Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

2021-11-30 · Administracinė byla Nr. eI2-2715-1047/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2021-11-30
Bylos Nr.
eI2-2715-1047/2021
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-00883-2021-7
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skundas (prašymas) patenkintas iš dalies.
Teisėjas
Beata Martišienė (pirm.)
Pareiškėjas
E. M.
Atsakovas
Vilniaus miesto savivaldybė, atstovaujama Vilniaus miesto savivaldybės administracijos
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI2-2715-1047/2021Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00883-2021-7Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.1, 55.1.3
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. lapkričio 30 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Beata Martišienė

dalyvaujant pareiškėjui E. M., pareiškėjo atstovei advokatei E. V.,atsakovo atstovei V. P.,liudytojui D. K.,

viešame nuotoliniame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. M. skundą atsakovei Vilniaus miesto savivaldybei, atstovaujamai Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, dėl turtinės žalos atlyginimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas E. M. pateikė teismui skundą, kuriame prašo priteisti iš Vilniaus miesto savivaldybės (toliau – ir Savivaldybė), atstovaujamos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija), 7 290,61 Eur turtinei žalai atlyginti. Taip pat prašo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėjas nurodo, kad 2020 m. gegužės 12 d. nakties metu, (duomenys neskelbtini), Vilnius, namo kieme, dėl nukritusio sulūžusio medžio buvo apgadintas pareiškėjui priklausantis lengvasis automobilis Audi A5, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Automobilis). Automobiliui padaryta žala fiksuota fotonuotraukomis. Pareiškėjas, siekdamas išvengti teisminio ginčo, kreipėsi į atsakovę dėl padarytos žalos atlyginimo, tačiau Savivaldybės administracijos Miesto ūkio ir transporto departamento Miesto tvarkymo ir aplinkos apsaugos skyrius 2021 m. vasario 25 d. raštu Nr. A51-/21(3.3.2.26E-MTA) nurodė, kad Automobilio remonto darbų kompensuoti nesutinka, kadangi jokių neteisėtų veiksmų, lėmusių žalos sukėlimą Automobiliui, neatliko.

Paaiškina, kad pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus atsakovė yra atsakinga už savivaldybės teritorijoje esančių želdynų ir želdinių inventorizavimą ir apskaitą. Taip pat vykdydama jų būklės stebėseną, organizuodama valstybinėje žemėje esančių želdinių ir želdynų priežiūrą, privalėjo užtikrinti, šalia gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilnius, augančio medžio priežiūrą. Pagal Lietuvos Hidrometeorologijos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Stebėjimų departamento Meteorologinių stebėjimų skyriaus (toliau – ir Tarnyba) 2021 m. kovo 16 d. pažymą Nr. (5.58-10)-B8-0913, įvykio dienos didžiausias fiksuotas vėjo greitis siekė iki 17 m/s. Teismų praktikoje ne kartą pažymėta, jog pagal vėjų skalę medžiai lūžta tik esant štormui, kai vėjo greitis siekia 24,5–28,4 m/s. Esant prieš tai nurodyto stiprumo vėjui medžiai nelūžta, todėl vėjas negali būti vertinamas kaip faktorius nulėmęs medžio nulūžimą. Nagrinėjamu atveju taip pat nėra kitų duomenų, kurie galėjo nulemti medžio nulūžimą.

Teigia, kad atsakovės argumentas jog leidimas medžio pjovimui nebuvo išduotas nesudaro pagrindo jos veikimą laikyti teisėtu, nes be leidimų kirsti medžius išdavimo Savivaldybė privalo vykdyti želdinių stebėseną, inventorizavimą. Atsakovė nesiėmė jokių priemonių, jog įvykio teritorijoje būtų vykdoma tinkama augančių želdinių (taip pat ir medžio, kuris nulūžo) priežiūra, stebima jų būklė.

Pareiškėjas, siekdamas nustatyti padarytos žalos mastą ir galimas Automobilio remonto išlaidas, kreipėsi į UAB „Autodažymas“, kur jam buvo apskaičiuota Automobilio remonto kaina – 7 290,61 Eur.

2021 m. rugsėjo 7 d. teisme gauti pareiškėjo rašytiniai paaiškinimai, kuriuose pareiškėjas nurodo, kad pagal teisinį reguliavimą, atsakovė, būdama atsakinga už Savivaldybės teritorijoje esančių želdynų ir želdinių inventorizavimą ir apskaitą, vykdydama jų būklės stebėseną, organizuodama valstybinėje žemėje esančių želdinių ir želdynų priežiūrą, privalėjo užtikrinti, kad (duomenys neskelbtini), Vilnius, kieme augantis medis būtų prižiūrimas tinkamai. Nesutinka su atsakove ir teigia, kad nėra jokio pagrindo abejoti 2020 m. lapkričio 25 d. UAB „Autodažymas“ remonto sąmatoje Nr. 2020/1106 (toliau – ir Sąmata) apskaičiuotos žalos dydžiu. Be to, atsakovei atsisakius atlyginti pareiškėjui padarytą žalą, jis neturėjo ir neturi finansinių galimybių susitvarkyti Automobilio, dėl ko jau beveik dvejus metus nukenčia tiek pareiškėjas, tiek ir jo artimieji, nes negali naudoti Automobilio pagal paskirtį. Atsakovė, nesutikdama su apskaičiuotos žalos dydžiu, nepateikia jokių objektyvių įrodymų, kurie paneigtų Sąmatoje apskaičiuotą remonto kainą. Atsakovė taip pat nepagrindė, kad pareiškėjas buvo nepakankamai atidus ar rūpestingas ar pažeidė kelių eismo taisykles, dėl ko galėjo prisidėti prie kilusios žalos. Pažymi, kad atsakovės argumentai dėl pareiškėjo kaltės, meteorologinių sąlygų, žalos dydžio yra deklaratyvaus pobūdžio, nepagrįsti jokiais įrodymais, todėl laikytini gynybine pozicija.

