Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų nutarimas

2020-10-19 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-41-269/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmai
Dokumentas
Nutarimas
Data
2020-10-19
Bylos Nr.
II-41-269/2020
Teisminio proceso Nr.
4-52-3-00234-2020-7
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Panaikinti nutarimą ir bylą nutraukti.
Teisėjas
Tadeušas Volkovskis (pirm.)
Pareiškėjas
M. M.
Nukentėjusysis
A. G., Ž. G.
Institucija
Vilniaus rajono policijos komisariatas
Kategorijos
Administracinių nusižengimų byla Nr. II-41-269/2020
Teisminio proceso Nr. 4-52-3-00234-2020-7Procesinio sprendimo kategorijos: 21.10.4.
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. spalio 19 d.Vilnius
Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėjas Tadeušas Volkovskis,sekretoriaujant Erikai Bernotaitei ir A. P.,

dalyvaujant 2020-03-23 skundą padavusiam asmeniui, pareiškėjui M. M. ir jo įgaliotam atstovui advokatui P. J.,

atlikusiam admnistracinių nusižengimų tyrimą ir surašusiam administracinių nusižengimų protokolus Vilniaus apskrities VPK Vilniaus rajono PK 2-ojo veiklos skyriaus vyresniajam tyrėjui D. U.,

specialistui K. L.,suinteresuotiems asmenims, nukentėjusiesiems A. G. ir Ž. G.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinių nusižengimų bylą Nr. II-41-269/2020 (toliau-byla, bylos lapas, bylos lapais, b.l.) pagal M. M. 2020-03-23 skundą (toliau-skundas) dėl Vilniaus apskrities VPK Vilniaus rajono PK 2-ojo veiklos skyriaus (toliau-skyrius) 2020-03-05 nutarimo Nr. 57-ANR_N-342-2020 (toliau-2020-03-05 nutarimas) ir 2020-03-17 nutarimo Nr. 57-ANR_N-395-2020 (toliau-2020-03-17 nutarimas), panaikinimo.

Teismas, -

Aprašomoji dalis

nustatė:

2020-03-05 nutarimu M. M. (toliau-pareiškėjas) buvo nubaustas 50 eurų bauda dėl Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau –ANK) 115 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymo, t. y. už tai, kad jis 2020-01-25 apie 05.50 val., servitutiniame kelyje, esančiame (duomenys neskelbtini), tyčia, sugadino automatinių vartų jutiklį, kuris priklauso Ž. G., tuo padarydamas 50 eurų turtinę žalą (skyriaus byla Nr. ROIK: 20111023956).

Jis gi, 2020-03-17 nutarimu buvo nubaustas taip pat 50 eurų bauda dėl ANK 115 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymo, t. y. už tai, kad jis 2020-01-11 apie 07.42 val., servitutiniame kelyje, esančiame (duomenys neskelbtini), tyčia, sugadino automatinių vartų jutiklį, kuris priklauso Ž. G., tuo padarydamas 48.40 eurų turtinę žalą (skyriaus byla Nr. ROIK: 20111022818).

Šalies argumentai

M. M. skundu prašo teismo panaikinti 2020-03-05 ir 2020-03-25 nutarimus ir administracinių nusižengimų teiseną nutraukti dėl sekančių motyvų. Pareiškėjas kartu su žmona V. M. nuosavybės teise priklauso žemės sklypas kadastro Nr. 4110/070011226, unikalus Nr. 4400-755-418, (duomenys neskelbtini) (toliau - Žemės sklypas) ir jame esantys pastatai.

Žemės sklypas buvo suformuotas padalijimo būdu padalijant prieš tai buvusį didesnį žemės sklypą į kelis mažesnius. Kadangi prie naujai suformuoto Žemės sklypo nebuvo privažiavimo, kuris leistų juo tinkamai naudotis, Vilniaus apskrities viršininko 2006 m. įsakymais buvo nustatytas kelio servitutas, suteikiantis teisę prieiti ir transporto priemonėmis privažiuoti nuo Vilties gatvės iki Žemės sklypo (toliau - Servitutas). Šiuo metu kelio Servitutas yra nustatytas ir Nekilnojamojo turto registre įregistruotas žemės sklype kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), ir žemės sklype kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini). Abu šie žemės sklypai nuo 2014 metų priklauso A. G. ir Ž. G., kurie byloje pripažinti nukentėjusiajais.

2014 metais nurodytus žemės sklypus įsigydami- Ž. G. bei A. G. žinojo, kad jų dalyse yra nustatytas kelio servitutas, nes šis servitutas buvo įregistruotas Nekilnojamojo turto registre ir tinkamai išviešintas. Iš pradžių jie ribojimų dėl Servituto naudojimo nesudarė, todėl Pareiškėjas ir kiti asmenys juo naudojosi įprasta tvarka, galėjo nekliudomai įvažiuoti /išvažiuoti/ iš Žemės sklypo, į jį praeiti ir pan. Tačiau 2015 m. lapkričio-gruodžio mėn. Ž. G. bei A. G. savo iniciatyva ir, nesusiderinę su Pareiškėju, ant Servituto pastatė vartus bei savo sklypus apsitvėrė metalinė tvora. Tokiu būdu Pareiškėjui ir kitiems Žemės sklypo naudotojams apribotos galimybės be trukdymų naudotis jiems suteiktu servitutu - teise naudotis kaimyninių žemės sklypų (duomenys neskelbtini) dalimis, tikslu patekti į Žemės sklypą.

Tarp kaimynų nuo pat vartų pastatymo 2015 metais kilo nesutarimų dėl neteisėto šių vartų įrengimo ir ribojimų naudotis Servitutu. Bandyta kilusį ginčą išspręsti taikiai, tačiau kadangi Ž. G. bei A. G. atsisakė bendradarbiauti ir geranoriškai pašalinti teisės pažeidimus - pašalinti vartus, ribojančius galimybę naudotis nustatyto Servituto suteikiamomis teisėmis, Pareiškėjas kartu su žmona V. M. buvo priversti Lieruvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka reikšti ieškinį dėl nustatyto Servituto atlaisvinimo ir įpareigojimo pašalinti neteisėtai įrengtus vartus ir dalį tvoros.

