
- Vilma Gudaitė, Audrius Saulėnas
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo L. S. ieškinį atsakovei I. L. dėl tėvystės nuginčijimo, institucija, teikianti išvadą, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovas kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, prašydamas nustatyti, kad ieškovas nėra nepilnametės G. S., gim. (duomenys neskelbtini), biologinis tėvas, priteisti iš atsakovės ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad atsakovei (duomenys neskelbtini) gimė dukra G. S., vaiko tėvu Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos ir registracijos skyriaus (duomenys neskelbtini) išduotame gimimo įraše tėvu nurodytas tuometinis atsakovės sutuoktinis, t. y. ieškovas. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai, išnagrinėję pareiškėjų L. S. ir I. S. prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu 2022 m. kovo 22 d. sprendimu prašymą patenkino, nutraukė L. S. ir I. S. santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Klaipėdos miesto Civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)), po santuokos nutraukimo pareiškėjui L. S. paliko jo pavardę – S., pareiškėjai I. S. paliko iki santuokos turėtą pavardę – L., taip pat patvirtino L. S. ir I. S. pateiktą santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, pagal kurią nepilnametės G. S. gyvenamoji vieta nustatyta kartu su jos mama I. S., patvirtinta L. S. bendravimo tvarka su G. S., nustatytas L. S. teikiamo išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydis (po 200 Eur kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis iki jos pilnametystės). Ieškovas paaiškino, kad 2023 m. gegužės 20 d. atliko tėvystės tyrimą, kurį atlikus 2023 m. birželio 12 d. buvo pateikta išvada, jog DNR tyrimo rezultatai rodo, kad ieškovas negali būti biologiniu G. S. tėvu. Ieškovas siūlė atsakovei gera valia atlikti bendrą tėvystės nustatymo ekspertizę, tačiau atsakovė jokio atsakymo nepateikė.
3. Atsakovė teismo nustatytu terminu atsiliepimo į ieškinį nepateikė, procesiniai dokumentai įteikti tinkamai, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir CPK) 123 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka.
Šalies argumentai
4. Atsakovė pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti ir priteisti valstybės naudai bylinėjimosi išlaidas, patirtas už atsakovės atstovavimą. Paaiškino, kad iki šalių santuokos šalys draugavo apie metus, susituokus gimė dukra G. S., ieškovui nekilo jokių abejonių, ar jis yra vaiko tėvas. Šalys kartu augino vaiką kaip tėvai, abu ja rūpinosi ir ją auklėjo. G. S. ieškovą vadina ir laiko tėvu, jų tarpusavio ryšys artimas. Po šalių santuokos nutraukimo ieškovas su dukra toliau bendravo pagal susitartą bendravimo tvarką, iki 2023 m. birželio mėnesio teikė išlaikymą. Nurodė, kad ieškovas 2023 m. birželio mėnesį pranešė atsakovei, kad su dukra atliko dnr testą, kuris parodė, kad ieškovas nėra G. S. tėvas. Atsakovė pažymėjo, kad negali paaiškinti, kodėl toks tyrimo atsakymas. Paaiškino, kad prieštarauja tėvystės nuginčijimui, nes vaikas liktų be tėvo, dukra tėvu laiko ieškovą, ieškovo su dukra ryšys stiprus, todėl tėvo netekimas stipriai sutraumuotų vaiką.
5. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad ieškovo ir atsakovės šeima dėl vaiko teisių pažeidimų ir geriausių interesų užtikrinimo nėra žinoma, šalims nėra taikomas atvejo vadybos procesas ir nėra teikiamos socialinės paslaugos. Kadangi atsakovė nėra pateikusi atsiliepimo į ieškinį, nėra aišku, kokia galimybė nustatyti tikrąjį biologinį nepilnamečio vaiko tėvą bei kitos svarbios aplinkybės byloje, svarbu išklausyti šalių paaiškinimus ir nustatyti, ar kyla grėsmė vaikui, nuginčijus tėvystę netekti tėvo, ar yra galimybė nustatyti biologinį vaiko tėvą, koks ryšys sieja nepilnametę G. S. ir ieškovą, ar kyla grėsmė vaikui patirti neigiamų psichologinių išgyvenimų bei kitas teisiškai reikšmingas aplinkybes, todėl galutinę išvadą institucija galės pateikti tik teismo posėdyje po įrodymų ištyrimo.
Žemesnės instancijos teismas
6. Teismo posėdyje ieškovas ir jo atstovas advokatas Audrius Saulėnas ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti visiškai.
Šalies argumentai
7. Ieškovas papildomai paaiškino, kad ieškovas žinojo, kad atsakovė ir E. B. palaikė santykius iki ieškovo ir atsakovės santykių pradžios. Ieškovui kilo įtarimų, jog dukra gali būti ne jo, o būtent šito asmens, nes vaikas panašus į jį. Nurodė, kad G. S. nematė daugiau nei vienerius metus, po santuokos nutraukimo 2022 metais susitikdavo, tačiau retai, ne pagal teismo sprendime nustatytą tvarką, dažniausiai tada, kai pati atsakovė leisdavo, buvo laikotarpių, kai nesusitikdavo ir po daugiau nei mėnesį. Taip pat nurodė, kad ieškovas neteikė išlaikymo vaikui nuo tada, kai padarė dnr testą ir paaiškėjo, kad vaikas yra ne jo, atsakovė dėl priverstinio išlaikymo išieškojimo niekur nesikreipė. Padarius dnr testą, atsakovė sutiko, kad ne jis vaiko tėvas ir pakeisti įrašus apie vaiko tėvą geruoju, tačiau vėliau apsigalvojo. Paklausus, ar vaiko tėvas E. B., atsakovė nurodė, kad jis nevaisingas ir negali būti vaiko tėvu, tačiau ieškovas vėliau sužinojo, kad E. B. turi dukrą.
8. Teismo posėdyje atsakovė ir jos atstovė advokatė Vilma Gudaitė su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepimas
9. Atsakovė paaiškino, kad G. S. žino vienintelį tėvą, t. y. ieškovą L. S., jokių kitų asmenų nepažįsta ir tėvais nelaiko. Nurodė, kad atsakovė sportuodavo pas E. B. prieš daug metų, lytinių santykių su juo nebuvo. Paaiškino, kad G. S. jaučia ryšį ir su ieškovu, ir su jo tėvais, t. y. seneliais, paskutinį kartą buvo susitikę prieš 5 G. gimtadienį, prieš beveik metus. Po santuokos nutraukimo ieškovas pasiimdavo vaiką vieną savaitgalį per mėnesį, vėliau du savaitgalius per mėnesį, kartais susitikdavo ir savaitės viduryje, ieškovas ją pasiimdavo po darželio, maždaug 2023 metų gegužės – birželio mėnesį ieškovo elgesys pasikeitė ir nustojo bendrauti su vaiku. Atsakovė nurodė, kad niekada ieškovui nepatvirtino, kad E. B. yra G. S. biologinis tėvas.
10. Institucijos, teikiančios išvadą byloje, atstovė Viktorija Licė teismo posėdyje nurodė, jog tai, kad ieškovas, kuris yra nurodytas G. S. gimimo įraše tėvu, nėra G. S. biologinis tėvas yra reikšminga aplinkybė, tačiau šiuo atveju nesudaro pagrindo nuginčyti tėvystę. Ieškovo reikalavimas nuginčyti tėvystę neatitinka vaiko interesų, socialinis ryšys nėra nustatomas tik pagal tėvo norą bendrauti su vaiku, turi būti atsižvelgiama ir į vaiko norą bendrauti su tėvu, ryšį iš vaiko pusės. Institucijos atstovė pati bendravo su G. S., mergaitė prisiminė, kaip gyvendavo kai mama ir tėtis gyveno kartu, paklausus, ar bendrauja su tėčiu, t. y. ieškovu, atsakė, kad bendrauja, tik negalėjo nurodyti, kada bendravo paskutinį kartą, tikėtina, kad negalėjo nurodyti dėl savo mažo amžiaus, sakė, kad pasiilgo tėčio, laukia skambučio. Institucijos atstovės teigimu, nuginčijus tėvystę ir mergaitei paaiškinus, kad ieškovas nėra jos tėvas, tai neabejotinai turėtų įtakos jos psichologinei būsenai. Juo labiau, kad šiuo metu nėra galimybės nustatyti, kas yra vaiko biologinis tėvas, vaikas apskritai liktų be tėvo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstat uoja:
Ieškinys tenkintinas.
11. Bylos duomenimis nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) gimė G. S., Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos ir registracijos skyriaus (duomenys neskelbtini) gimimo įraše Nr. (duomenys neskelbtini) vaiko tėvai nurodyti atsakovė I. S. ir ieškovas L. S..
Žemesnės instancijos teismas
12. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022 m. kovo 22 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-2637-639/2022 nutraukta tarp ieškovo ir atsakovės (duomenys neskelbtini) Klaipėdos miesto Civilinės metrikacijos ir registracijos skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) įregistruota santuoka šalių bendru sutarimu, patvirtinta tarp šalių sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Šia sutartimi šalys susitarė, kad G. S. gyvenamoji vieta nustatoma su atsakove, ieškovas įsipareigojo mokėti išlaikymą po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, nustatyta G. S. ir ieškovo bendravimo tvarka.
13. Genorama LLC 2023 m. birželio 12 d. tėvystės tyrimo išvadoje nurodyta, kad L. S. negali būti biologiniu G. S. tėvu (mėginys paimtas 2023 m. gegužės 20 d.).
14. SYNLAB Lietuva UAB ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad L. S. nėra biologinis tėvas vaiko – G. S., nes nesutapo genetiniai žymenys.
Dėl tėvystės nuginčijimo
15. Ieškovas prašo nustatyti, kad jis nėra G. S., gim. (duomenys neskelbtini), biologinis tėvas.
16. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir CK) 3.149 straipsnio 1 dalį duomenis gimimo įraše apie vaiko motiną ar tėvą leidžiama nuginčyti tik teismo tvarka. Kiekvienas vaikas turi teisę žinoti savo tėvus (CK 3.161 straipsnio 2 dalis). CK 3.140 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta tėvystės prezumpcija, kad vaiko tėvas gimimo įraše įrašomas vaiko motinos sutuoktinis, jei vaiką pagimdė motina, kuri yra susituokusi. Jeigu manoma, kad toks vaiko kilmės nustatymas neatitinka tikrosios (biologinės) vaiko kilmės iš tėvo, vaiko gimimo liudijime nurodyti duomenys gali būti nuginčijami CK 3.149 – 3.153 straipsniuose nurodyta tvarka. CK 3.150 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tėvystę ginčyti, kai vaikas gimė susituokusiems tėvams, galima tik įrodžius, kad asmuo negali būti vaiko tėvas. Tėvystės nuginčijimas yra susijęs su labai svarbiomis vaiko ir tėvo tarpusavio asmeninėmis ir turtinėmis teisėmis ir pareigomis, taip pat apima ir įstatymo nereglamentuojamus asmeninio pobūdžio psichologinius, socialinius vaiko ir tėvo santykius.
17. Bylose dėl tėvystės nuginčijimo būtina vadovautis tiek tarptautinėje, tiek nacionalinėje teisėje įtvirtintu prioritetinės vaiko teisių apsaugos ir gynimo principu, pagal kurį imantis bet kokių veiksmų, susijusių su vaiku, jo teisėmis ir interesais, svarbiausia yra tai, kad kiekvienas atliekamas veiksmas ar priimamas sprendimas atitiktų vaiko interesus (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas) ir kad jie nebūtų pažeisti.
18. Lietuvos Aukščiausias Teismas yra išaiškinęs, kad sprendžiant su tėvystės nuginčijimu susijusius klausimus, svarbiausiais laikytini vaiko interesai. Vaiko interesai – tai pirmiausia įstatymuose nustatytos vaiko teisės ir galimybės šias teises įgyvendinti konkrečioje situacijoje. Vaiko interesais laikomas sudarymas jam tokių sąlygų, kurios lemtų visapusišką ir darnią raidą, kad vaikas būtų parengtas savarankiškai gyventi visuomenėje, taip pat užtikrintų jo sveikatą, darnią fizinę ir psichologinę raidą bei visuomenei priimtiną auklėjimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal pareiškėjo Birštono savivaldybės administracijos Socialinės paramos ir vaiko teisių apsaugos skyriaus pareiškimą dėl nuolatinės globos nustatymo, globėjo paskyrimo ir vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, bylos Nr. 3K-3-169/2010). Siekiant sudaryti sąlygas darniai vaiko fizinei ir psichologinei raidai, būtina įvertinti tai, kad tėvystė yra teisinis tėvo ryšys su vaiku, kuris reiškia socialinį ir teisinį vaiko ir tėvo ryšio pripažinimą, ir, nagrinėjant klausimą dėl tėvystės nuginčijimo, kiekvienu atveju yra svarbu nustatyti, kokie yra susiklostę vaiko ir tėvo santykiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. R. v. R. R., bylos Nr. 3K-3-9/2007). Kiekvienu konkrečiu atveju sprendžiant klausimą dėl tėvystės nuginčijimo turi būti randama teisinga pusiausvyra tarp asmens, siekiančio nuginčyti tėvystę, šeimos ir visuomenės interesų, tačiau visada būtina vadovautis vaiko interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. R. v. R. R., bylos Nr. 3K-3-9/2007).
19. Vaiko teisė žinoti savo kilmę yra vienas iš tarptautiniais ir nacionalinės teisės aktais saugomų ir ginamų vaiko interesų (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 1 dalis, CK 3.161 straipsnis). Ši teisė gali būti įgyvendinama tik nustatant tikrąjį vaiko tėvą. Be to, už vaiko teisių įgyvendinimą yra atsakingi jo tėvai (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnis, CK 3.155 straipsnis), todėl vaiko kilmės nustatymas yra pagrindas nustatyti už vaiko teisių įgyvendinimą atsakingus asmenis.
20. Pagrindas tėvystei nuginčyti yra moksliniai įrodymai (ekspertizių įrodyti giminystės ryšį išvados) nurodyti CK 3.148 straipsnio 1 dalyje kaip vienas iš pagrindinių tėvystės nustatymo pagrindų. Nesant tokių įrodymų byloje, naudojamos ir kitos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse (toliau ir CPK) numatytos priemonės.
21. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų ir šalių paaiškinimų nustatyta, kad ieškovas ir atsakovė (duomenys neskelbtini) Klaipėdos miesto Civilinės metrikacijos ir registracijos skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) sudarė santuoką, (duomenys neskelbtini) gimė G. S., Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos ir registracijos skyriaus (duomenys neskelbtini) gimimo įraše Nr. (duomenys neskelbtini) vaiko tėvai nurodyti atsakovė I. S. ir ieškovas L. S.. SYNLAB Lietuva UAB ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad L. S. nėra biologinis tėvas vaiko – G. S., nes nesutapo genetiniai žymenys.
22. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad asmens, kuris nėra biologinis vaiko tėvas, bet vaiko gimimo liudijime įrašytas kaip tėvas, reikalavimas dėl tėvystės nuginčijimo gali būti atmestas, tokiu būdu apribojant tokio asmens teisę į privataus gyvenimo gerbimą (Konvencijos 8 straipsnis), tik pagal įstatymą ir tik siekiant teisėto tikslo (kuriuo pripažįstama konkrečių vaiko interesų apsauga), o pats reikalavimo atmetimas, kuriuo apribojamos tokio asmens teisės, turi būti proporcingas siekiamam tikslui. Sprendžiant teisių apribojimo proporcingumo klausimą, be kita ko, gali būti reikšminga tai, kokiu būdu buvo patvirtinta byloje ginčijama tėvystė (įstatyme įtvirtintos prezumpcijos pagrindu, savanorišku pripažinimu ar teismo sprendimu), ar ieškovas ėmėsi veiksmų atitinkamam procesui laiku inicijuoti, kada jam tapo žinoma apie tai, kad jis nėra biologinis vaiko tėvas, ar kyla grėsmė vaikui, nuginčijus tėvystę, dėl to patirti neigiamų psichologinių išgyvenimų, netekti materialinio išlaikymo, ar yra galimybė nustatyti biologinį vaiko tėvą, ir kitos teisiškai reikšmingos aplinkybės, iš kurių visumos sprendžiama, kokia yra teisinga susiduriančių interesų (vaiko interesų ir ieškovo teisės į privataus gyvenimo gerbimą) pusiausvyra konkrečiu atveju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-168-781/2022).
23. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas gimus G. S. tėvystės pareiškimu nepripažino, ieškovas buvo įrašytas vaiko tėvu esant įstatyme nustatytam pagrindui, t. y. gimus vaikui šalių santuokos metu. Ieškovas bylos nagrinėjimo metu paaiškino, kad praėjus kuriam laikui po šalių santuokos nutraukimo kilus abejonių dėl jo tėvystės, jis pasidarė dnr tėvystės nustatymo tyrimą, kuris parodė, kad jis nėra G. S. biologinis tėvas. Byloje pateiktoje Genorama LLC 2023 m. birželio 12 d. tėvystės tyrimo išvadoje nurodyta, kad L. S. negali būti biologiniu G. S. tėvu (mėginys paimtas 2023 m. gegužės 20 d.). Ieškovas nedelsiant, t. y. 2023 m. rugpjūčio 9 d., kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl tėvystės nuginčijimo.
24. Kaip jau minėta, būtina įvertinti tai, kad tėvystė yra teisinis tėvo ryšys su vaiku, kuris reiškia socialinį ir teisinį vaiko ir tėvo ryšio pripažinimą, ir, nagrinėjant klausimą dėl tėvystės nuginčijimo, kiekvienu atveju yra svarbu nustatyti, kokie yra susiklostę vaiko ir tėvo santykiai.
25. Įrodymų vertinimas pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir CPK) 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą ne vienu įrodymu ir jo pagrindu daromomis prielaidomis, bet visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2010; kt.).
26. Ieškovas bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad G. S. nematė daugiau nei vienerius metus, po santuokos nutraukimo 2022 metais susitikdavo, tačiau retai, ne pagal teismo sprendime nustatytą tvarką, dažniausiai tada, kai pati atsakovė leisdavo, buvo laikotarpių, kai nesusitikdavo ir po daugiau nei mėnesį. Taip pat nurodė, kad ieškovas neteikė išlaikymo vaikui nuo tada, kai padarė dnr testą ir paaiškėjo, kad vaikas yra ne jo, atsakovė dėl priverstinio išlaikymo išieškojimo niekur nesikreipė. Atsakovė bylos nagrinėjimo metu paaiškino, kad G. S. jaučia ryšį ir su ieškovu, ir su jo tėvais, t. y. seneliais, paskutinį kartą buvo susitikę prieš 5 vaiko gimtadienį, prieš beveik metus. Po santuokos nutraukimo ieškovas pasiimdavo vaiką vieną savaitgalį per mėnesį, vėliau du savaitgalius per mėnesį, kartais susitikdavo ir savaitės viduryje, ieškovas ją pasiimdavo po darželio, maždaug 2023 metų gegužės – birželio mėnesį ieškovo elgesys pasikeitė ir nustojo bendrauti su vaiku.
27. Atsakovė pateikė byloje fotonuotraukas, tačiau pastebėtina, kad pateiktos fotonuotraukos, kuomet G. S. buvo mažo amžiaus ir šalys gyveno kartu, nenutraukę santuokos. Viena atsakovės pateikta fotonuotrauka galimai iš 5 G. S. gimtadienio, kuri patvirtina, kad prieš vienerius metus ieškovas dalyvavo G. S. gimtadienyje. Teismas pažymi, jog parengiamojo teismo posėdžio metu siūlė atsakovei pateikti savo įrodymus, patvirtinančius G. S. bendravimą ir ryšį su ieškovu, t. y. fotonuotraukas, skambučių išklotines, susirašinėjimus tarp šalių ir pan., taip pat nurodyti asmenis, kuriuos teismas galėtų apklausti liudytojais bylos nagrinėjimu metu ir kurie galėtų patvirtinti aplinkybes, apie G. S. ryšį ir bendravimą su ieškovu, tačiau atsakovė jokių kitų duomenų ar prašymų apklausti liudytojus nepateikė. Teismo posėdyje liudytoja apklausta V. S. nurodė, kad yra ieškovo mama. Paaiškino, kad su G. S. nebendrauja, daugiau nei metus nebuvo susitikusios, kol šalys gyveno santuokoje bendraudavo, padėdavo šalims. Per pastaruosius metus, kol ieškovas gyveno pas ją ir V. S., ieškovas nebuvo nei karto susitikęs su G. S., nebendravo. Ieškovas jai pasakojo, kad kilo įtarimų, jog dukra ne jo, pasakojo, kad įtaria, jog vaiko tėvas gali būti atsakovės asmeninis treneris, su kuriuo atsakovė palaikydavo santykius, kartu lygino vaiko ir to asmens fotonuotraukas. Teismo posėdyje liudytoju apklaustas V. S. nurodė, kad yra ieškovo tėvas. Paaiškino, kad šiuo metu ieškovas gyvena pas jį ir V. S., gyvena pas juos nuo 2023 m. rugpjūčio mėnesio. Nurodė, kad ieškovas nepalaiko jokių ryšių su G. S.. Taigi ieškovas ir abu liudytojai patvirtino, jog ieškovas daugiau nei vienerius metus nepalaiko jokių ryšių su G. S.. Kitų duomenų, patvirtinančių ieškovo ir G. S. socialinį ir emocinį ryšį bei bendravimą, byloje nėra pateikta (CPK 178 straipsnis).
28. Institucija, teikianti išvadą, 2024 m. kovo 12 d. išklausė vaiko G. S. ir surašė vaiko nuomonės išklausymo aktą. Akte nurodyta, kad mergaitė nurodė, jog gyvena su mama, tėtis gyvena kitur, pas tokią jos močiutę, neatsimena močiutės vardo. Paaiškino, kad, kai buvo mažytė, tėtis gyveno čia, tėčio vardas L., jo darbas yra kalbėtis telefonu, ten kažkur dirba, bet neprisimena kur. Paklausus, ar bendrauja, susitinka su tėčiu, nuėjo ieškoti nuotraukų, tačiau nerado tų, kurias norėjo parodyti. Paprašius dar kartą papasakoti, ar bendrauja su tėčiu, atsakė, kad bendrauja, bet dabar nepriskambina jam, jo labai pasiilgo, susitinka, kažkada seniai tėtis davė šokoladą, su tėčiu mėgdavo nieko neveikti, eiti į aikštelę. Prisiminė, kad su tėčiu maudėsi, ėjo į šventę, tada važiavo į baseiną, buvo išvažiavusi su tėčiu ir močiute į kelionę į Turkiją. Paklausus, kaip jaučiasi, kada neprisiskambina tėčiui, atsakovė, kad jaučiasi liūdnai, laukia, bet nesulaukia. Teismas pastebi, kad, nesant duomenų apie kitą asmenį, kuris galėtų būti G. S. tėvu, akivaizdu, jog vaikas tėvu įvardina ieškovą. Įvertinus vaiko nuomonės išklausimo akte nurodytą vaiko nuomonę matyti, jog vaikas iš esmės prisimena santykį ir bendravimą su ieškovu, buvusį kuomet šalys gyveno kartu, iki santuokos nutraukimo.
29. Teismas, įvertinęs visus byloje esančius įrodymus bei nustatytas aplinkybes, daro išvadą, jog šiuo atveju nėra pagrindo pripažinti, kad tarp ieškovo ir vaiko yra susiformavę artimi santykiai, emocinis ryšys, priešingai, ieškovo ir G. S. socialiniai ryšiai nutrūkę ir ieškovas teismo posėdyje patvirtino, jog neketina šio ryšio atkurti.
30. Kita aplinkybė, kurią svarbu įvertinti, sprendžiant klausimą dėl tėvystės nuginčijimo yra tai, ar yra galimybė nustatyti vaiko biologinį tėvą. Pažymėtina, kad atsakovė rašytiniuose paaiškinimuose bei 2023 m. spalio 30 d. parengiamajame teismo posėdyje nurodė, kad ieškovas yra biologinis vaiko tėvas, atlikus teismo tėvystės nustatymo ekspertizę, 2024 m. vasario 14 d. parengiamajame teismo posėdyje paaiškino, kad kito asmens, kuris galėtų būti vaiko tėvu nežino, nurodyti negali, neprisimena, vėliau 2024 m. gegužės 14 d. teismo posėdyje atsakovė taip pat nurodė, kad nežino, kas yra G. S. biologinis tėvas, kitą asmenį ar kitus asmenis, su kuriais palaikė santykius nurodyti atsisakė, teigė, kad neprisimena. Ieškovas teigė, jog G. S. biologinis tėvas galimai yra E. B.. Teismo posėdyje liudytoju apklaustas E. B. nurodė, kad atsakovę pažįsta, atsakovė pas jį sportuodavo, bendrauti pradėjo maždaug prieš 8 metus. Paaiškino, kad lytinių santykių su atsakove nebuvo, tėvystės nustatymo ekspertizės atlikti nesutiktų.
31. Nesutiktina su tuo, kad, įvertinus aplinkybę, jog biologinio tėvo nustatymas nėra aiškus, tėvystės nuginčijimas pažeistų vaiko interesus. Nagrinėjamu atveju, ieškovas nėra atsakovės vaiko biologinis tėvas, o socialinės tėvystės institutas šiuo atveju maksimaliai galėtų pasireikšti tik išlaikymo mokėjimu. Socialinis tėvo ir vaiko ryšys nustatomas atsižvelgiant į šeiminius ryšius iki ginčo kilimo, ateityje jis turi tarnauti darniai ir harmoningai vaiko raidai, o šiuo atveju tokios išvados padaryti negalima.
32. Esant išdėstytoms aplinkybėms, teismo vertinimu, siekis vaiko gimimo liudijime tėvu palikti asmenį, nesantį nei biologiniu, nei socialiniu tėvu, šiuo atveju nėra vaiko interesų gynimas. Logiška manyti, kad vaikas turi biologinį tėvą ir tik pati atsakovė, jei laikytųsi sąžiningumo principo, yra atsakinga už jo įvardijimą bei tėvystės nustatymo inicijavimą, kad vaikas žinotų savo kilmę ir neliktų be tėvo bei išlaikymo. Šiuo atveju prioritetinį vaiko teisių bei interesų apsaugos ir gynimo principą labiau atitinka vaiko teisė žinoti savo kilmę ir su tuo sietina tikimybė sukurti kokybiškus tikrojo tėvo ir vaiko ryšius, nei socialinės tėvystės nustatymas.
33. Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, šalių, jų atstovų ir liudytojų paaiškinimus, byloje pateiktus rašytinius įrodymus, ieškovo reikalavimas dėl tėvystės nuginčijimo tenkintinas, pripažintina, kad ieškovas L. S. nėra G. S. biologinis tėvas, o G. S. nėra ieškovo biologinė dukra. Atitinkamai yra pagrindas panaikinti vaiko gimimo įraše duomenis apie tai, kad ieškovas L. S. yra G. S. tėvas (CPK 178, 399 straipsniai, 182 straipsnio 5 punktas, 185, 187 straipsniai, CK 3.149, 3.150 straipsniai).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
34. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas sumokėjo 110 Eur žyminio mokesčio, 325 Eur už teismo ekspertizės atlikimą ir 1500 Eur advokato paslaugoms apmokėti, t. y. iš viso patyrė 1935 Eur bylinėjimosi išlaidų byloje. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovo ieškinys visiškai tenkintinas, ieškovui iš atsakovės priteistina 1935 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.
35. Atsakovei Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2023 m. spalio 17 d. sprendimu dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo Nr. (8.2Mr)ATP-C-2023-09594 nutarta teikti atsakovei antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje dėl tėvystės nuginčijimo ir atsakovę 50 procentų atleisti nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo. Pagal atsakovės atstovės Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai 2024 m. birželio 20 d. pateiktą patikslintą prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų dydžio apskaičiavimo Nr. APD-2024-05106 už atsakovei teiktą antrinę teisinę pagalbą patirta 537,08 Eur atstovavimo išlaidų. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovo ieškinys tenkintinas, į tai, kad atsakovė 50 procentų atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo dėl sunkios turtinės padėties, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir proporcingumo principais, antrinės teisinės pagalbos išlaidos atlygintinos iš valstybės lėšų (CPK 96 straipsnio 4 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse 259, 268, 270, 399 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti.
Nustatyti, kad ieškovas L. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nėra G. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), biologinis tėvas, o G. S. nėra ieškovo L. S. biologinė dukra.
Panaikinti (duomenys neskelbtini) Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos ir registracijos skyriuje padaryto gimimo įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dalį, kad ieškovas L. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), yra G. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), tėvas.
Priteisti ieškovui L. S. iš atsakovės I. L. 1935 Eur (vieną tūkstantį devynis šimtus trisdešimt penkis eurus) bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.
Ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išsiųsti sprendimą elektroninių ryšių priemonėmis Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos įstaigai duomenų apie vaiko tėvą pakeitimui.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.