2021 m. rugsėjo 16 d. pareiškėjas, įpareigotas teismo, pateikė paaiškinimus bei papildomas Automobilio fotonuotraukas. Taip pat nurodo, kad 2020 m. gegužės 12 d. Automobilis nebuvo apdraustas Kasko draudimu, todėl jam nebuvo išmokėta jokia piniginė kompensacija. Šiuo metu Automobilis yra remontuojamas. Pažymi, jog iš pateiktų fotonuotraukų matyti, jog yra išdaužtas panoraminis liuko stiklas bei galinis langas, sugadinta palangė, garso kolonėlė, sugadintas galinis sparnas, t. y. kitaip vadinamas ketvirtis automobilio, apgadintas Automobilio interjeras. Dėl žalos nustatymo, pareiškėjas kreipėsi į UAB „Autodažymas“ jau praėjus įvykiui, nes anksčiau kreiptis neturėjo tam finansinių galimybių. Bendrovė pažadėjo iškart atlikti remonto darbus, tačiau pareiškėjui sužinojus, kad atsakovė nemokės patirtų nuostolių, remontas nebuvo atliekamas. Automobilis iki 2020 m. gegužės 12 d. buvo techniškai tvarkingas, po medžio užgriuvimo neturėjo jokių eismo įvykių. Be to, dvi dienos iki medžio užgriuvimo, Automobiliui buvo atlikta techninė apžiūra.

2021 m. rugsėjo 23 d. pareiškėjas, įpareigotas teismo, pateikė paaiškinimus bei papildomas Automobilio fotonuotraukas. Nurodo, jog Automobilio fotonuotraukos pateiktos iškart po įvykio. Pareiškėjas padaręs fotonuotraukas, uždėjo ant stogo bagažinės kilimą, tam kad į Automobilį neprikristų dar daugiau sniego, neprilytų. Tvirtino, jog šiuo metu Automobilis yra remontuojamas ūkio būdu (nurodyta kokie darbai atlikti). Pareiškėjas pateikė Automobilio remonto išlaidų sąrašą, kurio suma sudaro 5 310 Eur. Nors ir Automobilis remontuojamas, tačiau nėra iki galo sutvarkytas, yra likę defektų, kurių tvarkymas papildomai kainuotų apie 2 000 Eur. Pareiškėjo teigimu, Sąmata parengta po įvykio, tinkamai apžiūrėjus Automobilį, į sistemą suvedant visus gedimus. Sistema automatiškai nurodo tiek reikalingus atlikti darbus, tiek ir tiems darbams/detalėms nurodomas išlaidas.

2021 m. spalio 1 d. pareiškėjas pateikė teismui PVM sąskaitas faktūras, kvitus, patvirtinančius apmokėjimą už Automobilio remontą.

2021 m. lapkričio 18 d. pareiškėjas pateikė rašytinius paaiškinimus ir papildomus duomenis. Nurodo, jog 2020 m. liepos 20 d. dėl užkritusio medžio kreipėsi į advokatę E. V. dėl teisinės pagalbos suteikimo.

Atsiliepimas

Atsakovė atsiliepime į pareiškėjo skundą su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė teismo pareiškėjo skundo netenkinti.

Akcentuoja, kad atsakovei viešoji atsakomybė nagrinėjamu atveju negali kilti, pareiškėjas nenurodo, kokių konkrečių įstatyme numatytų pareigų, tariamai sukėlusių žalą. Atsakovė, kaip viešojo administravimo subjektas, nepažeidė jokių teisės aktų nuostatų. Želdynų ir želdinių tvarkymas Vilniaus mieste vykdomas vadovaujantis Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2016 m. gegužės 11 d. sprendimų Nr. 1-446 patvirtintomis Vilniaus miesto savivaldybės želdynų ir želdinių apsaugos taisyklėmis (toliau – ir Taisyklės). Iki 2020 m. gegužės 12 d. negauta jokio kreipimosi į Administraciją dėl minėto, galimai avarinio medžio, todėl leidimas medžio pjovimui išduotas nebuvo.

Motyvuojamoji dalis

Nurodo, kad Lietuvos Respublikos želdynų įstatymo 18 straipsnio 4 dalis numato, jog šios pareigos įgyvendinimo tvarką, turinį ir periodiškumą nustato Aplinkos ministerijos patvirtintos želdynų ir želdinių inventorizavimo ir apskaitos taisyklės. Šių taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. sausio 8 d. įsakymu Nr. D1-5 3 punkte nurodyta, jog želdynų ir želdinių inventorizavimas savivaldybės lygiu yra atliekamas kas dešimt metų. Šis dešimties metų terminas yra vienintelis imperatyvas, kuriuo vadovaudamasi savivaldybė planuoja želdynų ir želdinių inventorizacijos darbus. Atsakovė, kiek jai leidžia turimos lėšos ir žmogiškieji ištekliai, vykdo želdynų ir želdinių inventorizacijos darbus Vilniaus miesto dalyse, taip pat ir adresu (duomenys neskelbtini).

Pažymi, kad pareiškėjui neįrodžius atsakovės veiksmų neteisėtumo, negalima konstatuoti, jog ji yra atsakinga už Automobiliui kilusią žalą. Iš pareiškėjo pateiktų vaizdo įrašų negalima daryti išvados, jog medis buvo nesveikas, ir kad atsakovė laiku nespėjo jo pašalinti. Medis lūžo nuo kamieno (net galima teigti, kad nuo šaknų, kadangi vaizdo įrašuose matosi, jog nuo pat šaknų nukrito medis) ir manytina, kad toks lūžis galėjo atsirasti ne nuo medžio pažeidimų, o būtent dėl to, jog tą dieną buvo audra. Nagrinėjamu atveju, pareiškėjas neįrodinėja, kad medis buvo nesveikas ar turėjo pažeidimų. Požymių, kad medis yra nesveikas nebuvo užfiksuota, vizualiai bei iš išorės medis atrodo sveikas.

Atsakovės teigimu, pareiškėjas į bylą nepateikė dokumento, įrodančio, kad UAB „Autodažymas“ sąmatoje suma buvo apmokėta. Žalos dydis yra grindžiamas 2020 m. lapkričio 25 d. Sąmata (nors įvykis įvyko 2020 m. gegužės 12 d.), kuri negali būti prilyginama mokėjimą patvirtinančiam dokumentui. Atsižvelgiant į tai, kad įvykio dieną medi nulūžo dėl stipraus vėjo, šioje situacijoje turėtų būti atsižvelgiama į Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.253 straipsnį, kada civilinė atsakomybė netaikoma arba kada asmuo yra atleidžiamas nuo civilinės atsakomybės (force majeure aplinkybės). Tai yra neišvengiamos ir asmens nekontroliuojamos, bei nepašalinamos aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti numatytos. Atsakovė sukeltų padarinių negalėjo nei numatyti, nei kontroliuoti, todėl civilinė atsakomybė atsakovės atžvilgiu netaikytina.

