- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-03-01
- Bylos Nr.
- AN2-19-616/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 4-47-3-00030-2022-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Panaikinti nutarimą (nutartį) ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti apylinkės teisme
- Teisėjas
- Ernesta Montvidienė (pirm.)
- Institucija
- Telšių rajono savivaldybės administracija
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Ernesta Montvidienė
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal Telšių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus T. K. apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2022 m. gruodžio 29 d. nutarties.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Priimtų sprendimų esmė
1. T. M. Telšių rajono savivaldybės administracijos 2022 m. spalio 11 d. nutarimu Nr. SAVAD-78-ANR-N-129-2022 nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 359 straipsnio 1 dalį 680 eurų bauda už tai, kad 2021 m. spalio 5 d. 15.45 val., (duomenys neskelbtini), patikrinimo metu nustatyta, jog šiuo adresu esančio gyvenamosios paskirties statinio (gyvenamojo namo) sudėtine dalimi – negyvenamosios paskirties patalpa (remonto dirbtuvėmis), kurios pagrindinė naudojimo paskirtis – paslaugų buvo remontuojami automobiliai ir jų sudėtinės dalys, įvairūs mechanizmai. Trys automobiliai pakelti ant keltuvų, keletas – kieme, šalia įvažiavimo į patalpą, o automobilių dalys išdėliotos patalpoje ant stalviršių ir grindų. Taip pat užfiksuotos talpos su automobilių pramonėje naudojamais specialiais techniniais skysčiais/jų atliekomis, įvairūs automobilių remonto įrankiai. Patikrinimas buvo atliktas, siekiant nustatyti, ar minėto gyvenamosios paskirties pastato (statinio) negyvenamosios paskirties patalpa naudojama pagal paskirtį, t. y. esant įtarimui, kad remonto dirbtuvėse gali būti vykdoma autoservisui priskirtina veikla, įtarimas pasitvirtino, kadangi visos prieš tai aprašytos aplinkybės liudija, kad gyvenamosios paskirties statinyje esančioje negyvenamosios paskirties patalpoje – remonto dirbtuvėse yra vykdoma transporto priemonių techninės priežiūros ir remonto veikla.
1.1. Vadovaujantis 2016 m. spalio 27 d. Aplinkos ministro įsakymu „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ patvirtinimo“ Nr. D1-713 patvirtinto šio statybos techninio reglamento (STR) IV skyriaus „Statinių klasifikavimas pagal jų naudojimo paskirtį“ pirmojo skirsnio „Pastatų ir inžinerinių statinių pagrindinė naudojimo paskirtis“ 5 punktu, statiniai skirstomi į pastatus ir inžinerinius statinius (3.3), o pagal 5.1 papunktį pastatai pagal paskirtį skirstomi į dvi grupes (3.26): 5.1.1. gyvenamuosius pastatus ir 5.1.2. negyvenamuosius pastatus. Šiuo atveju apžiūrėtas statinys yra gyvenamosios paskirties pastatas su jame esančia negyvenamosios paskirties patalpa – remonto dirbtuvėmis.
1.2. Vadovaujantis 2007 m. liepos 13 d. Aplinkos ministro įsakymo „Dėl aplinkos apsaugos reikalavimų transporto priemonių techninei priežiūrai ir remontui aprašo patvirtinimo“ Nr. D1-405 patvirtinto minėto aprašo (toliau – ir Aprašas) 6 punktu, transporto priemonių techninės priežiūros ir remonto veikla turi būti vykdoma negyvenamosios paskirties pastatuose: paslaugų paskirties (tik autoservisuose), garažų paskirties, gamybos ir pramonės paskirties pastatuose (tik gamyklose, dirbtuvėse). Pagal šį teisinį reguliavimą, vykdant transporto priemonių techninės priežiūros ir remonto veiklą, visas pastatas, kuriame ji vykdoma, privalo būti Apraše nurodytos paskirties. Šiuo atveju pastato paskirtis neatitinka nė vienos iš nurodytų Aprašo 6 punkte, kadangi pastatas yra gyvenamosios paskirties, todėl jame vykdyti transporto priemonių techninės priežiūros ir remonto veiklos negalima. Vadovaujantis Aprašo 8 punktu, remontas – technologinių priemonių ir operacijų visuma, kuriomis siekiama sutaisyti sugedusią transporto priemonę, kad ji būtų techniškai tvarkinga ir atitiktų techninius reikalavimus. Remontas taip pat apima sugedusių transporto priemonių sudėtinių dalių keitimą, taisymą ir pakartotinę apdailą. Taigi šiuo atveju, net jei apžiūrėtoje patalpoje ir nebūtų remontuojami ant keltuvų pakelti automobiliai (bet yra), čia vykdomas atskirų automobilių sudėtinių dalių remontas taip pat priskiriamas transporto priemonių techninės priežiūros ir remonto veiklai.
1.3. Pagal 2013 m. gruodžio 11 d. Žemės ūkio ministro ir Aplinkos ministro įsakymo „Dėl Žemės ūkio ministro ir Aplinkos ministro 2005 m. sausio 20 d. įsakymo Nr. 3D-37/D1-40 „Dėl pagrindinės žemės naudojimo paskirties žemės naudojimo būdų turinio, žemės sklypų naudojimo pobūdžių sąrašo ir jų turinio patvirtinimo“ pakeitimo“ Nr. 3D-830/D1-920 V skyriaus „Kitos paskirties žemė“ 19, 20 ir 20 punktais, pastatai, nurodyti Aprašo 6 punkte, kuriuose leidžiama vykdyti transporto priemonių techninės priežiūros ir remonto veiklą, gali būti pastatyti tik žemės sklypuose, esančiuose šiuose punktuose nurodytos trejopos paskirties teritorijose: (1) pramonės ir sandėliavimo objektų, (2) komercinės paskirties objektų bei (3) susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo objektų. Kadangi apžiūrėtas gyvenamosios paskirties pastatas yra žemės sklype, kurio pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis yra kita, o naudojimo būdas – gyvenamoji teritorija, joks Apraše nurodytas negyvenamosios paskirties pastatas, kuriame būtų leidžiama vykdyti transporto priemonių techninės priežiūros ir remonto veiklą, šiame sklype negali būti pastatytas ir eksploatuojamas.
1.4. Vadovaujantis Statybos įstatymo 47 straipsniu „Statinių naudotojų pareigos“ 1 dalies 1 punkte, statinių naudotojai privalo naudoti statinį (jo patalpas) pagal paskirtį. Vadovaujantis tuo, o taip pat prieš tai aprašytu teisiniu reguliavimu, apžiūrėto gyvenamosios paskirties pastato negyvenamosios paskirties patalpos (remonto dirbtuvių) naudojimas pagal paskirtį, kuri nurodyta viešajame registre (paslaugų) būtų tik tuomet, jei šioje patalpoje būtų teikiamos paslaugos, tačiau nevykdoma transporto priemonių techninės priežiūros ir remonto veikla, kuri šiame pastate neleidžiama. Todėl statinys (jo patalpa) naudojami aiškiai ne pagal paskirtį, pažeidžiant galiojantį teisinį reguliavimą.
Žemesnės instancijos teismas
2. Skundžiama Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2022 m. gruodžio 29 d. nutartimi iš dalies tenkintas administracinėn atsakomybėn patraukto T. M. skundas, panaikintas Telšių rajono savivaldybės administracijos 2022 m. spalio 11 d. nutarimas Nr. SAVAD-78-ANR-N-129-2022 bei byla grąžinta Telšių rajono savivaldybės administracijai. Pirmos instancijos teismas, įvertinęs esamą teisinį reglamentavimą bei skundžiamą nutarimą, konstatavo, kad nutarime nėra aiškiai, konkrečiai ir argumentuotai nurodyta, kokia veikla T. M. priklausančiose remonto dirbtuvėse yra galima, kokiu pagrindu remonto dirbtuvėse atliekami darbai priskirti autoserviso, o ne remonto veiklai. Nutartyje prieita išvada, kad byloje nėra išsiaiškintos teisingam sprendimui priimti reikšmingos aplinkybės, nėra surinkta pakankamai duomenų motyvuotam galutiniam sprendimui priimti dėl administracinio nusižengimo buvimo ar nebuvimo T. M. veiksmuose.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
3. Apeliaciniu skundu Telšių rajono savivaldybės administracijos direktorius T. K. prašo panaikinti Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2022 m. gruodžio 29 d. nutartį ir priimti naują procesinį sprendimą administracinio nusižengimo byloje – palikti Telšių rajono savivaldybės administracijos 2022 m. spalio 11 d. nutarimą Nr. SAVAD-78-ANR-N-129-2022 nepakeistą, taip pat priimti naujai pateiktus įrodymus.
3.1. Administracijos direktoriaus nuomone, jokio papildomo didelės apimties tyrimo atlikti nereikia, o pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino ir taikė ANK 642 straipsnio 1 dalies 4 punktą, todėl skundžiama nutartis yra neteisėta ir turi būti panaikinta.
3.2. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai skundžiamojoje nutartyje priėjo prie išvadų: 1) kad T. M. administracinėn atsakomybėn patrauktas iš esmės dėl to, kad tik savivaldybės administracijos specialistų nuomone, remonto dirbtuvėse buvo atliekami autoserviso darbai; 2) kad 2022 m. spalio 11 d. nutarime nėra aiškiai, konkrečiai ir argumentuotai nurodyta, kokia veikla T. M. priklausančiose remonto dirbtuvėse yra galima, kokiu pagrindu remonto dirbtuvėse atliekami darbai priskirti autoserviso, o ne remonto veiklai; 3) kad byloje buvo neišsiaiškintos teisingam sprendimui priimti reikšmingos aplinkybės, byloje surinkti duomenys neleidžia vienareikšmiškai spręsti, ar T. M. priklausančioje negyvenamojoje patalpoje – remonto dirbtuvėse, kurių paskirtis – „paslaugų“ teikiamos paslaugos apima autoserviso veiklą, t. y. kompetentingų asmenų turi būti atliktas papildomas remonto dirbtuvėse atliekamų darbų vertinimas, kurie nustatytų, kokio pobūdžio darbai atliekami remonto dirbtuvėse (techninė priežiūra ir remontas ar tik remontas).
3.3. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai kvestionuoja savivaldybės administracijos specialistų, atlikusių remonto dirbtuvių patikrinimą, kompetenciją nustatyti faktą, ar remonto dirbtuvių savininkas T. M. naudoja šias patalpas pagal paskirtį. Nurodo, kad tai savivaldybės administracija pagrindžia faktiniais įrodymais ir foto fiksacijomis, kuriose aiškiai matyti, jog patikrinimo metu T. M. remonto dirbtuves naudojo transporto priemonių techninei priežiūrai ir remontui. Foto nuotraukose yra aiškiai matyti ant keltuvų pakelti automobiliai, paruošti apžiūrai, šalia stovi automobilis su išimtomis detalėmis, kitose vietose pilna automobilių detalių, lauke taip pat stovi automobiliai, padangos ir kita, kas neabejotinai patvirtina, kad vykdoma autoservisui priskirtina veikla. Be to, pats T. M. neneigia, kad remonto dirbtuvėse yra vykdomas automatinių pavarų greičio dėžių remontas.
3.4. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas prieštarauja pats sau, kadangi nurodo, jog Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 „Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo“ nereglamentuoja, kokiomis paslaugomis galima užsiimti patalpose, kurių paskirtis „paslaugų“, tačiau prieidamas šią išvadą teismas teigia, jog nutarime pasigenda nurodymo, kokia veikla T. M. priklausančiose remonto dirbtuvėse yra galima. Nurodo, kad tokia pirmosios instancijos teismo logika vadovaujantis, savivaldybės administracija yra statoma į absurdišką situaciją, kai nesant teisinio reglamentavimo, vis tiek nepagrįstai bandoma savivaldybės administracijai perkelti pareigą nurodyti pastato savininkui, kokią veiklą jis gali vykdyti remonto dirbtuvėse. Pabrėžia, nors teisės aktai ir nereglamentuoja, kokia konkreti veikla gali būti vykdoma remonto dirbtuvėse, kurios paskirtis – paslaugų, tačiau jie labai aiškiai nurodo, kokios paskirties statiniuose (pastatuose) ir kokios paskirties žemės sklypuose gali būti vykdoma autoserviso veikla.
3.5. Akcentuoja, kad paties T. M. ir jį atstovaujančio advokato teiginiai, neva savivaldybės administracija, žinodama, kokią veiklą UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdo šiose patalpose, išdavė leidimą pakeisti dalies pastato paskirtį, t. y. davė sutikimą, kad būtent remonto dirbtuvėse tokią veiklą bus galima vykdyti, yra klaidingi. Teigia, kad toks atsakomybės perkėlimas savivaldybės administracijai nėra logiškas nei pagrįstas. Nurodo, kad T. M. nepateikia nei vieno įrodymo (rašto, sutikimo ar kt.), kuriame būtų savivaldybės administracijos išreikšta pozicija, jog būtent remonto dirbtuvėse (tokios paskirties patalpoje) transporto priemonių techninė priežiūra ir remontas galės būti vykdoma. Savivaldybės administracija, vadovaujantis Statybos įstatymo 27 straipsnio 2 dalimi, išduoda statybą leidžiančius dokumentus pagal pateiktus prašymus, taigi, šiuo konkrečiu atveju buvo prašoma leidimo gyvenamosios paskirties (vieno buto) pastato, (duomenys neskelbtini), atidalijimo ir dalies patalpų paskirties keitimo iš gyvenamosios į paslaugų paskirtį. Pagal Statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalį, pats pastato savininkas statybą leidžiančiam dokumentui gauti pateikia prašymą, atitinkamą statinio projektą ir kita, t. y. tuometinė pastato savininkė Z. M., pateikusi savivaldybės administracijai 2018 m. vasario 27 d. prašymą išduoti leidimą Nr. (duomenys neskelbtini), 2018 m. birželio 25 d. prašymą išduoti leidimą Nr. (duomenys neskelbtini), pati išreiškė pageidavimą pakeisti patalpos paskirtį iš gyvenamosios į paslaugų, ne savivaldybės administracijos iniciatyva ar išreikšta pozicija, kad būtent tokia paskirtis bus tinkama vykdyti autoserviso veiklai.
3.6. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamojoje nutartyje prieina prie paviršutiniškų išvadų, nepagrįstai reikalauja atlikti didelės apimties papildomą bylos aplinkybių tyrimą, todėl pagrįstai mato pareigą teikti papildomus įrodymus, padėsiančius aiškiai nustatyti, jog T. M. remonto dirbtuves naudojo ne pagal paskirtį ir kokią veiklą T. M. priklausančiose remonto dirbtuvėse galima vykdyti.
3.7. Pirma, savivaldybės administracija prie 2022 m. lapkričio 17 d. Nr. R7-2159 teikto atsiliepimo 3 priedu buvo pateikusi Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2018 m. liepos 17 d. raštą Nr. 2D-9847 (16.17) „Dėl statybą leidžiančio dokumento Nr. (duomenys neskelbtini) išdavimo teisėtumo“ (toliau – ir Raštas). Rašte buvo minima, kad Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentas 2018 m. birželio 8 d. patikrinimo aktu Nr. (duomenys neskelbtini) konstatavo, jog savivaldybės administracija neteisėtai išdavė statinio savininkui leidimą Nr. (duomenys neskelbtini). Savivaldybės administracija pagal projektuotojo UAB „(duomenys neskelbtini)“ parengtą techninį projektą Nr. (duomenys neskelbtini) „Gyvenamosios paskirties (vieno buto) pastato, (duomenys neskelbtini), atidalijimo ir dalies patalpų paskirties keitimo iš gyvenamosios į paslaugų paskirtį“ (toliau – ir Projektas Nr. 1) išdavė tuometinei to paties pastato savininkei Z. M. statybą leidžiantį dokumentą Nr. (duomenys neskelbtini). Projekto Nr. 1 bendrajame aiškinamajame rašte „1. Bendrieji duomenys“ buvo aiškiai nurodyta: „Atliekamas gyvenamosios paskirties (vieno buto) pastato atidalijimas ir dalies patalpų paskirties keitimas iš gyvenamosios į paslaugų paskirtį (autoservisas) <...>“. Dalyje „6. Higiena, sveikata“ nurodyta: „Paslaugų paskirties patalpose (autoservise) bus vykdomas automobilių mechanikos remontas, daugiausia pavarų dėžės remontas. <...>“. Teigia, kad tai įrodo, jog pastato savininkas suvokė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdoma veikla galima paslaugų paskirties (tik autoserviso) pastate, t. y. pastato savininkui buvo aiškiai žinoma, kad tą veiklą, kokią vykdo UAB „(duomenys neskelbtini)“, gali vykdyti paslaugų paskirties pastatuose (tik autoservisuose), todėl ir Projektas Nr. 1 buvo tam parengtas. Savivaldybės administracija nors ir išdavė pagal tokį Projektą Nr. 1 statybą leidžiantį dokumentą Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau 2018 m. liepos 2 d. nauju statybą leidžiančiu dokumentu Nr. (duomenys neskelbtini), jis buvo panaikintas. Panaikintas dėl to, kad Projekto Nr. 1 sprendiniai, susiję su numatoma autoserviso veikla gyvenamosios paskirties pastate paslaugų paskirties patalpose, prieštarauja Aprašo 6 punkto nuostatoms. Aprašo 6 punkte nurodyta, kad <...> Transporto priemonių techninės priežiūros ir remonto veikla turi būti vykdoma negyvenamosios paskirties pastatuose: paslaugų paskirties (tik autoservisuose), garažų paskirties, gamybos ir pramonės paskirties pastatuose (tik gamyklose, dirbtuvėse). Taigi, Projektu Nr. 1 atidalintoje patalpoje autoserviso veiklos negalima vykdyti, nes ji galima tik trejopos paskirties pastatuose (ne patalpose). Nurodo, kad savivaldybės administracija padarė klaidą, neįvertino, kad tik trejopos paskirties pastatuose (ne patalpose) galima autoserviso veikla, tačiau šią klaidą ištaisė, panaikindama statybą leidžiantį dokumentą Nr. (duomenys neskelbtini).
3.8. Antra, tuometinei tos pačios patalpos savininkei Z. M. jau žinant, kad patalpose nebus galima vykdyti transporto priemonių techninės priežiūros ir remonto veiklos, t. y. tos veiklos, kurią vykdo UAB „(duomenys neskelbtini)“, pateikė savivaldybės administracijai UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2018 m. parengtą naują projektą Nr. (duomenys neskelbtini) „Gyvenamosios paskirties (vieno buto) pastato, (duomenys neskelbtini), atidalijimo ir dalies patalpų paskirties keitimo iš gyvenamosios į paslaugų paskirtį“ (toliau – ir Projektas Nr. 2), kurio bendrajame aiškinamajame rašte „1. Bendrieji duomenys“ buvo aiškiai nurodyta: „Atliekamas gyvenamosios paskirties (vieno buto) pastato atidalijimas ir dalies patalpų paskirties keitimas iš gyvenamosios į paslaugų paskirtį (remonto dirbtuvės) <...>“. Taigi, Projekte Nr. 2 nenumatyti jokie sprendiniai, galintys sudaryti nors menkiausią prielaidą šiose patalpose vykdyti autoserviso veiklą. Pagal šį Projektą Nr. 2 savivaldybės administracija Z. M. 2018 m. liepos 2 d. išdavė naują statybą leidžiantį dokumentą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo suteikiama teisė gyvenamosios paskirties (vieno buto) pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini), atidalijimo ir dalies patalpų paskirties keitimo iš gyvenamosios į paslaugų paskirtį (remonto dirbtuves), statinio kategorija – neypatingasis statinys, statinio paskirtis – gyvenamoji (vieno buto). Šiame statybą leidžiančiame dokumente Nr. (duomenys neskelbtini) yra padarytas įrašas, kad nuo šio leidimo registracijos dienos panaikinamas 2018 m. kovo 16 d. leidimas Nr. (duomenys neskelbtini). Akcentuoja, kad savivaldybės administracija išdavė leidimą pastato paskirčiai keisti, ne veiklai vykdyti, o pastato savininkui buvo žinoma, kad patalpose autoserviso veikla, viskas, kas susiję su transporto priemonėmis, nėra galima. Teigia, kad šiuo konkrečiu atveju, toks gyvenamajame pastate esančių dalies patalpų paskirties pakeitimas į remonto dirbtuves yra visiškai nereikšmingas, kadangi autoserviso veikla šiose patalpose netapo leidžiama.
3.9. Atsakant į klausimą, kokia veikla galima T. M. priklausančiose remonto dirbtuvėse, pažymi, kad Projekto Nr. 2, 8 punkte „Higiena, sveikata“ nurodyta <...> Paslaugų paskirties patalpose (remonto dirbtuvėse) bus vykdomas mechaninių įrenginių remontas. Tuo tarpu 2021 m. spalio 5 d. patikrinimo metu buvo nustatyta, kad T. M. nuosavybės teise priklausančiose remonto dirbtuvėse buvo remontuojami ne mechaniniai įrenginiai, o transporto priemonės ir jų sudėtinės dalys, įvairūs mechanizmai. Akcentuoja, kad vykdant transporto priemonių techninės priežiūros ir remonto veiklą, visas pastatas turi būti Aprašo 6 punkte nurodytos paskirties <...> Transporto priemonių techninės priežiūros ir remonto veikla turi būti vykdoma negyvenamosios paskirties pastatuose: paslaugų paskirties (tik autoservisuose), garažų paskirties, gamybos ir pramonės paskirties pastatuose (tik gamyklose, dirbtuvėse). Teigia, kad tik šiame punkte išvardintų dokumentų pagrindu, kurie pagrįstai turėtų būti priimami kaip įrodymai, galima aiškiai ir nedviprasmiškai atsakyti į pirmosios instancijos teismo skundžiamoje nutartyje iškeltus klausimus ir paaiškinti T. M. (kuris būdamas šių patalpų savininku teigia nežinantis, ką tokiose patalpose gali vykdyti), kokia veikla yra galima remonto dirbtuvėse, t. y. remontuoti mechaninius įrenginius, nesusijusius su transporto priemonėmis. Todėl teigia, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog byloje buvo neišsiaiškintos teisingam sprendimui priimti reikšmingos aplinkybės, byloje surinkti duomenys neleidžia vienareikšmiškai spęsti, ar T. M. priklausančiose remonto dirbtuvėse, kurių paskirtis – paslaugų, teikiamos paslaugos apima autoserviso veiklą, t. y. kompetentingų asmenų turi būti atliktas papildomas remonto dirbtuvėse atliekamų darbų vertinimas, kurie nustatytų, kokio pobūdžio darbai atliekami remonto dirbtuvėse (techninė priežiūra ir remontas ar tik remontas), yra nepagrįsta.
3.10. Pažymi, kad T. M. ir jo advokato teigia, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ remonto dirbtuvėse vykdo automatinių pavarų greičio dėžių remontą. Atsižvelgiant į Aprašo 8 punkte nurodytos sąvokos „remontas“ paaiškinimą (remontas – technologinių priemonių ir operacijų visuma, kuriomis siekiama sutaisyti sugedusią transporto priemonę, kad ji būtų techniškai tvarkinga ir atitiktų techninius reikalavimus. Remontas taip pat apima sugedusių transporto priemonių sudėtinių dalių keitimą, taisymą ir pakartotinę apdailą), automatinių pavarų greičio dėžių remontui, remontuojant kaip atskirą dalį išimtą iš transporto priemonės, taip pat taikomi Aprašo 6 punkte numatyti reikalavimai. Vadovaujantis Aprašo 6 punkto reikalavimais, transporto priemonių techninė priežiūra ir remonto veikla turi būti vykdoma negyvenamosios paskirties pastatuose: paslaugų paskirties (tik autoservisuose), garažų paskirties, gamybos ir pramonės paskirties pastatuose (tik gamyklose, dirbtuvėse). Akcentuoja, kad net ir ta T. M. bei jo advokato viešai deklaruojama vykdoma veikla T. M. priklausančiose remonto dirbtuvėse yra negalima. Akcentuoja ir tai, kad T. M. visiškai nepagrįstai bando įrodyti, jog jo vykdoma veikla remonto dirbtuvėse yra galima, argumentuodamas kitų institucijų atliktų patikrinimų išvadomis, rezultatais ir taip bandydamas sustiprinti įspūdį, kad tik vienintelė savivaldybės administracija yra neteisi. Nurodo, kad tos kitos institucijos (kaip nurodo T. M. ir jį atstovaujantis advokatas – Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, prokuratūra, aplinkos apsaugos specialistai, priešgaisrinės apsaugos pareigūnai, visuomenės sveikatos centro pareigūnai ir kt.) atlieka patikrinimus savo kompetencijos ribose ir nei vienai iš išvardintų institucijų nėra numatyta teisė tikrinti ar statinių naudotojai naudoja statinį (jo patalpas) pagal paskirtį. Vadovaujantis Statybos įstatymo 49 straipsnio nuostatomis, patikrinti ar statiniai (jo patalpos) naudojami pagal paskirtį ir pagal reikalavimus, turi teisę savivaldybių administracijos, vadovaujantis Statybos įstatymo ir kitų teisės aktų nuostatomis, joms suteikta teisė taikyti administracines priemones. Jokie kitų institucijų specialistai, nespecializuojantys statybų srityje, tikrindami savo kompetencijų ribose remonto dirbtuves, negali spręsti dar ir tai, ar tos patalpos yra naudojamos pagal paskirtį, šią funkciją atlieka savivaldybės administracija.
3.11. Pabrėžia, kad pagal Žemės naudojimo būdų turinio aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. sausio 20 d. įsakymu Nr. 3D-37/D1-40 „Dėl žemės naudojimo būdų turinio aprašo patvirtinimo“, V skyriaus „Kitos paskirties žemė“, 16 punkte pateiktą paaiškinimą, vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos žemės sklypai – žemės sklypai skirti vieno ar dviejų butų gyvenamosios paskirties pastatams su pagalbinio ūkio paskirties pastatais. Aprašo 6 punkte nurodytos paskirties pastatai, kuriuose leidžiama vykdyti transporto priemonių techninės priežiūros ir remonto veiklą, gali būti pastatyti tik žemės sklypuose, esančiuose to paties Žemės naudojimo būdų turinio aprašo 19, 20, 21 punktuose nurodytos trejopos paskirties teritorijose: pramonės ir sandėliavimo objektų, komercinės paskirties objektų bei susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo objektų. Teigia, kad T. M. nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio pagrindinė naudojimo paskirtis – kita, naudojimo būdas – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos, yra vykdoma transporto priemonių techninės priežiūros ir remonto veikla, tai ši žemė yra naudojama ne pagal pagrindinę naudojimo paskirtį ir būdą ir nei vienas Aprašo 6 punkte nurodytas negyvenamosios paskirties pastatas, kuriame būtų leidžiama vykdyti transporto priemonių techninės priežiūros ir remonto veiklą T. M. nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, nepakeitus jo paskirties į aukščiau nurodytąją, negali būti pastatytas bei eksploatuojamas.
3.12. Apibendrintai teigia, kad šioje byloje esančiame nutarime Nr. SAVAD-78-ANR_N-129-2022 yra nurodyta administracinio nusižengimo padarymo vieta, laikas, aprašyta nusižengimo esmė, nurodytas tinkamas teisės aktas, kurio reikalavimai pažeisti, juolab, kad pats T. M. ir jį atstovaujantis advokatas neneigia, jog remonto dirbtuvėse vykdomas automatinių pavarų greičio dėžių remontas. Taigi, paties T. M. ir jį atstovaujančio advokato teiginiais patvirtinamas vykdomos veiklos pobūdis remonto dirbtuvėse, kuriose tokia veikla negalima, nes neatitinka Aprašo 6 punkte keliamų reikalavimų. Savivaldybės administracijos vertinimu 2022 m. spalio 11 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, jį priimant savivaldybės administracija išsamiai išnagrinėjo visas administracinių nusižengimų byloje esančias aplinkybes ir visapusiškai įvertino pateiktus įrodymus, kurie visa apimtimi ir buvo pagrindas patraukti administracinėn atsakomybėn T. M. bei skirti administracinę nuobaudą, šio nutarimo naikinti kaip prieštaraujantį teisės normoms ir priimt pažeidus imperatyvias teisės normas, nėra teisinio pagrindo.
Atsiliepimas
4. Atsiliepimu į Telšių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus T. K. apeliacinį skundą administracinėn atsakomybėn patrauktas T. M. prašo apeliacinį skundą atmesti, atsisakyti priimti naujai teikiamus apelianto įrodymus ir priteisti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
4.1. Teigia, kad pirmos instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog liko visiškai neaišku, ar jam priklausančioje negyvenamojoje patalpoje – remonto dirbtuvėse, kurių paskirtis „paslaugų“, teikiamos paslaugos apima autoserviso veiklą. Kaip nurodyta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. kovo 24 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-880-756/2021, institucija, priimdama administracinį aktą, turėjo jame aiškiai, konkrečiai ir argumentuotai išdėstyti, kokia pareiškėjui priklausančių statinio patalpų paskirtis, kokia veikla tokiose patalpose yra galima, o kokia draudžiama ir kaip konkrečiai tas draudimas pasireiškia, bei kaip jis buvo pažeistas, nurodant tai patvirtinančius įrodymus. Teigia, kad skundžiamame nutarime tai nebuvo padaryta. Dėl to apelianto nurodyta aplinkybė, jog inkriminuojamas pažeidimas yra aiškus ir paprastas, yra niekuo nepagrįstas bei subjektyvus. Juolab, kad apskritai kokia veikla (kokia apimtimi) yra galima jam priklausančiose negyvenamosios paskirties patalpoje (remonto dirbtuvėse), kurios pagrindinė naudojimo paskirtis – paslaugų, atsakyti negalėjo ir 2022 m. gruodžio 14 d. bylos nagrinėjimo metu institucijos, surašiusios skundžiamą nutarimą, atstovė. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens nuomone, apelianto nurodytą poziciją sunku suvokti ne tik teisine, lingvistine, bet ir logine prasme, kadangi jam priklausančiose negyvenamosiose paslaugų paskirties patalpose – remonto dirbtuvėse negalima vykdyti automobilių remonto veiklos, arba remonto dirbtuvėse negalima vykdyti remonto veiklos.
4.2. Atkreipia dėmesį, kad skundžiamas nutarimas surašytas remiantis 2021 m. spalio 14 d. Telšių rajono savivaldybės administracijos Statybos ir urbanistikos skyriaus statybos poskyrio specialistės surašytu 2021 m. spalio 14 d. Statinio(ių) techninės priežiūros patikrinimo akto Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu. Minėtu patikrinimo aktu jo buvo pareikalauta nedelsiant pašalinti statinio naudojimo trūkumus ir statinį (apžiūrėtą jo dalį – remonto dirbtuves) naudoti pagal paskirtį, nebevykdant jame transporto priemonių techninės priežiūros ir remonto veiklos. Teigia, kad 2016 m. gruodžio 30 d. aplinkos ministro įsakymo Nr. D1-971 dėl statybos techninio reglamento STR 1.07.03:2017 „statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“ patvirtinimo 108.7. punktas aiškiai įpareigoja savivaldybių administracijas, kaip vykdančias gyvenamųjų namų ir kitų statinių naudojimo priežiūrą, kontroliuoti statinio techninės priežiūros patikrinimo akte įrašytų reikalavimų įvykdymą. Tačiau institucija, surašiusi skundžiamą nutarimą, pareikalavusi nedelsiant ginčo statinį naudoti pagal paskirtį (nepaisant to, kad 2021 m. spalio 14 d. Statinio(ių) techninės priežiūros patikrinimo aktu Nr. ST-246 nustatė, jog statinys atitinka šiame kontekste patalpoms keliamus reikalavimus, konstatuodami, jog patalpų techninė būklė yra gera), nebevykdant jame transporto priemonių techninės priežiūros ir remonto veiklos, po akto surašymo nebuvo nuvykusi į vietą, statinio naudojimo patikrinimo (kontrolės) ar statinio techninės priežiūros patikrinimo akte įrašyti reikalavimai yra įvykdyti nebeatliko, t. y. patraukė jį administracinėn atsakomybėn neįsitikinusi, ar 2021 m. spalio 14 d. Statinio(ių) techninės priežiūros patikrinimo akte Nr. ST-246 nurodyti reikalavimai ir 2021 m. spalio 5 d. nustatytos aplinkybės yra įvykdyti(os). Juolab, kad patikrinimo akte už reikalavimo nevykdymą nebuvo numatyta taikyti teisinės atsakomybės (pareiškėjui fiziniam asmeniui). Nurodo, kad šios aplinkybės skundžiamą nutarimą daro akivaizdžiai nepagrįstu ir neteisėtu bei naikintinu nesant administracinio nusižengimo įvykio ir sudėties.
4.3. Akcentuoja, kad apelianto teiginiai, jog nutarime Nr. SAVAD-78-ANR_N-l 29-2022 aiškiai nurodyta nusižengimo padarymo vieta, kuri yra adresu (duomenys neskelbtini), yra nepagrįsti, kadangi iš byloje esančio Nekilnojamo turto registro duomenų išrašo matyti, kad ginčo patalpos yra (duomenys neskelbtini), o ne (duomenys neskelbtini), dėl ko galimai apeliantas apskritai kalba ne apie tą statinio dalį, kurioje vykdoma ginčo veikla. Taip pat nurodo, kad ir toliau visiškai neaišku, ką jis darė (daro) neteisėtai remonto dirbtuvėse, vykdydamas remonto darbus. Jo manymu, apeliantas, net ir pripažindamas, jog teisės aktai nereglamentuoja, kokiomis paslaugomis galima užsiimti patalpose, kurių paskirtis „paslaugų“, siekia savo „asmeninę“ nuomonę iškelti aukščiau teisinio reguliavimo.
4.4. Nesutinka su apelianto teiginiais, kad jis nepateikia nei vieno įrodymo (rašto, sutikimo ar kt.), kuriame būtų išreikšta savivaldybės administracijos pozicija, kad būtent remonto dirbtuvėse (tokios paskirties patalpoje) transporto priemonių techninė priežiūra ir remontas galės būti vykdoma. Teigia, kad iš jo į bylą pateiktų papildomų įrodymų matyti, jog dar 2017 m. ankstesnei ginčo statinio savininkei buvo surašytas analogiškas reikalavimas nutraukti vykdomą veiklą (tą pačią, už kurią T. M. skundžiamu nutarimu paskirta administracinė nuobauda). Ankstesnė ginčo savininkė, kartu su UAB „(duomenys neskelbtini)“ geranoriškai teikė prašymus Telšių rajono savivaldybei, kad būtų leidžiama įgyvendinti visus reikalavimus šiuo metu vykdomai veiklai, buvo prašoma pratęsti analogiškame patikrinimo akte nurodytą terminą reikalavimų įgyvendinimui, t. y. patalpų paskirties pakeitimui ir savivaldybės administracija tokį prašymą tenkino. Į bylą taip pat yra pateiktas 2018 m. liepos 2 d. Telšių rajono savivaldybės administracijos išduotas leidimas, kuriuo buvo leista dalies statinio, esančio (duomenys neskelbtini), patalpų paskirtį pakeisti iš pagalbinių patalpų į paslaugų paskirties, leidžiant įrengti remonto dirbtuves būtent šiuo metu jo vykdomai veiklai vykdyti. Įgyvendinus visus statinio paskirties keitimo reikalavimus, nuo 2018 m. rugpjūčio 27 d. viešame Nekilnojamojo turto registre patalpos buvo įregistruotos kaip negyvenamosios paslaugų paskirties patalpos – remonto dirbtuvės. Teigia, kad šios aplinkybės aiškiai patvirtina, jog apeliantei buvo aiškiai žinoma ginčo statinyje vykdoma veikla tiek iki išduoto leidimo keisti ginčo statinio paskirtį, tiek ir po išdavimo.
4.5. Atkreipia dėmesį, kad apelianto skunde nurodytos aplinkybės dėl neva jo naudojamų patalpų ne pagal paskirtį (nors ir pati pripažįsta, kad nėra aiškaus teisinio reglamentavimo šiuo klausimu), yra nepagrįstos ir Statybos įstatyme įtvirtintų nuostatų ir sisteminio jo aiškinimo prasme. Vadovaujantis Statybos įstatymo reikalavimais, statinio paskirtis suprantama kaip statinio viešajame registre nurodytas statinio naudojimo tikslas, kai statinys atitinka saugos ir jame planuojamos (atliekamos) veiklos (technologijos proceso) privalomus reikalavimus, nustatytus normatyviniuose statinio saugos ir paskirties dokumentuose. Nurodo, kad iš 2021 m. spalio 14 d. Telšių rajono savivaldybės administracijos Statybos ir urbanistikos skyriaus surašyto Statinio(ių) techninės priežiūros patikrinimo akto Nr. (duomenys neskelbtini) (kurio pagrindu ir buvo surašytas pareiškėjo skundžiamas nutarimas šioje byloje) matyti, jog Telšių rajono savivaldybės administracijos tarnautojai atliko statinio (jo dalies) adresu (duomenys neskelbtini), apžiūrą ir nustatė, kad pastato konstrukcijų ir inžinerinių sistemų būklė gera, o tai jau savaime suponuoja išvadą, kad statinys atitinka saugos ir jame planuojamos (atliekamos) veiklos (technologijos proceso) privalomus reikalavimus. Taip pat pažymi, kad 2022 m. lapkričio 28 d. kartu su prašymu dėl papildomų įrodymų pateikimo, pateikė papildomus įrodymus, jog dėl jam priklausančiose patalpose vykdomos veiklos teisėtumo (atliekamos veiklos (technologijos proceso) privalomųjų reikalavimų atitikimo) jau yra pasisakę eilė institucijų. Taip pat papildomai pateikė 2019 m. sausio 9 d. Lietuvos Respublikos administracinių ginčų komisijos sprendimą, kuriame, be kita ko, yra išspręsti šioje byloje keliami klausimai dėl statybą leidžiančio dokumento teisėtumo, kurį atliko Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentas, taip pat aptarti aplinkos apsaugos pareigūnų patikrinimai ir jų rezultatai, kt., t. y pažeidimų nerasta. Teigia, kad nagrinėjamu atveju nei priimtame nutarime, nei apeliaciniame skunde nenurodyta, jog jam priklausančių statinių būklė kelia pavojų kokių nors žmonių sveikatai, gyvybei ar aplinkai.
4.6. Nurodo, kad iš byloje esančio Žemės naudojimo patikrinimo akto (duomenys neskelbtini) matyti, jog Nacionalinės žemės tarnybos specialistai, vykdydami jiems įstatymų nustatytas funkcijas, atliko patikrinimą ginčo pastato adresu esančioje valdoje, kurio tikslas buvo nustatyti, ar sklypas naudojamas pagal paskirtį (būtent dėl pareiškėjo vykdomos veiklos) ir 2018 m. balandžio 17 d. surašė Žemės naudojimo patikrinimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo pažeidimų nenustatė. Teigia, kad teismui tenkinus apelianto skundą, būtų suformuota labai ydinga praktika, pagal kurią visiems privatiems vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijų savininkams, nuosavuose namuose turintiems garažus, būtų draudžiama vykdyti bet kokią remonto veiklą, pavyzdžiui, pasikeisti automobilio ratą, nes tai, anot apelianto, būtų vertinama kaip remonto veikla, kuri kiekvienam užtrauks administracinę atsakomybę.
Atsiliepimas
4.7. Dėl apelianto prašymo prijungti naujus įrodymus teigia, kad duomenų, kodėl su skundu teikiamų įrodymų apeliantas neteikė ar negalėjo pateikti bylą nagrinėjant pirmos instancijos teisme metu, apeliantas nepateikė, todėl jie neturėtų būti priimti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
5. ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimtos nutarties (nutarimo) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantas iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu panaikinti Telšių rajono savivaldybės administracijos 2022 m. spalio 11 d. nutarimą Nr. SAVAD-78-ANR-N-129-2022 ir administracinio nusižengimo bylą grąžinti minėtai institucijai papildomam bylos aplinkybių tyrimui atlikti ir motyvuotam procesiniam sprendimui priimti, todėl aukštesnysis teismas patikrina pirmosios instancijos teismo priimtos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apeliacinio skundo ribose.
6. ANK 642 straipsnio 1 dalies 4 punkte, kuriuo priimdamas skundžiamą nutartį vadovavosi pirmosios instancijos teismas, numatyta, kad išnagrinėjęs bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, apylinkės teismas gali panaikinti nutarimą ir grąžinti bylą institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą. Šiame punkte aiškiai nurodoma, jog toks sprendimas priimamas tik išimtiniais atvejais, kai reikia atlikti didelės apimties papildomą bylos aplinkybių tyrimą arba apylinkės teismui sunku nustatyti papildomas bylos aplinkybes, kai proceso ne teisme metu buvo padaryti esminiai pažeidimai, yra esminių protokolo ar bylos medžiagos trūkumų, kurių teismas pats ištaisyti negali (pavyzdžiui, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N3-802/2007, N444-3214/2008, Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis Nr. 2AT-9-2013).
7. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, grąžindamas T. M. administracinio nusižengimo bylą Telšių rajono savivaldybės administracijai, tokį savo sprendimą motyvavo nurodydamas šiuos institucijos priimto nutarimo ir atlikto tyrimo trūkumus: nutarime nėra aiškiai, konkrečiai ir argumentuotai nurodyta, kokia veikla T. M. yra galima ir kokiu pagrindu remonto dirbtuvėse atliekami darbai priskirti autoserviso, o ne remonto veiklai. Pirmosios instancijos teismo manymu, kompetentingų asmenų turi būti atliktas papildomas remonto dirbtuvėse atliekamų darbų vertinimas, kurie nustatytų, kokio pobūdžio darbai atliekami remonto dirbtuvėse (techninė priežiūra ir remontas ar tik remontas). Pirmosios instancijos teismas taip pat pažymėjo, kad teismui nenumatyta galimybė atlikti savarankišką tyrimą, reikalaujantį specialių žinių, tai yra, T. M. priklausančiose remonto dirbtuvėse atliekamų darbų techninio vertinimo, be to, teigė, kad šiuo atveju reikalinga atlikti ne pavienius veiksmus, o visapusišką, didelės apimties papildomą bylos aplinkybių tyrimą.
8. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs pateiktą apeliacinį skundą, administracinio nusižengimo bylos medžiagą bei skundžiamą nutartį, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas T. M. administracinio nusižengimo bylą institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą, grąžino nepagrįstai. Pažymėtina, kad nors pirmosios instancijos teismas ir nurodė konkrečius institucijos nutarimo ir atlikto administracinio nusižengimo bylos tyrimo trūkumus, tačiau dalis jų nurodyti nepagrįstai, kita dalis – nelaikytini trūkumais (šiuo atveju nėra aktualūs nustatant administracinio nusižengimo aplinkybes) arba tokie trūkumai gali būti pašalinti paties teismo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje yra pakankamai duomenų baigiamajam procesiniam sprendimui priimti, be to, teismas taip pat turi galimybę būti aktyvus ir pats imtis iniciatyvos esamiems neaiškumams pašalinti. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad administracinių nusižengimų bylų teisenoje teismas negali būti suprantamas kaip „pasyvus“ bylų proceso stebėtojas, o teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. gegužės 28 d. nutarimas). Bylą nagrinėjantis teismas neprivalo apsiriboti vien tik nusižengimo tyrimo stadijoje surinktų duomenų patikrinimu, tačiau prireikus turi būti aktyvus ir rinkti bei tirti naujus įrodymus, nustatyti visas bylai reikšmingas aplinkybes.
9. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje institucijos priimto nutarimo trūkumą nurodo tai, kad nutarime nėra aiškiai, konkrečiai ir argumentuotai nurodyta, kokia veikla T. M. priklausančioje patalpoje yra galima bei kokiu pagrindu šiose remonto dirbtuvėse atliekami darbai priskirti autoserviso darbams. Šiuo atveju matyti, kad T. M. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 359 straipsnio 1 dalį, kurioje numatyta administracinė atsakomybė už statinio (jo patalpų) naudojimą pažeidžiant Lietuvos Respublikos statybos įstatyme ir kituose įstatymuose nustatytus reikalavimus ir (ar) naudojimas ne pagal paskirtį, išskyrus atvejus, kai statinys (jo patalpos) naudojamas (naudojamos) ne pagal paskirtį Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytais atvejais ir tvarka. Statybos įstatymo 47 straipsnio 1 dalies 1 punktas numato, kad statinių naudotojai privalo naudoti statinį (jo patalpas) pagal paskirtį, išskyrus Vyriausybės nustatytus atvejus ir tvarką. Nustatyta, kad institucijos priimtu nutarimu kaltinimas T. M. suformuotas aiškiai ir suprantamai – nurodyta nusižengimo padarymo data, laikas, vieta (2021 m. spalio 5 d. 15.45 val., (duomenys neskelbtini)), aprašyta nusižengimo esmė – gyvenamosios paskirties statinio (gyvenamojo namo) sudėtinės dalies – negyvenamosios paskirties patalpos (remonto dirbtuvių), kurios pagrindinė naudojimo paskirtis – paslaugų, naudojimas ne pagal paskirtį, nurodytas teisės aktas, kurio reikalavimai pažeisti – Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 47 straipsnio 1 dalies 1 punktas, bei teisės aktas, kuriame numatyta atsakomybė – ANK 359 straipsnio 1 dalis. Taip pat skundžiame nutarime pateiktas surinktų įrodymų vertinimas ir, vadovaujantis teisės aktais, detalizuota, kaip, institucijos manymu, pasireiškė T. M. patikrinimo metu apžiūrėtos negyvenamosios patalpos, paslaugų paskirties (remonto dirbtuvių) naudojimas ne pagal paskirtį. Prie šio nutarimo pridėti šias aplinkybes galintys patvirtinti duomenys. ANK nenumato pareigos grindžiant administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltę nurodyti ir tai, kokie veiksmai nėra laikomi administraciniu nusižengimu. Todėl skundžiamoje nutartyje nurodomi institucijos priimto nutarimo trūkumai nelaikytini kliudančiais pirmosios instancijos teismui tinkamai išnagrinėti bylą.
10. Skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas taip pat konstatavo, kad šioje administracinio nusižengimo byloje turi būti atliktas papildomas remonto dirbtuvėse atliekamų darbų vertinimas. Su tuo apeliacinės instancijos teismas nesutinka. Kaip matyti, T. M. kaltė padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 359 straipsnio 1 dalyje, iš esmės grindžiama 2021 m. spalio 14 d. Telšių rajono savivaldybės administracijos Statinio(ių) techninės priežiūros patikrinimo akte Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuotomis aplinkybėmis ir prie patikrinimo akto pateiktomis nuotraukomis. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas administracinėn atsakomybėn patraukto T. M. skundą, apsiribojo tik paties T. M. apklausa ir jo atstovo bei institucijos, priėmusios nutarimą, atstovo pozicijos išklausymu. Nors kilus abejonių dėl patikrinimo metu nustatytų aplinkybių, pirmosios instancijos teismas turi visas galimybes liudytojais apklausti patikrinimą atlikusius specialistus, taip pat nurodytoje patalpoje veiklą vykdančios UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovą bei išreikalauti papildomus duomenis apie T. M. priklausančioje patalpoje vykdomą veiklą. Kaip jau minėta, pirmosios instancijos teismui, nagrinėjančiam skundus dėl ne teismo tvarka priimtų nutarimų administracinių nusižengimų bylose, yra numatyta pareiga rinkti įrodymus siekiant visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinti bylos aplinkybes, jo pozicija renkant įrodymus, galinčius patvirtinti ar paneigti reikšmingas aplinkybes byloje, turi būti aktyvi, bylą grąžinti tirti institucijai iš naujo galima tik tuo atveju, jeigu yra nustatomi tokie trūkumai, kurie trukdo administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimui teisme. Įvertinus skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties motyvus ir pateiktus administracinio nusižengimo bylos duomenis, akivaizdu, kad savo iniciatyva pirmosios instancijos teismas, spręsdamas, jog pateiktų duomenų nepakanka sprendimui priimti, papildomų įrodymų nereikalavo bei nedavė įpareigojimų administracinį nusižengimą tyrusiai institucijai pateikti trūkstamus įrodymus, nors tokią teisę turėjo.
11. Todėl apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismo nutartis grindžiama motyvais, kurie šiuo konkrečiu atveju nelaikytini pakankamais sprendimui grąžinti bylą institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą. Apeliacinės instancijos teismas atskirai pabrėžia, kad šiuo atveju yra vertinamas tik skundžiamos apylinkės teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo klausimas, o T. M. kaltės klausimas nenagrinėjamas, nes tai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, todėl kaltės klausimu nepasisako. Be to, tai pažeistų tiek T. M., tiek kitų proceso dalyvių teisę nustatyta tvarka skųsti priimtus procesinius sprendimus.
12. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, aptartą teismų praktiką ir teisinį reglamentavimą, proceso ekonomiškumo, operatyvumo ir greitumo principus, prieinama prie išvados, kad skundžiama nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta, todėl ji naikinama, o byla grąžinama nagrinėti Telšių apylinkės teismo Telšių rūmams.
13. Apeliaciniu skundu Telšių rajono savivaldybės administracijos direktorius T. K. taip pat prašė priimti kartu su apeliaciniu skundu pateikiamus naujus dokumentus – 2018 m. vasario 27 d. prašymo išduoti leidimą Nr. (duomenys neskelbtini) kopiją, 2018 m. birželio 25 d. prašymo išduoti leidimą Nr. (duomenys neskelbtini) kopiją, UAB „(duomenys neskelbtini)“ projekto Nr. (duomenys neskelbtini) „Gyvenamosios paskirties (vieno buto) pastato, (duomenys neskelbtini), atidalijimo ir dalies patalpų paskirties keitimo iš gyvenamosios į paslaugų paskirtį, projektas“ bendrojo aiškinamojo rašto dalies kopiją, UAB „(duomenys neskelbtini)“ projekto Nr. (duomenys neskelbtini) „Gyvenamosios paskirties (vieno buto) pastato, (duomenys neskelbtini), atidalijimo ir dalies patalpų paskirties keitimo iš gyvenamosios į paslaugų paskirtį, projektas“ bendrojo aiškinamojo rašto dalies kopiją. Kadangi apeliacinės instancijos teismas grąžina bylą nagrinėti iš naujo Telšių apylinkės teismo Telšių rūmams, šių dokumentų prijungimo prie administracinio nusižengimo bylos klausimas paliekamas spręsti pirmosios instancijos teismui.
14. Atsiliepimu į apeliacinį skundą administracinėn atsakomybėn patrauktas T. M. prašė priteisti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Šiuo atveju administracinio nusižengimo byloje galutinis sprendimas nėra priimamas, todėl proceso išlaidų priteisimo klausimas nesprendžiamas.
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Telšių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus T. K. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Panaikinti Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2022 m. gruodžio 29 d. nutartį ir priimti naują nutartį administracinio nusižengimo byloje – administracinio nusižengimo bylą grąžinti nagrinėti Telšių apylinkės teismo Telšių rūmams.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.