- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-11-13
- Bylos Nr.
- e2-20724-592/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-14247-2017-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Igoris Kasimovas
- Ieškovas
- G. M.
- Atsakovas
- A. M.
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės G. M. ieškinį atsakovui A. M. dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė pareikštu ieškiniu prašo atidalyti ieškovę iš bendrosios dalinės nuosavybės, ieškovei priteisiant natūra visą butą, esantį (duomenys neskelbtini), o atsakovui – 20 000 Eur kompensaciją, taip pat priteisti ieškovės naudai iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.
Nurodo, kad ieškovė 2016 m. sausio 6 d. Turto pardavimo iš varžytinių aktu Nr. 0139/08/03375, įsigijo ½ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), kurio likusi ½ dalis priklauso atsakovui. Ieškovė žodžiu ir registruotais laiškais kreipėsi į atsakovą, siūlydama jam įsigyti ieškovei priklausančią buto dalį, parduoti ieškovei savo dalį arba parduoti visą būtą ir pasidalyti gautą sumą lygiomis dalimis. Ieškovės teigimu, atsakovas su ieškovės žodžiu pateiktais pasiūlymais nesutiko, o į siųstus laiškus neatsakė. Nurodo, kad šiuo metu visu butu nevaržomai naudojasi atsakovas, bute nuolat lankosi iš pažiūros asocialūs asmenys, jame yra nesaugu, todėl ieškovė negali tinkamai ir visa apimtimi realizuoti savo teisių į butą. Ieškovės manymu, vienintelis racionalus atidalijimo būdas yra vienai šaliai priteisti visą butą, o kitai šaliai kompensaciją, nes butą padalijus į dvi dalis, vienos arba abiejų dalių nebūtų įmanoma panaudoti pagal paskirtį, o gautų dalių pritaikymo kaštai (vandens, nuotekų, elektros, dujų įvadai, apskaitos įrengimas) būtų neproporcingai dideli (e. b. l. 17-23).
Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas ieškinį palaikė jame išdėstytais argumentais.
Šalies argumentai
Teismo posėdžio metu atsakovo kuratorius su ieškiniu iš esmės sutiko, tačiau nurodė, kad atsakovui tenkanti kompensacijos dalis turėtų sudaryti 21 500 Eur sumą, t. y. pusę buto rinkos vertės, nurodytos Nekilnojamojo turto registro išraše.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovei 2016 m. sausio 6 d. Turto pardavimo iš varžytinių akto Nr. 0139/08/03375 pagrindu nuosavybės teise priklauso ½ dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Butas). Likusi ½ dalis Buto nuosavybės teise priklauso atsakovui (e. b. l. 8-9).
Ieškovė registruotu laišku išsiuntė atsakovui 2016 m. liepos 29 d. pasiūlymą, siūlydama atsakovui sudaryti ieškovei priklausančios Buto dalies nuomos sutartį ir susitarimą dėl komunalinių paslaugų teikiamų Butui apmokėjimo. Šiuo raštu ieškovė taip pasiūlė atsakovui atsidalyti Butą, kartu pasiūlydama šias atsidalijimo galimybes ir būdus: 1) atsakovui įsigyti ieškovei priklausančią Buto dalį už 20000 Eur; 2) parduoti ieškovei atsakovui priklausančią Buto dalį už 20000 Eur, 3) parduoti Butą kaip vieną turtinį vienetą ir padalyti Buto kainą proporcingai turimoms Buto dalims. Raštu ieškovė ragino atsakovą nedelsiant, bet ne vėliau kaip iki 2016 m. rugpjūčio 10 d. apsvarstyti pasiūlymus ir informuoti ieškovę, kartu nurodydama, jog priešingu atveju imsis visų teisėtų būdų savo teisėms ir interesams apginti (e. b. l. 10-12). Duomenų, kad atsakovas per ieškovės nurodytą terminą ar vėliau būtų pateikęs atsakymą į ieškovės teiktus pasiūlymus, byloje nėra (CPK 178 straipsnis).
Nagrinėjamu atveju tarp šalių kilo ginčas dėl Buto atidalijimo, todėl ieškovė kaip Buto bendraturtė kreipėsi į teismą su prašymu atidalyti ieškovę iš bendrosios dalinės nuosavybės, ieškovei priteisiant visą Butą, o atsakovui – 20 000 Eur kompensaciją.
Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.80 straipsnio 1 dalimi, kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. CK 4.80 straipsnio prasme atidalijimas reiškia daikto teisinio režimo ir (arba) bendraturčio statuso pasikeitimus. Atidalijimas iš bendrosios nuosavybės teisės yra vienas iš bendrosios nuosavybės teisės pasibaigimo pagrindų. Šiuo būdu įgyvendinus nuosavybės teises reiškia, kad atidalijamo bendraturčio atžvilgiu pasibaigia bendroji dalinė nuosavybė su kitu (kitais) bendraturčiais. Atidalijant nuo bendrosios nuosavybės atskiriama konkretaus bendraturčio dalis. Taip konkretaus savininko faktinis ryšys su daiktu pradedamas grįsti nebe bendrosios, o vieno asmens nuosavybės teise, kur tik jis gali daryti fizinį–ūkinį poveikį daiktui, gauti iš jo naudingąsias savybes ir nulemti teisinį daikto likimą. Transformacija iš bendrosios nuosavybės teisės į asmeninės nuosavybės teisę reiškia, kad daiktas ir teisė į jį tampa mažiau varžomi, todėl tai paprastai lemia daikto vertės rinkoje padidėjimą.
Atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės leidžia pasiekti keletą teisiškai, ekonomiškai ir socialiai reikšmingų rezultatų. Atidalijimo institutas leidžia sumažinti bendraturčių skaičių ir bendrosios nuosavybės apimtį bei atitinkamai išplėsti asmeninės nuosavybės apimtį. Mažesnis bendraturčių skaičius, mažesnė bendrosios nuosavybės apimtis naudingi dviem aspektais: pirma, pasitarnauja konfliktų prevencijai ar sprendimui; antra, paprastai leidžia operatyviau ir pigiau valdyti konkretų objektą. Taigi atidalijimu užtikrinamas išvestinis iš nuosavybės neliečiamumo principo kiekvieno savininko interesas būti vieninteliu savo turto savininku ir pasitarnaujama socialinei taikai bei ekonominiam interesui.
Asmeniui, norinčiam įgyvendinti CK 4.80 straipsnio 1 dalyje suteiktą teisę atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės, kitų bendraturčių sutikimo dėl atidalijimo nereikia – reikalaujama suderinti tik atidalijimo būdą. Šiuo atveju ginčo Butas yra trijų kambarių, turintis vieną vonios kambarį, vieną tualetą ir vieną virtuvę, taip pat yra bendri šalto ir karšto vandens, elektros apskaitos mazgai, bendras įėjimas. Atsižvelgdamas į aptartą Buto išplanavimą ir jo naudojimo specifiką, teismas sutinka su ieškovės teiginiu, kad Buto neįmanoma atidalyti natūra, gaunant dvi lygiavertes dalis ir nepadarant proporcingos žalos Butui, taip pat kartu išsprendžiant tarp šalių kilusį ginčą taip, kad liktų kuo mažiau prielaidų ginčams tarp šalių ateityje, todėl nagrinėjamu atveju ginčas spręstinas vienai iš šalių priteisiant kompensaciją. Atsakovo kuratorius bylos nagrinėjimo metu su ieškovės siūlomu Buto atidalijimo būdu sutiko, todėl ieškovės reikalavimas atidalyti ją iš bendrosios dalinės nuosavybės, priteisiant ieškovei visą Butą, o atsakovui – kompensaciją, laikytinas pagrįstu, todėl tenkintinas.
Teismui nusprendus dėl Buto atidalijimo būdo, spręstinas ieškovės atsakovui mokėtinos piniginės kompensacijos dydžio klausimas. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad būtina atidalijimo išmokant bendraturčiui piniginę kompensaciją sąlyga, kad ši piniginė kompensacija atitiktų atidalijamos dalies vertę. Dėl to prieš atidalijant bendraturčio dalį, būtina parinkti teisingą kompensacijos dydį. Paprastai kompensacija pripažįstama teisinga, jeigu ji atitinka daikto dalies rinkos vertę (2009 m. gruodžio 9 d. Teismų praktikos nagrinėjant ginčus dėl bendrosios dalinės nuosavybės apžvalga).
Ieškovė ieškinyje nurodo, kad kompensacijos, kurią ji sutinka sumokėti arba gauti dydis – 20 000 Eur. Tokį kompensacijos dydį ieškovė grindžia Nekilnojamojo turto registro išraše nurodoma vidutine Buto rinkos verte (43 000 Eur), fizine Buto būkle, kuri neatitinka normalaus nusidėvėjimo būklės, ir aplinkybe, kad apsunkintą Butas yra apsunkintas (yra du savininkai). Byloje nėra duomenų, kad būtų atliktas individualusis Buto vertinimas, atsižvelgiant į individualias jo savybes, todėl šioje byloje remtinasi valstybės įmonės Registrų centro masinio vertinimo būdu nustatyta vidutine Buto rinkos verte, t. y. 43 000 Eur. Teismas pažymi, kad dviejų ar daugiau bendraturčių teisė valdyti bendrą daiktą, juo naudotis ir disponuoti yra apsunkinta, todėl atskirų bendrosios dalinės nuosavybės objekto dalių likvidumas ir atitinkamai vertė paprastai yra mažesnė. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, taip įvertinęs aplinkybę, kad ieškovė pati sutiktų perleisti atsakovui jai priklausančią Buto dalį už tokio paties dydžio sumą, kurią ieškovė sutinka mokėti atsakovui, teismas pripažįsta, kad 20 000 Eur dydžio kompensacija yra teisinga ir protinga, ji atitinka atidalijamos atsakovui priklausančios Buto dalies vertę ir nepažeidžia nė vieno iš bendraturčių teisėtų lūkesčių ir interesų.
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškinį patenkinus visiškai, ieškovei iš atsakovo priteistinas sumokėtas 450 Eur žyminis mokestis. Išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti nepriteisiamos, nes iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos ieškovė teismui nepateikė įrodymų, patvirtinančių šių išlaidų buvimą (CPK 98 straipsnio 1 dalis).
Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nepriteistinos, kadangi neviršija minimalaus 3 Eur dydžio (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymas Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, CPK 92 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 269-270, 279, 307 straipsniais,
nusprendžia:
Patenkinti ieškinį visiškai.
Atidalyti butą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nustatant, kad ieškovei G. M., a. k. (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise priklauso visas šis butas.
Priteisti iš ieškovės G. M., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovui A. M., a. k. (duomenys neskelbtini) 20 000 Eur (dvidešimties tūkstančių eurų) dydžio kompensaciją už atidalytą turtą.
Priteisti ieškovės G. M., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai iš atsakovo A. M., a. k. (duomenys neskelbtini) 450 Eur (keturis šimtus penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.