Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjos V. F. – G. pareiškimą, suinteresuotasis asmuo byloje – valstybės įmonė Turto bankas, dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Vadovaujantis CK 5.50 straipsnio 2 dalimi, palikimas gali būti priimtas faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti arba padavus pareiškimą apie palikimo priėmimą notarui. Šie veiksmai turi būti atlikti per 3 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 str. 3 d.). Tuo atveju, kai įpėdinis nesikreipė į palikimo atsiradimo vietos notarų biurą dėl palikimo priėmimo, bet faktiškai savo veiksmais priėmė palikimą, kurį, be kita ko, sudaro nekilnojamieji ir (ar) registruotini kilnojamieji daiktai, palikimo priėmimo faktas nustatomas teismo tvarka (CPK 444 str. 2 d. 8 p.). Priimdamas palikimą šiuo būdu, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 7 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-210/2008). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką faktišku pradėjimu valdyti paveldėtą turtą, patvirtinančiu palikimo priėmimą, suprantami įpėdinio veiksmai prižiūrint, valdant palikimo dalyku esantį turtą, naudojantis juo, mokant už jį mokesčius ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 7 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-162/2008; 2009 m. liepos 31 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-322/2009; kt.). Sprendžiant, ar įpėdinis priėmė palikimą, reikia įvertinti tokio įpėdinio elgesį – jis elgėsi kaip paveldimo turto savininkas ar kaip asmuo, neturintis teisių į palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 27 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-152/2006).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pareiškėja V. F. – G. yra J. G. dukra. Iš pateikto Santuokos liudijimo matyti, kad J. G. ir V. G. (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką. Byloje esančios mirties liudijimų kopijos ir Mirties įrašai patvirtina, kad J. G., a. k. (duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini), o V. G., gim. (duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini). VĮ Registrų centro pažymėjimas patvirtina, kad 1992 m. rugsėjo 29 d. Pirkimo-pardavimo sutarties LR 1991-05-28, Nr. AS 2-78 pagrindu J. G. įgijo gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kiemo rūsį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), tvartą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), malkinę (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius (duomenys neskelbtini) Pareiškėja teigia, kad J. G. ir V. G. skyriumi pradėjo gyventi nuo 1964 metų (V. G. paliko sutuoktinę ir išvyko gyventi kitur), tačiau santuokos nutraukę nebuvo, todėl šis turtas yra laikytinas sutuoktinių bendrąją jungtine nuosavybe. V. G. mirė (duomenys neskelbtini). 2018-05-16 Lietuvos notarų rūmų raštas S-265 patvirtina, kad mirus V. G. įstatymo nustatyta tvarka palikimas nebuvo priimtas, t.y. per nustatytą laiko tarpą niekas nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo. Pareiškėja nurodo, kad po palikėjo V. G. mirties palikimą priėmė jo sutuoktinė J. G., kadangi ji aktyviais veiksmais rūpinosi likusiu vyro turtu, t.y. visą laiką jame gyveno, mokėjo mokesčius, prižiūrėjo, išsipirko iš valstybės žemę, pasidarė kadastrinių matavimų bylą.

Vadovaujantis LR CK 5.13 str., palikėją pergyvenęs sutuoktinis paveldi pagal įstatymą arba su pirmos eilės, arba su antros eilės įstatyminiais įpėdiniais. Įstatymas nustato, kokią dalį sutuoktinis paveldi su pirmos eilės, kokią dalį turto - su antros eilės įstatyminiais įpėdiniais. Nesant palikėjo pirmos eilės (vaikų, įvaikių) ir antros eilės (tėvų, vaikaičių) įstatyminių įpėdinių, sutuoktinis paveldi visą palikimą.

Byloje duomenų, kad V. G. turėjo vaikų nėra, todėl konstatuotina, jog jo sutuoktinė J. G. tiesioginiu valdymu paveldėjo visą V. G. palikimą, kurį sudaro 1/2 dalis aukščiau nurodyto turto.

Pareiškėja pareiškime teigė, kad po palikėjo V. G., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties jo sutuoktinė J. G. priėmė ir valdė palikimą, t. y. visą laiką gyvenamajame name gyveno, mokėjo mokesčius, prižiūrėjo, išsipirko iš valstybės žemę, pasidarė kadastrinių matavimų bylą kas rodo, kad palikimą ji priėmė faktiniu valdymu. Minėtas aplinkybes patvirtina į bylą pateikta 2008-09-11 Valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutartis Nr. 260, 2006-04-10 sudaryta Nekilnojamojo turto objekto kadastrinių matavimų byla.

Taigi, teismo vertinimu po palikėjo V. G. mirties jo sutuoktinė J. G. per įstatymo nustatytą terminą (CK 5.50 str. 3 d.) į palikimo atsiradimo vietos notarą nesikreipė ir pareiškimo dėl palikimo priėmimo nepateikė, tačiau atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jos valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą kilnojamą ir nekilnojamą turtą, pradėdama valdyti palikėjo V. G. turtą kaip savo.

Teismas atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes ir įvertinęs kitus byloje pateiktus įrodymus bei įvertinęs tai, kad jokie kiti potencialūs įpėdiniai (įskaitant ir šioje byloje dalyvaujančius asmenis) neginčijo aplinkybės, kad palikėjo sutuoktinė J. G. pradėjo palikėjo V. G. turtą valdyti kaip savo iš karto po palikėjo mirties; taip pat nėra jokių kitų potencialių įpėdinių ir niekas nepareiškė prieštaravimų dėl palikėjo sutuoktinės teisės paveldėti palikėjo turtą, pradėjus faktiškai jį valdyti, nepraleidus įstatymo nustatyto trijų mėnesių termino nuo palikimo atsiradimo, konstatuoja, kad po palikėjo V. G. mirties (duomenys neskelbtini), jo sutuoktinė J. G., mirusi (duomenys neskelbtini), priėmė palikėjo palikimą, pradėjusi faktiškai jį valdyti (CK 5.51 str. 1 d.).

Atsižvelgiant į išdėstyta, teismas tenkina pareiškėjos V. F. – G. pareiškimą ir nustato juridinę reikšmę turintį faktą.

Teismas pažymi, jog įstatyme įtvirtintas draudimas priimti palikimą iš dalies, su sąlyga ar išlygomis, todėl įpėdinis, priėmęs dalį palikimo, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.50 str. 1 d., 5.51 str. 1 d.).

Kadangi pareiškėja negali kitokia nei teismo tvarka gauti dokumentų, kurie patvirtintų minėtą juridinę reikšmę turintį faktą, todėl šis faktas nustatomas teismine tvarka (CPK 445 str., CK 5.50 str. 2 d., 3 d., 5.51 str. 1 d.).

Pareiškėjai VGTPT yra suteikta antrinė teisinė pagalba, todėl ji yra 100 proc. atleista nuo bylinėjimosi išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 5, 88, 96, 177-178, 270, 444-448 straipsniais, teismas

nusprendžia:

pareiškėjos V. F. – G. pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. G., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys neskelbtini), po savo sutuoktinio V. G., gim. (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), mirties priėmė jo palikimą pradėdama jį faktiškai valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo tikslu.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.