Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Remigijus Preikšaitis, rašytinio proceso tvarka nagrinėdamas O. S. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 23 d. nutarimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

O. S. administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. 30P-1873109-12 surašytas dėl to, kad ji 2012-08-09 apie 21.23 val. Klaipėdoje, ties Smiltelės g. „(duomenys neskelbtini)“ namu, vairavo automobilį „Toyota Land Cruiser“, valstybinis Nr. „(duomenys neskelbtini)“, būdama neblaivi (nustatytas vidutinis girtumo laipsnis – 2,52 prom.). Šiais savo veiksmais O. S. padarė administracinį teisės pažeidimą, už kurį atsakomybė numatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 str. 4 d.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismo sprendimas buvo priimtas netinkamai įvertinus faktines įvykio aplinkybes ir jų reikšmę padaryto administracinio teisės pažeidimo sudėties subjektyviosios pusės požymių nustatymui, todėl teismas netinkamai kvalifikavo padarytą veiką, nepagrįstai priskiriant prie administracinę atsakomybę užtraukiančių pažeidimų, neteisėtai pritaikė administracinę atsakomybę, tokiu būdu pažeidė Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 284 str. nuostatas.

Administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 str. 4 d., sudėties aprašymo dalis dėl atsakomybės taikymo už alkoholio vartojimą po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo, leidžia daryti išvadą, kad už tokį pažeidimą atsakomybė kyla esant tyčinei pažeidimo subjektyviosios pusės požymio – kaltės formai. T. y., už veiką, numatytą šioje straipsnio dalyje atsako asmuo, kuris suvokęs, kad dėl jo kaltės buvo padarytas eismo įvykis, iki jo nustatymo aplinkybių vartojo alkoholį. ATPK eismo įvykio sampratos neapibrėžia. Ją paaiškina Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių 3 punktas, kuriame numatyta, jog eismo įvykis yra įvykis kelyje, viešose arba privačiose teritorijose, kurio metu, judant transporto priemonei, žuvo ar buvo sužeista žmonių, sugadinta ar apgadinta transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje buvęs turtas. Todėl tam, kad konstatuoti traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę už pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 str. 4 d., padarymą, būtina įvertinti turimus duomenis, pagrindžiančius, jog buvo pakankamai duomenų, leidusiam jam suvokti, kad įvykęs vairuojant transporto priemonę atsitikimas yra atitinkanti formaliuosius eismo įvykio požymius (žmonių sužeidimai, turto sugadinimas ar apgadinimas). Jei tokių duomenų akivaizdžiai nepakanka tam, kad asmuo šią aplinkybę suvoktų, nėra pagrindo teigti, jog tolimesni veiksmai, t. y. pasitraukimas ir alkoholio vartojimas buvo padaryti tyčia ir užtraukia atsakomybę, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 str. 4 d.

Administracinės bylos nagrinėjimo metu jos duoti parodymai patvirtina, kad gyvenamojo namo kieme parkuodama automobilį, dėl jo masyvumo, taip pat dėl, manytina, anksčiau įvykusio autoįvykio metu patirtos traumos (tikros priežasties medikai iki esamo laiko nenustatė), nesenai staiga atsiradusio ir didelę nervinę įtampą bei baimę jai sukėlusio nenuolatinio akies žvairumo (pasireiškia staiga atsirandančiu nevaldomu vienos akies vyzdžio judėjimu, dėl ko tuo metu jos regėjimas tampa blogas, nesufokusuotas), negalėjo šito padaryti tinkamai ir kliudė gretimai stovėjusį automobilį.

Apeliantė pažymi, kad tai pajutusi ji nedelsiant išlipo iš savo automobilio ir apeidama aplinkui apžiūrėjo kliudytąjį automobilį iš visų pusių. Jokių matomų pažeidimų (įlenkimų, lūžimų, nubraižymų) nepastebėjo. Pastebėtina, kad šiuos jos parodymus iš esmės patvirtina ir liudytojo – policijos pareigūno A. F. parodymai, duoti nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą teisme, jog įvykio vietoje apžiūrėjus kliudytą automobilį, buvo nustatyta, jog jo galinė dalis apgadinta nežymiai. Tai rodo, jog atsižvelgiant į jos nurodytą ir galimą medicininiais dokumentais patvirtinti regėjimo trūkumą, ji dėl akivaizdžių gretimais stovėjusio automobilio apgadinimo požymių, kurie būtų galimi pastebėti rūpestingo, atidaus žmogaus, trūkumo, objektyviai negalėjo šių apgadinimų pamatyti, įvertinti ir padaryti išvadą, jog kliudžius šį automobilį jis buvo apgadintas ir dėl to šis atsitikimas turi būti vertinamas kaip įvykis, atitinkantis Kelių eismo taisyklėse apibrėžtą eismo įvykio sampratą, sukeliantis jam pareigą nepasitraukti iš įvykio vietos ir imtis priemonių jį ištirti. Tai taip pat rodo, kad jo pasitraukimas iš įvykio vietos, atsižvelgiant į objektyvias aplinkybes, pagrindžiančias subjektyviosios administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 str. 4 d., pusės požymio – kaltės tyčinės formos nebuvimą ir vėlesnis alkoholio vartojimas, negali būti laikomi veiksmais, už kuriuos gali būti taikoma atsakomybė, numatyta minėtame ATPK straipsnyje.

Teismas nutarime, iš esmės remdamasis tik liudytojų parodymais padarė išvadą, jog, kitaip nei nurodoma jos ir dalies apklaustų liudytojų parodymuose, ji alkoholį vartojo ne po automobilio pastatymo į vietą, o iki to, t. y. vairavo transporto priemonę apsvaigusi nuo alkoholio. Tokią išvadą teismas padarė atsižvelgdamas į liudytojų parodymus, jog jai sunkiai sekėsi parkuoti automobilį, nepaisant to, kad atstumai tarp gretimai stovėjusių automobilių buvo pakankami tai padaryti lengvai. Šios teismo išvados yra nepagrįstos ir negali būti laikomos pakankamomis jos kaltei pagrįsti ir administracinei atsakomybei pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124 str. 6 d. taikyti. Kaip jau buvo minėta, jos kieme tinkamai pastatyti automobilio jai nepavyko ne dėl apsvaigimo nuo alkoholio, o dėl staiga atsiradusio nevaldomo akies vyzdžio pasislinkimo, dėl ko jos regėjimas staiga sublogo ir tapo nepakankamu automobiliui tinkamai valdyti. Šis įvykis, be kitų, tapo ir priežastimi, dėl ko grįžusi namo, bandydama nusiraminti ji vartojo alkoholį.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliantė neigia padariusi administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 str. 4 d. ir prašo administracinio teisės pažeidimo bylą jai nutraukti.

Administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 str. 4 d. numatyta, kad transporto priemonių vairavimas, esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas vidutinis (nuo 1,51 iki 2,5 promilės) arba sunkus (nuo 2,51 promilės ir daugiau) neblaivumo (girtumo) laipsnis, neblaivumo patikrinimo vengimas, taip pat alkoholio vartojimas po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo – užtraukia baudą vairuotojams nuo dviejų tūkstančių iki trijų tūkstančių litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo dvejų iki trejų metų arba administracinį areštą nuo dešimties iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo dvejų iki trejų metų.

Taigi šio straipsnio dispozicijoje suformuluotos alternatyvios pažeidimų sudėtys, iš kurių bent vienos būvimas užtraukia administracinę atsakomybę, t. y. transporto priemonių vairavimas, esant vairuotojams neblaiviems; neblaivumo patikrinimo vengimas; alkoholio vartojimas po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo.

Apeliantė savo skundą iš esmės grindžia tuo, kad administracinės bylos nagrinėjimo metu jos duoti parodymai patvirtina, kad gyvenamojo namo kieme parkuodama automobilį, dėl jo masyvumo, taip pat dėl, manytina, anksčiau įvykusio autoįvykio metu patirtos traumos, nesenai staiga atsiradusio ir didelę nervinę įtampą bei baimę jai sukėlusio nenuolatinio akies žvairumo, negalėjo šito padaryti tinkamai ir kliudė gretimai stovėjusį automobilį. Kadangi buvo įsitikinusi, jog eismo įvykio nebuvo, po to vartojo alkoholį. Tačiau tokie apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti ir teismas juos atmeta.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 257 straipsnyje nustatyta, jog administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 257 straipsnio taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Todėl pažymėtina, kad tik teismas nagrinėjantis administracinio teisės pažeidimo bylą gali spręsti, pakanka jam byloje surinktų įrodymų padaryti išvadą, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo yra kaltas, ar ne.

Konstatuotina, kad byloje surinkti įrodymai neginčijamai įrodo, kad administracinėn atsakomybėn patraukta O. S. padarė ATPK pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 str. 4 d. Apeliacinės instancijos teismas neabejoja, kad ji 2012-08-09 apie 21.23 val. Klaipėdoje, ties Smiltelės g. „(duomenys neskelbtini)“ namu, vairavo automobilį „Toyota Land Cruiser“, būdama neblaivi.

Iš byloje esančio V. P. 2012-08-09 pareiškimo matyti, kad jis matė kaip administracinėn atsakomybėn patraukta apeliantė bandydama parkuoti savo automobilį, kliudė šalia stovintį automobilį (b. l. 18). Byloje esantis I. Ž. 2012-08-09 paaiškinimas taip pat patvirtina, jog ji matė kaip apeliantė bandydama parkuoti savo automobilį, kliudė šalia stovintį automobilį (b. l. 21). Tiek V. P., tiek ir I. Ž. paaiškinime nurodyta, kad jie šios moters nepažįsta. Bylos nagrinėjimo metu taip pat nebuvo nustatyta jokių aplinkybių, kurios leistų manyti, jog šie asmenys būtų kaip nors susiję su administracinėn atsakomybėn patraukta apeliante ar kaip nors būtų suinteresuoti duoti neteisingus parodymus.

Iš byloje esančio policijos pareigūno J. D. tarnybinio pranešimo matyti, kad gavo pranešimą, jog Smiltelės gatvės kieme aiškiai neblaivi moteris atvažiavusi parkuoja automobilį „Toyota Land Cruiser“ ir kliudė automobilį „Honda“. Atvykus į vietą pilietis V. P. parodė moterį esančią kieme, kuri ir vairavo automobilį Toyota. Kalbantis su šia moterimi, t. y. O. S. iš jos burnos sklido stiprus alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli, judesiai nekoordinuoti. O. S. prašė grąžinti vairuotojo pažymėjimą, nieko nedaryti ir davė kyšį 100 Lt. Atsisakė tikrintis blaivumą. O. S. buvo pristatyta į policijos komisariatą, nustatytas vidutinis neblaivumo laipsnis. Įformintas kyšio davimas. Remiantis liudininkų parodymais, pareiškimais, kad O. S. vairavo automobilį neblaivi buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas (b. l. 19). Policijos pareigūno A. F. 2012-08-09 tarnybiniame pranešime nurodytos iš esmės analogiškos įvykio aplinkybės (b. l. 20). Byloje esantys alkotesterio 2012-08-09 parodymai patvirtina, kad apeliantei 2012-08-09 22.59 val. nustatytas 2.52 promilių girtumas (b. l. 22).

Teisme apklaustas liudytoju policijos pareigūnas A. F. parodė, kad gavo iš budėtojo pranešimą, kad galimai neblaivus asmuo parkuodamas automobilį Smiltelės gatvėje užkliuvo už stovinčio automobilio ir pasišalino į gyvenamąjį namą. Nuvykus į įvykio vietą, rado minėtą automobilį. Vienas automobilis buvo Toyota, o kito automobilio pavadinimo nepamena. Automobilis buvo tvarkingai pastatytas, lengvajam automobiliui buvo apgadintas dešinės pusės galas. Apgadinimo aukštis, kampai atitiko su kitu automobiliu. Atstumas tarp automobilių buvo gana nemažas, buvo galima tinkamai pastatyti turinčiam atitinkamą kvalifikaciją teisę vairuoti...prisistatęs asmuo matė įvykį, kaip moteris šviesiais plaukais, normalaus sudėjimo kliudė minėtą automobilį, parkavo automobilį kelis kartus. Galutinai automobilį pastatė kitas asmuo. Kilo įtarimų, kad asmuo neblaivus ir iškvietė policiją (b. l. 58-59).

Nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą apylinkės teisme buvo apklausta administracinėn atsakomybėn traukiama O. S., jai buvo suteikta teisė duoti paaiškinimus, išdėstyti savo poziciją dėl inkriminuoto pažeidimo. Apylinkės teisme taip pat buvo apklausta liudytoja L. Ž., kuri davė apeliantei palankius paaiškinimus. Tačiau apylinkės teismas savo nutarime išsamiai pasisakė, kodėl nesiremia šios liudytojos parodymais. Apeliacinės instancijos teismas su šiais pirmosios instancijos teismo išdėstytais argumentais sutinka ir jų nebeatkartoja.

Apygardos teismas sprendžia, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas, nagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, turėjo pakankamai byloje surinktų įrodymų, jog galėtų padaryti išvadą, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo yra kaltas. Tai, kad apeliantė pateikia savo įvykio versija ir aiškina, jog tinkamai pastatyti automobilio jai nepavyko ne dėl apsvaigimo nuo alkoholio, o dėl staiga atsiradusio nevaldomo akies vyzdžio pasislinkimo, dėl ko jos regėjimas staiga sublogo ir tapo nepakankamu automobiliui tinkamai valdyti, todėl grįžusi namo, bandydama nusiraminti vartojo alkoholį, vertintina kaip pažeidėjos gynybinė pozicija ir siekimas išvengti administracinės atsakomybės.

Atkreiptinas dėmesys, jog Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk v. Netherlands; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle v. Finland; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.). Atsižvelgiant į tai, pabrėžtina, kad Apygardos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog O. S. padarė jai inkriminuotą administracinį teisės pažeidimą. Pripažindamas administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį kaltu, teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, skundžiamame nutarime nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, visapusiškai ir objektyviai išanalizavo bei įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus ir padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas.

Apeliaciniame skunde nėra jokių objektyvių argumentų, kurių pagrindų reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo ar naikinti ginčijamą nutarimą, todėl apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria žemesnės instancijos teismo sprendimo motyvams.

Apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka su apylinkės teismo vertinimu, kad pačios pažeidėjos elgesys, bandymas papirkti policijos pareigūnus, bandymas pasišalinti į namo laiptinę ir išvengti įvykio aiškinimosi su policijos pareigūnais, patvirtina, jog ji bandė išvengti atsakomybės už vairavimą esant neblaiviai. Be to, policijos pareigūnas A. F. teismo posėdžio metu paaiškino, jog atstumas tarp automobilių, į kurį bandė pastatyti savo automobilį O. S., buvo pakankamas, kad teisę turintis vairuoti transporto priemones blaivus asmuo nesunkiai galėtų tai padaryti.

Remdamasis šiais argumentais, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Pirmosios instancijos teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl naikinti teismo nutarimą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 23 d. nutarimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 punktu,

nutaria:

O. S. apeliacinį skundą atmesti.

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 23 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.