Alytaus apylinkės teismo sprendimas, e2-82-743/2020

Teismas: Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2020-02-03
Bylos Nr.: e2-82-743/2020
Teisminio proceso Nr.: 2-27-3-00233-2019-4
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Asta Vailionienė
Atsakovas: N. Ž. M., L. N.
Ieškovas: A. K., R. L., V. S., A. R., V. K.
Advokatai: Stanislova Staniukynienė, Virginijus Ražukas

Kategorijos

2.4.2.2Nuosavybės teisės įgyvendinimas
3.1.7.6Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
3.2.6.5Galutinis sprendimas

Civilinė byla Nr. e2-82-743/2020Teisminio proceso Nr. 2-27-3-00233-2019-4Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.2; 3.1.7.6; 3.2.6.5 (S)

ALYTAUS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. vasario 3 d.Lazdijai

Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmų teisėja Asta Vailionienė,sekretoriaujant Nijolei Jarmalienei,dalyvaujant ieškovų atstovui advokato padėjėjui Virginijui Ražukui,atsakovei N. Ž. M., jos atstovei advokatei Stanislovai Staniukynienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų A. K., R. L., V. S., A. R., V. K. ieškinį atsakovėms N. Ž. M., L. N. dėl žemės sklypo ribų nustatymo bei atsakovės N. Ž. M. priešieškinį ieškovams A. K., R. L., V. S., A. R., V. K. dėl žemės sklypo ribų nustatymo ir kitų klausimų sprendimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovai prašo: 1) nustatyti po ieškovams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, plotas 27,4600 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), pertvarkymo suformuoto žemės sklypo, plotas – 24,8565 ha, ribą, UAB ,,AMMP“ parengtame žemės sklypo plane pažymėtą posūkio taškais 7, 8, 9, 10 ir susijusią su atsakovėms bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini); 2) nustatyti po ieškovams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, plotas 27,4600 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), pertvarkymo suformuoto žemės sklypo, plotas – 3,0009 ha, ribą, UAB ,,AMMP“ parengtame žemės sklypo plane pažymėtą posūkio taškais 18, 19, 20 ir susijusią su atsakovėms bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, el. b. l. 1–4).

Atsakovė N. Ž. M. priešieškiniu prašo: 1) nustatyti ribą tarp ieškovams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, plotas 27,4600 ha, unikalus numeris Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini) k. v., esančio (duomenys neskelbtini), po pertvarkymo suformuotų žemės sklypų plotas – 3,0009 ha ir 24,8565 ha ribą, ir atsakovėms bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, unikalus numeris Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini), po pertvarkymo suformuoto žemės sklypo plotas 8,5677 ha, pagal Žemės sklypo ribos pasiūlymo plane M 1:5000 sklypo plotas 85 677 kv. m, kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini) k. v., parengtame 2019 m. spalio 24 d. UAB „NT matininkai“, žemės sklypo Nr. 200-1 ribą, pažymėtą taškais 4 ir 3, kurių koordinatės LKS-94 koordinačių sistemoje yra: taško 4 – X 5996286,24, Y 471729,86 ir taško 3 – X 5996277,60, Y 471750,52 ir 7,7150 ha žemės sklypo Nr. 200-2 ribą, pažymėtą taškais 6, 5, 4, kurių koordinatės LKS-94 koordinačių sistemoje yra: taško 6 – X 5996275,11, Y 471756,38, taško 5 – X 5996195,83 Y 471943,49, taško 4 – X 5996059,97, Y 472250,32, taško 3 – X 5996187,35, Y – 472308,01; 2) panaikinti UAB „AMMP“, į. k. 302446328, 2017 m. balandžio 4 d. Žemės sklypo ribų paženklinimo aktą, kuriuo paženklintos 3 009 kv. m žemės sklypo Nr.371-1 (duomenys neskelbtini), ribos, UAB „AMMP“, į. k. 302446328, 2017 m. balandžio 4 d. Žemės sklypo ribų paženklinimo aktą, kuriuo paženklintos 248 565 kv. m žemės sklypo Nr.371 (duomenys neskelbtini) ribos, UAB „AMMP“, į. k. 302446328, 2017 m. birželio 27 d. Žemės sklypo ribų paženklinimo aktą, kuriuo paženklintos 3 009 kv. m žemės sklypo Nr.371-1 (duomenys neskelbtini), ribos, UAB „AMMP“, į. k. 302446328, 2017 m. birželio 27 d. Žemės sklypo ribų paženklinimo aktą, kuriuo paženklintos 248 565 kv. m žemės sklypo Nr.371 (duomenys neskelbtini), ribos (t. 1, el. b. l. 138–142,167–168).

Ieškinys grindžiamas šiais argumentais. Ieškovams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 27,4600 ha ploto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), kuris šiaurinėje pusėje ir dalyje vakarinės pusės ribojasi su atsakovėms bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiu 8,5773 ha žemės sklypu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)). Tokiu būdu atsakovių žemės sklypo pietinė ir dalis rytinė ribos yra ir ieškovų žemės sklypo riba. Ieškovai siekia įregistruoti jiems dalinės nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo kadastrinius matavimus, todėl 2017 m. balandžio 4 d. UAB ,,AMMP“ matininkas Z. P. nustatė jų žemės sklypo ribas, tačiau atsakovės nesutiko su šiomis žemės sklypo ribomis. Atsižvelgęs į tai, 2017 m. birželio 27 d. matininkas Z. P. pakartotinai nustatė jų žemės sklypo ribas vietovėje ir surašė žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktus. Atlikus kadastrinius žemės sklypų matavimus, buvo suformuoti du atskiri žemės sklypai – 24,8565 ha (Nr. 371) ir 3,0009 ha (Nr. 371-1) ploto, parengti jų žemės sklypo planai, kadangi ieškovų žemės sklype yra vietinės reikšmės kelias, o pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 patvirtintų Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 22 punktą, šiuo atveju turi būti formuojami atskiri žemės sklypai. Atsakovės su atliktais kadastriniais matavimais nesutiko, kilęs tarp šalių ginčas neišspręstas ir po Nacionalinės žemė tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atlikto tyrimo. Atsižvelgus į tai, ieškovai prašo remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.45 straipsnio 1 dalies pagrindu ginčytinas žemės sklypų ribas nustatyti teismo sprendimu. Pažymi, kad atsakovių siekis jų pietinę žemės sklypo ribą labiau patraukti ieškovų žemės sklypo link neatitinka žemės sklypų savininkų interesų pusiausvyros principo, be to, taip suformuotas atsakovių žemės sklypo plotas viršytų Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 21¹ punkte nustatytą leidžiamą ploto santykinę paklaidą. Remiantis šiais argumentais prašo jų ieškinį patenkinti.

