Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo teisėja Rūta Jankauskaitė-Jocė, sekretoriaujant Eglei Bunevičiūtei-Kostenko, dalyvaujant pareiškėjai A. Š.-Mickaitienei, pareiškėjos atstovei advokato padėjėjai B. Š., bankroto administratoriaus UAB „Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras“ atstovei E. K., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi bankrutuojančio asmens A. Š.-M. bankroto administratoriaus UAB „Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras“ prašymą dėl mokumo atkūrimo plano patvirtinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apylinkės teismas 2013 m. lapkričio 25 d. nutartimi iškėlė A. Š.-M. bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskyrė UAB „Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras“ ir nustatė 4 mėnesių terminą nuo nutarties įsiteisėjimo dienos, per kurį teismui turi būti pateiktas tvirtinti fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo plano projektas.

Fizinio asmens A. Š.-M. bankroto administratorius UAB „Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras“ 2015-03-03 pateikė teismui prašymą patvirtinti A. Š.-M. mokumo atkūrimo planą. Nurodė, kad kreditoriai nepritarė 2015-02-02 A. Š.-M. mokumo atkūrimo planui. Kreditoriai balsuodami prieš mokumo atkūrimo plano patvirtinimą nenurodė nė vieno plano projekto neatitikimo įstatymo normoms bei nenurodė dėl ko plano projektas turėtų būti tikslinamas. Dėl šių priežasčių bankroto administratorius kreipėsi į teismą su prašymu patvirtinti mokumo atkūrimo planą.

Teismo posėdžio metu A. Š.-M. prašė patvirtinti 2015-02-02 pateiktą mokumo atkūrimo planą. Nurodė, kad buvo susiradusi darbą (duomenys neskelbtini), tačiau per bandomąjį laikotarpį buvo atleista. Šiuo metu nedirba ir ieškosi darbo. Su AB SEB banku buvo sudariusi gyvybės kaupiamąjį draudimą, tačiau Compensa Vienna Insurance Group jai pasiūlė geresnes sąlygas, todėl nusprendė Compensa Vienna Insurance Group apsidrausti save ir nepilnametį vaiką. Už Compensa Vienna Insurance Group gyvybės draudimą moka po 150 Lt per mėnesį. Su AB SEB banku draudimo sutarties nenutraukė, nes nenorėjo prarasti anksčiau įmokėtų įmokų, todėl bankas pasiūlė pakeisti draudimo sąlygas ir palikti kaupiamą draudimą vaiko mokslams. Už šį draudimą moka po 50 Lt kas mėnesį. Už šiuos draudimus yra mokama iš nepilnamečio vaiko išlaikymui skirtų lėšų.

Teismo posėdžio metu A. Š.-M. atstovė advokato padėjėja B. Š. nurodė, kad mokumo atkūrimo planas yra pakoreguotas atsižvelgiant į 2014-09-11 Kauno apygardos teismo nutartį, t.y. dėl turto pardavimo kainos – yra padarytas nekilnojamojo turto vertinimas. Bankroto proceso trukmė pratęsta iki 3,5 metų. Numatyti maksimalią 5 metų bankroto terminą nėra galimybių, nes tai tik padidintų bankroto administratoriaus išlaidas. A. Š.-M. siekia aktyviais veiksmais atkurti savo nemokumą. Pareiškėjos turtinė padėtis šiuo metu yra pablogėjusi, nes ji nedirba ir šiuo metu tvarkosi pašalpą darbo biržoje. Su sutuoktinio pajamomis, jos turtinė padėtis nepagerėjo. Pareiškėja sieks vykdyti individualią veiklą. Pareiškėjos būtinieji poreikiai taip pat nepasikeitė.

Teismo posėdžio metu bankroto administratoriaus UAB „Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras“ atstovė E. K. prašė patvirtinti mokymo atkūrimo planą. Nurodė, kad bankroto administravimo išlaidos ir bankroto administratoriaus atlyginimas yra paskaičiuotas remiantis įmonių bankroto procedūrų praktika. Bankroto administratorius pelno siekiantis juridinis asmuo teikianti bankroto administravimo paslaugas. Prie fizinių asmenų bankroto bylos dirba mažiausia trys asmenys – buhalteris, teisininkas, ir administratorius. Bankroto administratorius nusistatė įstatymų leidžiamą 15 procentų išlaidas.

