Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

3. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. gruodžio 20 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies – priteisė pareiškėjui iš atsakovo Savivaldybės, atstovaujamos Administracijos, 700 Eur turtinei žalai atlyginti, 5 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. kovo 12 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 83,79 Eur bylinėjimosi išlaidų.

4. Teismas nustatė, kad 2018 m. liepos 17 d. kiemo aikštelėje nulūžo medžio dalis, kuri užkrito ir apgadino pareiškėjo automobilį. Pareiškėjas dėl padarytos žalos atlyginimo 2018 m. liepos 18 d. raštu kreipėsi į atsakovą, tačiau Savivaldybė 2018 m. rugsėjo mėn. raštu pranešė pareiškėjui nesutinkanti kompensuoti automobilio remonto darbų. Pareiškėjo automobilis nebuvo apdraustas „Kasko“ draudimu. Žalos dydžiui patvirtini pareiškėjas pateikė Sąmatą, kurioje nurodyta 2 314,75 Eur suma: 528,75 Eur (darbo sąnaudos), 11,25 Eur (papildomos išlaidos), 917,55 Eur (automobilio dažymas), 455,47 Eur (įvairios dalys). Byloje nėra ginčo, jog medis ant automobilio nuvirto 2018 m. liepos 17 d. ir kad nulūžęs medis augo ne privačioje, o Savivaldybės prižiūrimoje teritorijoje.

5. Teismas pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymas, ŽĮ, CK ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. sausio 18 d. įsakymu Nr. D1-45 patvirtintos Medžių ir krūmų priežiūros, vandens telkinių, esančių želdynuose, apsaugos, vejų ir gėlynų priežiūros taisyklės (toliau – ir Priežiūros taisyklės) nustato savivaldybės pareigas prižiūrėti ir tvarkyti želdynus ir želdinius, esančius jos teritorijoje. Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 6 straipsnio 7 dalies 7 punkte nustatyta, kad vietos savivaldos institucijos, organizuodamos aplinkos apsaugos įstatymų, Lietuvos Respublikos Vyriausybės bei Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos priimtų norminių aktų aplinkos apsaugos klausimais įgyvendinimą, tvarko miestų ir kaimų gyvenamųjų vietovių želdynus, rengia ir tvirtina želdinių apsaugos taisykles, skelbia saugotinais vertingus dendrologiniu, ekologiniu, estetiniu, kultūriniu bei kraštovaizdžio formavimo požiūriu medžius ir krūmus, augančius valstybinėje ne miškų ūkio paskirties žemėje ir privačioje žemėje. Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 26 punkte nustatyta, kad viena iš savarankiškų savivaldybių funkcijų yra savivaldybės teritorijoje esančių želdynų, želdinių apsauga, tvarkymas ir kūrimas, inventorizacijos, apskaitos, atskirųjų želdynų žemės sklypų kadastrinių matavimų ir įrašymo į Nekilnojamojo turto registrą organizavimas ir stebėsena. ŽĮ 10 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad savivaldybės organizuoja savivaldybės teritorijoje esančių želdynų ir želdinių inventorizavimą ir apskaitą, vykdo jų būklės stebėseną, kuria ir tvarko jų duomenų bazes (skaitmenines ir geoinformacines). Želdynų ir želdinių inventorizavimo ir apskaitos tikslas – nustatyti želdynų žemės sklypų ribas, medžių ir krūmų rūšį, jų fiziologinę būklę, matmenis, įvertinti vejų, gėlynų, vandens telkinių, mažųjų kraštovaizdžio architektūros statinių, inžinerinių įrenginių ir kitų želdynuose esančių objektų būklę, parengti apskaitos duomenis, kad želdynus būtų galima efektyviau valdyti, teikti informaciją apie želdynų ir želdinių, aplinkos būklę, kontroliuoti, ar jų plotai atitinka galiojančias želdynų normas. Želdynai ir želdiniai inventorizuojami visuose želdynuose ir želdiniuose, nepaisant žemės nuosavybės formos (ŽĮ 18 str. 1 ir 2 d.).

6. Teismas, vadovaudamasis nurodytu teisiu reguliavimu, pažymėjo, kad savivaldybės turi pareigą vykdyti želdynų ir želdinių stebėseną, be kita ko, siekiant nustatyti konkretaus medžio fiziologinę būklę (gyvybinę funkciją). Nors kiekvieno medžio realus patikrinimas sudėtingas procesas, bet įstatymų leidėjas yra įtvirtinęs pareigą dėl želdinių fiziologinės būklės stebėsenos ir tokia pareiga turi būti vykdoma. Be to, ŽĮ 10 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtinta, kad savivaldybės organizuoja valstybinėje ir savivaldybei priskirtoje žemėje esančių želdynų ir želdinių apsaugą, pertvarkymą ir priežiūrą, želdynų kūrimą ir naujų želdinių veisimą, želdynų tvarkymo ir kūrimo projektų rengimą, derina juos. Atitinkamai Priežiūros taisyklėse nustatyta, kad medžių ir krūmų priežiūra apima tokius darbus, kaip medžių ir krūmų laistymą ir tręšimą, dirvožemio purenimą ir mulčiavimą, medžių ir krūmų šiltinimą, genėjimą ir kitus priežiūros darbus (1 p.). Priežiūros taisyklėmis vadovaujasi ir savivaldybės, kurioms tenka pareiga organizuoti ir tokius priežiūros darbus – patikrinti, ar nesupuvę seni medžiai, ir, jei reikia, juos pašalinti (3 ir 44 p.). Tad Savivaldybė, būdama atsakinga už jos teritorijoje esančių želdynų ir želdinių inventorizavimą ir apskaitą, vykdydama jų būklės stebėseną, organizuodama valstybinėje žemėje esančių želdinių ir želdynų priežiūrą, privalėjo užtikrinti, kad šalia namo, esančio (duomenys neskelbtini), augęs medis nekeltų grėsmės žmonėms ir jų turtui. Teisės aktuose yra detaliai nustatyta, kokius veiksmus, siekdamas užtikrinti želdynų ir želdinių apsaugą bei tvarkymą, turi atlikti atsakovas. Tokia pareiga yra aiškiai reglamentuota ir už jos nevykdymą bei dėl to atsiradusią žalą, esant kitoms civilinės atsakomybės sąlygoms, kyla civilinė atsakomybė.

7. Teismas pabrėžė, kad pareiškėjas teigia, jog medis, nuo kurio atlūžusi dalis apgadino jam nuosavybės teise priklausantį automobilį, buvo senas, skilęs, paveiktas drėgmės ir apimtas puvimo proceso, todėl akivaizdu, kad atsakovas netinkamai vykdė jam teisės aktuose nustatytas pareigas, nes privalėjo tokį medį ar bent jau pažeistą jo dalį pašalinti. Be to, nulūžęs medis buvo nupjautas po įvykio. Atsakovas šių pareiškėjo nurodytų teiginių nepaneigė. Be to, byloje nepateikti įrodymai, patvirtinantys, jog ginčo medis buvo visiškai sveikas.

8. Teismas, remdamasis bylos duomenimis, nustatė, kad įvykio metu vėjo greitis buvo 14–15 m/s. Esant nurodyto stiprumo vėjui, medžiai nelūžta, todėl vėjo greitis negali būti laikomas vienintele priežastimi, dėl kurios nulūžo medžio dalis. Byloje nėra įrodymų, kad teritorijoje, esančioje šalia namo (duomenys neskelbtini), ar prie aplinkinių namų 2018 m. liepos 17 d. (tiek prieš įvykį, tiek po įvykio) būtų nulūžę kiti medžiai. Priešingai, iš byloje esančių nuotraukų matyti įvykio vietoje užfiksuota nulūžusi medžio dalis, tačiau aplink augę medžiai neapgadinti, o tai įrodo, jog vėjas esant šios bylos faktinėms aplinkybėms negali būti vertinamas kaip nenugalima jėga. Vienas iš nenugalimos jėgos požymių yra tas, kad tokių aplinkybių nebuvo galima protingai numatyti, šalis negalėjo jų kontroliuoti ar užkirsti joms kelio. Vėjas negali būti laikomas nenugalima jėga savaime, nes jo faktą galima protingai numanyti ir tam pasiruošti. Vėjas nenugalima jėga gali būti pripažįstamas tik tada, kai jo kilimas, stiprumas ar mastas toks neįprastai didelis bei nebūdingas atitinkamai geografinei vietovei, kad vidutinis protingai apdairus ir rūpestingas asmuo tokio vėjo atitinkamomis sąlygomis negalėtų numatyti ir tikėtis. Lietuvos klimatinės sąlygos yra tokios, kad būna vėjai ir audros, tai savaime nėra radikalu, netikėta ar nenuspėjama. Savivaldybė, vykdydama jai teisės aktais numatytas pareigas dėl senų medžių būklės įvertinimo ir, jei reikia, jų pašalinimo, turėtų įvertinti ir šias aplinkybes. Įrodyti nenugalimos jėgos aplinkybes pareiga tenka būtent atsakovui, tačiau šiuo atveju įrodymų, iš kurių būtų galima konstatuoti nenugalimos jėgos faktą, byloje nėra. Todėl teismas konstatavo, kad byloje nėra įrodymų, jog Savivaldybė ėmėsi atitinkamų priemonių užtikrinti tinkamą ginčo teritorijoje augančių želdinių (taip pat ir nuvirtusio medžio) priežiūrą, stebėti jų būklę. Minėtos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad nagrinėjamu atveju atsakovas neveikė taip, kaip pagal teisės aktus privalėjo veikti, todėl atsakovui taikytina viešoji atsakomybė.

9. Teismas pažymėjo, kad, pareiškėjo teigimu, jo patirtų nuostolių dydis yra 2 314,75 Eur, kurį jis įrodinėja vieninteliu byloje esančiu dokumentu – Sąmata. Visgi teismo posėdžio metu pareiškėjas patvirtino, kad šioje Sąmatoje nurodytos remonto sumos jis nėra sumokėjęs, kadangi automobilio neremontavo. Nurodė išleidęs tik 200 Eur, už kuriuose sąvartyne nusipirkęs galinį stiklą ir bagažinės dangtį, ir stiklą pakeitęs pats, o bagažinės dangtį jam padėjęs pakeisti draugas. Jokių 200 Eur sumokėjimo faktą patvirtinančių įrodymų nurodė negalintis pateikti, nes jų neišsaugojo. Jokių kitų prašomų priteisti nuostolių realumą ir jų dydį patvirtinančių įrodymų (pvz., automobilio defektų akto, techninės apžiūros akto, kuriuose būtų užfiksuoti transporto priemonės apgadinimai, PVM sąskaitos faktūros, mokėjimo pavedimo, grynųjų pinigų priėmimo kvitų, iš kurių būtų matyti, kad pareiškėjas patyrė jo prašomą priteisti žalos atlyginimo dydį ir pan.) pareiškėjas nepateikė, nors teismo posėdyje keletą kartų teismas atkreipė pareiškėjo ir jo atstovės advokato padėjėjos dėmesį į pareiškėjui tenkančią pareigą įrodyti turtinės žalos dydį.

10. Teismas pripažino, kad žalos padarymo faktas įrodytas. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, t. y., kad pareiškėjas nėra sumokėjęs UAB „Korpo“ autocentro 2018 m. rugsėjo 28 d. Sąmatoje nurodytos 2 314,75 Eur sumos, kad ši Sąmata išrašyta praėjus daugiau nei dvejiems mėnesiams po įvykio, kad nėra pateikta kitų nurodytų dokumentų, patvirtinančių tiek įvykio metu pareiškėjo transporto priemonės apgadinimų mąstą, tiek dokumentų, iš kurių būtų matyti pareiškėjo už automobilio remontą sumokėta suma, teismo vertinimu, pareiškėjo prašomas priteisti žalos atlyginimo dydis mažintinas, pareiškėjui priteistina 30 proc. jo prašomo priteisti žalos atlyginimo dydžio suma – 700 Eur. Šiuo atveju nėra abejonių, kad tarp neteisėto atsakovo neveikimo ir automobilio apgadinimu padarytos žalos yra priežastinis ryšys, nes nurodyta žala atsirado būtent Savivaldybei nesiėmus priemonių tinkamai užtikrinti augančių želdinių priežiūrą.

11. Teismas, vadovaudamasis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, vertino, kad pareiškėjo reikalavimas priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo laikytinas pagrįstu. Pareiškėjo skundas priimtas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. kovo 12 d. nutartimi, todėl pareiškėjui nuo šios dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos.

12. Teismas nurodė, kad pareiškėjas prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 straipsnio 5 dalimi, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 93 straipsnio 2 dalimi, 98 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos) nuostatomis, atsižvelgęs į bylos pateiktus duomenis apie pareiškėjo patirtas bylinėjimosi išlaidas, įvertinęs, kad pareiškėjo skundas patenkintas 65 procentais, priteisė pareiškėjui 83,79 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su advokato padėjėjos teisine pagalba atstovaujant pareiškėją teismo posėdyje pirmosios instancijos teisme.

Žemesnės instancijos teismas

13.2. Teismas pažymėjo, kad, pareiškėjo teigimu, jo patirtų nuostolių dydis – 2 314,75 Eur, kurį jis įrodinėja vieninteliu byloje esančiu dokumentu – Sąmata. Teismo posėdžio metu pareiškėjas patvirtino, kad Sąmatoje nurodytos remonto sumos jis nėra sumokėjęs, kadangi automobilio neremontavo, nurodė išleidęs tik 200 Eur, už kurios sąvartyne nusipirkęs galinį stiklą ir bagažinės dangtį, pažymėjo, kad šį faktą patvirtinančių įrodymų neišsaugojo. Teismo posėdžio metu (teismo posėdžio garso įrašas nuo 37 min.) pareiškėjas nurodė, kad pagrįsta suma laiko nebe Sąmatoje nurodytą 2 314,75 Eur sumą, o 2 194,75 Eur sumą, nurodo, kad tokia suma susidaro iš Sąmatoje nurodytos sumos atėmus 320 Eur sumą (galinio dangčio kaina Sąmatoje – 200 Eur, galinio stiklo – 120 Eur), ir prie likusios sumos po šio skaičiavimo pridėjus 200 Eur sumą, kurią pareiškėjas išleido pats nusipirkdamas galinį dangtį, stiklą ir juos pakeisdamas. Sąmata yra tam tikra darbų, dalių ir laiko sąnaudų sistema ir kiekvienas jos elementas turi įtakos kitiems darbams ir jų kainoms, dėl to, atsižvelgiant į tai, tokie nurodyti pareiškėjo skaičiavimai yra visiškai nepagrįsti (išbraukus galinį dangtį ir stiklą iš Sąmatos mažėja ir dažymo kaštai bei darbo laiko sąnaudos, dėl to kaina turi dar kartą mažėti). Atsižvelgiant į tai, nekyla jokios abejonės, kad vienintelis įrodymas byloje, kuriuo remiasi pareiškėjas, yra visiškai nepagrįstas. Teismų praktikoje nuosekliai laikomasi nuostatos, kad teisingas žalos atlyginimas reiškia tai, jog, sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo, turi būti nustatytas tikrasis žalos dydis. Išskyrus Sąmatą, įrodymų, kad pareiškėjas patyrė būtent tokio mąsto žalą, nėra, tuo pačiu kyla pagrįstų abejonių ir dėl tokių išlaidų galimo realumo. Šiuo atveju teismui nebuvo pagrindo žalos dydį apskaičiuoti pačiam, remiantis nurodyta Sąmata, kurią teismo posėdžio metu ginčijo bei bandė keisti ir pats pareiškėjas. Teismas nepagrįstai nurodė, kad šiuo atžvilgiu pakanka vien žalos padarymo fakto, realiai nesant nė vieno įrodymo, kuris pagrįstų tos žalos mąstą, tokiu būdu kuriant ydingą praktiką. Iš pareiškėjo paaiškinimų galima spręsti, jog iki šiol remonto darbus atliko jis pats ar su artimųjų, pažįstamų pagalba, jokių duomenų ar dokumentų apie mokėtas sumas nepateikė, nepaisant viso to, pirmosios instancijos teismas mažino priteistiną sumą iki 30 proc., atsižvelgiant būtent į tą sumą, kuri buvo sudaryta remiantis visiškai nepagrįsta Sąmata. Teismas, nuspręsdamas ir motyvuodamas, kad žalos dydis yra 700 Eur, tokį sprendimą priėmė neįsigilinęs į bylos aplinkybes, ginčo esmę, šalių pasisakymus ir pateiktus dokumentus.

13.3. Savivaldybė jokių neteisėtų veiksmų, dėl kurių pareiškėjui atsirado žala, neatliko bei tinkamai vykdė visus įsipareigojimus, todėl nėra pagrindo konstatuoti ir kitos būtinos civilinės atsakomybės sąlygos – priežastinio ryšio tarp Savivaldybės veiksmų ir atsiradusios žalos. Atitinkamo viešojo administravimo subjekto veiksmai galėtų būti pripažinti neteisėtais tik tuo atveju, jei būtų nustatyta, kad atitinkamos valdžios institucijos darbuotojai neįvykdė atitinkamais (konkrečiais) teisės aktais jiems priskirtų funkcijų, arba veikė ne taip, kaip turėjo veikti viešojo administravimo srityje pagal tuos teisės aktus ir tai tiesiogiai darė įtaką asmens teisėms ar teisėtiems interesams. Teismas nepagrįstai nurodė, kad atsakovas netinkamai vykdė medžio apžiūrą, nenustatė atsiradusios medžio lūžimo grėsmės ir nesiėmė jų šalinimo priemonių, priešingai, byloje esantys įrodymai ir ginčo santykius reglamentuojantys teisės aktai įrodo, kad Administracija tinkamai atliko medžio priežiūrą, vykdė teisės aktuose nustatytas funkcijas, nepažeisdama teisės aktuose numatytų terminų, todėl konstatuotina, kad atsakovas neatliko jokių neteisėtų veiksmų ir civilinė atsakomybė šiuo atveju negali kilti. Skundžiamas teismo sprendimas formuoja klaidingą ir netgi ydingą praktiką, kadangi institucijai, šiuo atveju – Savivaldybei, dėl paties pareiškėjo neapdairumo ir nerūpestingumo yra perkeliama visa atsakomybė už įvykusias pasekmes, nebuvo atkreiptas dėmesys į tokias detales, kaip faktą, jog vėjas kyla palaipsniui, tačiau nepaisant to nukentėjusysis pastatė automobilį viešoje aikštelėje netoli medžio ar po juo, nepasirūpino vėlesniu jo perstūmimu, t. y. nedėjo protingų pastangų galimai žalai (bent jos daliai) išvengti ar sumažinti.