Utenos apylinkės teismo sprendimas

2025-02-05 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A20.-76-664/2025

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Utenos apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2025-02-05
Bylos Nr.
A20.-76-664/2025
Teisminio proceso Nr.
4-16-3-00062-2025-1
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Irena Vapsvienė
Pareiškėjas
Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro
Kategorijos
Byla Nr. A20.-76-664/2025
Teisminio proceso Nr. 4-16-3-00062-2025-1Procesinio sprendimo kategorija 21.15 (S)
UTENOS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. vasario 5 d.Ignalina
Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų teisėja Irena Vapsvienė,sekretoriaujant J. Z.,

dalyvaujant pareiškėjo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro atstovui S. G.,

užsieniečiui V. T.,užsieniečio atstovui advokato padėjėjui Ž. K.,vertėjai D. Š.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo bylą pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą dėl sulaikymo taikymo Rusijos Federacijos piliečiui V. T., gimusiam (duomenys neskelbtini) (ILTU (duomenys neskelbtini)).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. Teikimu prašoma taikyti užsieniečiui sulaikymą trims mėnesiams, bet ne ilgiau nei bus priimtas ir įvykdytas sprendimas dėl jo teisinės padėties Lietuvos Respublikoje. Atstovas teismo posėdžio metu prašė teikimą tenkinti.

2. U. V. T. su teikimu nesutinka, nori turėti galimybę gyventi ir laukti Migracijos Departamento atsakymo dėl pateikto prieglobsčio prašymo savo nuolatinėje gyvenamojoje vietoje Lietuvoje, adresu (duomenys neskelbtini), kur gyvena su šeima. Užsienietis nurodė, jog Lietuvoje gyvena su šeima, tai yra žmona ir sūnumi, į Lietuvą atvyko prieš 20 metų, stengiasi integruotis Lietuvos Respublikoje, būti naudingu visuomenei, jis nepažeidė įstatymų ir nustatytos tvarkos, nekelia jokios grėsmės Lietuvai. Užsieniečio atstovas prašo skirti užsieniečiui su judėjimo laisvės apribojimu nesusijusią alternatyvią sulaikymui priemonę – periodiškai registruotis atvykstant į Migracijos Departamentą arba Valstybės sienos apsaugos tarnybą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Teikimas tenkintinas dalinai.

3. Užsieniečių atvykimo ir išvykimo, buvimo ir gyvenimo, prieglobsčio suteikimo, integracijos ir natūralizacijos, sprendimų dėl užsieniečių teisinės padėties apskundimo tvarką bei kitus užsieniečių teisinės padėties Lietuvos Respublikoje klausimus reglamentuoja Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – UTPĮ). UTPĮ 112 straipsnyje nustatyta, kad užsieniečio judėjimo laisvė Lietuvos Respublikoje gali būti apribota, jeigu tai būtina valstybės saugumui, viešajai tvarkai užtikrinti, žmonių sveikatai ar dorovei apsaugoti, nusikalstamumui sustabdyti arba kitų asmenų teisėms ir laisvėms apsaugoti. Taigi, užsieniečio (įskaitant ir prieglobsčio prašytojus) judėjimo laisvės apribojimas turi būti proporcingas šios priemonės taikymo tikslams ir turi būti užtikrinama, jog toks asmens suvaržymas pagal nustatytas aplinkybes netruktų ilgiau nei būtina nurodytiems tikslams pasiekti.

4. Byloje nustatyta, kad:

4.1. Migracijos departamentas, atsižvelgdamas į 2023 m. spalio 30 d. Lietuvos Respublikos Valstybės saugumo departamento pateiktą informaciją, kad užsieniečio V. T., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui, 2024 m. vasario 5 d. priėmė sprendimą Nr. 24S41105 neišduoti užsieniečiui leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Migracijos departamentas 2024 m. vasario 8 d. priėmė sprendimą Nr. 24S45486 uždrausti V. T. atvykti į Lietuvos Respubliką 30 mėnesių nuo sprendimo priėmimo dienos. Užsienietis nesutiko su Migracijos departamento sprendimais ir juos skundė.

4.2. 2024 m. balandžio 18 d. Regionų administracinis teismas išnagrinėjo užsieniečio skundą dėl Migracijos departamento sprendimų panaikinimo ir priėmė sprendimą Užsieniečio skundą atmesti kaip nepagrįstą.

4.3. 2024 m. rugpjūčio 28 d. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas išnagrinėjo apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024-04-18 sprendimo ir priėmė galutinę neskundžiamą nutartį, kurioje užsieniečio apeliacinį skundą atmėtė ir paliko galioti nepakeistą Regionų administracinio teismo 2024-04-18 sprendimą.

4.4. Duomenų, jog Migracijos departamentas būtų priėmęs sprendimą išsiųsti užsienietį iš Lietuvos Respublikos, teismui nepateikta.

4.5. 2025 m. vasario 3 d. užsienietis V. T. nuvyko į Migracijos departamentą pateikė prieglobsčio prašymą Lietuvos Respublikoje. Tą pačią dieną Migracijos departamentas priėmė sprendimą nagrinėti prašymą suteikti prieglobstį iš esmės skubos tvarka, nes asmens buvimas Lietuvos Respublikoje kelią grėsmę valstybės saugumui.

4.6. 2025 m. vasario 3 d. 15.00 val. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – VSAT prie LR VRM) Vilniaus pasienio rinktinės Migracijos skyriaus pareigūnai, vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau– UTPĮ) 113 str. 4 d. 5 p., 114 str. 1 d., priėmė sprendimą Nr. 25S34454 sulaikyti ne ilgiau kaip 48 val. Rusijos Federacijos pilietį V. T., gimusį (duomenys neskelbtini), gyvenantį (duomenys neskelbtini). Sprendime nurodoma, jog 2025 m. vasario 3 d. 13 val. 30 min. iš Migracijos departamento Vilniaus skyriaus buvo gautas pranešimas, kad atvyko Rusijos Federacijos pilietis V. T., kuris 2025 m. vasario 3 d. pasiprašė prieglobsčio. Tikrinant duomenis nustatyta, kad 2024-02-08 Migracijos departamentas šio asmens atžvilgiu priėmė sprendimą Nr. 24S45486, kuriuo nusprendė uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką nuo sprendimo priėmimo dienos 30 mėnesių, nes asmuo gali kelti grėsmę valstybės saugumui.

5. Prieglobsčio prašytojo sulaikymo pagrindai yra įtvirtinti įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 113 straipsnio 4 dalyje, tarp jų nurodyti šie pagrindai: siekimas išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas prieglobsčio prašytojo prašymas suteikti prieglobstį (kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius), ir, įvertinus šio straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytas aplinkybes, yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti, siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos (2 p.); kai prieglobsčio prašytojas kelia grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai (5 p.).

6. Migracijos departamentas 2024-02-05 sprendime įvertinęs VSD pateiktą išvadą, kad užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui, nurodė, kad, atsižvelgus į nustatytų aplinkybių visumą, į šiandieninę geopolitinę situaciją, gauti duomenys pakankami ir leidžiantys teigti, kad VSD tinkamai nustatė empirinius faktus, atliko individualizuotą vertinimą ir pateikė motyvuotą išvadą dėl užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui, o Migracijos departamento surinkta informacija patvirtina ir papildo VSD nustatytas aplinkybes. Minėtas Migracijos departamento sprendimas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024-08-28 nutartimi paliktas nepakeistas, tuo pačiu palikus nepakeistas ir minėtas išvadas, todėl laikoma pripažinta aplinkybė, kad užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui. Atsižvelgus į minėtas aplinkybes, vertinama, kad yra užsieniečio sulaikymo pagrindai, numatyti LR įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 113 str. 4 d. 2, 5 p.

7. Įstatymo 113 straipsnio 5 dalyje yra išvardintos aplinkybės, kurios vertinamos sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti, tarp jų nurodytos šios aplinkybės: užsienietis neturi asmens tapatybę patvirtinančio dokumento ir nebendradarbiauja, siekiant nustatyti jo asmens tapatybę ir (ar) pilietybę (atsisako pateikti duomenis apie save, teikia klaidinančią informaciją, norėdamas suklaidinti kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojus ar darbuotojus, pateikė suklastotus dokumentus ir pan.) (1 p.); nevykdo teismo sprendimu paskirtos alternatyvios sulaikymui priemonės (6 p.); užsienietis, apgyvendintas VSAT, pažeidė laikino išvykimo iš VSAT tvarką (7 p.); siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės už neteisėtą valstybės sienos perėjimą, pateikė prašymą suteikti prieglobstį jam pradėto ikiteisminio tyrimo laikotarpiu (8 p.); užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje gali kelti grėsmę viešajai tvarkai (9 p.); prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu arba sprendžiant užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę klausimą užsienietis nebendradarbiauja su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojais ar darbuotojais (10 p.); prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu neteisėtai išvyko ar bandė išvykti iš Lietuvos Respublikos (11 p.).

8. Nagrinėjamu atveju užsieniečio tapatybė nustatyta, jis turi asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, Lietuvos Respublikoje buvo teisėtai (jam buvo išduoti leidimai laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje 2013 m., 2014 m., 2015 m.,2017 m., 2019 m., 2021 m. ir 2023 m.), Lietuvoje gyvena su šeima (sutuoktine ir sūnumi), sutuoktinei nuosavybės teise priklausančiame name (adresu (duomenys neskelbtini)), iki leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje dirbo, duomenų apie teistumą ar baustumą administracine tvarka nėra (patikrinus įtariamųjų, kaltinamųjų ir teistų asmenų žinybiniame registre nieko nenustatyta), tai yra duomenų, kad užsienietis gali pasislėpti (siekdamas išvengti galimo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos) teismui nepateikta.

9. Pažymėtina, kad sulaikymo pagrindų nustatymas savaime nereiškia, kad asmeniui turi būti taikoma griežčiausia priemonė, numatyta Įstatyme (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. rugpjūčio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-3688-968/2021, 26 punktas; 2024 m. vasario 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1315-662/2024, 20 punktas). Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas asmens sulaikymo teisėtumo principas reiškia, kad asmeniui neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokios nustatytos įstatyme. Asmens laisvė – viena pagrindinių prigimtinių asmens teisių ir jos apribojimas leistinas tik tuomet, kai tai yra būtina ir neišvengiama, griežtai laikantis įstatymo reikalavimų (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. vasario 5 d. nutarimas). Tai reiškia, kad asmens sulaikymas yra ultima ratio (iš lot. kraštutinė priemonė) ir gali būti taikomas tik tais atvejais, kai įstatymų nustatyti tikslai negali būti pasiekti kitais būdais.

10. Alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo užsieniečiams pagrindus nustato Įstatymo 115 straipsnis, kurio 1 dalyje yra nurodyti kriterijai, kuriais remdamasis teismas sprendžia dėl alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo, t. y. ar nustatyta užsieniečio tapatybė, ar jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui, VSAT ir Migracijos departamentui, nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje ir kita. Aplinkybių sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas gali vertinti ir kitas byloje nustatytas aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. kovo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3669-858/2017, 2018 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2018, 2022 m. vasario 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1307-815/2022, 2024 m. gegužės 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1731-822/2024).

11. Pagal UTPĮ 115 straipsnio 2 dalį alternatyvios sulaikymui priemonės yra: 1) užsienietis nustatytu laiku periodiškai turi atvykti į Migracijos departamentą arba Valstybės sienos apsaugos tarnybą; 2) užsienietis elektroninių ryšių priemonėmis nustatytu laiku turi pranešti Migracijos departamentui arba Valstybės sienos apsaugos tarnybai apie savo buvimo vietą; 3) patikėti prižiūrėti užsienietį Lietuvos Respublikos piliečiui arba Lietuvos Respublikoje teisėtai gyvenančiam užsieniečiui, jei šis asmuo įsipareigojo rūpintis juo ir jį išlaikyti; 4) apgyvendinti užsienietį laikino apgyvendinimo vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų; 5) apgyvendinti užsienietį laikino apgyvendinimo vietoje nustatant pareigą neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo. Šio straipsnio 2 dalies 4 ar 5 punkte nurodyta alternatyvi sulaikymui priemonė gali būti skirta tik prieglobsčio prašytojams ir užsieniečiams, dėl kurių prašymų suteikti prieglobstį priimtas galutinis sprendimas ir kurie yra grąžinami į užsienio valstybę (UTPĮ 115 straipsnio 5 dalis).

12. Teismas, įvertinęs faktines bylos aplinkybes ir spręsdamas dėl konkrečios judėjimo laisvės Lietuvos Respublikoje apribojimo priemonės – sulaikymo – remiasi ne tik aplinkybe, jog užsienietis yra pripažintas keliančiu grėsmę valstybės saugumui, tačiau įvertina ir kitas kitų reikšmingas užsienietį apibūdinančias individualias aplinkybes (užsieniečio tapatybė yra nustatyta ir jis turi galiojantį asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą; užsienietis 2002 m. atvyko į Lietuvą teisėtai ir nuolat joje gyveno, turėdamas leidimą laikinai gyventi Lietuvoje; Užsienietis turi nuolatinę gyvenamąją vietą Lietuvoje (nuo 2013-01-03 deklaravęs gyvenamąją vietą sutuoktinei Ž. C. priklausančiame name, adresu (duomenys neskelbtini)), kur gyvena kartu su savo šeimos nariais: sutuoktine Ž. C. ir sūnumi A. C.; užsienietis pateikė prašymą dėl prieglobsčio suteikimo, kuris šiai dienai dar nėra išnagrinėtas; nėra duomenų apie užsieniečio padarytus konkrečius teisei priešingus veiksmus, taip pat apie jo nebendradarbiavimą su Migracijos departamento ir kitų valstybės įstaigų tarnautojais, bandymus pasislėpti ir / ar neteisėtai išvykti iš Lietuvos teritorijos ir pan.).

13. Teismo vertinimu, byloje nustatytos aplinkybės (įvertinus ir tai, kad užsienietis prieglobsčio prašymą pateikė tik praėjus šešiems mėnesiams po 2024 m. rugpjūčio 28 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimo), nepatvirtina, kad kyla grėsmė, jog užsienietis gali pasislėpti, ir kad UTPĮ įtvirtinti tikslai bus pasiekti tik taikant užsieniečiui sulaikymą.

14. Teismas, įvertinęs visas bylos aplinkybes (įvertinus tai, kad užsieniečio tapatybė nustatyta, turi gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje, lėšų pragyvenimui Lietuvos Respublikoje, kad užsienietis bendradarbiauja su institucijomis, sprendžiančiomis klausimą dėl jos teisinės padėties (laiku kreipdavosi dėl leidimo gyventi suteikimo) bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, formuojamą tokio pobūdžio bylose, pavyzdžiui Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. rugsėjo 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2364-821/2023, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. balandžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1610-822/2023, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. sausio 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1345-789/2025, daro išvadą, kad UTPĮ tikslus galima pasiekti užsieniečiui taikant UTPĮ 115 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytą alternatyvią sulaikymui priemonę iki 3 (trijų) mėnesių, bet ne ilgiau nei bus priimtas galutinis sprendimas prieglobsčio byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 113 straipsnio 4 dalies 2, 5 punktais, 115 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 117 straipsnio 1 dalimi, 140²⁰ straipsniu, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 29 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą tenkinti dalinai.

Skirti Rusijos Federacijos piliečiui V. T., gimusiam (duomenys neskelbtini), ILTU Nr. 90002030378, alternatyvią sulaikymui priemonę – periodinę registraciją, įpareigojant kiekvieną trečiadienį nuo 9.00 val. iki 12.00 val. atvykti į Migracijos departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (L. S. g. 1, Vilnius). Alternatyvios sulaikymui priemonės terminą nustatyti iki trijų (3) mėnesių, bet ne ilgiau nei bus priimtas galutinis sprendimas prieglobsčio byloje.

Sprendimas įsigalioja nuo jo paskelbimo dienos, bet per vieną mėnesį nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Valstybės sienos apsaugos tarnybą.

Teisėja Irena Vapsvienė