Kauno apylinkės teismo nutarimas

Kėdainių rajono apylinkės teismo teisėja Audra Kriščiūnienė, išnagrinėjusi administracinę bylą, kurioje P. V., a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pil., gyv. (duomenys neskelbtini), nedirba,

kaltinamas administraciniu teisės pažeidimu, numatytu LR ATPK 186 str., pažeidėjui nedalyvaujant, apie posėdžio vietą ir laiką informuotas tinkamai (b.l.1-2),

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pažeidėjas P. V. 2016-01-20, 4,59 val., žinomai melagingai iškvietė policijos pareigūnus adresu Nevėžio g., Vainikų k. Kėdainių r., pranešdamas apie nesamą įvykį (apie sumuštą moterį gatvėje, tačiau įvykio vietoje nieko nerasta, pagalba niekam nebuvo reikalinga).

Motyvuojamoji dalis

Pažeidėjas kaltės nepripažino, atsisakė ką nors paaiškinti (b. l.1-2); Pažeidėjo kaltė įrodyta bylos medžiaga: administracinio teisės pažeidimo protokolu (b. l. 1-2), tarnybiniais pranešimais (b. l. 3, 4,), įvykio suvestine (b. l. 13).

ATPK 186 straipsnyje yra numatyta atsakomybė už žinomai melagingą priešgaisrinės apsaugos, policijos, greitosios medicinos pagalbos ir kitų specialiųjų tarnybų iškvietimą. Administracinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda nustačius būtinus šio pažeidimo sudėties požymius: subjektyviosios pusės požymį – t. y. tyčinę kaltės formą ir objektyviosios pusės požymį – t. y. veiksmus (specialiųjų tarnybų iškvietimą). ATPK 186 straipsnio dispozicijoje esantis terminas „žinomai melagingas“ apibūdina būtinąjį šio pažeidimo subjektyviosios pusės požymį – šis pažeidimas gali būti padaromas tik tyčia, t. y. suvokiant, kad specialiųjų tarnybų pagalba yra nereikalinga.

Išanalizavus įrodymų visumą teismas daro išvadą, kad pažeidėjas padarė minėtą pažeidimą. Jis suvokė, kad specialiųjų tarnybų pagalba yra nereikalinga, tačiau melagingai ją kvietė. Pažeidėjo padaryta veika atitinka Lietuvos Respublikos ATPK 186 str., todėl jis baustinas.

Atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Pažeidėjas praeityje baustas adm. tvarka , galiojančių nuobaudų neturi (b. l. 7-8). Teismas, atsižvelgęs į paminėtas aplinkybes daro išvadą, jog pažeidėjui yra pagrindas skirti sankcijoje numatytą nuobaudą - baudą.

Kauno apskrities VPK pateikė prašymą dėl turtinės žalos atlyginimo iš P. V. , pateikė turtinę žalą patvirtinančius įrodymus (b. l.10,11,12). Turtinių nuostolių atlyginimo institutas įtvirtintas LR ATPK 37 straipsnyje. Minėto straipsnio 1 dalyje pažymėta, kad, tokiu atveju, jeigu administracinių teisės pažeidimu piliečiui, įmonei, įstaigai arba organizacijai padarytas turtinis nuostolis, administracinė komisija, savivaldybės seniūnijos kaimo vietovėje seniūnas, apylinkės teismo teisėjas, spręsdami klausimą dėl nuobaudos skyrimo už administracinį teisės pažeidimą, turi teisę kartu spręsti klausimą dėl to, kad kaltininkas atlygintų turtinį nuostolį <...>. Kauno apskrities VPK pateikė paskaičiavimus, kad dėl melagingo pažeidėjos iškvietimo policijai buvo padarytas 9,83 Eur turtinis nuostolis.

LR ATPK turtinio nuostolio (žalos) sąvoka nėra pateikiama, todėl reikėtų vadovautis kitų teisės šakų, reglamentuojančių šį klausimą, normomis. Turtinės žalos sąvoka pateikiama LR CK, kurio 6.249 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Iš pateikto prašymo (b.l.10) matyti, kad Kauno apskrities VPK turtiniu nuostoliu laiko nuostolius, atsiradusius dėl to, kad pareigūnai, reaguodami į melagingą iškvietimą, vyko į įvykio vietą, pareigūnai sugaišo darbo laiką, patyrė tarnybinio automobilio eksploatavimo išlaidų.

Teismas pažymi, kad policijos veiklą reglamentuoja Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymas, kuriame aiškiai įtvirtintos policijos pareigūnų pareigos, tame tarpe ir pareiga gavus pranešimą apie galimai daromą (padarytą) nusikaltimą ar kitokį teisės pažeidimą nedelsiant imtis priemonių tam, kad užkirsti kelią daromai nusikalstamai veikai ar kitam teisės pažeidimui, įvykio vietai bei įrodymams apsaugoti, nusikalstamos veikos liudininkams nustatyti, sulaikyti ir pristatyti į policijos įstaigą asmenį, padariusį įstatymų uždraustą veiką <...> (21 str. 1 d.). Be kita ko, tame pačiame įstatyme nurodyta, kad policija yra finansuojama iš valstybės biudžeto (28 str. 1 d.), tai reiškia, jog policijos pareigūnų funkcijoms, tame tarpe ir vykimui į įvykio vietą, darbo užmokesčiui ir kita, atlikti lėšas skiria valstybė. Akivaizdu, kad pareigūnai į įvykio vietą vyko vykdydami savo tiesiogines pareigas, nei asmeninės lėšos, nei asmeninis turtas tiesioginių funkcijų atlikimui nebuvo naudojamas, todėl šiuo atveju nėra pagrindo teigti, kad dėl melagingo pažeidėjo pranešimo į iškvietimą reagavę pareigūnai ar Kauno apskrities VPK patyrė nuostolių, kaip jie suprantami LR CK 6.249 straipsnio prasme, dėl ko galėtų būti pripažinti nukentėjusiu asmeniu ir reikalauti patirtos žalos atlyginimo. Atsižvelgus į šiuos teisinius argumentus, teismas atsisako administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos tvarka nagrinėti Kauno apskrities VPK prašymą dėl turtinės žalos atlyginimo. Teismas pažymi, jog tai neatima Kauno apskrities VPK teisės kitais būdais reikalauti atlyginti nuostolius. LR ATPK 37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad su administracinio teisės pažeidimo padarymu susijusių turtinių nuostolių atlyginimo klausimas gali būti sprendžiamas civilinio proceso tvarka. Tokios praktikos laikosi ir aukštesnės instancijos teismai (2013-11-07 Kauno apygardos teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-1169-498/2013; 2013-12-19 Kauno apygardos teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-1340-175/2013).

Byla išnagrinėta teisėjo vienasmeniškai, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 285 str. pagrindu, posėdžio protokolas nebuvo rašomas, o Kodekso 249 str. nuostatos netaikytinos, nes protokolo rašymo klausimas minėtame Kodekso 285 straipsnyje yra aiškiai reglamentuotas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi išdėstytu ir Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 24 str., 30 str., 224 str., 286 str., 287 str. 1 d., 288 str., 302² str., 302⁴ str. 1 d., 2 d.,

nutaria:

P. V. pagal Lietuvos Respublikos ATPK 186 str. nubausti 86 Eur (aštuoniasdešimt šešių eurų) bauda.

Kauno apskrities VPK prašymą dėl turtinės žalos atlyginimo palikti nenagrinėtu.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kėdainių rajono apylinkės teismą.