Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Erinijos Kazlauskienės, Almanto Padvelskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Giedrės Seselskytės,

teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovės M. I. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 8 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės AB „Klaipėdos energija“ ieškinį atsakovei M. I., tretieji asmenys L. S., O. B., V. S. (V. S.) dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

ieškovė kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš atsakovės 1756,30 Eur skolą, 75,49 Eur delspinigių, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.Nurodė, kad atsakovei M. I. (buvusi pavardė B.) nuosavybės teise priklauso 64/100 dalys buto su rūsiu, esančio (duomenys neskelbtini). Su atsakove atskira rašytinė energijos pirkimo-pardavimo sutartis nesudaryta, tačiau jos butas yra prijungtas prie energijos tiekimo tinklų, todėl sutartis laikoma sudaryta. Nurodė, kad name, kuriame yra atsakovei nuosavybės teise priklausantis butas, suvartoti šilumos kiekiai yra paskirstomi kiekvienam vartotojui. Atsakovė nemokėjo už suvartotą šilumos energiją, jos skola už laikotarpį nuo 2011 m. rugsėjo mėn. iki 2015 m. rugsėjo mėn. yra 1756,30 Eur. Taip pat ieškovė nurodė, kad atsakovė yra skolinga 75,49 Eur delspinigių, šiuos delspinigius ieškovė prašė priteisti už paskutines 180 dienų, t. y. ieškinio senaties ribose.Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016-06-08 sprendimu ieškinį tenkino. Priteisė iš atsakovės M. I. 1756,30 Eur skolą, 75,49 Eur delspinigius, 5 procentus metines palūkanas nuo priteistos 1831,79 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2016-02-08 dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 111 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ieškovei AB „Klaipėdos energija“.Nurodė, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2015-03-12 sprendime, civilinėje byloje Nr. 2-1094-122/2015 nurodė, kad M. I. ir L. S. buvo sudariusios žodinę nuomos sutartį, tačiau nenustatyta, kad jos būtų susitarusios dėl nuomininkės – L. S. atsiskaitymo už sunaudotą šilumos energiją. Atsakovė sudarytos su L. S. nuomos sutarties neįregistravo įstatymų nustatyta tvarka viešame registre, todėl negali panaudoti šios sutarties prieš trečiuosius asmenis, tarp jų ir prieš ieškovę. Pažymėjo, kad atsakovė turi teisę kreiptis į teismą bendra įstatymo nustatyta tvarka ir reikalauti nuostolių atlyginimo iš trečiųjų asmenų, tačiau nagrinėjamu atveju atsakovės ir kitų asmenų susitarimai neeliminuoja jos atsakomybės ieškovei dėl atsiskaitymo už suteiktas paslaugas jos nuosavybei. Apeliaciniu skundu atsakovė prašo 2016-06-08 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartį panaikinti ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo.Nurodo, kad teismas privalėjo vadovautis CK 6.579 straipsnio 2 dalimi, 1.71 straipsniu, nes vadovaujantis nurodytomis nuostatomis naudojimo teisė perėjo trečiajam asmeniui L. S., apie tai AB „Klaipėdos energijai“ buvo žinoma. Teismui pateikti įrodymai, kad ji įsipareigojo apmokėti visas komunalines paslaugas, bet teismui jie nebuvo pateikti prie bylos medžiagos ir neišnagrinėti. Taip pat išnagrinėtoje byloje Nr. 2-1094-122/2015 trečiasis asmuo L. S. savo valia sudaryti buto nuomos sutartį išreiškė ne tik žodžiais, bet ir konkliudentiniais veiksmais, nes butu naudojosi nuo 2011 metų, sumokėjo dalį mokesčių už komunalines paslaugas, tačiau teismas šių aplinkybių nevertino. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė atstovas advokatas S. Č. prašo skundą atmesti. Nurodo, kad nors su atsakove atskira rašytinė energijos pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo pasirašyta, tačiau jos butas yra prijungtas prie energijos tiekimo tinklų, todėl sutartis laikoma sudaryta ir savininkas, o ne naudotojai, privalo mokėti už šilumos energiją. Pažymi, kad pagal CK 6.389 straipsnio 2 dalį, šilumos energiją, šaltą bei karštą vandenį, dujas abonentas gali perduoti kitam asmeniui (subabonentui) tik tuo atveju, kai energijos tiekimo įmonė sutinka, o pagal CK 6.389 straipsnio 3 dalį, šio straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytais atvejais atsakingas pagal energijos pirkimo–pardavimo sutartį energijos tiekimo įmonei lieka abonentas. M. I. nesudarė su AB „Klaipėdos energija“ sutarties dėl pareigos mokėti už šilumos energiją perdavimo faktiniams naudotojams, dėl to net nesikreipė į AB „Klaipėdos energija“, todėl yra atsakinga už apmokėjimą. Taip pat nurodo, kad iš pateikto Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-03-12 sprendimo (civilinė byla Nr. 2-1094-122/2015) matyti tik, kad tretieji asmenys L. S. ir V. S. faktiškai naudojosi butu (duomenys neskelbtini), tačiau toje byloje teismas nesprendė klausimo dėl apmokėjimo už šilumos energiją, todėl 2015-03-12 sprendimas neturi jokios įtakos šiai bylai.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis), bylą nagrinėja neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis, t. y. jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Atsižvelgiant į tai, kad šalys savo argumentus yra išdėsčiusios procesiniuose dokumentuose, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad teisingo bylos išnagrinėjimo tikslas šiuo atveju gali būti pasiektas ir rašytinio proceso priemonėmis (CPK 321 straipsnio 1 dalis).Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro teismo sprendimo, kuriuo ieškovei iš atsakovės priteista skola už šilumos energiją, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Nustatyta, kad atsakovei nuosavybės teise priklauso 64/100 dalys buto su rūsiu, esančio (duomenys neskelbtini). Ieškovė tiekė šilumos energiją ir karštą vandenį minėtam butui. Atsakovė laikotarpiu nuo 2011 m. rugsėjo mėn. iki 2015 m. rugsėjo mėn. neatsiskaitė už ieškovės suteiktas paslaugas. Atsakovės įsiskolinimą ieškovei sudaro 1756,30 Eur skola, 75,49 Eur delspinigiai. Byloje duomenų apie tai, kad šios sumos būtų sumokėtos, nėra. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2015-03-12 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1094-122/2015 nusprendė iškeldinti L. S., V. S., nepilnametę O. S. su visais jiems priklausančiais daiktais iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), ir grąžinti patalpas savininkei M. I..Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.). Teisėjų kolegija pritaria esminei daliai teismo sprendime nurodytų motyvų.Pirmosios instancijos teismas tenkino ieškovės ieškinį motyvuodamas tuo, kad būtent atsakovei, kaip buto dalies savininkei kyla pareiga atsiskaityti su ieškove už ieškovės suteiktas šilumos energijos paslaugas.Atsakovė su sprendimu nesutinka, argumentuoja, kad trečiasis asmuo L. S. savo valia sudaryti buto nuomos sutartį išreiškė ne tik žodžiais, bet ir konkliudentiniais veiksmais, nes butu naudojosi nuo 2011 metų, sumokėjo dalį mokesčių už komunalines paslaugas, tačiau teismas šių aplinkybių nevertino. Šis argumentas atmestinas kaip nepagrįstas. CK 6.389 straipsnyje nustatyta, kad abonentas, neviršydamas leistinos naudoti galios, be elektros energijos tiekimo įmonės sutikimo turi teisę iš jos priimtą elektros energiją perduoti kitam asmeniui (subabonentui). Šilumos energiją, šaltą bei karštą vandenį, dujas abonentas gali perduoti kitam asmeniui (subabonentui) tik tuo atveju, kai energijos tiekimo įmonė sutinka. CK 6.389 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytais atvejais atsakingas pagal energijos pirkimo-pardavimo sutartį energijos tiekimo įmonei lieka abonentas.Byloje nėra duomenų, kad atsakovė sudarė su AB „Klaipėdos energija“ sutartį dėl pareigos mokėti už šilumos energiją perdavimo faktiniams naudotojams, todėl pagal nustatytą reglamentavimą turi pareigą mokėti mokesčius už komunalines paslaugas, kaip buto (duomenys neskelbtini), dalies savininkė. Tai, kad trečiasis asmuo butu naudojosi nuo 2011 metų, sumokėjo dalį mokesčių už komunalines paslaugas, neatleidžia atsakovės, kaip buto dalies savininkės, nuo pareigos mokėti komunalinius mokesčius. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CK 6.478 straipsnio 1 dalies nuostatas, nuomos sutartis ilgesniam kaip vienerių metų terminui turi būti rašytinė, o pagal CK 6.478 straipsnio 2 dalį nekilnojamųjų daiktų nuomos sutartis, sudaryta ilgesniam kaip vienerių metų terminui, prieš trečiuosius asmenis gali būti panaudota tik tuo atveju, jeigu ji įstatymų nustatyta tvarka įregistruota viešame registre.Atsakovė nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė duomenų, kad tarp M. I. ir trečiųjų asmenų L. S. ir V. S. faktiškai susiklostę buto naudojimo teisniai santykiai buvo išviešinti viešame registre, todėl atsakovės nurodomas nuomos faktas negali būti panaudoti prieš ieškovę AB „Klaipėdos energija“.Atkreiptinas apeliantės dėmesys, kad apeliantei manant, jog tretieji asmenys turėjo pareigą mokėti už jai priklausančios buto dalies sunaudotą šilumos energiją, įvykdžiusi pareigą ieškovei, apeliantė turi teisę kreiptis į teismą CPK nustatyta tvarka dėl nuostolių priteisimo iš trečiųjų asmenų. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų, kaip teisiškai nereikšmingų procesinei bylos baigčiai, teisėjų kolegija nepasisako.Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą sprendimą (CPK 328 straipsnis), kurio naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.