- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-12-10
- Bylos Nr.
- e2S-3031-619/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-14247-2017-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Andrutė Kalinauskienė
- Pareiškėjas
- A. M.
- Ieškovas
- G. M.
- Atsakovas
- A. M.
- Kategorijos
- 3.3.2.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Andrutė Kalinauskienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo A. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 2 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo A. M. pareiškimą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2-20724-592/2017 pagal ieškovės G. M. ieškinį atsakovui A. M. dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas prašo atnaujinti terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2-20724-592/2017 pareikšti, jeigu teismas manytų, kad jis skaičiuojamas nuo 2017 m. lapkričio 13 d., atnaujinti procesą šioje byloje, o jį atnaujinus, pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 13 d. sprendimą ir iš ieškovės atsakovo naudai priteisti ½ dalį tikrosios buto, esančio (duomenys neskelbtini), vertės piniginę kompensaciją.
2. Prašyme nurodė, kad 2018 m. gegužės 8 d. jis grįžo iš gydymo įstaigos ir sužinojo, kad buvo atėjęs į namus ieškovės vyras R. M., reikalaudamas išsikelti iš buto. Jis atnešė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 13 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-20724-592/2017, kurį perskaitęs pareiškėjas pamatė, kad teismas atidalino butą, nustatydamas, kad ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklauso visas butas, o jam tenka priteista 20 000 Eur dydžio piniginė kompensacija. Ieškovė melavo, jog butas apleistas, o jo rasti neįmanoma. Byloje pareiškėją atstovavo kuratorius advokatas A. B., tačiau jo teisių jis realiai negynė, nesidomėjo dėl vykusių buto varžytinių ir jų metu nustatytos buto rinkos vertės, nereikalavo ekspertizės buto rinkos vertei nustatyti paskyrimo. Į bylą yra pateiktas VĮ Registrų centro išrašas, iš kurio matyti, kad butas masinio vertinimo būdu 2015 m. vasario 4 d. įvertintas 43 000 Eur suma. Ieškovė ½ dalį buto įsigijo 2016 m. sausio 6 d. iš varžytinių, tačiau byloje nėra duomenų, kokia tuo metu buvo šio buto vertė. Teismas kompensaciją už butą priteisė vadovaudamasis 2015 m. vasario 4 d. duomenimis, nors visuotinai žinoma, kad butų kainos Vilniuje tik kyla. Nebuvo vadovautasi realia buto verte, jo vertė galimai sudaro 55 000 Eur.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. spalio 2 d. nutartimi pareiškėjo prašymą atmetė.
4. Teismas nutartyje konstatavo, kad pareiškėjas prašymą dėl proceso atnaujinimo grindžia aiškia teisės normos taikymo klaida, padaryta 2017 m. lapkričio 13 d. teismo sprendime. Nurodė, jog teismo sprendimas pareiškėjui buvo įteiktas, jį išsiunčiant jo kuratoriui 2017 m. lapkričio 13 d. (CPK 129 str. 3 d.), todėl apie galimą pareiškėjo teisių pažeidimą teismui galimai padarius sprendime aiškią teisės normos taikymo klaidą pareiškėjui turėjo tapti žinoma šio sprendimo įteikimo jo kuratoriui dieną, t. y. 2017 m. lapkričio 14 d. (CPK 175¹ straipsnio 10 dalis). Teismas laikė nustatytu, kad pareiškėjas praleido terminą ir nėra svarbių priežasčių jam atnaujinti (CPK 178 str.).
