- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-02-08
- Bylos Nr.
- e2S-144-730/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-46-3-01909-2017-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Erinija Kazlauskienė
- Pareiškėjas
- R. Č., Š. Č.
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erinija Kazlauskienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos R. Č. atskirąjį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2017 m. spalio 16 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjų R. Č. ir Š. Č. patikslintą prašymą dėl santuokos nutraukimo bendru sutuoktinių sutikimu, suinteresuoti asmenys: antstolės N. G. kontora, antstolės A. P. kontora, antstolės A. T. kontora, G. T., R. T., A. V., Bankrutuojanti UAB „Taurų spalvos“, administruojama bankroto administratoriaus A. R., Lietuvos Respublikos Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, BAB bankas „SNORAS“, UAB „Baltijos kredito sprendimai“, nepilnametis sūnus V. Č., jo įstatyminė atstovė R. Č., pilnametis sūnus M. Č..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
Tauragės apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal pareiškėjų R. Č. ir Š. Č. patikslintą prašymą dėl santuokos nutraukimo bendru sutuoktinių sutikimu.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Tauragės apylinkės teismas 2017 m. spalio 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-2421-377/2017 kreditorę UAB ,,Baltijos kredito sprendimai‘‘ pakeitė kreditore UAB ,,Lindorff Lietuva‘‘, sustabdė civilinę bylą Nr. e2YT-2421-377/2017, įpareigojo pareiškėjus R. Č. ir Š. Č. per 30 dienų sudaryti naują santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutartį ir pateikti jos egzempliorius teismui ir kreditoriams.Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad santuokos metu sutuoktiniai įgijo bendrų skolų kreditoriams, kurie sudaro 76 299,68 EUR. Dalis pareiškėjų kreditorių, tai yra, G. T., A. V., R. T., BAB bankas Snoras, teismui pateikė prieštaravimus, kuriais prašo santuokos nutraukimo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka bei netvirtinti pareiškėjų pateiktos santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutarties joje numatyta tvarka ir sąlygomis. Kreditoriai nesutinka, kad po santuokos nutraukimo pareiškėjų skolos kreditoriams taptų asmeninėmis vieno iš pareiškėjo prievolėmis, todėl teismas padarė išvadą, kad pareiškėjų sutartis dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms bei kreditorių interesams, todėl teismas neturi pagrindo patvirtinti tokios pareiškėjų pasirašytos teisinių pasekmių sutarties. Be to, iš sutuoktinių turto pasidalijimo balanso matyti, kad po santuokos nutraukimo Š. Č. asmeninės nuosavybės teise atitenka iš viso turto už 50 708 EUR, sutuoktinei R. Č. po santuokos nutraukimo bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausiusio turto nelieka. Teismas padarė išvadą, kad tokia santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutartis prieštarauja ir pažeidžia vieno iš sutuoktinių teises ir teisėtus interesus. Be to, teismas atkreipė dėmesį, kad bylą nagrinėjant abiejų sutuoktinių bendru sutarimu, šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos. Minėtas išlaidas šalys turi aptarti bei tinkamai paskirstyti teisinių pasekmių sutartyje. Esant nurodytoms aplinkybėms, pareiškėjai įpareigoti sudaryti naują santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutartį, kurioje būtų tinkamai aptarti kreditoriniai įsiskolinimai, jų grąžinimo naštos paskirstymo tarp sutuoktinių klausimas, todėl civilinė byla sustabdyta. Kreditorė UAB ,,Baltijos kredito sprendimai‘‘ pakeista kreditore UAB ,,Lindorff Lietuva‘‘, nes 2017 m. gegužės 31 d. sudaryta paskolų portfelio pirkimo-pardavimo sutartimi UAB ,,Baltijos kredito sprendimai‘‘ reikalavimo teisę į pareiškėjo Š. Č. įsiskolinimą perleido Lindorff Oy, o nuo 2017 spalio 1 d. UAB ,,Lindorff Lietuva‘‘ perėmė visą Lindorff Oy Lietuvos Respublikoje veikiančio per savo struktūrinį padalinį Lindorff Oy filialą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Atskirajame skunde pareiškėja prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Pirmosios instancijos teismas tinkamai nenustatė ir neįvertino nagrinėjamai bylai svarbių aplinkybių, netinkamai taikė proceso bei materialiąsias teisės normas, nukrypo nuo teismų praktikos tokio pobūdžio bylose.Pirmosios instancijos teismas bylą sustabdė motyvuodamas tuo, kad sutartis dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms bei kreditorių interesams. Su tokia išvada sutikti negalima, kadangi teismui manant, kad sutartis pažeidžia kreditorių interesus, vadovaujantis formuojama teismų praktika, teismas turėtų kilusį ginčą išspręsti pats, o ne sustabdyti bylą. Pirmosios instancijos teismas bylą sustabdė taip pat motyvuodamas tuo, kad sutartis dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių prieštarauja vieno iš sutuoktinių interesams, nes pareiškėjui atitenka visas santuokos metu įgytas turtas, o pareiškėjai po santuokos nutraukimo bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausiusio turto nelieka. Nesutiktina su tokia teismo išvada, kadangi tokiu būdu pasidalinus turtą, pareiškėja užtikrina savo bei nepilnamečio vaiko interesus, nes BUAB „Taurų spalvos“ bankroto administratorius atleidžia pareiškėją nuo skolų mokėjimo, o BAB bankas Snoras galės pasitenkinti savo reikalavimą iš pareiškėjui liekančio turto. Tokiu būdu pareiškėjai liks daugiau darbinių pajamų, išsaugos paveldėtą turtą ir galės pasirūpinti nepilnamečiu vaiku bei savimi.Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodo, kad santuokos nutraukimo bylose bylinėjimosi išlaidos nėra skirstomos. Santuokos nutraukimo bendru sutikimu bylos nagrinėjamos ypatingosios teisenos tvarka, todėl paprastai bylinėjimosi išlaidos tokiose bylose nepriteistinos. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjų bei kreditorių suinteresuotumas bylos baigtimi yra priešingas, bylinėjimosi išlaidos turėtų būti skirstomos.Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai įpareigojo pareiškėjus pateikti naują santuokos nutraukimo pasekmių sutartį per trisdešimties dienų terminą. CK 3.53 straipsnio 4 dalis numato 6 mėnesių terminą naujai sutarčiai pateikti, todėl pirmosios instancijos teismas neturi teisės šio termino sutrumpinti ar modifikuoti. Atsiliepime į atskirąjį skundą suinteresuoti asmenys G. T., R. T., A. V. nurodo, jog pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Atsiliepime nurodyti šie motyvai: Prašyme dėl santuokos nutraukimo pareiškėjai buvo nurodę, kad „jei kreditoriai prieštaraus tokiam skolų mokėjimo pasidalijimui tokiu atveju turtas bus dalijamas lygiomis dalimis atsižvelgiant ir į nepilnamečio vaiko interesus gauti išlaikymą.“ Atsižvelgiant į tai, nesuprantama, kodėl pareiškėjai pakeitė savo poziciją ir, esant kreditorių prieštaravimams, nutarė nekeisti santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutarties, o skųsti teismo nutartį, kuri yra teisėta ir nėra pagrindo jos naikinti.Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad pareiškėjų pateikta sutartis prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms ir kreditorių interesams, kadangi visas santuokoje įgytas turtas atitenka vienam sutuoktiniui, o nepilnametis vaikas lieka gyventi su motina. Visiškai nepagrįstas apeliantės teiginys, jog „CPK tokiais atvejais kai sutartis prieštarauja kreditoriaus interesams nenumato pagrindo atmesti pareiškėjų prašymą nutraukti santuoką pareikštą ypatingojoje teisenoje.“ Teisinis reglamentavimas numato, kad tokiu atveju pareiškimas apskritai paliekamas nenagrinėtas. Atitinkamai visiškai nepagrįstais laikytini ir apeliantės teiginiai, kad teismas turėjo išnagrinėti tokį prašymą, koks yra pareikštas, ir priimti byloje sprendimą. Tokiu atveju teismas turėtų atmesti pareiškėjų prašymą.Apeliantė pageidauja, jog naujos sutarties parengimui būtų nustatytas šešių mėnesių terminas, kadangi teigia, kad teismas neteisėtai nustatė trisdešimties dienų terminą. Jeigu apeliacinės instancijos teismas nustatys, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė CK 3.53 straipsnio 4 dalies nuostatą, suinteresuoti asmenys neprieštarauja, kad apeliacinės instancijos nutartimi bylos sustabdymo terminas būtų pakeistas į 6 mėnesius (vietoj 30 dienų).Atsiliepime į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo BAB bankas Snoras prašo atskirąjį skundą atmesti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo nutartį. Atsiliepime nurodyti šie motyvai: Įstatymai nenumato teismo teisės kaip nors pakeisti ar pakoreguoti šalių pasirašytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Priimdamas skundžiamą nutartį, pirmosios instancijos teismas laikėsi atitinkamų CK ir CPK reikalavimų ir visiškai teisingai ir teisėtai nusprendė netvirtinti sutarties, o civilinę bylą sustabdyti. Kreditoriaus įsitikinimu, teismas neturėjo kito pasirinkimo ir negalėjo, kaip nurodo pareiškėja, pats pakoreguoti sutarties ar tvirtinti šią sutartį su išlygomis.Pareiškėja cituoja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką ir teigia, kad tarp pareiškėjų ir kreditorių kilus ginčui dėl teisės, teismas privalo šį ginčą išspręsti. Kreditoriaus nuomone, šioje byloje nekilo joks ginčas dėl teisės, kadangi joje nebuvo keliamas klausimas, ar kreditoriaus prievolės pareiškėjams yra bendros, ar asmeninės – pareiškėjai patys pripažino, jog šios prievolės yra bendros. Nepaisant to, pareiškėjai be jokio teisinio pagrindo tarpusavyje susitarė dėl šių prievolių pasidalijimo. Vadinasi, esant akivaizdžiai neteisėtai sutarties sąlygai, ši sąlyga privalo būti pakeista, o tokį pakeitimą gali padaryti tik patys pareiškėjai.Pareiškėjų ir UAB „Taurų spalvos“ tarpusavio santykiai neturi jokios teisinės reikšmės pareiškėjų ir BAB banko Snoras santykiams. Atsiliepime į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašo priimti procesinį sprendimą teismo nuožiūra. Papildomai nurodo, kad nutraukiant pareiškėjų santuoką ir dalijant santuokoje įgytą turtą, pareiškėjam būtų palikta santuokoje įgyto turto dalis, į kurią galėtų būti nukreiptas išieškojimas, sutuoktiniams neįvykdžius prievolių valstybei. Pareiškėja pateikė papildomus paaiškinimus, kuriuose nurodo, jog ginčas kyla dėl to, ar R. Č. yra skolininkė kreditoriui BAB bankui Snoras, po to kai BUAB „Taurų spalvos“ administratorius pareiškėją atleido nuo pagrindinės skolos mokėjimo. Pareiškėja nurodė, kad administratoriui atleidus pareiškėją nuo pagrindinės skolos mokėjimo baigiasi ir šalutinė skolininkės prievolė pagal laidavimo sutartį.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Atskirasis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsnis).Nagrinėjamu atveju kilo ginčas dėl teismo nutarties, kuria sustabdyta civilinė byla pagal pareiškėjų prašymą nutraukti santuoką bendru sutikimu bei patvirtinti sutartį dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių, teisėtumo ir pagrįstumo.
Dėl naujų įrodymų pridėjimo prie bylos
CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Taigi įstatymo nustatytais atvejais apeliacinės instancijos teismui suteikta teisė nepriimti naujų įrodymų ir kartu užtikrinti galimybę sukliudyti proceso šalims piktnaudžiauti procesu. Tuo siekiama skatinti greitesnį bylos išnagrinėjimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2013).Pareiškėja pateikė papildomus įrodymus, jog nėra skolinga valstybės biudžetui bei papildomus paaiškinimus, kuriuose nurodo, jog ginčas kyla dėl to, ar R. Č. yra skolininkė kreditoriui BAB bankui Snoras, po to kai BUAB „Taurų spalvos“ administratorius pareiškėją atleido nuo pagrindinės skolos mokėjimo. Pareiškėja nurodė, kad administratoriui atleidus pareiškėją nuo pagrindinės skolos mokėjimo baigiasi ir šalutinė skolininkės prievolė pagal laidavimo sutartį. Pažymėtina, jog šioje byloje sprendžiamas ginčas dėl bylos stabdymo pagrįstumo, todėl pareiškėjos įrodymai apie jos įsiskolinimus valstybės biudžetui bei papildomi paaiškinimai nereikšmingi šioje byloje, todėl nepridėtini prie bylos. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad Tauragės apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal pareiškėjų R. Č. ir Š. Č. patikslintą prašymą dėl santuokos nutraukimo bendru sutuoktinių sutikimu, kuriame prašo nutraukti šalių santuoką bendru sutuoktinių sutikimu, patvirtinti sutartį dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių. Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas sustabdė civilinę bylą Nr. e2YT-2421-377/2017, įpareigojo pareiškėjus R. Č. ir Š. Č. per trisdešimt dienų sudaryti naują santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutartį, pakeičiant sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių dalyje dėl prievolių kreditoriams vykdymo. Iš byloje esančių išrodymų nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas civilinę bylą sustabdė CK 3.53 straipsnio 4 dalies pagrindu, konstatuodamas, kad pareiškėjų sutartis dėl santuokos nutraukimo teisinių padarinių prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms ir kreditorių interesams bei pažeidžia vieno iš sutuoktinių teises. Atskirajame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nenustatė ir neįvertino nagrinėjamai bylai svarbių aplinkybių, netinkamai taikė proceso bei materialiąsias teisės normas, nukrypo nuo teismų praktikos tokio pobūdžio bylose. Pirmosios instancijos teismas bylą sustabdė motyvuodamas tuo, kad sutartis dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms bei kreditorių interesams. Su tokia išvada sutikti negalima, kadangi teismui manant, kad sutartis pažeidžia kreditorių interesus, vadovaujantis formuoja teismų praktika, teismas turėtų kilusį ginčą išspręsti pats, o ne sustabdyti bylą. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su atskirojo skundo argumentais. CPK 381 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad prašymas dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu (CK 3.51 straipsnis) arba vieno sutuoktinio pareiškimas dėl santuokos nutraukimo (CK 3.55 straipsnis) nagrinėjamas ypatingąja teisena. Be bendrųjų reikalavimų, keliamų procesinių dokumentų turiniui ir formai, tiek kartu su pareiškimu dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu pateiktoje sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių, tiek vieno sutuoktinio ieškinyje dėl santuokos nutraukimo turi būti nurodyti duomenys apie sutuoktinių ar vieno iš jų kreditorius ir duomenys, patvirtinantys, kad kreditoriams yra pranešta apie bylos iškėlimą (CPK 382 straipsnio 1 dalies 5 punktas, CK 3.126 straipsnio 2 dalis). Teismas, priimdamas sprendimą dėl santuokos nutraukimo, visais atvejais turi išspręsti klausimą dėl santuokos nutraukimo pasekmių, taip pat dėl abiejų sutuoktinių ar vieno jų kreditorių teisių ir sutuoktinių pareigų kreditoriams (CPK 385 straipsnio 1 dalis, CK 3.53 straipsnio 3 dalis, 3.59 straipsnis). CPK 540 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad tuo atveju, jeigu nagrinėjant santuokos nutraukimo bylą sutuoktinių ar vieno iš jų kreditoriai pareiškia reikalavimus, teismas sustabdo bylą, kol bus išspręsti kreditorių reikalavimai. CK 3.53 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas netvirtina sutarties dėl santuokos nutraukimo padarinių, jeigu ji prieštarauja viešajai tvarkai ar iš esmės pažeidžia sutuoktinių nepilnamečių vaikų ar vieno sutuoktinio teises ir teisėtus interesus. Jeigu teismas nepatvirtina sutarties dėl santuokos nutraukimo padarinių, tokia civilinė byla yra sustabdoma, kol sutuoktiniai sudarys naują sutartį. Taigi sutuoktiniai nutraukti santuoką supaprastinto proceso tvarka gali tik tuo atveju, jeigu prašymas nutraukti santuoką ir sutartis dėl santuokos nutraukimo padarinių atitinka CK ir CPK normų reikalavimus, t. y. neprieštarauja viešajai tvarkai ir nepažeidžia sutuoktinių, jų nepilnamečių vaikų, vieno arba abiejų sutuoktinių kreditorių teisėtų interesų.Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra išaiškinęs, kad CK 3.53 straipsnio 4 dalies normoje nėra nustatyto baigtinio aplinkybių, dėl kurių teismas gali netvirtinti sutarties, sąrašo. Santuokos nutraukimo atveju, jeigu sutuoktiniai turi kreditorių, duomenys apie kreditorių turi būti pateikiami į bylą ir teismas privalo patikrinti, ar, sudarant ir patvirtinant sutartį dėl santuokos nutraukimo padarinių, nebus pažeidžiamos jo teisės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-388/2011). Teismas, gavęs sutuoktinių prašymą patvirtinti sutartį dėl santuokos nutraukimo padarinių, kuria siekiama pakeisti prievolės pobūdį, turi pareigą išsiaiškinti ne tik, ar yra įvykdytos CK 3.126 straipsnio 2 dalies sąlygos, bet ir privalo nustatyti, ar yra kreditoriaus sutikimas pakeisti sutarties sąlygas. Nesant aiškiai išreikšto kreditoriaus sutikimo pakeisti šalių sutarties sąlygas, yra pagrindas pripažinti, kad sutartis pažeidžia kreditoriaus interesus ir prieštarauja viešajai tvarkai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-173/2010). Iš kreditorių G. T., R. T. ir A. V. prieštaravimų matyti, kad argumentų dėl prievolių šiems kreditoriams pobūdžio bei jų vykdymo, pasidalijimo tarp sutuoktinių po santuokos nutraukimo kreditoriai nereiškė. Kreditorių argumentai susiję tik su galimu santuokos nutraukimo fiktyvumu ir nepagrįsti jokiais įrodymais (CPK 178 straipsnis). Todėl sutiktina su apeliante, kad nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad sutartis dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių pažeidžia kreditorių A. V., Rasos ir G. T. interesus. Kreditorius BAB bankas Snoras prieštaravimuose dėl pareiškėjų prašymo nutraukti santuoką bendru sutikimu nurodė, jog nesutinka, kad solidarios sutuoktinių prievolės bankui po santuokos nutraukimo liktų asmeninėmis pareiškėjo prievolėmis. Pažymėtina, kad byloje prievolių BAB bankui Snoras solidarumas iki santuokos nutraukimo nėra ginčijamas, kadangi patikslintoje sutartyje dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių pareiškėjai nurodė, jog visos prievolės BAB bankui Snoras yra sutuoktinių solidarios ir kreditorius dėl prievolių solidarumo prieštaravimų nereiškia. Tačiau sutartimi dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutuoktiniai pakeitė solidariąją prievolę į vieno iš sutuoktinių asmeninę (susitarta, jog prievoles bankui įvykdys pareiškėjas), nesant kreditoriaus sutikimo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nuosekliai išaiškinta, kad tais atvejais, kai santuoka nutraukiama, neįvykdytos solidariosios sutuoktinių prievolės, kurių įvykdymo terminas nėra suėjęs, nemodifikuojamos, t. y. buvę sutuoktiniai lieka bendraskoliai, išskyrus, kai kreditoriai sutinka su prievolės pakeitimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-173/2010. Teismų praktika. 2010, 33). Esant šioms aplinkybėms, bei vadovaujantis anksčiau nurodyta formuojama teismų praktika, sutarties dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sąlyga, kuria sutuoktiniai susitarė dėl solidariosios prievolės pakeitimo į asmeninę, kai dėl tokio susitarimo nėra aiškiai išreikšto kreditoriaus sutikimo, pažeidžia kreditoriaus BAB banko Snoras interesus ir prieštarauja viešajai tvarkai. Todėl pagrįstai pirmosios instancijos teismas pripažino, jog sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių prieštarauja kreditoriaus interesams, todėl pagrįstai sustabdė bylos nagrinėjimą, kol sutuoktiniai sudarys naują sutartį (CK 3.53 straipsnio 4 daliai). Apeliacinės instancijos teismas nemato pagrindo sutikti su apeliante, jog šiuo atveju reikėtų vadovautis teismų praktika, suformuota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. spalio 10 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-388/2011, kadangi minėtoje byloje tarp sutuoktinių ir kreditoriaus kilo ginčas dėl vieno iš sutuoktinių vardu santuokos metu įgytos prievolės pobūdžio. Todėl kasacinis teismas išaiškino, jog tokiu atveju kilo ginčas dėl teisės ir teismas nereikalaudamas pareiškėjų sutarties pakeitimo, o nepatvirtindamas sutarties, turėtų išspręsti kilusį ginčą ir nurodyti, kokius pripažįsta teisinius pareiškėjų ir kreditoriaus santykius (pripažįsta prievole asmenine, solidariąja, pasibaigusia ar kt.). Šioje byloje nagrinėjamu atveju, kaip jau minėta, ginčo dėl teisės nėra, nes sutuoktiniai ir kreditorius sutinka, jog pareiškėjų prievolės bankui yra solidarios. Tačiau kreditorius išreiškia nesutikimą, jog po santuokos nutraukimo prievolės palieka pareiškėjo asmeninėmis prievolėmis, nors kreditorius sutikimo prievolių modifikavimui nėra davęs. Todėl apeliantės minima teismų praktika šiuo konkrečiu atveju netaikytina. Kaip jau minėta, pirmosios instancijos teismas pareiškėjų sutartį dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių taip pat pripažino prieštaraujančia vieno iš sutuoktinių interesams, kadangi po santuokos nutraukimo pareiškėjui atitenka turto už 50 708, EUR, o pareiškėjai bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausiusio turto nelieka. Atskirajame skunde pareiškėja nurodo, jog tokiu būdu pasidalinus turtą, ji užtikrina savo bei nepilnamečio vaiko interesus, nes BUAB „Taurų spalvos“ bankroto administratorius atleidžia pareiškėją nuo skolų mokėjimo, o BAB bankas Snoras galės pasitenkinti savo reikalavimą iš pareiškėjui liekančio turto. Tokiu būdu pareiškėjai liks daugiau darbinių pajamų, išsaugos paveldėtą turtą ir galės pasirūpinti nepilnamečiu vaiku bei savimi. Tačiau apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog patikslintame pareiškime dėl santuokos nutraukimo bendru sutuoktinių sutikimu abu pareiškėjai nurodė, jog patikslintoje sutartyje dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių nurodytas turto pasidalijimo būdas (visas santuokos metu įgytas turtas atitenka pareiškėjui) galioja tik tuo atveju, jei kreditoriai neprieštaraus, kad santuokines bendras skolas toliau mokėtų tik sutuoktinis. Jei kreditoriai prieštaraus tokiam skolų mokėjimo pasidalijimui, turtas bus dalijamas lygiomis dalimis atsižvelgiant ir į nepilnamečio vaiko interesus gauti išlaikymą. Taigi, darytina išvada, kad patys pareiškėjai, esant kreditorių prieštaravimui dėl prievolių vykdymo, sutiko, jog turtas turėtų būti dalijamas lygiomis dalimis, tai yra, nepažeidžiant nei vieno iš sutuoktinų interesų. Pažymėtina ir tai, jog iš byloje esančių įrodymų matyti, kad pareiškėja 2017 m. spalio 13 d. pateiktuose papildomuose paaiškinimuose dėl BAB banko Snoras prieštaravimų, neprieštarauja, kad turtas nutraukiant santuoką būtų dalijamas lygiomis dalimis tarp sutuoktinių, o prievolė kreditoriui po santuokos nutraukimo liktų solidari. Esant šioms aplinkybėms, darytina išvada, kad pagrįstai pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog sutarties dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių dalis dėl santuokoje įgyto turto pasidalijimo prieštarauja vieno iš sutuoktinių interesams (CK 5.53 straipsnio 4 dalis). Esant visoms nurodytoms aplinkybėms, jog sutarties dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sąlygos prieštarauja viešajai tvarkai ir kreditoriaus BAB banko Snoras interesams, taip pat vieno iš sutuoktinių interesams, bei atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjai prašyme nutraukti santuoką sutiko, kad esant kreditorių prieštaravimams, turėtų būti keičiama sutarties dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių dalis dėl turto pasidalijimo, bei įvertinus tai, kad pareiškėja pateikdama papildomus paaiškinimus sutinka, jog turtas būti padalintas lygiomis dalimis, o prievolė bankui BAB bankui Snoras išliktų solidari, darytina išvada, kad pagrįstai pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis CK 3.53 straipsnio 4 dalimi, sustabdė bylos nagrinėjimą iki sutuoktiniai pateiks patikslintą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Atskirajame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai įpareigojo pareiškėjus pateikti naują santuokos nutraukimo pasekmių sutartį per trisdešimties dienų terminą. CK 3.53 straipsnio 4 dalis numato 6 mėnesių terminą naujai sutarčiai pateikti, todėl pirmosios instancijos teismas neturi teisės šio termino sutrumpinti ar modifikuoti. Iš dalies sutiktina su atskirojo skundo argumentu. CK 3.53 straipsnio 4 dalis imperatyviai nurodo, jog teismas privalo sustabdyti bylą iki sutuoktiniai sudaro naują sutartį. Minėtoje normoje nurodytas 6 mėnesių terminas nuo bylos sustabdymo dienos apibrėžia, per kokį terminą pareiškėjai turi pareigą pateikti naują sutartį dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių, todėl yra pagrindas patikslinti pirmosios instancijos teismo nutarties rezoliucinę dalį. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliante, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodo, kad santuokos nutraukimo bylose bylinėjimosi išlaidos nėra skirstomos. Kaip teisingai nurodo apeliantė, nors bylos dėl santuokos nutraukimo bendru sutuoktinių sutikimu nagrinėjamos ypatingosios teisenos tvarka, tačiau esant bylos šalių priešingam suinteresuotumui bylos baigtimi, bylinėjimosi išlaidos gali būti priteisiamos (CPK 443 straipsnio 6 dalis). Tačiau šie argumentai nėra pagrindas naikinti iš esmės teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl plačiau nepasisakytina. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialiosios ir proceso teisės normas, reglamentuojančias santuokos nutraukimą bendru sutuoktinių sutikimu bei sutarties dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių tvirtinimo tvarką (CK 5.53 straipsnis), todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista, patikslinant nutarties rezoliucinę dalį(337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 338 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336?339 straipsniais, teismas
nutaria:
palikti nepakeistą Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų (Tauragės rajono apylinkės teismas) 2017 m. spalio 16 d. nutartį.
Patikslinti Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų (Tauragės rajono apylinkės teismas) 2017 m. spalio 16 d. nutarties rezoliucinę dalį – sustabdyti civilinę bylą Nr. e2YT-2421-377/2017 (naujas civilinės bylos numeris - e2YT-230-377/2018) iki pareiškėjai R. Č. ir Š. Č. sudarys naują sutartį dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių.
Atsisakyti priimti pareiškėjos R. Č. 2017 m. lapkričio 16 d. prašymą dėl papildomų paaiškinimų pridėjimo prie bylos bei 2017 m. lapkričio 30 d. prašymą dėl papildomų įrodymų pridėjimo prie bylos ir grąžinti juos padavusiam asmeniui.