Su atsakovės N. Ž. M. priešieškiniu nesutinka. Nesutikimas grindžiamas šiais argumentais. Pagal atsakovės pateiktą UAB ,,NT matininkai“ 2019 m. spalio 24 d. parengtą žemės sklypo ginčo ribos pasiūlymo planą atsakovės siūlomos žemės sklypo ribos yra nutolusios nuo nekilnojamojo turto kadastre registruotų sklypo ribų ir įsiterpusios į ieškovų sklypus. Nustačius žemės sklypo ribas pagal atsakovės pateiktą planą, atsakovių žemės sklypo plotas padidėtų nuo 8,2800 ha iki 8,9992 ha, t. y. 0,7192 ha (maksimali paklaida – 0,2877 ha) ir viršytų teisės aktuose leidžiamą paklaidą. Atsakovei pateikus patikslintą žemės sklypo planą (t. 1, b. l. 37 ir t. 1, el. b. l. 169), nurodė ir tai, kad šiuo planu atsakovė siekia pakeisti jau kadastriniais matavimais (šiauriau esančio žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) nustatytą ir įregistruotą nekilnojamojo turto kadastre žemės sklypo šiaurinę ir dalį rytinės žemės sklypo ribos, be to, vakarinė žemės sklypo riba yra žymiai ilgesnė, ne mažiau kaip 30 m, nei yra nurodyta abrise, todėl ir pagal šį žemės sklypo plane parengtą ribos nustatymo pasiūlymą ginčo sklypų ribų nustatymas negalimas. Dėl atsakovės priešieškinyje nurodyto antrojo reikalavimo – panaikinti UAB ,,AMMP“ žemės sklypų ribų paženklinimo–parodymo aktus, prašo bylą nutraukti, kadangi pagal 2019 m. spalio 28 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje Nr. e3K-3-304-695/2019 suformuotą teisės taikymo taisyklę, toks reikalavimas negali būti keliamas, nes nesudaro savarankiško nagrinėjimo dalyko. Šiais argumentais prašo priešieškinį atmesti.

Šalies argumentai

Atsakovė N. Ž. M. su ieškiniu nesutinka, prašo patekinti pateiktą priešieškinį. Nesutikimas su ieškiniu ir priešieškinys grindžiami šiais argumentais. Ieškovų atlikti kadastriniai matavimai pažeidžia jos interesus, matavimai atlikti kitomis ribomis nei pagal matininko A. Š. sudarytą abrisą. Ji nesutinka, kad jos žemės sklypo riba prie Ragožės ežero trumpėtų, nes jos žemės sklypas yra siauras, todėl bet koks ribos mažinimas šioje vietoje pažeidžia jos interesus. Kadangi matuojant jos žemės sklypą gaunasi viršplotis, jis siekia, kad būtų sutrumpinti šiaurinės ir pietinės žemės sklypo kraštinių ilgiai, taip sutrumpėtų žemės sklypas rytinėje pusėje, tačiau pailgėtų jos žemės sklypo vakarinė kraštinė, taip praplatėtų žemės sklypas vakarinėje dalyje neviršijant maksimalaus leidžiamo viršpločio. Būtent tokį planą ji pateikė su priešieškiniu ir prašo jį patenkinti. Pažymi ir tai, kad ji savo darbu daug prisidėjo prie ežero pakrantės saugojimo ir priežiūros, todėl bet koks jos žemės sklypo dalies mažinimas šioje dalyje yra neteisingas jos atžvilgiu. Mano, kad ieškovai nepagrįstai nurodo, kad antrasis jos ieškinio reikalavimas dėl žemės sklypų ribų paženklinimo–parodymo aktų panaikinimo yra nepagrįstas: patenkinus teismui priešieškinį, būtina panaikinti šiuos aktus, nes jie jau yra norminiai dokumentai ir jų nepanaikinus, atsakovei būtų užkirstas kelias realizuoti jos žemės sklypo plane pažymėtas žemės sklypų ribas.

Atsakovė L. N. į teismo posėdį neatvyko, atsiliepimo nepateikė. Sutikime perduodi ginčą spręsti teisminės mediacijos būdu nurodė, kad esamos žemės sklypo ribos ją tenkina, kaimyninių žemės sklypų savininkams pretenzijų nereiškia (t. 1, el. b. l. 59).

Motyvuojamoji dalis

Byloje nustatyta, kad ieškovams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 27,4600 ha ploto žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini); žemės sklypas suformuotas atliekant preliminarius matavimus. Atsakovėms bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 8,2800 ha ploto žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini); žemės sklypas suformuotas atliekant preliminarius matavimus. Ieškovų ir atsakovių žemės sklypai ribojasi, juos skiria bendra riba, dėl kurios buvimo vietos tarp šalių kilo ginčas. Šios teismo išvados grindžiamos šiais įrodymais.

Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašai patvirtina, kad ieškovams priklauso 27,4600 ha ploto žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini); žemės sklypas suformuotas atliekant preliminarius matavimus; atsakovėms priklauso 8,2800 ha ploto žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini); žemės sklypas suformuotas atliekant preliminarius matavimus (t. 1, el. b. l. 34–38). 1999 m. gegužės 14 d. projekto autoriaus A. Š. sudarytame abrise matyti, kad nubraižytos ribos 8,28 ha ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kurio projektinis Nr. 200-1; žemės sklypo ribų ilgiai: šiaurinės kraštinės ilgis yra 720 m, rytinės – 132 m, pietinės – 595 m, vakarinės, besiribojančios su Ragožės ežeru, – 135 m; abrise pažymėtas 4 m pločio kelias (t. 1, el. b. l. 6). 2002 m. balandžio 26 d. projekto autoriaus A. Š. sudarytame abrise matyti vietovėje nubraižytas 27,46 ha ploto žemės sklypas Nr. 371, kurio ribos: šiaurinė žemės sklypo riba (besiribojanti su atsakovių žemės sklypo pietine žemės sklypo riba) ilgis yra 605 m, t. y. 0,10 m ilgesnė nei nubraižyta atsakovių žemės sklypo abrise (595 m); abrise pažymėtas 6 m pločio kelias (t. 1, el. b. l. 40). Iš UAB ,,AMMP“ aiškinamojo rašto matyti, kad ieškovų turėtas 27,46 ha ploto žemės sklypas kadastrinių matavimų atlikimo metu, atsižvelgus į tai, kad žemės sklypą skiria vietinės reikšmės kelias, padalintas į du žemės sklypus ir suformuoti du atskiri žemės sklypai, kurių bendras plotas – 27,8574 ha (t. 1, el. b. l. 8). 2017 m. balandžio 4 d. bei 2019 m. birželio 27 d. UAB ,,AMMP“ matininkas Z. P., dalyvaujant atsakovei N. Ž. M., paženklino žemės sklypų ribas vietovėje ir surašė žemės sklypų ribų paženklinimo–parodymo aktus žemės sklypo Nr. 371, kurio plotas 246 565 kv. m bei žemės sklypo Nr. 371-1, kurio plotas 30 009 kv. m (t. 1, el. b. l. 10,16, 12–14, 18,20, 26,43). Iš situacijos brėžinio ir žemės sklypų planų matyti, kad ieškovų buvęs 27,46 ha ploto žemės sklypas (projektinis Nr. 371) performuotas į du žemės sklypus; 30 009 kv. m ploto žemės sklypas (Nr. 371-1) su atsakovių žemės sklypu ribojasi taškuose Nr. 18, 19, 20; ieškovų 248 565 kv. m žemės sklypas (Nr. 371) su atsakovių žemės sklypu ribojasi taškuose Nr. 7, 8, 9, 10; situacijos brėžinys patvirtina ir tai, kad pagal matininko Z. P. parengtus žemės sklypų kadastrinius matavimus, atsakovių žemės sklypo vakarinė kraštinė, besiribojanti su Ragožės ežeru, pailgėja, lyginant ją su jų žemės sklypo vakarine riba, įklota nekilnojamojo turto registre (t. 1, el. b. l. 27–32). 2017 m. gegužės 29 d., 2017 m. liepos 22 d., 2017 m. spalio 5 d., 2017 m. spalio 12 d. N. Ž. M. raštais kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT prie ŽŪM) Lazdijų skyrių, matininką Z. P., seimo narį D. G. raštuose nurodydama, kad ji nesutinka su matininko Z. P. žymimomis žemės sklypų ribomis, kadangi jo paženklintos ribos keičia matininko A. Š. paženklintas žemės sklypo ribas abrise, todėl su matininko Z. P. nustatytomis ribomis nesutinka (t. 1, el. b. l. 45–47, 72–75). 2018 m. gegužės 2 d. raštu NŽT prie ŽŪM pateikė išvadą dėl N. Ž. M. rašyto prašymo. Išvadoje nurodoma, kad sugretinus ieškovų ir atsakovių žemės sklypų ribas, nurodytas abrisuose, nekilnojamojo turto registre bei Z. P. atliktuose planuose nustatyta, kad visos N. Ž. M. žemės sklypo kraštinės, palyginus jų ilgius su abrise nurodytomis, pailgėja, todėl jos interesai nepažeidžiami; išvadoje išaiškinta šalims galimybė kreiptis į teismą dėl žemės sklypo ribos nustatymo (t. 1, el. b. l. 21–23). Iš kadastro žemėlapio ištraukos matyti, kad šiauriau atsakovių žemės sklypo esantis žemės sklypas, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), yra įregistruotas pagal kadastrinius matavimus; šio žemės sklypo pietinė riba ribojasi su atsakovių žemės sklypo šiaurine ir dalimi rytinės ribos; atsakovių žemės sklypo dalis rytinės ir dalis pietinės žemės sklypo ribos pagal įregistruotus preliminarius matavimus (pietrytinis žemės sklypo kampas) šioje dalyje nesutampa su ieškovų žemės sklypo šiaurinės kraštinės ir dalimi vakarinės kraštinės pagal kadastro vietovės duomenis, įregistruotus pagal preliminarius matavimus; tarp ribų – įsiterpęs nevienodo pločio (įvertinus mastelį, plačiausioje vietoje iki 10 m) žemės plotas (t. 1, el. b. l. 76; t. 1, b. l. 16). Iš atsakovės pateikto 2019 m. spalio 8 d. 89 992 kv. m žemės sklypo ribos pasiūlymo bei patikslinto 2019 m. spalio 24 d. 85 677 kv. m žemės sklypo ribos pasiūlymo (M 1:5000) matyti, kad pagal atsakovės siūlomą ginčo ribą tarp šalių sklypų, jos žemės sklypo dalies rytinė ir pietinė riba nesutampa nekilnojamojo turto registre įklotomis šio žemės sklypo ribomis, formuojamas žemės sklypas pagal ribas yra didesnis nei įregistruotas kadastre; pagal 2019 m. spalio 8 d. parengtą pasiūlymą, jos žemės sklypo plotas faktiškai yra 89 992 kv. m, kai juridinis žemės sklypo plotas yra 82 800 kv. m, o maksimali paklaida gali sudaryti 2 877 kv. m, t. y. taip formuojamas žemės sklypas viršytų maksimalią leistiną paklaidos ribą, dėl ko negalėtų būti įregistruotas pagal šio pasiūlymo ribas; 2019 m. spalio 24 d. pasiūlyme nurodytas žemės sklypo plotas neviršija maksimalios paklaidos ribos ir yra suformuotas 85 677 kv. m; šiame plane atsakovių žemės sklypo šiaurinė riba ir dalis rytinės ribos nesutampa su šiauriau esančio žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), šiaurine riba, kuri įregistruota nekilnojamojo turto kadastre pagal kadastrinius matavimus: šiaurinė atsakovių žemės sklypo riba sutrumpėja 28,59 m (nuo 374,66 m iki 346,07 m), įregistravus registre šiuos duomenis, liktų neišspręstas klausimas dėl šiauriau esančio sklypo atliktų kadastrinių matavimų šioje dalyje, ši riba turėtų būti koreguojama; 2019 m. spalio 24 d. pasiūlyme nurodytas atsakovių žemės sklypo vakarinės kraštinės, besiribojančios su Ragožės ežeru, ilgis neatitinka kadastro duomenų, pagal formuojamą pasiūlymą vakarinė žemės sklypo kraštinė, įvertinus mastelį, pailgėja ne mažiau kaip 15 m, šis pailgėjimas yra ieškovų žemės sklypo sąskaita, nes tuo pačiu atstumu sutrumpėja jų žemės sklypo vakarinė kraštinė, besiribojanti su Ragožės ežeru (t. 1, el. b. l. 144; t. 1, b. l. 37).

