Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Viktoro Kažio,

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų E. M. ir D. M. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. gegužės 8 d. nuosprendžio, kuriuo:

E. M. pripažintas kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 2 dalyje ir 129 straipsnio 2 dalies 9 punkte, ir nuteistas:

- pagal BK 180 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu šešeriems metams ir šešiems mėnesiams;

- pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą – laisvės atėmimu šešiolikai metų.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir E. M. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas šešiolikai metų.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, šiuo nuosprendžiu už atskiras nusikalstamas veikas paskirta subendrinta bausmė apėmimo būdu subendrinta su Plungės rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 28 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir E. M. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas šešiolikai metų. Šią bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.

D. M. pripažintas kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 180 straipsnio 2 dalyje ir 129 straipsnio 2 dalies 9 punkte, ir nuteistas:

- pagal BK 180 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu ketveriems metams;

- pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą – laisvės atėmimu keturiolikai metų ir trims mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir D. M. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas keturiolikai metų ir trims mėnesiams. Šią bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.

Nukentėjusiosios R. D. civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintas iš dalies ir iš E. M., D. M. ir V. J. solidariai R. D. naudai priteista 196 Eur turtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusiosios R. D. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintas iš dalies ir iš E. M. ir D. M. solidariai R. D. naudai priteista 20 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Iš E. M., D. M., V. J., R. S. solidariai valstybės naudai priteista 60,45 Eur proceso išlaidų.

Tuo pačiu nuosprendžiu nuteisti ir V. J. bei R. S., tačiau dėl jų nuteisimo apeliacinių skundų negauta.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. E. M. ir D. M. pagal BK 180 straipsnio 2 dalį ir 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą nuteisti už tai, kad veikdami bendrininkų grupe su V. J., E. M. ir D. M., įsibraunant į patalpą ir atimant galimybę nukentėjusiam asmeniui priešintis, plėšimo būdu užvaldė svetimą turtą, o V. J. padėjo E. M. ir D. M. įsibraunant į patalpą ir atimant galimybę nukentėjusiam asmeniui priešintis plėšimo būdu užvaldyti svetimą turtą. Be to, E. M. ir D. M., viršydami išankstinio susitarimo su kaltinamuoju V. J. ribas, veikdami bendrininkų grupe, pavartoję fizinį smurtą, dėl savanaudiškų paskatų nužudė žmogų.

1.1. 2016 m. gruodžio mėnesį E. M., sužinojęs, kad galimai pinigų ir kitų vertingų daiktų turintis nukentėjusysis S. N. laikinai gyvena vienas, sugalvojo nukentėjusiojo S. N. turto pagrobimo planą – nuvykti į S. N. gyvenamąją vietą automobiliu, pasiūlius jam išgerti alkoholio, patekti į nukentėjusiojo gyvenamąsias patalpas, po to jį nugirdyti, surišti ir, apieškojus namą, pagrobti turtą, ir nusikalstamam planui pasitelkė bendrininkus D. M. ir V. J.. 2016 m. gruodžio 23 d., apie 17.30 val., pagal išankstinį susitarimą, V. J. automobiliu „Audi 80“,valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iš Plungės m. nuvežė E. M. ir D. M. prie nukentėjusiojo S. N. namų – (duomenys neskelbtini), kur E. M. ir D. M. išlaipinęs, nuvažiavo į netoliese esančią automobilių stovėjimo aikštelę, kur stebėjo aplinką ir saugojo bendrininkus, turėdamas perspėti, jei kas artėtų prie nusikaltimo vietos, bei laukė E. M. pranešimo telefonu. Tuo metu E. M. ir D. M., būdami apsvaigę nuo alkoholio, E. M. iš anksto susitarus su nukentėjusiuoju S. N., kad užeis pas jį su draugu išgerti alkoholio, tokiu būdu apgaule, turėdami tikslą įvykdyti plėšimą, įsibrovė į S. N. namus, kur kartu su S. N. vartojo alkoholį, netrukus E. M. ir D. M., tikslu palaužti nukentėjusiojo S. N. pasipriešinimą, jį pargriovė, diržu surišo jo rankas, bei, išeidami iš susitarimo su V. J. ribų, jį sumušė - abu sudavė nukentėjusiajam rankomis ir kojomis ne mažiau 16 smūgių į įvairias kūno vietas ir padarė daugybinius kūno sumušimus, ko pasėkoje, nukentėjusiajam S. N. buvo padaryti daugybiniai šonkaulių lūžimai abiejose krūtinės ląstos pusėse, muštinė žaizda viršutinėje lūpoje, poodinės kraujosruvos abiejose smilkininiuose raumenyse, kaktos srityje ir lūpose, dėl ko išsiliejo kraujas po kietuoju galvos smegenų dangalu ir į šoninius galvos smegenų skilvelius, kas sukėlė galvos smegenų medžiagos pabrinkimą ir suspaudimą, sunkų sveikatos sutrikdymą. Po panaudoto smurto prieš nukentėjusįjį E. M. ir D. M. apieškojo nukentėjusiojo namus, surinko vertingus daiktus, bei iškvietę V. J., į automobilį visi trys sukrovė ir tokiu būdu pagrobė nukentėjusiesiems S. N. ir R. D. priklausantį turtą: du auksinius vestuvinius žiedus, kurių bendra vertė – 800 Eur (vieno žiedo vertė - 400 Eur), vieną auksinį graviruotą „R. S.“ žiedą, kurio vertė - 500 Eur, vieną auksinį auskarą su skaidriomis akutėmis, kurio vertė - 200 Eur, papuošalų komplektą - grandinėlę suktą su aukso ir sidabro gijomis ant kaklo ir rankos, kurio vertė - 200 Eur, sidabrinį koljė ant kaklo, kurio vertė - 150 Eur, ploną sidabrinę grandinėlę ant kaklo su pakabuku, kurio vertė - 50 Eur, sidabrinius auskarus, kurių vertė - 30 Eur, sidabrinius lapelio formos su trimis akutėmis auskarus, kurių vertė - 50 Eur, vyrišką sidabrinę pintą grandinėlę su vandenio ženklo pakabuku, kurio vertė - 30 Eur, smulkią bižuteriją, kurios vertė - 30 Eur, 4 vnt. šaldytų ančių, kurių bendra vertė - 100 Eurų (vienos anties vertė - 25 Eur), 11 kg avienos, kurios bendra vertė - 66 Eur (vieno kilogramo vertė - 6 Eur), 15 kg vištienos, kurios bendra vertė - 60 Eur (vieno kilogramo vertė - 4 Eur), 2 vnt. nemaltos kavos po 1 kg, kurios bendra vertė - 50 Eur (vieno kilogramo vertė - 25 Eur), 4 vnt. kavos „Lavaza“, kurių bendra vertė - 20 Eur (vieno pakelio vertė - 5 Eur), stacionarų kompiuterį, kurio vertė - 50 Eur, televizorių „Samsung“, kurio vertė - 350 Eur, vyrišką auksinį vestuvinį žiedą, kurio vertė - 600 Eur, moterišką auksinį vestuvinį žiedą, kurio vertė - 600 Eur, sidabrinę pintą grandinėlę, kurios vertė - 50 Eur, sidabrinę grandinėlę ant kaklo, kurios vertė - 40 Eur, lagaminą, kurio vertė - 80 Eur, foto aparatą „Canon“, kurio vertė - 200 Eur, mobilaus ryšio telefoną „Huawei“, kurio vertė - 300 Eur. Tokiu būdu, pagrobę nukentėjusiajam S. N. ir nukentėjusiajai R. D. priklausantį turtą, kurio bendra vertė - 4606 Eur, palikę sunkai sužalotą S. N., E. M., D. M. ir V. J. iš nusikaltimo vietos pasišalino. Nukentėjusysis S. N. nuo padarytų daugybinių kūno sužalojimų visumos 2016 m. gruodžio 24 d. įvykio vietoje mirė.

1.2. Tokiu būdu, E. M., D. M. ir V. J., veikdami bendrininkų grupe, V. J. suteikiant priemonę – automobilį bei saugant aplinką ir tokiu būdu padedant, E. M. ir D. M. įsibraunant į patalpą ir atimant galimybę nukentėjusiajam S. N. priešintis, plėšimo būdu užvaldė svetimą turtą.

1.3. Be to, E. M. ir D. M., viršydami išankstinio susitarimo su V. J. ribas, veikdami bendrininkų grupe, sumušė nukentėjusįjį S. N. ir dėl savanaudiškų paskatų nužudė žmogų.

II. Apeliacinių skundų teisiniai argumentai

2. Nuteistasis E. M. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. gegužės 8 d. nuosprendį dalyje dėl jo nuteisimo pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą ir šioje dalyje priimti naują išteisinamąjį nuosprendį, kadangi neįrodyta, kad jis dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką.

2.1. Apelianto teigimu, ikiteisminio tyrimo tyrėjai paviršutiniškai tyrė bylą, neapklausė (duomenys neskelbtini) parduotuvės pardavėjos, kuri galėtų paliudyti, kad V. J. į parduotuvę vežė E. M. ir nukentėjusįjį S. N. nusipirkti degtinės. Pasak apelianto, nuteistasis V. J. byloje davė nenuoseklius parodymus dėl laiko ir vietos, kurioje buvo aptartas nusikalstamos veikos planas. Be to, nuteistojo E. M. nuomone, byloje turėjo būti apklausta jo senelė B. M. ir R. S..

2.2. Apeliantas skunde taip pat nurodo, kad priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį teismas nepagrįstai rėmėsi nepalankiais apeliantui nuteistojo R. S. parodymais. Apelianto teigimu, jis palaikė artimus ryšius su R. S. žmona, todėl keršydamas pastarasis jį apkalbėjo. Pasak apelianto, D. M., bandydamas sušvelninti savo atsakomybę, taip pat jį apkalbėjo. Ant D. M. batų rastas nukentėjusiojo S. N. kraujas, o ant nukentėjusiojo drabužių rasta D. M. DNR. Apelianto vertinimu, šios aplinkybės rodo, kad fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį vartojo tik D. M.. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neįvertino liudytojos G. D. parodymų, pagal kuriuos po nusikalstamos veikos padarymo D. M. jai papasakojo, kad nužudė žmogų, ir padavė jai išplauti savo kruvinus drabužius.

3. Nuteistasis D. M. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. gegužės 8 d. nuosprendį dalyje dėl jo nuteisimo pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą, pašalinant iš nuosprendžio jo padarytą veiką kvalifikuojantį požymį, nustatytą BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punkte, t. y., kad veika padaryta dėl savanaudiškų paskatų

3.1. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad D. M. nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 180 straipsnio 2 dalyje, 129 straipsnio 2 dalies 9 punkte, labai gailisi dėl šių veikų padarymo, atsiprašė nukentėjusiųjų, savo elgesį vertina kritiškai, todėl pirmosios instancijos teismas tai turėjo laikyti jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe.

3.2. Apeliantas taip pat nesutinka su tuo, jog jam inkriminuota nusikalstama veika (nužudymas) buvo kvalifikuota kaip padaryta dėl savanaudiškų paskatų. Apelianto teigimu, nors jis prisipažino dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo, tačiau nenorėjo ir nesiekė nužudyti nukentėjusiojo.

4. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka prokuroras prašė nuteistųjų E. M. ir D. M. apeliacinius skundus atmesti, nuteistasis E. M. ir jo gynėjas prašė tenkinti nuteistojo E. M. apeliacinį skundą, o nuteistojo D. M. gynėja prašė tenkinti nuteistojo D. M. apeliacinį skundą.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

5. Nuteistųjų E. M. ir D. M. apeliaciniai skundai atmetami.

5.1. Apeliaciniame skunde nuteistasis E. M. neginčija jo nuteisimo pagal BK 180 straipsnio 2 dalį, tačiau nesutinka su nuteisimu pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą, teigdamas, kad priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį šioje dalyje pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino įrodymus, neapklausė kai kurių liudytojų ir nepagrįstai rėmėsi kitų nuteistųjų R. S., V. J. ir D. M. parodymais, kurie yra nepatikimi. Nuteistasis D. M. apeliaciniame skunde neneigia savo kaltės dėl BK 180 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo, taip pat pripažįsta, kad nužudė S. N., tačiau ginčija šios veikos kvalifikavimą pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą, t. y., kad ši veika buvo padaryta dėl savanaudiškų paskatų.

5.2. Baudžiamajame procese kaltės įrodinėjimo našta tenka kaltinančiai institucijai, tačiau įrodinėjimas nėra begalinis procesas. Kiekvienoje byloje paneigiant ar patvirtinant keliamas įvykio versijas svarbu tai, kokius konkrečius faktus gali patvirtinti ar paneigti gaunami duomenys, ar tų faktų nustatymas turi reikšmę teisingo sprendimo priėmimui. Įrodinėjimas baudžiamajame procese turi ribas – jis turi vykti tol, kol nustatomos visos svarbios (o ne visos įmanomos) bylai aplinkybės ir nelieka protingos tikimybės, kad naujų duomenų tyrimas galėtų pakeisti daromas išvadas dėl tam tikrų svarbių aplinkybių pripažinimo nustatytomis ar nenustatytomis. Teismo proceso dalyvių pateiktų versijų atmetimas savaime Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) normų nepažeidžia, jeigu teismo sprendimas motyvuotas, neprieštaringas, padarytos išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma, patikrinus įrodymų patikimumą ir pateikus argumentus dėl jų pakankamumo. Kaltininko keliamos versijos turi būti pagrįstos konkrečiais, bent jau minimaliais duomenimis, o ne deklaratyvaus pobūdžio teiginiais, kurių neįmanoma patikrinti procesinėmis priemonėmis. Tokia nuostata nereiškia, kad įrodinėjimo pareiga perkeliama kaltininkui ir pažeidžiama nekaltumo prezumpcija.

5.3. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį dalyje dėl E. M. nuteisimo pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą, rėmėsi ne tik kitų nuteistųjų R. S., V. J. ir betarpiškai kaltinime nurodytame įvykyje dalyvavusio D. M. parodymais, bet iš dalies ir paties nuteistojo E. M. parodymais, taip pat specialistų išvadomis, įvykio vietos apžiūros protokolu bei jo priedais ir kita byloje esančia medžiaga.

5.4. Nuteistasis R. S. teisiamajame posėdyje parodė, kad 2016 m. gruodžio mėnesį E. M. prašė jį nuvežti pas vyrą, kurį jis ketino nugirdyti alkoholiu ir šiam užmigus pagrobti jo namuose esančius vertingus daiktus. Už pagalbą E. M. R. S. siūlė pasiimti dalį pagrobtų daiktų. Pasak R. S., jis atsisakė dalyvauti nusikalstamoje veikoje ir padėti E. M.. Po kelių dienų E. M. paskambino R. S. ir pasiūlė jam įsigyti iš minėto vyro pagrobtą žiedą. Nuteistasis V. J. pirmosios instancijos teisme nurodė, kad E. M. paprašius 2016 m. gruodžio 23 d. jis sutiko nuvežti jį ir D. M. pas vyrą, kurį jie ketino apiplėšti. Važiuojant link vyro namų, E. M. su D. M. tarėsi, kaip jį nugirdys, suriš ir apvogs. Nuteistojo V. J. teigimu, E. M. ir D. M. jis paliko prie nukentėjusiojo namų, o pats nuvažiavo į netoliese esančios parduotuvės automobilių stovėjimo aikštelę, kurioje laukė E. M. nurodymų. Po kurio laiko E. M. paskambino V. J. ir nurodė jam atvažiuoti prie nukentėjusiojo namų. E. M. su V. J. sukrovė iš nukentėjusiojo namų paimtus vertingus daiktus ir kartu su D. M. grįžo į Plungę. Šioje byloje nenustatyta jokių reikšmingų aplinkybių, dėl kurių nuteistieji V. J. ir R. S. būtų suinteresuoti duoti neteisingus parodymus prieš nuteistąjį E. M., norėtų jį apkalbėti, melagingai apkaltinti. Tiek V. J., tiek ir R. S. teisiamajame posėdyje parodė, kad konfliktų su E. M. jie nėra turėję, jų santykiai draugiški. Remdamasis aptartais nuosekliais, detaliais, neprieštaringais nuteistųjų R. S. ir V. J. parodymais pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad 2016 m. gruodžio 23 d. E. M. su D. M. į nukentėjusiojo S. N. namus vyko turėdami vienintelį tikslą – pagrobti jam priklausantį turtą. E. M. ir D. M. ketino ne tik apsvaiginti nukentėjusįjį alkoholiu, bet ir pavartoti prieš jį fizinį smurtą – surišti, taip atimant iš jo galimybę priešintis turto pagrobimui. Pats nuteistasis E. M. pirmosios instancijos teisme pripažino, kad kartu su D. M., padedant V. J., iš nukentėjusiojo S. N. namų pagrobė jam priklausantį turtą.

5.5. Byloje taip pat patikimai nustatyta, kad 2016 m. gruodžio 23 d. plėšimo metu prieš nukentėjusįjį S. N. pavartoto fizinio smurto pasekoje nukentėjusysis buvo nužudytas. Nuteistasis E. M. tuo metu kartu su D. M. neabejotinai buvo nusikalstamos veikos padarymo aplinkoje – nukentėjusiojo S. N. namuose. Iš 2016 m. gruodžio 28 d. įvykio vietos apžiūros protokolo, jo priedų – fotolentelių ir vaizdo įrašo matyti, kad nusikalstamos veikos padarymo vietoje – namo kambaryje ant įvairių daiktų rastos sudžiūvusio raudonos spalvos skysčio, panašaus į kraują, dėmės. Raudonos spalvos skysčio, panašaus į kraują, dėmės rastos ir ant fotelio apatinės dalies, durų slenksčio, kambario grindų, kambario sienos ir židinio, daiktai kambariuose išmėtyti (t. 1, b. l. 62-84). 2016 m. gruodžio 28 d. įvykio vietos apžiūros protokole ir jo prieduose užfiksuoti duomenys, pagal kuriuos kraujo dėmės rastos įvairiose kambario vietose ir ant įvairių kambaryje esančių daiktų, rodo, kad visame kambaryje vyko intensyvios grumtynės. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad bendrus kelių asmenų veiksmus prieš nukentėjusįjį logiškai pagrindžia objektyviai byloje nustatyta aplinkybė, jog nukentėjusysis buvo surištas – vertinant šį veiksmą visiškai nelogiška, kad surišti besimuistantį, surišimo aktyviai siekiantį išvengti nukentėjusįjį fizine prasme užtektų vieno asmens pastangų. Juo labiau, kad teisiamajame posėdyje nuteistasis D. M. nurodė, kad nors S. N. buvo gerokai už jį vyresnis (16 metų), nukentėjusysis buvo stambesnio, gan tvirto kūno sudėjimo. Nuteistasis D. M. pirmosios instancijos teisme negalėjo logiškai ir įtikinamai paaiškinti, kodėl neva asmeninio konflikto metu jam prireikė nukentėjusįjį surišti. Nukentėjusiojo surišimo faktas (apie tai, kad nuteistieji E. M. ir D. M. dar prieš atvykdami į nukentėjusiojo namus planavo jį surišti, nurodė ir nuteistasis V. J.) rodo, kad buvo siekiama atimti iš jo galimybę pasipriešinti jam priklausančio turto pagrobimui, kurį atliko abu nuteistieji E. M. ir D. M..

5.6. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Tauragės poskyrio 2016 m. gruodžio 27 d. specialisto išvadoje Nr. M 132/2016(11) nurodoma, kad ištyrus nukentėjusiojo S. N. lavoną nustatyta, kad S. N. mirtis įvyko nuo daugybinių kūno sumušimų, ko pasekoje gavosi daugybiniai šonkaulių lūžimai abiejose krūtinės ląstos pusėse, atsirado muštinė žaizda viršutinėje lūpoje, poodinės kraujosruvos abiejuose smilkininiuose raumenyse, kaktos srityje ir lūpose, dėl ko išsiliejo kraujas po kietuoju galvos smegenų dangalu ir į išorinius galvos smegenų skilvelius, kas sukėlė galvos smegenų medžiagos pabrinkimą ir suspaudimą. Rasti sužalojimai galėjo būti padaryti suduodant nukentėjusiajam kietais bukais daiktais, kumščiu, batu apauta koja, buvo suduota ne mažiau kaip 16 smūgių. Sužalojimai rasti S. N. lavone priskiriami sunkiam sveikatos sutrikdymo mastui (t. 4, b. l. 71-73). 2017 m. rugsėjo 4 d. specialisto paaiškinimų protokole nurodoma, kad specialistas A. G. paaiškino, jog nukentėjusysis S. N. mirė nuo sužalojimų visumos, nukentėjusiajam buvo suduota ne mažiau kaip 16 smūgių: 8 smūgiai į galvos sritį, 6 smūgiai į krūtinės ląstą, 2 smūgiai nugaroje juosmens ir tarpumenčio srityje (t. 2, b. l. 57-58).

5.7. Kaltės, jos formos, rūšies, t. y., subjektyvių (vidinių–psichinių) nusikalstamos veikos požymių, turinys atskleidžiamas ne vien tik paties kaltininko prisipažinimu padarius nusikalstamą veiką, išaiškinimu, kaip jis suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos nulėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama, bet ir tiriant bei įvertinant ir išorinius (objektyvius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, situaciją, kuriai esant tie veiksmai buvo padaryti, ir pan. Įvertinus tai, kad nuteistieji E. M. ir D. M. į nukentėjusiojo S. N. namus atvyko turėdami vienintelį tikslą – jį apiplėšti, panaudodami apgaulę ir ketindami prieš jį pavartoti fizinį smurtą; nukentėjusiojo S. N. atžvilgiu pavartoto smurto pobūdį (smūgiuota kumščiais, batais apautomis kojomis), intensyvumą (ne mažiau kaip 16 trauminių poveikių), lokalizaciją (dauguma smūgių suduota į gyvybiškai svarbias kūno vietas – galvos ir krūtinės sritis), padarinius (daugybiniai šonkaulių lūžimai abiejose krūtinės ląstos pusėse, kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu ir į šoninius galvos smegenų skilvelius); aplinkybes, kad surišant nukentėjusįjį buvo siekiama atimti iš jo galimybę pasipriešinti jam priklausančio turto pagrobimui, kurį įvykdė abu nuteistieji E. M. ir D. M.; taip pat tai, kad matydami sunkiai sužeistą nukentėjusįjį nei vienas iš nuteistųjų nesuteikė jam pagalbos, o pasisavinę jam priklausančius vertingus daiktus skubiai pasišalino, galima daryti išvadą, jog fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį S. N. vartojo abu nuteistieji E. M. ir D. M., jie matė vienas kito veiksmus, tokiu būdu sutiko su prieš nukentėjusįjį pavartoto smurto pobūdžiu, suprato vartojamo smurto pavojingumą bei jo pasekmes, todėl abu atliko dalį veiksmų, priskiriamų objektyviesiems nužudymo dėl savanaudiškų paskatų požymiams, ir veikė bendra tyčia.

5.8. Vertinant nuteistojo E. M. atliktus veiksmus, aptartini ir betarpiškai įvykyje dalyvavusio kito nuteistojo D. M. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, nuo įvykio praėjus tik kelioms dienoms. 2016 m. gruodžio 29 d. apklausoje ikiteisminio tyrimo tyrėjai D. M. parodė, kad su juo telefonu susisiekė E. M. ir pasiūlė įvykdyti plėšimą – nuvykti į jo pažįstamo vyresnio amžiaus vyro namus, jį surišti ir pagrobti jo turtą. Nuteistojo teigimu, nuvykę į vyro namus D. M. ir E. M. su juo kurį laiką vartojo alkoholį, o vėliau kažkuris iš jų ar jie abu pargriovė jį, D. M. keliu prispaudė jį prie grindų ir E. M. paduotu diržu surišo jam rankas. Vyras muistėsi, todėl D. M. jam keliu sudavė į šoną ir liepė nesikelti. Surišus nukentėjusįjį, D. M. su E. M. apieškojo jo namus ir pagrobę vertingus daiktus V. J. vairuojamu automobiliu grįžo į Plungę. Ar neradus pinigų kuris nors iš nuteistųjų dar sudavė nukentėjusiajam, D. M. teigė neprisimenąs (t. 7, b. l. 141-142). 2016 m. gruodžio 30 d. Tauragės r. apylinkės teisme svarstant klausimą dėl D. M. suėmimo, šis ikiteisminio tyrimo teisėjai parodė, kad nukentėjusiojo S. N. turto pagrobimas buvo planuotas iš anksto. D. M. taip pat parodė, kad nukentėjusįjį ant žemės jis pargriovė kartu su E. M., tada E. M. rastu diržu jie surišo nukentėjusiojo rankas ir pagrobė jo turtą. Išėjus iš nukentėjusiojo namų, E. M. dar nurodė, kad reikėjo surišti ir jo kojas (t. 8, b. l. 5-7). Pagal teismų praktiką kaltinamojo, nukentėjusiojo ar liudytojo ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui duoti parodymai nėra savarankiškas įrodymų šaltinis, tačiau šiais duomenimis galima patikrinti kitus byloje surinktus įrodymus, be to, jie padeda formuoti teismo vidinį įsitikinimą. Šiuo atveju D. M. parodymus davė ne tik ikiteisminio tyrimo tyrėjai, bet ir ikiteisminio tyrimo teisėjai, tačiau pastarieji parodymai buvo duoti sprendžiant klausimą dėl jo suėmimo, nedalyvaujant tuo metu įtariamojo statusą turėjusiam E. M. ir jo gynėjui, nesudarant galimybės jiems užduoti klausimus D. M., todėl šie parodymai taip pat nelaikytini savarankišku įrodymų šaltiniu. Tačiau aptarti D. M. 2016 m. gruodžio 29 d. ir 2016 m. gruodžio 30 d. parodymai atitinka kitus byloje esančius duomenis – nuteistųjų R. S., V. J. parodymus, specialistų išvadose ir įvykio vietos apžiūros protokole nurodytus duomenis, ir kartu su jais patvirtina, kad fizinį smurtą plėšimo metu prieš nukentėjusįjį S. N. vartojo tiek D. M., tiek ir E. M..

5.9. Įrodymų vertinimas ir jų pakankamumo išvadoms dėl kaltės pagrįsti nustatymas yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva. Išnagrinėjus baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, patikrinus bylos duomenis ir skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinį, nėra pagrindo pripažinti, kad vertindamas įrodymus dalyje dėl nuteistojo E. M. kaltės padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punkte, pirmosios instancijos teismas pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, teisingai nusprendė dėl jų patikimumo, pakankamumo ir remdamasis ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais padarė teisingas išvadas tiek dėl E. M. kaltės, tiek dėl kitų būtinų įrodinėti bylos aplinkybių.

5.10. Nuteistasis D. M. apeliaciniame skunde ginčija jo padarytos nusikalstamos veikos kvalifikavimą pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą, t. y., kad ši veika buvo padaryta dėl savanaudiškų paskatų.

5.11. Pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą atsako tas, kas nužudė kitą žmogų dėl savanaudiškų paskatų, t. y. siekdamas gauti iš to turtinės naudos, įgyti teisę į turtą arba išvengti materialinių išlaidų. Tikslas gauti turtinės naudos yra būtina sąlyga inkriminuojant šį požymį, todėl kiti turtinio pobūdžio motyvai šio požymio nesudaro. Inkriminuojant kaltininkui savanaudiškas paskatas nužudyti, nebūtina, kad kaltininkas arba kitas suinteresuotas asmuo realiai patirtų turtinės naudos, tačiau privalu nustatyti šio motyvo susiformavimo laiką. Nusikalstama veika kvalifikuojama pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą, kai savanaudiškos paskatos susiformuoja iki nužudymo pradžios arba kėsinimosi į kito žmogaus gyvybę metu. Savanaudišku laikomas nužudymas tiek siekiant turtinės naudos sau, tiek kitam asmeniui, kurio padėtimi kaltininkas suinteresuotas.

5.12. Byloje patikimai nustatyta, kad nuteistieji D. M. ir E. M. dar prieš atvykdami į nukentėjusiojo S. N. namus ketino jį apiplėšti. Plėšimo metu abu nuteistieji, siekdami palaužti nukentėjusiojo pasipriešinimą, jį bendrais veiksmais nužudė. Teismų praktikoje nurodoma, kad nužudymai, padaryti plėšimo metu, kvalifikuojami pagal atitinkamas BK 180 straipsnio dalis priklausomai nuo kvalifikuojamųjų požymių ir pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą. Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteistojo D. M. veiksmus kvalifikavo pagal BK 180 straipsnio 2 dalį ir BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą.

5.13. Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. gegužės 8 d. nuosprendis savo forma ir turiniu atitinka BPK 301 straipsnio nuostatų reikalavimus, esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nenustatyta, todėl apeliacinių skundų ribose jis yra teisėtas ir pagrįstas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistųjų E. M. ir D. M. apeliacinius skundus atmesti.