Suinteresuoti asmenys UAB „Būsto valda“, AB „Kauno energija“, UAB „Būsto paskolų draudimas“, S. V., R. S., AB „DNB bankas“, E. A., UAB „Kauno vandenys“, UAB „Kauno švara“, AB „Lietuvos dujos tiekimas“, AB LESTO į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką pranešta.

Bankrutuojančio fizinio asmens A. Š.-M. mokumo atkūrimo planas netvirtintinas ir byla nutrauktina.

Fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau ir FABĮ) paskirtis – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinio asmens, ūkininko ar kito fizinio asmens, kuris verčiasi individualia veikla, mokumą užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros (1 str. 1 d.). Šiuo įstatymu sudaromos sąlygos fiziniams asmenims, iš esmės pablogėjus jų finansinei būklei, per protingą terminą pagal galimybes tenkinti kreditorių reikalavimus ir, pasibaigus šiam terminui, įstatyme nustatytomis sąlygomis būti atleistiems nuo tolimesnio skolų mokėjimo, t. y. atkuriamas jų mokumas ir užtikrinamas kreditorių reikalavimų tenkinimas nustatyta tvarka. Fizinių asmenų bankroto įstatymu iš esmės siekiama sukurti efektyvų teisinį mechanizmą, sudarantį sąlygas atkurti fizinio asmens mokumą, užtikrinti kreditorių reikalavimų tenkinimą įstatymo nustatyta tvarka, tuo pačiu išlaikyti teisingą kreditorių ir skolininko interesų pusiausvyrą. Šių tikslų įgyvendinimo sėkmė didžiąja dalimi priklauso nuo sudaryto mokumo atkūrimo plano ir jo įgyvendinimo. Mokumo atkūrimo plane numatomas ne tik skolininkui priklausančio turto pardavimas bei lėšų paskirstymas, tačiau taip pat turi būti numatomos ir kitos priemonės, skirtos fizinio asmens mokumui atkurti. Sąžiningo fizinio asmens mokumą galima siekti atkurti įvairiomis priemonėmis, t. y. tiek pakeičiant fizinio asmens prievoles kreditoriams (atidedant reikalavimų vykdymo terminus, nurašant dalį ar visus reikalavimus, pakeičiant piniginę prievolę kita prievole) mokumo atkūrimo plane nustatyta tvarka (FABĮ 7 str. 1 d. 11 p., 24 str. 4 p.), tiek fiziniam asmeniui dedant pastangas subalansuoti savo pajamas ir išlaidas dirbant arba užsiimant kita pajamų duodančia veikla (FABĮ 16 str. 10 p.). Būtent parengtame mokumo atkūrimo plane konkretizuojamos fizinio asmens mokumo atkūrimo priemonės ir jų įgyvendinimo tvarka. Pažymėtina, kad numatomos priemonės turi būti realios, galinčios padėti pasiekti didesnį kreditorių reikalavimų patenkinimą, kartu užtikrinančios asmens, kuriam keliama bankroto byla, galimybę patenkinti minimalius būtinus poreikius. Taigi vienas svarbiausių momentų fizinio asmens bankroto procedūroje yra mokumo atkūrimo plano parengimas ir jo tvirtinimas (Kauno apygardos teismo nutartis 2014-08-27 civilinės bylos Nr. 2S-1969-658/2014, Kauno apygardos teismo nutartis 2014-11-19 civilinės bylos Nr. 2S-2464-555/2014 ir kt.).

Motyvuojamoji dalis

Iš bylos duomenų nustatyta, kad Kauno apylinkės teismas 2013-11-25 iškėlė A. Š.-M. bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskyrė UAB „Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras“ ir nustatė 4 mėnesių terminą nuo nutarties įsiteisėjimo dienos, per kurį teismui turi būti pateiktas tvirtinti fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo plano projektas (2 t. b.l. 64-70). Kauno apylinkės teismas 2014 m. vasario 13 d. nutartimi patvirtino pareiškėjos kreditorius ir jų finansinių reikalavimų sąrašą (3 t. b.l. 135). 2014 m. vasario 20 d., 2014 m. vasario 27 d. ir 2014 m. kovo 14 d. Kauno apylinkės teismas nutartimis papildomai patvirtino pareiškėjos kreditorius ir jų finansinių reikalavimų sąrašus (3 t. b.l 172, 4 t. b.l. 15, 30-31). Kauno apylinkės teismas 2014 m. gegužės 26 d. nutartimi patvirtino 2014-02-28 pateiktą pareiškėjos mokumo atkūrimo planą (5 t. b.l. 14-19). 2014 m. rugsėjo 11 d. Kauno apygardos teismas nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-1803-343/2014, Kauno apylinkės teismo 2014 m. gegužės 26 d. nutarties dalį dėl A. Š.-M. mokumo atkūrimo plano patvirtinimo panaikino ir klausimą dėl mokumo atkūrimo plano patvirtinimo perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (5 t. b.l. 73-79).