5. Konstatavo, kad pareiškėjas aiškia teisės normos taikymo klaida 2017 m. lapkričio 13 d. teismo sprendime įvardija tikrosios buto rinkos vertės nenustatymą/jos nustatymą nepagrįstai remiantis valstybės įmonės Registrų centro masinio vertinimo būdu 2015 m. vasario 4 d. nustatyta šio buto rinkos verte. Teismas konstatavo, kad šiuo atveju įrodymus apie buto rinkos vertę buvo pateikusi tik ieškovė, atsakovas jokių įrodymų buto rinkos vertei nustatyti teismo nustatytu terminu nepateikė, ieškovės pateiktų įrodymų neginčijo. Nė viena iš šalių šioje byloje neteikė taip pat prašymo skirti byloje ekspertizę buto rinkos vertei nustatyti. Dėl nurodyto, teismas padarė išvadą, kad bylą nagrinėjęs teismas buto vertę nustatė neginčijamai neprotingai. Aplinkybė, kad pareiškėjo užsakymu UAB „Marleksa“ surašytoje nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitoje Nr. NT 18-09-05 Butas įvertintas 49 900 Eur verte, savaime nepatvirtina aiškios teisės normos klaidos 2017 m. lapkričio 13 d. sprendime, nes toks įrodymas pareiškėjo turėjo būti pateiktas į bylą savalaikiai, kad teismas jį galėtų įvertinti, o kita šalis galėtų naudotis teise teikti papildomus įrodymus buto rinkos vertei nustatyti (CPK 142 straipsnio 3 dalis, 178 straipsnis).
III. Atskirojo skundo argumentai
6. Atskiruoju skundu apeliantas A. M. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 2 d. nutartį ir: jeigu teismas manytų, kad terminas skaičiuojamas nuo 2017 m. lapkričio 13 d., o ne nuo 2018 m. gegužės 8 d., atnaujinti praleistą proceso įstatymų terminą prašymui atnaujinti procesą pateikti; atnaujinti procesą Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-20724-592/2017 m.
7. Apeliantas nurodė, kad nutartis yra neteisėta ir turi būti panaikinta, o prašymas dėl proceso atnaujinimo turi būti patenkintas. Jo tvirtinimu, byloje nėra įrodymų, kad ieškovė sumokėjo kuratoriui 500 Eur už atstovavimą, nėra jo prašymo apmokėti atstovavimo išlaidas. Apeliantui kelia abejonių tinkamas kuratoriaus atstovavimas jo interesų, nes jis nereikalavo jokių dokumentų, nesidomėjo dėl vykusių varžytynių, nepareikalavo nustatyti ginčo buto vertės aktualiu ginčo laikotarpiu. Ieškovė butą įsigijo praėjus beveik trims metams po atlikto buto masinio vertinimo 2015-02-04 (vertė 43 000 Eur), todėl jo vertė tik kilo.
8. Apelianto nuomone, kuratorius jo interesų negynė, faktiškai atstovaudamas ieškovei, byla buvo išnagrinėta greituoju būdu, priimant pareiškėjui nepalankų teismo sprendimą. Taigi, teismas, nenustatydamas tikrosios buto vertės padarė akivaizdžią teisės taikymo klaidą, kuri galėjo ir turėjo įtakos priimant teismo sprendimą.
9. Apeliantui nesuprantama, kaip kuratorius jam galėjo nepranešti apie teismo sprendimą. Jeigu teismas laikytų, kad jis buvo atstovaujamas kuratoriaus ir apie teismo sprendimą turėjo sužinoti iš karto, prašo atstatyti terminą, nes apie sprendimą sužinojo tik 2018 m. gegužės 8 d., grįžęs iš ligoninės ir vos tik tai sužinojęs ėmėsi veiksmų savo teisių gynimui.
10. Apelianto vertinimu, byloje buvo padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimtant neteisėtą sprendimą ir sprendimas nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka. Byloje nebuvo nustatyta tikroji turto vertė, sprendžiant bendrosios dalinės nuosavybės atidalijimo klausimą, vienai iš proceso šalių priteisiant piniginę kompensaciją, nedalyvaujant pačiam atsakovui, o kuratoriui netinkamai atstovavus byloje, teismas priėmė neteisingą sprendimą, dėl ko procesas turi būti atnaujintas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas.
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).
12. Nagrinėjamoje apeliacine tvarka byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta atnaujinti procesą, neatnaujinus pareiškėjui termino bei konstatavus, jog nėra įrodymų, kad byloje padaryta aiški teisės taikymo klaida, yra pagrįsta ir teisėta.
