- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-01-26
- Bylos Nr.
- Ik-914-281/2012
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Liuda Arlauskienė, Mefodija Povilaitienė, Liudmila Zaborovska
- Pareiškėjas
- R. K.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, Lukiškių tardymo izoliatoriui-kalėjimui
- Trečiasis asmuo
- Kalėjimo departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
- Kategorijos
- 15.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mefodijos Povilaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Liudos Arlauskienės ir Liudmilos Zaborovskos, sekretoriaujant Anai Matutienei, dalyvaujant pareiškėjui R. K., atsakovų Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo atstovei Viktorijai Grigaliūnaitei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. K. skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, Lukiškių tardymo izoliatoriui-kalėjimui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimo departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl aktų panaikinimo ir žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas R. K. 2011-07-11 teismui padavė skundą, prašydamas: 1) panaikinti Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – Lukiškių TI-K) 2011-05-17 aktą Nr. 22-600 ir Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos (toliau – Kalėjimų departamentas) 2011-06-17 aktą Nr. 2S-1787; 2) priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 2100 Lt neturtinės žalos atlyginimo (b. l. 1, 12).
Nurodė, kad yra nuteistas ir atlieka bausmę Alytaus pataisos namuose. 2011-03-29 buvo etapuotas ir apgyvendintas Lukiškių TĮ-K 278 kameroje, kuri yra apie 8-9 m² ploto ir buvo kalinami 4 asmenys. Tokiu būdu buvo pažeistas Kalėjimų departamento 2010-05-11 įsakymas Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriuje ir areštinės kameroje nustatymo“, kurio 1.3.1 p. nustatyta, kad vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m. Kameroje yra įrengtas tualetas, dviaukštės lovos, staliukas su kėdėmis ir praustuvas, užimantys vietos. Be to, lupasi tinkas su dažais, kameroje nėra spintelių, nėra galimybės valgyti prie stalo, yra tarakonų. Dėl to pareiškėjas patyrė neigiamų išgyvenimų, fizinį nepatogumą, diskomfortą. Tai, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, yra konstatuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (pvz., adm. byla Nr. A143-1966/2008, adm. byla Nr. A502-734/2009), Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (pvz., 2008-11-18 sprendimas byloje Savenkovas prieš Lietuvą). Be to, Vilniaus apygardos administraciniame teisme dėl analogiškų aplinkybių, t. y. dėl laikymo perpildytoje kameroje Lukiškių TI-K, 2008 m. pareiškėjui už 3 dienas buvo priteista 300 Lt. Pareiškėjas kreipėsi su skundais į Lukiškių TI-K ir Kalėjimų departamentą, tačiau skundai nebuvo patenkinti.
Per teismo posėdį pareiškėjas prašė skundą tenkinti, papildomai pažymėjo, kad kameroje netinkamai įrengti langai, į ją nepatenka pakankamai dienos šviesos pagal higienos reikalavimus.
Atsiliepimas
Atsakovai Lietuvos valstybė, atstovaujama Lukiškių TI-K, ir Lukiškių TI-K atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 29-30).
Nurodė, kad Lukiškių TI-K administracija negali išspręsti įstaigos perpildymo problemos, skirstant asmenis į kameras laikomasi Suėmimo vykdymo įstatyme numatytų suimtųjų izoliavimo reikalavimų, todėl kai kurios kameros gali būti perpildytos ir vienam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas nesiekia teisės aktuose nustatytos ribos. pažymėtina, kad pareiškėjas jo netenkinančiomis sąlygomis kameroje Nr. 278 praleido tik vieną savaitę. Pareiškėjo teiginiai dėl to, kad kameroje yra tarakonų, neatitinka tikrovės. Siekiant palaikyti švarą kamerose, atliekami vabzdžių ir graužikų naikinimo darbai, patalpų priežiūra ir profilaktiniai patikrinimai. Kameros Nr. 278 įrengimas atitinka teisės aktuose numatytus reikalavimus, yra reikalingas inventorius, sanitarinis mazgas, švari patalynė. Pareiškėjas nenurodė ir nepagrindė priežastinio ryšio tarp tariamos žalos ir atsakovų veiksmų, taip pat neįrodė pačios žalos.
Per teismo posėdį atsakovų atstovė prašė skundo netenkinti.
Atsiliepimas
Trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 22-24).
Nurodė, kad pataisos įstaigos yra valstybės institucijos, atliekančios teismų sprendimų vykdymo funkcijas ir užtikrinančios įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytas laikymo sąlygas nuteistiesiems ar suimtiesiems. Kalėjimų departamentas organizuoja kardomosios priemonės suėmimo, teismų nuosprendžiais paskirtų kriminalinių bausmių vykdymą ir įgyvendina bausmių vykdymo politiką. Pagal Kalėjimų departamento direktoriaus 2010-05-11 įsakymą Nr. V-124, minimalus plotas, tenkantis vienam asmeniui Lukiškių TI-K, turi būti ne mažesnis kaip 3,6 kv. m. Tačiau dėl esamos kriminogeninės situacijos Lietuvoje visi tardymo izoliatoriai susiduria su perpildymo problema, įstaigos administracija negali daryti įtakos suimtųjų (nuteistųjų) skaičiui, neturi teisės jų nepriimti. Pareiškėjas neįrodinėjo neturtinės žalos fakto. Pažymėtina, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo laikomas tokiomis pačiomis sąlygomis, kaip ir kiti asmenys, o tam tikras suimtųjų privatumo, judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami išgyvenimai yra neišvengiama laisvės atėmimo bausmės atlikimo pasekmė.
Trečiasis suinteresuotas asmuo teismo posėdyje nedalyvavo.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas iš dalies.
Remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos duomenimis, Kauno m. apylinkės teismo 2011-01-20 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-355-288/2011 R. K. buvo pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 260 str. 1 d.
Nustatyta, kad pareiškėjas į Lukiškių TI-K atvežtas 2011-03-29 ir buvo laikomas kameroje Nr. 278 iki 2011-04-05, kai išvyko į Alytaus pataisos namus (b. l. 42-43). Lukiškių TI-K nurodo, kad kameros Nr. 278 plotas yra 7,83 kv. m, joje įrengtos 4 miegamosios vietos.
2011-04-15 pareiškėjas padavė skundą Lukiškių TI-K direktoriui, nurodydamas, kad kameroje Nr. 278 jis buvo kalinamas netinkamomis sąlygomis, prašė imtis priemonių neturtinei žalai atlyginti ir užtikrinti, kad ateityje tokiomis sąlygomis pareiškėjas nebūtų kalinamas (b. l. 35).
2011-05-17 Lukiškių TI-K raštu Nr. 22-600 nurodė pareiškėjui, kad kameros Nr. 278 įrengimas atitinka teisės aktų reikalavimus, o pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo laikomas vienodomis sąlygomis, kaip ir kiti asmenys (b. l. 36).
2011-05-26 pareiškėjas, nesutikdamas su Lukiškių TI-K 2011-05-17 atsakymu, padavė skundą Kalėjimų departamento direktoriui (b. l. 25).
2011-06-17 Kalėjimų departamentas raštu Nr. 2S-1787, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą, informavo pareiškėją, kad nuo Lukiškių TI-K administracijos nepriklauso, kiek laikyti nuteistųjų (suimtųjų), administracija visus aprūpina miegamosiomis vietomis, patalyne, būtiniausiu inventoriumi; kamerų paprastasis remontas atliekamas pagal poreikį ir finansines galimybes (b. l. 27).
Nagrinėjamoje byloje turi būti sprendžiamas klausimas dėl prašymų panaikinti 2011-05-17 Lukiškių TI-K aktą Nr. 22-600, 2011-06-17 Kalėjimų departamento aktą Nr. 2S-1787 bei priteisti neturtinę žalą pagrįstumo ir teisėtumo.
Dėl prašymo panaikinti Lukiškių TI-K 2011-05-17 aktą Nr. 22-600 ir Kalėjimų departamento 2011-06-17 aktą Nr. 2S-1787
Pareiškėjas Lukiškių TI-K kameroje Nr. 278 buvo apgyvendintas nuo 2011-03-29 iki 2011-04-05.
Skundą dėl to, kad buvo laikomas sąlygose, neatitinkančiose Kalėjimų departamento direktoriaus 2010-05-11 įsakymu Nr. V-124 nustatyto minimalus ploto, tenkančio vienam asmeniui, pareiškėjas Lukiškių TI-K direktoriui parašė 2011-04-15 (institucijoje gautas 2011-04-20), t.y. jau išvykus iš Lukiškių TI-K. Skunde prašė imtis priemonių moralinei žalai atlyginti ir užtikrinti, kad ateityje tokiomis sąlygomis jis nebūtų kalinamas (b. l. 35).
Lukiškių TI-K 2011-05-17 raštu Nr. 22-600 atsakė pareiškėjui, kad kameros Nr. 278 įrengimas atitinka teisės aktų reikalavimus, o pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo laikomas vienodomis sąlygomis, kaip ir kiti asmenys (b. l. 36).
Pareiškėjas, nesutikdamas su Lukiškių TI-K 2011-05-17 atsakymu, 2011-05-26 padavė skundą Kalėjimų departamento direktoriui, kuriame nurodė, kad nesutinka su atsakymu, nes jis esąs biurokratiškas raštas, kuriuo nebandoma spręsti skunde minimų aplinkybių (b. l. 25).
Lukiškių TI-K 2011-06-10 raštu informavo Kalėjimų departamentą, kad pareiškėjas, būdamas jų įstaigoje į Vidaus tyrimų skyrių su prašymais, nusiskundimais ar pasiūlymais dėl laikymo sąlygų nesikreipė (b.l. 26).
2011-06-17 Kalėjimų departamentas raštu Nr. 2S-1787, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą, pripažino, kad Lukiškių TI-K yra nuolat perpildytas ir paaiškino, kad nuo Lukiškių TI-K administracijos nepriklauso, kiek laikyti nuteistųjų (suimtųjų). Atsakė, kad administracija visus aprūpina miegamosiomis vietomis, patalyne, būtiniausiu inventoriumi; kamerų paprastasis remontas atliekamas pagal poreikį ir finansines galimybes.
Administracinių bylų teisenos įstatymo 2 str. 14 p. nustatyta, kad individualus teisės aktas yra vienkartis teisės taikymo aktas, skirtas konkrečiam subjektui ar individualiais požymiais apibūdintų subjektų grupei. Viešojo administravimo įstatymo 8 str. 1, 2 d. yra nustatyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos; individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka. Atsižvelgiant į paminėtas nuostatas, darytina išvada, kad esminis individualaus administracinio akto požymis – konkrečių teisinių pasekmių nustatymas tam tikram asmeniui arba jų grupei. Todėl ginčo objektu administraciniame teisme gali būti viešojo ar vidaus administravimo subjekto aktai ar veiksmai (neveikimas), kurie suinteresuotiems asmenims sukelia atitinkamas teisines pasekmes.
Skundžiamais raštais nėra išsprendžiamas klausimas dėl teisių ar pareigų pareiškėjui, juo yra pateikiama informacija, iš dalies pripažįstamos ir paaiškinamos pareiškėjo skunde institucijoms nurodytos aplinkybės.
Kalėjimų departamentas, išnagrinėjęs R. K. skundą, 2011-06-17 rašte iš esmės pripažino, kad atsakovas Lukiškių TI-K pažeidė teisės aktų reikalavimą dėl 2010-05-11 įsakymu Nr. V-124 nustatyto minimalus ploto, tenkančio vienam asmeniui, paaiškindamas, kad nuo Lukiškių TI-K administracijos nepriklauso, kiek laikyti nuteistųjų (suimtųjų), nes jų yra tiek, kiek atveža, kad administracija visus aprūpina miegamosiomis vietomis, patalyne, būtiniausiu inventoriumi, o kamerų paprastasis remontas atliekamas pagal poreikį ir finansines galimybes (b. l. 27).
Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas skundą Lukiškių TĮ-K bei Kalėjimų departamentui pateikė po to, kai buvo perkeltas į Alytaus pataisos namus, t.y. jau pasikeitus gyvenimo sąlygoms, o skunde keliami reikalavimai yra abstraktaus pobūdžio, t.y. 2011-04-15 skundo prašymas užtikrinti, kad ateityje pareiškėjas nebūtų kalinamas panašiomis sąlygomis ar 2011-05-26 skunde nurodymas, jog Lukiškių TĮ-K atsakymas yra neteisingas, biurokratiškas ir nebandoma spręsti skunde minimų aplinkybių, daroma išvada, kad Lukiškių TI-K bei Kalėjimų departamentas į pareiškėjo skundus atsakė laiku, atsakymus pagrindė galiojančiais įstatymais, nurodė apskundimo tvarką, todėl naikinti šių aktų nėra pagrindo.
Dėl žalos atlyginimo
Pareiškėjas žalos atsiradimo faktą grindžia tuo, kad Lukiškių TI-K buvo laikomas netinkamomis gyvenimo sąlygomis, trūko teisės aktais nustatyto gyvenamojo ploto, dėl to patyrė neigiamų išgyvenimų, fizinį diskomfortą, nepatogumą.
1996 m. sausio 18 d. Suėmimo vykdymo įstatymo Nr. I-1175 3 str. nustatyta, kad tardymo izoliatoriaus administracija, užtikrindama suėmimo vykdymo tvarką ir tinkamas asmenų laikymo tardymo izoliatoriuose sąlygas, vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, šiuo ir kitais įstatymais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, kitais nacionaliniais ir Europos Sąjungos teisės aktais.
Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų teisingumo ministro 2009 m. birželio 1 d. įsakymu Nr. 1R-172, 104 p. nustatyta, kad suimtiesiems skirtos patalpos, ypač miegamosios, turi atitikti sveikatos ir higienos reikalavimus.
Europos kalinimo taisyklių, priimtų Ministrų Komiteto 1987-02-12, rekomendacijos No R(87) 3 priedo 15 p. nustatyta, kad kaliniams skiriamos patalpos, ypač miegamosios, turi atitikti sveikatos bei higienos reikalavimus, skiriamas tinkamas dėmesys klimato sąlygoms, ypač kubinei oro talpai, tinkamam vietos plotui, apšvietimui, šildymui ir ventiliacijai.
Lietuvos higienos norma HN 76:1999 „Laisvės atėmimo ir kardomojo kalinimo įstaigos. Įrengimas, eksploatavimo tvarka, sveikatos priežiūra“, patvirtinta sveikatos apsaugos ministro 1999 m. spalio 22 d. įsakymu Nr. 461, galiojusi iki 2010-03-30, nustatė, kad gyvenamojo ploto norma kamerose laikomiems asmenims turi būti ne mažiau kaip 5 kv. m vienam asmeniui.
Sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 patvirtinus Lietuvos higienos normą HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, neteko galios sveikatos apsaugos ministro 1999 m. spalio 22 d. įsakymas Nr. 461 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 76:1999 „Laisvės atėmimo ir kardomojo kalinimo įstaigos. Įrengimas, eksploatavimo taisyklės, sveikatos priežiūra“ tvirtinimo“. Lietuvos higienos norma HN 76:2010 nereglamentuoja minimalaus įkalinimo vietų kamerų ploto.
Vadovaujantis Kalėjimų departamento direktoriaus 2010-05-11 įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ 1.3.1 p., iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m (išskyrus Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių-pataisos namus).
Lukiškių TI-K neginčija fakto, jog, pareiškėjui kalint minėtoje įstaigoje, nustatyti reikalavimai gyvenamojo ploto normai pareiškėjo atžvilgiu buvo pažeisti. Nustatyta, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2011-03-29 iki 2011-04-05 buvo laikomas kameroje Nr. 278, kurios plotas yra 7,83 kv. m, joje įrengtos 4 miegamosios vietos.
Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 str. 1 d. numatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šiuo atveju terminas „valdžios institucija“ reiškia bet kokį viešosios teisės subjektą (valstybės ar savivaldybės instituciją, pareigūną, valstybės tarnautoją ar kitokį šių institucijų darbuotoją ir t. t.), taip pat privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas (CK 6.271 str. 2 d.). Valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 str. 2 d.).
Civilinei atsakomybei atsirasti, inter alia ir atsakomybei dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, būtini trys elementai: neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.); 2) priežastinis ryšys tarp priešingų teisės pažeidėjo veiksmų ir žalos arba nuostolių (CK 6.247 str.); 3) teisės pažeidimu padaryta žala arba nuostoliai (CK 6.249 str.). Nesant vieno iš jų, valdžios institucijai negali kilti civilinė atsakomybė.
Civilinio kodekso 6.250 str. 1 d. nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. To paties straipsnio 2 d. numatyta, kad neturtinė žala atlyginama įstatymų numatytais atvejais.
Bylos medžiaga patvirtina, kad Lukiškių TI-K administracija pažeidė pareiškėjo subjektinę teisę, būti kalinamam kameroje, kurioje jam tektų ne mažiau nei 3,6 m2 kameros ploto, t. y. byloje aptariamu atveju ši viešojo administravimo institucija neveikė taip, kaip pagal įstatymus ši institucija ar jos darbuotojai privalėjo veikti. Tai, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis, antisanitarinėmis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje, yra konstatuota tiek Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (administracinė byla Nr. A143–1966/2008), tiek Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (šio teismo 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimas byloje Savenkovas prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 871/02)) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009-01-23 sprendimas byloje Nr. A-438-121/2009).
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, spręsdamas analogiško pobūdžio ginčus savo procesiniuose sprendimuose ne kartą yra pažymėjęs, jog ta aplinkybė, kad kalinimo įstaigų administracija neturėjo galimybių nuteistojo apgyvendinti patalpoje, atitinkančioje higienos normų reikalavimus, vadovaujantis LR civilinio proceso kodekso 6.271 str.1 d. nuostata, jog žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės, visiškai neatleidžia valstybės nuo atsakomybės dėl neturtinės žalos atlyginimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011-01-06 nutartis Nr.A502-1774/2010, 2011-01-31 nutartis Nr.A756-116/2011, 2010-10-11 nutartis Nr.A756-122/2010 ir kt.).
Todėl konstatuotina, kad buvo pažeista konstitucinė pareiškėjo teisė į orumą (Konstitucijos 21 str. 2 d.). Netinkamomis, o tuo pačiu neteisėtomis valstybės institucijų (Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo ir Kalėjimų departamento nepriklausomai nuo jų kaltės) veikomis pažeidus konstitucinę asmens teisę į orumą, buvo padaryta žala pareiškėjui – teisės doktrinoje visuotinai pripažįstama, kad neteisėtomis veikomis visuomet yra padaroma žala. Pažymėtina ir tai, kad ši žala yra padaryta ne tik konstitucinės teisės normų saugomam gėriui – konstitucinei teisei į orumą, bet ir civilinės teisės saugomam gėriui – asmeniui jaustis oriu, visaverčiu ir lygiateisiu Lietuvos Respublikos piliečiu.
Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, spręstina kad pareiškėjo apgyvendinimas perpildytoje patalpoje negali būti vertinamas tik kaip mažareikšmis ar smulkmeniškas pažeidimas, tačiau atsižvelgiant į pažeidimo mastą, šio pažeidimo trukmę, nesant objektyvių duomenų apie pareiškėjo sveikatos būklės pablogėjimą ar kitas objektyvias neigiamas pasekmes dėl atsakovo veiksmų, apie tai, kad dvasiniai išgyvenimai būtų trukę ilgai, į Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, pareiškėjui padarytos neturtinės žalos dydis įvertinamas 400 Lt, kuri priteistina iš atsakovo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str., 127 str.,
nusprendė:
pareiškėjo R. K. skundą tenkinti iš dalies.
Priteisti pareiškėjui R. K. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 400 Lt ( keturis šimtus litų ) neturtinės žalos atlyginimo.
Kitoje dalyje pareiškėjo skundo reikalavimus atmesti.
Sprendimas per 14 dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.