- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2017-01-30
- Bylos Nr.
- 1A-179-387/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-05-2-00054-2015-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Daiva Pranytė-Zalieckienė, Svajūnas Knizleris, Algimantas Valantinas
- Nuteistasis
- D. E., E. S., A. K., R. J.
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Svajūno Knizlerio, Daivos Pranytės – Zalieckienės, Algimanto Valantino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
gynėjams advokatams Gediminui Skaisčiui, Anatolijui Svilai, Rimantui Prėskieniui, Leonorai Vasiliauskienei,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų D. E., E. S., A. K., R. J. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2016 spalio 26 d. nuosprendžio, kuriuo:
D. E. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 181 straipsnio 3 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) ir 145 straipsnio 2 dalį ir nuteistas:
pagal BK 181 straipsnio 3 dalį – laisvės atėmimu 6 metams;
pagal BK 145 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 2 metams.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu paskirtos bausmės subendrintos bausmių apėmimo būdu ir paskirtas laisvės atėmimas 6 metams.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, 9 dalimi ši bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su 2015 m. gruodžio 4 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu D. E. paskirta bausme ir galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas 7 metams 6 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Į bausmės atlikimo laiką įskaityta pagal 2015 m. gruodžio 4 d. Kauno apygardos teismo nuosprendį atliktos bausmės dalis.
R. J. pripažintas kaltu pagal BK 145 straipsnio 2 dalį ir 232 straipsnį ir nuteistas:
pagal BK 145 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 1 metams 8 mėnesiams;
pagal BK 232 straipsnį – laisvės atėmimu 10 mėnesių.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu paskirtos bausmės subendrintos bausmių apėmimo būdu ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 8 mėnesiams.
Vadovaujantis BK 64 straipsnio 3 dalimi, paskirta bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su 2014 m. kovo 14 d. Radviliškio rajono apylinkės teismo nutartimi nustatyta subendrinta bausme ir galutinė bausmė paskirta – laisvės atėmimas 1 metams 10 mėnesių, bausmę atliekant pataisos namuose.
Bausmės pradžią nurodyta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.
A. K. pripažintas kaltu pagal BK 181 straipsnio 1 dalį, 145 straipsnio 1 dalį, 232 straipsnį ir nuteistas:
dėl grasinimo Kauno apygardos administracinio teismo teisėjams pagal BK 181 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 2 metams 8 mėnesiams;
pagal BK 145 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 1 metams 4 mėnesiams;
pagal BK 232 straipsnį – laisvės atėmimu 1 metams 4 mėnesiams.
Žemesnės instancijos teismas
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu paskirtos bausmės subendrintos bausmių apėmimo būdu ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 8 mėnesiams;
dėl grasinimo UAB ,,Šiaulių kraštas“ darbuotojams pagal BK 181 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 3 metams;
pagal BK 145 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu paskirtos bausmės subendrintos bausmių apėmimo būdu ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 metams.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, 9 dalimi subendrintos bausmės dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrintos tarpusavyje bei su 2016 m. rugpjūčio 31 d. Alytaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu A. K. paskirta bausme ir galutinė bausmė paskirta – laisvės atėmimas 14 metų 6 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Į bausmės laiką įskaityta bausmės dalis, atlikta pagal 2016 m. rugpjūčio 31 d. Alytaus rajono apylinkės teismo nuosprendį.
E. S. pripažintas kaltu pagal BK 181 straipsnio 1 dalį, 145 straipsnio 1 dalį, 232 straipsnį ir nuteistas:
pagal BK 181 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 2 metams 3 mėnesiams;
pagal BK 145 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 1 metams;
pagal BK 232 straipsnį – laisvės atėmimu 1 metams.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu paskirtos bausmės subendrintos bausmių apėmimo būdu ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 3 mėnesiams.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, 9 dalimi ši bausmė subendrinta su 2016 m. rugsėjo 30 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi, kuria buvo subendrintos 2015 m. spalio 19 d. Šiaulių apylinkės teismo ir 2015 m. lapkričio 9 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiais paskirtos bausmės, subendrinta bausme ir galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas 19 metų 6 mėnesiams, pirmuosius 8 laisvės atėmimo bausmės metus nustatant atlikti kalėjime. Likusią bausmės dalį nustatyta atlikti pataisos namuose.
Į bausmės laiką įskaitytos bausmės, atliktos pagal 2015 m. spalio 19 d. Šiaulių apylinkės teismo ir 2015 m. lapkričio 9 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžius.
Šiuo nuosprendžiu taip pat nuteisti T. G., E. J., R. M., Ž. N., M. Š., tačiau nuosprendis jų atžvilgiu neskundžiamas.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. D. E. nuteistas už tai, kad būdamas Alytaus pataisos namuose, esančiuose Ulonų g. 8A, Alytuje, veikdamas bendrininkų grupe su R. M. ir nenustatytu asmeniu, parašė Joniškio rajono apylinkės teismo teisėjui S. L. laišką, o būtent: D. E. savo vardu 2014 m. balandžio 28 d. surašė laišką Joniškio rajono apylinkės teismo teisėjui S. L., kuriame grasino žiauriai nužudyti S. L., jo žmoną, vaikus ir tėvus, taip grasindamas pavartoti fizinį smurtą, neturėdamas teisėto pagrindo atvirai kitų asmenų naudai vertė S. L. perduoti turtą – 10000 eurų – M. K., 50000 eurų – E. J. ir 10000 eurų – D. M., taip pat R. M. ir nenustatytas asmuo R. M. vardu surašė 2014 m. balandžio 28 d. laišką Joniškio rajono apylinkės teismo teisėjui S. L. (surašydami po dalį laiško teksto), kuriame terorizavo S. L., grasindami jį žiauriai nužudyti, sudeginti jo tėvus ir vaikus, taip grasindami pavartoti fizinį smurtą, neturėdami teisėto pagrindo, atvirai kitų asmenų naudai vertė S. L. perduoti turtą – 5000 litų (1448,10 eurų) – G. K. ir 5000 litų (1448,10 eurų) – M. G., iš viso vertė perduoti didelės vertės – 72896,2 eurų – turtą, o laiškus D. E. savo vardu 2014 m. balandžio 28 d. perdavė išsiųsti Alytaus pataisos namų pareigūnui.
2. E. S. nuteistas už tai, kad veikdamas bendrininkų grupe su R. M. nuo 2014 m. gruodžio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 5 d., tiksliau nenustatytu laiku, būdamas Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato areštinėje, esančioje Tulpių g. 60, Panevėžyje, 2014 m. gruodžio 8 d. surašė savo vardu laišką Akmenės rajono apylinkės teismo teisėjui N. M., jame grasino N. M. žiauriai nužudyti, sunkiai sutrikdyti jo žmonos sveikatą – apipilti veidą sieros rūgštimi, taip grasindamas pavartoti fizinį smurtą, neturėdamas teisėto pagrindo atvirai savo ir kitų asmenų naudai vertė N. M. perduoti turtą – D. L. – 2000 Lt (579,24 eurų) ir E. S. 2000 Lt (579,24 eurų), laiške pavadindamas Akmenės rajono apylinkės teismo teisėją N. M. „auka“, pyderu“, „pedofilu“, viešai raštu užgauliai pažemino teisingumą vykdantį teisėją dėl jo veiklos, taip pat E. S. 2014 m. gruodžio 8 d. surašė S. L. vardu laišką Akmenės rajono apylinkės teismo teisėjui N. M., jame grasino N. M. nužudyti, grasino jo šeimai, taip grasindamas pavartoti fizinį smurtą, neturėdamas teisėto pagrindo, atvirai kito asmens naudai vertė N. M. perduoti turtą – 1000 litų (289,62 eurų) – S. L., laiške pavadindamas Akmenės r. apylinkės teismo teisėją N. M. „gyvenimo klaida“, „gaidžiu, „gyvuliu“, viešai raštu užgauliai pažemino teisingumą vykdantį teisėją dėl jo veiklos bei laiškus E. S. perdavė išsiųsti R. M..