13. Proceso atnaujinimą užbaigtose dėl ginčo esmės įsiteisėjusiu teismo sprendimu bylose reglamentuoja CPK XVIII skyrius. Proceso atnaujinimas yra galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinamomis aplinkybėms. Tai neturi būti priemonė dar kartą pabandyti išspręsti ginčą savo naudai ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą, todėl proceso atnaujinimo institutas turi būti derinamas su tokiais proceso teisės principais kaip ekonomiškumas, koncentruotumas ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2014). Šis procesas yra išimtinis ir bylos gali būti peržiūrimos tik įstatymo nustatytais atvejais, esant konkretiems CPK 366 straipsnyje nustatytiems proceso atnaujinimo pagrindams.
14. Pagal CPK 368 str. prašymas dėl proceso atnaujinimo gali būti paduodamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą. Pareiškėjo prašymas dėl proceso atnaujinimo pateiktas teismui 2018 m. liepos 20 d., prašymas yra grindžiamas CPK 366 str. 9 punktu (aiški teisės normos taikymo klaida).
15. Iš civilinės bylos Nr. e2-20724-592/2017 medžiagos nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 10 d. nutartimi, civilinėje byloje pagal ieškovės G. M. ieškinį atsakovui A. M. dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, atsakovo A. M. kuratoriumi buvo paskirtas advokatas A. B.. Atsakovą atstovavęs kuratorius 2017 m. spalio 23 d. teismo posėdyje dalyvavo, atstovavo atsakovo interesus. Teismo priimtas sprendimas buvo paskelbtas 2017 m. lapkričio 13 d. Teismo sprendimas savalaikiai išsiųstas atsakovo kuratoriui, laikytina, jog jis įteiktas 2017 m. lapkričio 14 d. (CPK 129 str. 3 d.). Taigi, šiuo atveju yra pagrįsta teismo išvada, kad apie galimą pareiškėjo teisių pažeidimą teismui galimai padarius sprendime aiškią teisės normos taikymo klaidą pareiškėjui turėjo tapti žinoma sprendimo įteikimo kuratoriui dieną.
16. Pareiškėjas prašo atnaujinti terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti, jeigu teismas laikytų, kad terminas skaičiuojamas nuo 2017 m. lapkričio 13 d., o ne nuo 2018 m. gegužės 8 d., t.y. nuo to laikotarpio, kai jam tapo faktiškai žinoma apie priimtą teismo sprendimą.
17. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo prašymo dėl termino atnaujinimo netenkino, motyvuodamas tuo, kad pareiškėjas nepateikė į bylą jokių įrodymų, kurie teismui leistų teigti, kad faktinis sužinojimas apie teismo procesą ir priimtą sprendimą buvo sąlygotas ne jo pačių veiksmų. Konstatavo, kad procesiniai dokumentai pareiškėjui buvo siunčiami jo deklaruotos gyvenamosios vietos atžvilgiu, pareiškėjas nesiėmė jokių veiksmų jų atsiimti ar su jais susipažinti. Teismas vertino, kad ligos laikotarpis liudija pareiškėjo nebuvimo bute objektyvias priežastis ne teismo proceso metu, o ženkliai vėlesniu laikotarpiu, t.y. nuo 2018-04-21 iki 2018-05-08 d. ir nuo 2018-06-03 iki 2018-06-12 d. Teismas padarė išvadą, kad atnaujinti terminą jis nemato jokio objektyvaus pagrindo.