2015 m. vasario 26 d. A. Š.-M. kreditorių susirinkime buvo nepritarta patikslintam ir papildytam A. Š.-M. mokumo atkūrimo planui, kreditoriai, kurie turi 95,28 proc. patvirtintų kreditinių reikalavimų sumos, balsavo prieš (6 t. b.l. 69-70), todėl bankroto administratorius dėl šio plano patvirtinimo kreipėsi į teismą, nurodęs, jog kreditoriai nesutinka su nustatyta bankroto proceso trukme, administravimo išlaidomis, taip pat su A. Š.-M. atžvilgiu nustatyta jos būtinųjų poreikių tenkinimo suma. Bankroto administratorius pažymėjo, kad kreditoriai balsuodami prieš mokumo plano patvirtinimą nenurodė nė vieno plano projekto neatitikimo įstatymo normoms, bei kodėl pateiktas projektas turi būti tikslinamas.

Fizinių asmenų bankroto įstatymo 8 str. 3 d. numato, kad jeigu kreditorių susirinkimas nepritaria plano projektui nenurodydamas priežasčių arba dėl priežasčių, nesusijusių su plano projekto tikslinimu pagal šio įstatymo 7 str. nustatytus reikalavimus, plano projektas pateikiamas teismui šio straipsnio 4 ir 5 d. nustatyta tvarka. Pagal LR fizinių asmenų bankroto įstatymo 8 str. 8 d. šio straipsnio 3 d. nurodytu atveju teismas gali patvirtinti planą, atsižvelgdamas į bankroto administratoriaus išvadą ir įvertinęs nemokaus fizinio asmens bei jo kreditorių teises ir teisėtus interesus. Šiuo atveju bankroto administratorius pateiktoje išvadoje (6 t. b.l. 102) nurodo, kad pateiktas planas gali būti įgyvendinamas, jis atitinka teisės aktų reikalavimus. Teismo posėdžio metu bankroto administratoriaus atstovė savo išvadą palaikė, nurodė, kad pateiktas planas atitinka LR fizinių asmenų bankroto įstatymo ir teisės aktų reikalavimus, kreditoriai jokių pasiūlymų, kaip turėtų būti tikslinamas planas nepateikė, nenurodė konkrečių plano neatitikimo teisės aktų reikalavimams pagrindų. Dėl šių priežasčių prašė patvirtinti mokumo atkūrimo planą, kaip atitinkantį realią fizinio asmens finansinę būklę.

Pažymėtina, kad mokumo atkūrimo plane turi būti nurodyta įvairi informacija, kuri leistų spręsti, kaip skolininkas ketina atsiskaityti su kreditoriais bankroto procedūrų metu, kokios yra kreditorių daromos nuolaidos, kokios planuojamos bankrutuojančio asmens pajamos ir išlaidos, administravimo išlaidos, turto realizavimo tvarka, bankrutuojančio asmens asmeniniams poreikiams ir jo išlaikomiems asmenims skiriamos lėšos ir pan. Tik nuo asmens, kuriam yra iškelta bankroto byla, sąžiningų pastangų priklauso bankroto plano įvykdymo sėkmingumas, o tuo pačiu fizinių asmenų bankroto įstatymu siekiamų tikslų įgyvendinimas. Tai pirmiausiai reiškia, jog pats fizinis asmuo, kuris kreipiasi, kad jam būtų iškelta bankroto byla, privalo būti aktyvus, sąžiningai naudotis jam bankroto įstatymo suteiktomis teisėmis, o tuo pačiu ir sąžiningai vykdyti įstatymo jam nustatytas pareigas (FABĮ 16 str.). Asmeniui, kuriam iškelta bankroto byla, nebendradarbiaujant ir nesiekiant maksimalaus galimo kreditorių reikalavimų patenkinimo, bankroto procesas nebus rezultatyvus, iš esmės nebus užtikrintas kreditorių interesų gynimas, o tuo pačiu pažeista skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyra (Kauno apygardos teismo nutartis 2015-02-17 civilinės bylos Nr. e2S-531-260/2015).