3. A. K. nuteistas už tai, kad būdamas Šiaulių tardymo izoliatoriuje, esančiame Trakų g. 10, Šiauliuose, veikdamas bendrininkų grupe su E. J., kai pastarasis savo vardu surašė 2015 m. vasario 10 d. laišką UAB ,,Šiaulių kraštas“ vyriausiojo redaktoriaus pavaduotojai L. K., jame grasino žiauriai nužudyti L. K., žiauriai nužudyti jos vaikus, ištepė laišką savo krauju, jame krauju nupiešė kryžių ir užrašė ,,ŽIV“, taip grasindami pavartoti fizinį smurtą, neturėdamas teisėto pagrindo, atvirai kitų asmenų naudai vertė perduoti L. K. turtą O. B. – 500 eurų ir D. Ž. – 500 eurų, taip pat A. K. surašė 2015 m. vasario 8 d. laišką UAB ,,Šiaulių kraštas“ vyriausiojo redaktoriaus pavaduotojai L. K. ir UAB ,,Šiaulių kraštas“ direktoriui ir vyriausiajam redaktoriui V. V., jame grasino juos žiauriai nužudyti, sunkiai sutrikdyti sveikatą jų vaikams, ant laiško priklijavo skutimosi peiliuką, taip grasindami pavartoti fizinį smurtą, neturėdamas teisėto pagrindo, atvirai savo ir kitų asmenų naudai vertė perduoti L. K. ir V. V. turtą E. J. – 500 eurų, A. K. – 500 eurų,
E. D. – 500 eurų, L. I. – 500 eurų, V. Ž. – 500 eurų, G. L. – 500 eurų, E. S. – 500 eurų, A. U. – 500 eurų ir laišką E. J. vardu 2015 m. vasario 11 d. perdavė išsiųsti Šiaulių tardymo izoliatoriaus pareigūnui.
4. A. K. taip pat nuteistas už tai, kad būdamas Šiaulių tardymo izoliatoriuje, esančiame Trakų g. 10, Šiauliuose, surašė savo ir E. J. vardu 2015 m. vasario 11 d. laišką Kauno apygardos administraciniam teismui, jame grasino nužudyti, susidoroti su Kauno apygardos administracinio teismo teisėjais, taip grasindamas pavartoti fizinį smurtą, neturėdamas teisėto pagrindo, atvirai kito asmens – L. I. – naudai vertė Kauno apygardos administracinio teismo teisėjus perduoti turtą – 3000 eurų, taip pat laiške pavadindamas Kauno apygardos administracinio teismo teisėjus ,,žertvomis“, menkindamas juos – sulygindamas su vištomis, pavartodamas frazes: ,,durnos galvelės“, ,,vaikai valgys Klaipėdos dešrą iš tarp kojų“, raštu užgauliai pažemino teisingumą vykdantį Kauno apygardos administracinį teismą dėl jo veiklos ir laišką savo vardu 2015 m. vasario 11 d. perdavė išsiųsti Šiaulių tardymo izoliatoriaus pareigūnui.
5. R. J. nuteistas už tai, kad būdamas Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje, esančioje Pravieniškių g. 5, Pravieniškės II, Kaišiadorių r., tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2014 m. lapkričio 21 d., surašė savo vardu laišką Radviliškio r. apylinkės teismo teisėjai D. Š., jame grasino D. Š. ir jos šeimą susprogdinti, laiške rašydamas, kad buvo nuteistas ,,per daug kurviškai“, raštu užgauliai pažemino teisingumą vykdančią teisėją dėl jos veiklos ir laišką savo vardu 2014 m. lapkričio 21 d. perdavė išsiųsti Pravieniškių pataisos namų pareigūnui.
Šalies argumentai
6. Apeliaciniame skunde nuteistasis D. E. prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. spalio 26 d. nuosprendį ir baudžiamąją bylą grąžinti prokurorui. Savo prašymą nuteistasis motyvuoja tuo, kad ikiteisminio tyrimo metu nebuvo atlikta jo rašysenos ekspertizė, taip pat iš jo nebuvo paimti rašysenos lyginamieji pavyzdžiai. Be to, nuteistasis pažymi, kad pirmos instancijos teisme vykusio bylos nagrinėjimo metu nedalyvavo nukentėjusysis, nors įstatymas numato jam pareigą duoti parodymus teisme. Apeliacinės instancijos teisme vykusiame teisiamajame posėdyje nuteistasis prašė išteisinti jį pagal BK 145 straipsnio 2 dalį, nes nepadaryta veika turinti šio nusikaltimo požymių. Taip pat prašė sumažinti jam bausmę, paskirtą pagal BK 181 straipsnio 3 dalį.
7. Apeliaciniame skunde nuteistasis A. K. prašo išteisinti jį pagal jam pareikštą kaltinimą dėl nusikaltimo, numatyto BK 145 straipsnio 1 dalyje, padarymo; taikyti BK 64¹ straipsnio nuostatas ir įskaityti į galutinę paskirtą bausmę pagal ankstesnį teismo nuosprendį jam paskirtos ir atliktos bausmės dalį.
7.1. Nuteistasis nurodo, kad jo bylą išnagrinėjo šališkas teismas, nes teismo pirmininkas anksčiau buvo nukentėjęs nuo jo neteisėtų veiksmų. A. K. teigimu, dėl šios priežasties jam buvo neteisingai paskirta itin griežta laisvės atėmimo bausmė.
7.2. Pasak nuteistojo, jo veiksmuose nėra nusikaltimo, numatyto BK 145 straipsnio 1 dalyje, sudėties, nes BK 181 straipsnyje numatytas nusikaltimas apima pastarąją sudėtį. Nuteistasis taip pat pažymi, kad jam nebuvo taikytas BK 64¹ straipsnis, nors jis pripažino savo kaltę.
8. Apeliaciniame skunde nuteistasis E. S. prašo išteisinti jį pagal BK 145 straipsnio 1 dalį, nes jo veiksmuose nėra šio nusikaltimo sudėties. Taip pat nuteistasis prašo taikyti jam BK 64¹ straipsnio nuostatas. E. S. pažymi, kad jis pripažino savo kaltę, tačiau teismas jam nesumažino skiriamos bausmės, tokiu būdu pažeisdamas BK reikalavimus.
9. Apeliaciniame skunde nuteistasis R. J. prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2016 spalio 26 d. nuosprendį ir priimti jam naują nuosprendį. Nuteistojo nuomone, apygardos teismas ne iš esmės išnagrinėjo byloje surinktą medžiagą, netinkamai nustatė bylai reikšmingas aplinkybes, todėl R. J. buvo priimtas nepagrįstas ir neteisėtas nuosprendis. Nuteistasis prašo atnaujinti įrodymų tyrimą ir iš naujo apklausti proceso dalyvius. Apeliaciniame skunde taip pat pažymima, kad D. Š. neįžvelgė realios grėsmės nuteistojo rašytame grasinamojo pobūdžio laiške, todėl nepagrįstai buvo pripažinta nukentėjusiąja.
10. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistieji D. E., E. S., A. K., gynėjai advokatai prašė apeliacinius skundus tenkinti, prokuroras – atmesti.
11. Nuteistųjų D. E., A. K., E. S. apeliaciniai skundai tenkinami iš dalies.
Motyvuojamoji dalis
12. Nuteistojo R. J. apeliacinis skundas atmetamas.
Dėl baudžiamosios bylos perdavimo prokurorui
13. Kreipdamasis į teismą su apeliaciniu skundu, nuteistasis D. E. nurodė, kad nagrinėjama byla turėtų būti perduota prokurorui, nes ikiteisminio tyrimo metu nebuvo atlikta jo rašysenos ekspertizė, taip pat nebuvo paimti lyginamieji rašysenos pavyzdžiai. Šis apeliacinio skundo argumentas nepagrįstas, todėl atmetamas.