Pažymi, kad jog nagrinėjamoje situacijoje turėtų būti įvertinta ar pareiškėjas laikėsi bendros pareigos elgtis atsargiai, atidžiai ir rūpestingai. Pareiškėjas šioje situacijoje prisiėmė riziką įvykio dieną pastatyti Automobilį vietoje tiesiogiai po medžiais, taip sukeliant didelę grėsmę tiek asmenų, tiek Automobilio saugumui. Minėta aplinkybė negali būti vertinama kaip pakankamai atsargus ir apdairus asmens elgesys. Žala nebūtų atsiradusi, jei Automobilio valdytojas būtų laikęsis bendros pareigos elgtis atsargiai ir rūpestingai. Dėl šių priežasčių tokie Automobilio valdytojo veiksmai turi būti traktuojami kaip didelis neatsargumas, o tai yra priežastis sumažinti reikalavimą atlyginti žalą arba atmesti šį reikalavimą.

2021 m. rugsėjo 16 d. atsakovė, įpareigota teismo, pateikė paaiškinimus, kuriuose nurodo, jog nuvirtęs medis augo nesuformuotame valstybinės žemės sklype (duomenys neskelbtini), Vilnius. Minėtas žemės sklypas nepriklauso Savivaldybei nei nuosavybės teise nei kitais įstatymuose nustatytais pagrindais. Pažymi, jog kiekvieno augančio medžio Vilniaus mieste individualus tyrimas nėra atliekamas, todėl papildomų įrodymų negali pateikti. UAB „Stebulė“ pašalino nulūžusį medį, o atsakovė dokumentų bei informacijos, susijusių su medžio pašalinimu daugiau neturi. Teigia, kad 2020 m. gegužės 12 d. kiti medžiai nebuvo nulūžę, tačiau tai nereiškia, kad toks faktas įrodo atsakovės civilinę atsakomybę. Medis galėjo nulūžti ir dėl daugelių kitų faktorių (oro sąlygos, jo augimo vieta ir pan.). Mano, kad 2020 m. gegužės 12 d. medis nulūžo dėl prastų oro sąlygų, todėl turėtų būti taikomos force majeure (nenugalimos jėgos) taisyklės.

2021 m. rugsėjo 23 d. atsakovė, įpareigota teismo, pateikė paaiškinimus, kuriuose nurodo, jog pagal teisės aktus želdynų ir želdinių inventorizavimas savivaldybės lygiu yra atliekamas kas dešimt metų, kuo ir vadovaujasi atsakovė. Atsakovės teigimu, paslaugas teikianti įmonė UAB „Stebulė“ (kuri pašalino nulūžusį medį) nėra įpareigota fiksuoti fotonuotraukomis ar kitais būdais įvykio vietą, medžio pašalinimo procedūrą. Įmonės pareiga yra sutvarkyti nuvirtusį želdinį / medį bei eliminuoti potencialų pavojų. Be to, šiuo atveju pareiškėjas privalo aktyviai dalyvauti byloje bei įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą.

2021 m. spalio 7 d. atsakovė, vykdydama teisėjos rezoliuciją, pateikė paaiškinimus ir nurodo, kad pareiškėjo pateiktose išklotinėse nedetalizuoti remonto darbai, t. y. kokie būtent Automobilio kėbulo remonto darbai atlikti, nėra detalizuota kokios detalės buvo keistos, kokios detalės pirktos, jų kainos. Atliekant remonto darbus 2021 m. rusėjo 14 d. ir 2021 m. rugsėjo 16 d. nebuvo atlikta nauja sąmata, nebuvo iš naujo paskaičiuoti Automobilio remonto ir kiti darbai, nors per metus laiko remonto kainos, detalių kainos galėjo pasikeisti. Taip pat nėra duomenų, kurie patvirtintų iš kur buvo pirktos detalės, kokios būtent detalės buvo pirktos, jų kaina ir, ar šių detalių keitimas bei kiti remonto darbai yra susiję su minėtu įvykiu. Pateiktoje 2020 m. lapkričio 25 d. Sąmatoje darbų, dalių dažymo kainos yra skaičiuojamos nuo 2020 m. lapkričio 1 d., pvz., remonto sąmatos 4 puslapyje dalių skyriuje pateikta 2020 m. lapkričio 1 d. data, vadinasi, detalių kainos būtų pagrįstos tik tuomet, jeigu būtų atlikta nauja sąmata, kurioje atsispindėtų kaina galiojusi remonto / detalių keitimo metu. Vadinasi ir tai, kad pareiškėjas techniškai negalėjo remtis jau pasenusia sąmata, todėl Automobilio remonto darbai galėtų būti pagrįsti tik sudarius jam naują aktualią sąmatą. Be to, Sąmatoje dažymo kaina yra 1 445,88 Eur, o pareiškėjas pateiktoje PVM sąskaitoje-faktūroje nurodo, kad dažymas kainavo net 2 783 Eur, kas yra 1 337,12 Eur brangiau nei nurodytoje Sąmatoje. 2020 m. lapkričio 25 d. Sąmatoje nurodomas dažymo valandinis įkainis, jo trukmė, tačiau nėra pateikti jokie įrodymai, kurie pagrįstų dažymo valandinį įkainį, kiek valandų užtruko dažymas. Pareiškėjas skundu prašo priteisti 7 290,61 Eur turtinės žalos atlyginimo, nors pagal pateiktas PVM sąskaitas-faktūras bendra suma yra 6 909,10 Eur. Įvertinus pateiktus įrodymus, kyla pagrįstų abejonių dėl pareiškėjo patirtų išlaidų objektyvumo, jų ryšio su aktualiu įvykiu. Atsakovė tokius pareiškėjo įrodymus vertina itin kritiškai, nes jie patvirtina tik apmokėjimo faktą, tačiau nedetalizuoja remonto darbų, ir kitų darbų apimties. Pareiškėjo pateikti įrodymai nepatvirtina fakto, jog remonto darbai (ir apskritai kokie remonto ir kt. darbai buvo atlikti) yra susiję su ginčo įvykiu, t. y. 2020 m. gegužės 12 d. diena.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdyje pareiškėjas palaikė skunde išdėstytus argumentus, prašė skundą tenkinti.