Išnagrinėjus civilinę bylą pagal Pareiškėjo ieškinį Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmai 2018-10-01 sprendimu (toliau-2018-10-01 sprendimas) civilinėje byloje Nr. e2-l 557-647/2018 nusprendė, Pareiškėjo ir jo žmonos V. M. ieškinį tenkinti ir įpareigoti atsakovus Ž. G. bei A. G. per 1 (vieną) mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nugriauti automatinius vartus ir vartelius pėstiesiems, pastatytus ant Servituto, esančio žemės sklypuose (duomenys neskelbtini), bei pašalinti kitas naudojimosi Servitutu kliūtis. Atsakovams Ž. G. bei A. G. neįvykdžius įpareigojimo per nustatytą terminą, leisti ieškovams M. M. ir V. M. atlikti šiuos veiksmus patiems atsakovu lėšomis. Taip pat ieškovų naudai priteisė bylinėjimosi išlaidas. Nurodytas 2018-10-01 sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-1557-647/2018 jau yra įsiteisėjęs - Vilniaus apygardos teismas 2019-06-25 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-1007-258/2019 atmetė Ž. G. bei A. G. apeliacinį skundą ir 2018-10-01 sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-1557-647/2018 paliko nepakeistą. Nurodytais teismo procesiniais sprendimais yra nustatyti prejudiniai faktai, kurie turi įtakos ir bylos nagrinėjimui, esminis kurių yra būtent tas, kad visi Ž. G. bei A. G. veiksmai, susiję su apribojimais M. šeimai naudotis Servitutu pripažinti neteisėtas, kas atitinkamai reiškia, jog M. M. veiksmai naudojantis Servitutu (įskaitant popieriniu lapuku užklijuojant vartų daviklį, kad vartai neužsidarytų) nėra neteisėti (ypatingai tiek neteisėti, kad už juos būtų galima taikyti administracinę atsakomybę), tai nustatė ir civilinę bylą nagrinėję teismai. Kitaip tariant, šiuo atveju ne M. M. padarė teisės pažeidimą, bet patys Ž. G. bei A. G. savo neteisėtais veiksmais apribodami M. teisę naudotis servitutu padarė tokį pažeidimą, tad visiškai nesuprantamos skyriaus Pareigūno, nagrinėjusio bylas Nr. ROIK: 20111023956 ir Nr. ROIK: 20111022818, išvados ir sprendimas nubausti M. M. už tai, kad jis naudojosi savo turima teise, kurią apgynė ir teismas jau įsiteisėjusiu teismo sprendimu.

Paaiškinant dėl 2019-01-11 ir 2019-01-25 įvykių pažymima, kad atsižvelgiant į tai, kad vartai yra įrengti neteisėtai bei jie nuolatos trukdo Pareiškėjui ir kitiems asmenims su transporto priemonėmis ar pėsčiomis patekti į Žemės sklypą, pripažįstama, kad Pareiškėjas esant būtinumui (pvz., kai turi grįžti vaikai ar laukiama vieno iš suaugusių šeimos nariu, kuris neturi galimybės atsidaryti vartus, ir pan.) ant vartų daviklių laikinai užklijuoja lipdukus, kurie sulaiko vartus nuo automatinio užsidarymo, t.y. vartai lieka atidaryti. Tačiau kartu pabrėžtina, lipdukų užklijavimas ant vartų daviklio jokios žalos patiems vartams ar jų mechanizmui nedaro, o tiesiog sustabdo laikinai nuo užsidarymo, nes daviklis su lipduku fiksuoja, kad yra kliūtis automatinio vartų uždarymo mechanizme. Nuklijavus lipdukus nuo daviklių vartai toliau veikia. Tokiu būdu yra užtikrinama, kad nebūtų sudaromos kliūtys naudotis Servitutu ir būtų galimybė patekti į Žemės sklypą, paliekant netiesėtai įrengtus ginčo vartus atidarytus.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2019-04-26 nutartimi (toliau-Nutartis) jau vieną kartą yra panaikinęs skyriaus Pareigūno nutarimą dėl to paties Pareiškėjui tariamų nusižengimų kurie nurodyti 2020-03-05 ir 2020-03-17 nutarimuose (administracinių nusižengimų byla Nr. II-288-834/2019). Teismas Nutartyje konstatavo, kad „ANK 593 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad administracinius nusižengimus tiriantys pareigūnai turi teisę apklausti asmenis, įtariamus administracinių nusižengimų padarymu, nukentėjusiuosius, liudytojus arba paimti iš tokių asmenų rašytinius parodymus; atlikti įvykio vietos apžiūros; parodymą atpažinti; akistatas; parodymų patikrinimą vietoje ir pan., o atlikdami šiuos veiksmus turi vadovautis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso (toliau-BPK) nuostatomis. Kiekvienas atliekamas procesinis veiksmas turi būti fiksuojamas ANK nustatyta tvarka, tačiau nagrinėjamoje byloje nutarimas buvo priimtas remiantis tik Ž. G. pranešimu apie įvykį, pateikta sąskaita faktūra bei vaizdo medžiaga, jokie kiti tyrimo veiksmai, numatyti ANK 593 straipsnyje bei BPK atlikti nebuvo. Teismo posėdžio metu skyriaus atstovas J. K. patvirtino, kad nebuvo apžiūrėta nei įvykio vieta, nei pats galimai sugadintas automatinių vardų daviklis. Tiek nusižengimų tyrimo metu, tiek teismo posėdžio metu M. M. neneigė, kad klijavo lipdukus ant daviklio, norėdamas, kad vartai neužsidarytų, tačiau skyriaus atstovai nesiaiškino ar minėtų lipdukų klijavimas galėjo daviklį sugadinti, netyrė Ž. G. nurodomos aplinkybes, kad buvo nutraukti laidai, nebuvo atlikta apžiūra. Ž. G. pateikta versija, kad būtent M. M. sugadino vartus nebuvo kritiškai vertinama, o priimama, kaip absoliuti tiesa. Taigi skyrius, priėmus skundžiamus 2020-03-05 ir 2020-03-17 nutarimus, nesiėmė visiškai jokių priemonių užfiksuoti galimai padarytų nusižengimų, t.y. byloje nėra jokių duomenų, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta ar vertinama galimai padaryta žala.

Taigi, teismas iš esmės nurodė skyriaus Pareigūnui, kokius veiksmus turėtų atlikti tiriant bylą iš naujo - būtent nustatinėti faktines aplinkybes vadovaujantis ANK ir BPK nustatytomis priemonėmis. Tačiau Pareigūnas teismo nutarties vykdymą suprato savaip - iš tiesų 2019-05-04 atvyko į įvykio vietą ir surašė apžiūros protokolą, kuriame užfiksavo, kad „Ant vieno iš stulpelių apačioje matome vartų daviklį. Daviklio viršutinis korpusas yra apgadintas, apibraižytas. Nuėmus daviklio korpusą matome nutrauktas laidelius. Apžiūrėjus įvykio vietą reikšmingu pėdsakų nerasta įvykiui tirti“. Toliau skyrius beveik metus laiko nieko nedarė (t.y. jokių procesinių veiksmų neatliko), o 2020-02-25 (t.y. po 10 mėnesių) surašė už tuos pačius 2019-01-11 ir 2019-01-25 įvykius du naujus administracinių nusižengimų protokolus ir vėliau, net nenagrinėdamas bylos, priėmė 2020-03-05 ir 2020-03-17 nutarimus.

Tad ir kylą klausimas, ką tyrė ir kokias naujas aplinkybes nustatė skyriaus Pareigūnas, kaip tai siejama su administracinių nusižengimų sudėtimi ir ypač su M. M. tyčine kalte (pažeidimo subjektyvioji pusė), nes, kaip matyti iš įvykio vietos apžiūros protokolo, tai šiame protokole po 3-4 mėnesių nuo tariamų nusižengimų padarymo užfiksuota aplinkybė nėra nauja (tokios nuotraukos jau buvo pateiktos į bylą nagrinėjant M. M. skundą dėl pirmojo nutarimo).

