Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Gumuliauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Eglės Kiaurakytės ir Vidos Stonkuvienės,

atsakovės Neringos savivaldybės administracijos atstovui advokato padėjėjui Viliui Vismantui,

trečiojo suinteresuoto asmens Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos atstovui Arūnui Umbrasui,

2017 m. rugpjūčio 29 d. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. K. skundą atsakovėms Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijai ir Neringos savivaldybės administracijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos ir Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai, atstovaujamai Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento, dėl Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos 2017 m. vasario 27 d. raštu Nr. S1-101(6.7) įforminto sprendimo nepritarti gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), rekonstravimo projektui panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Byloje nagrinėjamas ginčas dėl Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos 2017 m. vasario 27 d. raštu Nr. S1-101(6.7) įforminto sprendimo (toliau – ir skundžiamas sprendimas, Sprendimas) nepritarti gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), rekonstravimo projektui (minėta, toliau – ir Projektas) teisėtumo ir pagrįstumo.

Nekilnojamojo turto registro duomenimis nustatyta, jog gyvenamojo namo (kartu su veranda, kurią pareiškėjas siekia įteisinti), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), 47/100 dalys jungtinės nuosavybės teise nuo 2005 m. sausio 3 d. priklauso pareiškėjui ir jo sutuoktinei L. K. 2005 m. sausio 20 d. valstybinės žemės nuomos sutartimi Nr. 23/2005-0019 pareiškėjas 16 metų terminui (iki 2021 m. sausio 20 d.) išsinuomojo 0,0307 ha ploto valstybinės žemės sklypą. Pareiškėjas 2011 m. liepos 19 d. kreipėsi į Neringos savivaldybės administracijos Architektūros skyrių, prašydamas leisti įteisinti verandą. Neringos savivaldybės administracijos Architektūros skyrius 2011 m. rugpjūčio 3 d. raštu Nr. (4.16) V15-1899 informavo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (minėta, toliau – ir Inspekcija) Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrių, kad pareiškėjo prašymas dėl verandos įteisinimo gali būti tenkinamas. Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija 2011 m. spalio 13 d. išdavė specialiuosius saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimus verandos įrengimui. Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos (minėta, toliau – ir KPD) Klaipėdos teritorinis padalinys 2012 m. vasario 14 d. išdavė specialiuosius paveldosauginius reikalavimus verandos įteisinimui Nr. (12.14)2Kl-64. Klaipėdos visuomenės sveikatos centras 2012 m. gegužės 3 d. statinio projektavimo dokumentų pažymoje Nr. E16-67 nurodė, jog verandos rekonstravimo (esamos verandos įteisinimo) projektas atitinka visuomenės sveikatos saugos teisės aktų reikalavimus. KPD Klaipėdos teritorinis padalinys 2012 m. gegužės 10 d. raštu Nr. (12.8.1)246-166 pritarė verandos rekonstravimo (esamos verandos įteisinimo) projektui.

Nustatyta, jog 2016 m. metais pareiškėjo užsakymu UAB „Architectura Humana“ parengė gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) (minėta, toliau – ir Pastatas) rekonstravimo projektą. 2017 m. vasario 9 d. Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija (minėta, toliau – ir KNNP direkcija) gavo Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinės sistemos „Infostatyba“ pranešimą, kuriuo buvo pateiktas Projektas. KNNP direkcija skundžiamu 2017 m. vasario 27 d. sprendimu Nr. Sl-101(6.7) Projektui nepritarė. KPNN direkcija Projektui nepritarė, nurodydama šiuos nepritarimo argumentus: 1) Projektas prieštarauja Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. birželio 6 d. nutarimu Nr. 702 (minėta, toliau – ir Tvarkymo planas), 9.2.2.3 punkto reikalavimams; 2) Pastato statybos pabaigos metai nurodomi 1994 m., todėl Pastatas nevertinamas kaip statytas sovietiniais metais; 3) Neringos savivaldybės teritorijos ir jos dalių bendrajame plane, patvirtintame Neringos savivaldybės tarybos 2012 m. rugsėjo 21 d. sprendimu Nr. Tl-164 (toliau – ir Bendrasis planas), Pastatas patenka į 7 zoną, kurioje užstatymo tankumas paliekamas esamas: vykdant konkretaus sklypo ir jo pastatų tvarkymo darbus, galinčius iššaukti teritorijos esamo užstatymo tankumo pakitimus, turi būti atlikti konkretaus sklypo užstatymo tyrimai. Pažymėta, jog tokie tyrimai Projekto sudėtyje nepateikti; 4) trečios verandos (priestato) suprojektavimas prie esamo Pastato iškraipo esamą Pastato struktūrą, dėl ko tai prieštarauja Tvarkymo plano 4.1, 4.2, 4.3 punktams.

Pareiškėjas reikalavimą panaikinti skundžiamą sprendimą iš esmės motyvuoja tuo, kad: 1) Pastatas buvo suprojektuotas, statomas, pastatytas ir įregistruotas tuometiniame Klaipėdos tarpmiestiniame techninės inventorizacijos biure laikotarpiu nuo 1976 metų iki 1986 metų, todėl nepagrįstai nurodoma, jog Pastatas nėra pastatytas sovietmečiu; 2) Tvarkymo plano 4.1, 4.2 ir 4.3 punktuose nėra nurodyta, kad prie Kuršių nerijoje esančių pastatų negalima projektuoti trečios verandos, kad toks priestatas iškraipo Pastato struktūrą; 3) KNNP direkcija nepagrįstai reikalauja pateikti žemės sklypo užstatymo tyrimus, nes šiuo atveju jokie teisės aktai neįpareigoja statytojo tai daryti. Be to, suprojektuotas Pastatas su veranda nekeičia teritorijos esamo užstatymo tankumo.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo planas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. birželio 6 d. nutarimu Nr. 702, Kuršių nerijos nacionalinio parko apsaugos reglamentas, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. rugpjūčio 10 d. įsakymu Nr. 439 (minėta, toliau – ir Reglamentas), Neringos savivaldybės teritorijos ir jos dalių bendrasis planas, patvirtintas Neringos savivaldybės tarybos 2012 m. rugsėjo 21 d. sprendimu Nr. Tl-164.

Tvarkymo plano 9 punkte nurodytos kitos paskirties žemės kraštovaizdžio tvarkymo zonos: <...> 9.2.2) kraštovaizdžio atnaujinamojo tvarkymo zona – GEr išskirta bendrąją kraštovaizdžio vertę turinčiose Kuršių nerijos gyvenamųjų vietovių dalyse, taip pat istorinio ir urbanistinių draustinių dalyse. Šios teritorijos tvarkomos atnaujinimo ir kopijavimo priemonėmis pagrįstu būdu, atitinkančiu Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatyme numatytą tausojamo naudojimo režimą. Šioje zonoje: 9.2.2.1) saugomas istoriškai susiklostęs gatvių ir takų tinklas, urbanistinė struktūra; 9.2.2.2) draudžiama keisti šias kraštovaizdžio vertingąsias savybes: erdvinę kompoziciją, panoramas ir siluetus, siekiant išlaikyti pastatais neužgožtą mišku apaugusių kopų foną; 9.2.2.3) leidžiami tvarkybos darbai: tyrimai (taikomieji), remontas, avarijos grėsmės pašalinimas, konservavimas, pritaikymas, restauravimas, atkūrimas, šių darbų planavimas ir projektavimas. Sovietiniais metais pastatytiems ir kitiems pastatams galimi remonto ir tvarkomieji statybos darbai, jeigu kultūros paveldo apsaugos specialusis planas arba Kuršių nerijos nacionalinio parko apsaugos reglamentas nenustato kitaip. Reglamento 38¹ punkte nurodoma, jog sovietinio laikotarpio pastatai, neįrašyti į kultūros vertybių registrą, gali būti rekonstruojami nepažeidžiant išskirtinės visuotinės Kuršių nerijos vertės ir nustatytų saugomos vietovės vertingųjų savybių, atsižvelgiant į tradicinių pastatų architektūrą, medžiagas, spalvinę gamą, puošybos elementus, vadovaujantis bendrojo ir specialiojo teritorijų planavimo dokumentuose nustatytais reglamentais.

Remiantis aptartu teisiniu reglamentavimu, spręstina, jog kraštovaizdžio atnaujinamojo tvarkymo zonoje leidžiami remonto, tvarkomieji statybos, restauracijos, atkūrimo darbai. Akcentuotina, jog nors Tvarkymo plano 9.2.2.3 punkte expressis verbis (aiškias žodžiais; tiesiogiai) ir nenurodoma, kad galima sovietiniais metais pastatytų pastatų rekonstrukcija, tačiau Tvarkymo plano 9.2.2.3 punktas nukreipia į Reglamentą, kurio 38¹ punkte expressis verbis nurodoma, jog sovietinio laikotarpio pastatai, neįrašyti į kultūros vertybių registrą, gali būti rekonstruojami nepažeidžiant išskirtinės visuotinės Kuršių nerijos vertės ir nustatytų saugomos vietovės vertingųjų savybių. Vadinasi, Tvarkymo plano 9.2.2.3 punktas bei Reglamento 38¹ punktas leidžia atlikti sovietiniais metais pastatytų pastatų rekonstrukciją.

Akcentuotina, jog nagrinėjamoje byloje ginčas kyla dėl to, ar ginčo Pastatas pastatytas sovietiniu laikotarpiu ir dėl to jis atitinka Tvarkymo plano 9.2.2.3 punkte bei Reglamento 38¹ punktus, pagal kuriuos leidžiama rekonstruoti sovietiniu laikotarpiu statytus statinius.

Teisėjų kolegija pažymi, jog nei Tvarkymo plane, nei Reglamente, nei kitame teisės akte nėra pateiktas „sovietinio laikotarpio“ ar „sovietinio pastato“ sąvokos apibrėžimas. Pažymėtina, kad moksliniuose šaltiniuose sovietinis laikotarpis paprastai skirstomas į tris etapus, iš kurių paskutinis etapas laikomas nuo 1944 metų iki 1990 metų. Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos 2017 m. liepos 19 d. rašte Nr. (5)-V3-1045(2.18) „Dėl paklausimo“, adresuotame Inspekcijai taip pat nurodė, jog teisės aktuose ir planavimo dokumentuose, reglamentuojančiuose veiklą Kuršių nerijoje, nėra konkrečiai apibrėžta sąvoka ar paaiškinimas kas yra „sovietinio laikotarpio pastatai“. Nurodė, kad „sovietinio laikotarpio pastatai“ yra pastatai, pastatyti laikotarpiu nuo 1944 metų (Lietuvos okupacijos) iki Lietuvos Respublikos nepriklausomybės atkūrimo 1990 metais. Akcentuotina, jog šioje byloje nėra ginčo dėl laikotarpio, kuris turėtų būti laikomas sovietiniu laikotarpiu, tačiau ginčas kyla dėl to, kad Pastatas buvo pastatytas ne sovietiniu laikotarpiu (iki 1990 metų), o 1994 metais, kadangi Nekilnojamojo turto registre statybos metai nurodomi 1994.

Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše registro Nr. 50/121902 nurodyta, kad ginčo Pastatas, kuris plane yra pažymėtas 1A1ž, pastatytas 1994 metais (statybos pradžia nurodoma 1972 metai, o pabaiga – 1994 metai).

Byloje nustatyta, jog Lietuvos TSR Komunalinio ūkio ministerijos Klaipėdos tarpmiestinio techninio inventorizacijos biuro 1975 m. spalio 2 d. išvada asmeninės nuosavybės teise J. F., F., suteiktas gyvenamasis namas (žymimas 1Až) adresu (duomenys neskelbtini). Gyvenamojo namo priėmimo naudoti laikas nurodytas 1972 metai. Pagal 1976 m gegužės 7 d. paveldėjimo liudijimą, minėtą gyvenamąjį namą kartu su veranda paveldėjo J. M. M. Pagal 1982 kovo 29 d. paveldėjimo pagal testamentą teisės liudijimą, J. M. M. gyvenamąjį namą kartu su veranda, esantį (duomenys neskelbtini), lygiomis dalimis paveldėjo J. K., F. ir P. D., F. 1982 m. balandžio 16 d., 1986 m. liepos 22 d., 1986 m. liepos 25 d., 1986 m. rugpjūčio 15 d., 1988 m. balandžio 29 d. sutartimis gyvenamojo namo dalys asmeninės nuosavybės teisėmis buvo perleidžiamos tretiems asmenims. Neringos miesto vyriausiojo architekto A. Z. 1986 m. balandžio 17 d. pažymoje Nr. 05.189 pažymima, kad I. G., G., turinčiam valdą (duomenys neskelbtini), leidžiama atlikti šiuos statybos darbus: 1) prailginti 3.20 m namo ilgį – grąžinti jam pirmykštę išvaizdą, nes namą perstatant buvo pažeista jo etnografinė-architektūrinė vertė; 2) pastogėje įsirengti gyvenamąjį plotą, padarant stoge langus; 3) pristatyti verandą ir kt. Neringos miesto vyriausiojo architekto A. Z. 1986 m. birželio 27 d. pažymoje Nr. 05-299 pažymėta, kad I. G., G., prailgino gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini) ir įrengė pastogėje gyvenamas patalpas. Neringos miesto Liaudies deputatų tarybos Vykdomojo komiteto 1986 m. birželio 19 d. sprendimu Nr. 60 I. G., G. atlikta minėto gyvenamojo namo statyba įteisinta. Akcentuotina ir tai, jog 1986 m. liepos 22 d., 1986 m. liepos 25 d., 1986 m. rugpjūčio 15 d., 1988 m. balandžio 29 d. sutartyse, kuriomis gyvenamasis namas adresu (duomenys neskelbtini), perleidžiamas (dovanojamas, parduodamas), minimas kaip gyvenamasis namas su dviem verandomis (žymimos: 1am ir 2am), mansarda ir priestatu. Kadastro bylos lape, kuriame nurodytos pastato inventorinės žinios, 1986 m. gegužės 20 d. data įrašyta, jog pastatas (adresu (duomenys neskelbtini)) kartu su viena veranda (1am) pastatytas 1972 metais, gyvenamojo pastato priestatas ir mansarda – 1985 metais, o 1986 metais veranda 2am. Kadastro bylos lape, kuriame nurodytos pastato inventorinės žinios, 1986 m. gegužės 20 d. įraše nėra duomenų apie verandą 4am, kuri įrašyta tik 1994 m. rugpjūčio 2 d. ir 1994 m. gruodžio 2 d. data. Kartu akcentuotina, jog nors iki 1994 metų nebuvo padaryta įrašų apie gyvenamojo pastato verandą 4am, tačiau iš 1994 m. rugpjūčio 1 d. kadastrinių matavimų, kurių pirminė sudarymo data nurodyta 1986 m. gegužės 20 d., matyti priestatas – veranda 4am.

Remiantis aptartomis aplinkybėmis, darytina išvada, jog ginčo Pastatas pastatytas iki 1990 metų, t. y. sovietiniu laikotarpiu. Minėtą išvadą iš esmės taip pat patvirtina ir atlikti Pastato istoriniai-urbanistiniai tyrimai, kuriuos atliko Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialistas K. D., t. y. atlikus tyrimus nustatyta, kad gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini), pastatytas sovietiniu laikotarpiu. Akcentuotina ir tai, jog nors Nekilnojamojo turto registre ir nurodyta Pastato (gyvenamojo namo) statybos pabaigos data 1994 metai, tačiau byloje jokių objektyvių duomenų, kurie patvirtintų, kad Pastatas buvo baigtas statyti būtent 1994 metais, nėra. Pažymėtina, jog Neringos miesto vyriausiasis architektas 1994 m. gruodžio 1 d. pažymoje Nr. 05-791 nenurodo datos, kada pastatytas Pastato priestatas 4am adresu (duomenys neskelbtini), o pažymoje tik konstatuoja, kad priestatas 4am atitinka Kuršių nerijos nacionalinio parko architektūros reikalavimus ir eksploatacijai tinkamas. Vadinasi, vadovaujantis minėta Neringos miesto vyriausiojo architekto 1994 m. gruodžio 1 d. pažyma Nr. 05-791, Nekilnojamojo turto registre Pastatas (gyvenamasis namas) įregistruotas klaidingai nurodant jo statybos pabaigos datą.

Atsižvelgiant į tai, spręstina, jog ginčo Pastatas ir jo dalys buvo pastatytos sovietiniu laikotarpiu, todėl Projektas, kuriuo siekiama rekonstruoti Pastatą, neprieštarauja Tvarkymo plano 9.2.2.3 punkto reikalavimams.

Skundžiamame sprendime nurodyta, kad trečios verandos (priestato) suprojektavimas prie esamo Pastato iškraipo esamą Pastato struktūrą, kas prieštarauja Tvarkymo plano 4.1, 4.2, 4.3 punktams.

Tvarkymo plano 4 punkte nurodoma, jog Nacionaliniame parke taikomi šie bendri kraštovaizdžio apsaugos ir tvarkymo principai, integruojant Baltijos jūros ir Kuršių marių krantų zonos (paplūdimio, kopagūbrio, kranto, povandeninio šlaito) apsaugos poreikius: 4.1) Kuršių nerijoje gerbiamas ir saugomas kuršių sukurtas paveldas ir gamta, saugomas išskirtinę visuotinę vertę turintis esminis senųjų Kuršių nerijos žvejų gyvenviečių bruožas – taisyklingai išdėstyti gyvenamieji namai pamaryje su dekoratyviniais stogų ir langų elementais, verandomis, originaliomis sienų ir stogo konstrukcijomis, ūkiniai pastatai, darželiai, tvoros, planuojant veiklą privalomai atsižvelgiama į išskirtinę visuotinę Kuršių nerijos vertę, susiformavusią aplinką, teritorijos unikalumą ir autentiškumą. Siekiama išlaikyti architektūros tradicijų tęstinumą – privalomai atsižvelgiama į tradicinių pastatų (žvejų sodybų ir senųjų vilų) architektūrą, medžiagas, spalvinę gamą, puošybos elementus, taikomos tik Kuršių nerijai tinkamos architektūrinės išraiškos priemonės. Išlaikomas Kuršių nerijos savitumas, unikalumas, integralumas ir harmonija su gamta; 4.2) Kuršių nerijos gyvenamųjų vietovių dalyse – kultūros paveldo vietovėse (unikalūs kodai Kultūros vertybių registre: Nida – 17098, Preila – 2069, Pervalka – 2068, Juodkrantė – 2667, Alksnynė – 2070), turinčiose kultūrinių draustinių statusą <...> saugomi išskirtinę visuotinę vertę turintys ir vertingosiomis savybėmis pripažinti senųjų Kuršių nerijos žvejų gyvenviečių bruožai ir kitos šių vietovių vertingosios savybės; 4.3) saugomose vietovėse – kultūriniuose draustiniuose galima kultūros paveldo objektų tvarkyba, pastatų remontas, išlaikant medžiagiškumą ir būdingus puošybos elementus, sovietinio laikotarpio pastatų rekonstrukcija, nedidinant užstatymo tankumo ir pastatų aukščio. Sunykusio istorinio užstatymo vietose atkuriamas buvęs užstatymas arba, kai nepakanka istorinių duomenų, jos gali būti užstatomos naujais statiniais, išlaikant vyravusį užstatymo pobūdį, pastatų išdėstymą, užstatymo tankį, gyvenamųjų ir ūkinių pastatų proporcijas, dydžius ir medžiagiškumą, naudojant būdingus puošybos elementus. Prioritetas teikiamas istorinių valdų (posesijų) išlaikymui arba jų atkūrimui, formuojant senąsias žvejų sodybų ribas ar kitas istorines valdas atitinkančius žemės sklypus. Kultūriniuose draustiniuose esančių sovietinio laikotarpio pastatų rekonstrukcija atliekama skaidant jų tūrius ir matmenis į mažesnius.

Remiantis aptartu teisiniu reglamentavimu, spręstina, jog Kuršių nerijoje rekonstruojant pastatus privalu atsižvelgti į išskirtinę visuotinę Kuršių nerijos vertę, susiformavusią aplinką, teritorijos unikalumą ir autentiškumą, <...> į tradicinių pastatų (žvejų sodybų ir senųjų vilų) architektūrą, medžiagas, spalvinę gamą, puošybos elementus ir kt.

Pažymėtina, jog atliktuose Pastato (adresu (duomenys neskelbtini)) istoriniuose-urbanistiniuose tyrimuose nurodoma, jog verandos Kuršių nerijoje kaip kurortinėje vietovėje pradėtos statyti kartu su vilomis XIX a. antroje pusėje, <...> viename tarpukariu pastatytame gyvenamajame name Nidoje buvo net 4 verandos. Pabrėžta, kad Pastato rekonstrukcija, pastatant verandą, nepažeidžia išskirtinės visuotinės Kuršių nerijos vertės ir nustatytų saugomos vietovės vertingųjų savybių, taip pat atlikta atsižvelgiant į tradicinę pastatų architektūrą, medžiagas, spalvinę gamą, puošybos elementus, <...> veranda yra atitinkanti Kuršių nerijos žvejų gyvenviečių būdingiems bruožams, etnokultūrinio paveldo pastatais užstatytų erdvių masteliui, vieningam architektūriniam užstatymo charakteriui, etnokultūrinio paveldo pastatų sklypų užstatymo erdvinei struktūrai, pastatų formoms, tūriams ir jų kompozicinei struktūrai.

Remiantis aptartomis aplinkybėmis, darytina išvada, jog pareiškėjo rengiamas rekonstrukcijos Projektas nepažeidžia Tvarkymo plano 4.1, 4.2, 4.3 punktų. Be to, nors skundžiamame sprendime ir nurodoma, kad Pastatas su trečia veranda iškraipo esamą Pastato struktūrą ir dėl to prieštarauja Tvarkymo plano 4.1, 4.2, 4.3 punktams, tačiau nenurodomos priežastys, dėl kurių Pastato trečios verandos suprojektavimas prieštarautų Tvarkymo plano 4.1, 4.2, 4.3 punktams. T. y., ar toks Pastatas su veranda neišlaiko žvejų sodybų ir senųjų vilų architektūrą, kuri būdinga Kuršių nerijai, ar Pastatas tampa nevienodas (išsiskiriantis) lyginant su kitais pastatais (pvz., kuo Pastatas išsiskiria, ar trys verandos nebūdingos kitiems Kuršių nerijos pastatams), ar Pastatas neatitinka proporcijų, dydžių ir kt.

Teismas taip pat pažymi, kad viešojo administravimo subjektai savo veikloje privalo vadovautis įstatymo viršenybės principu. Šis principas reiškia, kad viešojo administravimo subjektų įgaliojimai atlikti viešąjį administravimą turi būti nustatyti teisės aktuose, o veikla turi atitikti šiame įstatyme išdėstytus teisinius pagrindus. Administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais. (Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 punktas). Pagal Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalį, individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka (Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 2 dalis).

Remiantis aptartomis aplinkybėmis, darytina išvada, jog skundžiamo sprendimo dalis, kurioje konstatuota, kad Projektas pažeidžia Tvarkymo plano 4.1, 4.2, 4.3 punktus, yra nepagrįsta ir neargumentuota, neatitinkanti Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 ir 2 dalies reikalavimų.

Skundžiamame sprendime taip pat nurodoma, kad Bendrajame plane Pastatas patenka į 7 zoną, kurioje užstatymo tankumas paliekamas esamas: vykdant konkretaus sklypo ir jo pastatų tvarkymo darbus, galinčius iššaukti teritorijos esamo užstatymo tankumo pakitimus, turi būti atlikti konkretaus sklypo užstatymo tyrimai, tačiau tokie tyrimai Projekte nepateikti.

Byloje nustatyta, jog žemės sklypas, kuriame yra Pastatas, pagal Bendrąjį planą patenka į gyvenamąją – rekreacinę teritoriją Pervalkos šiaurinėje dalyje. Šioje zonoje pagrindinė žemės naudojimo paskirtis – kitos paskirties žemė, žemės naudojimo būdai: 1) prioritetinis naudojimo būdas – gyvenamosios teritorijos; naudojimo turinys – gyvenamųjų namų sklypai ir kt. Šioje zonoje užstatymo tankumas paliekamas esamas; vykdant konkretaus sklypo ir jo pastatų tvarkymo darbus, galinčius iššaukti teritorijos esamo užstatymo tankumo pakitimus, turi būti atlikti konkretaus sklypo užstatymo tyrimai. Reglamento 38¹ punkte nustatyta, jog sovietinio laikotarpio pastatai, neįrašyti į kultūros vertybių registrą, gali būti rekonstruojami <...> vadovaujantis bendrojo ir specialiojo teritorijų planavimo dokumentuose nustatytais reglamentais.

Aptartos Bendrojo plano nuostatos įpareigoja atlikti konkretaus sklypo užstatymo tyrimus, galinčius iššaukti teritorijos esamo užstatymo tankumo pakitimus. Akcentuotina ir tai, jog minėtos Bendrojo plano nuostatos nedetalizuoja, kada privalo būti atlikti sklypo užstatymo tankumo tyrimai, t. y., ar esant bet kokiems sklypo užstatymo tankumo pokyčiams, ar kai iš esmės keičiasi sklypo užstatymo tankumas. Pabrėžtina, jog minėtą Bendrojo plano nuostatą papildo Reglamento 48 punktas, kuriame numatyta, kad namų valdose, esančiose Kuršių nerijos nacionalinio parko gyvenamosiose zonose, įvertinant kraštovaizdžio bei gamtos ir kultūros paveldo apsaugos reikalavimus, gali būti statomi ir rekonstruojami gyvenamieji namai bei jų priklausiniai, laikantis galiojančių statybos techninių reglamentų, šių sąlygų bei planavimo schemos (generalinio plano) nuostatų: <...> 48.4) bendras užstatymo plotas negali viršyti 25 procentų sklypo ploto. T. y., Reglamento 48.4 punktas bei Bendrasis planas dėl įpareigojimo atlikti tyrimus neprieštarauja vienas kitam, tačiau vienas kitą papildo. Todėl tuo atveju, kai užstatymo tankumas viršija 25 procentus, privaloma atlikti sklypo užstatymo tyrimus, tačiau kai užstatymo tankumas neviršija 25 procentų, toks tyrimas iš esmės nereikalingas. Kitu atveju, reikalaujant atlikti sklypo užstatymo tyrimus net ir esant menkiausiam užstatymo tankumo kitimui, tuomet tokius tyrimus būtų privaloma atlikti net ir tuo atveju, jei sklypo užstatymo tankumo procentas kinta itin nežymiai ar mažėja, kas iš esmės būtų nelogiška ir neproporcinga siekiamam tikslui – saugoti rekreacinę teritoriją.

Remiantis Projekto duomenimis, esamas tankumo rodiklis iki verandos statybos – 19,35 procentai, po verandos statybos – 20,10 procentų sklypo ploto. T. y., sklypo užstatymo tankumas neviršija 25 procentų, todėl pareiškėjas neprivalo atlikti sklypo užstatymo tankumo tyrimus.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, spręstina, jog atsakovės KNNP direkcijos reikalavimas atlikti užstatymo tankumo tyrimus laikytinas nepagrįstu.

Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu, Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos 2017 m. vasario 27 d. sprendimas Nr. S1-101(6.7) naikintinas kaip neteisėtas ir nepagrįstas.

Nagrinėjamoje byloje atsakovė Neringos savivaldybės administracija nurodė, jog Projektui nepritarta ir kitais pagrindais. Pažymėjo, kad 2017 m. vasario 28 d. nepritaria Projektui, nes pareiškėjas neįvykdė statybos norminiuose aktuose numatytų procedūrų – visuomenės informavimo.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą nutartyse yra nurodęs, jog administracinis teismas, nagrinėdamas skundus dėl individualių administracinių aktų teisėtumo, vykdo viešojo administravimo subjektų kontrolę (angl. a review), t. y. teismas kontrolės modelio bylose vykdo objektyvios teisinės tvarkos apsaugos funkcijas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, jog materialinės teisės normas taiko ne teismas, o viešojo administravimo subjektas, kuris sprendžia klausimą dėl administracinio sprendimo priėmimo, o administracinis teismas tik sprendžia klausimą, ar viešojo administravimo subjektas teisingai taikė materialinės teisės normas.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija pažymi, jog šioje byloje nėra vertinama galimybė pašalinti savavališkos statybos padarinius, Projekto atitikimas statybos norminiuose aktuose nustatytoms procedūroms (t. y. visuomenės nepainformavimas), nurodytoms atsakovės Neringos savivaldybės administracijos, kurie nėra susiję su skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimu.

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

Pareiškėjas M. K. bei atsakovė Neringos savivaldybės administracija prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalis numato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą.

Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo naudai priimtas procesinis sprendimas, todėl būtent pareiškėjas įgyja teisę į turėtų išlaidų atlyginimą, o atsakovė Neringos savivaldybės administracija netenka teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą iš pareiškėjo. Taigi, atsakovės Neringos savivaldybės administracijos prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas iš pareiškėjo atmetamas kaip nepagrįstas.

ABTĮ 41 straipsnio 1 dalis numato, kad dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Prašymai dėl išlaidų atlyginimo, nepaduoti teismui iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, turi būti paduoti teismui ne vėliau kaip per keturiolika kalendorinių dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Pareiškėjas skunde pateikia bendro pobūdžio prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas (žyminį mokestį ir kitas išlaidas), tačiau nepateikia duomenų apie patirtas kitas išlaidas, pvz., atstovavimo išlaidas, kadangi pagal 2016 m. lapkričio 2 d. teisinių paslaugų sutartį pareiškėją nagrinėjamoje byloje atstovavo advokatas Rokas Venslauskas. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo paliekamas nenagrinėtu. Teisėjų kolegija pažymi, jog prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo palikimas nenagrinėtu pareiškėjui netrukdo tokį prašymą pateikti ne vėliau kaip per keturiolika kalendorinių dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40-41 straipsniais, 84 straipsnio 5 dalimi, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu,

nusprendžia:

Pareiškėjo M. K. skundą tenkinti.

Panaikinti Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos 2017 m. vasario 27 d. raštu Nr. S1-101(6.7) įformintą sprendimą nepritarti gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), rekonstravimo projektui.

Pareiškėjo M. K. prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo palikti nenagrinėtu.

Atsakovės Neringos savivaldybės administracijos prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas iš pareiškėjo atmeti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.