Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Mockevičius

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (ieškovo) D. S. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. kovo 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-3322-1042/2020.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis), todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių bei teisinių pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).

Nagrinėjamoje byloje keliamas atsisakymo priimti ieškinį teisėtumo ir pagrįstumo klausimas, kai ieškinys teikiamas ne atsakovės gyvenamosios vietos teismui pagal 2012 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento Nr. 1215/2012 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo (toliau – Reglamentas) nuostatas.

Pirminė sąlyga asmeniui kreiptis į teismą yra teisinio suinteresuotumo turėjimas. Teismas, priimdamas ieškinį, privalo ex officio išsiaiškinti teisės kreiptis į teismą prielaidas ir įstatyme nustatytas jos tinkamo įgyvendinimo sąlygas. Ieškinio priėmimą teisme reglamentuoja CPK 137 straipsnis. Teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu ieškinys neteismingas tam teismui (CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Remiantis šiuo pagrindu ieškinį atsisakoma priimti, kai byla priskirtina bendrosios kompetencijos teismui nagrinėti civilinio proceso tvarka, tačiau ieškinys paduotas, nesilaikant CPK nustatytų rūšinio ar teritorinio teismingumo taisyklių, pagal kurias nustatomas konkretus pirmosios instancijos teismas, kuriam byla yra teisminga. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-232/2009).

Iš ieškinio turinio matyti, kad ieškinys yra reiškiamas asmeniui, kurio gyvenamoji vieta yra Jungtinėje Karalystėje. Taigi, šis ginčo santykis pripažįstamas turinčiu tarptautinį (užsienio) elementą. Civilinio proceso normos įpareigoja bylą nagrinėjantį teismą užsienio elementą turinčioje civilinėje byloje kiekvienu atveju savo iniciatyva patikrinti, ar byla teisminga Lietuvos Respublikos teismams. Šį klausimą teismas sprendžia taip pat ex officio (CPK 782 straipsnis) ir pagal CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktą atsisako priimti ieškinį, jeigu ieškinys neteismingas Lietuvos Respublikos teismams. Bylų, turinčių užsienio elementą, teisminis priklausymas nustatomas pagal tarptautinėse sutartyse arba CPK tarptautiniame civiliniame procese įtvirtintas taisykles.

Kadangi nagrinėjamu atveju ieškovas ir atsakovė yra Europos Sąjungos valstybėse narėse gyvenantys asmenys, tai konkretaus Europos Sąjungos valstybės narės teismo kompetencija nustatoma pagal aukščiau nurodyto Reglamento nuostatas. Reglamento 4 straipsnyje nurodyta bendra taisyklė, kad asmenims, kurių nuolatinė gyvenamoji (buveinės) vieta yra valstybėje narėje, ieškiniai turi būti pareiškiami tos valstybės narės teismuose, neatsižvelgiant į šių asmenų pilietybę. Asmenims, kurių nuolatinė gyvenamoji (buveinės) vieta yra valstybėje narėje, kitos valstybės narės teismuose ieškiniai gali būti pareiškiami tik taikant Reglamento II skyriaus 2–7 skirsniuose nustatytas specialaus, išimtinio ar sutartinio teismingumo taisykles, pakeičiančias ar papildančias bendrąjį teismingumą (Reglamento 5 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad kai ieškinys pagal specialios jurisdikcijos normas reiškiamas ne atsakovo nuolatinės gyvenamosios vietos valstybės teismuose, ieškovas turi pareigą įrodyti, jog yra pagrindas nukrypti nuo Reglamento bendrojo teismingumo taisyklių.

Ieškovas pareiškė ieškinį dėl vieno reikalavimo – skolos ir metinių procesinių palūkanų iš atsakovės V. S. priteisimo. Ieškovo reikalavimas yra atgręžtinis, t. y. ieškovas įvykdęs prievolę bankui pagal kredito sutartį, reikalauja įvykdytos prievolės dalies jam priteisimo iš atsakovės kaip solidariosios skolininkės (CK 6.9 straipsnio 1 dalis). Ieškovo gyvenamoji vieta - (adresas neskelbtinas, Jungtinė Karalystė). Atsakovės, kaip nurodė ieškovas pranešime dėl ieškinio trūkumų šalinimo – (adresas neskelbtinas, Jungtinė Karalystė).

Pagal Reglamento Nr. 1215/2012 4 straipsnį, asmenims, kurių nuolatinė gyvenamoji (buveinės) vieta yra valstybėje narėje, ieškiniai turi būti pareiškiami tos valstybės narės teismuose, neatsižvelgiant į šių asmenų pilietybę; asmenims, kurie nėra valstybės narės, kurioje yra jų nuolatinė gyvenamoji (buveinės) vieta, piliečiai, taikomos tos valstybės narės piliečiams taikomos jurisdikcijos taisyklės.

Ieškovas skundą grindžia Reglamento Nr. 1215/2012 7 straipsnio 1 dalies b punktu ir teigia, kad prievolė kilo iš 2008-01-28 su (banku) sudarytos kredito sutarties, kurios įvykdymo vieta - Lietuvos Respublikoje. Kadangi ieškovas vienas mokėjo įmokas, todėl įgijo atgręžtinio reikalavimo teisę į pusę sumokėtų įmokų. Ieškovo nuomone, tiek kreditą išdavęs bankas, kuris byloje yra įtrauktas trečiuoju asmeniu, tiek prievolės vykdymo vieta yra Lietuvoje. Be to, ir bankui įkeistas butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), taip pat yra Lietuvoje, kas reiškia, jog visi įrodymai yra Lietuvoje ir laiko, jog ieškinys yra teismingas Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmams.

Pagal Reglamento 7 straipsnio 1 dalies a punktą asmeniui, kurio nuolatinė gyvenamoji (buveinės) vieta yra valstybėje narėje, ieškinys kitoje valstybėje narėje gali būti pareikštas bylose, kylančiose iš sutarčių – atitinkamos prievolės įvykdymo vietos teismuose; b punktą - pagal šią nuostatą ir jeigu nesusitarta kitaip, atitinkamos prievolės įvykdymo vieta yra: teikiant paslaugas – vieta valstybėje narėje, kurioje pagal sutartį paslaugos buvo arba turėjo būti suteiktos.

Apeliacinio teismo įsitikinimu, ieškovas, teigdamas, jog ieškinys yra teismingas Lietuvos Respublikos teismams, neteisingai interpretuoja Reglamento Nr. 1215/2012 7 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunktį. Visų pirma, byloje reiškiamas ne tiesioginis reikalavimas pagal atsakovės ir banko, esančio Lietuvos Respublikoje sudarytą kredito sutartį (suteiktas paslaugas, kaip traktuoja ieškovas), o atgręžtinis reikalavimas. Antra, prievolė turi būti vykdoma ne bankui, o ieškovui, kuris pareiškė reikalavimą ir kurio gyvenamoji vieta yra adresu (adresas neskelbtinas, Jungtinėje Karalystėje). Trečia, bankui įkeistas, ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklausantis butas, esantis Lietuvos Respublikoje, ieškovo reikalavimui atsakovei neturi jokios įtakos ir reikšmės. Be to, nors ieškovas akcentuoja savo argumentuose prievolės įvykdymo vietą, tačiau tokio pobūdžio prievolės gali būti vykdomos ir bankiniu pavedimu, todėl prievolės įvykdymo vieta, nelaikytina esminiu kriterijumi.

Ieškovas apeliuoja ir į tai, kad atsakovė turi nekilnojamojo turto Lietuvoje, kas anot apelianto reikštų, jog ji nėra atsisakiusi savo ekonominių interesų Lietuvoje ir dėl to ieškinys yra teismingas Lietuvos teismams. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Gyventojų registro duomenys patvirtina, jog atsakovė yra deklaravusi išvykimą į Jungtinę Karalystę, o pats ieškovas pranešime dėl trūkumų nurodo faktinę atsakovės gyvenamąją vietą Jungtinėje Karalystėje su konkrečiu adresu, kuriuo prašo siųsti procesinius dokumentus.

Ieškovas atskirajame skunde taip pat remiasi Šiaulių apygardos teismo nutartimis civilinėse bylose Nr. e2S-880-267/2018 ir e2S-357-440/2019, tačiau apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, jog ieškovo minimose apeliacine tvarka nagrinėtose bylose ratio decidendi nesutampa – abiejuose atsakovų gyvenamosios vietos Europos Sąjungos valstybėse nebuvo žinomos, vieno iš jų oficiali darbovietė buvo Lietuvos Respublikoje, kai tuo tarpu šioje byloje atsakovės faktinė gyvenamoji vieta užsienio valstybėje yra žinoma, todėl nagrinėjamu atveju nėra pagrindo remtis ieškovo nurodomomis nutartimis.

Taigi, atsižvelgiant į išdėstytą ir remiantis Reglamento Nr. 1215/2012 4 straipsnio, 7 straipsnio 1 dalies a ir b punktais, kadangi atsakovei gyvenančiai Jungtinėje Karalystėje, kaip solidariai skolininkei yra reiškiamas atgręžtinis reikalavimas – sumokėti dalį ieškovo įmokėtos bankui sumos, apeliacinis teismas sprendžia, jog ieškovas neįrodė, jog yra pagrindas nukrypti nuo Reglamento bendrojo teismingumo taisyklių, todėl pagal suformuluotus ieškinio reikalavimus ir juos pagrindžiančias aplinkybes pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti ieškovo ieškinį kaip neteismingą Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmams.

Esant šioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, todėl skundžiama nutartis paliktina nepakeista, ieškovo atskirasis skundas atmetamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 338 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. kovo 5 d. nutartį palikti nepakeistą.