Fizinio asmens bankroto procese yra sudaromas planas, kuriame numatomas ne tik skolininkui priklausančio turto pardavimas bei lėšų paskirstymas, tačiau taip pat turi būti numatomos ir priemonės skirtos fizinio asmens mokumui atkurti (persikvalifikavimas, įsidarbinimas ir kitos) (LR fizinių asmenų bankroto įstatymo 7 str.). Pateiktame plane nurodoma, kad lėšos būtiniesiems poreikiams patenkinti sudaro 359,13 Eur. A. Š.-M. mokėjimo atkūrimo plane, bei teismo posėdyje nurodė, kad ji šiuo metu nedirba, naudojasi sutuoktinio gaunamomis pajamomis, kurias sudaro 343,22 Eur sutuoktinio darbo užmokestis ir 78,20 Eur šalpos išmoka (6 t. b.l. 30-33). Jų bendros šeimos pajamos sudaro 702,35 Eur. Būtiniesiems poreikiams skirtų lėšų susimažinti negali, nes pardavus vienintelį nekilnojamąjį turtą, bus priversta su nepilnamečiu vaiku nuomotis būstą, dėl to patirs nuomos ir būsto išlaikymo išlaidas. Jau šiuo metu skirtų 72,40 Eur lėšų būsto išlaikymui nepakanka, nes kas mėnesį lieka neapmokėtas likutis, todėl būsto išlaikymo išlaidos dengia iš sutuoktinio pajamų. Mokumo atkūrimo plano dalyje, skirtoje A. Š.-M. mokumui atkurti yra nurodoma, kad ji šiuo metu nedirba, tačiau yra įgijusi buhalterio profesinę kvalifikaciją. Nepavykus artimiausiu metu įsidarbinti planuoja vykdyti individualią veiklą susijusią su buhalterio profesija arba bandys persikvalifikuoti ir ieškotis darbo pagal kitą specialybę.

A. Š.-M. jauna, darbingo amžiaus, bylos duomenimis neturinti jokių sveikatos problemų trukdančių jai gauti ar bent jau imtis aktyvių veiksmų siekiant gauti didesnes pajamas. 2015-03-02 A. Š.-M. buvo įsidarbinusi (duomenys neskelbtini) ir darbdavys įsipareigojo kas mėnesį mokėti 435 Eur darbo užmokestį, tačiau 2015-04-30 (duomenys neskelbtini) darbo sutartį nutraukė. Teismo posėdžio metu skolininkė pripažino, kad ji nesiaiškino, dėl ko darbo sutartis buvo nutraukta ir kuo jos darbas darbdaviui neįtiko, o tai teismo nuomone rodo bankrutuojančio asmens tam tikrą pasyvumą ir abejingumą įsitvirtinti darbo rinkoje. Pažymėtina, kad A. Š.-M.įsidarbinus (duomenys neskelbtini) bankroto administratorius nurodė, kad jos turtinė padėtis nepasikeitė, gaunamas darbo užmokestis neviršija kiekvieną mėnesį fizinio asmens būtiniesiems poreikiams tenkinti reikalingos piniginių lėšų sumos (6 t. b.l. 120). Tai reiškia, kad nors bankrutuojantis asmuo ir įsidarbintų, vis tiek visos gaunamos piniginės lėšos pirmiausia būtų skiriamos jo būtiniesiems poreikiams tenkinti, o ne tam, kad maksimaliai patenkinti galimus kreditorių reikalavimus. A. Š.-M. savo atkūrimo plane nurodo, kad nepavykus įsidarbinti, ji planuoja vykdyti individualią veiklą, tačiau negalėjo atsakyti, kodėl per beveik pusantrų metų nuo bankroto bylos iškėlimo nedėjo pastangų šiam tikslui įgyvendinti. Todėl teismas laiko nepagrįstu pareiškėjos atstovės nurodytą aplinkybę, kad A. Š.-M. siekia aktyviais veiksmais atkurti savo nemokumą. Taip pat pareiškėja savo nepilnametį vaiką yra apdraudusi dviem gyvybėm draudimais ir kas mėnesį už abu moka 57,92 Eur įmokų (6 t. b.l. 86-87). Tačiau įvertinus jos finansines galimybes, abejotina ar lėšos skiriamos tapatiems (kaupiamiesiems) draudimams visa apimtimi, gali būti priskiriamos būtiniesiems vaiko poreikiams tenkinti ir ar šią sumą atskaičiavus iš vaiko išlaikymui skirtų piniginių lėšų lieka pakankama suma užtikrinti bent jau minimalius būtinuosius vaiko poreikius.

A. Š.-M. nurodė, kad kreditoriams kas mėnesį skirs 8,69 Eur, o bankroto administratoriaus atlyginimui sumokėti skirs dvigubai didesnę sumą, t.y. 17,38 Eur. Tokiu būdu numatoma skolininkės ketinama mokėti kreditoriams suma per visą laikotarpį (numatoma mokymo atkūrimo plano įgyvendinimo trukmė 42 mėnesiai) tesudarytų 364,98 Eur. Kaip nustatyta, pareiškėja net ir įsidarbinusi, pirmiausia planuoja patenkinti savo būtiniausius poreikius, o ne siekti maksimalaus galimų kreditorių reikalavimų patenkinimo. Vien ši aplinkybė sudaro pagrindą abejoti, ar pareiškėja siekia maksimalaus galimo kreditorių reikalavimų patenkinimo ir leidžia daryti tikėtiną prielaidą, kad bankroto procesas nebus rezultatyvus, iš esmės nebus užtikrintas kreditorių interesų gynimas, o tuo pačiu pažeista skolininkės ir jos kreditorių interesų pusiausvyra. Pažymėtina, kad bankroto bylos iškėlimo tikslas FABĮ prasme yra ne nurašyti ar anuliuoti fizinio asmens skolas, bet atkurti fizinio asmens mokumą, kad jis, vykdydamas patvirtintą planą, galėtų patenkinti kreditorių reikalavimus. Nors įstatymas nenumato pareigos bankrutuojančiam asmeniui patenkinti kreditorių finansinius reikalavimus pilna apimtimi, tačiau jis turi imtis aktyvių veiksmų siekdamas maksimalaus galimo kreditorių reikalavimo patenkinimo.

Kaip matyti iš A. Š.-M. mokumo atkūrimo plano, administravimo išlaidos per visą mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo trukmę sudaro 2901,99 Eur + 2172,15 Eur, t.y. 15 % nuo parduoto turto vertės (6 t. b.l. 76-77). Įstatymas numato maksimalią bankroto administratoriaus atlyginimo išlaidų sumą, be to, ji turi būti detalizuota (FABĮ 7 straipsnio 1 dalies 7 punktas, 22 straipsnis). Teismo nuomone, 2901,99 Eur +15 % nuo parduoto turto vertės administravimo išlaidos, reikalingos bankroto procedūrų vykdymui po mokumo atkūrimo plano patvirtinimo, yra visiškai neadekvačios administratoriaus atliekamam darbui šioje bankroto byloje. Vertinant šias išlaidas, svarbiomis aplinkybėmis laikytina tai, kad po bankroto bylos iškėlimo, pareiškėja nevykdo jokios individualios ir/ar ūkinės veiklos, vienintelis jos turtas – įkeistas butas, esantis Kauno mieste, pareiškėja neturi debitorių, administratorius neginčija jokių jos sudarytų sandorių. Nustatant neadekvačią administravimo apimtims, ekonomiškai nepagrįstą, per didelę administravimo išlaidų sąmatą, kyla grėsmė kreditorių reikalavimų patenkinimui. Mokumo atkūrimo plano 24 punkte esančioje lentelėje įkainiai yra niekuo nepagrįsti. Abejotina, kad bankroto administratoriui per visą plano atkūrimo laikotarpį bankroto procedūroms atlikti bus reikalinga 1420,53 Eur transporto išlaidų ar 872,91 Eur gautų lėšų panaudojimų ir apskaitos tvarkymo, banko mokesčių išlaidų. Teismo posėdžio metu bankroto administratoriaus atstovė negalėjo plačiau paaiškinti kodėl nurodytos būtent tokios sumos, nurodydama, kad išlaidos numatytos remiantis įmonių bankroto administratoriaus patirtų išlaidų praktika. Pažymėtina, kad A. Š.-M. teismo posėdyje pripažino, jog nesvarstė galimybės pasirinkti kito administratoriaus, kuris galbūt būtų sutikęs vykdyti bankroto procedūrą už mažesnę sumą, nes anot pareiškėjos, ji nenorėjo blaškytis. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismas laiko, kad bankroto administratoriaus išlaidos per visą mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo trukmę yra akivaizdžiai per didelės.

2014-09-11 Kauno apygardos teismas nutartyje, civilinės bylos Nr. 2S-1803-343/2014, pažymėjo, kad kreditorių reikalavimams tenkinti skirta suma gali būti padidinama būtinųjų poreikių tenkinimui reikalingų sumų ir bankroto administravimo išlaidų sumažinimo sąskaita. Tačiau kaip matyti iš mokymo atkūrimo plano, pareiškėja nesusimažino savo būtinųjų poreikių, bankroto administravimo išlaidos taip pat nebuvo sumažintos, bet priešingai – jos padidėjo padidinus mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo trukmę.

A. Š.-M. mokumo atkūrimo plane numatė 42 mėnesių terminą bankroto procedūroms atlikti. Pareiškėjos atstovė nurodė, kad nustačius maksimalų įstatyme nustatytą terminą, tik padidėtų bankroto administratoriaus išlaidos, o kreditoriams tai būtų nenaudinga. Teismui konstatavus, kad mokumo atkūrimo plane nenumatytos priemonės fizinio asmens mokumui atkurti, o siekiama tik parduoti vienintelį nekilnojamąjį turtą ir patenkinti būtinuosius pareiškėjos poreikius, net ir nustačius maksimalų 5 metų bankroto proceso trukmės terminą, jis nagrinėjamoje byloje neturėtų jokios teigiamos įtakos bankroto procesui ir kreditorių reikalavimų tenkinimo galimybėms.

Teismo vertinimu toks siūlomas bankroto procesas yra išimtinai palankus skolininkei ir užtikrinantis tik jos interesų apsaugą. Kaip minėta, įstatymas nenumato pareigos bankrutuojančiam asmeniui patenkinti kreditorių finansinius reikalavimus pilna apimtimi, tačiau numato pareigą imtis aktyvių veiksmų siekiant maksimalaus galimo kreditorių reikalavimo patenkinimo. Nagrinėjamu atveju, aukščiau nustatytų aplinkybių visuma, leidžia daryti išvadą, kad kreditorinių reikalavimų padengimo dalis būtų mažesnė nei vykdant priverstinį išieškojimą iš hipoteka įkeisto turto, kadangi šiuo atveju iš lėšų, gautų pardavus turtą, būtų atskaitoma pakankamai ženkli dalis administravimo išlaidoms padengti. Turto pardavimas bankroto proceso metu neturėtų būti laikomas pakankama priemone skolininkės mokumui atkurti. Kita vertus, bankroto procedūros nėra būtinos vien tik realizuoti skolininkei priklausantį turtą. Asmeniui, kuriam iškelta bankroto byla, nesiekiant maksimalaus galimo kreditorių reikalavimų patenkinimo, bankroto procesas nebus rezultatyvus, nebus užtikrintas kreditorių interesų gynimas.

Mokumo atkūrimo plano projektą ruošia bankrutuojantis fizinis asmuo, o teismas tegali jį patvirtinti arba ne, tačiau negali plano keisti (FABĮ 8 str.). Planas yra vientisas dokumentas, skirtingos plano dalys gali būti susijusios viena su kita tokiu būdu, kad kurios nors dalies pakeitimas iš esmės pakeistų bankrutuojančio fizinio asmens valią ir dėl kitų dalių nuostatų – pavyzdžiui, nustačius kitokį plano įgyvendinimo terminą arba administravimo išlaidoms skiriamą fizinio asmens piniginių lėšų dalį, gali pakisti fizinio asmens ketinimai dėl priemonių, skirtų mokumui atkurti (persikvalifikavimas, įsidarbinimas ir kt.), dėl išlaidų būtiniems poreikiams dydžio ir pan. Teismui konstatavus, kad bankrutuojančios A. Š.-M. mokumo atkūrimo planas neužtikrina kreditorių ir skolininkės teisingos interesų pusiausvyros, jame nėra nustatyta priemonių fizinio asmens mokumui atkurti, bankrutuojančiam asmeniui nėra numatyta jokių pareigų imtis aktyvių veiksmų siekiant maksimalaus galimo kreditorių reikalavimo patenkinimo, mokumo atkūrimo planas netvirtintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 - 291 straipsniais, Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo 8 straipsniu, 10 straipsniu, teismas

nutaria:

A. Š.-M., a.k. (duomenys neskelbtini) 2015 m. vasario 2 d. mokumo atkūrimo plano netvirtinti.

A. Š.-M., a.k. (duomenys neskelbtini) bankroto bylą nutraukti.

Bankroto administratorių UAB „Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras“ įpareigoti supažindinti kreditorius su priimta nutartimi.

Nutartis per 7 dienas nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.