Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.7.2.3; 1.1.8.1.1; 1.1.8.7.9; 2.1.15.3.1; 2.1.15.3.3.2; 2.3.4.2; 2.3.5.1; 2.3.5.2; 2.3.6.4.3; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2.

2024 m. birželio 14 d.

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje T. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaruojantis (duomenys neskelbtini), vedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotoju, (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, teistas:

1) Pakruojo rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 1 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 1 dalį - 8 MGL (1040 litų (301,20 eurų) dydžio bauda;

2) Pakruojo rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 5 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį - 8 MGL (1040 litų (301,20 eurų) dydžio bauda;

3) Pakruojo rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 19 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį galutine bausme - 4 MGL (150,64 eurų) dydžio bauda, paskirtas baudas sumokėjęs, teistumas išnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. J. nesunkiai sužalojo žmogų: 2022 m. spalio 29 d. apie 20 val., (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) kvartale esančioje „(duomenys neskelbtini)“ pavėsinėje, kilusio tarpusavio konflikto metu, kumščiu sudavė vieną smūgį į burnos sritį nukentėjusiajam A. L., tuo dėl viršutinių dešiniųjų 1 ir 2 dantų lūžių, viršutinio dešiniojo 2 danties po lūžio likusios šaknies dalies pašalinimo, bei viršutinių kairiųjų 1 ir 2 danties (dėl jų panirimo ir paslankumo) pašalinimo, padarė nukentėjusiajam A. L. nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis T. J. teisiamojo posėdžio metu kaltės dėl jam pareikšto kaltinimo nepripažino. Parodė, kad vyko medžioklės sezono atidarymas, buvo spalio 29 d. Sėdėjo prie stalo A. L., jis virė šiupininę, kiti išdarinėjo žvėrį. Prie stalo prisėdo jis ir dar keli vyrai. A. puolė jį kaltinti, kad užgrobė tėvų žemę. Bandė jam trenkti, šaukė „šūdo gabale“ ir dar spjovė. Jis paskambino A. L. sūnui, kad pasiimtų tėvą. Tada A. L. dar labiau sužvėrėjo. Kai sūnus vedė tėvą į automobilį, jis keikėsi, šaukė. Sūnus įgrūdo tėvą į automobilį. Jis buvo užpultas. Nieko jam nesakė. Jis buvo išgėręs dvi, tris taureles. Po dviejų savaičių sužinojo, kad A. L. išmušti dantys. Sūnus Š. jam parašė, kad jis juos išmušė, nežino, kodėl jis, jo sužaloto veido nematė. Prie stalo sėdėjo A. L., V. M., V. V., buvo keturiese. A. L. ir V. V. buvo labai apgirtę. V. M. mažiau išgėręs ir jis keturis stikliukus. Jis atsisuko ir A. L. pradėjo šaukti, stūmė V. ir atsibrovė prie jo ir trenkė į veidą. Jis rankos pirštų galais gal spėjo paliesti jo ranką. Kai sutrenkė, ant stalo pabuvo užvirtęs ir nugriuvo prie stulpo. Tada spjovė, bet jis nekreipė dėmesio. Į jo veidą nežiūrėjo, ką jis kalbėjo, nežino. Kai atvažiavo sūnus, tada A. L. atgijo. A. L. išsivežė sūnus T.. Š. L. po dviejų savaičių pradėjo rašyti ir jį reketuoti. Kaltės nepripažįsta, nes nieko nedarė. Mano, kad dantis išsimušti galėjo griūdamas į stulpą. Dėl sužalojimų kreipėsi į policiją, 2022 m. spalio 29 d., byla buvo nutraukta. Prie stalo atstumas iki A. L. buvo apie du metrus. A. L. bandė prasibrauti per stalą, buvo atsistojęs ir trenkė dešine ranka. Jo tikslas buvo apsiginti, todėl refleksiškai pakilo rankos. A. L. po smūgio sėdosi, neišlaikė pusiausvyros ir nuvirto prie stulpo. Nuvirtęs vartėsi, bandė stotis ir vėl griuvo. A. L. buvo stipriai apgirtęs, voliojosi, vartėsi. Buvo nuvirtęs ir anksčiau. Nuvirto, kur ir sėdėjo, kolegos ėjo jo kelti, matėsi kraujo žymės. Su Š. L. buvo draugai iki įvykio, po įvykio nebendrauja. T. L. derybose dėl kompensacijos nedalyvavo. Nuo įvykio iki teisminio tyrimo degalinėje buvo sutikęs Š. L., bet nieko nesakė. Turėjo atvažiuoti tartis dėl padarytos žalos, bet neatvyko. Jo žemė ribojasi su A. L. tėvo žeme. Jis pradėjo tvarkytis dokumentus, nes A. L. pila šiukšles, kuoliukus kalė keturis kartus, A. L. vis juos ištraukia. Jis gyvena (duomenys neskelbtini), A. L. (duomenys neskelbtini). Visas įvykis dėl tos žemės.

Nukentėjusysis A. L. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad su kaltinamuoju buvo ir kaimynai, ir draugai. Spalio 29 dieną per medžioklės atidarymą sėdėjo pavėsinėje, buvo D. J., V. V. ir V. M.. Po medžioklės vaišinosi. Priešais už stalo sėdėjo T. J.. Jis sakė, kad negerai daro su žeme, buvo komposto krūva ir vyšnios, tėvų buvo padaryti matavimai. T. J. vedė kanalizaciją, reikėjo žemės. Besėdint pavėsinėje įvyko konfliktas. Pasilenkęs per stalą, T. J. jam kumščiu trenkė ir jis nugriuvo. Buvo ir daugiau žmonių, bėgo kraujas, du dantys išmušti ir šaknys. Jis sureagavo, rodė, kad išmušti dantys. T. L. atvyko jo išvežti į namus. Parvežęs jį į namus, T. L. grįžo pas T. J. pasikalbėti. Sūnui sakė, kad T. J. išmušė dantis. T. J. sėdėjo priešais jį prie stalo, jis griebė už atlapų, prisitraukė jį ir tada trenkė. Stalo plotis vienas metras, galima pasiekti ranka. Buvo atsistoję, nuo smūgio jis griuvo, bet atsikėlė pats. Tuo momentu suprato, kad dantys išmušti. T. J. klausė, ką padarei, sakė pats griuvai ir išsimušei. V. V. ir V. M., ar girdėjo, ar matė negali pasakyti. V. V. buvo nuėjęs, V. M. šalia. Alkoholį vartojo visi. D. J. nevartojo, bet tuo momentu buvo išvežęs kolegas. Su T. J. nebuvo susipykę, tik žemę atsimatavo pats, pjaudavo žolę, tai vis primindavo, kad nepjautų. T. J. apkalbėti tikslo neturi. Kartu vaikai augo, viskas buvo gerai, T. L. jį parsivežė, Š. L. parašė žinutę, į policiją kreipėsi, kai kreipėsi T. J.. Prie stalo sėdėjo ant suolų, suolai buvo be atlošų. Po medžioklės grįžo apie 17 valandą, su kaltinamuoju, vieno būrelio medžiotojai, kartu jau medžioja 5-10 metų, per tuos metus konfliktų nebuvo. T. J. pradėjo diskusiją, jis atsistojo ir jis atsistojo. T. J. jam norėjo trenkti, jis norėjo nustumti ranką, sudavė kita ranka. Sūnui atvykus trumpai pasakė, kas įvyko, T. L. sakė, kad buvo grįžęs pas T. J., Š. L. neprašė atlyginti žalos, prašė tik tartis. Dantys tvarkyti „(duomenys neskelbtini)“. Rinkosi, kad greičiau sutvarkytų, nes be priekinių dantų, blogai jaučiasi. Kasdien bendrauja su žmonėmis, reakcijas jų matė, skausmą juto, pašalinti du dantys. Į policiją kreipėsi po 2-3 savaičių, į gydytojus kreipėsi, kai atsileido patinimas. Pokalbį dėl žemės, pradėjo T. J.. Į „(duomenys neskelbtini)“ kreipėsi po 12-kos dienų, laukė, kol praeis sutinimas. Į ekspertus kreipėsi, kai gavo aprašymą. Skambino ekspertams pirmą kartą po savaitės, pasakė, kad reikia gydytojo aprašymo. Smūgį gavo tiesų, lūpos ir veidas nebuvo sužaloti, kitą dieną sutino. Policijai iškritusių dantų nepateikė. Iškritusius dantis padavė gydytojai. Iki įvykio pas specialistus dėl dantų nesikreipė. Dėl šių keturių dantų problemų neturėjo. P. P. dantis gydėsi prieš dešimt metų. Priekinius dantis gydėsi, jie buvo sutvarkyti.

Liudytoja R. L. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad įvykis buvo rudenį, spalio 29 d., po medžioklės. Paskambino vyras paprašė, parvežti, pasakė, kad išmušė dantis. Namuose buvo sūnus T. L.. Paprašė, kad jis tėvą parvežtų. Sūnus išvažiavo ir grįžo po 15 min. Vaizdas buvo nekoks. A. L. tekėjo kraujas iš burnos. Atrodė, kad jis išviso be dantų. Atrodė labai negražiai. A. L. buvo strese, jam skaudėjo, nieko nesakė. Pasakė tik „už ką man taip“? Vėliau pasakė, kad trenkė T. J.. Buvo dar skaudžiau, nes vaikų draugas, nuo mažens kartu augo. Vyrui skaudėjo, dantis kabėjo. Jie buvo išmušti nuo šaknies. Kliudė kalbėti, nusiramino, laukė ryto. Vaizdas buvo negražus ir labai skaudėjo. Paskambinęs iš karto pasakė, kad išdaužė dantis, konkrečiai kas, nesakė, prašė parvežti greičiau į namus. Žino, kad su kojomis turi problemų, jam sunku ir pats nepareis, tai pasiuntė sūnų. Kas įvyko tarp T. J. ir jo, nesakė. Tik kartojo, už ką jam taip padarė. Morališkai buvo sugniuždytas, užima vadovaujančias pareigas, bendrauti buvo sunku. Skaudėjo, atšaukė susirinkimus, kaip kalbėti be dantų. Sūnus T., parvežė tėvą į namus. Š. L. grįžo po savaitės, pamatė tėvą be dantų. Jis pradėjo aiškintis, kodėl nieko nedaro. Vyras buvo išgėręs. Strese buvo, nes šaukė, rankos drebėjo. Sekančią dieną buvo patinę lūpos, negalėjo kalbėti, dantis sekančią dieną išsitraukė pats. Jie buvo išmušti iš šaknies. Valgyti negalėjo. Į gydytojus nesikreipė, nes buvo sekmadienis. Pirmadienį buvo sutinusi lūpa, sprendė ką daryti. Negali pasakyti kada, kreipėsi į odontologus. Sūnus parvežė tėvą, po to nuvažiavo pasiaiškinti kas buvo, kas įvyko. Sakė įvyko konfliktas, T. J. sudavė tėvui, tėvas nugriuvo. A. konfliktavo su T. ir gavo smūgį. Dantys buvo taisomi, jie buvo apvilkti, nebuvo problemų. Gal 10 metų praėjo, kaip tvarkėsi dantis. Buvo priekiniai dantys tvarkyti, jie ir buvo išmušti. Dar du judėjo juos reikėjo šalinti. Š. parašė žinutę T. J.. Nurodė, kiek kainuos dantų tvarkymas. T. J. atsisakė mokėti.

