- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-10-09
- Bylos Nr.
- e2-18394-924/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-10152-2018-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Ieškovas
- S. P.
- Atsakovas
- V. N.
- Trečiasis asmuo
- V. S., uždaroji akcinė bendrovė „Intrum Lietuva“, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės S. P. ieškinį atsakovui V. N. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, tretieji asmenys V. S., uždaroji akcinė bendrovė „Intrum Lietuva“, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, antstolis Regimantas Budreika, Kauno teritorinė ligonių kasa, antstolis Raimundas Stanislauskas, UAB „4Finance“, antstolė Sonata Vaicekauskienė, antstolė Asta Lukšienė, antstolis Giedrius Jonauskas, antstolė Lina Ugnė Novikienė, antstolis Aleksandras Selezniovas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė ieškiniu prašo nutraukti ieškovės ir atsakovo santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. 30), dėl abiejų sutuoktinių kaltės; 2) po santuokos nutraukimo palikti ieškovei jos santuokinę pavardę – P., atsakovui palikti jo prigimtinę pavardę – N.; 3) visus įsipareigojimus išieškotojų V. S., Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos, UAB „Intrum Lietuva“, Kauno teritorinės ligonių kasos, antstolės Linos Ugnės Novikienės, antstolio Regimanto Budreikos, antstolio Raimundo Stanislausko, antstolės Sonatos Vaicekauskienės, antstolės Astos Lukšienės, antstolio Giedriaus Jonausko naudai po santuokos nutraukimo pripažinti atsakovo V. N. asmeniniais įsipareigojimais 4) visus įsipareigojimus išieškotojo UAB ,.4Finance“ ir antstolio Aleksandro Selezniovo naudai po santuokos nutraukimo pripažinti S. P. asmeniniais įsipareigojimais ir priteisti iš atsakovo ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas (el. b. l. 1-6).
Ieškinyje nurodė, kad ieškovė ir atsakovas susituokė (duomenys neskelbtini) Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos ir registracijos skyriuje (įrašo Nr. 30). Santuokos metu vaikų nesusilaukė. Santuokos pradžioje su atsakovu sutarė gerai. Tačiau laikui bėgant jų kaip sutuoktinių požiūriai į šeimą, materialines ir dvasines vertybes bei tikslai išsiskyrė, vis labiau ryškėjo skirtumai ir sutuoktinių nesuderinamumas, daugėjo nesutarimų šeimoje, atsirado tarpusavio susvetimėjimas. Su atsakovu neberado bendros kalbos, išblėso jausmai, noras būti kartu ir kurti bendrą ateitį. Su atsakovu bendro ūkio neveda ir nebenori kurti bendros ateities. Atsakovas šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę Kybartų pataisos namuose ir nėra aišku, kada bus paleistas į laisvę. Kadangi faktiškai sutuoktinių bendro gyvenimo nėra ir jo nebuvo, bei nebėra galimybių rasti bendro intereso ir suvienodinti charakterio skirtumus, išsaugoti šeimą nebeįmanoma, gyvenimas santuokoje nebeturi perspektyvų ir yra netikslingas. Atsižvelgiant į tai, kad abu su atsakovu pažeidė savo kaip sutuoktinių pareigas dėl savitarpio pagarbos, moralinės paramos, todėl šeima iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Tiek ieškovė, tiek atsakovas yra darbingo amžiaus, todėl išlaikymo iš atsakovo ieškovė sau nereikalauja. Santuokos metu jokio dalintino nekilnojamojo turto ir transporto priemonių neįgijo. Iki santuokos sudarymo ieškovės vardu, įgyta transporto priemonė VW PASSAT, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukiant santuokų nėra dalinama, todėl asmeninės nuosavybės teise pasilieka ieškovei. Po santuokos nutraukimo ieškovė prašo palikti jai P. pavardę, atsakovui N.
Ieškovė teismo posėdyje ieškinį palaikė, nurodė, kad jau sudarant santuoką atsakovas atlikinėjo bausmę Kybartų pataisos namuose. Po santuokos sudarymo su atsakovu buvo susitikusi tik vieną kartą, bendro ūkio nevedė, niekada kartu negyveno.
Atsiliepimas
Atsakovas pateikė teismui atsiliepimą į ieškovės ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškovės ieškiniu visiškai sutinka.
Tretieji asmenys (kreditoriai) Valstybinė mokesčių inspekcija, Kauno teritorinė ligonių kasa pateikė atsiliepimus į ieškovės pateiktą ieškinį, kuriuose nurodė, kad neprieštarauja, jog prievolės VMI ir Kauno teritorinei ligonių kasai po santuokos nutraukimo būtų pripažintos atsakovo asmeninėmis prievolėmis. Kiti tretieji asmenys atsiliepimų į ieškovės ieškinį nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys tenkintinas visiškai.
Byloje nustatyta, kad šalių santuoka įregistruota (duomenys neskelbtini) Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 30 (el. b. l. 9,10). Santuokos metu nekilnojamojo turto šalys neįgijo (el. b. l. 14). Iki santuokos sudarymo ieškovė savo vardu įgijo transporto priemonę VW PASSAT, v/n (duomenys neskelbtini) atsakovas privalomo registruoti kilnojamojo turto neturi (el. b. l. 15-16).
Dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.26, 3.27, 3.28 straipsniai numato, kad sudarę santuoką sutuoktiniai įgyja teises ir pareigas, privalo būti vienas kitam lojalūs, vienas kitą gerbti, remti moraliai ir materialiai, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos poreikių tenkinimo. Sudarę santuoką, sutuoktiniai sukuria šeimos santykius kaip bendro gyvenimo pagrindą.
Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių interesų kito sutuoktinio ar šeimos interesams. Abipusės pagalbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir materialinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu: tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis. CK 3.27 straipsnyje išvardytų pareigų pažeidimas gali būti laikomas kaltu sutuoktinio elgesiu (CK 3.60 straipsnis). (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010). CK 3.61 straipsniui taikyti neturi teisinės reikšmės tai, jog vienas iš sutuoktinių šias pareigas pažeidė daugiau, o kitas – mažiau. Abiejų sutuoktinių kaltei dėl santuokos iširimo konstatuoti pakanka nustatyti, kad sutuoktinių pareigas pažeidė abu sutuoktiniai ir kad šie abipusiai pažeidimai buvo esminiai, t. y. vienokiu ar kitokiu mastu vis dėlto turėjo įtakos santuokos iširimui, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje S. V. v. J. V., bylos Nr. 3K-3-24/2010). Sprendžiant sutuoktinių kaltės klausimą teismas privalo atsižvelgti į sutuoktinių elgesį santuokos išsaugojimo atžvilgiu, tarpusavio santykius ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes.
Byloje nėra nustatyta jokių objektyvių aplinkybių, jog kuris nors vienas iš sutuoktinių iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinio, pareigas ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Šalys sutiko, kad dėl santuokos iširimo kalti abu sutuoktiniai. Šalys santuoką sudarė (duomenys neskelbtini) tačiau kartu niekada negyveno, bendro ūkio nevedė. Esant nurodytoms aplinkybėms, bei įvertinus tai, kad santuoka faktiškai nutrūkusi, darytina išvada, jog dėl santuokos iširimo kalti abu sutuoktiniai. Jie abu dėjo per mažai pastangų išsaugoti šeimą, neieškojo kompromisų šeimos išsaugojimo vardan. Konstatuotina, kad šiuo metu šalių santuoka yra tik formali, sutuoktiniams toliau bendrai gyventi ir išsaugoti šeimą neįmanoma, todėl santuoka nutrauktina pripažįstant, kad dėl šeimos iširimo kalti yra abu sutuoktiniai ((duomenys neskelbtini) str., (duomenys neskelbtini) str. 6 d., CK 3.61 str.).
Dėl sutuoktinių tarpusavio išlaikymo.
