Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

trečiojo asmens Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos atstovui Arūnui Umbrasui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinį atsakovui M. K. dėl įpareigojimo pašalinti savavališkos statybos padarinius, tretieji asmenys Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija, Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos, L. K., V. I., R. B., G. I., R. B. (M.).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė prašė ieškinį tenkinti ieškinyje nurodytų argumentų ir motyvų pagrindu, nurodydama, kad šešių mėnesių terminas yra pakankamai protingas.

Tretieji asmenys Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos, Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija, V. I., R. B., G. I. ir R. B. (M.) atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Teismo posėdžio metu trečiojo asmens Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos atstovė Gintarė Čiakienė prašė ieškinio reikalavimus tenkinti. Paaiškino, kad atsakovo prašomas ilgesnis terminas yra nepagrįstas. Nors Klaipėdos apygardos administracinis teismas panaikino Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos administracinį aktą, kuriuo direkcija nepritarė konstrukcijos projektui, tačiau tai nepadarė statybos teisėta,- trečios verandos nebuvo. Direkcija laikėsi nuomonės, kad pastatas nėra sovietinis statinys, kadangi ši sąvoka niekur nėra įtvirtinta, todėl atsižvelgiant į viską, kad plano projekto tikrai netvirtins.

Teismo posėdžio metu trečiojo asmens Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos atstovas Arūnas Umbrasas sutiko dėl ilgesnio termino nustatymo, paaiškino, kad Klaipėdos apygardos administracinio teismo sprendimas akivaizdžiai rodo, jog statyba yra galima, ją galima įteisinti, tik reikia atlikti tam tikras procedūras; Kultūros paveldo departamentas projektą yra suderinęs. Mano, kad Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos pasisakymai, jog projekto vis tiek nesuderins, rodo galimą direkcijos, jos atstovės piktnaudžiavimą savo pareigomis, kadangi Klaipėdos apygardos administracinis teismas ištyrė aplinkybes ir konstatavo, kad priestatas yra galimas, pastatas pastatytas sovietmečiu, kad tradiciniam užstatymui neprieštarauja, tokių statinių Kuršių nerijoje yra daug. Nurodė, kad palaiko atsakovo išdėstytus argumentus bei paaiškinimus ir mano, jog prašomas 24 mėnesių terminas yra pagrįstas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 178 str.). Bendroji įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė nustato, kad įrodinėjimo pareiga tenka tam asmeniui, kuris teigia. Įrodinėjimo civilinėje byloje tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str.1d.). Faktiniai duomenys nustatomi CPK 177 straipsnio 2 dalyje numatytomis priemonėmis. Formuodamas teismų praktiką kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai dėl tam tikrų faktinių aplinkybių buvimo jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo, o visuma byloje esančių įrodymų, leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2006; 2007 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2007; 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2008 ir kt.). Reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo išraiška, nes niekas negali nurodyti teismui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2009). Esant byloje surinktų įrodymų prieštaravimams, kilę neaiškumai vertinami atsižvelgiant į šalims tenkančią įrodinėjimo pareigą. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (CPK straipsnio 7 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011).

Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad atsakovui bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 47/100 dalis pastato - gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Ieškovė atlikusi statybos patikrinimą valstybinės žemės sklype (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini), surašė 2015-11-13 Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus reido ataskaitą Nr. FAK- 1371 (16.53), kurioje užfiksavo, kad minėtu adresu statytojas M. K. (toliau - statytojas) neteisėtai prie gyvenamojo namo pristatė priestatą, apie 5 m ilgio, 2.5 m pločio ir 3 m aukščio (I tomas, e.b.l. 16-17). 2015-12-23 surašytas savavališkos statybos aktas Nr. SSA-30-151223-00064, kuriame konstatuota, kad žemės sklype (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)), adr. (duomenys neskelbtini), statytojas savavališkai - neturint statybą leidžiančio dokumento, rekonstravo neypatingą statinį (unik. Nr. (duomenys neskelbtini)). SSA užfiksuotas atliktų statybos darbų mastas: prie gyvenamojo namo (unik. (duomenys neskelbtini)) pristatytas priestatas, kurio išorės matmenys - ilgis apie 2,5 m, plotis apie 5 m ir aukštis apie 3 m. Sklypas adr. (duomenys neskelbtini), yra saugomoje - nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorijoje (jų apsaugos zonoje), nekilnojamojo daikto kodas - 2068, įregistruotas VĮ Registro centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banke Kultūros paveldo departamento 2012-11-29 pranešimo Nr. 11-136 pagrindu (I tomas, e.b.l. 11-15). 2015 m. gruodžio 28 d. privalomu nurodymu atsakovas įpareigotas ne vėliau kaip iki 2016 m. birželio 28 d. savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos padarinius, nustatytus Savavališkos statybos akte – išardyti savavališkai pastatytas ar perstatytas statinio dalis ir jeigu būtina sutvarkyti statybvietę; išardyti priestatą prie gyvenamojo namo esančio adresu (duomenys neskelbtini), kurio išorės matmenys - ilgis apie 2,5 m, plotis apie 5 m ir aukštis apie 3 m. ir sutvarkyti statybvietę (I tomas, e.b.l. 21-22). 2016 m. birželio 27 d. iš atsakovo ieškovė gavo prašymą pratęsti privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo terminą, kuris 2016 m. liepos 25 d. sprendimu RE-173 (16.51) pratęstas iki 2016 m. rugsėjo 28 d. (I tomas, e.b.l. 23-24, 25). 2016 m. spalio 12 d. Privalomo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo patikrinimo aktu Nr. NPA-30-161012-00048 ieškovė nustatė, kad atsakovas neįvykdė 2015 m. gruodžio 28 privalomo nurodymo Nr. PRN-30-151228-00065, t.y. nepašalino savavališkos statybos padarinius, nustatytus Savavališkos statybos akte,- neišardė priestato prie gyvenamojo namo esančio adresu (duomenys neskelbtini), kurio išorės matmenys - ilgis apie 2,5 m, plotis apie 5 m ir aukštis apie 3 m. ir nesutvarkė statybvietę (I tomas e.b.l. 26-27). Iš pateikto 2011 m. spalio 13 d. rašto Nr.S1-(6.16)-761, matyti, kad Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija nustatė specialiuosius saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimus Verandos įteisinimui ( I tomas, e.b.l. 58). 2012 m. vasario 14 d. raštu Nr.(12.14)-2K1-64 Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Klaipėdos teritorinis padalinys išdavė specialiuosius paveldosauginius reikalavimus Verandos įteisinimui (I tomas, e.b.l. 59). 2011 m. rugpjūčio 3 d. raštu Nr.(4.16) V15-1899 dėl informacijos pateikimo Neringos savivaldybės administracija informavo Inspekcijos Klaipėdos skyrių, kad prašymas dėl Verandos įteisinimo gali būti tenkinamas (I tomas, e.b.l. 60). 2012 m. gegužės 10 d. raštu Nr.(12.8.1) 246-166 dėl gyvenamojo pastato (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijos projekto (esamos verandos įteisinimo) derinimo Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Klaipėdos teritorinis padalinys yra pritaręs Verandos įteisinimo projektui (I tomas, e.b.l. 61). 2012 m. gegužės 3 d. statinio projektavimo dokumentų vertinimo pažymoje Nr.E16-67 Klaipėdos visuomenės sveikatos centras pažymėjo, jog Verandos įteisinimo projektas atitinka visuomenės sveikatos saugos teisės aktų reikalavimus (I tomas, e.b.l. 62-63). Iš pateiktos valstybinės žemės nuomos sutarties matyti, kad su atsakovu 2005 m. sausio 20 d. yra sudaryta valstybinės žemės nuomos sutartis Nr. N23/2005- 0019 dėl 0,0307 ha dalies iš 0,1674 ha bendro žemės sklypo (I tomas, e.b.l. 80-81). Klaipėdos apygardos administraciniame teisme išnagrinėtoje administracinėje byloje Nr. eI-861-162/2017 2017 m. rugsėjo 15 d. priimtas sprendimas, kuriuo M. K. skundas tenkintas, panaikintas Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos 2017 m. vasario 27 d. raštu Nr. S1-101(6.7) įformintas sprendimas nepritarti gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), rekonstravimo projektui. Sprendime nurodyta, kad ginčo pastatas ir jo dalys buvo pastatytos sovietiniu laikotarpiu, todėl Projektas, kuriuo siekiama rekonstruoti pastatą, neprieštarauja Tvarkymo plano 9.2.2.3 punkto reikalavimams; rekonstrukcijos projektas nepažeidžia Tvarkymo plano 4.1, 4.2, 4.3 punktų; pareiškėjas neprivalo atlikti sklypo užstatymo tankumo tyrimus. Sprendimas įsiteisėjęs.

Statybos įstatymo (toliau – Įstatymas) 2 straipsnio 71 dalyje numatyta, kad savavališka statyba – tai statinio ar jo dalies statyba be galiojančio statybą leidžiančio dokumento arba turint galiojantį statybą leidžiantį dokumentą, tačiau pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius. Įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktuose nustatyta, kad statytojas (užsakovas) privalo turėti nustatyta tvarka parengtą ir patvirtintą (kai tai privaloma) statinio projektą bei gauti statybą leidžiantį dokumentą. Įstatymo 28 straipsnyje numatyta, kad savavališkos statybos padariniai šalinami Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo nustatyta tvarka. Pagal įstatymo 14 straipsnio 7 dalies 1 punktą teismas savo sprendimu gali įpareigoti asmenį, kuriam surašytas privalomasis nurodymas, šio asmens lėšomis per nustatytą terminą leisti teisės aktų nustatyta tvarka parengti projektinę dokumentaciją ir (...) gauti statybą leidžiantį dokumentą, išskyrus Statybos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodytą statybą leidžiantį dokumentą, tais atvejais, kai žemės sklype (teritorijoje), kuriame (kurioje) nustatyta savavališka statyba, tokios paskirties naujo statinio statyba yra galima arba tokie šio statinio rekonstravimo, remonto ar griovimo darbai yra galimi pagal galiojančius detaliuosius planus ar žemės valdos projektus (jeigu jie privalomi), taip pat bendruosius planus ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentus ir tokia statyba neprieštarauja imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams.

Byloje ginčas kilo tik dėl termino, per kurį atsakovas turi pašalinti savavališkos statybos padarinius, gaunant statybą leidžiantį dokumentą. Ieškovė prašo 6 mėnesių termino nustatymo, atsakovas prašomą 24 mėnesių terminą motyvuoja trečiojo asmens Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos veiksmais, atsisakant pritarti rekonstravimo projektui. Teismas, susipažinęs su teismo posėdžio metu išreikšta Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos atstovės pozicija dėl nepritarimo gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), rekonstravimo projektui, įvertinęs Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017-09-15 sprendimą bei atsižvelgdamas į trečiojo asmens Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos atstovo nuomonę, kad atsakovo prašomas 24 mėnesių terminas gauti statybą leidžiantį dokumentą yra pagrįstas, ieškinį tenkina iš dalies, ir įpareigoja atsakovą M. K. per 24 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti savavališkos statybos padarinius, užfiksuotus 2015-12-23 savavališkos statybos akte Nr. SSA-30-151223-00064, parengiant projektinę dokumentaciją, sumokėjus nustatytą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, gaunant statybą leidžiantį dokumentą, statybą leidžiančio dokumento kopiją pateikiant Inspekcijai. Nesant ginčo tarp šalių dėl kitų ieškinio reikalavimų,- kitoje dalyje ieškinys tenkintinas visiškai.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovė, atsakovas ir tretieji asmenys duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė, todėl jos nepriteistinos. Išlaidos susijusios su procesinių dokumentų įteikimu byloje sudaro 38,82 Eur, ieškinį tenkinus iš dalies, jos į Valstybės biudžetą priteistinos iš atsakovo. Ieškovė nuo žyminio mokesčio mokėjimo buvo atleista, todėl nesumokėti 31 Eur žyminio mokesčio priteistini iš atsakovo ( CPK 80 str. 1 d.5 p.7 p. ( redakcija, galiojusi iki 2017-07-01).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 265 – 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Įpareigoti atsakovą M. K., a.k(duomenys neskelbtini) per 24 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti savavališkos statybos padarinius, užfiksuotus 2015-12-23 savavališkos statybos akte Nr. SSA-30-151223-00064, parengiant projektinę dokumentaciją, ir sumokėjus nustatytą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą gaunant statybą leidžiantį dokumentą, statybą leidžiančio dokumento kopiją pateikiant Inspekcijai, o per nustatytą terminą neįvykdžius šio reikalavimo, įpareigoti atsakovą savo lėšomis per 3 mėnesius likviduoti savavališkos statybos padarinius - išardyti priestatą prie gyvenamojo namo (unik. Nr. (duomenys neskelbtini)), žemės sklype (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)), adr. (duomenys neskelbtini), kurio išorės matmenys - apie 2,5 m ilgis, apie 5 m plotis ir apie 3 m aukštis, ir sutvarkyti statybvietę.

Atsakovui M. K. per nustatytą terminą neįvykdžius nustatytų reikalavimų, įpareigoti atsakovą sumokėti 30 Eur (trisdešimt eurų) baudą ieškovei už kiekvieną uždelstą reikalavimo neįvykdymo dieną, skaičiuojant nuo termino, per kurį turės būti išardytos savavališkai perstatytos statinių dalys, pasibaigimo.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Priteisti iš atsakovo M. K., a.k(duomenys neskelbtini) Valstybei 69,82 Eur šešiasdešimt devyni eurai 82 ct) bylinėjimosi išlaidų (Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM, į.k. 188659752, sąskaita Nr. LT247300010112394300, AB „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.