Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2015-05-25 · Administracinė byla Nr. I-7370-790/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2015-05-25
Bylos Nr.
I-7370-790/2015
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-01257-2015-6
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Marius Bajoras
Pareiškėjas
R. B.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo
Kategorijos
  • 15.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-7370-790/2015Proceso Nr. 3-61-3-01257-2015-6Procesinio sprendimo kategorija: 15.2.3.2 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. gegužės 25 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Marius Bajoras rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. B. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos priteisimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas R. B. skundu (t. 1 b. l. 1-4), kurį 2015-03-10 patikslino (t. 1 b. l. 11), kreipėsi į teismą, prašydamas iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K), priteisti 30 000 EUR neturtinės žalos už laikotarpį nuo 2012-01-15 iki 2015-02-10. Nurodo, kad Lukiškių TI-K jis buvo laikomas 8 kv. m kamerose su 3-5 asmenimis. Kamerų plotą papildomai ribojo jose buvę baldai ir sanitarinis mazgas. Kamerose buvo bloga ventiliacija, didelė drėgmė, trūko gryno oro, nuo sienų ir lubų luposi tinkas, veisėsi kenkėjai. Stalai kamerose buvo pritaikyti valgyti tik dviems asmenims, karantino kamerose stalų nebuvo. Dėl netinkamų suėmimo sąlygų pareiškėjas teigia patyręs diskomfortą, gyvenimo kokybės pablogėjimą, pablogėjo sveikata, regėjimas, tapo dirglus, nervingas, ėmė jausti baimę aplinkai, patyrė didžiulį psichologinį sukrėtimą, dvasinius išgyvenimus, papildomus nepatogumus, sumažėjo bendravimo galimybės.

Atsiliepimas

Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Lukiškių TI-K, atsiliepime į skundą (t. 1 b. l. 81-90) prašo taikyti 3 metų ieškinio senaties terminą, skundą atmesti kaip nepagrįstą, kadangi nėra būtinų Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnyje nustatytų valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygų. Nurodo, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo laikomas nuo 2012-01-05 iki 2015-02-09, tačiau per šį laikotarpį vienam asmeniui tenkantis plotas kameroje ne visada neatitiko nustatytus reikalavimus, be to, dalį laiko pareiškėjas buvo išvykęs. Atsakovo atstovas teigia, kad Lukiškių TI-K stengiasi kiek įmanoma mažinti neigiamą laikymo sąlygų poveikį, sudarydamas galimybes pasivaikščioti kiemelyje, pasinaudoti sporto kiemeliu, biblioteka, koplyčia, kamerose įrengta kabeline televizija, taip pat naudotis socialinės reabilitacijos specialistų teikiama pagalba bei programomis. Nurodo, kad Lukiškių TI-K administracija negali įtakoti suimtųjų ir nuteistųjų atvykstančiųjų bei esančių įstaigoje skaičiaus. Atsiradus galimybei, nuteistieji, kurių laikymo sąlygos ne visiškai atitinka nustatytus reikalavimus, perkeliami į laisvesnes kameras. Kiekvienam kameroje laikomam asmeniui skiriama atskira lova, švarus patalynės komplektas bei kitas teisės aktų numatytas inventorius. Vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus Lukiškių TI-K užtikrina UAB „Dezinfa“. Remontas kamerose atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą, esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus. Langai Lukiškių TI-K kamerose vėdinimui yra pritaikyti, kameros vėdinamos natūraliu būdu per langus. Asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiūri, tvarko savo kameras, neturi problemų dėl atsirandančio pelėsio ar drėgmės, tačiau dėl pakankamai mažo kamerų ploto ne visada įmanoma įrengti daugiau papildomų spintelių, lentynų, taburečių ir kitų baldų. Atsakovo atstovas nurodo, kad pareiškėjo skundas grindžiamas abstraktaus pobūdžio argumentais, reiškiami nusiskundimai nekonkretūs. Pareiškėjo patirtus nepatogumus atsakovas sieja su paties pareiškėjo elgesiu, lėmusiu patekimą į laisvės atėmimo vietą.

Motyvuojamoji dalis

Skundas iš dalies tenkintinas.

Nagrinėjamoje administracinėje byloje pareiškėjas kelia ginčą dėl atsakovo Lietuvos valstybės civilinės atsakomybės, vykdant jo suėmimą Lukiškių TI-K 2012-01-15–2015-02-10 laikotarpiu.

Viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama CK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. Pagal CK 1.125 straipsnio 8 dalį reikalavimams dėl žalos atlyginimo taikomas 3 metų ieškinio senaties terminas. Ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, t. y. nuo sužinojimo (turėjimo sužinoti) apie savo teisės pažeidimą dienos (CK 1.127 straipsnio 1 dalis). Vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota teismų praktika, paprastai pareiškėjas per visą kalinimo laikotarpį žino arba turi žinoti apie jo atžvilgiu atliekamus pažeidimus (2013 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-2364/2013; 2013 m. sausio 15 d. nutartis administra­cinėje byloje Nr. A444-343/2013), todėl darytina išvada, kad pareiškėjas per visą suėmimo vykdymo Lukiškių TI-K laikotarpį suvokė, kad atitinkamos jo teisės galėjo būti pažeidžiamos. Pareiškėjas dėl neturtinės žalos priteisimo į teismą kreipėsi 2015-02-19 (t. 1 b. l. 5), todėl laikytina, kad jis praleido 3 metų ieškinio senaties terminą pareikšti reikalavimą dėl neturtinės žalos padarymo laikant jį Lukiškių TI-K galimai netinkamomis sąlygomis laikotarpiu nuo 2012-01-15 iki 2012-02-18. Pareiškėjas jokių ieškinio padavimo termino praleidimą pateisinančių svarbių priežasčių skunde nenurodė, teismas ex officio tokių aplinkybių taip pat nenustatė.

Vadovaujantis CK 1.126 straipsnio 2 dalimi, 1.131 straipsnio 1 dalimi, esant ginčo šalies reikalavimui, ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti. Atsakovo atstovas atsiliepime į skundą tokį prašymą pareiškė (t. 1 b. l. 81). Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo reikalavimui už laikotarpį nuo 2012-01-15 iki 2012-02-18 taikytina ieškinio senatis ir ši skundo dalis atmestina (CK 1.131 straipsnio 1 dalis). Suėmimo vykdymo sąlygos byloje vertintinos už 2012-02-19–2015-02-10 laikotarpį.

CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6. 247 straipsnis); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 straipsnis).

Kadangi nagrinėjamu atveju pareiškėjas neturtinę žalą, be kita ko, kildina iš to, jog Lukiškių TI-K jam nebuvo užtikrinta minimali gyvenamojo ploto norma ir dėl to jis patyrė sukrėtimų, yra aktualus Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 3 straipsnis, nustatantis, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio 3 dalį draudžiama žmogų kankinti, žaloti, žeminti jo orumą, žiauriai su juo elgtis, taip pat nustatyti tokias bausmes. Suėmimo vykdymo įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos piliečiai, laikomi tardymo izoliatoriuose, turi visas Lietuvos Respublikos piliečiams įstatymų nustatytas teises, laisves ir pareigas su apribojimais, kuriuos nustato Baudžiamojo proceso kodeksas, šis ir kiti įstatymai. Suėmimo vykdymo įstatymo 5 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta fundamentali žmogaus teisių apsaugos nuostata, jog vykdant suėmimą, draudžiama žmogų kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumą.

Pareiškėjo suėmimo vykdymo Lukiškių TI-K laikotarpiu minimalius kalinimo vietų kamerų plotui keliamus reikalavimus reglamentavo Kalėjimų departamento direktoriaus 2010-05-11 įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ 1.3.1 punktas, kuriame nurodyta, jog iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009-09-30 nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m.