Santuokos pagrindu atsiranda sutuoktinių tarpusavio turtiniai ir asmeniniai neturtiniai santykiai. Santuoką nutraukus, šie santykiai nutrūksta išskyrus kai kurias teises ir pareigas, kurių tolimesnis įgyvendinimas turi būti išsprendžiamas santuokos nutraukimo momentu. Viena iš tokių pareigų yra sutuoktinių tarpusavio išlaikymo pareiga. Šalys savo procesiniuose dokumentuose nurodė, kad išlaikymo viena kitai nereikalauja (CK 3.72 straipsnis).
Dėl sutuoktinių pavardžių po santuokos nutraukimo.
Sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę (CK 3.69 str. 1 d.). Atsižvelgiant į ieškovės prašymą, po santuokos nutraukimo ieškovei paliekama pavardė – P., atsakovui – prigimtinė pavardė N.
Dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių.
Ieškinyje nurodyta, kad šalys santuokoje neįgijo jokių nuosavybės teise įregistruotų nekilnojamųjų ir kilnojamųjų daiktų, todėl turto padalinimo klausimas šioje byloje nesprendžiamas. Sutuoktiniai nepilnamečių vaikų neturi.
Dėl kreditorinių įsipareigojimų
Ieškovė ieškinyje nurodė, kad šalys kiekvienas asmeniškai turi įsipareigojimų kreditoriams. Byloje ginčo dėl prievolių pobūdžio bei jų vykdymo po santuokos nutraukimo nekilo, todėl nebuvo nustatinėjamos tokiems reikalavimams išspręsti reikšmingos aplinkybės: ieškovės ar atsakovo skolos faktas ir dydis, prievolės įvykdymo terminai. Be to, tretieji asmenys (kreditoriai) šioje byloje nepareiškė reikalavimo priteisti skolą iš sutuoktinių ar iš vieno jų, byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieškovės ieškinyje nurodytos prievolės atsirado iki santuokos sudarymo, jokių duomenų, kad jos būtų panaudotos šeimos interesais nėra. Esant nurodytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad įsipareigojimai kreditorių V. S., Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos, UAB „Intrum Lietuva“, Kauno teritorinės ligonių kasos, antstolės Linos Ugnės Novikienės, antstolio Regimanto Budreikos, antstolio Raimundo Stanislausko, antstolės Sonatos Vaicekauskienės, antstolės Astos Lukšienės, antstolio Giedriaus Jonausko naudai yra atsakovo V. N. asmeniniai įsipareigojimai, įsipareigojimai kreditorių UAB ,.4Finance“ ir antstolio Aleksandro Selezniovo naudai yra S. P. asmeniniai įsipareigojimai, bei prievolių pobūdis po santuokos nutraukimo nesikeičia.
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
Teismas, išnagrinėjęs bylą ir priėmęs sprendimą dėl ginčo esmės, tuo pačiu sprendimu išsprendžia bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1 d.). Ieškovė prašo jos turėtas bylinėjimosi išlaidas priteisti jos naudai iš atsakovo. Patenkinus ieškinį, ieškovei iš atsakovo priteistinas 75,00 Eur sumokėtas žyminis mokestis – CPK 93 str. 1 d.
Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu šioje byloje sudaro 16,32 Eur, ieškinį tenkinus visiškai šios išlaidos valstybei priteistinos iš atsakovo (CPK 96 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 270, straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti visiškai.
Nutraukti ieškovės S. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), ir atsakovo V. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. 1988-03-07, (duomenys neskelbtini) Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 30, sudarytą santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
Po santuokos nutraukimo ieškovei S. P. palikti pavardę – P., atsakovui V. N. – pavardę N.
Priteisti iš atsakovo V. N. ieškovei S. P. 75,00 Eur (septyniasdešimt penkių eurų 00 ct) sumokėtą žyminį mokestį.
Priteisti iš atsakovo V. N. valstybei 16,32 Eur (šešiolikos eurų 32 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidas. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752), biudžeto pajamų surenkamąją, bylinėjimosi išlaidų kodas 5660.
Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.