Kitaip tariant, patys pareigūnai įvykio vietos apžiūros protokolu konstatavo reikšmingą aplinkybę, kad jokių reikšmingų pėdsakų jiems nepavyko rasti, tad visiškai neaišku, iš kokių įrodymų skyrius nustatė tiek nusižengimų faktą, tiek ir nusižengimų sudėtį. Iš esmės nurodytas įvykio vietos apžiūros protokolas nieko nepatvirtino ir juo jokios bylai reikšmingos aplinkybės nebuvo nustatytos ir tai visiškai akivaizdu, nes įvykio vietos apžiūrą buvo atlikta praėjus virš trijų mėnesių nuo tariamų nusižengimų padarymo. Dar daugiau, aplinkybę, kad laideliai nutraukti, buvo nustatę ir Pareigūnas, ir Teismas nagrinėjant bylą Nr. II-288-834/2019 pagal 2019-02-12 nutarimą, o M. M. būtent ir gynėsi tuo, kad jis tokių veiksmų neatliko ir nėra jokių šį faktą patvirtinančių ir įrodymų leistinumo formai atitinkančių įrodymų, t.y. šie veiksmai buvo nustatyti išimtinai tik pagal suinteresuoto asmens Z. G. parodymus, ką teismas Nutartimi jau yra pripažinęs, jog tokių Ž. G. parodymų neužtenka. Tad visiškai nesuprantama, kodėl šiuo atveju teismas neapklausė kitų įvykio liudininkų, konkrečiai M. M. sutuoktinės V. M., kuri taip pat žino ginčo situaciją ir aplinkybes apie įvykį, kuri matė, kad aptariamais įvykių momentais M. M. užklijavus lipdukais daviklį prie daviklio kažkokius veiksmus atliko pati Ž. G.. Pabrėžtina ir tai, kad priešingai nei nurodo Ž. G. savo pareiškimuose policijai, Pareiškėjas, jokių kitų veiksmų, kurie galėtų sukelti vartų gedimą, neatliko, tokių veiksmų nenustatė ir net nenustatinėjo 2020-03-05 ir 2020-03-17 nutarimus priėmęs skyrius. Jokie ginčo vartų davikliai (jutikliai) niekada nebuvo gadinti, ardyti ir pan., ir bylose Nr. ROIK: 20111023956 ir ROIK: 20111022818 apskritai nėra pateikta jokių įrodymų, galinčių patvirtinti, kad Pareiškėjas atliko kokius nors neteisėtus veiksmus, o skundžiamus nutarimus priėmęs pareigūnas šių aplinkybių net nebandė aiškintis.

Pažymėtina, kad ginčo vartų davikliai yra atsparūs drėgmei ir šalčiui, todėl teiginiai, kad jie buvo tyčia sugadinti užklijavus lipduką visiškai nepagrįsti, nes iš bylos medžiagos apskritai neaišku, kaip popierinio lipduko užklijavimas gali sugadinti ar kitaip paveikti drėgmei atsparaus daviklio veikimą. Tuo labiau, nepagrįsta ir tai, kad Pareiškėjas galėjo nutraukti daviklių viduje esančius laidus, nes pareiškėjas to nedarė ir nėra pateikta jokių įrodymų, kurie galėtų tą patvirtinti. 2020-03-05 ir 2020-03-17 nutarimuose iš vis net nėra nurodoma kokiu būdu ginčo vartų davikliai buvo sugadinti, o apsiribojama tik deklaratyviu teiginiu „sugadino automatinių vartų jutiklį“, t.y. perrašoma Ž. G. pareiškimo policijai formuluotė. Tokio teiginio, nedetalizuojant kokiais konkrečiai veiksmais šis daviklis buvo sugadintas, nepakanka, kad būtų galimybė konstatuoti daviklio tyčinio sugadinimo fakto.

Skyrius visiškai nepagrįstai neįsigilino į situaciją ir neatkreipė dėmesio į tai, kad tarp kaimynų dėl naudojimosi vartais ir Servitutu yra susiklostę sudėtingi santykiai, taip pat kad 2018-10-01 sprendimu būtent Ž. G. veiksmai dėl vartų pastatymo yra pripažinti neteisėtais bei ji įpareigota vartus apskritai nugriauti. Neatsižvelgė skyrius ir į Pareiškėjo nurodomas aplinkybes, kad Ž. G. yra konfliktiška ir savo besikartojančiais veiksmais vis siekia sukelti nepatogumu ir atkeršyti Pareiškėjui, jo žmonai ir kitiems Servitutu besinaudojantiems asmenims, tą patvirtina nes tik Ž. G. skundai dėl 2019-01-11 ir 2019-01-25 įvykių, bet ir kiti jos skundai, rašyti policijai nuo pat bylos dėl servituto pažeidimo iškėlimo momento. Ž. G. jau daug kartų yra nepagrįstai apkaltinusi Pareiškėją, o skambučiai policijai dėl vartų daviklių užklijavimo lipdukais (kas nedaro jokios žalos vartams ir jų mechanizmui) jau tapo įprasti. Dėl šių aplinkybių skyrius privalėjo Ž. G. duotus parodymus vertinti kritiškai. Tačiau tai nebuvo padaryta, o Pareiškėjas buvo nubaustas vadovaujantis tik nukentėjusiosios parodymais, nesant daugiau jokių pagrįstų įrodymų. Atkreipiamas dėmesys, kad pati Ž. G. jau ne kartą tyčia ištraukdavo daviklių laidelius bei juos fotografavo. Kadangi ne kartą buvo grasinama, jog ji atkeršys dėl jos atžvilgiu parašytų skundų bei pralaimėtos bylos dėl Servituto. Ji ardo daviklius, juos fotografuoja, nuima lipnius popieriukus, trina vatos gabalėliais, sniegu šlapina daviklius ir daro kitus neadekvačius veiksmus, taip siekdama atkeršyti Pareiškėjui ir jo šeimai. Pabrėžtina, kad Ž. G. ir A. G. į bylą Nr. ROIK: 20111022818 pateikta Mažos bendrovės (toliau-MB) „(duomenys neskelbtini)“ 2019-01-21 PVM sąskaita- faktūra neįrodo aplinkybių, kad vartai tikrai buvo sugadinti ar, kad buvo atlikti kokie nors vartų remonto darbai. Aptariamoje PVM sąskaitoje-faktūroje nurodytos suteiktos paslaugos yra tik „atvykimas dėl gedimo“ ir „fotodaviklio dangtelis“, tačiau nėra nurodyta, kad buvo atlikti kokie nors remonto darbai ar, kad daviklio dangteliai buvo keičiami, juolab, visiškai nesuprantama, kodėl už tai turėtų atsakyti M. M., kuris nei savavališkai šiuos vartus statė, nei juos prižiūri, nei atliko kokius nors neteisėtų vartų gadinimo veiksmus. Tai, kad MB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojas atvyko Ž. G. kvietimu, tačiau jokių kitų darbų neatliko, nesudaro pagrindo teigti, kad už jo atvykimą turi atlyginti M. M., nes taip žodžiu nurodė Ž. G.. Tuo tarpu į sąskaitą įtraukti ir du daviklių dangteliai net nebuvo pakeisti, nes puikiai veikė ir pirmieji, todėl nebuvo jokios būtinybės dėti naujus. Taigi daviklių dangteliai į sąskaitą įtraukti tik kaip papildomos atsarginės detalės, kurių nereikėjo net pirkti (jei jie tikrai buvo pirkti). Todėl ir Ž. G. nurodoma 48,40 Eur žala yra nepagrįsta ir M. M. atlyginti šią žalą 2020-03-17 nutarimu įpareigotas visiškai nepagrįstai. Tuo labiau nepagrįsta ir dėl 2019-01-25 įvykio nurodyta neva patirta 50 Eur dydžio žala, kurią M. M. įpareigotas atlyginti Ž. G. 2020-03-05 nutarimu, nes nėra apskritai pateikta jokių įrodymų galinčių patvirtinantį tokį žalos dydį (nei paties žalos fakto, nei sąskaitų, nei jų apmokėjimo dokumentų). Taip teigiama, nes kaip buvo paaiškina pati Ž. G., siekdama atkeršyti Pareiškėjui, yra ne kartą atjungusi ginčo vartų daviklių laidą, kurį vėliau pati ir prijungdavo. Tą patvirtina ir šios bylos aplinkybės, kuomet matyti, kad neva 2019-01-22 Pareiškėjas nutraukė ginčo vartų daviklio laidą, tačiau 2019-01-23 vartai nekviečiant specialisto ir neatliekant jokių remonto darbų vėl veikė. Taip įvyko todėl, kad pati nukentėjusioji Ž. G. buvo ištraukusi vartų daviklio laidą, kad nepagrįstai apkaltinti Pareiškėją, o vėliau pati ištrauktą laidą įstatė į vietą ir vartai toliau veikė. Tačiau dėl tolimesnių tokių pat Ž. G. veiksmų, ji turbūt tyčia pati nutraukė ginčo vartų daviklių laidelį, kurio nebesugebėjo sutaisyti, todėl vartai nustojo veikti.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes matyti, kad bylose Nr. ROIK: 20111023956 ir ROIK: 20111022818 nėra pateikta jokių įrodymų apie tai, kad Pareiškėjas M. M. atliko kokius nors neteisėtus veiksmus, kuriais būtų galėjęs sugadinti ginčo vartų mechanizmą. Todėl ir traukti Pareiškėją administracinėn atsakomybėn skiriant jam administracinę nuobaudą nebuvo pagrindo (bylos lapai 1-6).

Skyrius pateikė 2020-06-02 atsiliepimą į skundą, kuriame nurodė, kad M. M. kartu su žmona V. M. nuosavybės teisė priklauso Žemės sklypas ir jame esantys pastatai. Žemės sklypas buvo suformuotas padalijimo būdu padalijant prieš tai buvusį didesnį žemės sklypą į kelis mažesnius. Kadangi prie naujai suformuoto Žemės sklypo nebuvo privažiavimo, kuris leistų juo tinkamai naudotis, Vilniaus apskrities viršininko 2006 m. įsakymais buvo nustatytas Servitutas. 2020-03-05 ir 2020-03-17 nutarimai priimti remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o neatskirais įrodymais, todėl jie pagrįsti ir teisėti (bylos lapai 17-23).

2018-10-01 sprendimu nustatyta, kad M. M. ir jo žmonos V. M. ieškinį tenkinti ir įpareigoti atsakovus Ž. G. bei A. G. per 1 (vieną) mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nugriauti automatinius vartus ir vartelius pėstiesiems, pastatytos ant servituto kelio, esančio žemės sklypuose adresu (duomenys neskelbtini), bei pašalinti kitas naudojimosi servitutu kliūtis. Atsakovams Ž. G. bei A. G. neįvykdžius įpareigojimo per nustatytą terminą. Leisti ieškovams M. M. ir V. M. atlikti šiuos veiksmus patiems atsakovų lėšomis. Taip pat ieškovų naudai priteisė bylinėjimosi išlaidas. 2018-10-01 priimtas sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-1557-647/2018, buvo apskustas Vilniaus apygardos teismui. Nutartimi 2018-10-01 sprendimas paliktas nepakeistas. Iki 2019-06-25 d. vartų teisėtumas nebuvo išspręstas, o kadangi minėti vartai, įėjimo varteliai ar kiti priedai (spynos, davikliai ir kita) nuosavybės teisę priklausė Ž. G., bei A. G., niekas neturėjo teisinio pagrindo juos griauti ar gadinti (bylos lapai 53-59).

Atlikus administracinių nusižengimų tyrimą Vilniaus apskrities VPK Vilniaus rajono PK 2-ojo veiklos skyriaus vyresnysis tyrėjas D. U. (toliau- vyresnysis tyrėjas D. U.) teisme parodė ir byloje nustatyta, kad buvo tirta administracinio nusižengimo byla Nr. ROIK: 19096964960. Tyrimo metu nebuvo nustatyta, kad minėti automatiniai vartai yra neteisėtai įrengti (duomenys neskelbtini). Dėl sugadinto automatinių vartų jutiklio kaip įrodomoji medžiaga buvo pateiktos Ž. G. foto nuotraukos ir vaizdo stebėjimo kamerų vaizdo įrašai. Vaizdo įrašuose matyti kaip M. M. nueina prie automatinių vartų daviklių, juos gadina apsisuka ir grįžta link savo namų. Taip pat prie medžiagos buvo pateiktas A. G. paaiškinimas kuriame jis išdėsto įvykio aplinkybę. Po M. M. kai buvo sugadintas jutiklis (užfiksuota vaizdo stebėjimo kameromis ) A. G. iškviečia MB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotoją kuris nustato sugadinimą.

Po nustatyto sugadinimo, atsiradus žalai, A. G. pateikia sąskaitą-faktųrą su patirtu nuostoliu. Atlikus tyrimą Vilniaus apskrities VPK Vilniaus rajono PK 2-ojo veiklos skyriaus vyresnysis tyrėjas D. U. (toliau- vyresnysis tyrėjas D. U.) 2019-02-04 M. M. surašė administracinio nusižengimo protokolą Nr. 57-ANR_P-187-2019 kuriame nurodyta, kad M. M. 2019-01-11 apie 07:42 val. servitutiniame kelyje, esančiame adresu (duomenys neskelbtini) tyčia sugadino automatinių vartų jutiklį, kuris priklauso Ž. G., tuo padarydamas 48.40 eurų turtinę žalą ir nusižengimą numatytą ANK 115 straipsnio 1 dalyje.

Taip pat vyresnysis tyrėjas D. U. 2019-02-04 M. M. surašė administracinio nusižengimo protokolą Nr. 57- ANR_P-188-2019 kuriame nurodyta, kad M. M. 2019-01-25 apie 05:50 val. servitutiniame kelyje, esančiame adresu (duomenys neskelbtini) tyčia sugadino automatinių vartų jutiklį, kuris priklauso Ž. G., tuo padarydamas 50 eurų turtinę žalą ir nusižengimą numatytą ANK 115 straipsnio 1 dalyje.

2019-02-12 Vilniaus apskrities VPK Vilniaus rajono PK 2-ojo veiklos skyriaus vyriausiasis tyrėjas J. K. priėmė nutarimą Nr. 57-ANR_N-235-2019 ir už du nusižengimus, numatytus ANK 115 straipsnio 1 dalyje paskyrė M. M. 50 eurų baudą bei įpareigojo atlyginti A. G. ir Ž. G. padarytą turtinę žalą.

Kadangi M. M. nesutiko su Vilniaus AVPK Vilniaus rajono PK 2-ojo veiklos skyriaus vyriausiojo tyrėjo J. K. 2019-02-12 nutarimu jis buvo skundžiamas. Nutartimi nurodyta 2019-02-12 nutarimą panaikinti ir perduoti bylą iš naujo tirti administracino nusižengimo bylą (administracinių nusižengimo byla Nr. II-288-834/2019).

Tiriant bylas Nr. ROIK: 20111023956 ir ROIK: 20111022818 nebuvo nustatyta, kad šių bylų medžiagoje minėti automatiniai vartai yra neteisėtai įrengti (duomenys neskelbtini). Dėl sugadinto automatinių vartų jutiklio kaip įrodomoji medžiaga buvo pateiktos Ž. G. foto nuotraukos ir vaizdo stebėjimo kamerų vaizdo įrašai. Vaizdo įrašuose peržiūrėtuose teismo posėdyje matyti kaip M. M. nueina prie automatinių vartų daviklių, apsisuka ir grįžta link savo namų. Taip pat prie medžiagos buvo pateiktas A. G. paaiškinimas kuriame jis išdėsto įvykio aplinkybę. Po M. M. kai buvo sugadintas jutiklis ( užfiksuota vaizdo stebėjimo kameromis) A. G. iškviečia MB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotoją K. L. kuris nustato sugadinimą. Po nustatyto sugadinimo, atsiradus žalai, A. G. pateikia sąskaitą-faktūrą su patirtu nuostoliu (bylos lapas 15).

Atlikus administracinio nusižengimo tyrimą Vilniaus apskrities VPK Vilniaus rajono PK 2-ojo veiklos skyriaus vyresnysis tyrėjas D. U. (toliau- vyresnysis tyrėjas D. U.) 2020-02-25 M. M. surašė administracinio nusižengimo protokolą Nr. 57-ANR_P-307-2020 kuriame nurodyta, kad M. M. 2019-01-11 apie 07:42 vai. servitutiniame kelyje, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), tyčia sugadino automatinių vartų jutiklį, kuris priklauso Ž. G., tuo padarydamas 48.40 eurų turtinę žalą ir nusižengimą numatytą ANK 115 straipsnio 1 dalyje (byla ROIK: 20111022818).

Taip pat vyresnysis tyrėjas D. U. 2020-02-25 M. M. surašė administracinio nusižengimo protokolą Nr. 57- ANR_P-305-2020 kuriame nurodyta, kad M. M. 2019-01-25 apie 05:50 vai. servitutiniame kelyje, esančiame adresu (duomenys neskelbtini) tyčia sugadino automatinių vartų jutiklį, kuris priklauso Ž. G., tuo padarydamas 50 eurų turtinę žalą ir nusižengimą numatytą ANK 115 straipsnio 1 dalyje (byla ROIK: 20111023956).

ANK 569 straipsnyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

Iš paminėtų teisės normų galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ANK 569 straipsnio taip pagrindžiamas subjektyviu faktoriumi - vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas - tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktoriai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu pareiškėjas M. M. teigė, kad 2020-03-05 ir 2020-03-17 nutarimai nepagrįsti ir paaiškino, jog vartų nesugadino, o tik užklijavo lipnią juostą ant daviklio, kad minėti vartai neužsidarytų. Per vartelius su mašina ar dviračiu negali niekas pravažiuoti. Jis ir jo žmona norėjo, kad vartai būtų atidaryti nuolat. Jokių skysčių nepylė, laidų neplėšė (bylos lapai 24-26, 33-42, 61-63, 65-70, 79-84, 87-92).

Teismo posėdžio metu pareiškėjo M. M. atstovas advokatas P. J. paaiškino, kad Žemės sklypui nustatytas Servitutas, tačiau G. 2015 metais savavališkai užtvėrė įvažiavimą automatiniais vartais. Vartų pultelis iš namų neveikia. Į teritoriją per uždarytus vartus negali patekti nei vaikai, nei kiti asmenys, todėl reikia ateiti iš namų ir su pulteliu atidaryti vartus. Kad vartus palikti atidarytus, buvo užklijuotas lipdukas ant daviklio, jis vartų nesugadino. M. M. jokių laidų nelietė, jokio skysčio ant daviklio nepylė. Policija nesiaiškino nei ar vartai pastatyti teisėtai, nei ar juos sugadino pareiškėjas. Buvo pateiktas ieškinys dėl vartų pašalinimo. Nutartimi primtas galutinis sprendimas ir paliktas 2018-10-01 sprendimas. Suinteresuotiems asmenims, nukentėjusiems apie tai buvo žinoma. Abu įvykiai analogiški, nors policija datas supainiojo. Policija netyrė 2019-04-26 nutartimi grąžintos bylos iš naujo tirti, o surašė du naujus administracinio nusižengimo protokolus, apžiūrėjo įvykio vietą ir surašė tik 2019-05-04 įvykio vietos apžiūros protokolą. Pareigūnas apžiūrėjęs įvykio vietą nieko nerado, kas būtų reikšminga įvykiui tirti. M. M. jokių laidų negadino. Negalima sugadinti jutiklio. Tyčia jis juos nesugadino. Dėl neatsargumo taip pat negalima padaryti. Liudytoja V. M. gali paliudyti, kad pareiškėjas tą diena užklijavo lipduką ir po 2019 m. sausio 11 d. vartai veikia. Prašo skundą tenkinti ir nutarimus panaikinti (bylos lapai 24-26, 33-42, 61-63, 65-70, 79-84, 87-92).

Suinteresuotas asmuo, nukentėjusysis A. G. teismo posėdžio metu paaiškino, kad dėl įvykio 2019-01-11 tai jie rado neatsidarančius vartus. Per vaizdo kamerą matė, kad pareiškėjas kažką darė. Tą dieną davikliai neveikė ir buvo lipdukai priklijuoti. Yra vaizdo medžiaga, kurį pateikė policijai. Vartai buvo atidaryti. Jiems nepavyko savarankiškai išspręsti daviklių veikimą. Iškvietė meistrą, jis atvyko 2019 m. sausio 21 d. Dėl 2019-01-11 įvykio parašė pareiškimą policijai ir padavė per e-policiją. Meistras sutaisė vartus. Meistras paaiškino, kad lipdukas iš vidinės pusės užklijuotas buvo. Sąmatos nedarė. Buvo išrašyta 48 eurai su centais sąskaita – faktūra.

Dėl 2019-01-21 įvykio paaiškino, kad iš daviklio pareiškėjas išrovė laidus ir užklijavo lipdukus. Jiems pavyko sutaisyti. 2019-01-25 vartus sugadino taip, kad jau netaisė. Policijai taip pat pranešė, tačiau jie atvažiavo tik gegužės mėnesį. Antrą kartą meistro nekvietė, jis juos suremontavo tada, kai perkėlė vartus į kitą vietą. Žala tokia pati, kaip ir pirmą kartą. Prašo policijos nutarimus palikti galioti, o skundą atmesti (bylos lapai 24-26, 33-42, 61-63, 65-70, 79-84, 87-92).

