Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjo P. M. pareiškimą, suinteresuotas asmuo byloje – VĮ Turto bankas, dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Vadovaujantis CK 5.50 straipsnio 2 dalimi palikimas gali būti priimtas faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti arba padavus pareiškimą apie palikimo priėmimą notarui. Šie veiksmai turi būti atlikti per 3 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 str. 3 d.). Tuo atveju, kai įpėdinis nesikreipė į palikimo atsiradimo vietos notarų biurą dėl palikimo priėmimo, bet faktiškai savo veiksmais priėmė palikimą, kurį, be kita ko, sudaro nekilnojamieji ir (ar) registruotini kilnojamieji daiktai, palikimo priėmimo faktas nustatomas teismo tvarka (CPK 444 str. 2 d. 8 p.). Priimdamas palikimą šiuo būdu, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 7 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-210/2008). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką faktišku pradėjimu valdyti paveldėtą turtą, patvirtinančiu palikimo priėmimą, suprantami įpėdinio veiksmai prižiūrint, valdant palikimo dalyku esantį turtą, naudojantis juo, mokant už jį mokesčius ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 7 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-162/2008; 2009 m. liepos 31 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-322/2009; kt.). Sprendžiant, ar įpėdinis priėmė palikimą, reikia įvertinti tokio įpėdinio elgesį – jis elgėsi kaip paveldimo turto savininkas ar kaip asmuo, neturintis teisių į palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 27 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-152/2006).

Nagrinėjamoje byloje pareiškėjui pateikus santuokos liudijimo kopiją nustatyta, kad pareiškėjas P. M. ir N. M. buvo sutuoktiniai. Elektrėnų savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus 2012-08-06 Mirties įrašas Nr. 215 patvirtina, kad N. M., a. k. (duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini). Iš nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad P. M. būdamas santuokoje su N. M. 1993-01-16 Pirkimo – pardavimo sutarties pagal LR 1991-05-28 įstatymą Nr. I-1374 Nr. 2-255 pagrindu įgijo butą, u/n (duomenys neskelbtini)., esantį adresu (duomenys neskelbtini). todėl šis turtas bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso abiem sutuoktiniams. Kaip matyti iš pridedamo Elektrėnų savivaldybės 2-ojo notaro biuro 2017-07-20 liudijimo, po N. M. mirties paveldėjimo byla užvesta nebuvo, o tai rodo, kad paveldėtojai per įstatymo nustatytą terminą dėl palikimo priėmimo į notarą nesikreipė.

Sutinkamai su LR CK 5.13 str., palikėją pergyvenęs sutuoktinis paveldi pagal įstatymą arba su pirmos eilės, arba su antros eilės įstatyminiais įpėdiniais. Įstatymas nustato, kokią dalį sutuoktinis paveldi su pirmos eilės, kokią dalį turto - su antros eilės įstatyminiais įpėdiniais. Nesant palikėjo pirmos eilės (vaikų, įvaikių) ir antros eilės (tėvų, vaikaičių) įstatyminių įpėdinių, sutuoktinis paveldi visą palikimą.

Pareiškėjas pareiškime nurodė, kad jis sutuoktinės N. M. palikimą priėmė faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti ir dabar šį turtą valdo, t.y. priėmė visą jos vertingą kilnojamąjį turtą - buitinę techniką, namų apyvokos reikmenis ir kitus kilnojamu daiktus, taip pat priėmė ir jai priklausančią nekilnojamojo turto dalį, t.y. ½ aukščiau išvardinto nekilnojamojo turto (buto), kadangi pareiškėjas tvarkė ir prižiūrėjo kaip savą sutuoktinei priklausančią nekilnojamojo turto dalį – gyveno ir gyvena šiame bute, darė buto smulkų ir einamąjį remontą, mokėjo (ir moka iki šiol) už suvartotą elektros energiją ir visus kitus komunalinius mokesčius susijusius su minėtu nekilnojamuoju turtu. Šias pareiškėjo nurodytas aplinkybes įrodo į bylą pateikti Elektrėnų savivaldybės administracijos Elektrėnų seniūnijos 2017-07-21 Pažyma apie asmens deklaruotą gyvenamąją vietą, iš kurios matyti, kad pareiškėjo P. M. deklaruota gyvenamoji vieta yra adresu (duomenys neskelbtini)., UAB „Elektrėnų komunalinis ūkis“ 2017-07-21 Pažyma apie įmokas už gyvenamąjį plotą Nr. 32, kurioje nurodyta, kad P. M. už buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini) eksploatacines išlaidas, šildymą, vandenį ir kitus komunalinius patarnavimus atsiskaitė iki 2017-07-01, sąskaitų apmokėjimo kvitai.

Teismo vertinimu, tokiu būdu šiais veiksmais pareiškėjas išreiškė valią priimti savo sutuoktinės N. M. palikimą nuo palikimo atsiradimo dienos ir išreiškė sutikimą įgyti visas teises į palikimą.

Taigi, teismo vertinimu, po palikėjos N. M. mirties jos sutuoktinis P. M. per įstatymo nustatytą terminą (CK 5.50 str. 3 d.) į palikimo atsiradimo vietos notarą nesikreipė ir pareiškimo dėl palikimo priėmimo nepateikė, tačiau atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą kilnojamą ir nekilnojamą turtą, pradėdamas valdyti palikėjos N. M. turtą kaip savo.

Paminėtina, jog teismui patenkinus šį pareiškimą dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo, nebus pažeisti kitų asmenų interesai, nes iš į bylą pateiktų 2018-01-05 Pareiškimų dėl atsisakymo paveldėti matyti, kad pareiškėjo ir palikėjos vaikai D. ir M. M. atsisakė paveldėti po savo motinos N. M. mirties atsiradusį palikimą. Kitų asmenų, kurių teises bei pareigas paveiktų toks palikimo priėmimo fakto nustatymas, nėra.

Teismas atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes ir įvertinęs kitus byloje pateiktus įrodymus bei įvertinęs tai, kad jokie kiti potencialūs įpėdiniai, įskaitant ir šioje byloje dalyvaujančius suinteresuotuosius asmenis, neginčijo aplinkybės, kad palikėjos sutuoktinis P. M. pradėjo palikėjos N. M. turtą valdyti kaip savo iš karto po palikėjos mirties; taip pat nėra jokių kitų potencialių įpėdinių ir niekas nepareiškė prieštaravimų dėl palikėjos sutuoktinio teisės paveldėti palikėjos turtą, pradėjus faktiškai jį valdyti, nepraleidus įstatymo nustatyto trijų mėnesių termino nuo palikimo atsiradimo, konstatuoja, kad po palikėjos N. M. mirties (duomenys neskelbtini)., jos sutuoktinis P. M. priėmė palikėjos palikimą, pradėjęs faktiškai jį valdyti (CK 5.51 str. 1 d.).

Atsižvelgiant į išdėstyta, teismas tenkina pareiškėjos pareiškimą ir nustato juridinę reikšmę turintį faktą.

Teismas pažymi, jog įstatyme įtvirtintas draudimas priimti palikimą iš dalies, su sąlyga ar išlygomis, todėl įpėdinis, priėmęs dalį palikimo, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.50 str. 1 d., 5.51 str. 1 d.).

Kadangi pareiškėjas negali kitokia nei teismo tvarka gauti dokumentų, kurie patvirtintų minėtą juridinę reikšmę turintį faktą, todėl šis faktas nustatomas teismine tvarka (CPK 445 str., CK 5.50 str. 2 d., 3 d., 5.51 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 5, 88, 96, 177-178, 270, 444-448 straipsniais, teismas

nusprendžia:

pareiškimą patenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas P. M., a. k. (duomenys neskelbtini) po savo sutuoktinės N. M., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), mirties priėmė jos palikimą pradėdamas jį faktiškai valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo tikslu.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus