Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus patikslintą ieškinį atsakovei Ž. S., byloje atstovaujamai advokato Gvido Byčiaus, dėl laikino motinos valdžios apribojimo tęsimo, trečiaisiais asmenimis byloje esant G. Š. ir J. Š..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Skyriuje 2021 m. liepos 7 d. gauta Šakių socialinių paslaugų centro informacija, kad Ž. S. šeimai yra teikiama socialinių įgūdžių ugdymo, palaikymo ir atkūrimo paslaugos. Pagalbos plano peržiūros vyko 2020 m. balandžio 16 d., liepos 27 d. ir 2021 m. sausio 28 d. Atvejo vadybos posėdžių metu buvo aptarta šeimos situacija, numatytų įsipareigojimų vykdymas, patikslintas pagalbos planas, kuriame buvo numatyta, ilgalaikės psichologo konsultacijos, AA grupės lankymas, blaivumo siekimas, atkryčio prevencijos išklausymas moterų reintegracijos centre VšĮ „Anykščių jausmų ratas“, vaikų lankymas ir tarpusavio ryšio stiprinimas, pozityvios tėvystės mokymai. Ž. S. dalinai vykdė pagalbos plane numatytus įsipareigojimus, nereguliariai lankė AA grupę, priklausomybių ligų konsultanto konsultacijas. Motina sūnaus reguliariai nelanko, nerodo iniciatyvos atkurti artimą tarpusavio ryšį. Nuo 2021 m. kovo mėnesį Ž. S. pradėjus dirbti UAB „Samsonas“ Lekėčiuose, specialistų konsultacijose moteris nesilankė, AA grupės susirinkimuose nedalyvavo. Su sūnumi bendravo vieną kartą per savaitę. 2021 m. balandžio mėnesį moteris su socialine darbuotoja nebendravo, neatsiliepė į skambučius. Buvo gauta SMS žinutė, kad dirba ir bendrauti negali. 2021 m. gegužės mėnesį su socialiniu darbuotoju nebendravo, konsultacijos nevyko, dėl moters darbo, nepavyko susiderinti susitikimų laiko. Susitikta vieną kartą, kai moteris buvo nedarbingume. Specialistų konsultacijose nesilankė, nevykdė pagalbos plane numatytų įpareigojimų. 2021 m. gegužės mėn. pradžioje, moteris nesilankė psichologo konsultacijose. Motyvuojama dalyvauti pozityvios tėvystės mokymuose moteris dalyvauti atsisakė, teikdama kad negalės suderinti mokymų ir darbo. Nuotoliniu būdu AA grupės susirinkimuose gegužės mėnesį dalyvavo du kartus. Laisvalaikio su sūnumi E. S. kartu leisti nepavyksta, nes pasak mamos, sūnus labai užsiėmęs. Ž. S. nuo 2021 m. birželio 10 d. pradėjo lankytis psichologo konsultacijose. Vieną kartą bendravo su priklausomybių konsultantu, AA grupės susitikimuose dalyvavo nereguliariai. Su vaiko globėjais bendravimas vyko retai. Susitikimai su sūnumi E. S. buvo reti, todėl socialinio darbuotojo buvo skatinama kalbėtis su globėjais, derinti susitikimų laiką ir tai daryti reguliariai, kiekvieną savaitę. Namuose tvarka ir švara nebuvo palaikoma. 2021 m. liepos 2 d. gauta informacija raštu Nr. G-755 iš Šakių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro, kuriame nurodoma, kad Ž. S. nuo 2020 m. lanko priklausomybių konsultanto konsultacijas bei nuo 2021 m. birželio 10 d. lanko psichologo konsultacijas, vykdomas Šakių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biure. Konsultacijų dažnumas ir apsilankymų skaičius nenurodytas. Iki 2021 m. birželio mėnesio E. S. globėjai (rūpintojai) G. Š. ir J. Š. sudarė sąlygas, padėjo palaikyti ryšius ir stengėsi užtikrinti globojamo (rūpinamo) vaiko susitikimus su biologine mama ir broliu. Susitikimai vyko savaitgaliais globėjų (rūpintojų) namuose ar/ir kitoje aplinkoje. Ž. S. 2021 m. birželio 21 d. kreipėsi į globos centrą ir išreiškė prašymą globos centro koordinatorei padėti suorganizuoti susitikimus su sūnumi. 2021 m. birželio 30 d. įvyko Ž. S. susitikimas su E. S., dalyvaujant globos centro koordinatorei ir psichologei. Susitikimo metu pastebėta, kad Ž. S. kontaktą su globos centro specialistėmis geba megzti labai lengvai, nori ir geba priimti pagalbą. Atsižvelgiant į moters emocinę būseną, Ž. S. buvo pranešta apie galimybę turėti keletą nemokamų psichologo konsultacijų. Moteris priėmė pagalbą, iki šios dienos įvyko dvi palaikomojo pobūdžio psichologinės konsultacijos. Paminėtina, kad nors atsakovė su vaiku kartais bendravo, tačiau motina bendravo tik vaiko prašymu arba rūpintojos paskatinimu. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad motinos veiksmai turi būti nuoseklūs, o ne pavieniai. Nedalyvavimas vaiko auklėjime, gyvenime, nesidomėjimas vaiko sveikata, mokslais, gerove negali būti pateisinamas tokiomis priežastimis kaip nenori vaikui įkyrėti, nenori jam trukdyti. Taip pat buvo sudarytas vaiko ir motinos susitikimų grafikas, kuris suderintinas atsižvelgus į abi puses (motinos ir vaiko užimtumus), tačiau vis tiek motinai atsirasdavo priežastys, kad turi eiti į darbą, kad po to būna pavargusi ir panašiai. Skyriaus duomenimis, nepilnametis vaikas išreiškia norą gyventi rūpintojų šeimoje, norą bendrauti su motina. Rūpintojų šeimoje vaikas jaučiasi aprūpintas, saugus, reikalingas. Vaikas turi savo kambarį, patenkintas gyvenimo sąlygomis. Vaikas bendrauja su mama žinutėmis telefonu. Jis nenori grįžti pas mamą, nes nenori, jog ji vėl gertų ir vėl viskas prasidėtų nuo pradžių. Vaikas mano, kad mama gali vėl pradėti gerti. Vaikas nori gyventi rūpintojų šeimoje.

