- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-01-08
- Bylos Nr.
- A-1345-789/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 4-45-3-00514-2024-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Ernestas Spruogis (pirm.), Iveta Pelienė, Rasa Ragulskytė-Markovienė (pran.)
- Advokatai
- Rytis Satkauskas
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ivetos Pelienės, Rasos Ragulskytės-Markovienės (pranešėja) ir Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas),
Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro atstovei Ritai Markevič-Babičevienei,
teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal (duomenys neskelbtini) piliečio M. K. (M. K.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2024 m. gruodžio 18 d. sprendimo administracinėje byloje pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą dėl (duomenys neskelbtini) piliečio M. K. (M. K.) sulaikymo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centre.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) Užsieniečių registracijos centras (toliau – ir Centras) kreipėsi į teismą su teikimu (toliau – ir Teikimas), prašydamas sulaikyti (duomenys neskelbtini) pilietį M. K. (toliau – ir Užsienietis) Valstybės sienos apsaugos tarnyboje iki 2025 m. kovo 17 d., bet ne ilgiau nei bus priimtas ir įvykdytas sprendimas jo prieglobsčio byloje.
2. Centras Teikime nurodė tokias aplinkybes:
2.1. Užsienietis 2023 m. sausio 18 d. Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų min isterijos (toliau – ir Migracijos departamentas) pateikė prašymą dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Migracijos departamentas, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento (toliau – ir VSD) pateiktą informaciją, kad Užsieniečio gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui, 2023 m. kovo 7 d. priėmė sprendimą Nr. 23S24370 atsisakyti išduoti Užsieniečiui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, nes asmens gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui. Migracijos departamento 2023 m. kovo 12 d. sprendimu Nr. 23S26594 nusprendė uždrausti M. K. atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus nuo sprendimo priėmimo dienos, o 2023 m. balandžio 19 d. sprendimu Nr. 23S51289 nusprendė išsiųsti Užsienietį iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini), 2023 m. gegužės 3 d., vykdant sprendimą dėl išsiuntimo, Užsienietis buvo sulaikytas ne ilgiau kaip 48 val..
2.2. Užsienietis pateikė prieglobsčio prašymą. Migracijos departamentas 2024 m. liepos 15 d. sprendimu Nr. 24S166724 nusprendė Užsieniečiui nesuteikti prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos); išsiųsti asmenį iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini); uždrausti asmeniui atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos; įvesti į SIS perspėjimą dėl draudimo asmeniui atvykti ir apsigyventi 5 metams nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos; pavesti VSAT vykdyti asmens išsiuntimą iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini). Su minėtu sprendimu užsienietis nesutiko, bei apskundė jį. Sprendimas įsigaliojo 2024 m. gruodžio 4 d.
2.3. 2024 m. gruodžio 16 d. Užsienietis pateikė paskesnį prieglobsčio prašymą ir Migracijos departamentas priėmė sprendimą nagrinėti prašymą suteikti prieglobstį iš esmės skubos tvarka. Užsienietis dėl rimtų priežasčių gali būti laikomas keliančiu grėsmę valstybės saugumui, be to, įvertinus Užsieniečio pirminio prieglobsčio prašymo pateikimo motyvus, kuriais jis grindžia savo prašymą suteikti prieglobstį, tyrimo metu nenustatyta pagrįstos tikimybės, jog prieglobsčio prašytojo profilis ir individualios aplinkybės sąlygotų realią persekiojimo riziką grįžimo į kilmės valstybę atveju.
Žemesnės instancijos teismas
3. Užsieniečio atstovas advokatas Rytis Satkauskas teismo posėdžio metu nurodė, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. sprendimu pripažinta, kad asmuo nekelia grėsmės valstybės saugumui; VSAT nepagrįstai teigia, kad Užsienietis nebendradarbiauja su kompetentingomis institucijomis, nes Užsienietis nebuvo pasislėpęs ir nebuvo išvykęs iš Lietuvos Respublikos, nebuvo pažeidęs jam 2023 m. paskirtos alternatyvios sulaikymui priemonės, dėl to nėra pagrindo Užsieniečiui riboti judėjimo laisvę iki kol bus išnagrinėtas jo paskesnis prašymas dėl prieglobsčio. Advokatas pabrėžė, kad Centras nepagrįstai teigia, jog paskesnį prašymą suteikti prieglobstį Užsienietis pateikė tik siekdamas išvengti išsiuntimo, kadangi po Migracijos departamento sprendimo įsiteisėjimo paviešinus informaciją, susijusią su Užsieniečiu, jam kilo grėsmė ir atsirado pagrindas tarptautinei apsaugai. Užsieniečio išsiuntimas šiuo metu sustabdytas, jis turi gyvenamąją vietą, todėl prašoma taikyti Užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę – elektroninių ryšių priemonėmis informuoti instituciją apie savo buvimo vietą.
4. Užsienietis paaiškino, kad palaiko, kad jis niekada nesislapstė, aktyviai bendravo su Migracijos departamentu, vykdo institucijų nurodymus, stengėsi integruotis Lietuvos Respublikoje, būti naudingu visuomenei, jis nepažeidė įstatymų ir nustatytos tvarkos, Lietuvoje gyvena jo žmona ir sūnus, kurie susiję su Lietuva; jis nori gyventi kartu su šeima, nekelia jokios grėsmės Lietuvai.
II.
5. Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmai 2024 m. gruodžio 18 d. sprendimu tenkino Centro Teikimą iš dalies ir paskyrė Užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Valstybės sienos apsaugos tarnyboje ar kitoje tam pritaikytoje vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų, iki 2025 m. kovo 17 d., bet ne ilgiau nei išnyks nustatyti užsieniečio kaip prieglobsčio prašytojo sulaikymo pagrindai.
6. Teismas, aptaręs Teikime nurodytas aplinkybes, konstatavo, kad Užsienietis šiuo metu yra prieglobsčio prašytojas, kurių sulaikymo pagrindai nustatyti Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 140¹⁷ straipsnyje, taip pat Įstatymo 113 straipsnio 4 dalyje.
Šalies argumentai
7. Teismas, vadovaudamasis aktualia teismų praktika, pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju Užsienietis pateikė paskesnį prieglobsčio prašymą, Migracijos departamentas priėmė sprendimą šį prašymą nagrinėti iš esmės skubos tvarka, todėl nėra pagrindo vienareikšmiškai vertinti, kad Užsienietis nepateiks naujos informacijos ar institucijai nekils poreikis gauti papildomą informaciją, todėl teismas padarė išvadą, kad šiuo metu aiškinamasi dėl Užsieniečio paskesnio prieglobsčio prašymo motyvų.
Žemesnės instancijos teismas
8. Teismas taip pat nustatė, kad Migracijos departamentas, įvertinęs VSD pateiktą informaciją, 2024 m. liepos 15 d. sprendime Nr. 24S166724 nurodė, kad, atsižvelgus į nustatytų aplinkybių visumą, į šiandieninę geopolitinę situaciją, gauti duomenys pakankami ir leidžiantys teigti, kad VSD tinkamai nustatė empirinius faktus, atliko individualizuotą vertinimą ir pateikė motyvuotą išvadą dėl Užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui, o Migracijos departamento surinkta informacija patvirtina ir papildo VSD nustatytas aplinkybes. Teismas akcentavo, kad šis Migracijos departamento sprendimas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo paliktas nepakeistas, tuo pačiu palikus nepakeistas ir minėtas išvadas, todėl sprendė, kad laikoma pripažinta aplinkybė, jog Užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui. Teismas vertino, kad yra Užsieniečio sulaikymo pagrindai, numatyti Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2, 5 punktuose.
9. Teismas pažymėjo, kad Užsieniečio tapatybė nustatyta, jis bendradarbiauja su kompetentingomis institucijomis, Užsienietis laikėsi jam 2023 m. paskirtos alternatyvios sulaikymui priemonės sąlygų, taip pat nustatyta, kad Užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje gali kelti grėsmę valstybės saugumui. Teismas nurodė, kad Užsieniečiui teismo 2023 m. gegužės 5 d. sprendimu paskyrus alternatyvią sulaikymui priemonę iki 2023 m. rugpjūčio 8 d., alternatyvi priemonė nebuvo tęsiama, byloje nėra duomenų apie tai, kad iki užsieniečio sulaikymo 2024 m. gruodžio 16 d. jam būtų taikytos Įstatyme numatytos priemonės, Užsienietis nebuvo išvykęs iš Lietuvos Respublikos, nepasislėpė įsiteisėjus Migracijos departamento sprendimui dėl jo išsiuntimo ir, institucijai informavus Užsienietį apie numatomą išsiuntimo datą, šiuo metu sprendimas dėl Užsieniečio išsiuntimo nevykdomas. Teismas nurodė, kad siekiami tikslai – Užsieniečio paskesnio prašymo suteikti prieglobstį išnagrinėjimas ir sprendimo dėl Užsieniečio išsiuntimo įvykdymo užtikrinimas – gali būti pasiekti nesulaikius Užsieniečio, bet kontroliuojant jo judėjimą, todėl konstatavo, kad Užsieniečiui skiriama alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas Valstybės sienos apsaugos tarnyboje ar kitoje tam pritaikytoje vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimo trims mėnesiams, bet ne ilgiau nei išnyks Užsieniečio, kaip prieglobsčio prašytojo, sulaikymo terminai.
III.
10. Apeliaciniame skunde Užsienietis prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2024 m. gruodžio 18 d. sprendimą ir paskirti alternatyvią sulaikymo priemonę – reguliariai pranešti apie buvimo vietą; atlyginti bylinėjimosi išlaidas.
11. Užsienietis nurodo, kad jis su šeima gyvena nuomojamame bute Vilniuje. Užsienietis pažymi, kad jis laikėsi teismo 2023 m. gegužės 4 d. sprendimu nustatytos alternatyvios sulaikymui priemonės – reguliariai lankytis Migracijos departamente; Užsienietis bendradarbiauja su institucijomis, nesislapsto, nebuvo išvykęs, todėl paskirta alternatyvi sulaikymui priemonė – nepagrįsta, nes gyvenamosios vietos apribojimai nėra būtini ir pagrįsti bylos aplinkybėmis, pažeidžia pareiškėjo teisę pasirinkti gyvenamąją vietą ir teisę į privatų gyvenimą.
12. Pasak Užsieniečio, nagrinėjamu atveju teismas nevertino individualių Užsieniečio aplinkybių ir pateiktų įrodymų, o Užsieniečio kontrolė ribojant jo teisę pasirinkti gyvenamąją vietą, teisę į privatų gyvenimą nagrinėjamoje byloje nėra logiškai pateisinama. Pirmosios instancijos teismo sprendimas nemotyvuotas, nes sprendime nėra nurodyta, kaip motyvuojamos teismo padarytos išvados, nenurodyti teisiniai argumentai ir kt.
Atsiliepimas
13. Centras pateiktame atsiliepime nesutinka su Užsieniečio apeliaciniu skundu, prašo jo netenkinti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Centras akcentuoja, kad Užsienietis į Lietuvą atvyko 2022 m. lapkričio mėnesį, bet prieglobsčio prašymą pateikė tik 2023 m. gegužės mėnesį, siekdamas išvengti išsiuntimo į kilmės valstybę. Nagrinėjant pareiškėjo prieglobsčio prašymą, VSD pateikė išvadas apie pareiškėjo keliamą grėsmę valstybės saugumui, ir šios grėsmės neatsveria Užsieniečio šeiminiai ryšiai Lietuvoje. Centras nurodo, kad Užsienietis, 2024 m. gruodžio 16 d. pateikęs paskesnį prieglobsčio prašymą, siekia atidėti arba sutrukdyti jo išsiuntimą į kilmės valstybę, nebendradarbiaudamas ir vengdamas vykdyti sprendimą dėl išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos. Centras pažymi, kad paskesnio prieglobsčio prašymo išnagrinėjimas ir sprendimo dėl Užsieniečio išsiuntimo įvykdymo užtikrinimas gali būti pasiektas Užsieniečio nesulaikius, tačiau kontroliuojant jo judėjimą, ir šios priemonės taikymas yra objektyviai reikalinga ir proporcinga priemonė siekiant teisėtų tikslų, t. y. priimti ir įvykdyti sprendimą prieglobsčio byloje, nes Užsienietis piktnaudžiauja migracine sistema, jis gali vengti išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
14. Nagrinėjimo dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo Užsieniečiui paskirta alternatyvios sulaikymui priemonė – apgyvendinimas Valstybės sienos apsaugos tarnyboje ar kitoje tam pritaikytoje vietoje, netaikant judėjimo laisvės apribojimų, iki 2025 m. kovo 17 d., bet ne ilgiau kaip išnyks nustatyti užsieniečio kaip prieglobsčio prašytojo sulaikymo pagrindai, teisėtumas ir pagrįstumas.