13.1. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 234 straipsnio 2 dalį ir 254 straipsnio 3 dalį, kai ikiteisminio tyrimo metu surašomas iš esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ir tai trukdo nagrinėti bylą teisme, pirmosios instancijos teismas ją perduoda prokurorui. Jeigu to nepadarė pirmosios instancijos teismas ir dėl to paduotas apeliacinis skundas, pagal BPK 326 straipsnio 1 dalies 5 punktą apeliacinės instancijos teismas panaikina pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir perduoda bylą prokurorui. Pažymėtina, kad vadovaujantis minėtais BPK straipsniais byla prokurorui perduodama tik tada, kai ikiteisminio tyrimo metu surašomas iš esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ir tai trukdo nagrinėti bylą teisme. Laikoma, kad kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 straipsnyje nustatytų reikalavimų, kai jame nenurodytos arba neteisingai nurodytos svarbios veikos faktinės aplinkybės, turinčios atitikti baudžiamajame įstatyme numatytus nusikalstamos veikos sudėties požymius (veikos padarymo vieta, laikas, būdas, padariniai ir kt. – BPK 219 straipsnio 3 punkto pažeidimas); kai kaltinamajame akte nenurodyti BK straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą veiką, dalis ir (ar) punktas, kai taikomas straipsnis susideda iš dalių ir (ar) punktų (BPK 219 straipsnio 5 punkto pažeidimas) ir kt. Tačiau ne bet koks kaltinamojo akto trūkumas yra pagrindas grąžinti bylą prokurorui. Teisę grąžinti bylą prokurorui suteikia tik toks BPK 219 straipsnio pažeidimas, kuris trukdo nagrinėti bylą teisme (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-449/2008, 2K-480/2012, 2K-556/2012). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad nuteistasis D. E. nei apeliacinio proceso metu, nei apeliaciniame skunde nenurodė jokių pažeidimų, kurie trukdytų išnagrinėti bylą iš esmės. Nuteistojo minimos aplinkybės dėl jo rašysenos ekspertizės neatlikimo, lyginamųjų rašysenos pavyzdžių nepaėmimo nesudaro savarankiško pagrindo perduoti bylą prokurorui. Be to, šie D. E. teiginiai neatitinka tikrovės.
13.2. Baudžiamosios bylos medžiaga nustatyta, kad 2015 m. rugpjūčio 31 d., atlikus rašysenos objektų (tarp jų ir laiško Joniškio rajono apylinkės teismo teisėjui S. L.) tyrimą, buvo pateikta specialisto išvada Nr. 11Š-62(15), kurioje kategoriškai nurodoma, kad rankraštinius įrašus 2014 m. balandžio 28 d. laiške „Mirties nuosprendis 1“, prasidedančius žodžiais „Joniškio m. Apylinkės teismo Teisėjui ...“ ir pasibaigiančius žodžiais „Laukiam pervedimų vafli !“ parašė ir 1 puslapio apačioje kairėje pusėje bei 2 puslapio viršuje dešinėje pusėje pasirašė D. E. (2 t., b. l. 51-53). Tyrimui atlikti specialistams buvo pateikti D. E. laisvieji rašysenos pavyzdžiai (2 t., b. l. 34-36, 38-41).
Dėl BK 145 straipsnyje ir BK 181 straipsnyje numatytų nusikaltimų
14. Nuteistieji A. K., E. S. ir D. E. nurodo, kad jiems nepagrįstai buvo inkriminuotas BK 145 straipsnyje numatytas nusikaltimas, kadangi BK 181 straipsnyje įtvirtinta teisės norma apima pastarąją nusikaltimo sudėtį. Teisėjų kolegija pažymi, kad šiuo metu kvalifikuojant analogiškus kaltininkų veiksmus yra susiklosčiusi nevienoda teismų praktika, tačiau įvertinusi byloje nustatytas faktines aplinkybes, pritaria apeliaciniuose skunduose išsakytam argumentui.
14.1. Skundžiamame nuosprendyje nuteistųjų D. E., A. K., E. S. (taip pat T. G., E. J., R. M., M. Š.) veiksmai dėl grasinančio pobūdžio laiškų rašymo įvairiems asmenims (teisėjams, prokurorei, žurnalistams, merui ir kt.), kuriuose pastarieji nesant jokio teisėto pagrindo buvo verčiami nuteistiesiems ir (ar) tretiesiems asmenims perduoti turtą, buvo kvalifikuoti kaip idealioji nusikaltimų, numatytų BK 181 straipsnyje ir BK 145 straipsnyje, sutaptis. Manoma, kad toks nuteistųjų veiksmų teisinis įvertinimas nėra teisingas.
14.2. Pagal BK 181 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas neturėdamas teisėto pagrindo atvirai ar užmaskuotai savo ar kitų asmenų naudai vertė kitą asmenį perduoti turtą, suteikti turtinę teisę ar atleisti nuo turtinės pareigos arba atlikti kitus turtinio pobūdžio veiksmus, arba nuo jų susilaikyti grasindamas prieš nukentėjusįjį ar kitą asmenį panaudoti fizinį smurtą, sunaikinti ar sugadinti jo turtą, paskelbti kompromituojančią ar kitokią informaciją, kurios paskelbimas nepageidautinas, arba panaudodamas kitokią psichinę prievartą. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad turto prievartavimo esmė – nukentėjusiajam pareiškiamas neteisėtas reikalavimas perduoti turtą, suteikti turtinę teisę ar atleisti nuo turtinės pareigos arba atlikti kitus turtinio pobūdžio veiksmus arba nuo jų susilaikyti panaudojant psichinę prievartą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-271/2007, 2K-346/2008, 2K-93/2010, 2K-203/2011,Nr. 2K-163/2012). BK 181 straipsnio 3 dalis numato atsakomybę už didelės vertės turto arba didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčių vertybių prievartavimą arba turto prievartavimą dalyvaujant organizuotoje grupėje.
14.3. BK 145 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai pasireiškia žodžiu, raštu, telefonu ar kitokia forma pranešant žmogui, kad jis gali būti nužudytas ar gali būti sunkiai sutrikdyta jo sveikata. Grasinimas gali būti išsakytas tiek nukentėjusiajam tiesiogiai, tiek ir per kitus asmenis ar viešus pasisakymus. Grasinimas – tai pavojingas tyčinis poveikis kito žmogaus psichikai, verčiant bijoti, kad dėl tolesnių grasinančio asmens veiksmų gali atsirasti sunkūs neigiami padariniai. BK 145 straipsnio 2 dalyje numatyti žmogaus teorizavimo ir sistemingo bauginimo požymiai taip pat yra siejami su psichinės prievartos naudojimu.
14.4. Taigi abi aukščiau aptartos nusikalstamos veikos objektyviai pasireiškia grasinimais panaudoti fizinį smurtą, siekiant paveikti asmens psichiką. Kaip jau buvo minėta, nuteistųjų netesėtus veiksmus (raštu išreikštus įvairaus pobūdžio grasinimus panaudoti fizinį smurtą, verčiant nukentėjusiuosius perduoti kaltininkams ir (ar) tretiesiems asmenims turtą) apygardos teismas kvalifikavo kaip idealiąją šių nusikaltimų sutaptį. Tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju yra ne idealioji nusikalstamų veikų sutaptis, o kitas reiškinys, baudžiamosios teisės teorijoje vadinamas visumos ir dalies konkurencija, kur visuma yra BK 181 straipsnis, o dalis – BK 145 straipsnis. Esant visumos ir dalies konkurencijai, taikoma bendra visumą nustatanti norma, nes ji atitinka visus padarytos veikos požymius, išskyrus atvejį, kai nusikalstamos veikos dalis, įeinanti į visumą, yra pavojingesnė nei pati visuma ir reikalauja sutapties taikymo.
14.5. BK 181 straipsnio 1 ir 3 dalių sankcijose nustatytos griežčiausios bausmės yra atitinkamai laisvės atėmimas iki šešerių ir iki dešimties metų, o BK 145 straipsnio 1 ir 2 dalių sankcijose – laisvės atėmimas iki dvejų ir iki ketverių metų. Taigi BK 181 straipsnyje numatytas turto prievartavimas (visuma) yra pavojingesnė veika, nei BK 145 straipsnyje numatytas nusikaltimas, todėl D. E., A. K., E. S. veiksmai turėjo būti kvalifikuojami tik pagal atitinkamą BK 181 straipsnio dalį. Nuteistųjų neteisėtų veiksmų kvalifikavimas dar ir pagal atitinkamą BK 145 straipsnio dalį nagrinėjamu atveju yra perteklinis.
14.6. Šios išvados pagrįstumą patvirtina ne tik baudžiamosios teisės doktrinoje išsakyta nuomonė, kur yra vienareikšmiškai nurodoma, kad turto prievartavimas visiškai apima bet kokias psichinės prievartos apraiškas, todėl BK 145 straipsnyje numatytas nusikaltimas tokiais atvejais papildomai neinkriminuojamas, bet ir šiuo klausimu formuojama teismų praktika (kasacinės nutartys Nr. 2K-226/ 2010, 2K-392/ 2010, 2K-53/2014, 2K–305/2013, Lietuvos apeliacinio teismo nutartis Nr. 1A-550/2014). Pastarosiose bylose kaltininkams pareiškus kaltinimus dėl turto prievartavimo grasinant nužudyti nukentėjusiuosius, BK 145 straipsnis jiems papildomai inkriminuotas nebuvo.
14.7. Atsižvelgiant į aukščiau nustatytas aplinkybes, konstatuojama, kad nuteistųjų D. E., A. K. ir E. S. veiksmais nebuvo padarytos veikos, turinčios nusikaltimų, numatytų atitinkamai BK 145 straipsnio 2 dalyje, BK 145 straipsnio 1 dalyje (2 veikos) ir BK 145 straipsnio 1 dalyje, požymių (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Pirmosios instancijos teismo apkaltinamasis nuosprendis dėl D. E. pripažinimo kaltu pagal BK 145 straipsnio 2 dalį, A. K. pripažinimo kaltu pagal BK 145 straipsnio 1 dalį (dėl grasinimo Kauno apygardos administracinio teismo teisėjams) ir pagal BK145 straipsnio 1 dalį (dėl grasinimo UAB „Šiaulių kraštas“ žurnalistams), E. S. pripažinimo kaltu pagal BK 145 straipsnio 1 dalį, panaikinamas ir priimamas naujas išteisinamasis nuosprendis (BPK 329 straipsnio 1 punktas).
Žemesnės instancijos teismas
14.8. Apeliacinės instancijos teismui išteisinus D. E., A. K. ir E. S. pagal jiems pareikštus kaltinimus dėl BK 145 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytų veikų padarymo ir tokiu būdu sušvelninus jiems nuosprendį, tuo pačiu pagrindu skundžiamas nuosprendis švelninamas ir apeliacinių skundų nepadavusiems T. G., E. J., R. M., M. Š.. Nuteistieji išteisinami pagal analogiškai suformuluotus jiems pareikštus kaltinimus dėl atitinkamai BK 145 straipsnio 1 dalyje (2 veikos), BK 145 straipsnio 2 dalyje; BK 145 straipsnio 1 dalyje (4 veikos), BK 145 straipsnio 2 dalyje (2 veikos); BK 145 straipsnio 2 dalyje ir BK 145 straipsnio 1 dalyje; BK 145 straipsnio 1 dalyje (3 veikos) numatytų nusikaltimų padarymo (BPK 320 straipsnio 5 dalis). Pirmosios instancijos teismo apkaltinamasis nuosprendis dėl T. G., E. J., R. M., M. Š. pripažinimo kaltais pagal aukščiau nurodytus jiems pareikštus kaltinimus naikinamas, priimant naują išteisinamąjį nuosprendį (BPK 329 straipsnio 1 punktas).
Dėl BK 64¹straipsnio nuostatų taikymo
15. Apeliaciniuose skunduose nuteistieji E. S. ir A. K. prašo taikyti jiems BK 64¹straipsnio nuostatas. Nuteistieji nurodo, kad nagrinėjant bylą pirmos instancijos teisme pripažino savo kaltę, davė išsamius parodymus, tačiau teismas, pažeisdamas baudžiamąjį įstatymą, nesumažino jiems skiriamos bausmės.
15.1. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su šiais nuteistųjų teiginiais. BK 64¹ straipsnio dispozicijoje įstatymų leidėjas yra nustatęs, kad joje įtvirtinta taisyklė taikoma tik tais atvejais, kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas, baudžiamoji byla išnagrinėjama pagreitinto proceso tvarka arba atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, arba baigiama baudžiamuoju įsakymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-569/2014; 2K-87-677/2015). Šiuo atveju nėra nurodytų būtinų sąlygų, kurioms esant paskirta bausmė nuteistiesiems galėtų būti sumažinta 1/3. Nagrinėjama baudžiamoji byla nebuvo ir negalėjo būti nagrinėjama pagreitinto proceso tvarka, nes ji teisminga apygardos teismui (BPK 426 straipsnio 1 dalis). Byla išnagrinėta priimant skundžiamą nuosprendį, o ne baudžiamąjį įsakymą, joje nebuvo atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas BPK 273 straipsnyje nustatyta tvarka. Bylos medžiaga nustatyta, kad baudžiamasis procesas pirmosios instancijos teisme vyko pagal bendrąsias proceso taisykles (12 t., b. l. 119-128, 13 t., b. l. 88-95, 135-145).
15.2.Teisiamojo posėdžio vykusio apeliacinės instancijos teisme metu nuteistieji E. S. ir A. K. akcentavo, kad jie buvo kaltinami apysunkių nusikaltimų padarymu, todėl, anot jų, byla turėjo būti nagrinėjama apylinkės, o ne apygardos teisme. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad vadovaujantis BPK 227 straipsnio 2 dalimi, tais atvejais, kai byla, kurioje vienas ar keli asmenys kaltinami padarę kelias nusikalstamas veikas, yra teisminga apygardos teismui dėl bent vienos nusikalstamos veikos ar įtariamojo, ji nagrinėjama apygardos teisme. Nagrinėjamoje byloje daliai nuteistųjų (D. E., R. M., T. G.) buvo pareikšti kaltinimai padarius sunkius nusikaltimus, todėl ši byla pagrįstai buvo išnagrinėta apygardos teisme (BPK 225 straipsnio 1 dalis, BPK 227 straipsnio 2 dalis). Be to, vadovaujantis BPK 225 straipsnio 3 dalimi, apygardos teismas turi teisę priimti savo žinion kiekvieną baudžiamąją bylą, kuri teisminga tos apygardos apylinkės teismui.
Dėl teismo šališkumo
16. Nuteistasis A. K. apeliaciniame skunde tvirtina, kad jo baudžiamąją bylą išnagrinėjo šališkas teismas, nes Klaipėdos apygardos teismo pirmininkas anksčiau buvo nukentėjęs nuo jo neteisėtų veiksmų. Pirmos instancijos teismo nešališkumu apeliaciniame skunde abejojo ir nuteistasis D. E.. Išnagrinėjusi bylos medžiagą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad šis apeliantų argumentas yra nepagrįstas. Iš pirmosios instancijos teismo teisiamųjų posėdžių protokolų matyti, kad teisminio bylos nagrinėjimo metu nei A. K., nei kiti nuteistieji ir jų gynėjai įstatymo nustatyta tvarka nebuvo pareiškę nušalinimų šią baudžiamąją bylą nagrinėjusiam teisėjui (12 t., b. l. 119-128, 13 t., b. l. 88-95, 135-145). BPK 59 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog teisėjas privalo nusišalinti BPK 58 straipsnyje nurodytais pagrindais. Teisėjų kolegija išnagrinėjusi šią baudžiamąją bylą, nenustatė aplinkybių, kurios patvirtintų pirmosios instancijos teismo šališkumą, tai yra nenustatė BPK 58 straipsnyje nustatytų nušalinimo pagrindų, o vien ta aplinkybė, kad teismas, byloje surinktus įrodymus įvertino kitaip nei juos suvokė nuteistieji, nėra pagrindas konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas buvo šališkas. Priešingai nei teigia A. K., tokio pagrindo nesudaro ir tai, kad Klaipėdos apygardos teismo pirmininkas anksčiau buvo nukentėjęs nuo jo neteisėtų veiksmų. Tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, tiek Teismų įstatyme įtvirtintas teismų nepriklausomumo principas, numato, kad teismai, vykdydami teisingumą, yra nepriklausomi nuo jokių kitų valstybės valdžios ir valdymo institucijų, pareigūnų, politinių partijų, organizacijų ir kitų asmenų. Taip pat ir nuo teismo pirmininko. Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje nėra jokių objektyvių duomenų patvirtinančių, jog pirmosios instancijos teismas buvo šališkas ar neobjektyvus tirdamas ir vertindamas įrodymus, darydamas išvadas dėl apeliantų kaltumo, veikų kvalifikavimo, bausmių skyrimo ir kitais klausimais.
Dėl kitų apeliacinių skundų argumentų
17. Apeliaciniame skunde nuteistasis R. J. teigia, kad apygardos teismas ne iš esmės išnagrinėjo byloje surinktą medžiagą, netinkamai nustatė bylai reikšmingas aplinkybes, todėl nuteistajam buvo priimtas nepagrįstas ir neteisėtas nuosprendis. Be to, nuteistojo nuomone, teisėja D. Š. nepagrįstai buvo pripažinta nukentėjusiąja, nes ji neįžvelgė realios grėsmės jo rašytame grasinamojo pobūdžio laiške. Šie apeliacinio skundo argumentai nepagrįsti, todėl atmetami.
17.1. Išnagrinėjusi bylos medžiagą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 20 straipsniu, 301 straipsniu, išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visus byloje surinktus įrodymus, teisingai nustatė nusikalstamų veikų padarymo faktines aplinkybes ir pagrįstai nuteisė R. J. pagal BK 145 straipsnio 2 dalį bei pagal BK 232 straipsnį. Bylos nagrinėjimo pirmos instancijos teisme metu nuteistasis pripažino savo kaltę dėl jam inkriminuojamų nusikaltimų padarymo (12 t., b. l. 124). Atlikus rašysenos objektų tyrimą, 2015 m. birželio 15 d. pateikta specialisto išvada Nr. 11Š-57(15), kurioje kategoriškai nurodoma, kad grasinantį ir įžeidžiantį laišką, prasidedantį žodžiais „Gerbiama Teisėja Daiva...“ ir pasibaigiantį žodžiai „... R. J.“ teisėjai D. Š. parašė R. J. (7 t., b. l. 184-185).
17. 2. Tuo pačiu teisėjų kolegija pažymi, kad įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Nagrinėjimo teisme dalyvių išsakytos nuomonės dėl įrodymų vertinimo ir išvadų padarymo teismui nėra privalomos. Teismo proceso dalyviai gali teismui teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus, tačiau tokių proceso dalyvių pasiūlymų atmetimas pirmosios instancijos teisme savaime nėra baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas, jeigu teismo sprendimas pakankamai motyvuotas ir jame nėra prieštaravimų. Tai, kad teismas padarė kitokias išvadas ir priėmė kitokį sprendimą, nei tikėjosi kaltinamasis ar nuteistasis, savaime nereiškia, jog buvo padaryta esminių Baudžiamojo proceso kodekso normų pažeidimų – bylos aplinkybės išnagrinėtos neišsamiai ir šališkai, o teismo sprendimas nepagrįstas ir neteisėtas.
17.3. Vadovaujantis BPK 28 straipsniu, nukentėjusiuoju pripažįstamas fizinis asmuo, kuriam nusikalstama veika padarė fizinės, turtinės ar moralinės žalos. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad teisėja D. Š. gavo nuteistojo rašytą grasinančio ir įžeidžiančio pobūdžio laišką. Jos apklausos ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji nurodė, kad gavusi laišką išsigando, kad su ja bus susidorota fiziškai. Pasak D. Š., dėl šių neteisėtų veiksmų buvo sutrikdytas ne tik jos pačios, bet ir artimųjų gyvenimo ritmas (3 t., b. l. 80-82). Savo prašyme dėl bylos nagrinėjimo jai nedalyvaujant, nukentėjusioji patvirtino jos ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus ir prašė jais vadovautis bylos nagrinėjimo metu (12 t., b. l. 39, 13 t., b. l. 4). Atsižvelgiant į D. Š. parašyto laiško turinį (7 t., b. l. 170), jos duotus paaiškinimus, daroma išvada, kad dėl nuteistojo R. J. neteisėtų veiksmų, teisėja D. Š. patyrė moralinę žalą, todėl pagrįstai buvo pripažinta nukentėjusiąja nagrinėjamoje byloje.
18. Be kitų argumentų, savo apeliaciniame skunde nuteistasis D. E. nurodo, kad pirmos instancijos teisme vykusio bylos nagrinėjimo metu nedalyvavo nukentėjusysis, nors įstatymas numato jam pareigą duoti parodymus teisme. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su šiuo teiginiu. Nuteistojo dėmesys atkreipiamas į tai, kad baudžiamojo proceso įstatyme numatyta nukentėjusiojo pareiga duoti parodymus, tačiau nėra nurodoma, kad nukentėjusysis privalo duoti parodymus teisme. Šiame baudžiamajame procese nukentėjusysis S. L. davė parodymus ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 185), tokiu būdu tinkamai įvykdydamas jam įstatymo numatytą pareigą. Vadovaujantis BPK 276 straipsnio nuostatomis, šie nukentėjusiojo parodymai buvo pagarsinti bylą nagrinėjant pirmos instancijos teisme (13 t., b. l. 91). Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad pagal BPK 251 straipsnį, byla teisiamajame posėdyje gali būti nagrinėjama nukentėjusiajam nedalyvaujant, jei proceso dalyviai ir teismas nusprendžia, kad galima be nukentėjusiojo ar jo atstovo išsamiai ištirti visas bylos aplinkybes ir apginti nukentėjusiojo interesus. Nukentėjusysis turi pareigą dalyvauti bylos nagrinėjime tuo atveju, kai teismas nutaria pripažinti jo dalyvavimą būtinu.
Dėl nuteistiesiems paskirtų bausmių ir jų subendrinimo
19. Išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad skundžiamu nuosprendžiu nuteistiesiems R. J., A. K., E. S., D. E. pagal BK 181 straipsnio 1, 3 dalį, BK 232 straipsnį, BK 145 straipsnio 2 dalį (R. J. paskirta bausmė), paskirtos bausmės yra teisingos ir proporcingos jų įvykdytų veikų pavojingumui.
19.1. Skirdamas nuteistiesiems bausmes, pirmos instancijos teismas atsižvelgė į D. E., E. S., A. K. (dėl 2015 m. vasario 8, 10 dienomis UAB „Šiaulių kraštas“ rašytų laiškų) atsakomybę sunkinančią aplinkybę (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Taip pat apygardos teismas atsižvelgė į tai, kad nuteistieji jau ne kartą anksčiau buvo traukiami baudžiamojon atsakomybėn, jų teistumai nėra panaikinti ar išnykę. Skundžiamame nuosprendyje pagrįstai pažymima, kad D. E., E. S., A. K. anksčiau buvo teisti už panašių nusikalstamų veikų padarymą, tačiau ir toliau rašo grasinamojo pobūdžio laiškus įvairiems asmenims, nerodydami jokio noro taisytis. Nuteistųjų D. E., E. S., A. K., R. J. neteisėtais veiksmais yra trikdomas valstybės institucijų darbas, asmenys yra bauginami, jiems yra trukdoma tinkamai atlikti jų pareigas. Bylos medžiaga taip pat nustatyta, kad nuteistieji administracine tvarka nebausti, į narkologinę įskaitą neįrašyti (2 t., b. l. 72-81, 5 t., b. l. 166, 8 t. b. l. 3, 14-15, 130-131). Nuteistasis D. E. 2005 m. gydėsi Ukmergės Psichikos sveikatos centre (2 t., b. l. 65). Atsižvelgęs į aukščiau nustatytas aplinkybes, apygardos teismas pagrįstai skyrė nuteistiesiems E. S., A. K., R. J. bausmes, kurios savo dydžių neviršija BK 181 straipsnio 1 dalies, BK 145 straipsnio 2 dalies, BK 232 straipsnio sankcijose numatytų laisvės atėmimo bausmių vidurkių, o nuteistajam D. E. - bausmę, nežymiai viršijančią BK 181 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatytą bausmės vidurkį. Švelninti nuteistiesiems paskirtas bausmes nėra jokio pagrindo.
19.2. Apeliaciniuose skunduose nuteistieji E. S., A. K., R. J. nurodo, kad jie pripažino savo kaltę dėl jiems inkriminuotų veikų padarymo, tačiau skirdamas bausmę pirmos instancijos teismas į tai visiškai neatsižvelgė. Teisėjų kolegija sutinka su tuo, kad teisminio bylos nagrinėjimo metu nuteistieji prisipažino kalti, tačiau pažymi, kad BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytai kaltininko atsakomybę lengvinančiai aplinkybei nustatyti nepakanka konstatuoti, jog asmuo prisipažino padaręs nusikalstamą veiką. Būtina nustatyti ir jo nuoširdų gailėjimąsi dėl padarytos veikos. Kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo yra tada, kai kaltininkas laisva valia pripažįsta padaręs baudžiamąją veiką, kritiškai vertina savo elgesį ir stengiasi sušvelninti nusikaltimo pasekmes (teikia nukentėjusiajam neatidėliotiną pagalbą, jo atsiprašo ir pan.). Darant išvadą apie kaltininko nuoširdų gailėjimąsi būtina įvertinti jo elgesį po įvykio ir vėliau. Išnagrinėjusi bylos medžiagą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistieji ne tik nesigailėjo dėl įvykdytų nusikaltimų, bet atvirkščiai – ir toliau nesilaikė visuomenėje priimtinų elgesio taisyklių, viešai įžeidinėdami teisėją ir trikdydami bylos nagrinėjimą pirmos instancijos teisme. Baudžiamosios bylos medžiaga nustatyta, kad teisiamojo posėdžio, vykusio 2016 m. birželio 28 d., metu nuteistieji D. E. ir A. K., nepaisydami daugkartinių teismo įspėjimų, elgėsi įžūliai, vartojo necenzūrinius žodžius, įžeidinėjo bylą nagrinėjusį teisėją (13 t., b. l. 89-90), dėl ko tos pačios dienos Klaipėdos apygardos teismo nutartimis buvo visam laikui pašalinti iš teismo posėdžio salės už teismo posėdžio tvarkos pažeidimą ir nepagarbą teismui (13 t., b. l. 86, 87). 2016 m. spalio 26 d., nuosprendžio paskelbimo metu, nuteistieji R. J. ir E. S. buvo pašalinti iš teismo posėdžių salės, nes atsisakė atsistoti, triukšmavo, keikėsi necenzūriniais žodžiais, į teisėjo pastabas visiškai nereagavo (14 t., b. l. 1). Pastarosios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad nuteistieji nevertino savo ankstesnio elgesio neigiamai, nesikrimto dėl padarytų veiksmų ir net neapgailestavo dėl įvykdytų nusikaltimų, todėl pirmos instancijos teismas pagrįstai nenustatė jokių jų atsakomybę lengvinančių aplinkybių.
20. Teisėjų kolegijos jau buvo minėta, kad pripažindamas nuteistuosius D. E., E. S., A. K., T. G., E. J., R. M. M. Š. kaltais dėl nusikaltimų, numatytų BK 181 straipsnyje, BK 145 straipsnyje ir, atskirais atvejais – BK 232 straipsnyje, padarymo apygardos teismas vertino jų veiksmus kaip idealiąją nusikaltimų sutaptį, todėl bendrindamas nuteistiesiems skundžiamu nuosprendžiu už pastarųjų veikų padarymą paskirtas bausmes taikė bausmių apėmimo būdą (BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktas). Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, taikant šį bausmių bendrinimo būdą, griežtesnė bausmė apima švelnesnes ir galutinė subendrinta bausmė prilygsta griežčiausiai iš paskirtų už atskiras nusikalstamas veikas bausmei. Nagrinėjamoje byloje griežčiausios bausmės visiems nuteistiesiems buvo paskirtos už pavojingiausios, BK 181 straipsnio atitinkamoje dalyje, numatytos veikos padarymą, todėl subendrinta skundžiamu nuosprendžiu jiems paskirta bausmė prilygo bausmei, paskirtai kiekvienam jų už turto prievartavimą. Taigi teisėjų kolegijai išteisinus nuteistuosius pagal kaltinimus pareikštus jiems dėl nusikaltimų, numatytų BK 145 straipsnio atitinkamoje dalyje, padarymo, ir konstatavus, kad už kitas veikas nuteistiesiems yra paskirtos teisingos ir proporcingos bausmės, galutinės D. E., E. S., A. K., T. G., E. J., R. M. M. Š. skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės dydis nesikeičia.
20.1. Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. spalio 26 d. nuosprendžiu D. E. pagal BK 181 straipsnio 3 dalį paskirta 6 metų laisvės atėmimo bausmė daliniu bausmių sudėjimo būdu bendrinama su Kauno apygardos teismo 2015 m. gruodžio 4 d. nuosprendžiu nuteistajam paskirta bausme (BK 63 straipsnio 4, 9 dalys).
20.2. Nuteistajam T. G. už nusikaltimų, numatytų BK 181 straipsnio 1 dalyje ir BK 232 straipsnyje (dėl grasinimo teisėjui V. M.); BK 181 straipsnio 3 dalyje ir BK 232 straipsnyje (dėl grasinimų teisėjui B. Z.) padarymą skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės bendrinamos bausmių apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesne (BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktas). Paskirtos bausmės ir Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. spalio 26 d. nuosprendžiu T. G. pagal BK 181 straipsnio 1 dalį (dėl grasinimo prokurorei D. V.) paskirta bausmė tarpusavyje bendrinamos daliniu bausmių sudėjimo būdu (BK 63 straipsnio 1, 4 dalys). Paskirta subendrinta bausmė daliniu bausmių sudėjimo būdu bendrinama su Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 17 d. nuosprendžiu nuteistajam paskirta bausme, kuri patikslinta Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 5 d. nutartimi.
20.3. Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. spalio 26 d. nuosprendžiu E. J. pagal BK 181 straipsnio 1 dalį (6 veikos) paskirtos bausmės tarpusavyje bendrinamos daliniu bausmių sudėjimo būdu (BK 63 straipsnio 1, 4 dalys). Paskirta subendrinta bausmė daliniu bausmių sudėjimo būdu bendrinama su E. J. Tauragės rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 26 d. nuosprendžiu ir Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 6 d. nuosprendžiu paskirtomis bausmėmis, kurios buvo subendrintos Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 17 d. nutartimi (BK 63 straipsnio 4, 9 dalys).
20.4. Nuteistajam A. K. už nusikaltimų, numatytų BK 181 straipsnio 1 dalyje ir BK 232 straipsnyje (dėl grasinimų Kauno apygardos administracinio teismo teisėjams) padarymą skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės bendrinamos bausmių apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę (BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktas). Paskirtos bausmės ir Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. spalio 26 d. nuosprendžiu A. K. pagal BK 181 straipsnio 1 dalį (dėl grasinimų UAB „Šiaulių kraštas“ darbuotojams) paskirta bausmė tarpusavyje bendrinamos daliniu bausmių sudėjimo būdu (BK 63 straipsnio 1, 4 dalys). Paskirta subendrinta bausmė daliniu bausmių sudėjimo būdu bendrinama su Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 31 d. nuosprendžiu nuteistajam paskirta bausme (BK 63 straipsnio 4, 9 dalys). Apeliaciniame skunde nuteistasis A. K. taip pat prašo įskaityti į jam paskirtos galutinės bausmės laiką, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 19 d. nuosprendžiu jam paskirtos ir atliktos bausmės dalį. Teisėjų kolegija atkreipia apelianto dėmesį į tai, kad pagal pastarąjį teismo nuosprendį jo atliktos bausmės dalis Kretingos rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 4 d. nuosprendžiu jau buvo įskaityta į jam paskirtos bausmės laiką, todėl tenkinti nuteistojo prašymą nėra jokio pagrindo.
20.5. Nuteistajam R. M. už nusikaltimų, numatytų BK 181 straipsnio 1 dalyje ir BK 232 straipsnyje (dėl grasinimų teisėjui N. M.) padarymą skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės bendrinamos bausmių apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę (BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktas). Paskirtos bausmės ir Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. spalio 26 d. nuosprendžiu R. M. pagal BK 181 straipsnio 3 dalį (dėl grasinimų teisėjui S. L.) paskirta bausmė tarpusavyje bendrinamos daliniu bausmių sudėjimo būdu (BK 63 straipsnio 1, 4 dalys). Paskirta subendrinta bausmė daliniu bausmių sudėjimo būdu bendrinama su Kauno apygardos teismo 2015 m. gruodžio 4 d. nuosprendžiu nuteistajam paskirta bausme (BK 63 straipsnio 4, 9 dalys).
20.6. Nuteistajam E. S. už nusikaltimų, numatytų BK 181 straipsnio 1 dalyje ir BK 232 straipsnyje, padarymą skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės bendrinamos bausmių apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę (BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktas). Paskirta bausmė bendrinama su 2015 m. spalio 19 d. Šiaulių apylinkės teismo ir 2015 m. lapkričio 9 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiais nuteistajam paskirtomis bausmėmis, kurios buvo subendrintos 2016 m. rugsėjo 30 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi (BK 63 straipsnio 4 dalimi, 9 dalimi).
20.7. Nuteistajam M. Š. skundžiamu nuosprendžiu pagal BK 181 straipsnio 1 dalį (3 veikos) ir pagal BK 145 straipsnio 1 dalį (dėl grasinimų teisėjai D. Š. surašant 2015 m. sausio 5 d. laišką) paskirtos bausmės tarpusavyje bendrinamos daliniu bausmių sudėjimo būdu (BK 63 straipsnio 1, 4 dalys). Paskirta bausmė daliniu bausmių sudėjimo būdu bendrinama su 2016 m. liepos 1 d. Pakruojo rajono apylinkės teismo nuosprendžiu, 2016 m. balandžio 5 d. Akmenės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu, 2016 m. balandžio 12 d. Radviliškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu, 2016 m. balandžio 27 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu, 2016 m. rugsėjo 1 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu nuteistajam M. Š. paskirtomis bausmėmis.
20.8. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad bendrindamas nuteistiesiems paskirtas bausmes, apygardos teismas nenurodė konkretaus galutinės nuteistiesiems skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės dydžio, tokiu būdu netiksliai taikydamas BK 63 straipsnio nuostatas. Prieš bendrindamas nuteistiesiems paskirtas bausmes su ankstesniais teismo nuosprendžiais jiems paskirtomis bausmėmis, pirmos instancijos teismas turėjo nurodyti kokio dydžio bausmė (subendrinta) kiekvienam kaltininkui yra paskirta skundžiamu nuosprendžiu ir tik po to, vadovaujantis BK 63 straipsnio 4, 9 dalimis, subendrinti šias bausmes su kitais teismo nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis. Pažymėtina ir tai, kad skundžiamame nuosprendyje taip pat yra netiksliai nurodoma BK 181 straipsnio 3 dalies redakcija. Šiuos netikslumus ištaisius bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu, jie nelaikomi esminiais.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi BPK 329 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,
nusprendžia:
Nuteistojo R. J. apeliacinį skundą atmesti.
Nuteistųjų D. E., A. K., E. S. apeliacinius skundus tenkinti iš dalies.
Panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. spalio 26 d. nuosprendžio dalį dėl D. E. nuteisimo pagal BK 145 straipsnio 2 dalį ir jam paskirtų bausmių subendrinimo.
Išteisinti D. E. pagal BK 145 straipsnio 2 dalį, nustačius, kad nepadaryta veika turinti šio nusikaltimo požymių.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4, 9 dalimis, Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. spalio 26 d. nuosprendžiu D. E. pagal BK 181 straipsnio 3 dalį (2007-06-28 įstatymo Nr. X-1233 redakcija) paskirtą 6 metų laisvės atėmimo bausmę daliniu bausmių sudėjimo būdu subendrinti su Kauno apygardos teismo 2015 m. gruodžio 4 d. nuosprendžiu nuteistajam paskirta bausme ir galutinę subendrintą bausmę paskirti laisvės atėmimą 7 (septyni) metams 6 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. spalio 26 d. nuosprendžio dalį dėl A. K. nuteisimo pagal BK 145 straipsnio 1 dalį (dėl grasinimo nužudyti Kauno apygardos administracinio teismo teisėjus), BK 145 straipsnio 1 dalį (dėl grasinimo nužudyti UAB „Šiaulių kraštas“ žurnalistus) ir jam paskirtų bausmių subendrinimo.
Išteisinti A. K. pagal BK 145 straipsnio 1 dalį (dėl grasinimo nužudyti Kauno apygardos administracinio teismo teisėjus), BK 145 straipsnio 1 dalį (dėl grasinimo nužudyti UAB „Šiaulių kraštas“ žurnalistus), nustačius, kad nepadarytos veikos, turinčios šių nusikaltimų požymių.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, bausmių apėmimo būdu subendrinti A. K. Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. spalio 26 d. nuosprendžiu pagal BK 181 straipsnio 1 dalį ir BK 232 straipsnį (dėl nepagarbos Kauno apygardos administracinio teismo teisėjams) paskirtas bausmes ir paskirti laisvės atėmimą 2 metams 8 mėnesiams.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtą bausmę daliniu bausmių sudėjimo būdu subendrinti su Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. spalio 26 d. nuosprendžiu pagal BK 181 straipsnio 1 dalį (dėl nusikalstamų veikų prieš UAB „Šiaulių kraštas“ žurnalistus) A. K. paskirta 3 metų laisvės atėmimo bausme ir subendrintą bausmę paskirti 4 metų laisvės atėmimą.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4, 9 dalimis, paskirtą subendrintą bausmę daliniu bausmių sudėjimo būdu subendrinti su Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 31 d. nuosprendžiu A. K. paskirta bausme ir galutinę subendrintą bausmę paskirti 14 (keturiolika) metų 6 mėnesių laisvės atėmimą, bausmę atliekant pataisos namuose.
Panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. spalio 26 d. nuosprendžio dalį dėl E. S. nuteisimo pagal BK 145 straipsnio 1 dalį ir jam paskirtų bausmių subendrinimo.
Išteisinti E. S. pagal BK 145 straipsnio 1 dalį, nustačius, kad nepadaryta veika, turinti šio nusikaltimo požymių.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, bausmių apėmimo būdu subendrinti E. S. Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. spalio 26 d. nuosprendžiu pagal BK 181 straipsnio 1 dalį ir BK 232 straipsnį paskirtas bausmes ir paskirti laisvės atėmimą 2 metams 3 mėnesiams.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4, 9 dalimis, daliniu bausmių sudėjimo būdu paskirtą bausmę subendrinti su 2015 m. spalio 19 d. Šiaulių apylinkės teismo ir 2015 m. lapkričio 9 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiais nuteistajam paskirtomis bausmėmis, kurios buvo subendrintos 2016 m. rugsėjo 30 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi, ir galutinę subendrintą bausmę paskirti 19 (devyniolika) metų 6 mėnesių laisvės atėmimą, pirmuosius 8 laisvės atėmimo bausmės metus nustatant atlikti kalėjime, likusią bausmės dalį nustatyti atlikti pataisos namuose.
Panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. spalio 26 d. nuosprendžio dalį dėl T. G. nuteisimo pagal BK 145 straipsnio 1 dalį (dėl grasinimo nužudyti teisėją V. M.), BK 145 straipsnio 1 dalį (dėl grasinimo nužudyti prokurorę D. V.), BK 145 straipsnio 2 dalį (dėl grasinimo nužudyti teisėją B. Z.) ir jam paskirtų bausmių subendrinimo.
Išteisinti T. G. pagal BK 145 straipsnio 1 dalį (dėl grasinimo nužudyti teisėją V. M.), BK 145 straipsnio 1 dalį (dėl grasinimo nužudyti prokurorę D. V.), BK 145 straipsnio 2 dalį (dėl grasinimo nužudyti teisėją B. Z.), nustačius, kad nepadarytos veikos, turinčios šių nusikaltimų požymius.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, bausmių apėmimo būdu subendrinti T. G. Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. spalio 26 d. nuosprendžiu pagal BK 181 straipsnio 1 dalį ir BK 232 straipsnį (dėl nepagarbos teisėjui V. M.) paskirtas bausmes ir paskirti 2 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, bausmių apėmimo būdu subendrinti T. G. Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. spalio 26 d. nuosprendžiu pagal BK 181 straipsnio 3 dalį (2007-06-28 įstatymo Nr. X-1233 redakcija) ir BK 232 straipsnį (dėl nepagarbos teisėjui B. Z.) paskirtas bausmes ir paskirti laisvės atėmimą 6 metams.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtas bausmes daliniu bausmių sudėjimo būdu subendrinti su Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. spalio 26 d. nuosprendžiu pagal BK 181 straipsnio 1 dalį (dėl nusikalstamos veikos prieš prokurorę D. V.) T. G. paskirta 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme ir subendrintą bausmę paskirti 7 metų laisvės atėmimą.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4, 9 dalimis, paskirtą subendrintą bausmę daliniu bausmių sudėjimo būdu subendrinti su Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 17 d. nuosprendžiu nuteistajam paskirta bausme, kuri patikslinta Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 5 d. nutartimi, ir galutinę subendrintą bausmę paskirti T. G. 18 (aštuoniolika) metų laisvės atėmimą, bausmę atliekant pataisos namuose.
Panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. spalio 26 d. nuosprendžio dalį dėl E. J. nuteisimo pagal BK 145 straipsnio 2 dalį (dėl grasinimo nužudyti antstolį T. U.), BK 145 straipsnio 1 dalį (dėl grasinimo nužudyti antstolę V. Š.), BK 145 straipsnio 1 dalį (dėl grasinimo nužudyti Pakruojo rajono apylinkės teismo teisėjus), BK 145 straipsnio 2 dalį (dėl grasinimo nužudyti Raseinių rajono apylinkės teismo teisėjus), BK 145 straipsnio 1 dalį (dėl grasinimo nužudyti mero pareigas Pakruojo rajono savivaldybėje einantį asmenį), BK 145 straipsnio 1 dalį (dėl grasinimo nužudyti UAB „Šiaulių kraštas“ žurnalistus).
Panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. spalio 26 d. nuosprendžio dalį dėl E. J. paskirtų bausmių subendrinimo.
Išteisinti E. J. pagal BK 145 straipsnio 2 dalį (dėl grasinimo nužudyti antstolį T. U.), BK 145 straipsnio 1 dalį (dėl grasinimo nužudyti antstolę V. Š.), BK 145 straipsnio 1 dalį (dėl grasinimo nužudyti Pakruojo rajono apylinkės teismo teisėjus), BK 145 straipsnio 2 dalį (dėl grasinimo nužudyti Raseinių rajono apylinkės teismo teisėjus), BK 145 straipsnio 1 dalį (dėl grasinimo nužudyti mero pareigas Pakruojo rajono savivaldybėje einantį asmenį), BK 145 straipsnio 1 dalį (dėl grasinimo nužudyti UAB „Šiaulių kraštas“ žurnalistus), nustačius, kad nepadarytos veikos, turinčios šių nusikaltimų požymius.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, daliniu bausmių sudėjimo būdu subendrinti E. J. Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. spalio 26 d. nuosprendžiu pagal BK 181 straipsnio 1 dalį (6 veikos) paskirtas bausmes ir paskirti subendrintą 3 (trys) metų laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4, 9 dalimis, paskirtą subendrintą bausmę daliniu bausmių sudėjimo būdu subendrinti su E. J. Tauragės rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 26 d. nuosprendžiu ir Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 6 d. nuosprendžiu paskirtomis bausmėmis, kurios buvo subendrintos Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 17 d. nutartimi, ir paskirti galutinę subendrintą 4 (ketveri) metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, bausmę atliekant pataisos namuose.
Panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. spalio 26 d. nuosprendžio dalį dėl R. M. nuteisimo pagal BK 145 straipsnio 2 dalį (dėl grasinimo nužudyti teisėją S. L.), BK 145 straipsnio 1 dalį (dėl grasinimo nužudyti teisėją N. M.) ir jam paskirtų bausmių subendrinimo.
Išteisinti R. M. pagal BK 145 straipsnio 2 dalį (dėl grasinimo nužudyti teisėją S. L.), BK 145 straipsnio 1 dalį (dėl grasinimo nužudyti teisėją N. M.), nustačius, kad nepadarytos veikos, turinčios šių nusikaltimų požymių.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, bausmių apėmimo būdu subendrinti R. M. Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. spalio 26 d. nuosprendžiu pagal BK 181 straipsnio 1 dalį ir BK 232 straipsnį (dėl nepagarbos teisėjui N. M.) paskirtas bausmes ir paskirti laisvės atėmimą 2 metams 3 mėnesiams.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtą bausmę daliniu bausmių sudėjimo būdu subendrinti su Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. spalio 26 d. nuosprendžiu pagal BK 181 straipsnio 3 dalį (2007-06-28 įstatymo Nr. X-1233 redakcija) (dėl nusikalstamos veikos prieš teisėją S. L.) R. M. paskirta 6 metų laisvės atėmimo bausme ir subendrintą bausmę paskirti 7 metų laisvės atėmimą.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4, 9 dalimis, paskirtą subendrintą bausmę daliniu bausmių sudėjimo būdu subendrinti su Kauno apygardos teismo 2015 m. gruodžio 4 d. nuosprendžiu nuteistajam paskirta bausme ir galutinę subendrintą bausmę paskirti 15 (penkiolika) metų laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.
Panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. spalio 26 d. nuosprendžio dalį M. Š. nuteisimo pagal BK 145 straipsnio 1 dalį (dėl grasinimo nužudyti teisėją D. Š. surašant 2014 m. spalio 13 d. laišką), BK 145 straipsnio 1 dalį (dėl grasinimo nužudyti teisėja V. R.), BK 145 straipsnio 1 dalį (dėl grasinimo nužudyti teisėją E. G.) ir jam paskirtų bausmių subendrinimo.
Išteisinti M. Š. pagal BK 145 straipsnio 1 dalį (dėl grasinimo nužudyti teisėją D. Š. surašant 2014 m. spalio 13 d. laišką), BK 145 straipsnio 1 dalį (dėl grasinimo nužudyti teisėja V. R.), BK 145 straipsnio 1 dalį (dėl grasinimo nužudyti teisėją E. G.), nustačius, kad nepadarytos veikos, turinčios šių nusikaltimų požymių.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, daliniu bausmių sudėjimo būdu subendrinti M. Š. Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. spalio 26 d. nuosprendžiu pagal BK 181 straipsnio 1 dalį (3 veikos) ir pagal BK 145 straipsnio 1 dalį (dėl grasinimo nužudyti teisėją D. Š. surašant 2015 m. sausio 5 d. laišką) paskirtas bausmes ir paskirti subendrintą 6 (šeši) metų laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4, 9 dalimis, paskirtą bausmę daliniu bausmių sudėjimo būdu subendrinti su 2016 m. liepos 1 d. Pakruojo rajono apylinkės teismo nuosprendžiu, 2016 m. balandžio 5 d. Akmenės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu, 2016 m. balandžio 12 d. Radviliškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu, 2016 m. balandžio 27 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu, 2016 m. rugsėjo 1 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu nuteistajam M. Š. paskirtomis bausmėmis ir paskirti galutinę subendrintą 20 (dvidešimt) metų laisvės atėmimo bausmę, bausmę atliekant pataisos namuose.
Likusią Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. spalio 26 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.