Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Vilija Ranceva rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei Vilniaus miesto savivaldybei dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „Grinda“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

6. Byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka, remiantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 441 straipsnio 1 ir 2 dalimis.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas.

7. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl reikalavimo perėjimo trečiajam asmeniui regreso tvarka (subrogacijos) ir ieškinių tapatumo vertinimo.

Dėl byloje nustatytų aplinkybių ir jų teisinio vertinimo

8. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad automobilis BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo apdraustas transporto priemonių draudimu (Kasko) akcinėje bendrovėje „Lietuvos draudimas“, tai patvirtina 2021 m. kovo 3 d. transporto priemonių draudimo liudijimas Nr. 680029407, kuriame nustatytas draudimo laikotarpis yra 2021 m. vasario 9 d. – 2022 m. vasario 28 d. Automobilio savininkė ir naudos gavėja pagal draudimo sutartį – UAB „Krasta Auto“. 2021 m. kovo 12 d. Vilniuje, Algirdo g., ties namu Nr. 71, transporto priemonė BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įvažiavo į kelio važiuojamojoje dalyje esančią duobę, kuri nebuvo pažymėta jokiais įspėjamaisiais ženklais, ir tokiu būdu buvo apgadinta. Automobiliui padaryta žala yra 841,14 Eur, kurią pagrindžia 2021 m. kovo 25 d. PVM sąskaita faktūra Nr. SIV2016938. Ieškovė žalą atlygino nukentėjusiajam 2021 m. kovo 26 d. sumokėjusi 341,14 Eur ir 2023 m. kovo 21 d. sumokėjusi 500 Eur, mokėjimus pagrindė banko pavedimais.

9. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. birželio 14 d. sprendimu išnagrinėjo civilinę bylą Nr. e2-6648-1154/2022 pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei Vilniaus miesto savivaldybei, dalyvaujant trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Grinda“, dėl turtinės žalos atlyginimo, kuriuo ieškinį patenkino ir priteisė ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ naudai iš atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės 341,14 Eur žalos atlyginimą, 6,64 Eur palūkanų, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (347,78 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. sausio 31 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 104,32 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Dėl ieškinių tapatumo

10. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl to, ar ieškovės pareikštas ieškinys nėra laikytinas tapačiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 14 d. sprendimu išnagrinėtai civilinei bylai.

11. Ieškovė nurodo, kad bylą nagrinėjant pirmą kartą, šioje byloje prašomos priteisti žalos ji dar nebuvo patyrusi, nes besąlyginę iškaitą sumokėjo tik po teismo sprendimo pirmoje byloje įsiteisėjimo. Papildomos išmokos pagrindą nurodo tai, kad įsiteisėjusiu teismo sprendimu buvo konstatuota atsakovės kaltė, o remiantis Transporto priemonių draudimo taisyklių Nr. 021 9.11.3.2 punktu, kai besąlyginė išskaita netaikoma, jei draudžiamojo įvykio kaltininkas nustatytas ir draudikas įgyja teisę regreso tvarka išieškoti išmokėtą draudimo išmoką. 2023 m. lapkričio 8 d. teisme gautas ieškovės prašymas, kuriuo ji pateikė draudžiamojo įvykio metu galiojusią draudimo taisyklių redakciją ir patikslino, jog ieškinyje yra padarytas rašymo apsirikimas, klaidingai nurodytas šių taisyklių 9.11.3.2 punktas. Teisingas punktas yra ne 9.11.3.2, bet 10.4.3.

12. Atsakovės ir trečiojo asmens vertinimu, naujai pareikštas ieškinys yra tapatus Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-6648-1154/2022 išnagrinėtam ieškiniui. Atsakovė akcentuoja, kad šioje byloje ieškovė reiškia reikalavimą, besiremdama ta informacija, kurią jau turėjo Vilniaus miesto apylinkės teismui nagrinėjant civilinę bylą Nr. e2-6648-1154/2022, t. y. žinojo apie draudimo sutartyje numatytas sąlygas. Trečiasis asmuo UAB „Grinda“ atkreipia dėmesį, kad ieškinio reikalavimo pagrindimas iš esmės tais pačiais, tačiau papildytais ar (ir) patikslintais faktais taip pat reiškia tapataus ieškinio pareiškimo situaciją.

13. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad CPK 293 straipsnio 3 punkte įtvirtintas vienas civilinės bylos nutraukimo pagrindų: teismas nutraukia bylą, jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti ieškovo ieškinio atsisakymą ar patvirtinti šalių taikos sutartį. Ši taisyklė grindžiama teismo sprendimo res judicata teisine galia, reiškiančia, kad įsiteisėjęs (galutinis) teismo sprendimas yra privalomas ir negali būti paneigtas iškeliant kitą tapačią civilinę bylą. Draudimas iš naujo nagrinėti teismo išspręstą ginčą įtvirtintas ir CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkte, pagal kurį teismas turi atsisakyti priimti ieškinį, jeigu yra įsiteisėjęs teismo ar arbitražo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti ieškovo atsisakymą ieškinio ar patvirtinti šalių taikos sutartį. Draudimo kelti tapatų teismo išspręstam civilinį ginčą turinys detaliau atskleistas CPK 279 straipsnio 4 dalyje: sprendimui, nutarčiai ar įsakymui įsiteisėjus, šalys ir kiti dalyvavę byloje asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai, nebegali iš naujo pareikšti teisme tų pačių ieškinio reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius, tačiau tai netrukdo suinteresuotiems asmenims kreiptis į teismą dėl pažeistos ar ginčijamos teisės arba įstatymų saugomo intereso gynimo, jeigu toks ginčas įsiteisėjusiu teismo sprendimu nėra išnagrinėtas ir išspręstas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-602/2013, 2023 m. sausio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-67-403/2023).

14. Ieškinių tapatumas nustatomas pagal tris kriterijus: ginčo šalis, ieškinio dalyką ir pagrindą. Nagrinėjamu atveju nekilo ginčo dėl to, kad abiejų civilinių bylų ginčo šalys sutapo.

15. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, jog ieškinio dalykas yra reikalavimas, kurį ieškovas pareiškia atsakovui (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas, kasacinio teismo išaiškinta, kad, vertinant, ar dviejų ieškinių dalykai sutampa, svarbu ne tiek reikalavimų lingvistinės formuluotės, kiek ginčo materialinis santykis, esantis teisminio nagrinėjimo objektu, ir teisių gynybos būdas. Ieškinio faktinį pagrindą sudaro aplinkybės, kuriomis grindžiamas ieškovo reikalavimas (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kasacinio teismo išaiškinta, kad naujas ieškinys yra galimas tik tada, kai nurodomos tokios aplinkybės, kurios nebuvo teisminio nagrinėjimo dalykas išnagrinėtoje byloje. Ieškinio pagrindas laikytinas tapačiu, kai jis grindžiamas tais pačiais juridiniais faktais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-602/2013).

16. Nagrinėjamoje byloje nėra sprendžiamas ginčas tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, kadangi ieškinio dalykas pirmiau iškeltoje byloje buvo 341,14 Eur žalos atlyginimas subrogacijos tvarka, o nagrinėjamoje byloje ieškinio dalykas yra 500 Eur žalos atlyginimas subrogacijos tvarka. Ieškovė pirmiau iškeltos bylos nagrinėjimo metu neturėjo reikalavimo į visą 841,14 Eur žalos atlyginimą, kadangi buvo atlyginusi 341,14 Eur žalos dalį. Ieškovė reikalavimo teisę į 500 Eur žalos atlyginimą perėmė po to, kai nukentėjusiajam išmokėjo likusią žalos atlyginimo dalį. Taigi nors nagrinėjamoje byloje šalys ir ieškinio faktinis pagrindas sutapo, tačiau skiriasi ieškinio dalykas, kadangi ieškovė reikalauja papildomos 500 Eur žalos atlyginimo.

17. Taigi teismui nagrinėjamu atveju nekilo abejonių, jog ieškovė turi teisę reikšti naują ieškinį dėl papildomos žalos atlyginimo, kurios atlyginimo klausimas nebuvo spręstas išnagrinėtoje civilinėje byloje. Pažymėtina, kad toks ieškovės procesinis elgesys, išskaidant savo reikalavimus į atskirus ieškinius, galėtų būti vertinamas per proceso ekonomiškumo ir operatyvumo prizmę ir būti pagrindu nukrypti nuo įstatyme įtvirtintų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių (CPK 93 straipsnio 4 dalis), tačiau tai nėra pagrindas spręsti apie ieškinių tapatumą ir apriboti ieškovės teisę kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių gynimo (CPK 5 straipsnio 1 dalis).

Dėl reikalavimo (ne)pagrįstumo iš esmės

18. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.1015 straipsnyje reglamentuojamas draudėjo teisių į žalos atlyginimą perėjimas draudikui (subrogacija). Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens.

19. CK 6.1015 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius. Tai reiškia, kad subrogaciniam reikalavimui taikomos ne draudimo sutarties ir ne draudimo teisės normos, o tos normos, kurios reglamentuoja prievolę, siejančią nukentėjusį ir žalą padariusį asmenis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2009). Delikto pagrindu atsiradę santykiai yra deliktinės civilinės atsakomybės santykiai, todėl jiems taikomos atitinkamos civilinės atsakomybės taisyklės.

20. Atsakovė nagrinėjamu atveju nesutikimą su pareikštu ieškiniu grindė, be kita ko, tuo, jog ieškovė ir jos klientė draudimo sutartimi buvo sutarę, jog draudimo išmoka mažinama 500 Eur, dėl to ieškovė negali reikalauti priteisti šios sumos. Teismas su šiuo argumentu nesutinka. Pirmiausia pažymėtina, kad ieškovė pateikė į bylą Transporto priemonių draudimo taisykles Nr. 021 (redakciją, galiojusią draudžiamojo įvykio metu), kurios 10.4.3 punktas numato, jog besąlyginė išskaita netaikoma tais atvejais, kai draudžiamojo įvykio kaltininkas nustatytas ir draudikas įgyja teisę regreso tvarka išieškoti išmokėtą draudimo išmoką, o įvykio kaltininkas yra: a) Lietuvoje registruota įmonė, įstaiga ar organizacija, Lietuvos Respublikos pilietis ar asmuo be pilietybės, nuolat gyvenantis Lietuvoje, arba b) buvo sudaręs draudimo sutartį, pagal kurią gali būti atlyginama visa per draudžiamąjį įvykį patirta žala. Taigi paminėta draudimo taisyklių nuostata, priešingai nei teigia atsakovė, suteikė teisę ieškovei išmokėti draudimo išmoką, netaikant franšizės (išskaitos).

21. Antra ir dar svarbiau yra tai, kad nagrinėjama aplinkybė neturi teisinės reikšmės, sprendžiant dėl ieškovės teisės reikšti reikalavimą atsakovei, nes tokią teisę ji įgyvendina pagal deliktinės civilinės atsakomybės, o ne draudimo santykius reglamentuojančias, taisykles. Kasacinio teismo nuosekliai plėtojamoje praktikoje pažymima, kad aplinkybė, ar įvykis yra draudžiamasis (ar nedraudžiamasis), yra reikšminga tik tuomet, kai sprendžiamas draudėjo ir draudiko ginčas dėl draudimo išmokos išmokėjimo, tačiau ji nėra reikšminga vertinant draudiko subrogacijos pagrindu perimto galimai atsakingam už žalą asmeniui pareikšto reikalavimo pagrįstumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-474-219/2017, 2023 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-13-1075/2023). Taigi atsakovė nuo pareikšto reikalavimo turėtų gintis, remdamasi deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančios materialiosios teisės normomis, kurios būtų taikomos, jeigu dėl žalos atlyginimo tiesiogiai į atsakovę būtų kreipęsis nukentėjęs asmuo.

22. Pagal CK 6.266 straipsnio 1 dalį žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo šio kodekso 6.270 straipsnio 1 dalyje numatytos aplinkybės. Preziumuojama, kad pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų savininkas (valdytojas) yra asmuo, viešame registre nurodytas kaip jų savininkas (valdytojas) (CK 6.266 straipsnio 2 dalis). Teismų praktikoje pripažįstama, kad kelio duobė yra kelio statybinės konstrukcijos trūkumas, t. y. statinio trūkumas, todėl atsakomybė už žalą, padarytą dėl netinkamos statinio būklės, jo savininkui (valdytojui) taikytina pagal CK 6.266 straipsnį, be kaltės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-7-105-687/2016 18 punktas).

23. Atsakovė šioje byloje savo nesutikimą su pareikštu ieškiniu iš esmės grindė vienintele aplinkybe, jog ieškovė reiškia tapatų reikalavimą (šis argumentas teismo buvo pripažintas nepagrįstu). Trečiasis asmuo atsiliepime į ieškinį papildomai nurodė, jog šiuo atveju būtent ieškovės pareiga yra įrodyti ne tik patirtos žalos dydį, bet ir atsakovės neteisėtus veiksmus bei priežastinį ryšį tarp atsiradusios žalos ir atsakovės neteisėtų veiksmų, tačiau ieškovė nurodytų aplinkybių visiškai neįrodinėja. Teismas neturi pagrindo sutikti su tokiu vertinimu.

24. Pirmiausia pažymėtina, kad ieškovė su ieškiniu pateikė dokumentus, susijusius su draudimo išmokos išmokėjimu. Trečiasis asmuo nenurodo, kokiai konkrečiai aplinkybei įrodyti nebuvo pateikta įrodymų ar jų pateikta nepakankamai.

25. Antra, CPK 182 straipsnio 2 punkte nustatyta, kad nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai).

26. Kaip konstatavo Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. birželio 14 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2-6648-1154/2022, atsakovė Vilniaus miesto savivaldybė yra Algirdo gatvės Vilniuje savininkė ir valdytoja, dėl to jai tenka pareiga atlyginti žalą, atsiradusią dėl jai priklausiančioje ir jos valdomoje gatvėje buvusio trūkumo – duobės gatvės važiuojamoje dalyje. Atsakovė ir trečiasis asmuo šioje byloje neteikė jokių argumentų, jog ankstesnėje išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-6648-1154/2022 nustatyti faktai neturėtų prejudicinės galios.

27. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl prejudicinių faktų, yra suformulavęs tokias esmines teismų praktikos nuostatas: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-13-1075/2023, 44 punktas ir jame nurodyta praktika).

28. Atsakovės neteisėti veiksmai buvo nustatyti pirmiau iškeltoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu, abiejose bylose dalyvauja tie patys asmenys, pirmesnėje civilinėje byloje atsakovės neteisėti veiksmai neabejotinai buvo įrodinėjimo dalykas. Taigi atsakovės neteisėtų veiksmų faktas atitinka visas sąlygas, kurioms esant taikoma prejudicinių faktų taisyklė, todėl yra laikytinas prejudiciniu (CPK 182 straipsnio 2 dalis). Tai reiškia, kad ieškovė neturi pareigos jo iš naujo įrodinėti, o teismas negali iš naujo jo nustatinėti.

29. Žala yra turto sužalojimas, išlaidos (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Byloje yra ieškovės pateikta sąskaita faktūra, kurioje aprašyta žalos įvertinimo, šalinimo darbai, automobilio detalės ir kainos. Kaip jau buvo nustatyta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 14 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2-6648-1154/2022, žala atsirado ne dėl automobilio vairuotojo kaltės, kadangi pastarasis kelių eismo taisyklių nepažeidė, tačiau žala kilo dėl atsakovės netinkamo daikto valdymo, taip pat duobės važiuojamojoje dalyje nepaženklinimo įspėjamaisiais ženklais. Teismas šiame sprendime taip pat pažymėjo, kad iš automobilio registracijos liudijimo matyti, kad automobilio pirmosios registracijos data 2021 m. sausio 11 d., iš odometro duomenų matyti, kad automobilis įvykio metu buvo nuvažiavęs 2803 km, todėl sprendė, kad automobilis buvo naujas ir skaičiuojant jo keičiamų detalių vertę joms pagrįstai netaikytas nusidėvėjimas. Nagrinėjamoje byloje atsakovė ir trečiasis asmuo ieškovės įrodyto žalos dydžio nenuginčijo, t. y. nepateikė jokio būdo žalai apskaičiuoti, kurį teismas galėtų įvertinti ir kuris būtų labiau įtikinamas negu ieškovės.

30. Darytina išvada, jog byloje nustatytos visos atsakovės civilinės atsakomybės sąlygos – atsakovės neteisėti veiksmai, žala ir priežastinis ryšys. Atsakomybė griežta, nepaisant atsakovės kaltės. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nepateikta įrodymų, jog atsakovė su ieškove visiškai atsiskaitė (CPK 178 straipsnis), teismas sprendžia, kad atsakovė pažeidė savo prievolę, todėl vadovaujantis CK 6.38 straipsnio 1 dalimi, 6.266 straipsnio 1 dalimi, 6.1015 straipsniu, ieškinys tenkintinas ir ieškovės naudai iš atsakovės priteistina 500 Eur žalos atlyginimas subrogacijos tvarka.

Dėl procesinių palūkanų

31. CK 6.37 straipsnio 2 dalis ir 6.210 straipsnio 1 dalis numato, kad skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, iš atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (500 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. rugsėjo 5 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.

Dėl bylinėjimo išlaidų paskirstymo

32. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

33. Ieškovė sumokėjo 22 Eur žyminio mokesčio, dėl to iš atsakovės ieškovės naudai priteistinas 22 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas.

34. Byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidų nebuvo patirta, todėl jų priteisimo klausimas nespręstinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 259–260, 268, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti ieškovei akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“, juridinio asmens kodas 110051834, iš atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės, juridinio asmens kodas 111109233, 500 Eur (penkių šimtų eurų 0 ct) žalos atlyginimo, 5 (penkių) proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (500 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. rugsėjo 5 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 22 Eur (dvidešimt du eurus 0 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.