18. Procesinis terminas – tai įstatyme arba teismo nustatytas laikas, per kurį teismas, dalyvaujantys byloje asmenys ar kiti civilinio proceso dalyviai privalo arba gali atlikti tam tikrus procesinius veiksmus, nagrinėjant civilines bylas ir priimant teismo sprendimus bei juos vykdant. Procesinių terminų pasibaigimo teisinių padarinių, skaičiavimo tvarką reglamentuoja CPK. CPK 75 straipsnio pirmoji dalis numato, kad teisė atlikti procesinius veiksmus išnyksta pasibaigus įstatymo nustatytam terminui. Tačiau CPK 78 straipsnio 1 dalis nustato, kad asmenims, praleidusiems įstatymų nustatytą ar teismo paskirtą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas. Pagrindinė procesinio termino atnaujinimo sąlyga, nurodyta CPK 78 straipsnyje, yra svarbios priežastys, dėl kurių dalyvaujantis byloje asmuo šį terminą praleido. Dėl to, nagrinėjant procesinio termino atnaujinimo klausimą, privalu aiškintis besikreipiančio dėl termino atnaujinimo suinteresuoto asmens nurodytas aplinkybes (priežastis), dėl kurių terminas buvo praleistas, jų visetą ir svarbą. Taigi termino atnaujinimo klausimas kiekvienu atveju turi būti sprendžiamas individualiai, atsižvelgiant į ginčo pobūdį, besiskundžiančios šalies elgesį procese, į jos sąžiningumą naudojantis suteiktomis procesinėmis teisėmis (CPK 42 str. 5 d.).
19. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad, nagrinėjant prašymą dėl praleisto termino procesiniam veiksmui atlikti atnaujinimo, atsižvelgtina į pasekmes, kurias turės teismo atsisakymas atnaujinti terminą byloje dalyvaujančiam asmeniui, ar nebus pažeistos ir paneigtos pagrindinės bylos šalies teisės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-548/2004).
20. Termino atnaujinimas yra teismo teisė. Teismo diskrecijai palikta spręsti, kokias priežastis pripažinti svarbiomis, kokias - nesvarbiomis, atsižvelgiant į faktines konkrečios bylos aplinkybes.
21. Nagrinėjamuoju atveju nustatyta, kad pareiškėjas į teismą dėl proceso atnaujinimo kreipėsi 2018 m. liepos 20 d., nurodydamas, kad apie teismo sprendimą jam tapo žinoma 2018 m. gegužės 8 d. grįžus iš gydymo įstaigos, kada R. M. pradėjo reikalauti išsikelti iš buto. Pareiškėjas nurodė priežastis – apie teismo procesą jam nebuvo žinoma, nes jis buvo atstovaujamas kuratoriaus, kurio gynyba buvo netinkama.
22. Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvadą, kad pareiškėjo nurodytos aplinkybės negali būti laikomos svarbiomis, dėl kurių pareiškėjas kreipėsi su prašymu dėl proceso atnaujinimo praėjus daugiau nei 6 mėn.. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kurie patvirtintų faktą, kad pareiškėjui objektyviai apie teismo sprendimą tapo žinoma tik 2018 m. gegužės 8 d., to nepatvirtina ir pateikti medicininiai duomenys (2018-07-03 išrašas iš medicininių dokumentų). Šiuo atveju atkreiptinas dėmesys, jog apeliantas gyvenamąją vietą visur dokumentuose nurodo Erfurto 4-2, Vilnius. Nagrinėjamu atveju akivaizdu, jog terminas praleistas dėl pačio pareiškėjo subjektyvių veiksmų, t. y. nepakankamo rūpestingumo ginti savo teises ir teisėtus interesus.
23. Apeliantas skunde nurodo, kad teismo paskirtas kuratorius netinkamai atstovavo jo teises ir teisėtus interesus, jų negynė, neprašė byloje skirti ekspertizės turto rinkos vertei nustatyti, jeigu būtų sąžiningai gynęs jo teises, būtų buvusi galimybė taikiai baigti ginčą ir sumažinti atstovavimo išlaidas. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliantui nėra užkirstas kelias reikalauti žalos atlyginimo iš žalą sukėlusių asmenų dėl netinkamo atstovavimo, jeigu jis laiko, kad tokia žala padaryta.
24. Kadangi pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjo prašymą dėl termino atnaujinimo pateikti prašymui, o atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti iš esmės teisėtą ir pagrįstą nutartį, savo ruoštu apelianto argumentai, susijęs su paties proceso atnaujinimo klausimo išsprendimu iš esmės, plačiau nenagrinėtini.
25. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino proceso atnaujinimą reglamentuojančias procesines teisės normas, atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti pagrįstos teismo nutarties, todėl atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 2 d. nutartį palikti nepakeistą.