Žemesnės instancijos teismas
15. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad yra Užsieniečio sulaikymo pagrindai, numatyti Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2, 5 punktuose, todėl konstatavo, kad alternatyvios sulaikymui priemonės taikymas, netaikant judėjimo laisvės ribojimų, šiuo atveju yra proporcinga priemonė siekiamiems tikslams.
16. Užsienietis apeliaciniame skunde nurodo, kad jis laikėsi teismo 2023 m. gegužės 4 d. sprendimu nustatytos alternatyvios sulaikymui priemonės – reguliariai lankytis Migracijos departamente, jis bendradarbiauja su institucijomis, nesislapsto, nebuvo išvykęs, todėl paskirta alternatyvi sulaikymui priemonė yra nepagrįsta.
17. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas asmens sulaikymo teisėtumo principas reiškia, jog asmeniui neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokios nustatytos įstatyme. Asmens laisvė – viena pagrindinių prigimtinių asmens teisių, ir jos apribojimas yra galimas tik tuomet, kai tai yra būtina ir neišvengiama, griežtai laikantis įstatymo reikalavimų (žr., pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. vasario 5 d. nutarimą). Tai reiškia, jog asmens sulaikymas yra ultima ratio (paskutinė priemonė) ir gali būti taikomas tik tais atvejais, kai įstatymų nustatyti tikslai negali būti pasiekti kitais būdais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. lapkričio 3 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-4927-662/2016, 2024 m. birželio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1935-552/2024).
18.1. Užsienietis 2023 m. sausio 18 d. Migracijos departamentui pateikė prašymą dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Migracijos departamentas, atsižvelgdamas į Valstybės saugumo departamento pateiktą informaciją, kad Užsieniečio gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui, 2023 m. kovo 7 d. priėmė sprendimą Nr. 23S24370 atsisakyti išduoti Užsieniečiui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Migracijos departamentas 2023 m. kovo 12 d. sprendimu Nr. 23S26594 nusprendė uždrausti M. K. atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus nuo sprendimo priėmimo dienos, o 2023 m. balandžio 19 d. sprendimu Nr. 23S51289 nusprendė išsiųsti jį iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini). 2023 m. gegužės 3 d. ketinant vykdyti sprendimą dėl Užsieniečio išsiuntimo, Užsienietis pateikė prieglobsčio prašymą.
18.2. 2023 m. gegužės 5 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų sprendimu administracinio nusižengimo byloje Nr. A20-212-617/2023 Užsieniečiui paskirta alternatyvi sulaikymui priemonė, įpareigojant jį kiekvieną trečiadienį nuo 9.00 val. iki 12.00 val. atvykti į Migracijos departamentą, nustatytas priemonės taikymo terminas – iki 2023 m. rugpjūčio 4 d., bet ne ilgiau, kol bus priimtas galutinis sprendimas prieglobsčio byloje.
18.3. Migracijos departamentas 2024 m. liepos 15 d. sprendimu Nr. 24S166724 nusprendė nesuteikti Užsieniečiui prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos), išsiųsti asmenį iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini), uždrausti asmeniui atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, įvesti į SIS perspėjimą dėl draudimo asmeniui atvykti ir apsigyventi 5 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, pavesti VSAT vykdyti asmens išsiuntimą iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini). Sprendimas įsigaliojo 2024 m. gruodžio 4 d.