Iš atsiliepime į skundą ir kalinamojo (nuteistojo) asmens įskaitos kortelėse (t. 2, b. l. 91-99) nurodytų duomenų apie pareiškėjo laikymo Lukiškių TI-K laikotarpius, kartu su juo kamerose buvusių asmenų skaičių ir kamerų plotus, matyti, kad pareiškėjas 2012-02-19–2015-02-10 laikotarpiu Lukiškių TI-K buvo laikomas kamerose Nr. 120, 257, 109, 273, 322, 123, 312, 112, 319, 114, 266, 122, 106, 125, 254, 321, 311, 265, 274, 121, 268, 272, 104, 310, 111, 107, 320, 258, 110, 387, 116, 404, 112A. Vienam asmeniui tenkančio ploto reikalavimai pareiškėjo atžvilgiu buvo pažeisti 2012-04-06 vakare, 2012-04-07–2012-04-09, 2012-05-08 vakare, 2012-05-09–2012-05-21, 2012-06-05 vakare, 2012-06-06 vakare, 2012-06-08–2012-06-12, 2012-06-15 vakare, 2012-06-16–2012-06-17, 2012-06-18 vakare, 2012-10-02 vakare, 2012-10-03 vakare, 2012-10-04 vakare, 2012-10-05–2012-10-08, 2012-10-30 vakare, 2012-10-31–2012-11-05, 2012-11-06 vakare, 2012-12-04 vakare, 2012-12-05–2012-12-11, 2012-12-12 vakare, 2012-12-13–2012-12-27, 2013-01-08 vakare, 2013-01-09–2013-02-11, 2013-02-12 vakare, 2013-02-13–2013-02-18, 2013-03-12 vakare, 2013-03-13 vakare, 2013-03-14–2013-03-21, 2013-03-25, 2013-04-30 vakare, 2013-05-01–2013-05-06, 2013-05-07 vakare, 2013-05-08–2013-05-20, 2015-05-22 vakare, 2013-05-23–2013-05-27, 2013-05-28, 2013-05-29, 2013-05-31 vakare, 2013-06-01–2013-06-03, 2013-08-21–2013-09-02, 2013-09-11–2013-09-12, 2013-09-14–2013-10-07, 2013-11-05 vakare, 2013-11-06–2013-11-13, 2013-11-15–2013-11-19, 2013-11-21–2013-11-25, 2014-01-22–2014-01-31, 2014-02-19–2014-02-24, 2014-02-27–2014-02-28, 2014-03-19–2014-03-24, 2014-04-25–2014-04-28, 2014-04-30–2014-05-05, 2015-02-04, 2015-02-06–2015-02-09 (t. 1, b. l. 82-86). Teismas neturi pagrindo nesiremti atsakovo atstovo pateiktais duomenimis apie laikotarpius ir kameras, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, jų plotus bei jose buvusių asmenų skaičių. Iš nurodytų duomenų matyti, kad pareiškėjas 198 parų ir 22 kartus dalį paros buvo laikomas kamerose, kuriose jam tenkantis plotas buvo mažesnis, nei nustatytas minimalus. Tai patvirtina pareiškėjo skunde nurodytus argumentus, jog jis Lukiškių TI-K buvo laikomas pažeidžiant vienam asmeniui tenkančio minimalaus gyvenamojo ploto reikalavimus.

Teismas atmeta atsakovo atstovo argumentus, kad Lukiškių TI-K administracija negali įtakoti atvykstančių bei esančių įstaigoje suimtųjų ir nuteistųjų skaičiaus, kaip teisiškai nereikšmingus, sprendžiant klausimą dėl atsakovo veiksmų neteisėtumo, kadangi pagal Europos žmogaus teisių teismo jurisprudenciją, valstybė turi garantuoti, jog kalinami asmenys būtų laikomi sąlygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas būtų gerbiamas, o bausmių vykdymo būdai ir metodai nesukeltų šiems asmenims didesnių ir intensyvesnių išgyvenimų už tuos, kurie yra neišvengiami asmeniui būnant kalinamu (žr. pvz., Europos žmogaus teisių teismo 2000 m. spalio 26 d. sprendimą byloje Kudła prieš Lenkiją, pareiškimo Nr. 30210/96 ir kt.). Iš valstybės yra reikalaujama, neatsižvelgiant į jos logistinius bei finansinius sunkumus, organizuoti kalinimo įstaigų sistemą tokiu būdu, kad būtų gerbiamas žmogaus orumas (žr., pvz., EŽTT 2008 m. kovo 27 d. sprendimas byloje Choukhov prieš Rusiją, pareiškimo Nr. 63955/00 ir kt.).

Laisvės atėmimo vietų įrengimo ir priežiūros sveikatos saugos reikalavimus ir sveikatos priežiūros organizavimą nustato Lietuvos higienos norma HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos“ bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – HN 76:2010). HN 76:2010 2 punkte nustatyta, kad ši higienos norma taikoma projektuojamiems, naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems laisvės atėmimo vietų pastatams ir teritorijoms. Veikiančioms laisvės atėmimo vietoms taikomi tik tie šios higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais.

Pareiškėjas skunde nurodo, kad gyvenamosiose kamerose būdavo labai drėgna. Pagal HN 76:2010 26 punktą, santykinė oro drėgmė šiltuoju metų laiku turi būti 35–65 proc., šaltuoju – 35–65 proc. Iš byloje esančių Vilniaus visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktų (t. 1, b. l. 105-106, 107-115, 166-167, 168-170, 193-195, t. 2 b. l. 6-8, 28-29, 56-57, 66-67) matyti, kad ištyrus kamerose, kuriose pareiškėjas laikytas panašiu tikrinimui laikotarpiu, buvusios santykinės oro drėgmės atitiktį HN 76:2010 nustatytiems reikalavimams, pažeidimų nebuvo nustatyta kamerose Nr. 109, 123, 125, 112, 104, 274, 404. Per didelė santykinė oro drėgmė nustatyta 2012-11-08 patikrinimo metu kameroje Nr. 123 (pareiškėjas laikytas 2012-12-04 dalį dienos, t. 1, b. l. 99-102) ir 2014-02-21 patikrinimo metu kameroje Nr. 266 (pareiškėjas laikytas 2014-01-21–2014-02-03, t. 2, b. l. 53-55). Įvertinus, kad pareiškėjas šiose kamerose laikytas panašiu metu, kada buvo nustatyti pažeidimai, ir atsakovo atstovui nepateikus įrodymų, kad pareiškėjo laikymo minėtose kamerose metu pažeidimai buvo pašalinti, laikytina, kad 2012-12-04 dalį dienos ir 2014-01-21–2014-02-03 laikotarpiu buvo pažeista pareiškėjo teisė į HN 76:2010 nustatytus santykinės oro drėgmės reikalavimus. Duomenų apie santykinės oro drėgmės sąlygas kitose kamerose byloje nėra, tačiau pareiškėjas, teigdamas apie nurodytų pažeidimų egzistavimą, šio nusiskundimo papildomai nekonkretizavo.

Pareiškėjas teigia, kad kamerose trūko oro, buvo prastas vėdinimas. Vadovaujantis HN 76:2010 24 punktu, laisvės atėmimo vietų gyvenamosios patalpos turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Oro judėjimo greitis šiltuoju metų laiku turi būti 0,15–0,25 m/s, šaltuoju – 0,05–0,15 m/s (HN 76:2010 26 punktas). Mechaninės vėdinimo sistemos įrengimas kamerose būtų susijęs su rekonstrukcijos darbais, todėl šis reikalavimas Lukiškių TI-K, kaip veikiančiai laisvės atėmimo įstaigai nėra taikytinas. Lukiškių TI-K Ūkio skyriaus 2015-04-01 pažymoje Nr. 24-2039 nurodyta, kad Lukiškių TI-K visos kameros vėdinamos natūraliai per langą (t. 2, b. l. 116). Tai patvirtina ir Vilniaus visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktuose užfiksuoti duomenys, kuriuose nurodyta, jog kameros Nr. 123, 109, 254, 112, 125, 404, 258, 104, kuriose panašiu tikrinimui laikotarpiu laikytas pareiškėjas, vėdinamos natūraliu būdu per langą (t. 1, b. l. 99-102, 105-106, 107-115, 141-142, 161-163, 168-170, 193-195, t. 2, b. l. 6-8, 32-33, 38-40, 68-70, 71-72). Atsižvelgiant į tai, teismas neturi pagrindo konstatuoti, jog Lukiškių TI-K neužtikrino tinkamo vėdinimo būdo.

Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2014-02-05 atlikto patikrinimo metu nustatyta, kad oro judėjimo greitis buvo tinkamas kameroje Nr. 258 (t. 2, b. l. 38-40), tačiau 2013-07-18 patikrinimo metu nustatyta, kad kameroje Nr. 104 (pareiškėjas laikytas 2013-08-20 dalį dienos) oro judėjimo greitis buvo per mažas. Įvertinus, kad pareiškėjas šioje kameroje laikytas panašiu metu, kada buvo nustatytas pažeidimas, ir atsakovo atstovui nepateikus įrodymų, kad pareiškėjo laikymo minėtoje kamerose metu pažeidimas buvo pašalintas, laikytina, kad 2013-08-20 dalį dienos pareiškėjas buvo laikomas pažeidžiant HN 76:2010 26 punkto reikalavimus dėl oro judėjimo greičio. Teismas neturi duomenų apie oro judėjimo greitį kitose kamerose, pareiškėjas šio nusiskundimo papildomai nekonkretizavo, nenurodė kuriuo laikotarpiu ir kuriose kamerose jam trūkdavo oro, todėl laikytina, kad HN 76:2010 26 punkto reikalavimų pažeidimo kitose kamerose, kuriose tikrinimui aktualiu laikotarpiu buvo laikomas pareiškėjas, nenustatyta.

Pareiškėjas teigia, kad kamerose nuo lubų krisdavo tinkas. Pagal HN 76:2010 62 punkto reikalavimus, laisvės atėmimo vietų patalpų paprastasis remontas atliekamas pagal poreikį. HN 76:2010 nėra reglamentuotas remonto atlikimo dažnis, tačiau laisvės atėmimo įstaigai kyla pareiga laiku nustatyti paprastojo remonto poreikį. Vilniaus visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktuose užfiksuota, jog kamerose Nr. 206, 273, 112, 114 yra atliktas paprastasis remontas (t. 1, b. l. 103-104, 149-150, 161-163, t. 2, b. l. 41-43). Savalaikio paprastojo remonto poreikio konstatavimo pažeidimai nustatyti Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2012-05-30 patikrinimo metu kameroje Nr. 109 (pareiškėjas laikytas 2012-06-05 dalį dienos, t. 1, b. l. 105-106), 2012-09-06 ir 2012-09-10 patikrinimų metu kameroje Nr. 254 (pareiškėjas laikytas 2012-11-07–2012-11-12, t. 1, b. l. 107-115, 141-142), 2012-08-12 patikrinimo metu kameroje Nr. 257 (pareiškėjas laikytas 2012-05-09–2012-05-21 laikotarpiu, t. 1, b. l. 139-140), 2012-05-30 patikrinimo metu kameroje Nr. 123 (pareiškėjas laikytas 2012-06-15–2012-06-17, t. 1, b. l. 166-167, 168-170) ir 2013-03-06 patikrinimo metu kameroje Nr. 112 (pareiškėjas laikytas 2013-03-12 dalį dienos, t. 2, b. l. 6-8). Įvertinus, kad pareiškėjas šiose kamerose buvo laikytas panašiu metu, kada buvo nustatyti pažeidimai, ir atsakovo atstovui nepateikus įrodymų, kad pareiškėjo laikymo minėtose kamerose metu pažeidimai buvo pašalinti, laikytina, jog pareiškėjo atžvilgiu buvo pažeisti HN 76:2010 62 punkto reikalavimai laiku nekonstatavus paprastojo remonto poreikio. Duomenų apie kitų gyvenamųjų kamerų, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, laikotarpiu buvusią būklę byloje nėra, tačiau pareiškėjas šių nusiskundimų nedetalizavo.

Skunde teigiama, kad kamerose veisdavosi kenkėjai. Vadovaujantis HN 76:2010 60 punktu, laisvės atėmimo vietose neturi būti graužikų ir buitinių parazitų. Esant reikalui laisvės atėmimo vietų administracija privalo organizuoti profilaktinį aplinkos kenksmingumo pašalinimą (dezinfekciją, dezinsekciją deratizaciją), kurį teisės akto nustatyta tvarka atlieka asmenys, turintys visuomenės sveikatos priežiūros veiklos licenciją verstis privalomojo profilaktinio aplinkos kenksmingumo pašalinimo veikla. Byloje esančioje Lukiškių TI-K Ūkio skyriaus 2015-04-01 pažymoje Nr. 24-2039 nurodyta, kad Lukiškių TI-K yra naikinamos pelės, žiurkės ir kiti kenkėjai bei parazitai (t. 2, b. l. 116). Tai patvirtina atsakovo atstovo su atitinkamomis kenkėjų profilaktikos ir naikinimo darbais paslaugas teikiančiomis bendrovėmis (UAB „Vilniaus profilaktinės dezinfekcijos stotis“, UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“, UAB „Dezinfa“) sudarytos paslaugų teikimo sutartys, galiojančios nuo 2012-01-03 iki 2015-01-02 (t. 2, b. l. 117-129). Nurodyti duomenys leidžia daryti išvadą, kad Lukiškių TI-K pareiškėjo laikymo laikotarpiu buvo tinkamai užtikrintas kenkėjų prevencijos ir naikinimo darbų vykdymas, pareiškėjas jokių priešingas aplinkybes patvirtinančių įrodymų nepateikė, todėl nėra pagrindo konstatuoti HN 76:2010 60 punkto reikalavimų pažeidimo fakto.

Pareiškėjas teigia, kad stalai Lukiškių TI-K kamerose nebuvo pritaikyti valgyti tokiam skaičiui žmonių, kiek jų būdavo apgyvendinta, o karantino kamerose stalų nebuvo. Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2009-07-10 įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – Įrengimo ir eksploatavimo taisyklės) 16.6 punkte nustatyta, kad gyvenamojoje kameroje turi būti stalas ir taburetės (suoliukai), po lova gali būti įrengiama dėžė asmeniniams daiktams sudėti. Atsiliepime į skundą nurodyta, jog visose Lukiškių TI-K kamerose yra įrengti stalai. Teismas neturi pagrindo nesivadovauti šiais duomenimis. Kita vertus, teisės aktai nereglamentuoja gyvenamojoje kameroje esančio stalo dydžio, todėl net ir stalo dydžiui neatitinkant kameroje apgyvendintų asmenų skaičiaus, teismas neturi pagrindo pripažinti Įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 16.6 punkto pažeidimo fakto, Lukiškių TI-K neužtikrinus pareiškėjui tinkamo dydžio stalo.

Remiantis CK 6.250 straipsnio 1 dalimi, neturtinė žala yra asmens skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, paprastai patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013, 2013 m. gruodžio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-1946/2013; 2008 m. gruodžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-1966/2008 ir kt.). Kita vertus, teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad nežymūs gyvenamosios patalpos dydžio normos pažeidimai bei sąlyginai trumpa jų trukmė, dažniausiai savaime, nenustačius kitų laisvės atėmimo vietoje laikomo asmens padėtį apsunkinusių aplinkybių, nėra laikomi pakankamu pagrindu teismui daryti išvadą, kad pareiškėjas buvo patyręs dvasinį sukrėtimą ir kitas neigiamas pasekmes CK 6.250 straipsnio prasme (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. spalio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-858-649-14; 2013 m. gruodžio 17 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A143-2033; 2013 m. gruodžio 19 nutartis administracinėje byloje Nr. A143-2219/2013; 2013 m. lapkričio 19 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A143-1852/2013).

Vadovaujantis CK 6.250 straipsnio 2 dalimi, atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. Ši nuostata teismų praktikoje aiškinama kaip įpareigojanti teismą ne tik patikrinti reikalavimo pagrįstumą, bet ir pripažinus jį pagrįstu, nuspręsti dėl tinkamo žalos atlyginimo būdo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-1281/2013, 2013 m. liepos 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-1211/2013). Asmens, kuris patyrė neturtinę žalą dėl nepriimtinų kalinimo sąlygų, teisės gali būti apginamos dviem būdais – teismo sprendimu pripažįstant asmens teisių pažeidimą arba patirtą skriaudą atlyginant pinigine kompensacija. Teismas kiekvienu atveju turi spręsti, ar pakanka pažeistos teisės pripažinimo, ar turi būti priteisiama materiali kompensacija (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. liepos 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-1211/2013).

Nagrinėjamu atveju teismas, spręsdamas dėl neturtinės žalos atlyginimo būdo, atsižvelgia į tai, kad Lukiškių TI-K pareiškėjo suėmimo vykdymo sąlygų pažeidimai buvo pakankamai ilgalaikiai ir žymūs, dėl to pareiškėjas patyrė daug neigiamų išgyvenimų, nepatogumų, gyvenimo kokybės pablogėjimą, o tuo pačiu ir neturtinę žalą, kurią yra pagrindas įvertinti pinigais.

Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį, teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Nagrinėjamu atveju teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į tai, kad pareiškėjas pakankamai ilgą laiką (198 paras ir 22 ne pilnas paras) buvo laikomas kamerose, kuriose jam tenkantis plotas buvo mažesnis, nei nustatytas minimalus, be to, suėmimo sąlygas blogino ir nustatyti HN 76:2010 pažeidimai. Įvertinus pareiškėjo medicininėje kortelėje esančius įrašus (t. 1, b. l. 19-80) matyti, kad per 2012-02-19–2015-02-10 laikotarpį pareiškėjas skundėsi nuolatiniais galvos skausmais. Kita vertus, medicininiuose dokumentuose nėra užfiksuota, kad suėmimo vykdymo metu pareiškėjo sveikatos būklė negrįžtamai ar esmingai pablogėjo. Iš medicininių dokumentų spręstina, kad pareiškėjas esminių sveikatos sutrikimų neturėjo. Priešingai, nei nurodo pareiškėjas, regėjimo suprastėjimo faktas pareiškėjo medicinos kortelėje neužfiksuotas. Pareiškėjas yra jauno, darbingo amžiaus vyras, skunde jis nenurodė ir nepateikė teismui įrodymų, kad dėl gyvenimo sąlygų pažeidimų kreipėsi skundais į Lukiškių TI-K administraciją (t. 2, b. l. 101-115). Teismas neturi pagrindo spręsti, kad pareiškėjo teisės buvo pažeistos dėl sąmoningų Lukiškių TI-K veiksmų ar siekio išskirti pareiškėją iš kitų įstaigoje laikomų asmenų. Priešingai, atsakovo atstovas nurodė, kad esant perpildytoms kameroms buvo stengiamasi, kad suimtieji ir nuteistieji tokiomis sąlygomis būtų laikomi kuo trumpesnį laiką, t. y., at­siradus galimybei, perkeliami į laisvesnes kameras. Atsakovo atstovas atsiliepime į skundą nurodė, kad pareiškėjui buvo suteikta galimybė naudotis pasivaikščiojimų ir sporto kiemeliais, biblioteka, koplyčia, socialinės reabilitacijos specialistų teikiama pagalba (t. 1, b. l. 86). Iš teismui pateiktų Vilniaus visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktų matyti, kad Lukiškių TI-K yra nuolat atliekami gyvenimo sąlygų patikrinimai, vertinamas jų atitikimas HN 76:2010, o nustatyti pažeidimai šalinami per įmanomai trumpiausią laiką (b. l. t. 1 b. l. 93-95, 96-97, 151-152, 164-165, 171-174, 175-175, 184-185, 190-192, t. 2 b. l. 11-12, 17-18, 26-27, 56-57). Medicininėje kortelėje esantys įrašai patvirtina, kad esant poreikiui, pareiškėjui buvo užtikrinama sveikatos priežiūra.

Spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos atlyginimo dydžio teismas atsižvelgia ir į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose. Pavyzdžiui, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2015-04-15 nutartyje administracinėje byloje Nr. A-559-858/2015, pareiškėjui 222 paras neužtikrinus minimalaus ploto reikalavimų, priteisė 1 600 EUR neturtinės žalos atlyginimą, 2015-02-05 nutartyje administracinėje byloje Nr. A-212-858/2015, pareiškėjui 226 paras neužtikrinus minimalaus ploto reikalavimų, priteisė 1 500 EUR neturtinės žalos atlyginimą, 2015-01-07 nutartyje administracinėje byloje Nr. A-39-442/2015, pareiškėjui 205 paras neužtikrinus minimalaus ploto reikalavimų, priteisė 1 200 EUR neturtinės žalos atlyginimą. Teismas nesivadovauja skunde nurodyta Vilniaus apygardos administracinio teismo bylose Nr. I-2561-121/2008 ir Nr. Ik-914-281/2012, kadangi nesutampa šios ir nurodytų administracinių bylų faktinės aplinkybės.

Teismas, įvertinęs pareiškėjo atžvilgiu byloje konstatuotų pažeidimų mastą, pobūdį ir intensyvumą, kitas reikšmingas aplinkybes, formuojamą teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, prieina prie išvados, kad pareiškėjo patirtą neturtinę žalą teisingai atlygins 1 500 EUR sumos priteisimas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu,

nusprendžia:

pareiškėjo R. B. skundą tenkinti iš dalies.

Priteisti R. B. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 1 500 EUR (vieną tūkstantį penkis šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimą.

Likusią skundo dalį atmesti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjas Marius Bajoras