Suinteresuotas asmuo, nukentėjusioji Ž. G. teismo posėdžio metu paaiškino, kad palaiko vyro poziciją, prašo policijos nutarimus palikti galioti, o skundą atmesti. 2019-01-11 pastebėjo, jog vartai neuždaryti. Matė, kad vartai buvo apipilti skysčiu, matėsi apipiltas vartų rėmas. Filmuotoje medžiagoje pamatė, kad M. M. kažką pylė, gadino ir nuo tada vartai neveikė. Meistras atvyko sausio 21 d., visą tą laiką vartai buvo atidaryti. Sausio 25 d. buvo nutraukti laidai. Vartų nutarė netaisyti, kol nebus išnagrinėtos bylos, todėl vartai šiuo metu neveikia (bylos lapai 24-26, 33-42, 61-63, 65-70, 79-84, 87-92).

Liudytoja V. M. parodė, kad santykiai su kaimynais G. blogi. Jie juos seka kada jie išvažiuoja, grįžta, turi nepilnamečiu vaikus, juos taip pat filmuoja. Viskas vyksta nuo 2012 metų. Jiems atsibodo kiekvieną kartą vartus juos atidarinėti, anksčiau jie neužsidarinėdavo. Vartus pastatė neatsiklausę jų, padarė, kad automatiškai atsidarinėtų. Išsiaiškino, kad paspaudus du mygtukus vartai automatiškai neužsidaro, tada G.perkrovė pultą. Ji (liudytoja) sugalvojo, kad iš vidaus reikia jutiklį užklijuoti, jutiklio dangtelio vidinę pusę, vartai neužsidarys, o suinteresuoti asmenys lipduko neras. Vartai nebuvo tyčia sugadinti. Nematė kaip vyras klijavo. Kaimynai galėjo atklijuoti lipduką, reikėjo jį tik rasti. Vartai po užklijavimo 10 dienų buvo atidaryti. Po to jie (Ž. G. ir A. G.) iškvietė meistrą. Meistras neturėjo jokių įrankių, jis tik atklijavo lipduką ir išvažiavo. Meistras 2019-01-21 sutaisė vartus, davikliai tie patys veikė. 2019-01-22 vartai buvo uždaryti, neveikė, 2019-01-23 vartai vėl veikė, tai kažkas per naktį pataisė gal, 2019-01-25 vėl vartai veikia, nors laidai jau kelintą kartą nutraukti. Paprašė policijos foto fiksacijos 2019 m. sausio 23 d., pasakė policija, kad nieko neturi (bylos lapai 32-42).

Vyresnysis tyrėjas D. U. parodė, kad dėl 201-01- 11 įvykio buvo gautas pareiškimas dėl sugadinto turto ir pateikti vaizdo įrašai ir nuotraukos. Į įvykio vietą nebuvo važiuota. Paaiškinimas jam atrodo buvo surašomas, kai teismas grąžino bylą iš naujo tirti. Nuotraukas davė Ž. G.. M. M. paaiškinimas buvo gautas elektroniniu paštu. Automatinių vartų jutiklių sugadinimo būdas nėra įrodytas. Yra pateikta vaizdo medžiaga, kur M. M. eina link šių vartų ir atgal.

Surašant protokolą dėl 2019-01-11 įvykio jis disponavo suinteresuotų asmenų pateikta vaizdo medžiaga. Vaizdo įraše, ką daro M. M. nesimato, bet po to, kad kažką padaro vartai nebeveikia. Kitų dienų įvykių matosi, kaip M. M. klijuoja lipdukus, kad vartai neatsidarytų. Dėl vartų jutiklio sugadinimo būdo - tai daviklis, jeigu ant jo užklijuojamas lipdukas, likę klijai apgadina daviklį. Buvo ginčas tarp kaimynų dėl vartų pastatymo fakto. Lipdukai uždengia spindulį, tai yra įrodyta pagal jutiklio daviklio konstrukciją. Dėl 2019-01-11 jis nepasitelkė specialisto, kad būtų nustatytas daviklio sugadinimo priežastis. Ž. G. jam pateikė specialisto PVM sąskaitą-faktūrą. Specialistas remontavo vartus.

Dėl 2019-01-25 įvykio tai nuotraukos yra suinteresuotų asmenų, tada buvo nuplėšti daviklio laidai. Pridėtose CD diskuose yra pridėti vaizdo įrašai. Vykdant Nutartį bylą iš naujo tirti buvo iš pareiškėjo paimtas paaiškinamas ir apžiūrėta įvykio vieta. Apžiūrint daviklį vizualiai matosi, kad jis buvo apgadintas, apibraižytas ir likę klijų žymės. Apžiūra buvo atlikta po Nutarties gavimo. Po 2019-01-11 įvykio buvo suremontuotas daviklis, pakeisti dangteliai. Po 2019-01-25 įvykio buvo paklausta dėl padarytos žalos. Jis mano, kad M. M. padarė 2020-03-05 ir 2020-03-17 nutarimuose nurodytus nusižengimus, nes daugiau negu pusę metų buvo klijuojami tie lipdukai, o nuo tų klijų galėjo tikrai sugesti. Dangteliai buvo du, o klijuojami buvo ant vieno. Žalą nustatė už du dangtelius, nors apžiūrinėjo vieną dangtelį. Kokia buvo patirta žala, tai jos dydžio jie nenustatinėjo. Kad sugadintas turtas svetimas, tai patvirtinančio dokumento gal byloje ir nėra, bet tyrė ne vieną bylą, kur tikrai žinojo, kad šitie vartai priklauso G.. Tie vartai atsirado bendru susitarimu, bet jie yra savavališkai pastatyti (bylos lapai 65-70).

Specilistas K. L. parodė, kad buvo iškviestas į vietą tiksliai neatsimena, galimai 2019- 01- 21, kad neveikė vartai. Buvo nustatyta, kad automatiniai vartai neveikė dėl elementų. Jos montavo prieš vartus. Buvo foto daviklių klaida ir taip atsitiko dėl to, viduje aptiko lipduką ar popieriuką įdėtą. Fotodavilkis yra apsauga, kad vartai užsidarytų ir turi matyti vienas kitą, o kai mato kliūtį, vartai nevažiuoja. Tam, kad įdėti popieriuką, reikėjo nuimti dangtelį ir įkišti popieriuką. Jie nuėmė dangtelį, išėmė popieriuką. Buvo dar išoriniai dangtelio pažeidimai, na tiesiog ant dangtelio buvo kažkas panašaus į klijų likučius, kurių neišėjo nuvalyti, dėl to teko keisti fotodaviklio dangtelius. Tie dangteliai tamsios spalvos, galima sakyti juodi. Užsakovas sumokėjo, tiek, kiek buvo nurodyta sąskaitoje (bylos lapai 86-92).

Teismas vertino peržiūrėtas teismo posėdyje dokumentas turintys reikšmės bylai nagrinėti-USB su vaizdo ir foto medžiaga kuri pateikė teismui advokatas P. J. ir daiktai turintys reikšmės bylai nagrinėti-2 daviklio dangteliai kuriuos pateikė teismui A. G., fotonuotraukas ir kitus byloje surinktus įrodymus (voke prie bylos viršelio, bylos lapai 48-52, 60-62).

Skundas tenkintinas.

Bylos medžiaga nustatyta, kad 2020-03-05 nutarimu M. M. buvo nubaustas 50 eurų bauda dėl ANK 115 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymo, t.y., dėl to, kad jis 2020-01-25 apie 05.50 val., servitutiniame kelyje, esančiame (duomenys neskelbtini), tyčia, sugadino automatinių vartų jutiklį, kuris priklauso Ž. G., tuo padarydamas 50 eurų turtinę žalą. Jis gi, 2020-03-17 nutarimu buvo nubaustas 50 eurų bauda dėl ANK 115 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymo, t. y., dėl to, kad jis 2020-01-11 apie 07.42 val., servitutiniame kelyje, esančiame (duomenys neskelbtini), tyčia, sugadino automatinių vartų jutiklį, kuris priklauso Ž. G., tuo padarydamas 48.40 eurų turtinę žalą.

Teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje patikrina institucijos priimtų nutarimų teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). Pažymėtina, kad administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus vertina pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstu išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu (ANK 569 straipsnio 1 dalis). Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais.

Pagal ANK 115 straipsnį atsako tas, kas tyčia sunaikino ar sugadino turtą, kai nukentėjusiajam padaryta žala neviršija trijų bazinių bausmių ir nuobaudų dydžio. ANK 8 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad administracinis nusižengimas yra tyčinis, jeigu jis padarytas tiesiogine ar netiesiogine tyčia. Administracinis nusižengimas yra padarytas tiesiogine tyčia, jeigu jį darydamas asmuo suvokė pavojingą veikos pobūdį ir norėjo taip veikti arba jį darydamas asmuo suvokė pavojingą veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatytų padarinių, ir jų norėjo (ANK 8 straipsnio 2 dalis).

Teismas, susipažinęs su pateikta administracinio nusižengimo bylos medžiaga bei įvertinęs teismo posėdžio metu ištirtus įrodymus sprendžia, jog byloje nebuvo surinkta pakankamai įrodymų, kurių pagrindu būtų galima daryti abejonių nekeliančią išvadą, kad M. M. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 115 straipsnyje.

Iš byloje esančių ir teismo posėdyje ištirtų naujų rašytinių įrodymų bei apklausus M. M., nukentėjusiuosius, liudytoją V. M., vyresnįjį tyrėją D. U. bei specialistą K. L. nustatytos šios aplinkybės, kad skyrius 2020-02-25 administracinio nusižengimų protokolų Nr. 57-ANR_P-305-2020 ir Nr. 57-ANR_P-307-2020 pagrindu priimti du nutarimus : 2020-03-05 Nr. 57-ANR_N-342-2020 ir Nr. 57-ANR_N-395-2020 ir už nusižengimų, numatytų ANK 115 straipsnio 1 dalyje padarymą, paskyrė M. M. pagal kiekvieną nutarimą po 50 eurų baudą bei įpareigojo atlyginti A. G. ir Ž. G. padarytą turtinę žalą: 50 eurų ir 48.40 eurų. Minėtuose nutarimuose nurodyta, kad M. M. tyčia sugadino automatinių vartų jutiklį, kuris priklauso Ž. G..

M. M. tiek bylų tyrimo metu tiek teisme parodė, kad 2015 m. lapkričio-gruodžio mėn. Ž. G. bei A. G. savo iniciatyva ir, nesusiderinę su pareiškėju, ant Servituto pastatė vartus bei savo sklypus apsitvėrė metaline tvora, tokiu būdu pareiškėjui ir kitiems žemės sklypo naudotojams apribotos galimybės be trukdymų naudotis jiems suteiktu Servitutu - teise naudotis kaimyninių žemės sklypų Vilties g. 22 ir 22A dalimis, tikslu patekti į savo žemės sklypą. Paaiškino, kad tarp kaimynų dėl naudojimosi vartais ir Servitutu yra susiklostę sudėtingi santykiai. Paaiškino, kad jis esant būtinumui (pvz., kai turi grįžti vaikai ar laukiama vieno iš suaugusių šeimos nariu, kuris neturi galimybės atsidaryti vartus, ir pan.) ant vartų daviklių laikinai užklijuoja lipdukus, kurie sulaiko vartus nuo užsidarymo, t. y. vartai lieka atidaryti. Pabrėžė, kad lipdukų užklijavimas ant vartų daviklio jokios žalos patiems vartams ar jų mechanizmui nedaro, o tiesiog sustabdo juos laikinai nuo užsidarymo, nuklijavus lipdukus nuo daviklių vartai toliau veikia. Teigė, kad jokių kitų veiksmų, kurie galėtų sukelti vartų gedimą, neatliko, jokie ginčo vartų davikliai (jutikliai) niekada nebuvo gadinti, ardyti ir pan.. Pažymėjo, kad byloje apskritai nėra pateikta jokių įrodymų, galinčių patvirtinti, kad jis atliko kokius nors neteisėtus veiksmus. Pažymėjo, kad ginčo vartų davikliai yra atsparūs drėgmei ir šalčiui, todėl teiginiai, kad jie buvo apipilti skysčiu siekiant juos sugadinti, yra visiškai nepagrįsti, taip pat nepagrista ir tai, kad jis galėjo nutraukti daviklių viduje esančius laidus, nes pareiškėjas to nedaro ir nėra pateikta jokių įrodymų, kurie galėtų tą patvirtinti. Teigė, kad į pateiktą sąskaitą faktūrą daviklių dangteliai įraukti tik kaip papildomos atsarginės detalės, kurių nereikėjo net pirkti, todėl ir nurodoma 48,40 Eur ir 50 eurų žala yra nepagrįsta, nes nėra pateikta jokių įrodymų galinčių patvirtinti tokį žalos dydį.

Byloje nėra jokių neginčijamų įrodymų, kad automatinių vartų jutiklį sugadinti tyčiniais veiksmais ir tai padarė būtent M. M.. Pats M. M. pripažino, kad jis esant būtinumui (pvz., kai turi grįžti vaikai ar laukiama vieno iš suaugusių šeimos nariu, kuris neturi galimybės atsidaryti vartus, ir pan.) ant vartų daviklių laikinai užklijuodavo lipdukus, kurie sulaiko vartus nuo užsidarymo, t. y. vartai lieka atidaryti. Teigė, kad jokių kitų veiksmų, kurie galėtų sukelti vartų gedimą, neatliko, jokie ginčo vartų davikliai (jutikliai) niekada nebuvo gadinti, ardyti ir pan.

Kaip matyti iš prie bylos prijungtos bylos Nr. II-288-834/2019 pirmą kartą visą medžiaga buvo Nutartimi grąžinta iš naujo tirti, nes skundžiamą nutarimą priėmęs skyrius nebuvo pakankamai aktyvus, savarankiškai nerinko jokių įrodymų, netikrino parodymų, bei nesiaiškino tyrimui svarbių aplinkybių, dėl ko tyrimas atliktas neišsamiai. Pareigūnas, vykdęs Nutartį ir iš naujo tyręs administracinių nusižengimų bylą, pagal tą patį faktą (2019-01-11 ir 2019-01-25 tariamai padarytus M. M. administracinius nusižengimus) iškėlė dar dvi papildomas administracinių nusižengimų bylas atitinkamai surašydamas dar du 2020-02-25 administracinių nusižengimų protokolus Nr. 57-ANR_P-307-2020 ir Nr. 57-ANR_P-305-2020, šias administracinių nusižengimų bylas išnagrinėjo ir atitinkamai 2020-03-05 ir 2020-03-17 nutarimais paskyrė M. M. pagal kiekvieną protokolą po 50 eurų ir įpareigojo atlyginti žalą. Vykdant Nutartį 2020-02-25 - praėjus 10 mėnesių nuo tariamo įvykio- buvo apžiūrėta įvykio vieta. Iš įvykio vietos apžiūros protokolo, tariamų nusižengimų padarymo užfiksuota aplinkybė nėra nauja, nes tokios nuotraukos jau buvo pateiktos į bylą nagrinėjant M. M. skundą dėl pirmojo nutarimo pagrįstumo ir teisėtumo. Nagrinėjamu atveju konstatuotina, kad pareigūnai įvykio vietos apžiūros protokolu konstatavo reikšmingą aplinkybę, kad jokių reikšmingų pėdsakų jiems nepavyko rasti.

Net nustačius turto apgadinimų faktą, nors tai patvirtinančių įrodymų nėra nei byloje, nei prie jos pridėtose kitose bylose, nei pateikta teismui, byloje nepaneigta aplinkybė, kad nukentėjusiųjų svetimą turtą galėjo sugadinti ir kiti asmenys. M. M. neprivalo įrodinėti savo nekaltumo dėl ANK 115 straipsnyje numatytų administracinių nusižengimų padarymo.

Byloje įrodytos faktinės aplinkybės, kad M. M. vaizdo įrašuose pastebėtas judantis link automatinių vartų ir atgal neįrodo jo kaltės, kad jis 2019-01-11 ir 2019-01-25 tyčia sugadino šių vartų jutiklius. Iš vaizdo įrašo nesimato, kad šiuos jutiklius M. M., pilstant ant juos kažkokią tai cheminę medžiagą ar kitokiu būdu, sugadino. Specialistas K. L. parodė, kad po 2019-01-11 apžiūrint jutiklių ant dangtelio buvo panašaus į klijus likučiai, kurių neišėjo nuvalyti, dėl to teko keisti fotodaviklio dangtelius. Lipdukų užklijavimas ant vartų daviklio jokios žalos patiems vartams ar jų mechanizmui nedaro, o tiesiog sustabdo laikinai nuo užsidarymo, nes daviklis su lipduku fiksuoja, kad yra kliūtis automatinio vartų uždarymo mechanizme. Tokiu būdu lipdukų užklijavimas ant automatinių vartų jutiklio negadina patį jutiklį.

Pagal ANK 591 straipsnio 1 dalies 1 punktą, administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, yra pagrindas teigti, kad Vilniaus apskrities VPK Vilniaus rajono PK nesurinko pakankamai įrodymų, kurių pagrindu būtų galima daryti neabejotiną išvadą, kad M. M. tyčia sugadino svetimą turtą. Kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo asmuo gali būti pripažintas, tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad administracinis nusižengimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Administracinių nusižengimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio nusižengimo protokolą surašiusi institucija, šiuo atveju Vilniaus apskrities VPK Vilniaus rajono įrodymų, pagrindžiančių M. M. kaltę nesurinko. 2020-03-05 ir 2020-03-17 nutarimai, kuriuose tame tarpe ir nenurodytas automatinių vartų jutiklių tyčinio sugadinimo būdas, yra nepagrįsti, todėl naikintini, o administracinių nusižengimo teisena M. M. atžvilgiu nutrauktina, nenustačius jo veikoje administracinių nusižengimų, numatytų ANK 115 straipsnyje sudėties (ANK 627 straipsnio 2 dalis).

Kai byloje M. M. išteisintinas, nes 2020-03-05 ir 2020-03-17 nutarimai panaikintini, o bylos Nr. ROIK: 20111023956 ir ROIK: 20111022818 pradėtos pagal nukentėjusios Ž. G. 2019-01-11 ir 21019-01-25 pareiškimus, vadovaujantis ANK 666 straipsniu ir BPK 105 straipsnio 6 dalimi Pareiškėjo turėtos 302, 5 Eur išlaidos sumokėtos advokato kontorai AKJ Consultus už suteiktą byloje advokato P. J. teisinę pagalbą pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš Ž. G. (bylos lapai 14-16).

Nutarimui įsiteisėjus, dokumentas turintys reikšmės bylai nagrinėti-USB su vaizdo ir foto medžiaga kuri pateikė teismui advokatas P. J. ir saugomas byloje grąžintinas šiam advokatui (voke prie bylos viršelio, bylos lapai 60-61).

Nutarimui įsiteisėjus, dokumentai turintys reikšmės bylai nagrinėti- Vilniaus apskrities VPK Vilniaus r. PK 2-ojo veiklos skyriaus administracinių nusižengimų bylos Nr. ROIK: 20111023956 ir ROIK: 20111022818 saugomos prie bylos grąžintinos šiam skyriui (bylos lapai 15).

Nutarimui įsiteisėjus, dokumentas turintys reikšmės bylai nagrinėti- išnagrinėta Vilniaus reguono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų administracinių nusižengimų byla Nr. II-288-834/2019 saugoma prie bylos grąžintina šio teismo Vilniaus rūmų archyvui.

Nutarimui įsiteisėjus, daiktai turintys reikšmės bylai nagrinėti-2 daviklio dangteliai kuriuos pateikė teismui A. G. ir saugomi byloje jam grąžintini (voke prie bylos viršelio bylos lapai 60-61).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis ANK 639 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas, -

nutaria:

Tenkinti pareiškėjo M. M. 2020-03-23 skundą.

Panaikinti Vilniaus apskrities VPK Vilniaus rajono PK 2-ojo veiklos skyriaus 2020-03-05 nutarimą Nr. 57-ANR_N-342-2020 ir 2020-03-17 nutarimą Nr. 57-ANR_N-395-2020, ir nutraukti administracinio nusižengimo teiseną M. M. atžvilgiu, nenustačius jo veikoje administracinių nusižengimų, numatytų ANK 115 straipsnyje sudėties.

Priteisti iš Ž. G. pareiškėjo M. M. turėtas 302, 5 Eur išlaidas sumokėtas advokato kontorai AKJ Consultus už suteiktą byloje advokato P. J. teisinę pagalbą.

Nutarimui įsiteisėjus, dokumentą turintį reikšmės bylai nagrinėti-USB su vaizdo ir foto medžiaga kuri pateikė teismui advokatas P. J. ir saugomą byloje grąžinti šiam advokatui.

Nutarimui įsiteisėjus, dokumentus turintis reikšmės bylai nagrinėti- Vilniaus apskrities VPK Vilniaus r. PK 2-ojo veiklos skyriaus administracinių nusižengimų bylas Nr. ROIK: 20111023956 ir ROIK: 20111022818 saugomas prie bylos grąžinti šiam skyriui.

Nutarimui įsiteisėjus, daiktus turintis reikšmės bylai nagrinėti-2 daviklio dangtelius kuriuos pateikė teismui A. G. ir saugomus byloje jam grąžinti.

Nutarimui įsiteisėjus, dokumentą turintys reikšmės bylai nagrinėti- išnagrinėtą Vilniaus reguono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų administracinių nusižengimų bylą Nr. II-288-834/2019 saugomą prie bylos grąžinti šio teismo Vilniaus rajono rūmų archyvui.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.

Teisėjas Tadeušas Volkovskis