- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-06-28
- Bylos Nr.
- e2S-743-826/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-25-3-01484-2017-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Marius Dobrovolskis
- Ieškovas
- L. S., V. K.
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Žibosa“
- Trečiasis asmuo
- R. M.
- Kategorijos
- 3.2.3.6.1.1.3Bylos sustabdymas, kai negalima nagrinėti tos bylos tol, kol nebus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka
- 3.3.2.4Apeliacinės instancijos teismo, išnagrinėjusio atskirąjį skundą, teisės
- 3.3.2.5Apeliacinės instancijos teismo nutartis dėl atskirojo skundo
rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjęs ieškovų L. S. ir V. K. atskirąjį skundą dėl Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2018 m. vasario 12 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovų L. S. ir V. K. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Žibosa“ dėl įsipareigojimo sąlygų pripažinimo negaliojančiomis, trečiasis asmuo R. M.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovai kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydami pripažinti negaliojančiais ab initio atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Žibosa“ įsipareigojimo neatskleisti komercinės (gamybinės) paslapties, konfidencialios informacijos formos: 1.1 p., kuriame nurodyta, kad konfidencialios informacijos atskleidimas reiškia akcininkų, kuriems raštu pareikalavus, vadovaujantis galiojančiais Lietuvos Respublikos įstatymais ir bendrovės įstatais, buvo patikėta susipažinti su konfidencialia informacija, veikimas ar neveikimas, jeigu dėl to konfidenciali informacija tapo prieinama bet kokiam trečiajam asmeniui; 2.1 p. dalį, kurioje nurodyta, kad akcininkai įsipareigoja nenaudoti konfidencialios informacijos siekdami ekonominės ar kitokios naudos sau, bet kokiems su akcininkais susijusiems asmenims ar bet kokiems kitiems tretiesiems asmenims; 2.2 p., kuriame nurodyta, kad akcininkai įsipareigoja užtikrinti, kad visa konfidenciali informacija, kurią jie gaus iš bendrovės, bus laikoma griežčiausioje paslaptyje, akcininkai tyčia ar dėl neatsargumo neatskleis, neaptarinės, neperduos ar nepadarys konfidencialios informacijos kitaip prieinamos jokiems tretiesiems asmenims, išskyrus Lietuvos Respublikoje galiojančiuose teisės aktuose numatytus asmenis ir atvejus; 2.3 p. kuriame nurodyta, kad be išankstinio bendrovės rašytinio sutikimo akcininkai įsipareigoja neatskleisti konfidencialios informacijos jokiam trečiajam asmeniui (įskaitant, bet neapsiribojant su akcininkais susijusiems ar akcininkams pavaldiems asmenims, akcininkų konsultantams, teisininkams, auditoriams), išskyrus atvejus, kai to reikalauja galiojantys Lietuvos Respublikos teisės aktai; 2.4 p., kuriame nurodyta, kad išankstinio bendrovės rašytinio sutikimo atskleisti konfidencialią informaciją gavimas nepanaikina akcininkų atsakomybės už bet kokį trečiųjų asmenų, kuriems akcininkai atskleidė konfidencialią informaciją, padarytą pažeidimą, susijusį su konfidencialios informacijos atskleidimu, aptarimu su trečiaisiais asmenimis ar konfidencialios informacijos padarymu prieinamos tretiesiems asmenims; 2.7 p., kuriame nurodyta, kad akcininkai patvirtina, jog buvo tinkamai informuoti bendrovės, jog siekiant užtikrinti konfidencialios informacijos saugumą, akcininkams nebus suteikiama galimybė gauti konfidencialios informacijos kopijų, fotografuoti ar kitaip dauginti bendrovės dokumentus ir informaciją; 3.1 p., kuriame nurodyta, kad tuo atveju, jeigu akcininkams tampa teisiškai privaloma atskleisti konfidencialią informaciją vadovaujantis taikytinais teisės aktais, akcininkai ne vėliau kaip tą pačią dieną, kai sužinojo apie pareigą atskleisti konfidencialią informaciją, apie tai praneša bendrovei, o toks pranešimas turi būti pateiktas ne vėliau kaip per 5 (penkias) darbo dienos prieš tokį konfidencialios informacijos atskleidimą, kad bendrovė turėtų pakankamai laiko pasinaudoti (jeigu pageidautų) pagrįsta galimybe kreiptis į teismą ar kita atitinkama savo teisių gynimo priemone, kad būtų sutrukdyta tokiam informacijos atskleidimui; 4.1 p. dalį, kurioje nurodyta, kad jeigu akcininkai pasinaudoja konfidencialia informacija, pažeisdami šio įsipareigojimo 2 str., ir (ar) atskleidžia bet kokią konfidencialią informaciją ar jos dalį bet kuriam asmeniui, kuris neturi teisės ir neprivalo jos gauti, ar kitaip pažeidžia šį įsipareigojimą, akcininkai įsipareigoja bendrovei sumokėti iš anksto aptartus minimalius nuostolius, kurie yra lygūs 1 000 000 Eur (vieno milijono eurų) sumai, už kiekvieną tokį pažeidimą; 4.3 p., kuriame nurodyta, kad akcininkai už Įsipareigojimo formos 4.1 p. numatytų prievolių tinkamą įvykdymą atsako solidariai. Ieškovai nesutinka ir su šia Įsipareigojimo formos nuostata.Teismui išreiškus nuomonę dėl galimybės stabdyti bylos nagrinėjimą, atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Žibosa“ atstovas šio klausimo sprendimą paliko teismo nuožiūrai. Trečiasis asmuo pritarė atsakovės atstovo nuomonei.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmai 2018 m. vasario 12 d. nutartimi sustabdė civilinės bylos nagrinėjimą iki procesinio sprendimo įsiteisėjimo Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-2610-262/2018. Teismo motyvai: Nurodė, kad ieškovai, būdami UAB „Žibosa“ akcininkai, kreipėsi į teismą su ieškiniu, gindami savo kaip akcininkų neturtinę teisę susipažinti su bendrovės informacija, reiškia reikalavimą atsakovei dėl įsipareigojimo neatskleisti komercinės (gamybinės) paslapties, konfidencialios informacijos sąlygų pripažinimo negaliojančiomis, kurį atsakovė pateikė ieškovams pasirašyti. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, jog Vilniaus apygardos teismas nagrinėja civilinę bylą Nr. e2-2610-262/2018, kurioje ginčijamas ieškovų UAB „Žibosa“ akcijų įsigijimo sandoris. Tik išnagrinėjus civilinę bylą, kurioje keliamas klausimas dėl akcijų pirkimo–pardavimo sandorio galiojimo, bus galima spręsti, ar ieškovai šioje civilinėje byloje apskritai turi reikalavimo teisę. Tad šios aplinkybės patvirtina šių dviejų civilinių bylų teisinį ryšį. Kol nėra priimtas ir neįsiteisėjo teismo procesinis sprendimas Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-2610-262/2018, tinkamas šios civilinės bylos išnagrinėjimas negalimas. Teismo sprendimas negali būti grindžiamas prielaidomis, jog galimai ieškovai turi teisę nurodomu ieškinio pagrindu, kaip akcininkai įgyvendinami savo teises, reikšti reikalavimą dėl atsakovo įsipareigojimo sąlygų pripažinimo negaliojančiomis šioje civilinėje byloje. Atsižvelgęs į tai sprendė, jog yra pagrindas šią civilinę bylą stabdyti.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Ieškovai pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašė panaikinti Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmai 2018 m. vasario 12 d. nutartį. Atskirojo skundo argumentai: Nurodė, kad būsimas teismo sprendimas Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-2610-262/2018 neturės įtakos šioje byloje nagrinėjamam teismo sprendimui. Yra ginčijama akcijų pirkimo–pardavimo sutartis ir prašoma taikyti restituciją, t. y. buvusiam savininkui grąžinti akcijas. Iš esmės nei jų kaip akcininkų teisės, nei buvusio akcininko teisės (galbūt priėmus teigiamą teismo sprendimą) nepasikeistų, nes jie kaip akcininkai turi teisę susipažinti su bendrovės informacija ir ginčija bendrovės išleisto dokumento sąlygų teisėtumą. Šios bylos procesinis rezultatas yra nukreiptas ne į prievolės vykdymo priteisimą ieškovams, o į pačią bendrovę, jos valdymo organų išleisto dokumento teisėtumo patikrą. Bendrovės parengto dokumento – konfidencialumo įsipareigojimo sąlygų atitiktis teisės aktų atžvilgiu nėra Vilniaus apygardos teismo nagrinėjamos civilinės bylos Nr. e2-2610-262/2018 dalykas. Šitos aplinkybės sudaro šios civilinės bylos dalyką ir turi būti tiriamos šiame procese. Sustabdyti civilinės bylos nagrinėjimą galima tik išimtinais atvejais. Nurodė, kad reikalavimo teisės ginčijimo aplinkybė nėra nei pagrindas atsisakyti priimti ieškinį, nei priežastis sustabdyti bylą. Tik išnagrinėjus bylą gali būti nustatyta, ar ieškovas turi reikalavimo teisę ir ar ji yra vykdytina. Tuo atveju, jei ieškinį pareiškęs asmuo reikalavimo teisės neturi, jo reikalavimas atmetamas. Jei tokia aplinkybė paaiškėja proceso metu, tam yra skirtas netinkamo ieškovo pakeitimo tinkamu institutas. Nurodė, kad trečiasis asmuo R. M. Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje byloje prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones, t. y. uždrausti akcijas nusipirkusiems asmenims (ieškovams) įgyvendinti visas neturtines akcininkų teises – balsuoti visuotiniuose akcininkų susirinkimuose, gauti bendrovės informaciją ir kt. Teismas, atmesdamas tokį prašymą, pabrėžė, kad aplinkybė, ar ieškinys yra pagrįstas, ar ne, bus nustatyta tik išnagrinėjus bylą iš esmės. Kol neįrodyta priešingai, ieškovai laikytini teisėtais UAB „Žibosa“ akcininkais. Išskyrus disponavimą akcijomis ieškovai turi visas kitas akcininkų teises ir jiems negali būti užkirsta teisė jomis naudotis. Ginčijama nutartimi teismas užkirto galimybę šiomis akcininkų neturtinėmis teisėmis naudotis. Pažymėjo, jog teisinėje sistemoje negali būti toleruojamos situacijos, kad galiotų du vienas kitam prieštaraujantys arba vienas kito pagrįstumą paneigiantys teismų sprendimai. Atsakovė UAB „Žibosa“ pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašė pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą, o skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais: Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sustabdė šios civilinės bylos nagrinėjimą. Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamos civilinės bylos būsimas teismo sprendimas turės prejudicinę reikšmę šioje civilinėje byloje, t. y. bus nustatyta, ar ieškovai (ne)turi reikalavimo teisę disponuoti akcininkų neturtinėmis teisėmis. Sprendimas negali būti grindžiamas prielaidomis. Nesustabdžius šios civilinės bylos, gali būti priimti vienas kitam prieštaraujantys sprendimai. Be to, Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje byloje pripažinus akcijų pirkimo–pardavimo sutartį negaliojančia bus laikoma, jog ieškovai niekada nebuvo įgiję nuosavybės teisių į bendrovės akcijas ir nebuvo įgiję kitų turtinių bei neturtinių teisių. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sustabdė civilinės bylos nagrinėjimą. Klaipėdos apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-740-253/2018 pagal ieškovų ieškinį atsakovei (šioje civilinėje byloje trečiasis asmuo) R. M. dėl nuostolių atlyginimo. 2017 m. lapkričio 13 d. nutartimi ši civilinė byla buvo sustabdyta tuo pačiu pagrindu, t. y. dėl Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamos civilinės bylos Nr. e2-2610-262/2018. Pagrindinis motyvas buvo ginčijama ieškovų kaip akcininkų reikalavimų teisė. Šiai pozicijai pritarė ir Lietuvos apeliacinis teismas, kuris 2018 m. kovo 1 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-310-178/2018 Klaipėdos apygardos teismo nutartį paliko nepakeistą. Lietuvos apeliacinio teismo nutartyje konstatuotos aplinkybės bei teisės aiškinimas yra privalomi šią bylą nagrinėjančiam teismui. Nurodė, kad ieškovams nėra apribotas jų kaip akcininkų neturtinių teisių įgyvendinimas. Pateikus prašymą jiems yra teikiama visa informacija, susijusi su bendrovės visuotiniuose akcininkų susirinkimuose svarstomais klausimais, visa vieša informacija. Dokumentai, sudarantys bendrovės konfidencialią informaciją, bus pateikti jiems pasirašius nustatytos formos konfidencialumo įsipareigojimą. Ieškovai nebendradarbiauja ir į bendrovę dėl sutarties sąlygų modifikavimo nesikreipė.Daugiau atsiliepimų į atskirąjį skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo išaiškinimai ir argumentai
Atskirasis skundas tenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.Nagrinėjamu atveju kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo nutarta sustabdyti civilinės bylos nagrinėjimą, iki kol bus išnagrinėta kita civilinė byla, teisėtumo ir pagrįstumo.Bylos nagrinėjimo sustabdymo institutą reglamentuojančiuose CPK 163 ir 164 straipsniuose įtvirtinti atvejai, kai teismas privalo arba turi teisę sustabdyti civilinės bylos nagrinėjimą. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas sustabdė civilinės bylos nagrinėjimą pagal CPK 163 straipsnio 3 punktą, t. y. kai negalima nagrinėti tos bylos tol, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka. Tai yra privalomojo civilinės bylos nagrinėjimo sustabdymo pagrindas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad CPK 163 straipsnio 3 punkte įtvirtintas privalomojo civilinės bylos sustabdymo pagrindas taikomas tada, kai tarp nagrinėjamos civilinės bylos ir teisinio rezultato kitoje neišnagrinėtoje byloje (kitose neišnagrinėtose bylose) yra tiesioginis prejudicinis ryšys, t. y. kai kitoje byloje nustatyti faktai turės teisinės reikšmės priimant teismo sprendimą nagrinėjamoje byloje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. spalio 2 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje T. N. S. v. V. M. , bylos Nr. 3K-3-942/2000; 2001 m. spalio 1 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje J. O. v. UAB „Presas“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-880/2001; išplėstinės teisėjų kolegijos 2002 m. sausio 29 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Naujasis turgus“ v. UAB „Kauptė“ ir kt., bylos Nr. 3K-7-248/2002; kt.). Taigi civilinės bylos nagrinėjimas šiuo pagrindu sustabdomas tada, kai dvi ar daugiau neišnagrinėtų bylų yra taip susijusios, kad kitoje byloje nustatyti faktai turės įrodomąją, prejudicinę ar privalomąją galią sustabdytai bylai. Nuspręsti, yra tarp dviejų bylų nurodytas ryšys ar ne, įmanoma visus teisiškai reikšmingus faktus nustatyti nagrinėjamoje byloje ar ne, galima tik nustačius ir įvertinus visas su konkrečioje nagrinėjamoje byloje pareikštais reikalavimais susijusias aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. liepos 30 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Panevėžio žemprojektas“ v. Infrastruktūros plėtros departamentas prie Krašto apsaugos ministerijos, bylos Nr. 3K-3-459-611/2015).Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmai nagrinėja civilinę bylą Nr. e2-349-1068/2018 pagal ieškovų L. S. ir V. K. ieškinį atsakovei UAB „Žibosa“, trečiasis asmuo R. M., dėl įsipareigojimo sąlygų pripažinimo negaliojančia. Vilniaus apygardos teismas nagrinėja civilinę bylą Nr. e2-2610-262/2018 pagal ieškovės (trečiojo asmens) R. M. ieškinį atsakovui J. M., V. K., L. S., J. S. dėl 2017 m. gegužės 19 d. bendrovės UAB „Žibosa“ akcijų pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia. Pirmosios instancijos teismas įžvelgė minėtų bylų tarpusavio ryšį, nurodydamas, kad tenkinus Vilniaus apygardos teisme pareikštą ieškinį, išnyks ieškinio tenkinimo pagrindas Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmuose nagrinėjamoje byloje. Apeliantai su tokiais pirmosios instancijos teismo argumentais nesutiko nurodydami, jog bylos yra susijusios, tačiau jos gali būti nagrinėjamos atskirai, kas atitiktų civilinio proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principus. Iš esmės pritartina pirmosios instancijos teismo pozicijai, jog šiuo atveju tarp Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmuose nagrinėjamos civilinės bylos Nr. e2-349-1068/2018 ir Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamos civilinės bylos Nr. e2-2610-262/2018 yra ryšys, t. y. tos pačios šalys, išnagrinėjus Vilniaus apygardos teisme civilinę bylą bus nustatyta, ar ieškovai turi teisę naudotis akcininkų teisėmis ir ginti savo galimai pažeistas teises Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmuose nagrinėjamoje byloje todėl galėjo būti sprendžiamas klausimas dėl bylos sustabdymo. Tačiau proceso ekonomiškumo, koncentracijos principų prioritetas turi būti teikiamas civilinių bylų sujungimui, o ne vienos iš jų stabdymui, siekiant apsaugoti bylose dalyvaujančių asmenų teisinius lūkesčius išnagrinėti teisminį ginčą per kuo trumpesnį terminą (CPK 7 straipsnio 1 dalis). Sustabdžius civilinę bylą, teismo procesas paprastai užsitęsia. Tokių neigiamų pasekmių kartais iš dalies gali būti išvengta vietoje bylos sustabdymo naudojant bylų sujungimo institutą (CPK 136 straipsnio 4 dalis). Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad teismas neturi taikyti bylos sustabdymo pagrindų formaliai. Jei panašaus pobūdžio priešiniai reikalavimai nagrinėjami atskirose bylose, teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, siekdamas greičiau išnagrinėti abi bylas, gali vienos iš jų nestabdyti, bet jas sujungti, taip realiai įgyvendinti proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principus (CPK 7 straipsnis), nes atskiras bylų nagrinėjimas gali užvilkinti ginčo išsprendimą ir taip būtų neužtikrintas vieno iš civilinio proceso tikslų – kuo greičiau atkurti tarp šalių teisinę taiką – įgyvendinimas (CPK 2 str.). Bylų sujungimas ir išskyrimas – tai civilinę bylą nagrinėjančio teismo teisė. Dėl to teismas, atsižvelgdamas į egzistuojančias bylų (bylos) aplinkybes, gali pasirinkti, jo nuomone, racionaliausią ir tikslingiausią variantą, t. y. atsižvelgia į kilusio ginčo pobūdį, įrodinėjimo dalyką, byloje dalyvaujančius asmenis, galimybę greičiau ir operatyviau išnagrinėti civilinę bylą (bylas), nes ne visada bylų sujungimas padeda pasiekti nurodytus tikslus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2008). Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje taip pat laikomasi pozicijos, kad net formaliai esant įstatyme nustatytam bylos sustabdymo pagrindui, teismas privalo bylos sustabdymo klausimą spręsti atsižvelgdamas į konkrečias kiekvienos bylos aplinkybes (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. balandžio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-342/2012). Lietuvos apeliacinis teismas, spręsdamas dėl bylos sustabdymo ir bylų sujungimo instituto taikymo, be to, yra nurodęs, kad esant dideliems teismų darbo krūviams ir ilgiems bylų išnagrinėjimo terminams, nėra racionalu, kad iš tų pačių teisinių santykių kilusius ginčus nagrinėtų skirtingi teismai, todėl yra panaikinęs pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria byla sustabdyta (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. birželio 23 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-1687/2011). Apeliacinės instancijos teismas papildomai pažymi, kad sprendžiant, kuriuo institutu (bylos sustabdymo ar bylų sujungimo) naudotis, svarbios visos susijusių bylų aplinkybės: bylose keliamų klausimų pobūdis, bylose dalyvaujančių asmenų skaičius, proceso stadija, kurioje yra susijusios bylos, šalių procesinis elgesys (proceso vilkinimo tikimybė) ir kt. Esant galimybei taikyti tiek bylos sustabdymo, tiek bylų sujungimo institutus, svarbu nustatyti, kurio iš jų taikymas leis greičiausiai, mažiausiomis teismo ir byloje dalyvaujančiųjų pastangomis pasiekti civilinio proceso tikslus.Remiantis teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad Vilniaus apygardos teisme teismo posėdis paskirtas tik 2018 m. lapkričio 13 d. 13.00 val. Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmuose nagrinėjamos civilinės bylos Nr. e2-349-1068/2018 nagrinėjimo stadija iš esmės yra tokia pati (2018 m. vasario 12 d. buvo paskirtas teismo posėdis). Tad šalių reikalavimai ir atsikirtimai suformuluoti, surinkti bylai išnagrinėti reikalingi įrodymai. Įvertinęs nurodytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šiuo konkrečiu atveju bylų sujungimas sudarytų sąlygas sparčiau ir teisingai išnagrinėti bylas nei Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmuose nagrinėjamos bylos sustabdymas, kol bus išnagrinėta Vilniaus apygardos teismo byla dėl akcijų pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia. Nors pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino aplinkybes, sudarančias bylos sustabdymo pagrindą, tačiau nagrinėjamu atveju nebuvo spręstas klausimas dėl bylų sujungimo. Todėl pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria sustabdyta byla, naikinama (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Siūlytina, civilinę bylą gražinus pirmosios instancijos teismui nagrinėti toliau, spręsti klausimą dėl civilinių bylų sujungimo vadovaujantis CPK 136 straipsnio 4 dalies nuostatomis ir tik netenkinus prašymo dėl bylų sujungimo pakartotinai gali būti sprendžiamas klausimas dėl bylos sustabdymo. Kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam atskirojo skundo išnagrinėjimui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako.Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą bei įvertinęs atskirojo skundo argumentus, pripažįsta, jog nagrinėjamoje byloje civilinės bylos sustabdymas CPK 163 straipsnio 3 punkto pagrindu neužtikrina proceso ekonomiškumo ir operatyvumo principų (CPK 2 straipsnis, 7 straipsnis, 72 straipsnis), todėl skundžiama teismo nutartis naikintina dėl netinkamo procesinės teisės normų taikymo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
ieškovų L. S. ir V. K. atskirąjį skundą tenkinti ir Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2018 m. vasario 12 d. nutartį dėl civilinės bylos sustabdymo panaikinti.