Šiaulių apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą pagal Telšių rajono savivaldybės administracijos Teisės ir administravimo skyriaus vedėjo pavaduotojos, atliekančios administracijos direktoriaus funkcijas, Nidos Audinytės apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2023 m. balandžio 28 d. nutarimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. Telšių rajono savivaldybės administracijos 2022 m. spalio 11 d. nutarimu T. M. paskirta administracinė nuobauda už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 359 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą. T. M. minėtu nutarimu nubaustas už tai, kad 2021 m. spalio 5 d. 15.45 val., (duomenys neskelbtini), patikrinimo metu nustatyta, jog šiuo adresu esančio gyvenamosios paskirties statinio (gyvenamojo namo) sudėtine dalimi – negyvenamosios paskirties patalpa (remonto dirbtuvėmis), kurios pagrindinė naudojimo paskirtis – paslaugų buvo remontuojami automobiliai ir jų sudėtinės dalys, įvairūs mechanizmai. Nutarimo grafoje „pažeidimo esmė“ nurodyta, kad patikrinimo metu trys automobiliai pakelti ant keltuvų, keletas – kieme, šalia įvažiavimo į patalpą, o automobilių dalys išdėliotos patalpoje ant stalviršių ir grindų. Taip pat užfiksuotos talpos su automobilių pramonėje naudojamais specialiais techniniais skysčiais/jų atliekomis, įvairūs automobilių remonto įrankiai. Patikrinimas buvo atliktas, siekiant nustatyti, ar minėto gyvenamosios paskirties pastato (statinio) negyvenamosios paskirties patalpa naudojama pagal paskirtį, t. y. esant įtarimui, kad remonto dirbtuvėse gali būti vykdoma autoservisui priskirtina veikla, įtarimas pasitvirtino, kadangi visos prieš tai aprašytos aplinkybės liudija, kad gyvenamosios paskirties statinyje esančioje negyvenamosios paskirties patalpoje – remonto dirbtuvėse yra vykdoma transporto priemonių techninės priežiūros ir remonto veikla. Vadovaujantis 2016 m. spalio 27 d. Aplinkos ministro įsakymu „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ patvirtinimo“ Nr. D1-713 patvirtinto šio statybos techninio reglamento (STR) IV skyriaus „Statinių klasifikavimas pagal jų naudojimo paskirtį“ pirmojo skirsnio „Pastatų ir inžinerinių statinių pagrindinė naudojimo paskirtis“ 5 punktu, statiniai skirstomi į pastatus ir inžinerinius statinius (3.3), o pagal 5.1 papunktį pastatai pagal paskirtį skirstomi į dvi grupes (3.26): 5.1.1. gyvenamuosius pastatus ir 5.1.2. negyvenamuosius pastatus. Šiuo atveju apžiūrėtas statinys yra gyvenamosios paskirties pastatas su jame esančia negyvenamosios paskirties patalpa – remonto dirbtuvėmis. Vadovaujantis 2007 m. liepos 13 d. Aplinkos ministro įsakymo „Dėl aplinkos apsaugos reikalavimų transporto priemonių techninei priežiūrai ir remontui aprašo patvirtinimo“ Nr. D1-405 patvirtinto minėto aprašo (toliau – ir Aprašas) 6 punktu, transporto priemonių techninės priežiūros ir remonto veikla turi būti vykdoma negyvenamosios paskirties pastatuose: paslaugų paskirties (tik autoservisuose), garažų paskirties, gamybos ir pramonės paskirties pastatuose (tik gamyklose, dirbtuvėse). Pagal šį teisinį reguliavimą, vykdant transporto priemonių techninės priežiūros ir remonto veiklą, visas pastatas, kuriame ji vykdoma, privalo būti Apraše nurodytos paskirties. Šiuo atveju pastato paskirtis neatitinka nė vienos iš nurodytų Aprašo 6 punkte, kadangi pastatas yra gyvenamosios paskirties, todėl jame vykdyti transporto priemonių techninės priežiūros ir remonto veiklos negalima. Vadovaujantis Aprašo 8 punktu, remontas – technologinių priemonių ir operacijų visuma, kuriomis siekiama sutaisyti sugedusią transporto priemonę, kad ji būtų techniškai tvarkinga ir atitiktų techninius reikalavimus. Remontas taip pat apima sugedusių transporto priemonių sudėtinių dalių keitimą, taisymą ir pakartotinę apdailą. Taigi šiuo atveju, net jei apžiūrėtoje patalpoje ir nebūtų remontuojami ant keltuvų pakelti automobiliai (bet yra), čia vykdomas atskirų automobilių sudėtinių dalių remontas taip pat priskiriamas transporto priemonių techninės priežiūros ir remonto veiklai. Pagal 2013 m. gruodžio 11 d. Žemės ūkio ministro ir Aplinkos ministro įsakymo „Dėl Žemės ūkio ministro ir Aplinkos ministro 2005 m. sausio 20 d. įsakymo Nr. 3D-37/D1-40 „Dėl pagrindinės žemės naudojimo paskirties žemės naudojimo būdų turinio, žemės sklypų naudojimo pobūdžių sąrašo ir jų turinio patvirtinimo“ pakeitimo“ Nr. 3D-830/D1-920 V skyriaus „Kitos paskirties žemė“ 19, 20 ir 20 punktais, pastatai, nurodyti Aprašo 6 punkte, kuriuose leidžiama vykdyti transporto priemonių techninės priežiūros ir remonto veiklą, gali būti pastatyti tik žemės sklypuose, esančiuose šiuose punktuose nurodytos trejopos paskirties teritorijose: (1) pramonės ir sandėliavimo objektų, (2) komercinės paskirties objektų bei (3) susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo objektų. Kadangi apžiūrėtas gyvenamosios paskirties pastatas yra žemės sklype, kurio pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis yra kita, o naudojimo būdas – gyvenamoji teritorija, joks Apraše nurodytas negyvenamosios paskirties pastatas, kuriame būtų leidžiama vykdyti transporto priemonių techninės priežiūros ir remonto veiklą, šiame sklype negali būti pastatytas ir eksploatuojamas. Vadovaujantis Statybos įstatymo 47 straipsniu „Statinių naudotojų pareigos“ 1 dalies 1 punkte, statinių naudotojai privalo naudoti statinį (jo patalpas) pagal paskirtį. Vadovaujantis tuo, o taip pat prieš tai aprašytu teisiniu reguliavimu, apžiūrėto gyvenamosios paskirties pastato negyvenamosios paskirties patalpos (remonto dirbtuvių) naudojimas pagal paskirtį, kuri nurodyta viešajame registre (paslaugų) būtų tik tuomet, jei šioje patalpoje būtų teikiamos paslaugos, tačiau nevykdoma transporto priemonių techninės priežiūros ir remonto veikla, kuri šiame pastate neleidžiama. Todėl statinys (jo patalpa) naudojami aiškiai ne pagal paskirtį, pažeidžiant galiojantį teisinį reguliavimą.

2. Skundžiamu Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2023 m. balandžio 28 d. nutarimu pareiškėjo T. M. skundas tenkintas, panaikintas Telšių rajono savivaldybės administracijos 2022 m. spalio 11 d. nutarimas ir administracinio nusižengimo teisena T. M. atžvilgiu nutraukta, konstatuojant, kad T. M. nėra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 359 straipsnio 1 dalyje, subjektas. Priteista T. M. iš Valstybės 1300 Eur (vienas tūkstantis trys šimtai eurų) išlaidų jį atstovavusio advokato paslaugoms apmokėti.

II. Apeliacinio skundo, atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai bei prašymai

3. Apeliaciniu skundu, Telšių rajono savivaldybės administracijos Teisės ir administravimo skyriaus vedėjo pavaduotoja, atliekanti administracijos direktoriaus funkcijas, Nida Audinytė prašo panaikinti Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2023 m. balandžio 28 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. II-25-1117/2023 ir palikti galioti ne teismo tvarka priimtą Telšių rajono savivaldybės administracijos 2022 m. spalio 11 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), pripažįstant T. M. padarius administracinį nusižengimą, nurodytą ANK 359 straipsnio 1 dalyje.

3.1. Institucijos atstovės nuomone, teismas bylos nagrinėjimo metu nenagrinėjo ir nekėlė klausimo, ar 2021 m. spalio 14 d. Telšių rajono savivaldybės administracijos Statinio (ių) techninės priežiūros patikrinimo akte Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Patikrinimo aktas) numatyti įpareigojimai pareiškėjui ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovaujančiai direktorei pateikti įrodymus apie patalpų naudojimo pagrindą, numatytą Statybos įstatymo 2 straipsnio 56 punkte, yra įvykdyti. Pažymi, jog teismas skundžiamame nutarime savarankiškai, subjektyviai priėmė išvadas, jog Administracija priimant 2022 m. spalio 11 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini)nebuvo įsitikinusi, nepatikrinusi duomenų apie statinio naudotoją, dėl tos priežasties neva nepagrįstai administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 359 straipsnio 1 dalį patraukė fizinį asmenį – pareiškėją. Akcentuoja tai, kad teismas skundžiamame nutarime nepagrįstai nurodo, jog priimant 2022 m. spalio 11 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nebuvo įsitikinta, ar yra įvykdyti Patikrinimo akte Administracijos numatyti įpareigojimai statinio savininkui ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovaujančiai direktorei pateikti dokumentus įrodančius, kokiu teisiniu pagrindu UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudojasi minėta patalpa. Teismas tokių aplinkybių nenagrinėjo ir apskritai bylos nagrinėjimo metu nekėlė klausimo ar Patikrinimo akte nurodyti įpareigojimai buvo įvykdyti. Pažymi, jog teismas rėmėsi tik bylos medžiaga, bet teisminio nagrinėjimo metu neįsitiko, nepaklausė Administracijos, ar buvo įpareigojimai įvykdyti, neprašė pateikti įrodymus, kad tokie įpareigojimai buvo įvykdyti.

3.2. Apeliaciniame skunde nurodo, kad Pareiškėjas, vykdydamas Patikrinimo akte nurodytą įpareigojimą, 2021 m. spalio 25 d. elektroniniu paštu (Administracijoje reg. 2021 m. spalio 26 d., Nr. (duomenys neskelbtini)) pateikė Administracijai Valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą, registro Nr. (duomenys neskelbtini), 2019 m. sausio 7 d. panaudos sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“ (2 priedas). Atstovės teigimu, Pareiškėjui pateikus duomenis, Administracijai nebuvo teisinio pagrindo už įpareigojimo nevykdymą, kiek tai susiję su duomenų pateikimu, taikyti ANK 505 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinę atsakomybę Pareiškėjui ar UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovei. Pažymi, jog dėl šios priežasties teismo skundžiamame nutarime nurodyti argumentai, kad Administracija neišsamiai atliko tyrimą, neįsitikino, kas yra atsakingas už pareigos, numatytos Statybos įstatymo 47 straipsnio 1 dalies 1 punkte vykdymą, yra nepagrįsti. Teigia, jog Administracija priimdama 2022 m. spalio 11 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo išsamiai ir visapusiškai išnagrinėjusi visas aplinkybes ir nustačiusi, kad nagrinėtoje administracinio nusižengimo medžiagoje buvo pakankamai įrodymų dėl padaryto administracinio nusižengimo sudėties.

3.3. Atstovės teigimu, 2021 m. spalio 5 d. patikrinimas buvo atliktas Pareiškėjo kaip pastato savininko atžvilgiu, Patikrinimo aktas surašytas būtent Pareiškėjui, o ne UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovaujančiai direktorei, patikrinimo metu Nekilnojamojo turto registre duomenų apie nuomos ar panaudos sutartį nebuvo registruota, todėl mano, kad Administracija Patikrinimo akto pagrindu pagrįstai patraukė Pareiškėją, o ne UAB „(duomenys neskelbtini)“ administracinėn atsakomybėn. Pažymi, jog Pareiškėjas pateikęs Administracijai panaudos sutartį sudarytą su UAB „(duomenys neskelbtini)“ teisminio proceso metu neįrodinėjo, jog yra netinkamas pažeidimo subjektas, o įrodinėjo tik faktą, kad pažeidimo, kuris jam inkriminuojamas, nėra, t. y. jog jis patalpas naudoja pagal paskirtį. Pažymi ir tai, kad bylos nagrinėjimo metu Pareiškėjas nei karto neginčijo fakto, kad jis yra netinkamas pažeidimo subjektas, jokių veiksmų nesiėmė, jog įrodytų, kad vietoj jo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas turi būti traukiamas administracinėn atsakomybėn ir, jog būtent UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsakomybės klausimas turi būti nagrinėjamas. Tuo tarpu, Administracija nuosekliai atliko visus jos kompetencijos ribose veiksmus, t. y. atlikusi patikrinimą fizinio asmens atžvilgiu, surašiusi patikrinimo rezultatus Patikrinimo akte, nustačiusi, kad nekilnojamojo turto registre nuomos ar panaudos faktas nėra registruotas, šio Patikrinimo akto pagrindu patraukė administracinėn atsakomybėn tinkamą subjektą (fizinį asmenį). Pažymi, kad nei Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2022 m. gruodžio 29 d. nutartyje administracinių nusižengimų byloje Nr. II-67-339/2022, nei Šiaulių apygardos teismo 2023 m. kovo 1 d. nutartyje administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-19-616/2023 nagrinėjant tą pačią bylą, nebuvo nurodyta, kad Administracija 2022 m. spalio 11 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) patraukė administracinėn atsakomybėn netinkamą subjektą, priešingai buvo keliamas klausimas tik dėl paties pažeidimo fakto buvimo ar nebuvimo. Atstovės teigimu, teismas skundžiamame nutarime padarė nepagrįstas išvadas, kad Administracija išsamiai neištyrė aplinkybių, formaliai administracinėn atsakomybėn patraukė Pareiškėją.

3.4. Pažymi, kad ginčas kilo dėl Administracijos 2022 m. spalio 11 d. priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje patraukti Pareiškėją administracinėn atsakomybėn pagal ANK 359 straipsnio 1 dalį, pažeidus Statybos įstatymo 47 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Teigia, jog Administracija skundo pagrindu 2021 m. spalio 5 d. atliko Nekilnojamojo turto registre, registro Nr. (duomenys neskelbtini) nuo 2018 m. rugpjūčio 27 d. registruotos negyvenamosios patalpos – remonto dirbtuvių, kurios pagrindinė naudojimo paskirtis – paslaugų (toliau – remonto dirbtuvės), esančios adresu (duomenys neskelbtini), kurios unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini), 129,99 kv. m. bendro ploto, pagal 2019 m. sausio 7 d. dovanojimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausančios T. M., patikrinimą ir patikrinimo rezultatus užfiksavo Patikrinimo akte. Nurodo, jog Pareiškėjui 2021 m. lapkričio 15 d. apskundus Patikrinimo aktą, Regionų apygardos administracinis teismas 2022 m. kovo 9 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eI3-773-362/2022 administracinę bylą nutraukė. Pareiškėjui 2022 m. kovo 15 d. atskiruoju skundu apskundus Regionų apygardos administracinio teismo 2022 m. kovo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eI3-773-362/2022, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2022 m. balandžio 27 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eAS-285-492/2022 Pareiškėjo skundą atmetė ir Regionų apygardos administracinio teismo 2022 m. kovo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eI3-773-362/2022 paliko nepakeistą. Teigia, jog pasibaigus teismams dėl Patikrinimo akto teisėtumo, Administracija nepraleisdama ANK 39 straipsnyje nustatyto termino, surašė Pareiškėjui 2022 m. rugsėjo 7 d. protokolą Nr. (duomenys neskelbtini)ir 2022 m. spalio 11 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Pažymi, jog pareiškėjui kaltinimas buvo formuluojamas atsižvelgus į Patikrinimo aktą. Pabrėžia, kad faktinės Pareiškėjo padaryto administracinio nusižengimo aplinkybės 2022 m. spalio 11 d. nutarime administracinių nusižengimų byloje Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuotos tinkamai. 2022 m. spalio 11 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) surašytas Patikrinimo akto pagrindu. Teigia, kad 2022 m. spalio 11 d. nutarime administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) aiškiai nurodyta nusižengimo padarymo data, laikas, vieta, kuri yra 2021 m. spalio 5 d. 15 val. 45 min., adresu (duomenys neskelbtini), aprašyta nusižengimo esmė, nustatytas pažeidimo faktas – gyvenamosios paskirties statinio (gyvenamojo namo) sudėtinės dalies – negyvenamosios paskirties patalpos (remonto dirbtuvių), kurios pagrindinė naudojimo paskirtis – paslaugų, naudojimas ne pagal paskirtį, nurodytas tinkamas teisės aktas, kurio reikalavimai pažeisti – Statybos įstatymo 47 straipsnio 1 dalies 1 punktas, nurodytas tinkamas teisės aktas, kuriame numatyta atsakomybė – ANK 359 straipsnio 1 dalis. Atstovės teigimu, Administracijos 2022 m. spalio 11 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) kaltinimas Pareiškėjui suformuotas aiškiai ir suprantamai, taip pat minėtame nutarime pateiktas surinktų įrodymų vertinimas ir, vadovaujantis teisės aktais aiškiai detalizuota kaip pasireiškė Pareiškėjo patikrinimo metu apžiūrėtos negyvenamosios patalpos, paslaugų paskirties (remonto dirbtuvių) naudojimas ne pagal paskirtį, ką taip pat akcentavo Šiaulių apygardos teismas 2023 m. kovo 1 d. nutartyje administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-19-616/2023 (nutarties 9 punktas).

3.5. Atstovė pažymi, jog teismas priėmęs skundžiamą nutarimą nekvestionuoja paties pažeidimo fakto egzistavimo, t. y. teismo nuomone, pareigą naudoti statinį pagal paskirtį turi ne Pareiškėjas, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir tik dėl to teismas priėmė skundžiamą nutarimą nutraukti administracinio nusižengimo teiseną. Atstovės teigimu, teismas šiuo konkrečiu atveju daro neteisingas išvadas, nurodydamas, kad už Statybos įstatymo 47 straipsnio 1 dalies nuostatų pažeidimą administracinėn atsakomybėn gali būti traukiami tik faktiniai statinių naudotojai, t. y. nepagrįstai cituodamas teismų praktiką šią nuostatą pritaiko šiai situacijai. Nurodo, kad Statybos įstatymo 47 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, kad statinių naudotojai privalo naudoti statinį (jo patalpas) pagal paskirtį. Minėto įstatymo 2 straipsnio 56 punkte yra apibrėžta statinio naudotojo sąvoka, pagal kurią statinio naudotojas yra statinio savininkas arba kitas fizinis ar juridinis asmuo, kuris naudoja statinį (jo dalį) Lietuvos Respublikos įstatymų, administracinių aktų, sutarčių ar teismo sprendimų pagrindu. Nekilnojamojo turto registro duomenimis, registro Nr. (duomenys neskelbtini), 2019 m. sausio 7 d. dovanojimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini), negyvenamosios patalpos – remonto dirbtuvių, kurių pagrindinė naudojimo paskirtis yra paslaugų (unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini)), nuosavybės teise priklauso Pareiškėjui T. M., kuris kartu įgijo ir pareigą šias patalpas prižiūrėti, naudoti pagal paskirtį.

3.6. Pažymi, jog iš bylos medžiagos matyti, kad patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), 2019 m. sausio 7 d. panaudos sutarties pagrindu veiklai vykdyti naudoja UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios vienintelis akcininkas yra tas pats Pareiškėjas. Atstovės teigimu, nors teismas skundžiamame nutarime atskyrė du subjektus – fizinį (Pareiškėją) ir juridinį (UAB „(duomenys neskelbtini)), tačiau nepagrįstai nurodė, kad šiuo konkrečiu atveju Administracija patraukė administracinėn atsakomybėn netinkamą subjektą. Akcentuoja tai, kad patikrinimo metu Nekilnojamojo turto registro duomenimis, registro Nr. (duomenys neskelbtini), negyvenamųjų patalpų – remonto dirbtuvių, kurių pagrindinė naudojimo paskirtis yra paslaugų (unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini)) nuoma ar panauda nebuvo registruota, todėl pastatų, statinių ar įrenginių nuomos faktas negali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.531 straipsnio 2 dalis). Nurodo, kad vadovaujantis CK 6.531 straipsnio 2 dalies nuostata, nesant panaudos sutarties įregistravimo viešame registre fakto, Administracija teisėtai ir pagrįstai būtent Pareiškėjo veiksmus įvertino kaip patalpų naudojimą ne pagal paskirtį ir kvalifikavo pagal ANK 359 straipsnio 1 dalį bei už ANK 359 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą paskyrė administracinę nuobaudą – 680 Eur baudą. Atstovės įsitikinimu, Administracija pagrįstai padarė išvadą, kad visi Pareiškėjui inkriminuoto administracinio nusižengimo sudėties požymiai yra įrodyti, Administracijos specialistai išsamiai ištyrė visas aplinkybes, tinkamai įvertino administracinių nusižengimų medžiagoje esančius įrodymus, skundžiamame nutarime nuosekliai išdėstė kaip pasireiškė Pareiškėjo statinio naudojimas ne pagal paskirtį ir padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas.

4. Atsiliepimu į Telšių rajono savivaldybės administracijos Teisės ir administravimo skyriaus vedėjo pavaduotojos, atliekančios administracijos direktoriaus funkcijas, Nidos Audinytės apeliacinį skundą T. M. prašo apeliacinį skundą atmesti. Prašo atsisakyti priimti naujus Institucijos teikiamus įrodymus. Taip pat prašo priteisti iš Institucijos bylinėjimosi išlaidas.

4.1. Atsiliepime T. M. nurodo, kad teismas teisingai nustatė, kad pagal 2019 m. sausio 7 d. panaudos sutartį patalpos (remonto dirbtuvės), esančios (duomenys neskelbtini), 4 metų laikotarpiui perduotos neatlygintinai valdyti ir naudoti UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuri minėtose patalpose vykdo automatinių pavarų remonto veiklą. Teigia, kad teismas taip pat teisingai nurodė, kad jis realiai nuo 2019 m. sausio 7 d. patalpa - remonto dirbtuvėmis, kaip fizinis asmuo, nesinaudoja, šias patalpas savo veiklai vykdyti panaudos sutarties pagrindu naudoja juridinis asmuo – UAB „(duomenys neskelbtini)“.

4.2. Nurodo, kad Statybos įstatymo 2 straipsnio 56 punkte „statinio naudotojas“ yra apibrėžtas kaip statinio savininkas arba kitas fizinis ar juridinis asmuo, kuris naudoja statinį (jo dalį) Lietuvos Respublikos įstatymų, administracinių aktų, sutarčių ar teismo sprendimų pagrindu. Pažymi, jog nekilnojamojo turto objektas gali turėti daug bendraturčių, tačiau pagal Statybos įstatymo 47 straipsnio 1 dalį, kad statinys būtų naudojamas pagal paskirtį privalo užtikrinti faktiniai jų naudotojai, nes priešingai, už pastato naudojimą ne pagal paskirtį galėtų būti traukiami visi bendraturčiai, t. y. ir tie asmenys, kurie jokių neteisėtų veiksmų neatliko.

4.3. Atsiliepime T. M. taip pat nurodo, kad 2021 m. spalio 14 d. Telšių rajono savivaldybės administracijos Statinio (ių) techninės priežiūros patikrinimo aktu Nr. (duomenys neskelbtini) jis ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė D. M. buvo įpareigoti iki 2021 m. spalio 25 d. pateikti įrodymus apie patalpų naudojimo pagrindą bei įspėti, jog statinių naudojimą atliekančių pareigūnų teisėtų nurodymų nevykdymą arba trukdymą jiems atlikti savo pareigas Statybos įstatymo ir Administracinių nusižengimų kodekso 505 straipsnio 1 dalis nustato atsakomybę. Nurodo, kad atsakovui pateikė duomenis apie tai, kad tarp jo ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra sudaryta panaudos sutartis dėl patalpų (remonto dirbtuvių), esančių (duomenys neskelbtini), perdavimo neatlygintinai valdyti ir naudoti UAB „(duomenys neskelbtini)", kuri minėtose patalpose vykdo automatinių pavarų remonto veiklą. Pažymi, jog Institucija Iš žinojo (galėjo žinoti), kad veiklą ginčo patalpose vykdo ne jis, o UAB „(duomenys neskelbtini)“, ir todėl jį visiškai nepagrįstai patraukė administracinėn atsakomybėn.

4.4. Nurodo, kad Institucijos atstovė skunde nurodo, kad Administracija nuosekliai atliko visus jos kompetencijos ribose veiksmus, tačiau bylos nagrinėjimo metu 2023 m. kovo 29 d. nei atsakovas nei liudytoja D. J. į kausimą ar po akto surašymo institucija nebuvo nuvykusi į vietą, statinio naudojimo patikrinimo (kontrolės) ar statinio techninės priežiūros patikrinimo akte įrašyti reikalavimai yra įvykdyti, o tuo pačiu ar prašomi pateikti įrodymai apie patalpų naudojimo pagrindą iki nustatyto termino buvo pateikti, atsakyti negalėjo. Teigia, kad minėtos aplinkybės aiškiai paneigia Institucijos atstovės teiginius, neva, Administracija nuosekliai atliko visus jos kompetencijos ribose veiksmus. Taip pat nurodo, kad liudytoja D. J. atvirai teismo posėdžio metu pripažino aplinkybę, kad autoserviso ir remonto dirbtuvių sąvokos nėra aiškiai reglamentuotos, kas reiškia, kad jis yra traukiamas atsakomybėn neaišku už ką, o tuo pačiu ir nesant visų kitų administracinio nusižengimo sudėties elementų, ką patvirtina į bylą pateikti 2018 m. rugsėjo ir lapkričio mėnesio Telšių rajono savivaldybės raštai, iš kurių aiškiai matyti, kad savivaldybė dar 2018 m. vertino, kad teisės aktai nedetalizuoja kokie darbai gali būti vykdomi remonto dirbtuvėse, o šią aplinkybę patvirtino ir aplinkos apsaugos ministerijos raštas Telšių rajono savivaldybei. Šiame kontekste taip pat pažymi, kad nutarime neteisingai nurodytas ginčo patalpų adresas yra (duomenys neskelbtini), kas reiškia, jog kaltinime nėra nustatyta tiksli ir tinkama pažeidimo vieta.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

5. Skunde tvirtinama, jog apylinkės teismas nepagrįstai skundžiamame nutarime nurodė, kad Administracija neišsamiai atliko tyrimą ir neįsitikino kas atsakingas už pareigos, numatytos Statybos įstatymo 47 straipsnio 1 dalies 1 punkte, vykdymą. Institucijos atstovės nuomone, teismo išvada, kad Administracija patraukė administracinėn atsakomybėn netinkamą subjektą yra nepagrįsta. Skundą nagrinėjantis apygardos teismas, patikrinęs priimtos nutarties administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis), sutinka su apeliacinio skundo argumentais.

6. ANK 359 straipsnyje numatyta atsakomybė už statinio (jo patalpų) naudojimą pažeidžiant nustatytus reikalavimus ir (ar) naudojimą ne pagal paskirtį. Pagal šio straipsnio 1 dalies nuostatas, statinio (jo patalpų) naudojimas pažeidžiant Lietuvos Respublikos statybos įstatyme ir kituose įstatymuose nustatytus reikalavimus ir (ar) naudojimas ne pagal paskirtį, išskyrus atvejus, kai statinys (jo patalpos) naudojamas (naudojamos) ne pagal paskirtį Vyriausybės nustatytais atvejais ir tvarka, užtraukia baudą nuo vieno šimto keturiasdešimt iki vieno tūkstančio penkių šimtų eurų. Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 47 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, kad statinių naudotojai privalo naudoti statinį (jo patalpas) pagal paskirtį, išskyrus Vyriausybės nustatytus atvejus ir tvarką. Statybos įstatymo 2 straipsnio 56 punkte „statinio naudotojas“ apibrėžtas kaip statinio savininkas arba kitas fizinis ar juridinis asmuo, kuris naudoja statinį (jo dalį) Lietuvos Respublikos įstatymų, administracinių aktų, sutarčių ar teismo sprendimų pagrindu.

7. Institucijos nutarimu T. M. buvo nubaustas už tai, kad gyvenamosios paskirties statinyje, esančioje negyvenamosios paskirties patalpoje – remonto dirbtuvėse, adresu (duomenys neskelbtini), kurios pagrindinė naudojimo paskirtis – paslaugų veikla, yra vykdoma transporto priemonių techninės priežiūros ir remonto veikla. Apylinkės teismas skundžiamu nutarimu, nustatęs, kad 2021 m. spalio 5 d. atlikto patikrinimo metu patalpų – remonto dirbtuvių naudotojas buvo ne T. M., o būtent juridinis asmuo UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuris ir vykdė veiklą, padarė išvadą, jog T. M. administracinėn atsakomybėn yra patrauktas nepagrįstai, nes jis nėra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 359 straipsnio 1 dalyje, subjektas. Su tokia apylinkės teismo išvada nėra pagrindo sutikti.

8. Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų bazės išrašo, registro Nr. (duomenys neskelbtini), matyti, kad negyvenamoji patalpa – remonto dirbtuvės, esančios adresu (duomenys neskelbtini), kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 129,99 kv. m. bendro ploto nuosavybės teise nuo 2019 m. sausio 9 d. priklauso T. M.. 2018 m. kovo 16 d. Telšių rajono savivaldybės administracija išdavė pastato savininkui leidimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo leista dalies statinio, esančio (duomenys neskelbtini), patalpų paskirtį pakeisti iš pagalbinių patalpų į paslaugų paskirties – leidžiant įrengti remonto dirbtuves. Šios patalpos pagrindinė naudojimo paskirtis – paslaugų. Pagal 2019 m. sausio 7 d. panaudos sutartį T. M. minėtas patalpas (remonto dirbtuves) laikinai ir neatlygintinai perdavė valdyti ir naudotis variklių technine priežiūra ir remontu užsiimančiai UAB „(duomenys neskelbtini)“. Panaudos gavėjas, šiuo nagrinėjamu atveju UAB „(duomenys neskelbtini)“, įsipareigojo naudoti daiktą pagal paskirtį.

9. Byloje surinktais duomenimis nustatyta, kad T. M. yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkas, jo sutuoktinė yra minėtos įmonės vadovė. Taigi nekyla abejonių, jog T. M. buvo gerai žinoma, kokia būtent veikla įmonė užsiima ir kokia būtent veikla buvo vykdoma jam nuosavybės teise priklausančiose patalpose.

10. 2021 m. spalio 14 d. patikrinimo akto Nr. (duomenys neskelbtini) duomenimis, patikrinus UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos vietą, adresu (duomenys neskelbtini) m., 2021 m. spalio 5 d. 15.45 val. nustatyta, kad gyvenamosios paskirties statinyje esančioje negyvenamosios paskirties patalpoje – remonto dirbtuvėse yra vykdoma transporto priemonių techninės priežiūros ir remonto veikla. Apžiūros metu rasti trys automobiliai pakelti ant keltuvų, keletas – kieme, šalia įvažiavimo į patalpą, o automobilių dalys išdėliotos patalpoje ant stalviršių ir grindų. Taip pat užfiksuotos talpos su automobilių pramonėje naudojamais specialiais techniniais skysčiais/jų atliekomis, įvairūs automobilių remonto įrankiai. Nors, kaip jau buvo minėta, negyvenamoji patalpa – remonto dirbtuvės, esančios adresu (duomenys neskelbtini), kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 129,99 kv. m. bendro ploto nuosavybės teise priklausančios T. M. bei nurodyto daikto naudojimo paskirtis – paslaugų. Šių aplinkybių T. M. iš esmės ir neginčija.

11. Statinių klasifikavimas pagal jų naudojimo paskirtį nustatytas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. spalio 27 d. Nr. (duomenys neskelbtini)įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) (akto redakcija, galiojusi nuo 2020 m. birželio 16 d. iki 2022 m. rugpjūčio 25 d.) patvirtintu statybos techniniu reglamentu STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ (1.1 punktas). Pagal šį reglamentą pastatai pagal paskirtį skirstomi į dvi grupes: 1) gyvenamuosius pastatus; 2) negyvenamuosius pastatus (5.1 punktas). Reglamento STR 1.01.03:2017 nuostatomis, negyvenamieji pastatai pagal paskirtį skirstomi į pogrupius (7 punktas). Kaip nustatyta 7.4 punkte, paslaugų paskirties pastatai – skirti paslaugoms teikti (tarp jų buities) ir buitiniam aptarnavimui: pirtys, grožio salonai, skalbyklos, taisyklos, remonto dirbtuvės, priėmimo, išdavimo punktai, autoservisai, plovyklos, laidojimo namai, krematoriumai ir kiti pastatai.

12. Aplinkos apsaugos reikalavimų transporto priemonių techninei priežiūrai ir remontui aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. liepos 13 d. įsakymu Nr. D1-405 „Dėl aplinkos apsaugos reikalavimų transporto priemonių techninei priežiūrai ir remontui aprašo patvirtinimo“ 6 punkte nurodyta, kad transporto priemonių techninės priežiūros ir remonto veikla turi būti vykdoma negyvenamosios paskirties pastatuose: paslaugų paskirties (tik autoservisuose), garažų paskirties, gamybos ir pramonės paskirties pastatuose (tik gamyklose, dirbtuvėse). Taigi šiuo teisiniu reguliavimu nurodoma, jog vykdant transporto priemonių techninės priežiūros ir remonto veiklą, visas pastatas turi būti Aprašo 6 punkte nurodytos paskirties, o šiuo atveju T. M. nuosavybės teise negyvenamosios paskirties patalpos pagal paskirtį priskirtos paslaugų (remonto dirbtuvių).

13. Taigi šiuo nagrinėjamu atveju vertinama, kad T. M. suteikdamas panaudos sutartimi gyvenamosios paskirties statinyje esančias negyvenamosios paskirties patalpas, kurių paskirtis – paslaugų, UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuri, kaip nustatyta 2021 m. spalio 5 d. patikrinimo metu, vykdė autoservisui priskirtiną veiklą, aptariamas patalpas naudojo ne pagal paskirtį. Nekyla abejonių dėl to, kad nagrinėjamu atveju savininkas T. M. turi teisę panaudos sutartimi suteikti jam priklausančias negyvenamosios paskirties patalpas (remonto dirbtuves), nes tokia teisė suteikiama nuosavybės teisės pagrindu, tačiau savo nuožiūra valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti privalo nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų (CK 4.37 straipsnio „Nuosavybės teisės sąvoka“ 1 dalis).

14. Nagrinėjamos administracinio nusižengimo bylos duomenimis, priešingai nei tai konstatavo apylinkės teismas, būtent T. M., leisdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ jam nuosavybės teise priklausančioje negyvenamosios paskirties patalpoje, kurios paskirtis – paslaugų, vykdyti transporto priemonių techninės priežiūros ir remonto veiklą, patalpas naudojo ne pagal paskirtį.

15. Apygardos teismas pažymi, jog reikalavimai transporto priemonių techninės priežiūros ir remonto dirbtuvių įrengimui valdantiems (naudojantiems) dirbtuves ir vykdantiems transporto priemonių techninės priežiūros ir remonto, transporto priemonių plovimo, pakartotinės apdailos veiklą numatyti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. liepos 13 d. įsakymu Nr. D1-405 patvirtintame Aplinkos apsaugos reikalavimų transporto priemonių techninei priežiūrai ir remontui apraše (toliau – ir Aprašas). Asmenims, kurie atlieka savo transporto priemonių techninę apžiūrą ir remontą ir neteikia transporto priemonių techninės priežiūros ir remonto paslaugų kitiems asmenims, reikalavimai yra numatyti Aprašo 5 punkte (neteršti aplinkos, transporto priemonių eksploatacijai netinkamus naudoti skysčius (išskyrus vandenį) tvarkyti kaip pavojingąsias atliekas, turėti dokumentą, patvirtinantį transporto priemonių techninės priežiūros ir remonto atliekų perdavimą atliekas apdorojančiai įmonei). Kaip reglamentuota Aprašo 6 punkte, veiklos vykdytojas transporto priemonių techninės priežiūros ir remonto veiklą turi organizuoti taip, kad būtų užtikrintas šiame Apraše nustatytų aplinkos apsaugos reikalavimų laikymasis ir imtasi prevencinių priemonių, siekiant išvengti neigiamo poveikio aplinkai. Taip pat šiame punkte nustatyta, jog transporto priemonių techninės priežiūros ir remonto veikla turi būti vykdoma negyvenamosios paskirties pastatuose: paslaugų paskirties (tik autoservisuose), garažų paskirties, gamybos ir pramonės paskirties pastatuose (tik gamyklose, dirbtuvėse). Nagrinėjamos bylos duomenimis, UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdė transporto priemonių techninės priežiūros ir remonto veiklą negyvenamosios paskirties patalpoje, kurios paskirtis – paslaugų.

16. Pagal CK 6.629 straipsnio, apibrėžiančio panaudos sutarties sampratą, 1 dalį, neatlygintinio naudojimosi daiktu (panaudos) sutartimi viena šalis (panaudos davėjas) perduoda kitai šaliai (panaudos gavėjui) nesunaudojamąjį daiktą laikinai ir neatlygintinai valdyti ir juo naudotis, o panaudos gavėjas įsipareigoja grąžinti tą daiktą tokios būklės, kokios jis jam buvo perduotas atsižvelgiant į normalų susidėvėjimą arba sutartyje numatytos būklės. CK 6.633 straipsnio 1 dalies nuostatomis, panaudos davėjas privalo perduoti daiktą panaudos gavėjui tokios būklės, kuri atitinka sutarties nustatytas sąlygas ir daikto naudojimo paskirtį, o pagal CK 6.637 straipsnio 1 dalį, panaudos gavėjas privalo naudoti jam perduotą daiktą tik pagal sutartyje numatytą paskirtį.

17. Pagal Aplinkos apsaugos reikalavimų transporto priemonių techninei priežiūrai ir remontui aprašo reglamentavimą, transporto priemonių techninės priežiūros ir remonto veikla negali būti vykdoma negyvenamosios paskirties patalpose, kurių paskirtis yra paslaugų. Atitinkamai, T. M. šių patalpų negalėjo leisti naudoti ne pagal paskirtį UAB „(duomenys neskelbtini)“, todėl nutarimu Institucija pagrįstai jį pripažino tinkamu subjektu dėl 2021 m. spalio 5 d. patikrinimo metu nustatytų pažeidimų ir skyrė pagrįstą ANK 359 straipsnio 1 dalies sankcijos ribose nustatytą baudą, kuri atitinka tiek padaryto pažeidimo pobūdį, tiek ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens asmenybę, tiek kitas nuobaudos skyrimui reikšmingas aplinkybes.

18. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, apygardos teismas sutinka su Institucijos atstovės apeliacinio skundo argumentais, kad apylinkės teismas nepagrįstai nustatė, jog Institucija patraukė administracinėn atsakomybėn netinkamą subjektą. Todėl Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2023 m. balandžio 28 d. nutarimas naikintinas, o Telšių rajono savivaldybės administracijos 2022 m. spalio 11 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) paliktinas galioti. Atitinkamai, nėra pagrindo tenkinti T. M. atsiliepime išdėstyto prašymo iš Telšių rajono savivaldybės administracijos T. M. naudai priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 5 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

panaikinti Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2023 m. balandžio 28 d. nutarimą ir palikti galioti Telšių rajono savivaldybės administracijos 2022 m. spalio 11 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini).

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.