Teismas konstatuoja:

I. Dėl žemės sklypo ribų nustatymo

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.45 straipsnio, reguliuojančio žemės sklypo ribų nustatymą, 1 dalį, jeigu sklypų savininkai nesutaria dėl ginčytinų sklypo ribų ir jos nėra aiškios iš esamų dokumentų, ribas nustato teismas, atsižvelgdamas į dokumentus, faktiškai valdomo sklypo ribas bei kitus įrodymus. Jeigu ribų nustatyti neįmanoma, prie kiekvieno žemės sklypo turi būti prijungtos vienodo dydžio ginčytino ploto dalys, bet nė vienas tokiu būdu naujai suformuotas sklypas plotu neturi skirtis nuo esamo teisiškai įtvirtinto sklypo.

Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad pagal CK 4.45 straipsnį ribos neaiškumas pašalinamas atsižvelgiant į dokumentus, faktiškai valdomo sklypo ribas ir kitus įrodymus. Dokumentuose esanti nekonkreti ribos vieta ar konfigūracija gali būti tikslinama pagal bylos aplinkybių visumą: pagal ribos išsidėstymą dokumentuose, atsižvelgiant į sklypuose esančius statinius (pastatus, tvoras, šulinius ir kt.); pagal tai, kam jie priklauso nuosavybės teise ir kokie yra susitarimai dėl jų naudojimo tvarkos ar sąlygų; pagal faktinio naudojimo trukmę ir aplinkybes, atsižvelgiant į aplinkos objektus ar reljefo ypatumus bei kitus svarbius faktus; pagal principines nuostatas, kad abiejų sklypų naudojimas būtų įmanomas, racionalus, kad ribos tikslinimu galutinai būtų išspręstas ginčas ir nebūtų sudaroma prielaidų ginčui kilti ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2010; 2014 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-470/2014).

Kasacinis teismas yra konstatavęs ir tai, kad, esant gretimų sklypų ribų neatitikčiai, kiekvienu atveju būtina ieškoti sklypų savininkų interesų pusiausvyros ir negalima ginti išimtinai vieno savininko teisių kito sklypo savininko interesų sąskaita. Kai atliekant kadastrinius matavimus nustatoma, kad gretimų sklypų plotas skiriasi nuo žemėtvarkos projektuose ar kituose teritorijų planavimo dokumentuose suformuotų sklypų ploto (neįregistruotiems Nekilnojamojo turto registre žemės sklypams), gretimų sklypų plotas turi būti apskaičiuojamas ir jų riba privalo būti nustatoma taip, kad vienodai suvaržytų kiekvieno jų savininkų teises – abiejų sklypų plotas mažintinas po lygiai, t. y. leistina (ribinė) ploto paklaida taikytina abiem gretimiems sklypams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-226/2009; 2016 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-39-611/2016, 49 punktas). Teismo pareiga, atsižvelgiant į ginčo šalių faktiškai valdomus žemės sklypus, turimus dokumentus, netikslumų tarp teisinės ir faktinės žemės sklypo ribos kilimo priežastis, priimti abiem pusėms priimtiniausią sprendimą, siekiant, kad nustatoma žemės sklypo riba būtų patogi gretimų žemės sklypų savininkams, racionali ir tarnautų geresniam nuosavybės valdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-459/2014).

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, sprendžiant ginčus tarp gretimų žemės sklypų savininkų dėl žemės sklypų ribų, sklypų ribos gali būti keičiamos, taip pat gali būti keičiama sklypo konfigūracija, tačiau negali būti keičiamas (didėti ar mažėti) žemės sklypo dydis (plotas), priešingu atveju turėtų būti keliamas klausimas dėl nuosavybės teisės įgijimo pagrindo, ginčijant pirkimo–pardavimo sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-631-916/2015).

Žemės sklypų kadastrinių matavimų atlikimo tvarką ir reikalavimus nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 patvirtinti Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatai (toliau – Nuostatai), Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522 patvirtintos Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklės (toliau – Taisyklės).

Šalių pateiktus pasiūlymus dėl ginčytinos žemės sklypų ribos nustatymo įvertinus aukščiau aptarto teisinio reguliavimo ir formuojamos teisminės praktikos kontekste, pažymėtini šie pasiūlymų aspektai.

Nuostatų 32.1 punktas reguliuoja, kokie veiksmai yra atliekami, nustatant žemės sklypo kadastro duomenis. Be kitų privalomų atlikti veiksmų, nustatomos ir riboženkliais paženklinamos (jeigu anksčiau tas nebuvo atlikta) žemės sklypo ribos arba atstatomi sunaikinti anksčiau paženklintų žemės sklypo ribų riboženkliai. Žemės sklypo ribos vietovėje paženklinamos, dalyvaujant žemės sklypo savininkui arba jo įgaliotam asmeniui, taip pat suinteresuotiems asmenims – gretimų sklypų savininkams arba jų įgaliotiems asmenims (Kadastro nuostatų 32.1.1 punktas). Kai žemės sklypas ribojasi su anksčiau geodeziniais prietaisais išmatuotu žemės sklypu, kurio ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinatės nustatytos valstybinėje koordinačių sistemoje, ir kai bendra riba sutampa, šio (gretimo) žemės sklypo savininkas ar jo įgaliotas asmuo kviečiamas tik tuo atveju, jeigu reikia atstatyti sunaikintus riboženklius (Kadastro nuostatų 32.1.1.1 punktas). Paženklinus žemės sklypo ribas, surašomas žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktas (Kadastro nuostatų 32.1.1.4 punktas), kadastriniais matavimais nustatomos žemės sklypo ribų posūkio taškų, riboženklių ir ne mažiau kaip dviejų kiekvieno sklype esančio statinio (išskyrus laikiną statinį) kerčių koordinatės valstybinėje koordinačių sistemoje (Kadastro nuostatų 32.1.2 punktas), apskaičiuojami bendras žemės sklypo plotas ir žemės naudmenų plotai (Kadastro nuostatų 32.1.5 punktas), parengiamas žemės sklypo planas (Kadastro nuostatų 32.1.8 punktas). Panašiai žemės sklypo kadastrinių matavimų atlikimo procedūra yra reglamentuota ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522 patvirtintose Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklėse (Taisyklių 15, 25–29 punktai, 2014 m. spalio 25 d. Žemės ūkio ministerijos įsakymo Nr. 3D-780 redakcija, galiojusi kadastrinių matavimų atlikimo metu).

Ieškovų prašomos nustatyti ribos grindžiamos UAB ,,AMMP“ atliktais kadastriniais matavimais, kurių atlikimo procedūra atitinka aukščiau aptartiems teisės aktų reikalavimams. Ieškovų žemės sklypo ribos paženklintos dalyvaujant ir atsakovei N. Ž. M.. Kadastrinių matavimų metu gauti duomenys patvirtina, kad tokiu būdu suformavus ieškovų ir atsakovių žemės sklypus ir tarp jų žemės sklypų ribą nustačius ieškovų siūlomoje vietoje, tiek ieškovams, tiek atsakovėms nekiltų teisinių formalių kliūčių žemės sklypus įregistruoti nekilnojamojo turto kadastre, kadangi formuojami žemės sklypų viršpločiai neviršija Nuostatų 21 punkte nustatytos ribos. Prie ieškovų ir atsakovių esantis žemės viršplotis teka tiek ieškovams, tiek atsakovėms, ieškovų ir atsakovių žemės sklypų konfigūracija nesikeičia ir šios aplinkybės yra svarbios, nes, kaip nurodyta aukščiau paminėtoje kasacinio teismo praktikoje, tuo būtų išspręstas ginčas ir nebūtų sudaroma prielaidų ginčui kilti ateityje, būtų išlaikyta abiejų pusių interesų pusiausvyra, nes abiejų šalių sklypų plotai didėtų, maksimali leistina (ribinė) ploto paklaida būtų taikoma abiem gretimiems sklypams, sklypo konfigūracija liktų nepakitusi.

Atsakovė N. Ž. M. pateikė tik žemės sklypo ribos pasiūlymą planą. Nors 2019 m. spalio 24 d. pasiūlyme atsakovėms formuojamas žemės sklypas neviršija Nuostatų 21 punkte nustatytos maksimalios leistinos (ribinės) ploto paklaidos, tačiau tai, kaip jis formuojamas, leidžia spręsti, kad patvirtinus ginčo sklypų ribą pagal šį atsakovės planą, būtų sudaroma prielaidų ginčui kilti ateityje, nes atsakovė savo pasiūlymu keičia šiauriau jos esančio žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), pietinę ribą, kuri nekilnojamojo turto kadastre įregistruota pagal kadastrinius matavimus. Pagal šį atsakovės siūlomą planą suformavus jos žemės sklypus ir nustačius žemės sklypų ribą, neaišku, kaip būtų padalijamas susidaręs viršplotis: įvertinus ieškovų žemės sklypų dydį, Nuostatų 21 punkte apibrėžtą maksimalią leistiną (ribinę) paklaidą, matyti, kad visas susidaręs viršplotis (nekeičiant pietinės ar kitos jų žemės sklypo ribos) ieškovams negalės tekti, o bet koks ribų keitimas sąlygotų piečiau bei rytuose esančių žemės savininkų interesus. Atsižvelgus į tai, šie atsakovės pateikto pasiūlymo trūkumai yra svarbūs sprendžiant dėl ribos nustatymo.