Atasakovė Ž. S. 2021 m. rugpjūčio 12 d. pateikė teismui patikslinto ieškinio pripažinimą, kuriuo visiškai pripažino jai pareikštą patikslintą ieškinį.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 140 straipsnio 2 dalis nustato, kad atsakovui pripažinus ieškinį, jeigu nėra CPK 42 straipsnio 2 dalyje numatytų aplinkybių, teismas, atsižvelgdamas į dalyvaujančių byloje asmenų nuomonę, gali nuspręsti baigti bylos nagrinėjimą iš esmės.

Pagal CPK 268 straipsnio 5 dalį, kai atsakovas ieškinį pripažįsta visiškai ar iš dalies, teisėjas gali surašyti sutrumpintus motyvus; surašant sutrumpintus motyvus, nenurodomi argumentai, dėl kurių teismas atmeta kuriuos nors įrodymus.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.183 straipsnio 5 dalis numato, kad ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo teismo sprendimo dėl laikino tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo įsiteisėjimo valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija, o prireikus – prokuroras, kreipiasi į teismą dėl laikino tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo tęsimo arba neterminuoto tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo nustatymo.

CK 3.180 straipsnyje nustatyta, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota šiais pagrindais: kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; kai piktnaudžiauja tėvų valdžia; kai žiauriai elgiasi su vaikais; kai daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; kai nesirūpina vaikais. Pažymėtina, kad bent vienos šių sąlygų buvimas yra pakankamas pagrindas taikyti laikiną ar neterminuotą tėvų valdžios apribojimą. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tada, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ir (ar) motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 2 dalis). Tėvų valdžia gali būti ribojama esant tėvų kaltei. Atsižvelgiant į tėvų kaltės pobūdį, parenkamas ir tėvų valdžios ribojimo būdas, ar taikomas laikinas, ar neterminuotas ribojimas.

Neterminuotai tėvų valdžia gali būti apribota, kai teismas padaro išvadą, jog vienas iš tėvų daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 2 dalis), o laikinas tėvų valdžios apribojimas taikomas nesant pirmiau išvardytų sąlygų ir kaip prevencinė priemonė tėvams, kad jie pakeistų savo elgesį ir gyvenimo būdą, taip pat kaip būdas apsaugoti vaiką nuo būsimos žalos, nelaukiant, kol ši jam bus padaryta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-310-915/2015). Pažymėtina, kad neterminuotas tėvų valdžios apribojimas yra kraštutinė priemonė, todėl gali būti taikoma tik tuo atveju, kai teismui nėra abejonių dėl tėvų daromos žalos vaikui ir nėra duomenų apie tai, kad padėtis gali pasikeisti.

Teismas įvertinęs byloje esančius įrodymus, sprendžia, kad byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovė savo veiksmais darytų ypatingą žalą vaikui. Pagal CK 3.155 straipsnio nuostatas, vaikai iki pilnametystės yra prižiūrimi tėvų ir tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę, sudaryti sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Jeigu tėvai nesirūpina savo vaikų sveikata, jų tinkamu auklėjimu, priežiūra, ugdymu, tinkamų buitinių sąlygų sudarymu ir kitomis svarbiomis vaiko vystymuisi bei ugdymui aplinkybėmis, tai reiškia, jog jie (tėvai) nevykdo savo pareigos, ir tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams tėvų valdžios ribojimą. Sprendžiant tėvų valdžios apribojimo klausimą, vertintinos aplinkybės, apibūdinančios tėvų pareigų vykdymą aktualiu (sprendimo priėmimo) laikotarpiu, ne pavieniai, bet nuosekliai pasikartojantys veiksmai (LAT nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-522/2014; Nr. 3K-3-310-915/2015 ir kt.).

Nagrinėjamoje byloje nustatytos aplinkybės leidžia teismui spręsti, jog šiuo atveju vaiko ir motinos ryšiai nėra nutrūkę ar susilpnėję, nes motina su sūnumi tarpusavyje bendrauja – atsakovė su vaiku bendrauja telefonu, kartais jiedu susitinka. Bylos duomenimis nustatyta, kad iki 2021 m. birželio mėnesio E. S. globėjai (rūpintojai) G. Š. ir J. Š. sudarė sąlygas, padėjo palaikyti ryšius ir stengėsi užtikrinti globojamo (rūpinamo) vaiko susitikimus su biologine mama ir broliu. Susitikimai vyko savaitgaliais globėjų (rūpintojų) namuose ar/ir kitoje aplinkoje. Atsakovė 2021 m. birželio 21 d. kreipėsi į globos centrą ir išreiškė prašymą globos centro koordinatorei padėti suorganizuoti susitikimus su sūnumi. 2021 m. birželio 30 d. įvyko atsakovės susitikimas su sūnumi dalyvaujant globos centro koordinatorei ir psichologei. Atsakovė lankė palaikomojo pobūdžio psichologines konsultacijas. Taip pat atsakovė nuo 2020 m. lanko priklausomybių konsultanto konsultacijas bei nuo 2021 m. birželio 10 d. lanko psichologo konsultacijas vykdomas Šakių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biure.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad atsakovės nepilnametis sūnus išreiškia norą gyventi rūpintojų šeimoje ir norą bendrauti su motina.

Teismas sprendžia, jog byloje nustatytos aplinkybės neleidžia daryti neabejotinos išvados, kad atsakovės pozicija vaiko atžvilgiu negali keistis ir nepasikeis, todėl nėra pagrindo taikyti kraštutinės priemonės – neterminuoto motinos valdžios apribojimo.

Teismas, atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, išreikšdamas pasitikėjimą atsakove bei vadovaudamasis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principais, taip pat įvertinęs tai, kad tėvų valdžios apribojimo institutas gali būti taikomas kaip prevencinė priemonė tėvams, kad jie pakeistų savo elgesį ir gyvenimo būdą, ieškinį tenkina ir pratęsia laikiną motinos valdžios apribojimą.

Apribojus tėvų valdžią laikinai ar neterminuotai, tėvams sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų. Išlieka teisė matytis su vaiku, išskyrus atvejus, kai tai prieštarauja vaiko interesams (CK 3.180 straipsnio 4 dalis).

Vadovaujantis CPK 496¹ straipsnio 1 dalimi, priimdamas sprendimą apriboti tėvų valdžią, teismas privalo savo iniciatyva pradėti bylos dėl vaiko nuolatinės globos nustatymo, vaiko globėjo paskyrimo nagrinėjimą. Atsižvelgiant į tai, kad Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų 2020 m. kovo 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2YT-1300-829/2020 nepilnamečiui E. S. buvo nustatyta nuolatinė globa ir jo globėjais bei gaunamų piniginių tvarkytojais paskirti G. Š. ir J. Š., vaiko gyvenamoji vieta nustatyta globėjų gyvenamojoje vietoje, todėl teismas šiuo klausimu nepasisako. Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų sprendimu 2020 m. sausio 28 d. sprendimu iš atsakovės buvo priteistas išlaikymas nepilnamečiui vaikui E. S. po 100 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės, todėl šis klausimas byloje nėra sprendžiamas.

Ieškovė šioje byloje atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2, 5 punktai). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Atsakovė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2021 m. balandžio 19 d. sprendimu Nr. (8.2Mr) TP-21-T-879-3290 atleista nuo bylinėjimosi išlaidų. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2021 m. gegužės 25 d. pažymoje dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų nurodoma, jog šioje byloje valstybės naudai priteistina antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma yra 256,50 Eur. Vadovaujantis CPK 96 straipsnio 4 dalimi, jeigu abi šalys nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo atleistos, bylinėjimosi išlaidos apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, iš atsakovės bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

Sprendimas dėl tėvų valdžios apribojimo vykdytinas skubiai (CPK 496 straipsnio 1 dalis).

Teismas, įvertinęs tai, kas išdėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 1 dalimi, 259, 260, 263–270 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi, 406, 407 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Tęsti laikiną motinos valdžios apribojimą atsakovei Ž. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) jos nepilnamečio sūnaus E. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.

Sprendimą dėl tėvų valdžios apribojimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmus.