Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2014-11-10 · Byla Nr. ATP-732-174/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. A2.6.-3522-793/2012Nutarimas · 2012-11-23Klaipėdos apylinkės teismas
  2. ATP-46-462/2013Nutartis · 2013-01-16Klaipėdos apygardos teismas
  3. ATP-732-174/2014Nutartis · 2014-11-10Klaipėdos apygardos teismas
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-11-10
Bylos Nr.
ATP-732-174/2014
Teisminio proceso Nr.
4-06-3-03310-2012-5
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Violeta Miliuvienė
Pažeidėjas
O. S.
Kategorijos
  • 79.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. ATP-732-417/2014Teisminio proceso Nr. 4-06-3-03310-2012-5Procesinio sprendimo kategorija 79.2; 53. (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2014 m. lapkričio 10 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Violeta Miliuvienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patrauktos O. S. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 15 d. nutarties, kuria teismas netenkino O. S. prašymo dėl specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – termino sutrumpinimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 23 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.6.-3522-793/2012 O. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), buvo pripažinta kalta padariusi administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 straipsnio 4 dalyje, ir jai paskirta administracinė nuobauda – 2 000 Lt bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas dvejiems metams. O. S. buvo nubausta už tai, kad ji 2012 m. rugpjūčio 9 d., apie 21.23 val., Klaipėdoje, ties Smiltelės g. 51 namu, vairavo automobilį „Toyota Land Cruiser“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdama neblaivi, jai buvo nustatytas vidutinis girtumo laipsnis (2,52 promilės), tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 126 straipsnio 4 dalyje.

Šalies argumentai

2014 m. rugpjūčio 20 d. Klaipėdos miesto apylinkės teisme buvo gautas O. S. 2014 m. rugpjūčio 18 d. prašymas sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą. Prašyme O. S. nurodė, jog teisė vairuoti jai reikalinga darbe, nes dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhaltere-administratore ir pagal pareigas jai būtina iš atitinkamų įmonių surinkti dokumentus ir parvežti juos į įmonę, taip pat rūpinantis šeima, nes jaunesnysis sūnus pradėjo eiti į pirmą klasę, jį reikia nuvežti į mokyklą ir sporto būrelius, vyresnysis sūnus išvyko mokytis į Kauno futbolo akademiją, norint jį aplankyti, parsivežti jį į namus, taip pat reikalingas automobilis, sutuoktinis yra išvykęs uždarbiauti į užsienį, ir pateikė įrodymus, patvirtinančius, jog per nuobaudos vykdymo laikotarpį jokių administracinių teisės pažeidimų nepadarė, paskirtą 2 000 Lt baudą sumokėjo, išklausė mokymą apie alkoholio žalą žmogaus sveikatai, baigė motorinių transporto priemonių vairuotojų papildomą mokymą.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2014 m. rugsėjo 15 d. nutartimi O. S. prašymo netenkino, šį savo sprendimą motyvuodamas tuo, kad O. S. nepateikė objektyvių įrodymų, pagrindžiančių būtinybę susigrąžinti atimtą teisę vairuoti transporto priemones, be to, jos prašyme nurodytos aplinkybės, jog teisė vairuoti transporto priemonę jai reikalinga darbe bei rūpinantis šeima, nėra išskirtinės aplinkybės ir nesudaro pagrindo taikyti ATPK 329 straipsnio nuostatas, nes ji padarė vieną pavojingiausių teisės pažeidimų – vairavo automobilį būdama vidutinio girtumo laipsnio, tokiais savo veiksmais keldama realų pavojų ne tik sau, bet ir kitiems eismo dalyviams. Atsižvelgdamas į tai, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad O. S. administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ATPK 20 straipsnyje, nepasiekti, todėl jai teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas nesutrumpintinas.

Šalies argumentai

Atskiruoju skundu O. S. prašo panaikinti Klaipėdos mieto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 15 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – sutrumpinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 23 d. nutarimu jai paskirto teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą iki sprendimo dėl jos skundo priėmimo momento.

O. S. nuomone, teismas priimdamas skundžiamą nutartį netinkamai įvertino jos pateiktus įrodymus, nebuvo aktyvus, siekiant surinkti papildomus įrodymus, kadangi dalį teismo nurodytų kaip trūkstamų duomenų ji turėjo bylos nagrinėjimo teisme metu ir galėjo pateikti teismui, taip pat neišaiškino galimybės surinkti ir pateikti į bylą kitus papildomus įrodymus. Teismas taip pat neteisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, kadangi atsietai nuo byloje nustatytų faktinių aplinkybių taikė galiojančią teismų praktiką šios kategorijos bylose, priimtas sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, todėl keistinas.

Neginčydama įstatyme numatytos teismo diskrecijos teisės, priimant sprendimą, grąžinti arba negrąžinti atimtą specialiąją teisę anksčiau termino, O. S. apeliacinės instancijos teismo prašo iš naujo įvertinti esančiais ir šioje byloje pateiktais įrodymais grindžiamas faktines aplinkybes, dėl kurių yra teisinis pagrindas taikyti išankstinio specialiosios teisės grąžinimo institutą, bei šią procedūrą reguliuojančias administracinės teisės normas.

ATPK 329 straipsnis suteikia teisę asmeniui, kuriam atimta teisė vairuoti transporto priemonę už pažeidimo esant neblaiviam padarymą, kreiptis į nuobaudą paskyrusį organą (teismą) su prašymu šią teisę grąžinti. Tai galima padaryti esant šioms įstatyme nurodytoms aplinkybėms: 1) asmuo per teisės atėmimo laikotarpį neturi būti baustas administracine tvarka; 2) asmuo turi būti gavęs Vyriausybės įgaliotų atlikti medicininę ir švietėjišką atestaciją institucijų pažymą dėl mokymo programos apie alkoholio daromą žalą įvykdymo.

Jokių papildomų reikalavimų įstatymas pasinaudoti ATPK 329 straipsnio suteikiama teise prašyti grąžinti atimtą teisę anksčiau laiko nenumato. Administracinė teisė yra priskiriama viešosios teisės šakų grupei. Šios teisės šakoms yra būdingas principas, leidžiantis daryti (reikalauti daryti) tik tai, ką įstatymas (bet ne įstatymų lydimieji ar kiti teisės aktai, šiuo atveju skundžiamoje nutartyje nurodytas Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2007-05-02 įsakymas Nr. IV-163) tiesiogiai numato. Imperatyvus reikalavimas vykdyti įstatymo nenumatytas prievoles, atsižvelgiant į aptartąjį principą, nelaikytinas pagrįstu bei teisėtu, kadangi tokie reikalavimai vertintini kaip fakultatyvūs ir ne visais atvejais privalomi.

Šalies argumentai

O. S. pažymi, jog prašydama teismo grąžinti atimtą teisę vairuoti transporto priemones ji nurodė visas šiam sprendimui priimti reikšmingas faktines aplinkybes bei pateikė visus šias aplinkybes patvirtinančius įstatymo reikalaujamus dokumentus, iš jų ir Vyriausybės įgaliotų atlikti medicininę ir švietėjišką atestaciją institucijų pažymą dėl mokymo programos apie alkoholio daromą žalą įvykdymo. Be to, O. S. pažymi, jog dabartinė ATPK 329 straipsnio redakcija nenumato suinteresuoto asmens prievolės klausimui dėl atimtos specialiosios teisės grąžinimo prieš terminą spręsti pateikti skundžiamoje teismo nutartyje nurodytą pažymą iš darbovietės, pagrindžiančią, kad teisė vairuoti transporto priemonę asmeniui reikalinga darbe, taip pat darbovietės tarpininkavimo raštą.

Prašymą grąžinti atimtą teisę prieš terminą ji, O. S., grindė faktinėmis aplinkybėmis, kad dabartiniu metu ji dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhaltere-administratore, tai patvirtino prie prašymo pridėtas pranešimas apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo pradžią ir 2014-03-13 pažyma apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas. Ši įmonė teikia buhalterinės ir finansinės apskaitos bei administravimo paslaugas Klaipėdos regione įsikūrusioms įmonėms. Jos vykdomos darbo funkcijos apima kuruojamų įmonių finansinės apskaitos organizavimo administravimą, įmonių finansinės atskaitomybės dokumentų surinkimą, materialiojo ir nematerialiojo turto apskaitą, finansinių dokumentų registravimo ir saugojimo užtikrinimą ir t. t. Šioms funkcijoms vykdyti dažnai tenka vykti į įmonių veiklos vietą. Didėjant darbo krūviui (aptarnaujamų įmonių skaičiui), suspėti atlikti savo pareigas tinkamai ir laiku, vykstant į vietą visuomeniniu transportu, tampa vis sunkiau. Šias aplinkybes patvirtina prie skundo pridedamas tarpininkavimo raštas. Be to, O. S. nurodo, kad jos vyresnysis sūnus A. S. (A. S.), gimęs (duomenys neskelbtini), yra Lietuvos jaunių futbolo rinktinės narys ir todėl nuo šių metų rugsėjo mėnesio išvyko mokytis į Kauno Gedimino sporto ir sveikatinimo vidurinę mokyklą (Aukštaičių g. 78, LT-50284 Kaunas). Norint lankyti vaiką jam svetimame mieste, parvežti į namus bei nuvežti į mokyklą po poilsio, švenčių dienų ar atostogų, jai yra būtina teisė vairuoti automobilį. Jos sutuoktinis I. S. (I. S.) pagal sutartį dirba užsienyje, namuose būna pakankamai retai, todėl nuvežti vaiką į Kauną ir parvežti ne visuomet gali. Be to, šeimoje auga ir jaunesnysis sūnus T. S. (T. S.), gimęs (duomenys neskelbtini), kurį taip pat būtina nuvežti į mokyklą, o po pamokų į laisvalaikio ir sporto būrelius, vykstančius skirtingose miesto vietose. Vyro buvimo darbe laikotarpiais visas šias pareigas atlikti tenka jai vienai. Teismo išvada, kad ji neįrodė, jog šis jos sūnus negali vykti į mokyklą ar būrelius viešuoju transportu, yra akivaizdžiai klaidinga. O. S. nuomone, papildomų įrodymų aplinkybei, kad 7 metų vaikas, neseniai pradėjęs lankyti mokyklą, negali savarankiškai naudotis miesto viešuoju transportu vykti į užklasinius laisvalaikio ir sporto būrelius, įrodyti papildomų priemonių (dokumentų) neturėtų reikėti.

Šalies argumentai

O. S. prašo teismo atsižvelgti ir į tai, kad ji teismo paskirtą baudą sumokėjo ilgai nedelsdama, tai patvirtina prie prašymo pridedamas mokėjimo kvitas, o nuo teisės vairuoti automobilį atėmimo jau praėjo daugiau kaip 1 metai ir 9 mėnesiai. Per šį laiką ji ne tik išklausė 4 valandų privalomąjį mokymą apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai bei gavo tai patvirtinantį pažymėjimą, bet ir baigė VšĮ Klaipėdos profesinio mokymo ir reabilitacijos centro Motorinių transporto priemonių vairuotojų papildomo mokymo programą, tai patvirtina pridedama baigimo pažymėjimo Nr. 1419 kopija. Taip pat O. S. prašo apeliacinės instancijos teismo pridėti prie bylos jos papildomai su skundu pateikiamus dokumentus, kadangi pirmosios instancijos teismas bylos nagrinėjimo teisme metu, nors išaiškino teisę pateikti papildomus dokumentus, aiškiai nenurodė, kokių, jo vertinimu, dokumentų trūksta.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į atskirąjį skundą Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuras prašo O. S. skundą atmesti kaip nepagrįstą, paliekant nepakeistą skundžiamą Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartį. Institucijos nuomone, O. S. teisės vairuoti transporto priemones atėmimas turi būti įvykdytas iki galo.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

ATPK 329 straipsnyje nustatyta, kad jeigu asmuo, kuriam atimta teisė vairuoti transporto priemonę, teisės atėmimo laikotarpiu nepadarė teisės pažeidimo, nuobaudą paskyręs organas (pareigūnas), gavęs asmens prašymą, gali sutrumpinti nurodytos teisės atėmimo terminą, praėjus ne mažiau kaip pusei paskirtojo laiko, o kai tokia teisė atimta už tai, kad asmuo padarė teisės pažeidimą būdamas neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotikų, vaistų ar kitų svaigiųjų medžiagų, taip pat gavęs ir Vyriausybės įgaliotų atlikti medicininę ir švietėjišką atestaciją institucijų pažymą. Taigi paskyrusi nuobaudą institucija gali sutrumpinti nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – terminą, įvertinusi įstatymo nustatytas privalomas sąlygas bei kitas svarbias administracinei atsakomybei aplinkybes, be to, teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimas yra institucijos teisė, bet ne pareiga. Pažymėtina, kad ATPK 329 straipsnyje nurodytos sąlygos negali būti taikomos formaliai, būtina įvertinti pažeidėjo asmenybę, įvertinti jo požiūrį į nuobaudą bei elgesį nuobaudos vykdymo metu. Svarstant galimybę sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą, taip pat būtina įvertinti ir tai, ar bus pasiekti ATPK 20 straipsnyje įtvirtinti administracinės nuobaudos tikslai. Būtent su vertinimu, ar nebaigta vykdyti administracinė nuobauda – specialiosios teisės terminuotas atėmimas – jau pasiekė jai keliamus tikslus, ir sietini ATPK 329 straipsnyje numatyti specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimo pagrindai ir tvarka. Pažymėtina ir tai, kad specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimas pagal ATPK 329 straipsnį vertintinas kaip išimtis iš bendros taisyklės, jog asmuo, kuriam paskirta administracinė nuobauda, privalo ją atlikti (įvykdyti). Visos aplinkybės, susijusios su pažeidimo pobūdžiu, pažeidėjo asmenybe, atsakomybę lengvinančiomis ir sunkinančiomis aplinkybėmis, turi būti įvertintos kaip ir sprendžiant švelnesnės nuobaudos skyrimo klausimą – pagal ATPK 30¹ straipsnį (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarys administracinėse bylose Nr. P-756-91/2008, Nr. N-1-1571/2007).

Nors apeliacinės instancijos teismas sutinka su O. S. atskirojo skundo argumentu, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai skundžiamoje nutartyje nurodė, kad O. S. nepateikė visų Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2007-05-02 įsakymu Nr. IV-163 patvirtintoje tvarkoje „Dėl vairuotojo pažymėjimų grąžinimo asmenims, kuriems buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones“ nurodytų dokumentų, nes šių duomenų pateikimas nėra ATPK 329 straipsnyje nustatyta būtina sąlyga, svarstant klausimą dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo, tačiau ši pirmosios instancijos teismo klaida nelaikytina esmine ir nesudaro pagrindo pripažinti iš esmės teisingą procesinį sprendimą neteisėtu.

Nors O. S. prašymas sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą atitinka formaliąsias teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo sąlygas, tačiau apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius duomenis, konstatuoja, kad byloje nėra jokių išskirtinių aplinkybių, kurios galėtų būti vertinamos kaip ypatingai švelninančios O. S. atsakomybę ir sudarančios pagrindą taikyti ATPK 329 straipsnio nuostatas bei sutrumpinti paskirtą teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą.

Iš bylos medžiagos matyti, jog O. S. teisė vairuoti transporto priemones atimta už šiurkštų Kelių eismo taisyklių pažeidimą – vairavimą esant neblaiviai. Šis pažeidimas, analizuojant ATPK nuostatas, vertintinas kaip vienas iš pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų, kuris kelia pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai. Vairuodama automobilį neblaivi O. S. kėlė realų pavojų ne tik sau, bet ir kitiems eismo dalyviams ir tik atsitiktinumo dėka išvengė rimtų tokio savo neatsakingo elgesio pasekmių. Todėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą paskirti švelnesnę nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.

Administracinėn atsakomybėn patraukta O. S., kvestionuodama teismo nutartį, skundą argumentuoja tuo, kad pirmosios instancijos teismas, nesutrumpindamas specialiosios teisės atėmimo termino, be pagrindo neatsižvelgė į tai, kad ji atitinka visas ATPK 329 straipsnio taikymui būtinas sąlygas – paskirtą baudą sumokėjo, naujų teisės pažeidimų nepadarė, išklausė 4 valandų programą apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai ir buvo pagal ją atestuota, taip pat kad teisės vairuoti transporto priemones atėmimas sukelia jai didelių nepatogumų. Tačiau pažymėtina, kad remiantis teismų praktika, paprastai pripažįstama, jog yra pagrindas sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą tada, kai, be kitų ATPK 329 straipsnyje numatytų sąlygų, nustatoma, jog yra pagrindas manyti, kad tuo bus pasiekti administracinės nuobaudos tikslai. Apie tai, ar bus užtikrinti nuobaudos tikslai, sprendžiama įvertinus aplinkybių visumą ir ypač atsižvelgus į padaryto pažeidimo pobūdį. Kaip minėta, O. S. padarė vieną pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų – vairavo automobilį vidutinio girtumo laipsnio, jai buvo nustatytas net 2,52 promilės girtumas, vairuodama neblaivi mieste ji kėlė realų pavojų ne tik sau, bet ir kitiems eismo dalyviams ir tik atsitiktinumo dėka nebuvo sužaloti žmonės ar sugadintas svetimas turtas. Todėl administracinį teisės pažeidimą padariusio asmens interesams negali būti teikiamas prioritetas prieš visuomenės narių interesą, susijusį su transporto eismo saugumu. Kita vertus, aplinkybės, jog O. S. paskirtą baudą sumokėjo, išklausė Privalomojo mokymo apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai programą, baigė Motorinių transporto priemonių vairuotojų papildomo mokymo programą, savaime nėra išskirtinės ir ypatingos aplinkybės, dėl kurių būtų galima taikyti ATPK 329 straipsnio nuostatas. Nagrinėjamu atveju šias aplinkybes apeliacinės instancijos teismas vertina kaip siekį pasitaisyti, bet ne kaip pakankamą pagrindą sutrumpinti paskirtos nuobaudos terminą.

Kitos O. S. skunde nurodytos aplinkybės – kad teisė vairuoti transporto priemones jai reikalinga darbe bei rūpinantis šeima (nuvežti jaunesnįjį sūnų į mokyklą bei ugdymo įstaigas ir parsivežti iš jų, aplankyti Kaune besimokantį vyresnįjį sūnų ir t. t.) – taip pat nėra išskirtinės aplinkybės ir nelaikytinos pakankamomis grąžinti O. S. teisę vairuoti transporto priemones anksčiau nustatyto termino, kadangi pažeidėjos patiriami nepatogumai yra adekvatūs jos padaryto pažeidimo sunkumui. Pažymėtina, kad skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. O. S., nors ir žinojo, kad teisė vairuoti transporto priemones jai reikalinga darbe bei rūpinantis šeima, tačiau to nepaisė, nes sėdo už vairo būdama neblaivi. Pažymėtina ir tai, kad administracine tvarka nubausta O. S. už padarytą itin šiurkštų Kelių eismo taisyklių pažeidimą Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 23 d. nutarimu buvo nubausta įstatymo sankcijoje numatyta minimalia bauda, teisė vairuoti transporto priemones taip pat atimta minimaliam laikotarpiui, nors ji savo kaltę dėl padaryto pažeidimo teisme neigė.

Pažymėtina, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti, sukelti jiems atitinkamas teisines pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime nėra laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą arba jos neskirti, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Tai, kad O. S. nesilaikydama visuomenėje priimtų ir teisės aktais sureguliuotų normų pablogino savo padėtį, yra tik netinkamo jos elgesio rezultatas. Konstatuotina, kad pažeidėjos dėl administracinės nuobaudos taikymo patiriami nepatogumai yra adekvatus jos padarytų pažeidimų rezultatas, už kurį atsakinga yra ji pati.

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs visas nustatytas aplinkybes, konstatuoja, jog apylinkės teismas, spręsdamas klausimą dėl specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimo, bylos aplinkybes bei O. S. pateiktus duomenis įvertino teisingai, įstatymo nuostatas taikė tinkamai ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, kurios keisti ar naikinti atskirąjame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 6 dalies 1 punktu,

nutaria:

palikti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 15 d. nutartį nepakeistą ir O. S. atskirojo skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėja Violeta Miliuvienė