18.4. 2024 m. gruodžio 16 d. Užsienietis pateikė paskesnį prieglobsčio prašymą. Migracijos departamentas priėmė sprendimą nagrinėti prašymą suteikti prieglobstį iš esmės skubos tvarka.
19. Prieglobsčio prašytojo sulaikymo pagrindai yra įtvirtinti įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 113 straipsnio 4 dalyje, tarp jų nurodyti šie pagrindai: siekimas išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas prieglobsčio prašytojo prašymas suteikti prieglobstį (kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius), ir, įvertinus šio straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytas aplinkybes, yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti, siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos (2 p.); kai prieglobsčio prašytojas kelia grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai (5 p.).
20. Įstatymo 113 straipsnio 5 dalyje yra išvardintos aplinkybės, kurios vertinamos sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti, tarp jų nurodytos šios aplinkybės: užsienietis neturi asmens tapatybę patvirtinančio dokumento ir nebendradarbiauja, siekiant nustatyti jo asmens tapatybę ir (ar) pilietybę (atsisako pateikti duomenis apie save, teikia klaidinančią informaciją, norėdamas suklaidinti kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojus ar darbuotojus, pateikė suklastotus dokumentus ir pan.) (1 p.); nevykdo teismo sprendimu paskirtos alternatyvios sulaikymui priemonės (6 p.); užsienietis, apgyvendintas VSAT, pažeidė laikino išvykimo iš VSAT tvarką (7 p.); siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės už neteisėtą valstybės sienos perėjimą, pateikė prašymą suteikti prieglobstį jam pradėto ikiteisminio tyrimo laikotarpiu (8 p.); užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje gali kelti grėsmę viešajai tvarkai (9 p.); prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu arba sprendžiant užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę klausimą užsienietis nebendradarbiauja su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojais ar darbuotojais (10 p.); prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu neteisėtai išvyko ar bandė išvykti iš Lietuvos Respublikos (11 p.).
21. Alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo užsieniečiams pagrindus nustato Įstatymo 115 straipsnis, kurio 1 dalyje yra nurodyti kriterijai, kuriais remdamasis teismas sprendžia dėl alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo, t. y. ar nustatyta užsieniečio tapatybė, ar jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui, VSAT ir Migracijos departamentui, nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje ir kita. Aplinkybių sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas gali vertinti ir kitas byloje nustatytas aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. kovo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3669-858/2017, 2018 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2018, 2022 m. vasario 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1307-815/2022, 2024 m. gegužės 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1731-822/2024).
22. Pagal Įstatymo 115 straipsnio 2 dalį, alternatyvios sulaikymui priemonės yra šios: užsienietis nustatytu laiku periodiškai turi atvykti į Migracijos departamentą arba Valstybės sienos apsaugos tarnybą (1 p.); užsienietis elektroninių ryšių priemonėmis nustatytu laiku turi pranešti Migracijos departamentui arba Valstybės sienos apsaugos tarnybai apie savo buvimo vietą (2 p.); patikėti prižiūrėti užsienietį Lietuvos Respublikos piliečiui arba Lietuvos Respublikoje teisėtai gyvenančiam užsieniečiui, jei šis asmuo įsipareigojo rūpintis juo ir jį išlaikyti (3 p.); apgyvendinti užsienietį laikino apgyvendinimo vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų (4 p.); apgyvendinti užsienietį laikino apgyvendinimo vietoje nustatant pareigą neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo (5 p.). Įstatymo 115 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad šio straipsnio 2 dalies 4 ar 5 punkte nurodyta alternatyvi sulaikymui priemonė gali būti skirta tik prieglobsčio prašytojams ir užsieniečiams, dėl kurių prašymų suteikti prieglobstį priimtas galutinis sprendimas ir kurie yra grąžinami į užsienio valstybę.
23. Teisėjų kolegija, įvertinusi faktines bylos aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl konkrečios judėjimo laisvės Lietuvos Respublikoje apribojimo priemonės – sulaikymo – taikymo Užsieniečiui bei skundžiamu sprendimu nusprendęs taikyti Užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Valstybės sienos apsaugos tarnyboje ar kitoje tam pritaikytoje vietoje, netaikant judėjimo laisvės apribojimų, iš esmės rėmėsi tik aplinkybe, jog Užsienietis buvo pripažintas keliančiu grėsmę valstybės saugumui, tačiau teismas neįvertino kitų reikšmingų Užsienietį apibūdinančių individualių aplinkybių (Užsieniečio tapatybė yra nustatyta ir jis turi galiojantį asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą; Užsienietis atvyko į Lietuvą teisėtai, turėdamas vizą; Užsienietis turi gyvenamąją vietą Lietuvoje (nuomojasi būstą), kuriame gyvena kartu su savo šeimos nariais; Užsienietis pateikė prašymą dėl prieglobsčio suteikimo, šio prašymo nagrinėjimo metu laikėsi paskirtos alternatyvios sulaikymui priemonės sąlygų (įpareigojimo kiekvieną trečiadienį nuo 9.00 val. iki 12.00 val. atvykti į Migracijos departamentą); nėra duomenų apie Užsieniečio padarytus konkrečius teisei priešingus veiksmus, taip pat apie jo nebendradarbiavimą su Migracijos departamento ir kitų valstybės įstaigų tarnautojais, bandymus pasislėpti ir / ar neteisėtai išvykti iš Lietuvos teritorijos, anksčiau taikytos judėjimo laisvės apribojimo priemonės sąlygų pažeidimą ir pan.).
24. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje Užsienietis paaiškino, kad Užsienietis atvyksta į Centrą ir kompetentingų asmenų leidimu vėl išvyksta, t. y. jis faktiškai nebūna Centre, jo atvykimas į Centrą yra formalus, jis privalo vykti į Centrą kas 72 val., atvykimas į Centrą ir grįžimas iš jo trunka apie 6 valandas. Užsienietis taip pat nurodė, kad jis gyvena Vilniuje ((duomenys neskelbtini)) nuomojamame bute su šeimos nariais (žmona ir suaugusiu sūnumi).
25. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nustatytos aplinkybės (įvertinus ir tai, kad Užsienietis pateikė paskesnį prieglobsčio prašymą), nepatvirtina, kad kyla grėsmė, jog Užsienietis gali pasislėpti, ir kad Įstatyme įtvirtinti tikslai bus pasiekti tik taikant pirmosios instancijos teismo paskirtą alternatyvią sulaikymui priemonę.
26. Teisėjų kolegija, įvertinusi visas bylos aplinkybes (šios nutarties 23-24 p.), prieina prie išvados, kad šiuo atveju yra pagrindas pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir taikyti Užsieniečiui švelnesnę alternatyvią sulaikymui priemonę – įpareigojimą atvykti jį kiekvieną trečiadienį nuo 9.00 val. iki 12.00 val. į Migracijos departamentą (L. Sapiegos g. 1, Vilnius) (Įstatymo 115 str. 2 d. 1 p.). Taigi Užsieniečio apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, o pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeičiamas.
27. Užsienietis apeliaciniame skunde prašė atlyginti jam bylinėjimosi išlaidas, tačiau bylos nagrinėjimo teismo posėdyje metu jo atstovas pareiškė, kad neprašo atlyginti bylinėjimosi išlaidų. Atsižvelgiant į tai, apeliaciniame skunde nurodytas prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo nesprendžiamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
(duomenys neskelbtini) piliečio M. K. (M. K.) apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2024 m. gruodžio 18 d. sprendimą pakeisti.
Skirti (duomenys neskelbtini) piliečiui M. K. (M. K.) alternatyvią sulaikymui priemonę – įpareigojimą atvykti jį kiekvieną trečiadienį nuo 9.00 val. iki 12.00 val. į Migracijos departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (L. Sapiegos g. 1, Vilnius). Alternatyvios sulaikymui priemonės terminą nustatyti iki 2025 m. kovo 17 d., bet ne ilgiau nei bus priimtas galutinis sprendimas dėl (duomenys neskelbtini) piliečio M. K. (M. K.) pateikto paskesnio prieglobsčio prašymo.
Nutartis neskundžiama.