Teismo posėdyje pareiškėjo atstovė palaikė skundą, prašė jį tenkinti visiškai.

Teismo posėdyje atsakovo atstovė su skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą, netenkinus pirmojo reikalavimo taikyti nenugalimos jėgos taisykles, netenkinus pirmojo ir antrojo prašymų, mažinti priteistiną žalą, palaikė atsiliepime į skundą išdėstytus argumentus.

Teismo posėdyje liudytojas paaiškino, kad yra UAB „Autodažymas“ akcininkas, veikia pagal prokūrą, su pareiškėju jokie santykiai, išskyrus Automobilio remontą, nesieja. Pareiškėjas į jį kreipėsi 2020 m. lapkričio mėnesį, jis nuvyko į garažą, ten stovėjo Automobilis, jį apžiūrėjo ir su programa Audatex apskaičiavo sąmatą. Į teismo klausimus atsakė, kad veda kaip draudimui, šiuo atveju pamažino, koregavo ranka. 2021 m. vasarą pareiškėjas su tralu atvežė automobilį ir pradėjo remontuoti. Pirmiausia keitė sparnus. Paaiškino, kad į kėbulo remontą įeina detalių keitimas. Į teismo klausimą atsakė, kad detales pirko dėvėtas, jų įsigijimo dokumentų neturi ir negali pateikti. Tokia praktika. Dėl dažymo paaiškino, kad 2021 m. vasarą pabrango darbai, nusprendė dažyti visą Automobilį. Mano, kad Automobilio vertė yra apie 8–9 tūkstančius, klausė pareiškėjo, ar jam apsimoka taisyti automobilį, bet pareiškėjas norėjo taisyti.

Teismas konstatuoja:

Šioje byloje ginčas kilęs dėl turtinės žalos atlyginimo, kurią pareiškėjas kildina iš Savivaldybės netinkamo funkcijų atlikimo užtikrinant jos teritorijoje esančių medžių priežiūrą.

Žemesnės instancijos teismas

Nustatyta, kad automobilis Audi A5, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso pareiškėjui. Byloje nėra ginčo, kad 2020 m. gegužės 12 d. ant šio Automobilio, pastatyto namo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilnius, kieme, užvirto medis.

2020 m. birželio 3 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato pažymoje „Dėl asmens kreipimosi į ikiteisminio tyrimo įstaiga“ nurodyta, kad pareiškėjas 2020 m. gegužės 12 d. kreipėsi į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto antrąjį policijos komisariatą ir pranešė, kad (duomenys neskelbtini), Vilnius, ant Automobilio, nukrito medis. Įvykis registruotas policijos pareigūnų ROIK Nr. 0120000247026.

2020 m. lapkričio 25 d. pareiškėjo pageidavimu, UAB „Autodažymas“, įvertinusi Automobilio būklę, sudarė remonto sąmatą Nr. 2020/1106, kurioje nurodė, kad Automobilio remontas kainuotų 7 290,61 Eur.

2020 m. gruodžio 26 d. pareiškėjas kreipėsi į atsakovę su prašymu atlyginti žalą.

2021 m. vasario 25 d. atsakovė raštu Nr. A51-/21(3.3.2.26E-MTA) informavo pareiškėją, kad remonto darbų kompensuoti nesutinka, nes ji negali būti laikoma atsakinga už Automobiliui padarytą žalą, kadangi jokių neteisėtų veiksmų, lėmusių žalos sukėlimą, neatliko.

2021 m. kovo 16 d. Tarnybos pažymoje Nr. (5.58-10)-B8-0913 apie hidrometeorologijos sąlygas fiksuota, jog 2020 m. gegužės 11 d. orus lėmė šaltasis atmosferos frontas, dažnai lijo, 2020 m. gegužės 12 d. naktį ir rytą krito šlapdriba, snigo. Didžiausias vėjo greitis 2020 m. gegužės 12 d. naktį pasiekė pavojingo meteorologinio reiškinio rodiklį ir buvo 17 m/s.

Pareiškėjas, siekdamas savo patirtos žalos atlyginimo, kreipėsi į teismą.

CK 6.263 straipsnio 1 dalyje numatyta kiekvieno asmens (taip pat ir valstybės valdžios institucijų) pareiga laikytis tokių elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu ar neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Šios pareigos nevykdymas užtraukia civilinę atsakomybę. Padaryta turtinė žala, o įstatymų numatytais atvejais ir neturtinė žala, turi būti visiškai atlyginama atsakingo asmens.

Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Vadinasi, pagal CK 6.246–6.249 straipsnių, CK 6.271 straipsnio nuostatas esminė valstybės prievolės dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo sąlyga yra atitinkamos valdžios institucijos neteisėti aktai, neveikimas taip, kaip pagal įstatymus ji privalėjo veikti. Atitinkamo viešojo administravimo subjekto veiksmai galėtų būti pripažinti neteisėtais tik tuo atveju, jei būtų nustatyta, kad atitinkamos valdžios institucijos darbuotojai neįvykdė atitinkamais (konkrečiais) teisės aktais jiems priskirtų funkcijų, arba veikė ne taip, kaip turėjo veikti viešojo administravimo srityje pagal tuos teisės aktus ir tai tiesiogiai darė įtaką asmens teisėms ar teisėtiems interesams. Pareiškėjas, teikdamas skundą, turi įrodyti neteisėtų veiksmų faktą, priežastinį ryšį ir žalos dydį.

Vadinasi, sprendžiant institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo klausimą kiekvienu konkrečiu atveju yra būtina nustatyti, kokios institucijos veiklą reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip šie pažeidimai pasireiškė.

Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo (ginčui aktuali redakcija, galiojusi nuo 2020 balandžio 3 d. iki 2020 m. birželio 30 d.) 6 straipsnio 26 punkte nustatyta, kad viena iš savarankiškųjų savivaldybių funkcijų yra kraštovaizdžio, nekilnojamųjų kultūros vertybių ir savivaldybės įsteigtų saugomų teritorijų tvarkymas ir apsauga, savivaldybės teritorijoje esančių želdynų, želdinių apsauga, tvarkymas ir kūrimas, inventorizacijos, apskaitos, atskirųjų želdynų žemės sklypų kadastrinių matavimų ir įrašymo į Nekilnojamojo turto registrą organizavimas ir stebėsena.

Lietuvos Respublikos želdynų įstatymo (ginčui aktuali redakcija, galiojusi nuo 2020 sausio 1 d. iki 2020 m. spalio 31 d.) 10 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktuose nustatyta, kad savivaldybės organizuoja savivaldybės teritorijoje esančių želdynų ir želdinių inventorizavimą ir apskaitą, vykdo jų būklės stebėseną, kuria ir tvarko jų duomenų bazes (skaitmenines ir geoinformacines) (1 punktas); organizuoja valstybinėje ir savivaldybei priskirtoje žemėje esančių želdynų ir želdinių apsaugą, pertvarkymą ir priežiūrą, želdynų kūrimą ir naujų želdinių veisimą, želdynų tvarkymo ir kūrimo projektų rengimą, derina juos (2 punktas). Pagal šio įstatymo 18 straipsnį želdynų ir želdinių inventorizavimo ir apskaitos tikslas – nustatyti želdynų žemės sklypų ribas, medžių ir krūmų rūšį, jų fiziologinę būklę, matmenis, įvertinti vejų, gėlynų, vandens telkinių, mažųjų kraštovaizdžio architektūros statinių, inžinerinių įrenginių ir kitų želdynuose esančių objektų būklę, parengti apskaitos duomenis, kad želdynus būtų galima efektyviau valdyti, teikti informaciją apie želdynų ir želdinių, aplinkos būklę, kontroliuoti, ar jų plotai atitinka galiojančias želdynų normas (1 dalis); želdynai ir želdiniai inventorizuojami visuose želdynuose ir želdiniuose, nepaisant žemės nuosavybės formos (2 dalis).

Medžių ir krūmų priežiūros, vandens telkinių, esančių želdynuose, apsaugos, vejų ir gėlynų priežiūros taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. sausio 18 d. įsakymu Nr. D1-45, nustatyta, kad medžių ir krūmų priežiūra apima šiuos darbus: medžių ir krūmų laistymą ir tręšimą, dirvožemio purenimą ir mulčiavimą, medžių ir krūmų šiltinimą, genėjimą ir kitus priežiūros darbus (1 punktas). Remiantis Medžių ir krūmų priežiūros, vandens telkinių, esančių želdynuose, apsaugos, vejų ir gėlynų priežiūros taisyklių 43 punktu šalinami vėjo ir sniego nulaužti, aplaužyti, pavojingai palinkę, pavojų praeiviams ir pastatams keliantys, baigiantys džiūti stiebai ir šakos, o pagal 44 punktą tikrinami, ar nesupuvę seni medžiai, ir, jei reikia, pašalinami.

Vadovaudamasi minėtomis teisės aktų normų nuostatomis, atsakovė, kaip viešojo administravimo subjektas, privalo užtikrinti šios savivaldybės teritorijoje esančių želdynų, želdinių apsaugą, tvarkymą, vykdyti jų būklės stebėseną, t. y. iš esmės užtikrinti, kad jos teritorijoje augantys medžiai nekeltų grėsmės žmonėms ir jų turtui. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje laikomasi pozicijos, kad savivaldybės turi pareigą vykdyti želdynų ir želdinių stebėseną, inter alia (be kita ko) siekiant nustatyti konkretaus medžio fiziologinę būklę (gyvybinę funkciją). Nors kiekvieno medžio realus patikrinimas sudėtingas procesas, bet įstatymų leidėjas yra įtvirtinęs pareigą dėl želdinių fiziologinės būklės ir tokia pareiga turi būti vykdoma (žr., pvz., LVAT 2012 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A622-1673/2012; 2015 m. balandžio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-362-438/2015; 2020 m. gegužės 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2179-662/2020).

Nagrinėjamu atveju, ginčo, kad medis augo ne privačioje, o Vilniaus miesto savivaldybės prižiūrimoje teritorijoje, nėra.

Atsakovės neteisėta veika pasireiškė pareigos vykdyti želdynų ir želdinių stebėseną netinkamu vykdymu, t. y. nesilaikyta Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 26 punkto, Lietuvos Respublikos želdynų įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktų, Medžių ir krūmų priežiūros, vandens telkinių, esančių želdynuose, apsaugos, vejų ir gėlynų priežiūros taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. sausio 18 d. įsakymu Nr. D1-45, 1 punkto.

Žala automobiliui užfiksuota fotonuotraukose ir vaizdo įrašuose.

Priežastinis ryšys akivaizdus: byloje pateiktos nuotraukos ir vaizdo įrašai patvirtina aplinkybę, kad medis nulūžo ir apgadino pareiškėjo Automobilį. Taip pat į bylą yra pateikta ir 2020 m. birželio 3 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato pažyma, kurioje nurodyta, kad pareiškėjas 2020 m. gegužės 12 d. (įvykio diena) kreipėsi į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto antrąjį policijos komisariatą dėl nukritusio medžio ant jo Automobilio. Bylos duomenys patvirtina, kad Automobilis buvo apgadintas nulūžusio medžio, augusio teritorijoje, ((duomenys neskelbtini) Vilniuje). Atsakovė nenurodė ir nepateikė jokių įrodymų, kurie sudarytų pagrindą abejoti, kad byloje užfiksuoti Automobilio apgadinimai padaryti ne dėl lūžusio medžio.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas nesutinka su atsakovės teiginiais, kad pareiškėjas, palikdamas Automobilį nesaugiu atstumu nuo medžio, turėjo numatyti, kad medis dėl stipraus vėjo gali nugriūti ir, elgdamasis kaip rūpestingas ir atsakingas asmuo, nepalikti Automobilio šalia medžio. Minėti argumentai nepatvirtina pagrindo Automobilio naudotojui taikyti didesnio rūpestingumo standartą, kuris paprastai taikomas profesionalia veikla užsiimantiems subjektams, ir neįrodyta, kad pareiškėjas, pastatęs Automobilį aikštelėje, turėjo suvokti medžio keliamą pavojų ir jo laipsnį. Taip pat akcentuotina, kad pareiškėjo automobilis buvo suparkuotas automobiliams stovėti skirtoje aikštelėje pagal visas kelių eismo taisykles.