Liudytojas T. L. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad grįžę po medžioklės visi buvo pasilikę pavėsinėje. Mamai tėtis paskambino ir pasakė, kad primušė. Jam nuvažiavus, jis sėdėjo ant suoliuko kruvinas. Namuose tėtį pasitiko mama ir jo draugė. Jis T. sakė, kad grįš išsiaiškinti kas buvo. Grįžus, sunku buvo susikalbėti, visi išgėrę buvo, šaukė. Jis taip pat buvo strese. Kitą dieną, su drauge išėjo pasivaikščioti, sutiko T. J., jis klausė, ką tėvas darys. Tėvas sakė, kad T. J. jam trenkė. Tėvo išvaizda buvo baisi. Bėgo kraujas iš lūpos, dantis kabėjo, prakirsta lūpa. Jeigu tėtis virto, tai nutiko dėl smūgio. Nuo tokio suolo, nuvirsti neįmanoma. T. J. buvo neblaivus ir emocingas, nepavyko susikalbėti. Nebendravo nei su vienu iš ten buvusių žmonių. Š. bandė kalbėtis su T. J. dėl dantų. Būtų užtekę atsiprašyti, pakalbėti. Po savaitės T. J. parašė pareiškimą, turbūt suprato, ką padarė. Kuri lūpą buvo praskelta, konkretizuoti negali. T. J. rašė, kad reikia tėvą parvežti. Tėtis skambino jam, bet jis negirdėjo. Tada mamai skambino ir sakė, kad primušė. Tuoj išvyko jo parvežti. Tėtis sėdėjo ant suolo, T. J. irgi sėdėjo. Padėjo tėčiui nueiti iki automobilio. Negriuvo, nevirto, bet buvo išgėręs. Su T. J. visą gyvenimą buvo draugai, nuo įvykio nebebendrauja. Buvo incidentas prie namo, dėl žemės ir kuoliukų. Prieš įvykį buvo susitikęs su T. J. medžioklėje, minėjo, kad buvo konfliktas. Sakė norėjo tėvui trenkti, bet susilaikė. Turbūt išgėrė ir išpildė savo ketinimus.

Liudytoja R. J. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad žino, dėl ko byla, kad sūnus kaltinamas nebūtais dalykais. Ji įvykio nematė. Pavėsinėje, po medžioklės buvo susiėjimas. Sūnus sakė, kad jį užpuolė. A. L. užpuolė per stalą, norėjo kažką padaryti. Ji ten buvo, girdėjo, kaip A. L. kalbėjo apie dantis. Klausėsi ką kalba, jai rūpėjo, nes vyras tvarkosi dantis. A. L. sakė, kad kliba dantys. A. L. negriuvinėjo. Ji gyvena (duomenys neskelbtini), matė A. L. praeinantį, su juo nekalbėjo, kaip atrodė nematė. Matė gal po savaitės, A. L. atrodė normaliai, buvo pažįstami, pasisveikindavo.

Liudytojas V. M. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad žino dėl ko byla, dėl konflikto tarp T. J. ir A. L.. Tai buvo spalio 29 d., buvo medžioklė ir įvyko konfliktas. Po medžioklės vieni išdarinėjo žvėris, kiti prie stalo išgėrinėjo. V. V., T. J., A. L. ir jis sėdėjo prie stalo. A. L. puolė T. J.. Pasakė, kad laikytųsi, nes užgrobė žemę. T. J. sėdėjo priešais, A. L. šalia jo, V. V. iš dešinės. Matė, kaip T. J. pakėlė rankas gindamasis. A. L. mosuodamas ėjo link T. J.?. A. L. neišlaikė pusiausvyros ir griuvo, buvo ir prieš tai nugriuvęs. Nežino dėl ko griuvo, gal nuo girtumo. A. L. spjovė į T.. Atsisėdęs kažkam skambino. T. lyg tai skambino A. L. sūnui, kad parsivežtų tėvą. Atvažiavo T. jis padėjo jį įsodinti į automobilį. Prie stalo buvo vienos muštynės. Lyg tai kai į mašiną vedė A. L., matė ant lūpos lašelį kraujo, daugiau kraujo nebuvo. T. vėliau atvažiavęs sakė, kad išmušti A. L. dantys. Ar T. buvo sužalotas, nematė, nes buvo tamsu. Su A. L. sieja darbiniai santykiai, yra pažįstami. Visada jis buvo su dantimis, kiek matė. Po įvykio matė praėjus dviem mėnesiams. Š. L. žino, po įvykio su juo kalbėjo telefonu. Š. kitų aplinkybių nenurodė. Jo T. neklausė, kas įvyko. Kai A. L. puolė, T. J. sėdėjo. Matė judesį, A. L. ėjo link T., šis gynėsi sėdėdamas. A. L. virto ant suolo šonu, kad virstų tiesiai, trenktųsi veidu į žemę, nematė. T. J. nesikėsino suimti už rūbų A. L.. A. L. spjovė ant T. J.. Atstumas nuo T. J. iki A. L. per stalą apie 1,5 m.

Pakartotinai apklausiamas liudytojas V. M. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad su Š. L. kalbėjo, mažiau nei 10 kartų. Apie įvykį kalbėjo, kartą du. Apie įvykio aplinkybes ir apklausas nekalbėjo. Teisme, sakė, kad nematė, kaip A. L. sudavė T. J.. Nežino, kodėl Š., taip sako. Buvo judesys, atsistumti žmogų nuo savęs. A. L. puolė ant T. J.. A. L. ėjo per jį. T. gynėsi, kilstelėjo rankas. Kad suduotų T., nematė. Tvirtina apklausos protokole nurodytas aplinkybes. A. L. sėdėjo šalia jo iš dešinės, T. priešais. A. L. persisvėrė per jį ir ėjo link T.. Už atlapų A. L. T. J. nebuvo sugriebęs. A. L. neišlaikė pusiausvyros ir nugriuvo. Pasikėlė greitai ir tada telefonu kažkam skambino. Po įvykio vyko pokalbis su Š. L.. Vizualiai A. L. buvo stipriai išgėręs, visi buvo išgėrę ir daug.

Liudytojas R. V. P. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jo įvykio metu nebuvo. Po medžioklės uždarymo vartojo alkoholį, lupo žvėris. Jis išvažiavo, kiti liko. D. J. ir V. V. papasakojo, kas atsitiko. Sakė, kad konfliktavo dėl žemės, A. L. trenkė T. J., po to apėjo aplink ir spjovė. Pats nieko nematė, viską žino iš pasakojimų. A. L. ar buvo nugriuvęs, nematė. Buvo lupykloje, jam tik sakė, kad buvo nugriuvęs. A. L. nebuvo sužalotas, dantys buvo, lūpos sveikos. Iki išvažiavimo, asmenys dar nebuvo tiek girti, kad negalėtų paeiti. Po savaitės kalbėjo apie tai kas nutiko. Jam sakė, kad A. L. skundžiasi, kad T. J. išmušė dantis.

Liudytojas V. V. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad įvykio nematė, tuo momentu buvo išėjęs. Buvo visi išgėrę. Jis sėdėjo kitame suolo gale. T. atvažiavo ir išvežė tėvą. Konflikto nematė, tik girdėjo triukšmą. Triukšmavo T. su A., rėkė vienas ant kito. Buvo daug išgėręs, nelabai ką matė. A. lūpa lyg buvo kruvina. Stalas ilgas, prieblanda, nelabai ką matė. T. ir A. konfliktavo dėl žemės. A. skambino, kad atvažiuotų parvežti. Nieko negali pasakyti nei apie smūgius, nei apie dantis. A. L. sutiko po mėnesio. Girdėjo, kad nėra dantų, kas tai padarė negirdėjo. Kad A. L. kristų, nematė, jo lūpa buvo kruvina, nežino gal buvo praskelta.

Liudytoja G. G. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad pacientas A. L. kreipėsi į jų kliniką, ji pati jį gydė. Jam buvo išmušti priekiniai dantys. Pirmą kartą lankėsi jų klinikoje. Vienas dantis buvo jo rankoje, kitas kybantis ir dar du klibantys. 11 dantis buvo išmuštas, 12 nuskeltas, 21-22 klibėjo. Dantys judėjo nuo traumos. Pacientas minėjo įvykį, sakė, kad reikės pažymos. Matėsi lūžis ir pažeidimai nuo išmušimo, nuo paradantozės dantys juda kitaip. 12 danties šaknies lūžis trauminis, nes skiriasi nuo karieso. Jeigu pažeidžia kariesas, greitai užauga dantenos. 11 dantis išmuštas, nes atsinešė rankoje. Buvo tokia diagnozė nustatyta, žmogus pats įvardijo, kad buvo trauma. Nuo paradantozės būna ne tokie požymiai. Dantenų ir lūpų pažeidimų nestebėjo. Paciento neklausė apie ankstesnius dantų gydymus. Dantų apvilkimo nepamena. Buvo ne vainikėlis, bet atskiri dantys. Ar buvo uždėtas vainikėlis, galima pastebėti. Vainikėlį norint pašalinti, reikia nupjauti. Dantys apšlifuoti nebuvo. Buvo vainikėlis ar ne, nepastebėjo. Nelabai svarbu buvo, nes dantis šalino. Karieso tuose 4 dantyse nematė. Išmušti dantys buvo plombuoti. Vieną dantį su šaknimi atsinešė ir kito danties tik vainiką. Dantų paslankumas atsiranda dėl paradantozės arba įvykio. Vainikėlis dedamas, kai netenkama didžioji dalis dantų arba kai nėra šalia kito danties, tada dedamas tiltas-vainikėlis. Trauminio poveikio metu vainikėlį galima išmušti. Būna vainikėlis nukrenta, dantys lieka. Paprastai vainikėlį laiko dantys, bet kas 7 metus reikia keisti, būna laiko ir ilgiau.

Liudytojas D. J. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad prieš metus vyko pasisėdėjimas. Vartojo vyrai alkoholį. Jis įvykio nematė. R. P. prašė parvežti į namus, grįžus įvykis buvo įvykęs. Virė aistros, vienas ant kito rėkė, A. L. rėkė ant T. J.. Sakė papjaus, konfliktavo dėl žemės. Kažkuris pakvietė sūnų, jis atvažiavo, pasiėmė tėvą ir išsivežė. Kartu buvo R. P., V. V., V. M.. A. L. buvo girčiausias, jis nugriuvo nuo suolo. Buvo „išsijungęs“ minutei. Jie jį pakėlė. Iki jam išvažiuojant buvo ramu. Kai grįžo, lyg tai buvo kraujo. Reikėjo juos raminti, nes buvo įsiaudrinę. Iš kalbų išgirdo, kad išmušti dantys. Kas galėjo išmušti, nežino. A. L. pats „užsirovė“ ant T. J., iš kalbų girdėjo. Po įvykio ant A. L. viršutinės lūpos matė kraujo. Kitų veido sužalojimų, nematė. Buvo blaivus, vairavo. A. L. buvo girtas. Kad A. L. suduotų T. J., nepamena. Patvirtina duotus parodymus. Kai grįžo, T. sėdėjo vienoje stalo pusėje, A. L. kitoje. Stalas platus, jeigu reikia ką paimti, reikia pasilenkti. Per stalą pasiekti kitą žmogų sudėtinga. Atsistojus ištiesus ranką, kitą žmogų pasiekti galima, bet sudėtinga. Po įvykio nebendravo nei su T. J., nei su A. L..

Liudytojas Š. L. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad apie įvykį sužinojo po savaitės, grįžęs į namus. Pamatė, kad tėvas be dantų, pradėjo aiškintis. Pasakė, kad buvo medžioklė, išmušė dantis. Paskambino D. J., klausė kas buvo. Pasakė, kad jis buvo išvažiavęs. Tada skambino V. V., V. M., pasakė, kad buvo konfliktas, susiginčijo dėl žemės ir susimušė. Sakė susimušė tėvas su T.. Su T. kalbėjo, T. sakė nieko nedarė, tėvas sakė kitaip. Apie žalą kalbėjo, siuntė dokumentus, kokia žala padaryta. T. pasakė, kad neatlygins žalos. Su V. V. ir V. M. kalbėjo telefonu. Jie patvirtino, kad buvo konfliktas tarp tėvo ir T.. Neįvardijo konkrečiai kas buvo, vengė kalbėti. Detalių niekas nesako. Iki įvykio nematė tėvo sužaloto. Pasakė, kad sudavė T. kumščiu. Tėvas buvo labai blogos būsenos, nenorėjo rodytis. Su T. bendravo per „Messenger“ programėlę. Sakė, kad atsistūmė pirštais ir viskas. Rašė T., nes draugas. Klausė, kaip galėjo taip pasielgti. T. pripažino, kad konfliktas buvo dėl žemės. T. sakė, kad apspjovė, buvo įsižeidęs. Galimai griuvo, galimai vartėsi tėvas, taip rašė ir žinutėse. Pokalbiuose kalbėjo apie įvykį. Siuntė apie padarytus sužalojimus. Kiti ten buvę asmenys nenori sakyti tiesos. V., V. paskambino, sakė, kad buvo smūgis. Vėliau kalbėjo su jais, tai jau sakė, kad net nematė ir apie smūgius nebekalbėjo. Paskambino V. ir įrašė pokalbį. Sužinojo, kad T. parašė pareiškimą, todėl įrašė pokalbį. Įraše užfiksuota, kad smūgiavo tėvui T.. Kreiptis tėvui į institucijas nepatarinėjo, nes tėvas turi tai pats daryti. Niekas nenorėjo kreiptis, galvojo ateis susitarti draugiškai. Pas odontologus lankėsi, ką darė nežino, nežino ar nešioja protezus.

Liudytoja V. L. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2018 m. rugpjūčio 21d., pacientas kreipėsi dėl dantų jautrumo valgant ir valantis dantis, taip pat maisto lindimo į viršutinio žandikaulio dešinės pusės vilktų dantų tarpdančius. Dantenų recesija, dantų kakleliai apnuoginti, yra daug akmenų. 16 dantis vilktas, šaknys plombuotas, pilna kaulinė atrofija. Rekomenduota (duomenys neskelbtini) dantį šalinti. (duomenys neskelbtini) dantis vilktas, šaknies kanalas plombuotas, du trečdaliai ilgio, po vainikėliu matosi kariozinė ertmė. Nuimti akmenys, atlikta burnos higiena. 2018 m. lapkričio 28 d., (duomenys neskelbtini) danties vidutinio gylio ertmė, fiskalinė koriozinė ertmė išvalyta, užplombuota. (duomenys neskelbtini) dantis vidutinė kariozinė ertmė išvalyta, suformuota, užplombuota. 18, 36 danties karies media. 2018 m. gruodžio 2 d. (duomenys neskelbtini) dantų vidutinio gylio kariozinės ertmės, išvalyta, suformuota, užblombuota, (duomenys neskelbtini) karies media. 2018 m. gruodžio 6 d. viršutiniai dantys vilkti, dantų kakleliai apnuoginti. Dantys nežymiai paslankūs. (duomenys neskelbtini) dantų vainikėlių patamsėjusios bukalinės kariozinės ertmės. Pacientas pageidavo plombuoti, estetinio vaizdo pagerinimui, vidutinio gylio ertmės išvalytos, suformuotos užplombuotos. (duomenys neskelbtini) 22 karies media. Dantenų recesija - dantenos susitraukusios, susiaurėjusios. Danties paviršius, buko medialinis - tai danties paviršius skruostinis, o galinis - distalinis. Nuskeltų dantų nebuvo. Dantų paslankumas atsiranda, kai prasideda kaulinė atrofija. Dantys vilkti vainikėliais. Dantys nušlifuojami pagal protezą. Šaknys tvirtos ir laiko vainikėlį. Su šaknimis problemų nebuvo. Nr. (duomenys neskelbtini) - tai priekiniai viršutiniai dantys. Vainikėliai atskiri kiekvienam dančiui. Nežymus pažeidimai buvo visų keturių dantų. Vainikėliai žmonėms tarnauja ir po 20 metų.

Specialistė K. Š. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad teikė išvadą, konkrečiu atveju rašė dvi išvadas Nr.: (duomenys neskelbtini). Nukentėjusysis asmeniniu būdu kreipėsi 2022 m. lapkričio 10 d., turėjo su savimi atsinešęs pažymą iš UAB „(duomenys neskelbtini)“. Davė išvadą, kad nustatyti viršutinių dešiniųjų 1 ir 2 dantų lūžiai, viršutinių kairiųjų 1 ir 2 dantų panirimai. Sužalojimai padaryti kontaktuojant su kietu buku daiktu. Padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. 2023 m. vasario 13 d. iš policijos komisariato buvo gauta užduotis, pateikta UAB „(duomenys neskelbtini)“ kortelė, išvadą rašė be nukentėjusiojo. Atsakė į suformuotus klausimus, pašalinti pirmieji dantys, nežymus sveikatos sutrikdymas keitėsi į nesunkų sveikatos sutrikdymą, po 4 dantų pašalinimo. Trauma buvo padaryta kontaktuojant su kietu paviršiumi, kontaktas su plokštuma buvo nebūdingas. Buvo kietas bukas daiktas, kumštis priskiriamas prie kietų, bukų daiktų. Atliekant tyrimą ji apžiūrėjo jo burną ir dantis. Žmogus kreipėsi po 12 dienų. Apie ankstesnį gydymą nieko nesakė. Sakė, tik kad įvykis buvo. Nefotografavo, tik užsirašė. Priekiniai dantys buvo taisyti, bet tai išvadai įtakos neturi. Jeigu būtų dirbtinis dantis, tada nevertintų. Būtų keistina išvada jeigu įrodytų, kad tai ne jo dantis. Smūgis turėjo būti suduotas. Sudavęs asmuo stovėjo priekyje ar iš šono, negali pasakyti, bet smūgis buvo.

Pakartotinai apklausta specialistė K. Š. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad gydytojos V. L. suteikta informacija, kad dantys buvo protezuojami prie šaknų. Paslankumas jeigu jis buvo diagnozuotas, jeigu buvo gydyta 2018 m., galėjo būti padarytas iki traumos. Apie paslankumą iki formuojant išvadą, duomenų neturėjo. Gydytojos paaiškinimas rodo, kad paslankumas buvo prieš traumą. Paslankumą jie žiūri nukentėjusiajam ar juda dantis ar ne, nors fiziologiniu atveju judėti neturėtų. Paprastai nejuda, tik ligos atveju arba traumos. Kaulinė atrofija turi įtakos dantų paslankumui. Vienas dantis nuskeltas, kito nebuvo, apie juos nieko sakyti negali. Paslankieji, viršutiniai kairieji, pirmas ir antras dantis, apvelkant vainikėliais, galėjo būti labai kokybiški ir atrodyti, kaip neprotezuoti. Plomba aiškiau matosi, nei apvilktas dantis. Dantis labai gerai protezuotas-apvilktas, atrodo kaip natūralus, lengva supainioti. Dantys buvo iškritę, viršutinis dešinysis dantis nulūžęs, ties dantenomis matėsi tik aštri šaknis, pirmojo dešinio viršutinio danties duobutė, 1-2 kairieji viršutiniai judėjo. Juos aprašė, kad buvo judantys. Neaprašė dviejų dantų, vainikėlio nenustatė, pats nukentėjusysis irgi nieko nesakė. Trauma nėra būdinga griuviminei traumai. Kaip ir sakė griuviminė trauma tai atsitrenkimas į kietą, didelę plokštumą, kuri išeina iš burnos ribų. Šiuo atveju, nukritus ant žemės ar ant plataus daikto kietu paviršiumi ir neturint burnos paviršiuje nubrozdinimų ar kitų sužalojimų, nėra galimybės pasidaryti traumą. Jeigu žmogus būna išsižiojęs, turėjo praktikoje atvejį, kai nekontaktuoja lūpos, tokiu atveju reiktų patikslinti, kaip griuvo ir ant ko. Kitų sužalojimų nebuvo ant veido. Pagal tai, ką paaiškino nukentėjusysis, traumą buvo galima padaryti suduodant kumščiu. Kumštis priskiriamas kietiems bukiems paviršiams. Gali būti kumštis arba kitas kietas daiktas. II išvados 2 punktą tvirtina, kad kontaktas su kietu daiktu. Jeigu atsitrenkia, tai turi būti kiti sužalojimai, nosies, lūpų arba gleivinės. Po gydytojos paaiškinimų įrodant, kad buvo apvilkti vainikėliais ir jeigu dantys yra nesavi, sužalojimų vertinti negalima. Du paslankieji dantys buvo apvilkti, jų vertinimo negali būti. Būtų nežymus sveikatos sutrikdymas, jeigu paliekama tuos sveikuosius dešiniuosius dantis. Iš gydytojos paaiškinimo suprato, kad buvo tvirtos šaknys ir ant jų užvilkti vainikėliai. Sveikatos sutrikdymo mastas, paaiškėjus naujiems duomenims, kad ant kairiųjų dantų šaknų užvilkti vainikėliai, protezuotų dantų, pagal sveikatos sutrikdymo mastą negalima vertinti. Sužalojimo mastas keičiasi į nežymų sveikatos sutrikdymą.

Ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju apklaustas T. J. parodė, kad savo kaltės nepripažįsta visiškai, nes nei vieno smūgio A. L. nei į veidą, nei į kitas kūno vietas nesudavė ir jam dantų neišmušė. 2022 m. spalio 29 d. dalyvavo (duomenys neskelbtini) kv. plote vykusioje medžioklėje. Po medžioklės, darinėjo žvėrieną, buvo blaivus, alkoholio nevartojo. Apie 19 val. atėjo į (duomenys neskelbtini) pavėsinę, kur susirinkę medžiotojai, sėdėjo, vartojo alkoholį. Jam atėjus į pavėsinę, išgėrė galimai 4 taureles viskio, tačiau nesijautė neblaivus. Prie stalo sėdėjo D. J., A. L., V. M., V. V., R. J., R. P. gal ir kiti asmenys, kurių jau nepamena. A. L. sėdėjo kitoje stalo pusėje, beveik priešais jį, pora metrų kitoje pusėje stalo. Jokių konfliktų su A. L. neturėjo, visai su juo nebendravo. Su A. L. yra buvę nesutarimų, nes A. L. jam priekaištauja, dėl žemės ribų. 2022 m. vasarą, tikslesnio laiko nepamena, A. L., kuris turi savo, šalia jo, tėvų prižiūrimą sodybą, jam išrovė jo žemės riboženklius, dėl ko jis jam buvo padaręs žodinę pastabą, tačiau A. L. pradėjo šaukti, aiškino, kad jam riboženklis trukdo pjauti žolę. Jis niekada A. L. nėra kuo tai grasinęs ar sakęs, kad už tai ką tai jam padarys, ar „duosiu jam į dantis“, nes daugiau su juo nebendravo, nes jis neadekvatus. Sėdint pavėsinėje A. L. buvo labai neblaivus, jis nusišnekėjo, vis tildė kitus, pertraukinėjo. Vieną kartą atbulas dar A. nugriuvo nuo girtumo nuo suolo. Jis griuvo nugara, nematė, kad jam nugriuvus jis būtų užsigavęs, ar susižeidęs, jis tuo metu buvo išėjęs iš pavėsinės, ruošė maistą, matė visai tai apie 8-10 m atstumu. Sėdėdamas prie stalo po nugriuvimo negirdėjo, kad A. L. būtų skundęsis, kad jam išmušti dantys, ar kur būtų jis užsigavęs. Jis atėjo į pavėsinę, vėl sėdėjo, su A. L. nei bendravo, nei pykosi, nes ką su juo neadekvačiu gali bendrauti. D. J. išvežė R. P. į namus. Pavėsinėje liko jis, V., V. ir A.. Jis kalbėjosi su V.. V. buvo labai neblaivus. Priešais jį kitoje stalo pusėje sėdėjo A. L.. Jis sėdėjo prie V., priešais jį sėdėjo V., o šalia V. A. L.. Jam besikalbant su V., staiga A. L. pašoko nei iš šio nei iš to, sakydamas „tu mano tėvų žemę nori atimti, nieko negausi“, dar ranka pastūmė šalia jo sėdėjusį V.. Ir A. L. persisvėręs per stalą prikišo veidą prie jo ir sudavė ranka jam vieną smūgį į kairį skruostą, dėl ko yra pradėtas atskiras tyrimas. Jis tik norėdamas, kad A. atsitrauktų nuo jo, nes jis vis stovėjo palinkęs į jį, norėdamas išvengti smūgio, refleksiškai ranka į jį pamojo, jį paliesdamas, tačiau jį kliudė tik kairės rankos pirštų galiukais, galimai jam į ranką ar ausį, tačiau kur tiksliai galėjo jį kliudyti, nepasakys, nes viskas įvyko labai greitai. Jis A. L. tik vos palietė, tikrai tokiu veiksmu jis negalėjo A. L. sukelti skausmo ar išdaužti jam dantis, nes mano, kad tikrai dantų išdaužimui reikėjo stipraus smūgio, jei tokį jau būtų davęs, tai būtų ir žandikaulį A. L. sulaužęs. Mano, kad A. L. norėdamas pasipelnyti iš jo meluoja, kad jam sudavęs į veidą išdaužė dantis, nors jis to net nepadarė ir smūgio nei vieno jam nesudavė. Sudavęs jam smūgį į veidą, A. L. dar atsisėdo, ant suolo ir griuvo vėl atbulas nuo suolo, ar kur jis užsigavo krisdamas atbulas, nematė, nes vaizdą jam užstojo stalas ir suolas. Paskui nuo žemės atsistojus A. L. ant lūpų matė buvo kraujas, jis vėl palinkęs prie jo per stalą, jam sakydamas „tu šūdo gabale“ spjovė jam į veidą, ir jo veidas dar buvo tuo krauju apspjautas ir medžioklinė striukė buvo ištepta, šiuo metu tą striukę medžioklinę yra išsiplovęs. Mano, kad A. L. pats griūdamas galėjo išsimušti dantis, bet tikrai ne nuo jo nestipraus palietimo ranka. Nuo jo palietimo A. L. nenugriuvo. Jis tik atsisėdo pats ant suolo, nes jau nuo girtumo nepastovėjo ant kojų. Paskui A. L. sėdėdamas verkdamas skambino, kaip mano, žmonai, skundėsi, kad neva jis jam išmušė dantis. Po kiek laiko atvyko A. L. sūnus T. L., kuriam norint išsivežti, A. jam pradėjo grasinti, rėkti ant jo. T. vedant tėvą, A. dar priekiu suklupo, griuvo ant žvyruotos dangos, nesiskundė, kad kur užsigavo, tik koliojo jį, rėkė ant jo, kad „man nebegyvenimas, pragaras bus“, bet kas bus nesakė. Dar sūnui norint A. į mašiną pasodinti, jis elgėsi dar labiau neadekvačiau, rėkavo, nesisėdo į mašiną, sūnus jį bandė pasodinti, tas nesėdo vėl atsistumdavo rankomis vis nuo mašinos. Kiek girdėjo iš mamos R. J., kad A. L., dar jam nebūnant prie stalo skundėsi L. dantistais, kurie nusenę, blogai jam sutvarkė dantis, dėl ko jam kliba dantys, jam dantų nebesutvarko. Labai gaila, kad nebuvo pavėsinėje vaizdo kamerų, tai būtų įrodymas kad jis nekaltas, nesudavė smūgių A. L. (1 t., b. l. 129-133, 150-152, 160-162).

Pareiškimas apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolas, iš kurio matyti, kad pareiškėjas A. L. pareiškė, kad 2022 n. spalio 29 d. apie 19-20 val. (duomenys neskelbtini) kvartale (duomenys neskelbtini) pavėsinėje pažįstamas T. J. apie (duomenys neskelbtini) metų amžiaus žodinio konflikto metu tyčia kažkurios rankos kumščiu smogė vieną smūgį jam į lūpas. Po smūgio jis nugriuvo. Jam sumuštą vietą skaudėjo apie parą laiko. Po suduoto smūgio jam pradėjo klibėti priekiniai keturi viršutiniai dantys. Du priekiniai minėti klebantys dantys iškrito 2022 m. spalio 30 d. ryte juos jam burnoje užkliudžius liežuviu. Kitus du likusius klebančius minėtus dantis jam ištraukė nuvykus pas odontologą į UAB „(duomenys neskelbtini)“. Prieš T. suduodant smūgį minėti dantys buvo sveiki, neklibėjo. Prašo T. nubausti įstatymų numatyta tvarka ir įpareigoti, kad jis jam atlygintų padarytą turtinę žalą (1 t., b. l. 21-26).

Liudytoju apklaustas A. L. parodė, kad praėjusių metų rudenį tarp jo ir pažįstamo T. J. įvyko žodinis konfliktas dėl daržo „rubežiaus“. Nuo to laiko jie abu nesutaria. Prieš tai tarp jų viskas buvo gerai, iki tol jie gerai sutarė. 2022 m. spalio 29 d. apie 17 val. (duomenys neskelbtini) miške (duomenys neskelbtini) kvartale, (duomenys neskelbtini) pavėsinėje prasidėjo varyminės medžioklės sezono atidarymo šventė. Jis į minėtą šventę atvyko anksčiau, tai yra apie 16 val. Apie 16 val. susirinko visi medžioklės ir šventės dalyviai prie minėtos jų būrelio pavėsinės. Prasidėjus šventei jie sėdėjo pavėsinėje prie stalo. Besėdint prie stalo jis T. priminė apie „rubežiaus konfliktą“. Jis tuo metu sėdėjo pavėsinėje prie stalo ant suolo, kuris yra artų pavėsinės galinės sienos, o T. tuo metu sėdėjo priešais jį. Sėdint prie stalo tarp jų vėl kilo žodinis konfliktas dėl daržų ribų. Žodinio konflikto metu T. buvo piktas. Jis norėjo jį apraminti, nes jis elgėsi agresyviai jis rėkavo, šūkavo. Buvo ir necenzūrinių žodžių. Jis atsistojo ir jam norėjo paimti už peties ar sprando, nes norėjo, kad jis nusiramintų, norėjo jį papurtyti. Jam ištiesus savo dešinę ranką link jo kairio peties, T. atsistojo ir kažkurios rankos kumščiu smogė vieną smūgį jam į lūpas. Jis tik su ranka prilietė jo kairį petį. Po suduoto smūgio jis nugriuvo per už nugaros esantį medinį suolą ant žemės. Jis atsistojo, jam iš burnos bėgo kraujas. Jis pamatė, kad jam bėga kraujas, nes su ranka perbraukė per lūpas ir ant savo rankų pamatė kraują. Jam sumuštą vietą skaudėjo. Sumuštą vietą jam skaudėjo apie parą laiko. Atsistojęs po smūgio jis su liežuviu pajuto, kad jam kleba du priekiniai dešinės pusės viršutiniai dantys. Vienas dantis buvo nuskeltas, o antras dantis vos laikėsi. Taip pat juto, kad kleba dar du priekiniai viršutiniai dantys kairėje pusėje. Kairėje pusėje du dantys klibėjo mažiau nei dešinėje du dantys. Jis atsistojęs T. pasakė „ką tu padarei, dantis išmušei“. Paskambino savo sūnui T., kurio paprašė, kad jis jį parvežtų į namus. Skambindamas T. jis jam pasakė, kad įvyko konfliktas. Už 15 minučių prie minėtos pavėsinės vienas atvažiavo T. L., kuris jį parvežė namo. Vežant namo jis sūnui pasakė, kad T. jam išmušė dantis, jis T. papasakojo kaip viskas įvyko. Apie įvykį iš karto papasakojo žmonai R. L. sūnus T.. Ryte namuose jis negalėjo nei atsigerti, nei valgyti, nes minėti dešinės pusės viršutiniai dantys „kabaliavo“. Su liežuviu juos labiau palietus minėti du dešinės pusės dantys iškrito. Liko tik vieno danties šaknis. Šių metų lapkričio mėnesio pradžioje, tikslios dienos nepamena, jis paskambino į Valstybinės teismo medicinos tarnybos (duomenys neskelbtini) skyrių, nes norėjo išsiimti pažymą. Ten jį informavo, kad jis turi prieš tai kreiptis į odontologijos kabinetą, kad išrašytų pažymą, tada registruotis pas juos. 2022 m. lapkričio 10 d. jis kreipėsi į UAB „(duomenys neskelbtini)“, kur jį apžiūrėjo odontologas. Jam peršvietė dantis. Rentgenas parodė, kad yra pažeisti kiti du priekiniai viršutiniai kairės pusės dantys. Gydytojas nurodė, kad minėtus likusius du dantis reikia traukti, nes jie nebesilaikys. Kito vizito metu jam ištraukė du minėtus priekinius kairės pusės pažeistus dantis ir dešinės pusės likusią šaknį. UAB „(duomenys neskelbtini)“ jam išrašė pranešimą, su kuriuo jis kreipėsi 2022 m. lapkričio 10 d. į Valstybinės teismo medicinos tarnybos (duomenys neskelbtini) skyrių. Jam nustatė nežymų sveikatos sutrikdymą. Jis iš karto nesikreipė į policiją, nes tikėjosi, kad su T. susitars geruoju ir jis jam atlygins žalą dėl išmuštų dantų. T. jo iki šiol neatsiprašė ir neatlygino žalos, todėl šiandien kreipiasi į policiją. Po minėto konflikto pavėsinėje jis su T. daugiau nebendravo ir nebuvo su juo susitikęs. Kai T. J. jam sudavė smūgį šalia buvo V. M., V. V. ir būrelio vadovas D. J.. Konflikto metu jis buvo neblaivus. Taip pat iš išvaizdos neblaivus atrodė ir T.. Visi šventės dalyviai vartojo alkoholį. Alkoholio nevartojo tik D. J. Kai T. jam sudavė smūgį lauke jau buvo sutemę. Ar pavėsinėje buvo įjungtas tuo metu apšvietimas, neprisimena. Pavėsinės apšvietimas įsijungia medžiotojų namelyje, kuris yra šalia minėtos pavėsinės. Patyrė moralinę, materialinę žalą. Negalėjo vykti į susirinkimus su verslo klientais (1 t., b. l. 21-26).

Akistatos protokolas tarp A. L. ir T. J. (t. 1, b. l. 136-139).