Analizuojant atsakovių poziciją dėl ginčytinos sklypų ribos, pažymėtini ir šie aspektai. Iš šalių pateiktų planų matyti, kad iš esmės tarp šalių ginčas kyla dėl to, kad atsakovės nesutinka su UAB ,,AMMP“ matininko nustatyta jų žemės sklypo rytine ir pietine žemės sklypo riba. Iki atsakovė N. Ž. M. nepateikė patikslinto priešieškinio, ginčas iš esmės buvo kilęs tik dėl pietinės atsakovės žemės sklypo ribos, nes atsakovė neginčijo, kad jos rytinę žemės sklypo ribą žymi sklypo gale stovintys akmenys (UAB ,,AMMP“ situacijos brėžinyje pažymėti trikampiais), pagal juos nustatytas ir atsakovės šiaurinės žemės sklypo ribos ilgis atliekant šiauriau jos sklypo esančio žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinius matavimus. Tai patvirtina ir jos pateiktas 2019 m. spalio 8 d. planas (t. 1, el. b. l. 144). Atsakovės pozicija dėl jos rytinės žemės sklypo ribos pasikeitė, kai tapo aišku, kad prie sklypų yra viršplotis, o pagal jos siūlomą ribų nustatymo planą (t. 1, el. b. l. 144), kai link ieškovų žemės sklypo pastumiama tik atsakovės žemės sklypo pietinė riba, o rytinė jos žemės sklypo riba sutampa su ieškovų siūloma, jos žemės sklypo plotas padidėja daugiau nei maksimali leistina (ribinė) ploto paklaida pagal Nuostatų 21 punktą (maksimali leistina (ribinė) atsakovės ploto paklaida – 0,2877 ha), dėl ko tokia riba tarp ginčo sklypų tampa negalima. Įvertinusi tai, atsakovė pakeitė poziciją ir pateikė pasiūlymą rytinę jos žemės sklypo ribą sutrumpinti 28,59 m, o vakarinę jos žemės sklypo ribą, besiribojančią su Ragožės ežeru, pailginti, įvertinus mastelį, ne mažiau kaip 15 m. Šis pailgėjimas yra ieškovų žemės sklypo sąskaita, nes tuo pačiu atstumu sutrumpėja jų žemės sklypo vakarinė kraštinė, besiribojanti su Ragožės ežeru. Toks ribos nustatymas, be kita ko, suvaržytų išimtinai ieškovų teises, nes atsakovės žemės sklypo riba prie Ragožės ežero žymiai pailgėtų, o ieškovų – atitinkamai sutrumpėtų, o tai pažeistų CK 1.5 straipsnyje įtvirtintą teisingumo principą, nes būtų pažeista protinga priešingų šalių interesų pusiausvyrą. Tokiu sprendimu būtų nukrypta ir nuo aukščiau nurodytos kasacinio teismo formuojamos praktikos šio pobūdžio ginčuose. Vien tai, kad atsakovės žemės sklypas yra siauresnis negu ieškovų ir jai tenka mažesnė dalis ežero pakrantės, ar tai, kad ji rūpinosi pakrantės priežiūra, nėra pakankamas pagrindas nustatant ribą tarp šalių žemės sklypų, teikti prioritetą tik atsakovių interesams.

Ieškovė tvirtina, kad vakarinėje žemės sklypų pusėje riba tarp šalių žemės sklypų yra ties kanalo viduriu, tačiau atsakovės paaiškinimų apie kanalą, jo buvimo vietą nepatvirtina jokie byloje esantys įrodymai, o ieškovai su šia aplinkybe nesutinka. Atsakovė tvirtina, kad kanalas pažymėtas ieškovų žemės sklypo abrise raide K, tačiau žiūrint byloje pateiktus abrisus, žemės sklypų planus, tokiai išvadai daryti nėra pakankamo pagrindo: ieškovų žemės sklypo abrise K raidė nurodyta prie išilginio, šiaurės–pietų kryptimi nubrėžto punktyrinio brūkšnio, kurio viename gale įrašas – Pazapsiai, kitame – Klepočiai, prie jo įrašytas skaičius – 6; šiuos įrašus ir žymėjimus sugretinus su žemės sklypų planais, kadastro žemėlapio ištrauka, matyti, kad šie žymėjimai sutampa su kelio buvimo vieta. Dėl to, ar tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistavo arba neegzistavo, teismas sprendžia remdamasis tikimybių pusiausvyros principu: jeigu pateikti įrodymai protingo žmogaus požiūriu leidžia teismui padaryti išvadą, kad yra didesnė tikimybė, jog tam tikri faktai egzistavo, negu neegzistavo, teismas pripažįsta tuos faktus nustatytais. Šiame kontekste vertinant byloje esančius įrodymus, pažymėtina, kad byloje esantys įrodymai nepakankami teismui padaryti išvadą apie kanalo buvimo ir tai, kad šalių žemės sklypus skirianti riba turi būti projektuojama šio kanalo viduriu.

Iš pateiktų žemės sklypo planų, situacijos brėžinio matyti, kad nustačius žemės sklypų ribą ieškovų siūlomu būdu, atsakovių žemės sklypas nesumažėtų, priešingai, jo plotas padidėtų iki maksimalios leistinos (ribinės) ploto paklaidos, taip pat padidėtų ir jų žemės sklypo vakarinės kraštinės, besiribojančios su Ragožės ežeru, ilgis. Ieškovų siūloma atsakovių žemės sklypo riba rytinėje jų žemės sklypo pusėje sutampa su kadastriniais matavimais nustatyta žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), riba, todėl nebūtų pagrindo ir tolesniems ginčams kilti.

Atsižvelgus į tai, ieškovų ieškinys tenkintinas ir žemės sklypo ribos nustatytinos pagal UAB ,,AMMP“ 2017 m. rugpjūčio 22 d. parengtus žemės sklypų planus, nes toks ribos nustatymas yra racionalus, užtikrina tinkamą naudojimąsi turtu, labiausiai atitinka šalių interesams ir užtikrina jų pusiausvyrą.

II. Dėl žemės sklypų ribų paženklinimų aktų panaikinimo

Atsakovė N. Ž. M. priešieškiniu (antrasis reikalavimas) taip pat reiškia reikalavimą dėl UAB ,,AMMP“ 2017 m. balandžio 4 d. ir 2017 m. birželio 27 d. žemės sklypų Nr. 371 ir Nr. 371-1, esančių (duomenys neskelbtini), panaikinimo.

2019 m. spalio 28 d. nutartyje Nr. e3K-3-304-695/2019 Lietuvos Aukščiausiasis Teismas suformulavo tokią teisės taikymo taisyklę: civilinėse bylose dėl administracinių aktų, priimtų panaudojant kadastrinių matavimų metu sudarytus dokumentus, panaikinimo nėra pagrindo reikšti ir nagrinėti reikalavimų dėl kadastrinių matavimų metu sudarytų faktinio pobūdžio dokumentų (aktų, planų, schemų, abrisų ir kitokių) panaikinimo.

Aiškindamas šią teisės taikymo taisyklę, kasacinis teismas pažymėjo, kad žemės sklypų kadastriniai matavimai atliekami siekiant nustatyti tikslias žemės sklypo ribas ir tikslų jo plotą, kad vėliau naudojant, nekiltų neaiškumų, nesusipratimų ir nesklandumų dėl faktiškai naudojamų žemės sklypo ribų ir žemės sklypo ploto vietovėje. Tai rodo, kad žemės sklypo kadastriniai matavimai, viena vertus, yra susiję su administracinio pobūdžio procedūrų atlikimu, antra vertus, tai yra faktinio pobūdžio veiksmai. Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika administracinės procedūros metu, prieš priimant galutinį sprendimą, gali būti ir dažnai yra surašomas ne vienas viešojo administravimo institucijos dokumentas ir tokie dokumentai paprastai atlieka tik pagalbinį, tarpinį ar aptarnaujantį vaidmenį viešojo administravimo procedūroje, jais dažniausiai nėra įforminami baigiamieji (galutiniai) kompetentingų (įgaliotų) asmenų (pareigūnų) sprendimai tuo klausimu, dėl kurio buvo pradėta administracinė procedūra. Jais gali būti sprendžiami įvairūs procedūriniai klausimai, tiesiogiai nesusiję su asmens teisių ar pareigų atsiradimu, pasikeitimu ar išnykimu (pasibaigimu). Dėl šios priežasties šie dokumentai dažnai (tačiau jokiu būdu ne visada) suinteresuotiems asmenims jokių materialinių teisinių pasekmių nesukelia (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. birželio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-261-69/2011). Taigi tarpiniais administracinės procedūros dokumentais laikomi dokumentai, kuriuose paprastai nėra įforminami baigiamieji (galutiniai) kompetentingų (įgaliotų) asmenų (pareigūnų) sprendimai. Tokiais tarpiniais dokumentais gali būti ir faktinius duomenis apie kadastro objektus turintys dokumentai, kaip, pavyzdžiui, kadastrinių matavimų metu sudaromi planai, aktai ar kitokie dokumentai.

Kadastrinių matavimų metu yra renkami faktinio pobūdžio duomenys apie kadastro objektus, atliekami kitokie faktus nustatantys veiksmai, tokie kaip objekto ribų pažymėjimas vietovėje. Šie veiksmai savo prigimtimi yra faktinio, o ne teisinio pobūdžio. Jie nenustato asmenų teisių ar pareigų, bet administracinėse procedūrose gali sudaryti pagrindą priimti teisinius sprendimus, kuriais ir yra nusprendžiama dėl asmenų teisių ir pareigų. Faktinių duomenų surinkimas, fiksavimas, atvaizdavimas sudaromuose dokumentuose administracinės procedūros metu, nors ir sudarantis pagrindą spręsti dėl asmenų teisių ir pareigų, net dokumentui ir tapus administracinio akto priedu, savarankiškai, be administracinio akto patvirtinimo ir galiojimo nenustato asmenų teisių ir pareigų. Atitinkamai tai reiškia, kad tokie aktai, iškilus ginčui dėl administraciniu aktu su priedais nustatytų teisių ir pareigų galiojimo ar apimties, nesudaro savarankiško nagrinėjimo dalyko.

Teismas turi priimti nagrinėti tik tokį reikalavimą dėl dokumento ar teisės akto, kuriame aiškiai suformuluotos asmenų, dėl kurių priimamas sprendimas, teisės bei pareigos ir jei asmuo mano, kad tokiu sprendimu pažeidžiamos jo teisės ir teisėti interesai.

Aukščiau aptarto teisinio reguliavimo kontekste, atsakovės N. Ž. M. ginčijami UAB „AMMP“ 2017 m. balandžio 4 d. ir 2017 m. birželio 27 d. žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktai atsakovei jokių teisinių pasekmių nesukelia, todėl toks reikalavimas negali būti savarankiškas reikalavimo dalykas ir ginčo teisme objektas.

Tais atvejais, kai asmuo kreipiasi į teismą su reikalavimu, kurio patenkinimas nesukelia materialiųjų teisinių padarinių, teismas priklausomai nuo procesinės situacijos turi arba nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti, įpareigodamas asmenį suformuluoti ieškinio dalyką, arba atsisakyti priimti tokį reikalavimą kaip nenagrinėtiną teisme (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), arba nutraukti civilinę bylą tuo pačiu pagrindu, jeigu ji jau iškelta (CPK 293 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Tokie teismo veiksmai negali būti vertinami kaip suinteresuoto asmens teisės į teisminę gynybą pažeidimas, nes, jo reikalavimą teismui priėmus ir išnagrinėjus, teisė į teisminę gynybą nebūtų įgyvendinta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-61-313/2019, 25 punktas).