Atsakovės teigimu, nagrinėjamu atveju turi būti atsižvelgiama į CK 6.253 straipsnio nuostatas, kada civilinė atsakomybė netaikoma arba kada asmuo yra atleidžiamas nuo civilinės atsakomybės (force majeure (nenugalima jėga) aplinkybės), ir remiasi pareiškėjo į bylą pateikta 2021 m. kovo 16 d. Tarnybos pažyma Nr. (5.58-10)-B8-0913 apie hidrometeorologines sąlygas, kurioje nurodoma, kad 2020 m. gegužės 11 d. orus lėmė šaltasis atmosferos frontas. Vilnius AS duomenimis 2020 m. gegužės 11 d. dažnai lijo, 2020 m. gegužės 12 d. naktį ir rytą krito šlapdriba, snigo. Didžiausias vėjo greitis 2020 m. gegužės 12 d. naktį pasiekė pavojingo meteorologinio reiškinio rodiklį ir buvo 17 m/s. Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. gruodžio 23 d. nutarime Nr. 1701 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. kovo 9 d. nutarimo Nr. 241 „Dėl ekstremalių įvykių kriterijų patvirtinimo“ 2.1.1 punkte apibrėžta, jog labai smarki audra, viesulas, škvalas būna tada, kai maksimalus vėjo greitis siekia nuo 28 iki 32 m/s. Pateiktoje 2021 m. kovo 16 d. Tarnybos pažymoje Nr. (5.58-10)-B8-0913 nėra nurodyta, kad vėjo greitis siekė ar galėjo siekti nuo 28 iki 32 m/s. Atsižvelgiant į tai spręstina, kad byloje nėra duomenų, kad medžio lūžimą lėmė stichinis meteorologinis reiškinys bei atitinkamai nenugalima jėga (force majeure). Taip pat teismas atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas pateikė video medžiaga, kurioje matyti, kad medis sutrešęs. Tai leidžia spręsti, jog medžio lūžimą lėmė ne stichinis meteorologinis reiškinys, o tai, jog augalas nebuvo prižiūrėtas bei laiku nepašalintas.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, jog atsakovė šiuo atveju neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti. Atsakovės atsiliepime išdėstyti argumentai nepatvirtina, jog atsakovė veikė taip, kaip pagal nurodytus įstatymus ši institucija ar jos darbuotojai privalėjo veikti, t. y. atsakovė neįrodė, jog tinkamai vykdė jos teritorijoje (duomenys neskelbtini) Vilniuje) esančių medžių apsaugą, tvarkymą, vykdė jų būklės stebėseną, tikrino, ar nesupuvę seni medžiai, ir, esant reikalui, juos šalino. Šią civilinės atsakomybės sąlygą įrodo pareiškėjo paaiškinimai, į bylą pateikti įrodymai. Būtent tai lėmė žalos atsiradimą pareiškėjo turtui.

Žemesnės instancijos teismas

Atsakovė atsiliepime nurodė ir daugiau argumentų, kodėl už pareiškėjo Automobiliui sukeltą žalą ji neturėtų atlyginti žalos. Teismas atsakovės argumentus, jog iki įvykusio įvykio nebuvo gauta jokio kreipimosi į Administraciją dėl galimai avarinio medžio, todėl leidimas medžio pjovimui išduotas nebuvo ir taip pat, jog medis vizualiai atrodė sveikas, laiko teisiškai nepagrįstais.

Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį žala, be kita ko, yra asmens turto netekimas arba sužalojimas; piniginė žalos išraiška yra nuostoliai; jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. Be to, CK 6.251 straipsnyje įtvirtintas visiško nuostolių atlyginimo principas – padaryti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai. Visiško nuostolių atlyginimo principas reiškia, kad nuostoliai atlyginami visa apimtimi, tačiau negali būti atlyginama daugiau, nei iš tikrųjų patirta nuostolių. Žalos atlyginimu turi būti siekiama ją patyrusį asmenį grąžinti į iki pažeidimo buvusią padėtį (žr., pvz., LVAT 2020 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1672-415/2020).

Pareiškėjas prašo priteisti 7 290,61 Eur. Pateikia UAB „Autodažymas“ 2020 m. lapkričio 25 d. remonto sąmatą (automobilio remonto kaina be PVM – 6 025,30 Eur, su PVM – 7 290,61 Eur). Byloje nėra ginčo, kad pagal šią sąmatą remonto darbai nebuvo atlikti. Taip pat pareiškėjas pateikė 2021 m. rugsėjo 14 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 21/72, 2021 m. rugsėjo 16 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 21/73, 2021 m. rugsėjo 14 d. UAB „Autodažymas“ išrašytą kasos pajamų orderio kvitą Nr. 2113 (nurodyta, kad pareiškėjas UAB „Autodažymas“ sumokėjo 4 126,10 Eur) ir 2021 m. rugsėjo 16 d. UAB „Autodažymas“ išrašytą kasos pajamų orderio kvitą Nr. 2114 (nurodyta, kad pareiškėjas UAB „Autodažymas“ pagal PVM sąskaitą faktūrą sumokėjo 2 783 Eur).

Žemesnės instancijos teismas

Teismas pabrėžia, kad pareiškėjas neįrodė konkretaus patirtos žalos dydžio. Pirma, UAB „Autodažymas“ 2020 m. lapkričio 25 d. remonto Sąmata yra neapmokėta, byloje nėra ginčo, kad pagal ją remontas neatliktas. Taip pat teismo posėdžio metu liudytojas paaiškino, kad Sąmata koreguota rankiniu būdu, nei pareiškėjas, nei liudytojas nepaaiškino, kokie darbai, kodėl buvo apskaičiuoti pagal šią Sąmatą. Teismas ja nesivadovauja.

Antra, 2021 m. rugsėjo 14 d. PVM sąskaita faktūra Nr. 21/72, 2021 m. rugsėjo 16 d. PVM sąskaita faktūra Nr. 21/73, 2021 m. rugsėjo 14 d. UAB „Autodažymas“ išrašytas kasos pajamų orderio kvitas Nr. 2113 ir 2021 m. rugsėjo 16 d. UAB „Autodažymas“ išrašytas kasos pajamų orderio kvitas Nr. 2114 neįrodo, kad pareiškėjo patirtos išlaidos buvo būtinos, nepadidėjusios dėl pareiškėjo elgesio, patirtos taisant būtent tuos Automobilio sužalojimus, kurie buvo padaryti 2020 m. gegužės 12 d. medžiui užkritus ant Automobilio. Taip pat minėti dokumentai (2021 m. rugsėjo 14 d. PVM sąskaita faktūra Nr. 21/72, 2021 m. rugsėjo 16 d. PVM sąskaita faktūra Nr. 21/73, 2021 m. rugsėjo 14 d. UAB „Autodažymas“ išrašytas kasos pajamų orderio kvitas Nr. 2113 ir 2021 m. rugsėjo 16 d. UAB „Autodažymas“ išrašytas kasos pajamų orderio kvitas Nr. 2114) yra nedetalizuoti: kokios detalės keistos, kiek užtruko jas pakeisti, kur įsigytos detalės, už kokią kainą, kiek kainavo darbai, kokie darbai atlikti ir t.t. Pažymėtina, kad pareiškėjas teismo posėdyje patvirtino, kad jis nesidomėjo, kodėl reikia mokėti tokią sumą, kokie darbai atlikti. Liudytojas teismo posėdžio metu taip pat patvirtinto, kad kainos yra kintantis dalykas, kad pareiškėjo klausė, ar verta taisyti Automobilį, tačiau pareiškėjas pageidavo remonto, todėl jį atliko. Taigi darytina išvada, kad remonto darbais buvo derinami ne prie automobilio sužalojimų, tačiau prie pareiškėjo valios. Pareiškėjas savo valios taip pat nedetalizuoja konkrečiais apskaičiavimais: kiek kokių darbų atlikta, kodėl jie būtini, ar jie atlikti esant rinkos kainoms, ar ėmėsi priemonių žalai sumažinti.

Teismo posėdžio metu liudytojas paaiškino kai kuriuos sprendimus dėl Automobilio, pavyzdžiui, dėl viso automobilio, o ne atskirų detalių dažymo, dėl detalių keitimo, o ne taisymo. Teismas šiuos paaiškinimus pripažįsta pagrįstais: kad Automobilio žalai pašalinti buvo protinga keisti detalę, nes „lankstyti“ nėra taip kokybiška, ne visada įmanoma, galimas greitas tos detalės vietos pablogėjimas ir t.t. Kad dažyti tik detales, kurios keistos, reikštų Automobilio sugadinimą skirtingais atspalviais ir t.t. Tačiau šie paaiškinimai yra fragmentiški, jie nepatvirtinami konkrečiomis detalėmis: kurios detalės keistos, kiek jos kainavo, kiek kainavo darbai, kokie atlikti ir t.t.

Apibendrinant, teismas nesivadovauja 2021 m. rugsėjo 14 d. PVM sąskaita faktūra Nr. 21/72, 2021 m. rugsėjo 16 d. PVM sąskaita faktūra Nr. 21/73, 2021 m. rugsėjo 14 d. UAB „Autodažymas“ išrašytu kasos pajamų orderio kvitu Nr. 2113 ir 2021 m. rugsėjo 16 d. UAB „Autodažymas“ išrašytu kasos pajamų orderio kvitu Nr. 2114, nes jie neįrodo detaliai, kokios išlaidos kam aptirtos ir kad šios išlaidos buvo protingos, būtinos, kad pareiškėjo delsimas taisyti Automobilį neprisidėjo prie išlaidų padidėjimo, kad pareiškėjo sprendimas taisyti Automobilį, kurio vertė 2020 m. gegužės mėnesį buvo 8,5 tūkst. Eur, už 7 290,61 Eur sumą buvo protingas ir ekonomiškas.

Taip pat teismas įvertino pareiškėjo elgesį kaip nesąžiningą procese: teismui pareikalavus nurodyti, kur yra Automobilis, nes nuvyks į vietą apžiūrėti žalos, pareiškėjas nenurodė buvimo vietos, po pakartotinių reikalavimų pateikė poziciją, kad Automobilis jau suremontuotas. Tokiu būdu buvo užkirstas kelias įsitikinti, kad remontas atliktas 2021 m. vasarą ir rudenį, ar ir jei taip, kiek padidėjo Automobilio žala dėl delsimo jį remontuoti / parduoti ir pan. Teismas kaip gynybinę versiją atmeta pareiškėjo paaiškinimus, kad atstovė nežinojo apie remontą, nes pareiškėjo atstovas veikia pareiškėjo vardu, pareiškėjas ir atstovas turi bendradarbiauti ir teikti teismui teisingą informaciją. Taip pat pareiškėjas duodamas paaiškinimus teisme nurodė klaidingas faktines aplinkybes, kad Automobilį 2020 m. lapkričio mėnesį vežė į servisą Sąmatos sudarymui, o liudytojas patvirtino, kad vyko Automobilio apžiūrėti į garažą.

Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta (dėl pateiktų įrodymų nedetalumo, prašomos sumos didelės vertės, ypač atsižvelgiant į Automobilio kainą, dėl pareiškėjo nesąžiningo elgesio procese), teismas atmeta pareiškėjo pateiktus patirtos turtinės žalos įrodymus.

Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas.

Teismas nusprendžia neskirti ekspertizės, kad būtų įvertinta žala, padaryta Automobiliui dėl 2020 m. gegužės 12 d. užvirtusio medžio, nes tokios ekspertizės išlaidos būtų per didelės atsižvelgiant į ginčo sumą ir todėl neprotingos. Nors paskyrus ekspertizę būtų pasiektas objektyvus teisingumas išsiaiškinant objektyviai, kiek žalos padaryta ir kokia jos piniginė išraiška, tačiau tai prieštarautų protingumo, racionalumo ir bylos nagrinėjimo ekonomiškumo principams.

Vadovaudamasis CK 6.249 straipsniu ir LVAT praktika (kitose bylose dėl žalos priteisimo medžiui užkritus ant automobilio LVAT priteisė 3 398,21 Eur (2017 m. spalio 13 d. LVAT nutartis administracinėje byloje eA-1038-1062/2017), 2 939,75 Eur (2020 m. gegužės 27 d. LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2179-662/2020), 700 Eur (2021 m. kovo 17 d. LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. eA-857-575/2021) ir kt.), atsižvelgdamas į sužalojimus, padarytus Automobiliui, teismas sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje yra pagrindas priteisti 1/3 automobilio vertės. Byloje nėra ginčo, kad Automobilis 2020 m. gegužės 12 d. buvo vertas 8 500 Eur, todėl Automobiliui padaryta žala vertinama 2 833, 33 Eur. Teismo vertinimu, papildomai jos mažinti nėra teisinio pagrindo, atsižvelgiant į nuotraukose fiksuotus Automobilio sužalojimus, ši suma yra protinga, teisinga ir priteistina iš atsakovės pareiškėjui.

Pareiškėjas dėl Automobilio sužalojimo patyrė turtinę žalą (apgadintas jo Automobilis), kurios pareiškėjas nebūtų patyręs, jeigu nebūtų buvę atsakovės neteisėtų veiksmų, tarp neteisėto atsakovės neveikimo ir Automobilio apgadinimu padarytos žalos yra priežastinis ryšys, todėl pareiškėjui iš atsakovės priteistinas 2 833, 33 Eur turtinės žalos atlyginimas.

Pareiškėjas skunde, be kita ko, prašo priteisti iš atsakovės 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ši norma nustato procesines palūkanas, kurios priskirtinos kompensuojamosioms palūkanoms. Kadangi per bylinėjimosi laiką skolininkas naudojasi kreditoriaus lėšomis, gauna iš to naudos, taip pažeidžia kreditoriaus interesus, todėl jis privalo CK 6.37 straipsnio 2 dalies pagrindu mokėti įstatymo nustatytas palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Todėl pareiškėjo reikalavimas priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo laikytinas pagrįstu. Pareiškėjo skundas paduotas teismui 2021 m. kovo 19 d., priimtas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. kovo 24 d. nutartimi, todėl pareiškėjui nuo 2021 m. kovo 19 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos.

Pareiškėjas prašo priteisti jam atstovavimo išlaidas.

Nuostatos dėl išlaidų atlyginimo įtvirtintos Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 straipsnyje, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 98 straipsnyje bei Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro, atsižvelgiant į Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimą, 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija, įsigaliojusi nuo 2015 m. kovo 20 d.) (toliau – ir Rekomendacijos).

Pagal ABTĮ 40 straipsnio 5 dalį, kai sprendimas priimtas pareiškėjo naudai, šis turi teisę reikalauti atlyginti išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti.

Nustatyta, kad pareiškėjas E. M. 2021 m. kovo 17 d. sudarė teisinių paslaugų sutartį su advokate E. V.. Pareiškėjas patirtas bylinėjimosi išlaidas grindžia 2020 m. gruodžio 28 d. sąskaita už teisines paslaugas Nr. 14 (50 Eur) bei 2021 m. kovo 17 d. sąskaita už teisines paslaugas Nr. 21 (250 Eur). Taip pat minėtų sąskaitų 2020 m. gruodžio 26 d. ir 2021 m. kovo 17 d. banko sąskaitų išrašais (mokėjimo nurodymais).

Žemesnės instancijos teismas

Teismas pažymi, kad pareiškėjo pateikta 2020 m. gruodžio 28 d. sąskaita už teisines paslaugas Nr. 14 (50 Eur) ir jos 2020 m. gruodžio 26 d. apmokėjimas nėra patirtos bylinėjimosi išlaidos, kadangi skundas teismui buvo pateiktas 2021 m. kovo 19 d. Be to, pirma buvo atliktas mokėjimas ir tik vėliau išrašyta sąskaita. Taigi minėtas išlaidas teismas atsisako priteisti ir toliau spręs klausimą dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo pagal pateiktą 2021 m. kovo 17 d. sąskaitą už teisines paslaugas Nr. 21 (250 Eur) ir 2021 m. kovo 17 d. banko sąskaitos išrašą.

Remiantis Rekomendacijų 7 punktu, rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).

Teisinių paslaugų teikimo metu užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje buvo atitinkamai 1 454,8 Eur (2020 m. III ketvirtis).

Pagal Rekomendacijų 8.2 punktą, už skundo parengimą taikomas koeficientas – 2,5 (2,5 x 1 454,8 Eur = 3 637 Eur). Prašoma priteisti už skundo parengimą 250 Eur suma neviršija maksimalaus Rekomendacijų 8.2 punkto nustatyto užmokesčio dydžio, todėl galėtų būti priteista.

Pagal CPK 93 straipsnio 2 dalies nuostatas, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Pareiškėjo reikalavimas atlyginti žalą patenkintas iš dalies, priteisiant pareiškėjui 39 procentus jo prašytos priteisti turtinės žalos sumos, todėl konstatuotina, kad skundas patenkintas 61 procentais. Atsižvelgiant į tai, proporcingai iš dalies patenkinto reikalavimo daliai pareiškėjui priteistini 152,50 Eur bylinėjimosi išlaidų (250 Eur – 100 procentų; 152 Eur – 61 procentas), susijusių su advokatės teisine pagalba suteikiant patarimus bei rengiant procesinį dokumentą.

Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo nuomone, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl jų teismas nenagrinės. Šiame kontekste paminėtina, kad EŽTT ir LVAT ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk prieš Olandiją; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle prieš Suomiją; 2011 m. lapkričio 14 d. LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).

Rezoliucinė dalis

Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 41 straipsnio 1 dalimi, 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu ir 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.37 straipsnio 2 dalimi,

nusprendžia:

Pareiškėjo E. M. skundą patenkinti iš dalies.

Priteisti pareiškėjui E. M., a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės, atstovaujamos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, kodas 188710061, 2 833, 33 Eur (du tūkstančius aštuonis šimtus trisdešimt tris eurus ir 33 euro centus) turtinei žalai atlyginti ir 5 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti pareiškėjui E. M., a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės, atstovaujamos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, kodas 188710061, ir 152,50 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt du eurus ir 50 euro centų) bylinėjimosi išlaidų.

Likusią pareiškėjo skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Beata Martišienė