Liudytojas V. M. apklaustas priešpriešinėje ikiteisminio tyrimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), parodė, kad 2022 m. spalio 29 d. buvo (duomenys neskelbtini) klubo organizuojama medžioklė. Medžioklė baigėsi apie 15 val. ir tada visi palikę ginklus namuose, susirinko (duomenys neskelbtini), miške esančioje padarytoje (duomenys neskelbtini) namelyje, išdarinėti žvėrių. Susirinko visi, pagerbė žvėris ir tada pradėjo išdarinėti ir pavėsinėje susinešė maisto ir alkoholinių gėrimų. Jis padėdavo ir lupikams ir prie stalo pasėdėdavo. Po pagerbimo varovai ir dalis medžiotojų išsiskirstė į namus, buvo likę gal kokie 10 medžiotojų. Išdarinėjimą baigė laikotarpyje nuo 18 iki 19 val. Per tą laiką dar dalis medžiotojų išsiskirstė ir liko tik jis, T. J., A. L., V. V.. A. L. buvo jau neblaivus ir iki šio momento tikrai sėdėdamas prie stalo buvo nugriuvęs nuo suolo. Tačiau, kad ką susižalotų nesimatė ir nieko nesakė, tai matė ir daugiau medžiotojų - V. S., J. K., D. J., R. P., daugiau kaip ir nieko nebuvo, bet gali ir neprisiminti. Kaip minėjo likus jiems keturiems, D. J. tuo metu buvo išvežęs kitus medžiotojus į namus. Pavėsinėje sėdėjo nuo kapinių pusės žiūrint po kaire puse T. J., toliau V. V., kitoje stalo pusėje sėdėjo jis ir A. L.. Tada A. L. pradėjo šaukti žiūrėdamas į T. J., kad senelių žemę užgrobė, gali būti, kad žodžiai buvo ir ne visai tokie, bet esmė tokia. V. V. tuo metu jam atrodo sėdėjo taip pat prie stalo, bet buvo taip pat apgirtęs. A. L. po tų savo žodžių pašoko iš savo vietos ir pradėjo brautis per jį link T. J.. Jį jis stūmė su kaire ranka į šoną. Tuomet tiksliai labai visko nematė, nes tuo metu buvo beveik už A. L. nugaros ir judesyje atsitraukiant, A. L. šaukdamas pasilenkė link T. J. ir iš dešinės rankos plaštakos į kažkurią vietą trenkė T. J.. Matė, kad atsitraukdamas T. J. buvo iškėlęs kairę ranką, jam tai pasirodė, kaip refleksinis judesys, o ne smūgiavimas. Tuojau po to A. L. sėdosi ant suoliuko, tačiau neišlaikęs lygsvaros nukrito ant žemės, ant kurios kūno vietos gerai nežino, nes neįsidėmėjo. Visas šis veiksmas vyko ne ilgiau 10 sekundžių. A. L. gan greitai pašoko nuo žemės ir kažką keikdamasis vėl priartėjo T. J. ir spjovė į veidą. Tada atsisėdo ant suoliuko A. L. pradėjo skambinti. Kadangi sėdėjo netoli tai girdėjo, kad kalbėjo ir prašė parvežti į namus, nes jį muša. Žino, kad T. J. skambino T. L., kad atvažiuotu pasiimti tėvo, bet nekėlė ragelio. Ar su juo susisiekė negali pasakyti, bet gal po kokių 10 minučių atvažiavo T. L.. Iki tol kol atvažiavo T. L., A. vis šaukdavo ant T. J., kad tau dabar ne gyvenimas, pragaras ir dar kažką sakė, tik jis nelabai klausėsi, nes kartu buvo ir aibė keiksmažodžių. Matė, kad atvykus T., A. vėl suaktyvėjo ir vėl veržėsi link T. J., tačiau su jo pagalba įsodino į automobilį ir išvežė į namus. D. J. jau buvo atvykęs atgal prie namelio ir A. L. elgesį vedant į automobilį matė. Kažkuriuo metu matė, kad A. L. buvo truputį kruvina lūpų krašte, tik ar dešinėje ar kairėje dabar neprisimena. Apie kažkokius išmuštus dantis nieko nebuvo kalbama. Tik prabėgus kuriam laikui ir ruošiantis eiti į namus atvažiavo T. L. ir pasakė, kad tėvui A. L. išmušti dantys, bet kiek neįvardino. Gali pasakyti, kad kuriuo metu galėjo jam išmušti dantis jis nežino, nes smūgių nematė, vienintelis kuris buvo suduotas kurį kažkiek matė, tai T. J.. Be to, ir pats A. L. apie dantis nieko nesakė (1 t., b. l. 100-103).

Liudytojas D. J. apklaustas priešpriešinėje ikiteisminio tyrimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) parodė, kad T. J. ir A. L. yra medžiotojų klubo „(duomenys neskelbtini)“ nariai. Su jais gyvena viename kaime, nėra draugai, bet konfliktų su jais neturi. 2022 m. spalio 29 d. po įvykusios medžioklės, (duomenys neskelbtini), esančioje medžiotojų pavėsinėje nuo maždaug 16 val. vyko medžiotojų pasisėdėjimas. Jis buvo tą vakarą blaivus, nevartojo alkoholio. Paskutiniai liko V. M., V. V., A. L., T. J. ir R. P.. A. L. buvo labai neblaivus, jis jau griuvinėjo, prie jo akių dar buvo nugriuvęs nuo suolo, nugara pats krito ant žvyruotos dangos ir kokias dvi minutes nejudėjo, bet veido nebuvo susitrenkęs. Jis dar jį su V. pakėlė ir pasodino vėl prie stalo. Apie galimai 19-20 val. R. P. jo paprašė, kad jį parvežtų į namus. Jis nuvežė R. į namus ir maždaug gal už 15-20 min. vėl atvyko į pavėsinę. A. L. sėdėjo ant suolo pavėsinėje ir verkė, o T. J. sėdėjo kitoje stalo pusėje priešais A. L.. Paklausus A., kas nutiko, jis kiek dar galėjo, dėl neblaivumo tik pasakė „susimušėm“, bet nei kaip, nei su kuo, nei kur jis gavo, į kurią kūno vietą, jis nesakė. Jis dar A. L. sakė sėsti pas jį į mašiną, sakė, kad parveš, tačiau, jis atsisakė. T. J. parašė per „Messenger“ žinutę jo sūnui T. L., kad atvažiuotų parsivežti tėvuko. T. jam pasakė, kad L. jam sudavė į veidą, bet kuo sudavė, kiek smūgių T. nesakė, ir nurodė, kad dar po smūgio L. jį apspjovė. T. sakė, kad susipykimo priežastis yra konfliktas dėl žemės ribų. Jis pats to konflikto negirdėjo. Jam atvykus V. M. su V. V. buvo pavėsinėje, tačiau V. buvo labai jau girtas. V. taip pat jam pasakė, kad L. pats „užsirovė“ - sudavė T. į veidą. Nei T. nei V. su V. nieko nesakė, kad T. būtų sudavęs kur tai smūgį A. L.. Jam atvykus A. L. buvo kruvina lūpa. Matė, kad A. sėdantis į mašiną buvo priekiniai dantys, jo akivaizdoj A. ir nesiskundė, kad jam kokie tai dantys būtų buvę išmušti, jis išvis nieko nesakė apie tuos dantis, kad jis visai nesiorientavo aplinkoje, ką jis ten galėjo suprasti. Atvykus T. L. kokias dar 10 minučių užtruko, kol A. L. įsodino į mašiną, nes jis vis keikė T., jam sakė „gyvenimo nebus, bus šakės“, vartojo keiksmažodžius, bet tiksliai neįvardino, kas tai yra „gyvenimo nebus“, ar kas tai „bus šakės“. T. L. aiškinosi su T. J., klausė, kas įvyko, kokia to konflikto esmė. T. pasakė, kad A. jį apkaltino žemės pasisavinimu, ir dėl to jis sudavė T. į veidą ir jį apspjovė (1 t., b. l. 88-91).

Liudytojas R. V. P., apklaustas priešpriešinėje ikiteisminio tyrimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), parodė, kad A. L. ir T. J. jam pažįstami, kaip medžiotojų klubo „(duomenys neskelbtini)“ nariai, su jais nėra turėjęs konfliktų, sutaria gerai. 2022 m. spalio pabaigoje (duomenys neskelbtini) esančioje pavėsinėje vyko medžioklės atidarymas. Nuo kokios 15 val. vyko žvėrių lupimas, bendravimas, vaišės, ir nuo to laiko vartojo ir alkoholinius gėrimus. Buvo apie 13-15 medžiotojų žmonių grupė. Dalyvavo atidaryme ir A. L. ir T. J., kurie jam būnant renginyje nekonfliktavo, nesipyko, jokių muštynių tarp jų nebuvo. Jis tą vakarą buvo išgėręs daug alkoholio, dėl ko ne visas aplinkybes gerai ir pamena. Tik pamena, kad jį D. J. parvežė į namus, nes D. alkoholio nevartojo. Kas liko pavėsinėje iš medžiotojų, jam išvykstant, jis ir nepamena. Kadangi jokio konflikto tarp T. J. ir A. L. nematė, tai negali daugiau nieko ir papasakoti. T. tik jam vėliau pasakojo, kad A. L. jam išsakė priekaištus dėl žemių ir sėdinčiam pavėsinėje tą vakarą sudavė ranka jam į smakrą, dėl ko sakė, kad jam skaudėjo. T. minėjo, kad po jam A. suduoto smūgio jis tik A. ranką trimis pirštais nuo savęs pastūmė, bet neminėjo, kad šis būtų nuo to jo pastūmimo pirštais nugriuvęs. Jam D. ir V. sakė, kad A. L. dar anksčiau, sėdėdamas prie stalo, pavėsinėje dėl neblaivumo, buvo pats nugriuvęs nuo suolo, bet ar buvo veidą susitrenkęs, nesakė, sakė, kad atbulas krito ir galva trenkėsi į žvyrą papiltą pavėsinėje. A., kiek minėjo D. ir V., jokiais sužalojimais nesiskundė ir ant jo veido kraujo ar sužalojimų nebuvo. Tik minėjo, kad jis nugriuvęs net buvo „atsijungęs“ dar jie pagalvojo, kad pats galėjo taip griūdamas pats ir sprandą „nusisukti“ (1 t., b. l. 106-107).

Liudytojas T. L. parodė, kad apie 21 val. būnant pas tėvus namuose, adresu (duomenys neskelbtini), į mobilaus ryšio telefoną paskambino tėvas A. L., kuris nurodė, kad jį sumušė ir išdaužė dantis, prašė atvažiuoti parsivežti, tačiau konkrečiai aplinkybių neminėjo. Minėtą dieną tėvas su draugais medžiojo ir po medžioklės sėdėjo „(duomenys neskelbtini) būrelio“ pavėsinėje. Nuvažiavus į „(duomenys neskelbtini) būrelį“, esantį (duomenys neskelbtini), pravažiavus kapines, giliau į mišką, rado sėdintį tėvą šalia medžiotojų namelio esančioje pavėsinėje, prie stalo. Priėjus artų buvo matyti, kad jo tėvo veidas buvo kruvinas ir kybojo priekiniai du dantys. Kadangi tėvas papasakojo, kad tarp jo ir T. J. kilo žodinis konfliktas, kurio metu T. J. trenkė į veidą kumščiu ir išmušė priekinius dantis. Grįžus namo tėvas nusiprausė ir nuėjo miegoti. Kadangi pažįsta T. J., jis jam yra minėjęs kad dėl vykusių konfliktų praeityje dėl žemės ribų trenks jo tėvui į dantis. Dėl minėto įvykio daugiau nieko paaiškinti negali (1 t., b. l. 78-79).

Liudytoja R. J. apklausta priešpriešinėje ikiteisminio tyrimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), parodė, kad T. J. jos sūnus. A. L., pažįsta jau (duomenys neskelbtini) metų, gyvena viename kaime, jos vyras anksčiau kartu dirbo su A.. Ji pati konfliktų, nesutarimų su A. L. nėra turėjusi. 2022 m. spalio 29 d., jei gerai pamena, dalyvavo (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) vykstančioje medžioklėje. Ji pati medžioklėje buvo galimai iki 19 val. tikslaus laiko nepamena, sėdėjo ir pavėsinėje, ir buvo prie vyrų lupančių žvėrieną ir ruošiančių valgį. Jai būnant ten jokių konfliktų tarp T. J. ir A. L. nebuvo, o jie ir buvo visai toli vienas nuo kito. Pavėsinėje, jai bendraujant su A. L., tai buvo gal 18-18.30 val., jis sakė, kad tvarkosi dantis, kad jam dantys kliba, jis lankosi pas dantistus, sakė, kad L. daktarai nuseno, nieko negali padaryti. Skundėsi, kad dantų tvarkymas jam brangiai kainuoja. A. L. buvo neblaivus, kalbėjo verkšlendamas. Bendraudamas A. L. vis pertraukinėjo kitus, vis norėjo pats kalbėti. Matė, kad A. L. buvo su dantimis. Jai būnant pavėsinėje, nematė, kad A. būtų nuvirtęs nuo suolo, ar griuvinėtų. Kitą dieną jai T. pasakojo, kad jį pavėsinėje būnant A. L. užpuolė - tai yra atsistojęs sudavė ranka jam per veidą ir apspjovė, sakydamas, kad neva T. jo tėvų žemę nori užgrobti (2 t., b. l. 50-53).