Atsižvelgus į aukščiau aptartus argumentus ši nagrinėjamos civilinės bylos dalis nutrauktina, nes byla nenagrinėtina teisme civilinio proceso tvarka (CPK 293 straipsnio 1 punktas).

III. Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas sudaro 300 Eur: 100 Eur išlaidos žyminiam mokesčiui bei 200 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti, kurias patvirtina sąskaitos ir kvitai (t. 1, el. b. 24,41; t. 1, b. l. 38).

Išlaidos advokato pagalbai apmokėti, atsižvelgus į tai, kad ieškovų atstovas surašė ieškinį, atsiliepimą į priešieškinį, atstovavo teismo posėdyje, kuris truko 4 val., yra pagrįstos ir neviršija 2004-04-02 Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 ,,Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ nustatytų maksimalių dydžių.

Atsižvelgus į tai, kad ieškinys yra tenkintinas, iš atsakovių priteistina ieškovams 300 Eur jų patirtų bylinėjimosi išlaidų: 100 Eur žyminio mokesčio ir 200 Eur išlaidų advokato pagalbai (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis). Kvitai patvirtina, kad šias išlaidas patyrė ieškovas A. K., todėl jos jam ir priteistinos.

Valstybės išlaidas, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu – 19,88 Eur. Jos taip pat priteistinos iš atsakovių, iš kiekvienos po 9,94 Eur nes ieškinys tenkinamas (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268, 270 straipsniais,

nusprendžia:

A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) R. L., a. k. (duomenys neskelbtini) V. S., a. k. (duomenys neskelbtini) A. R., a. k. (duomenys neskelbtini) V. K., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškinį patenkinti visiškai.

Nustatyti A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) R. L., a. k. (duomenys neskelbtini) V. S., a. k. (duomenys neskelbtini) A. R., a. k. (duomenys neskelbtini) V. K., a. k. (duomenys neskelbtini) 27,4600 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ir N. Ž. M., a. k. (duomenys neskelbtini) L. N., a. k. (duomenys neskelbtini) 8,2800 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), skiriančią ribą pagal UAB ,,AMMP“ 2017 m. rugpjūčio 22 d. sudarytus žemės sklypų planus, nustatant, kad ribą tarp po kadastrinių matavimų suformuoto 24,8565 ha žemės sklypo (Nr. 371) ir N. Ž. M., a. k. (duomenys neskelbtini) L. N., a. k. (duomenys neskelbtini) priklausančio 8,2800 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), žymi posūkio taškai 7 (koordinatės (x) 5996288,10, (y) 471760,66), 8 (koordinatės (x) 5996204,39, (y) 471946,90), 9 (koordinatės (x) 5996046,46, (y) 472280,84), 10 (koordinatės (x) 5996158,14, (y) 472326,66); ribą tarp po kadastrinių matavimų suformuoto 3,0009 ha žemės sklypo (Nr. 371-1) ir N. Ž. M., a. k. (duomenys neskelbtini) L. N., a. k. (duomenys neskelbtini) priklausančio 8,2800 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), žymi posūkio taškai 18 (koordinatės (x) 5996299,86, (y) 471734,48), 19 (koordinatės (x) 5996298,21, (y) 471738,16), 20 (koordinatės (x) 5996290,58, (y) 471755,14).

Priteisti A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) iš N. Ž. M., a. k. (duomenys neskelbtini) ir L. N., a. k. (duomenys neskelbtini) po 150 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) iš kiekvienos bylinėjimosi išlaidų.

N. Ž. M., a. k. (duomenys neskelbtini) priešieškinį dėl žemės sklypo ribos nustatymo atmesti.

Civilinės bylos Nr. e2-82-743/2020 (teisminio proceso Nr. 2-27-3-00233-2019-4) dalį dėl N. Ž. M., a. k. (duomenys neskelbtini) reikalavimo dėl UAB ,,AMMP“ 2017 m. balandžio 4 d. ir 2017 m. birželio 27 d. žemės sklypų Nr. 371 ir Nr. 371-1, esančių (duomenys neskelbtini), panaikinimo, nutraukti.

Priteisti iš N. Ž. M., a. k. (duomenys neskelbtini) ir L. N., a. k. (duomenys neskelbtini) po 9,94 Eur (devynis eurus 94 centus) iš kiekvienos bylinėjimosi išlaidų valstybei, sumokant jas Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (į. k. 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“ arba Nr. LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filialas, arba Nr. LT74 4010 0510 0132 4763 ir Nr. LT12 2140 0300 0268 0220 AB Luminor bank, arba Nr. LT78 7290 0000 0013 0151 AB „Citadele“ bankas, arba Nr. LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB banke, arba Nr. LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių bankas, arba Nr. LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos bankas, įmokos kodas – 5660. Jas galima sumokėti AB „Lietuvos paštas“ pašto skyriuose; per UAB „EVP“ interneto portalą www.paysera.lt; SOLLO, UAB tarpininko MAXIMA LT, UAB kasose; UAB „Mažeikių butų ūkis“; UAB „Mokėjimo terminalų sistemos“ mokėjimo savitarnos terminaluose FOXBOX; UAB „Perlo paslaugos“ terminaluose; per UAB „Viena Sąskaita“ interneto portalą https://vienasaskaita.lt/; UAB „Virtualių paslaugų operatorius“ spaudos kioskuose.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti apskųstas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmus.

Teisėja Asta Vailionienė