Liudytojas V. V. apklaustas priešpriešinėje ikiteisminio tyrimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), parodė, kad 2022 m. spalio 29 d. vyko (duomenys neskelbtini) klubo medžioklė, dalyvavo 13 medžiotojų ir dar buvo 8 varovai. Medžioklė prasidėjo apie 8 val. Pamedžiojus kažkur apie 15 val. laiko tiksliai nepamena visi susirinko prie medžiotojų namelio esančio (duomenys neskelbtini) miške. Ten tvarkėsi skerdieną ir susėdo išgerti alkoholinių gėrimų. Gėrė ne visi, nes varovai ir kai kurie medžiotojai išvyko iš karto į namus. Pasiliko iš pradžių gal koks 10 medžiotojų. Tiksliai nežino, nes jis iš pat pradžių lupo kailius su kai kuriais medžiotojais ir prie stalo nebuvo prisėdęs. Tvarkyti skerdiena baigė gal apie 18-19 val. Po to nuėjo prie stalo. Prie stalo buvo V. M., J. K., V. S., R. P., D. J., A. L., T. J.. Viskas buvo ramiai ir po truputi D. J. kitus išvežiojo į namus ir vienu metu liko tik jis, T. J., A. L. ir V. M.. Iš pačio galo stalo sėdėjo A. L., jis lyg ir sėdėjo prie sienos, o kur sėdėjo kiti, nepamena, nes neįsidėmėjo ir buvo išgėręs. Pamena, kad vyko pokalbiai apie viską, bet vienu metu tarp A. L. ir T. J. kilo kažkoks ginčas dėl žemių. Jis tada išėjo gilyn į mišką atlikti gamtinių reikalų. Kai grįžo A. L. ant suoliuko sėdėjo su kruvina lūpa ir pasiėmęs telefoną skambino lyg žmonai. Dar jie ten kažką pasikalbėjo ir neužilgo atvažiavo sūnus T. L. ir išvežė A. L. į namus. Daugiau apie tą įvykį niekas nieko nešnekėjo ir jam nepasakojo kas nutiko, o jis kadangi buvo gan stipriai apgirtęs tai nieko ir neklausė, dėl girtumo gali būti, kad ko nors ir nepamena. Pamena, kad D. J. atvyko pas juos tada, kai jau buvo T. L. ir sodino į automobilį A. L., bet gali būti kad iškarto po to, tiksliai taip pat nepamena. Jam atrodo kad iš karto po to visi išsiskirstė į namus. Kad A. L. trenkė T. J. jis nematė, nes kaip minėjo tuo metu jis ko gero buvo dėl gamtinių reikalų. Seniau A. L. su T. J. nekonfliktuodavo, bent niekada nematė ir tik dėl kažkokios žemės jie dabar nesutarė (1 t., b. l. 94-97).

UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2022 m. lapkričio 10 d. pranešimo kopija, kur nurodyta, kad 2022 m. spalio 29 d. konflikto metu A. L. buvo išmušti 2 dantys, sudarytas gydymo planas (1 t., b. l. 130-132).

Iš specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini), matyti, kad A. L. nustatyti sužalojimai: viršutinių dešiniųjų 1 ir 2 dantų lūžiai; viršutinių kairiųjų 1 ir 2 dantų panirimai. Sužalojimai padaryti kontaktuojant su kietu buku daiktu (-ais). Sužalojimai galėjo būti padaryti įvykio aplinkybėse nurodytu laiku. Nustatyti sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu (1 t., b. l. 20).

Iš papildomos specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini), matyti, kad A. L. nustatyti sužalojimai: viršutinių dešiniųjų 1 ir 2 dantų lūžiai; viršutinių kairiųjų 1 ir 2 dantų panirimai. Gydytojui odontologui 2022 m. lapkričio 22 d. pašalinus A. L. viršutinio dešiniojo 2 danties po lūžio likusią šaknies dalį, bei viršutinius kairiuosius 1 ir 2 dantis (dėl jų panirimo, paslankumo), A. L. nustatytas sveikatos sutrikdymo mastas keičiasi iš nežymaus į nesunkų sveikatos sutrikdymą (iš viso po 2022 m. spalio 29 d. patirtos traumos netekta 4 dantų). A. L. nustatyti sužalojimai nėra būdingi griuviminės traumos metu kontaktui su kietu paviršiumi/plokštuma (1 t., b. l. 36).

Iš 2022 m. lapkričio 27 d. A. L. asmens apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrint A. L. veido sritį, jokių išorinių sužalojimų nėra. Apžiūrint A. L. burną, matyti, kad nėra 4 priekinių viršutinių dantų, paraudusios dantenos (1 t., b. l. 47-48).

BK 138 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse (toliau – BPK) įrodymų pripažinimo, tyrimo ir vertinimo bendrosios nuostatos yra įtvirtintos BPK 20 straipsnyje, 276 straipsnio 4 dalyje ir 301 straipsnyje. Tačiau baudžiamojo proceso įstatymas nenumato taisyklių ir metodų, kurie reglamentuotų patį įrodymų vertinimo procesą. Įrodymų vertinimas iš esmės yra subjektyvus loginis procesas, kuris reiškiasi baudžiamojo proceso kodekso normų sistemos nustatytose ribose, o teisminis nagrinėjimas ir baigiamojo akto motyvai yra ypatingas argumentacijos atvejis, kuriame derinami faktiniai duomenys ir loginės taisyklės. Esminis reikalavimas šiam loginiam procesui yra išsamus ir nešališkas visų bylos aplinkybių išnagrinėjimas vadovaujantis įstatymu. Bylą nagrinėjantis teismas turi išskirtinę kompetenciją įvertinti įrodymus, nuspręsti dėl jų patikimumo, pakankamumo ir jais remdamasis daryti išvadas dėl nusikalstamos veikos padarymo mechanizmo, asmens kaltumo ir kitų konkrečioje byloje įrodinėtinų aplinkybių. Svarbi įrodymų vertinimo sąlyga – turi būti įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma, sujungiant visus reikšmingus faktus į loginę visumą ir tik po to daryti apibendrinančias išvadas, kurios turi būti vienareikšmės, tikslios, neprieštaringos, logiškos.

Byloje nėra ginčo dėl to, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, t. y. 2022 m. spalio 29 d. apie 20 val., (duomenys neskelbtini) esančioje „(duomenys neskelbtini)“ pavėsinėje, vyko medžioklės sezono atidarymas, susirinkę medžiotojai sėdėjo, vartojo alkoholį. Įvykio metu, pavėsinėje prie stalo sėdėjo A. L., V. M., V. V. ir T. J., kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu patvirtino, kad buvo išgėręs kelias taureles alkoholinio gėrimo. Taip pat nėra ginčo, kad tarp A. L. ir T. J. kilo konfliktas.

Kaltinamasis T. J. ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamojo posėdžio metu neigė savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, nurodydamas, kad A. L. jį kaltino, dėl užgrobtos tėvų žemės, bandė prasibrauti per stalą, buvo atsistojęs, trenkė jam dešine ranka, spjovė į jį, po smūgio sėdosi, neišlaikė pusiausvyros ir nuvirto prie stulpo. Jis norėdamas, kad A. L. atsitrauktų nuo jo ir išvengti smūgio, refleksiškai ranka į jį pamojo, jį paliesdamas, tačiau jį kliudė tik kairės rankos pirštų galiukais, galimai jam į ranką ar ausį, tačiau kur tiksliai galėjo jį kliudyti negali pasakyti, nes viskas įvyko labai greitai. A. L. sukelti skausmo ar tuo veiksmu išdaužti jam dantis negalėjo, A. L. norėdamas pasipelnyti iš jo, meluoja, kad jam sudavęs į veidą išdaužė dantis. A. L. atsisėdęs, ant suolo griuvo atbulas nuo suolo, ar jis užsigavo krisdamas atbulas, nematė. Tai, kad kaltinamasis T. J. savo kaltės nepripažino, teismo vertinama, kaip jo gynybinė pozicija, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės.

Kaltinamajam neigiant savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, nukentėjusiojo parodymus teismas vertina kitų byloje esančių įrodymų kontekste. Nukentėjusysis teisiamojo posėdžio metu parodė, kad T. J. sėdėjo priešais jį prie stalo, jį sugriebė už atlapų, prisitraukė ir tada trenkė. Po suduoto smūgio nugriuvo per už nugaros esantį medinį suolą ant žemės. Atsistojus, jam iš burnos bėgo kraujas, suprato, kad išmušti dantys. Liudytoja R. L. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad sutuoktinis A. L. paskambino ir paprašė parvežti į namus, pasakė, kad išmušti dantys, grįžęs į namus atrodė, kaip be dantų, bėgo iš burnos kraujas. Sutuoktinis pasakė, kad jam trenkė T. J.. Liudytojas T. L. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad mamai paskambino tėtis A. L. ir pasakė, kad jį primušė, jam nuvykus į įvykio vietą, jis sėdėjo ant suoliuko kruvinas, tėvas jam sakė, kad T. J. jam trenkė. Tėvo išvaizda buvo baisi, bėgo kraujas iš lūpos, dantis kabėjo, prakista lūpa. Padarė išvadą, kad griūti ir susižeisti negalėjo, nes nuo tokio suolo, nuvirsti neįmanoma. Liudytojas V. M., kuris buvo įvykio metu, teisiamojo posėdžio metu parodė, kad nematė, kad T. J. suduotų smūgį A. L. į veidą, tačiau matė, kaip A. L. virto ant suolo, bei, kad trenktųsi veidu į žemę, nematė. Liudytojas V. V., kuris tai pat buvo įvykio metu, teisiamojo posėdžio metu parodė, kad įvykio nematė, nes momentu buvo išėjęs. Girdėjo, kad konfliktavo T. su A. dėl žemės. Matė, kad A. L. lūpa buvo kruvina. Liudytojas D. J., kuris grįžo po įvykio, matė ant A. L. viršutinės lūpos kraują. Liudytoja G. G. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad A. L. kreipėsi į jų kliniką, ji pati jį gydė. Jam buvo išmušti priekiniai dantys. Vienas dantis buvo jo rankoje, kitas kybantis ir dar du klibantys. 11 dantis buvo išmuštas, 12 nuskeltas, 21-22 klibėjo. Patvirtino, kad dantys judėjo nuo traumos, matė, kad dantų lūžis ir pažeidimai buvo nuo išmušimo. Liudytojas Š. L. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad apie po įvykio skambino V. V., V. M., jie pasakė, kad buvo konfliktas tarp tėvo A. L. ir T. J., susiginčijo dėl žemės ir susimušė. Minėtos aplinkybės patvirtina, kad konflikto ir fizinio sąlyčio tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo būta.

Kaltinamojo gynėjas nurodė, jog yra daug prieštaravimų tarp kaltinamojo, nukentėjusiojo ir V. M. parodymų dėl asmenų sėdėjimo, buvimo įvykio vietoje. Kyla daug abejonių, ar taip galėjo būti, kaip nurodo nukentėjusysis, nes liudytojas D. J., kuris buvo blaivus įvykio metu, iškėlė abejones, kad sunkiai įmanoma pasiekti asmenį ranka nuo vienos stalo pusės kitą stalo pusę.

Atsakant į gynybos argumentus pažymėtina, kad kaltinamasis T. J. teisiamojo posėdžio metu ir ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 129-133), nurodė, kad prie stalo sėdėjo keturiese jis, A. L., V. M., V. V.. Priešais jį kitoje stalo pusėje sėdėjo A. L.. Jis sėdėjo prie V. V., priešais jį sėdėjo V. M., o šalia V. M. A. L.. Staiga A. L. pašokęs, pastumdamas šalia jo sėdėjusį V., persisvėręs per stalą prikišo veidą prie jo ir sudavė ranka jam vieną smūgį į kairį skruostą. Nukentėjusysis duodamas parodymus teisiamojo posėdžio metu ir ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 21-26) parodė, kad T. J. sėdėjo priešais jį prie stalo, sėdint prie stalo tarp jų kilo žodinis konfliktas, jis griebė už atlapų, prisitraukė jį ir tada trenkė. Stalo plotis 1 metras, galima pasiekti ranka. Duodamas parodymus teisiamojo posėdžio metu ir ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 100-103) liudytojas V. M. parodė, kad įvykio metu A. L. sėdėjo šalia jo iš dešinės, T. J. priešais. Po žodinio konflikto A. L. pašoko iš savo vietos ir pradėjo brautis per jį link T. J.. A. L. šaukdamas pasilenkė link T. J. ir iš dešinės rankos plaštakos į kažkurią vietą trenkė T. J.. Matė, kad atsitraukdamas T. J. buvo iškėlęs kairę ranką, jam tai pasirodė, kaip refleksinis judesys, o ne smūgiavimas. Liudytojas D. J. tiek teisiamojo posėdžio metu, tiek ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 88-91) parodė, kad per stalą pasiekti kitą žmogų sudėtinga, tačiau atsistojus ištiesus ranką, kitą žmogų pasiekti galima. Byloje užfiksuoti duomenys, kad aptariamo stalo plotis yra apie 86 cm (1 t., b. l. 21-25). Taigi, iš šių parodymų matyti, kad kaltinamasis, nukentėjusysis ir liudytojas V. M. iš esmės nurodė tapačias aplinkybes dėl asmenų išsidėstymo prie stalo. Pats kaltinamasis nurodė, kad A. L. persisvėręs per stalą prikišo veidą prie jo, o nukentėjusysis patvirtino, kad stalo plotis vienas metras ir galima pasiekti ranka, t. y. kaltinamojo ir nukentėjusiojo dėstomos aplinkybės iš esmės neprieštarauja viena kitai, o pagrindo abejonėms, jog esant tokiam asmenų išsidėstymui, stalo pločiui, kaltinamojo ir nukentėjusiojo fizinėms savybėms ir kt., teismo vertinimu, nėra.

Iš specialisto išvadų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), matyti, kad A. L. nustatyti sužalojimai: viršutinių dešiniųjų 1 ir 2 dantų lūžiai; viršutinių kairiųjų 1 ir 2 dantų panirimai. Sužalojimai padaryti kontaktuojant su kietu buku daiktu. Sužalojimai galėjo būti padaryti įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (1 t., b. l. 20, 36). Teisiamojo posėdžio metu specialistė K. Š. patvirtino, kad A. L. trauma nėra būdinga griuviminei traumai, traumą buvo galima padaryti suduodant kumščiu, kumštis priskiriamas kietiems bukiems paviršiams. Tokia teismo specialisto išvada, kuria abejoti pagrindo teismas nenustatė, patvirtina nukentėjusiojo parodymus. Tikimybę, jog nukentėjusysis galėjo susižaloti griūdamas nuo suolo (ar apskritai griūdamas dėl girtumo) eliminuoja ir tai, jog nė vienas liudytojas nenurodė aplinkybių, kad A. L. būtų nuo suolo (ar kitur) griuvęs į priekį, veido puse į objektą ar paviršių, nurodydami A. L. nugriuvimus liudytojo patvirtino, kad griūta buvo nugara.

Teismas sprendžia, kad byloje surinktų įrodymų visetas patvirtina kaltinamojo kaltę nusikalstamos veikos padarymu. Šiuo atveju, nors nėra asmenų, tiesiogiai patvirtinančių, jog kaltinamasis sudavė vieną smūgį nukentėjusiajam į burnos sritį, tačiau kaltinamojo kaltę patvirtina ir kita bylos medžiaga, o būtent pateikta teismo medicinos specialisto išvada, liudytojų parodymai, ikiteisminio tyrimo medžiaga.

Sprendžiant dėl sveikatos sutrikdymo masto specialistė pateikė skirtingas išvadas: vienu atveju, jog padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, kitu – jog sveikatos sutrikdymas nesunkus. Bylos nagrinėjimo teisme metu paaiškėjus naujoms aplinkybėms, t. y. jog aptariami keturi priekiniai dantys buvo „apvilkti“, specialistė nurodė, jog visgi pasiliktų prie išvados, jog A. L. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Šią išvadą grindė iš esmės tuo, kad A. L. netekti dantys nebuvo „nuosavi“, o tai buvo suformuoti dantų vainikėliai.

Teismo vertinimu, kaltinimu įvardytas A. L. padarytas sveikatos sutrikdymo mastas yra nurodytas teisingai.

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos, teisingumo ir socialinės apsaugos ir darbo ministrų 2003 m. gegužės 23 d. įsakymu Nr. V-298/158/A1-86 patvirtintų „Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių“ 7.2 punktu nustatyta, kad nesunkus sveikatos sutrikdymas nustatomas, kai dėl sužalojimo ar susargdinimo nukentėjusysis praranda nedidelę dalį – daugiau nei 5 procentus, bet mažiau nei 30 procentų – profesinio ar bendro darbingumo. Minėtų taisyklių priedo VII lentelėje numatyta, kad 1–2 nuolatinių dantų netekimo atveju prarandama 5 procentai darbingumo, o 3–5 dantų praradimo atveju – 10 procentų darbingumo (38.1-38.2 punktai). Pateikdama paskutinį savo sveikatos sutrikdymo masto vertinimą specialistė iš esmės vadovavosi minėtų taisyklių VII lentelėje pateikta pastaba, jog dantų protezų nulūžimo procentas neįskaičiuojamas. Teismo nuomone, nagrinėjamu atveju nėra galimybės netektus dantis vertinti kaip dantų protezus. Nuosavas dantis (jo likusi dalis) su vainikėliu turi būti laikomas danties dalimi, todėl jo sugadinimas (praradimas) laikomas kūno sužalojimu. Pastebėtina, kad teismų praktikoje esti atvejų, kai nuosavas dantis su vainikėliu laikomas anatomine kūno sandara (danties dalimi), todėl vertintas kaip kūno sužalojimas (Šiaulių apygardos teismo 2019 m. gegužės 2 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-94-316/2019). Pažymėtina, jog apklausiama teismo posėdyje specialistė K. Š. taip pat paaiškino ir tai, kad sužalojimas negali būti vertinamas, jeigu žmogui yra visiškai svetimas dantis, jeigu nėra nuosavo audinio. Tuo atveju, kai lūžta dantis ir kartu yra pažeidžiama natūrali danties dalis, tai vertinama kaip sužalojimas. Liudytoja odontologijos specialistė V. L. patvirtino, kad pagal medicininiuose dokumentuose esančius įrašus, A. L. 11, 12, 21, 22 dantys vilkti vainikėliais, su šių dantų šaknimis problemų nebuvo. Šios aplinkybės leidžia spręsti, jog buvo pakankama danties dalis tokiai procedūrai (danties atstatymui vainikėliu (karūnėle)) atlikti ir šios keturių dantų dalys buvo netektos nusikalstamos veikos padarymo metu.

Tai, kas išdėstyta, teismo vidiniu įsitikimu, nepalieka pagrįstos abejonės kaltinamojo kalte padarius nusikalstamą veiką, todėl jis pripažintinas kaltu. Pagal BK 138 straipsnio 1 dalį kaltinamojo veika kvalifikuota teisingai, nes jis kaltinime nurodyti laiku ir vietoje, kumščiu sudavė vieną smūgį į burnos sritį nukentėjusiajam A. L., tuo dėl viršutinių dešiniųjų 1 ir 2 dantų lūžių, viršutinio dešiniojo 2 danties po lūžio likusios šaknies dalies pašalinimo, bei viršutinių kairiųjų 1 ir 2 danties (dėl jų panirimo ir paslankumo) pašalinimo, padarė nukentėjusiajam nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Bausmės paskirtis pagal BK 41 straipsnio 2 dalį yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bausmės paskirties požiūriu teisingumo principas reiškia, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai veikai, atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį.

Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, numatyti BK 54 straipsnyje, reikalauja, kad teismas bausmę skirtų įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, nustatytos sankcijos ribose ir atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Teismas, skirdamas bausmę, vykdo ne tik įstatymo reikalavimus atsižvelgti į nusikalstamos veikos sunkumą bei kaltinamojo asmenybę, bet ir išreiškia nuomonę apie padarytą veiką bei kaltąjį asmenį. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė atitiktų įstatymo reikalavimus, bet turi atsižvelgti ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat ir į nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę.

Už nusikaltimo, numatyto BK 138 straipsnio 1 dalyje padarymą, numatyta bausmė laisvės apribojimas arba areštas, arba laisvės atėmimas iki trejų metų.

Kaltinamojo T. J. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių taip pat nenustatyta. Tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas vartojęs alkoholio, nevertintina kaip atsakomybę sunkinanti aplinkybė, nenustačius jo apsvaigimo nuo alkoholio ir vartojimo įtakos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Skirdamas bausmę T. J. teismas atsižvelgia į veikos pavojingumo laipsnį, t. y. kad padarytas vienas tyčinis nesunkus nusikaltimas (BK 11 straipsnio 3 dalis), į kaltinamojo asmenybę: kaltinamasis anksčiau teistas tris kartus dėl viešosios tvarkos pažeidimų, teistumas išnykęs (2 t., b. l. 30-34), administracine tvarka vienų metų laikotarpyje nebaustas (2 t., b. l. 36-36), dirbantis (2 t., b. l. 37-38), psichiatrinėje ir priklausomybės ligų įskaitose neįrašytas. Įvertinęs visas šias skiriamos bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, taip pat lengvinančią aplinkybių nebuvimą į vieną jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, teismas pripažįsta, jog bausmės tikslai (BK 41 straipsnis) bus pasiekti už padarytą nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje, paskiriant jam laisvės apribojimo bausmę, be intensyvios priežiūros, kurios terminas nustatytinas mažesnis šios bausmės rūšies vidurkiui, ir paskiriant tarpusavyje suderintus bei bausmės tikslus padėsiančius pasiekti įpareigojimus, t. y. dirbti, netekus darbo užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas); per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo, dalyvauti elgesio pataisos programoje (BK 48 straipsnio 4 dalies 1 punktas); uždrausti laisvės apribojimo bausmės laikotarpį vartoti psichiką veikiančias medžiagas (BK 48 straipsnio 5 dalies 4 punktas).

Nagrinėjamoje byloje, teismo nuomone, įvertinus visas kaltinamąjį charakterizuojančias, teismo anksčiau jau nurodytas, aplinkybes, atsižvelgiant į skirtinų įpareigojimų skaičių ir pobūdį, netikslinga laisvės apribojimo bausmės laikotarpiui kaltinamajam skirti intensyvią priežiūrą.

Teismo vertinimu, atsižvelgus į minėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, tokia bausmė ir jos dydis nėra per griežta, atitinka teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijus, taip pat iš esmės įtakos T. J. elgesį ir gyvenimo būdą.

Dėl civilinio ieškinio

Byloje nukentėjusysis A. L. pareiškė patikslintą ieškinį (2 t., b. l. 177-186), kuriuo prašo iš kaltinamojo T. J. priteisti 3676,59 Eur turtinės žalos ir 2000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, kurį teismas nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. BPK 112 straipsnyje nustatyta, kad civilinis ieškinys pareiškiamas paduodant ieškinį ikiteisminio tyrimo pareigūnui, prokurorui ar teismui bet kuriuo proceso metu, tačiau ne vėliau kaip iki įrodymų tyrimo teisme pradžios. Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 113 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-21-942/2016). Sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-21-942/2016).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.283 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą. Nuostolius šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais sudaro negautos pajamos, kurias nukentėjęs asmuo būtų gavęs, jeigu jo sveikata nebūtų sužalota, ir su sveikatos grąžinimu susijusios išlaidos (gydymo, papildomo maitinimo, vaistų įsigijimo, protezavimo, sužaloto asmens priežiūros, specialių transporto priemonių įsigijimo, sužaloto asmens perkvalifikavimo išlaidos ir kitos sveikatai grąžinti būtinos išlaidos) (CK 6.283 str. 2 d.). Asmuo, kuris reikalauja atlyginti žalą, privalo įrodyti jam padarytų nuostolių dydį, pateikti įrodymus, patvirtinančius realią pajamų gavimo tikimybę. Pažymėtina, jog nuostolių, kaip piniginės žalos išraiškos, turi būti atlyginama tiek, kiek nukentėjęs asmuo prarado dėl neteisėtų žalą padariusio asmens veiksmų, nes toks atlyginimas atitiktų žalos kompensavimo funkciją. Didesnių, nei faktiškai asmuo patyrė, nuostolių atlyginimas reikštų tokio asmens nepagrįstą praturtėjimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-211-895/2018).

Iš nukentėjusiojo civilinio ieškinio ir patikslinto civilinio ieškinio, teisminio bylos nagrinėjimo metu ir ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, kad dėl įvykio nukentėjusysis patyrė emocinius ir fizinius išgyvenimus, išgąstį, šoką, skausmą, atsirado nepatogumai, sumažėjo bendravimo galimybės. Be priekinių dantų, negali visko valgyti, gėda kalbėti, nes pravėrus burną visi pašnekovai atkreipia dėmesį, jog nukentėjęs be dantų. Gydimo procesas ilgas ir skausmingas.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnyje nurodyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, teismui nekyla abejonių, jog nukentėjusysis dėl patirto sužalojimo, sukėlusio nesunkų sveikatos sutrikdymą, patyrė neigiamus išgyvenimus – skausmą, baimę, pažeminimą, tai yra patyrė neturtinę žalą, tarp kurios ir kaltinamojo neteisėtų veiksmų yra tiesioginis priežastinis ryšys.

Nagrinėjamoje situacijoje atsižvelgtina ir įvertintina tai, kad buvo pasikėsinta į vieną labiausiai įstatymų saugomų vertybių – nukentėjusiojo sveikatą, jam kaltinamasis tyčiniais veiksmais, t. y. kumščiu suduodamas vieną smūgį į burnos sritį, padarė viršutinių dešiniųjų 1 ir 2 dantų lūžius, bei viršutinių kairiųjų 1 ir 2 danties panirimus, kurie buvo užvilkti vainikėliais. Šios aplinkybės neabejotinai patvirtina, jog nukentėjusysis patyrė fizinį skausmą, dėl to turėjo nepatogumų kasdieniniame gyvenime, dvasinius išgyvenimus. Įvertinęs šių aplinkybių visumą, taip pat į kaltinamojo asmenybę, tai kad šiuo metu asmuo dirba, vadovaudamasis teisingumo, proporcingumo ir sąžiningumo principais, teismų praktika, teismas daro išvadą, jog nukentėjusiojo patirtiems neigiamiems dvasiniams išgyvenimas kompensuoti, neturtinės žalos atlyginimui iš kaltinamojo turi būti priteista 1000 Eur suma (BPK 115 straipsnis).

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas A. L. nurodė, kad turtinę žalą sudaro 3390 Eur suma už odontologo UAB „(duomenys neskelbtini)“ jam suteiktas paslaugas, gydantis įvykio metu išmuštus dantis, šią sumą sudaro 2800 Eur suma už dantų protezavimą ir 590 Eur už gydymą. Taip pat turtinę žalą sudaro 23,30 Eur suma už jo asmeniniu prašymu atliktą tyrimą dėl jam padarytų sužalojimo (specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini)), bei 263,29 Eur išlaidos kurui, nes nukentėjusysis iš savo gyvenamosios vietos savo automobiliu vieną kartą vyko pas teismo ekspertus į (duomenys neskelbtini) miestą, vienuolika kartų vyko pas medikus dėl dantų tvarkymo į (duomenys neskelbtini) miestą, tris kartus vyko iš savo gyvenamosios vietos į (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariatą, kur buvo atliekami procesiniai veiksmai. Viso turtinė žala - 3676,59 Eur. Su ieškiniu ir patikslintu ieškiniu pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina apie patirtas nurodytas išlaidas. Prašomas priteisti išlaidas teismas vertina, kaip pagrįstas ir priteistinas iš kaltinamojo. Nors byloje esama duomenų apie A. L. buvusį dantų paslankumą, tačiau paslankumas buvo nedidelis, kaip nurodė liudytoja V. L., šaknys buvo pakankamai tvirtos vainikėliams formuoti. Tokia procedūra ir buvo atlikta, specialistei 2022 m. lapkričio 10 d. atliekant nukentėjusiojo apžiūrą, tuo metu dar nepašalinti dantys net nebuvo identifikuoti kaip „apvilkti“, kas leidžia spręsti, jog jų atstatymas buvo atliktas itin kokybiškai. Pasak minėtos liudytojos, vainikėliai gali tarnauti ir po 20 metų. Minėtos aplinkybės neleidžia teismui spręsti, jog iki nusikalstamos veikos padarymo A. L. dantų būklė buvo tokia prasta, kad jų kramtymo ir kitos fiziologinės funkcijos buvo iš esmės sutrikusios ir net ir neįvykus nusikalstamai veikai jo atžvilgiu, dantys turėjo būti neišvengiamai ir nedelsiant tvarkomi juos šalinant ir implantuojant (protezuojant).

Nukentėjusysis A. L. taip pat prašo jai priteisti penkių procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos atlyginti turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo sumos nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško žalos atlyginimo.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vieningą teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, yra išaiškinęs, kad priėmęs apkaltinamąjį nuosprendį ir tenkinęs baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį dėl turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimo, esant civilinio ieškovo (nukentėjusiojo) reikalavimui, teismas gali priteisti CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatytas procesines palūkanas nuo momento, kuris negali būti ankstesnis nei teismo nuosprendžio įsiteisėjimo momentas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-75-788/2019).

Vadovaujantis šiuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimu, nukentėjusiajam A. L. priteisiamos penkių procentų dydžio procesinės palūkanos nuo jam priteistos turtinės ir neturtinės žalų sumos, jas skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo momento iki jo visiško įvykdymo.

Nukentėjusysis A. L. patikslintu civiliniu ieškiniu taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro išlaidos advokatui – 1050 Eur (2 t., b. l. 177-186). Pagal BPK 103-106 straipsnius civilinio ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos priskiriamos proceso išlaidoms, o proceso išlaidų išieškojimas baudžiamajame procese susietas su nusikalstamos veikos padarymu ir veiką padariusio asmens kalte. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas turi teisę nuspręsti išieškoti iš kaltinamojo nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Analogiškos pozicijos laikomasi ir teismų praktikoje. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-127/2012 yra pasisakęs, kad advokato atstovavimo išlaidos yra procesinio pobūdžio išlaidos, atlygintinos proceso įstatymų nustatyta tvarka, o ne materialieji nuostoliai, atsiradę dėl neteisėtų kito asmenų veiksmų.

Šiuo atveju iš byloje pateiktų sąskaitų už teisines paslaugas Nr. (duomenys neskelbtini), bei pinigų priėmimo kvito (duomenys neskelbtini), ir patvirtinimo apie lėšų įskaitymą į kliento sąskaitą matyti, kad advokatas Ramūnas Dobrovolskis konsultavo, atstovavo ikiteisminio tyrimo medžiagoje ir bylos nagrinėjime teisme, rengė procesinius dokumentus nukentėjusiajam (prašymus, civilinį ieškinį), nukentėjusysis advokatui už teisines paslaugas viso sumokėjo 1050 Eur. Teismas, atsižvelgęs į nagrinėjamos bylos sudėtingumą, bylos apimtį (2 tomai), suteiktų teisinių paslaugų kompleksiškumą, teisinės pagalbos teikimo pastovumą ir pobūdį, teisinės pagalbos būtinumo pagrindą bei apimtį procese (bylos nagrinėjimui teisme surengti šeši posėdžiai), bylos rezultatą, protingumo bei sąžiningumo principus, taip pat į tai, kad kaltinamasis yra darbingo amžiaus, dirbantis, sprendžia, kad nukentėjusiojo A. L. turėtos atstovavimo teisme 1050 Eur dydžio išlaidos yra protingos bei pagrįstos, todėl priteistinos iš kaltinamojo T. J..

Kaltinamajam T. J. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b. l. 163-166), iki nuosprendžio vykdymo pradžios paliktina nepakeista, o pradėjus vykdyti nuosprendį – panaikintina.

2023 m. sausio 25 d. Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro nutarimu T. J. skirtas laikinas nuosavybės teisių apribojimas į pinigines lėšas, esančias AB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), ir jo terminas pratęstinas iki nuosprendžio dėl civilinio ieškinio nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui A. L. atlyginimo (išieškojimo) įvykdymo dienos.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - kompaktiniai diskai (2 vnt.) esantys byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktini saugoti prie baudžiamosios bylos, kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą, per visą jos saugojimo laiką.

Vadovaudamasis BPK 297, 303–305, 307– 308 straipsniais teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

T. J. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje, ir jį nubausti laisvės apribojimo bausme 1 (vieneriems) metams, be intensyvios priežiūros, įpareigojant bausmės atlikimo laikotarpiu:

- dirbti, netekus darbo užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos;

- per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo, dalyvauti elgesio pataisos programoje;

- uždraudžiant visą laisvės apribojimo bausmės laikotarpį vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Kaltinamajam T. J. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki nuosprendžio vykdymo pradžios palikti nepakeistą, o pradėjus vykdyti nuosprendį – panaikinti.

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo A. L. patikslintą civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir iš T. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisti

- 3676,59 Eur (tris tūkstančius šešis šimtus septyniasdešimt šešis eurus 59 ct) turtinės žalos

- 1000 Eur (vieną tūkstantį eurų) neturtinės žalos atlyginimo, ir

- 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistų sumų, skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo,

A. L. naudai.

Likusią patikslinto civilinio ieškinio dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti.

Priteisti iš T. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1050 Eur (vieną tūkstantį penkiasdešimt eurų) nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui A. L. jo patirtoms advokato atstovavimo išlaidoms atlyginti.

2023 m. sausio 25 d. Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro nutarimu T. J. skirtą laikiną nuosavybės teisių apribojimą į pinigines lėšas, esančias AB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), palikti galioti ir jo terminą pratęsti iki nuosprendžio dėl civilinio ieškinio nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui A. L. atlyginimo (išieškojimo) įvykdymo dienos.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - kompaktinius diskus (2 vnt.) esančius byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti prie baudžiamosios bylos, kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą, per visą jos saugojimo laiką.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, paduodant skundą Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmuose.