Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo S. B. pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, tretieji asmenys uždaroji akcinė bendrovė „Intrum Lietuva“, antstolis Giedrius Jonauskas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. B. kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašo iškelti jai fizinio asmens bankroto bylą, skirti bankroto administratorių, kurio kandidatūrą pasiūlys Audito, apskaitos, turto ir nemokumo valdybos tarnyba prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos. Nurodo, kad 2008 m. rugsėjo 2 d. tarp DnB NORD banko ir sutuoktinio G. B. bei jos buvo sudaryta kreditavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią bankas suteikė 40 000 Lt vartojimo kreditą. Sutartyje numatytas kredito grąžinimo terminas – 2013 m. rugpjūčio 31 d., metų palūkanų dydis – 9,72 proc., metinė kredito grąžinimo norma – 11,92 proc., bendra kredito suma – 52225,37 Lt. Kreditas buvo paimtas G. B. iniciatyva ir reikmėm, nes jis norėjo pradėti verslą. Tačiau verslas G. B. nesisekė, ilgą laiką niekur nedirbo, o iki 2009 m. kovo 31 d. kredito įmokas mokėjo ji. 2010 m. vasario 6 d. tarp sutuoktinių įvyko ginčas, kurio metu G. B. sužalojo ją. Konflikto priežastis, kad G. B. nemokėjo kredito įmokų, niekur nedirbo. Jos sveikata buvo sutrikdyta ilgalaikiai. 2010 m. gegužės 19 d. nuosprendžiu G. B. pripažintas kaltu pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą. S. B. buvo priteista 3000 Lt neturtinės ir 2000 Lt turtinės žalos atlyginimo, bet G. B. žalos neatlygino. Po nuosprendžio priėmimo, sutuoktiniai nebendravo. Apie tai, kad G. B. nemokėjo kredito įmokų, S. B. sužinojo tik 2019 m. gruodžio 18 d., kai jai buvo įteiktas 2019 m. gruodžio 16 d. sprendimas už akių. Šiame sprendime teismas priteisė ieškovui UAB “Intrum Lietuva” (pradinis kreditorius AB DnB NORD bankas) iš atsakovės S. B. 20784,72 Eur skolos, 50,49 Eur palūkanų, 1875,16 Eur delspinigių, 511,00 Eur bylinėjimosi išlaidų. Kadangi G. B. 2017 m. vasario 11 d. mirė, S. B. kaip bendraskolė privalėjo įvykdyti prievolę. Po to, kai S. B. sužalojo G. B., jos sveikata smarkiai pablogėjo, todėl nuo 2016 m. kovo 15 d. iki 2027 m. kovo 17 d. jai nustatytas 60 proc. netektas darbingumas. Dėl savo sveikatos būklės ji negali dirbti, todėl neturi galimybės sumokėti skolą kreditoriui, kuri yra 25 027,66 Eur. Šiuo metu jos netekto darbingumo pensija yra 316,36 Eur ir našlių pensija 32,00 Eur. Nuosavybės teise nekilnojamojo turto ji neturi ir neturėjo, transproto priemonių irgi. Akcijų ir vertybinių popierių ji neturi, jos vardu individuali įmonė neįregistruota. Piniginių lėšų AB “Šiaulių bankas” sąskaitoje nuo 2017 m. vasario 6 d. neturi, AB „Swedbank“ sąskaitoje 2022 m. sausio 24 d. buvo 253,75 Eur. Kitų sąskaitų kituose bankuose ar kredito unijose neturi. S. B. nėra susitarusi dėl įkeisto turto ar hipotekos, ar kitų prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonių, nėra laiduotoja. Neturi ir kitų įsipareigojimų. Skolininkų ir išlaikomų asmenų pareiškėja neturi. Kreditorius UAB „Intrum Lietuva“ 2021 m. lapkričio 12 d. išsiėmė vykdomąją raštą Nr. e2-4164-666/2019 ir pateikė jį vykdyti antstoliui Giedriui Jonauskui. Antstolis Giedrius Jonauskas 2021 m. gruodžio 21 d. priėmė patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti Nr. S-21-91-39636, pradėjo vykdomąją bylą Nr. 0091/21/01318. Pagal antstolio 2021 m. gruodžio 21 d. vykdymo išlaidų apskaičiavimą vykdymo išlaidas antstoliui sudaro 218,17 Eur. S. B. šiuo metu nėra iškelta civilinių bylų, kuriose jai būtų pareikšti turtiniai reikalavimai, jai nepareikšti jokie su darbo santykiais susiję reikalavimai, taip pat nėra baudžiamųjų bylų, kuriose jai pareikšti turtiniai reikalavimai ir (arba) areštuotas turtas. S. B. nebuvo teista, psichinėmis ir priklausomybės ligomis nesirgo ir neserga, nėra įtraukta į apribojusių savo galimybę lošti asmenų registrą. S. B. mėnesio pajamos yra 348,36 Eur (netekto darbingumo ir našlių pensijos). Jai būtinos išlaidos per mėnesį yra 320 Eur. Pareiškėja pagal jos turtinę padėtį, gaunamas pajamas, negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų kreditoriams UAB „Intrum Lietuva“ ir antstoliui Giedriui Jonauskui, skolinių įsipareigojimų suma viršija 25 MMA.

Tretysis asmuo uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Intrum Lietuva“ pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriuo bankroto bylos iškėlimo klausimą paliko spręsti teismo nuožiūra, atsižvelgiant į surinktų įrodymų visumą. Nurodė, kad pareiškėjos įsipareigojimai kreditoriui susidarė netinkamai vykdant su pradiniu kreditoriumi Luminor Bank AS (buvęs DnB bankas) sudarytą Kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Kreditorius kreipėsi į teismą, ko pasekoje 2019 m. gruodžio 16 d. Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmai išdavė vykdomąjį raštą Nr. e2-4164-666/2019, o priverstinis skolos išieškojimas buvo perduotas vykdyti anstolio Giedriaus Jonausko kontorai. Pradinis kreditorius Reikalavimo teisių į skolų portfelį atlygintino perleidimo sutartimi Lindorff Oy, Lietuvos Respublikoje veikiančiam per savo struktūrinį padalinį Lindorff Oy filialą, perleido reikalavimo teisę į S. B. vardu susidariusį įsiskolinimą. Nuo 2017 m. spalio 1 d. UAB „Intrum Lietuva“ perėmė visą Lindorff Oy, Lietuvos Respublikoje veikiančio per savo struktūrinį padalinį Lindorff Oy filialą, vykdomą lietuvišką veiklą. Perdavus veiklą, buvo perduodamas visas turtas, teisės ir įsipareigojimai. Skolos likutį pagal vykdomąjį raštą Nr. e2-4164-666/2019 rašto prengimo dienai sudaro 26917,10 Eur, iš kurių 22580,88 Eur skolos ir 2672,50 Eur metinių procesinių palūkanų.

Tretysis asmuo antstolis Giedrius Jonauskas atsiliepimo į pareiškimą per teismo nustatytą terminą nepateikė.

Tretieji asmenys UAB „Intrum Lietuva“, antstolis Giedrius Jonauskas į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdį jie informuoti tinkamai. UAB „Intrum Lietuva“ prašė nagrinėti bylą jai nedalyvaujant, todėl byla išnagrinėta tretiesiems asmenims nedalyvaujant.

Pareiškėja ir jos atstovė teismo posėdžio metu palaikė pareiškime dėl bankroto bylos iškėlimo išdėstytas aplinkybes. Pareiškėja papildomai paaiškino, kad sutuoktinis dirbo vairuotoju ir pats vienas gauti paskolos negalėjo, įkalbėjo ją imti paskolą kartu. Kreditas 40000 Litų buvo pervestas sutuoktiniui, pinigų ji nematė. Sutuoktinis norėjo verslą kurti su draugu, kuris turėjo įmonę. Žino tik tiek, kad sutuoktinis nusipirko vieną gan prabangią mašiną. Ar jis ją pardavė, nežino. Ji tuo metu dirbo žuvies fabrike, mokėjo už sutuoktinį palūkanas gal šešis mėnesius, nes sutuoktinis pinigų neturėjo ir vis žadėjo jas mokėti. Sutuoktiniui verslas nepavyko, vyras dingdavo iš namų savaitėmis, pradėjo girtuokliauti, nešti iš namų daiktus, smurtauti. 2010 metais ji buvo sutuoktinio sumušta. Sutuoktinis prašė jos atleisti, pažadėjo atlyginti paskolą. Po sužalojimo jie kartu nebegyveno. Ji manė, kad sutuoktinis išvyko į gimtinę, į (duomenys neskelbtini) rajoną, bet po jo mirties sužinojo, kad jo mirties vieta yra (duomenys neskelbtini) rajone. Nuo tada ji gyveno ramiai, manė, kad sutuoktinis atidavinėja paskolą, tačiau prieš tris metus sužinojo, kad sutuoktinis miręs ir iš kreditoriaus gavo pranešimą, kad ji skolinga 26000 eurų. Tuo metu ji jau turėjo invalidumą. Ar po vyro mirties kas priėmė palikimą, nežino. Ištuokos jie neturėjo, su sutuoktiniu bendrų vaikų irgi neturėjo. Nežino, kur buvo sutuoktinio paskutinė deklaruota gyvenamoji vieta. Ji darbinga tik 40 procentų. Šiuo metu nedirba. Po sužalojimo dar dirbo žuvies fabrike "(duomenys neskelbtini)". Darbo santykiai nutrūko 2015 m. jos pačios prašymu, nes darbas buvo labai sunkus, ji dažnai būdavo nedarbingume, reabilitacijose. Gauna nedarbingumo išmokas ir našlės pensiją 340 eurų. Nuo to laiko ji prekiaudavo rūbais kartu su dukra, imdavo patentą. Šią vasarą, padedant anūkui, prekiavo turguje rūbais pagal individualią veiklą, tai truko ne pilnai tris mėnesius, pajamas deklaravo. Pagal jos nedarbingumą, ji negali daryti staigių judesių, ilgai sėdėti, stovėti, kiekvieną dieną vartoja vaistus nuo skausmo. Kol kas nebandė ieškotis galimo dirbti darbo. Gyvena dukrai priklausančiame sodo namelyje, savo nekilnojamojo turto neturi. Dukra gyvena (duomenys neskelbtini), bet šiuo metu išvykusi į (duomenys neskelbtini). Vandenį ima iš šulinio, šildosi malkomis. Vaistus perka kas mėnesį -leidžiami nuo stuburo skausmo ir vaistai kraujo spaudimui kontroliuoti. Neįgalumas nustatytas nuo 2016 metų, bet ji buvo neįgali jau prieš tai, ilgai būdavo nedarbingumuose, todėl šeimos gydytojas išsiuntė į nedarbingumo komisiją. Jos išsilavinimas- aukštesnysis, profesija- technologė. Po atleidimo iš darbo, kreipėsi į Užimtumo tarnybą, jai buvo pasiūlyta dirbti (duomenys neskelbtini), bet ten reikėjo lyginti rūbus, darbas stovimas, todėl nedirbo, nes buvo sunku dėl sveikatos. Kitų darbų jai nesiūlė ir šiuo metu nėra registruota Užimtumo tarnyboje. Gavusi kreditoriaus pranešimą apie tai, kad skoloje, paskambino sutuoktinio pirmai žmonai, kuri ir pranešė apie G. B. mirtį. Tada jis jau buvo miręs 3 metus. Telefonu bendravo su bankroto administratoriumi I. Lengvinu - UAB "Gribžiniai", ją tenkina jo prašoma atlygio už darbą suma - 50 Eur, todėl prašo jį skirti jos bankroto administratoriumi.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

byloje esantys rašytiniai įrodymai, pareiškėjos bei jos atstovės paaiškinimai bei teismų informacinės sistemos Liteko duomenys patvirtina, kad 2008 m. rugsėjo 2 d. tarp pareiškėjos, jos sutuoktinio G. B. ir AB DnB NORD banko buvo sudaryta kreditavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią kredito gavėjams G. B. ir S. B. suteiktas 40 000,00 Lt (11 584,80 Eur) vartojimo kreditas. Iš prie sutarties pridėto įmokų mokėjimo grafiko matyti, kad numatytas kredito grąžinimo terminas buvo 2013 m. rugpjūčio 31 d. Kredito metų palūkanų dydis – 9,72 proc., metinė kredito grąžinimo norma – 11,92 proc., bendra kredito suma – 52225,37 Lt (15 125,51 Eur). Kredito gavėjas G. B. buvo apdraustas pagal gyvybės draudimo „Saugi ateitis“ sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau ši sutartis nutraukta nuo 2009 m. rugpjūčio 19 d., gavus draudėjo AB DnB NORD banko pranešimą. Draudimo išmokos pagal šią sutartį nebuvo mokėtos.

Kretingos rajono apylinkės teismo 2010 m. gegužės 19 d. nuosprendžiu (baudžiamoji byla Nr. 1-79-666/2010), G. B. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą ir nuteistas laisvės atėmimo bausme, jos vykdymą atidedant, už tai, kad būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2010 m. vasario 6 d., namuose, kilus konfliktui dėl asmeninių nesutarimų tarp jo ir žmonos S. B. bei podukros S. P., tyčia įspyrė S. P. į koją, tampė ją už plaukų, kirviu vieną kartą smogė S. P. į galvą, padarydamas jai nežymų sveikatos sutrikdymą, taip pat tyčia kirviu smogė žmonai S. B. du kartus į galvą ir vieną kartą į ranką, padarydamas jai nesunkų sveikatos sutrikdymą. Iš G. B. S. B. naudai priteista 5000 Lt: 3000 Lt neturtinei ir 2000 Lt turtinei žalai atlyginti; S. P. naudai - 1800 Lt: 1500 Lt neturtinei ir 300 Lt turtinei žalai atlyginti; 1932,34 Lt Valstybinės ligonių kasoms prie SAM naudai žalai už S. B. gydymą, atlyginti. G. B. turtui ( automobiliams) taikytos laikinosios apsaugos priemonės paliktos galioti iki bus atlyginti civiliniai ieškiniai.

Utenos rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 7 d. nutartyje (byla Nr. T6-71-455/2010) nurodyta, kad nuteistasis G. B. 2010 m. rugsėjo 6 atlygino turtinę žalą S. B. ir S. P., teikimo nagrinėjimo metu atlygino turtinę žalą ir Valstybinei ligonių kasai.

Gyventojų registro duomenimis G. B. mirė 2017 m. vasario 11 d. Kretingos rajono trečiasis notaro biuras pranešė, kad G. B. palikimas nėra priimtas. G. B. nekilnojamojo turto neturėjo, įmonių jo vardu nebuvo registruota, jis nebuvo juridinių asmenų dalyviu. Jo vardu registruotų transporto priemonių nėra, trys transporto priemonės išregistruotos automatiškai 2014 m., negavus duomenų apie jų technines apžiūras ir draudimus.

AB ,,Luminor Bank“ (buvęs AB DnB NORD bankas) 2017 m. birželio 15 d. reikalavimo teisių į skolų portfelį atlygintino perleidimo sutartimi perleido Lindorff Oy, Lietuvos Respublikoje veikiančiai per Lindorff Oy filialą, reikalavimo teisę į skolininkę S. B.. Nuo 2017 m. spalio 1 d. UAB „Intrum Lietuva“ (ankstesnis pavadinimas UAB „Lindorff Lietuva“) perėmė visą Lindorff Oy vykdytą lietuvišką veiklą, įskaitant vykdytą per Lindorff Oy filialą.

S. B. nevykdant kreditavimo sutarties (nemokant kredito ir palūkanų), 2019 m. gruodžio 16 d. Plungės apylinkės teismo sprendimu už akių UAB „Intrum Lietuva“ ieškinys patenkintas ir iš S. B. priteista 20784,72 Eur skolos, 50,49 Eur palūkanų, 1875,16 Eur delspinigių, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 22710,37 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2019 m. spalio 22 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 511,00 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovės UAB „Intrum Lietuva“ naudai. UAB „Intrum Lietuva“ 2021 m. lapkričio 12 d. išsiėmė vykdomąją raštą Nr. e2-4164-666/2019 ir pateikė jį vykdyti antstoliui Giedriui Jonauskui. Antstolis Giedrius Jonauskas 2021 m. gruodžio 21 d. priėmė patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti Nr. S-21-91-39636, pradėjo vykdomąją bylą Nr. 0091/21/01318. Pagal antstolio 2021 m. gruodžio 21 d. vykdymo išlaidų apskaičiavimą Nr. S-21-91-39643, vykdymo išlaidos antstoliui sudaro iš viso 218,17 Eur.

Pareiškėja nedirba, nuo 2016 m. kovo 15 d. jai nustatytas 60 proc. netektas darbingumas. Ji gauna socialines išmokas: netekto darbingumo ir našlių pensijas, kurių bendra suma 348,36 Eur. Iš pareiškėjos sąskaitos, esančios AB Swedbank matyti, kad pareiškėjos pajamas ir sudaro tik Sodros mokomos išmokos.

S. B. nekilnojamojo turto neturi, jos vardu įregistruotų transporto priemonių nėra.

Pareiškėja neteista, pagal administracinių nusižengimų registro duomenis galiojančių administracinių nuobaudų neturi, Viešosios įstaigos Kretingos psichikos sveikatos centro įskaitoje nėra. Pareiškėja, jos žodžiais, gyvena dukters name, kuris yra sodų bendrijoje (duomenys neskelbtini).

Fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – ir FABĮ) 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šio įstatymo paskirtis – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinių asmenų mokumą, užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka, siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros. FABĮ 6 straipsnio 1 dalis numato, kad sprendžiant dėl bankroto bylos iškėlimo turi būti įvertinamos dvi aplinkybių grupės: pirma, turi būti konstatuotas fizinio asmens nemokumas; antra, nustačius fizinio asmens nemokumą, turi būti patikrinama, ar neegzistuoja FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje įtvirtintos sąlygos, kurioms esant bankroto bylą atsisakoma iškelti. FABĮ 2 straipsnio 2 dalis numato, kad fizinio asmens nemokumas yra fizinio asmens būklė, kai jis negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję ir kurių suma viršija 25 MMA. Fizinio asmens bankroto bylą iškelti atsisakoma, jei teismas nustato, kad pareiškėjas yra nesąžiningas (FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2-4 punktai), mokus (FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 1 punktas), kreipėsi dėl bankroto bylos iškėlimo pakartotinai nesuėjus įstatyme nustatytam terminui (FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 5 punktas), arba paaiškėja, kad fiziniam asmeniui yra iškelta neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens, kurio dalyvis yra fizinis asmuo, bankroto byla (FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 6 punktas).

Iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėjos skoliniai įsipareigojimai yra kreditoriui UAB „Intrum Lietuva“ ir antstoliui vykdymo išlaidos, kurių bendra suma 27135,27 Eur, iš kurių 26917,10 Eur UAB “Intrum Lietuva” ir 218,17 Eur antstoliui vykdymo išlaidos. Ši suma akivaizdžiai viršija 25 MMA dydį, kuris yra 18250,00 Eur (25X730). Pareiškėja grynųjų pinigų, kurių suma viršytų 1 MMA, neturi. Pareiškėjos banko sąskaitoje piniginių lėšų, viršijančių 1 MMA, irgi nesukaupta. Pareiškėjos gaunamos socialinės išmokos mažos, jos turto ir gaunamų pajamų nepakanka padengti turimiems skoliniams įsipareigojimams. Konstatuotina, kad pareiškėja pagal savo turtinę padėtį negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų nurodytiems kreditoriams, o skolinių įsipareigojimų suma, kurios pareiškėja negali įvykdyti, viršija 25 MMA. Esant šioms aplinkybėms, pareiškėja yra nemoki.

Liteko duomenimis (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 179 straipsnio 3 dalis) nėra duomenų, kad pareiškėjai būtų iškeltų civilinių bylų, kuriose jai būtų pareikšti turtiniai reikalavimai, taip pat nėra duomenų, kad jai būtų pareikšti su darbo santykiais susiję reikalavimai, ar būtų iškelta baudžiamųjų bylų, kuriuose būtų pareikšti turtiniai reikalavimai ir (arba) areštuotas turtas.

Pažymėtina, kad fizinio asmens nemokumo būklė nėra besąlygiškas pagrindas iškelti bankroto bylą. FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje numatyti atvejai, kada teismas privalo atsisakyti iškelti bankroto bylą, kurių dalis siejami su fizinio asmens nesąžiningumo konstatavimu.

Kasacinis teismas teisės aiškinimo ir taikymo taisyklėse yra išaiškinęs, kad įstatymo tikslą atitiktų toks FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte įtvirtintos teisės normos aiškinimas, pagal kurį sąžiningumo aspektu būtų vertinamas pareiškėjo elgesys per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo, turėjęs įtakos jo nemokumui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561/2014; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-65/2015; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-242-248/2015; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-394-415/2015; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-434-421/2017; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-39-313/2017, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-380-690/2018). Kaip yra išaiškinęs kasacinis teismas, asmenims, kurių nemokumą lėmė nesąžiningi veiksmai, nurodyti FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte, praėjus 3 metams nuo šių veiksmų atlikimo neturėtų būti užkertamas kelias kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-680-684/2015; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-701/2016). Nagrinėjamu atveju aktualus laikotarpis, per kurį vertinamas pareiškėjos sąžiningumas, yra nuo 2019 m. vasario mėn. iki 2022 m. vasario mėn., kai pareiškėja kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo. Kadangi siekiančio bankrutuoti asmens veiksmai apibrėžti konkrečiu laiko tarpu, vertinamasis laikotarpis yra aiškus ir jo aiškinimas plečiamai neatitiktų FABĮ paskirties bei kasacinio teismo praktikos.

Civilinė teisė įvirtina sąžiningumo prezumpciją (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.5 straipsnis). Duomenų dėl sudarytų kreditorių interesus pažeidžiančių sandorių, kurių sudaryti pareiškėja neprivalėjo, byloje nepateikta, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad pareiškėja per paskutinius tris metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo tapo nemoki dėl CK 6.67 straipsnyje nurodytų sudarytų sandorių, pažeidžiančių kreditorių teises, neprivalėdama jų sudaryti, ar kitokių veiksmų, kurie CK nustatyta tvarka laikomi nesąžiningais (CPK 178 straipsnis).

Pareiškėja žalingų įpročių neturi, nebausta už nusikaltimus ar baudžiamuosius nusižengimus, nurodytus BK 207–209, 216, 222–223 straipsniuose, dėl kurių ji galėjo tapti nemoki. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėja neketino vykdyti įsipareigojimų pagal kredito sutartį. Byloje nustatytos aplinkybės, kad pareiškėja, gavus paskolą, mokėjo įmokas bankui. Nutrūkus faktiniams santykiams su sutuoktiniu dėl pastarojo panaudoto smurto pareiškėjos atžvilgiu, pareiškėja manė, jog sutuoktinis dengia paskolą, nes kreditorius į ją dėl įsipareigojimo vykdymo nesikreipė iki 2019 m. gruodžio mėn. Be to, kreditas buvo imtas sutuoktinio iniciatyva, pastarajam ketinant imtis verslo ir kur buvo panaudoti pinigai, pareiškėja nežino, ji jais nepasinaudojo.

Teismas vertina ir tai, kad byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad pareiškėja sąmoningai siekė bloginti savo turtinę padėtį ir išvengti prievolės vykdymo, nuslėpė savo turtą ar gautas ir turimas santaupas, ar pateikė teismui klaidingus duomenis dėl savo turtinės padėties. Teismo vertinimu pareiškėjos nemokumą sukėlė asmeninių nesėkmių visuma: pareiškėjai netekus darbingumo ir dėl to praradus darbą, netekus pajamų šaltinio ir neturint lėšų. Sutuoktiniui mirus, įsiskolinimo padengimas liko tik pareiškėjai, kurio ji dėl savo turtinės padėties padengti nepajėgi. Pagal byloje esančius duomenis negalima daryti išvados, jog pareiškėja sąmoningai leido susidaryti skolai, ar kitais būdais elgėsi itin nerūpestingai bei neapdairiai.

Pagal Lietuvoje pasirinktą FABĮ įtvirtintą fizinių asmenų nemokumo modelį nenustatytos privalomos sąlygos, kad asmeniui bankroto byla galėtų būti keliama tik tada, kai jis tapo nemokus dėl išskirtinių, nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių (ligos, neįgalumo, nuo asmens nepriklausančio darbo netekimo ir pan.). FABĮ nėra nustatyta, kad dėl savo neatidaus elgesio nemokiu tapęs asmuo automatiškai laikomas nesąžiningu. Neatidus fizinis asmuo, netinkamai įvertinęs savo vartojimo galimybes, taip pat gali būti laikomas sąžiningu ir jam gali būti keliama bankroto byla, jei nekonstatuojama jo nesąžiningų veiksmų. Nesąžiningu pareiškėjas pripažintinas tuomet, jeigu duomenys apie skolų atsiradimo pagrindą, skolininko elgesį su savo finansais teikia pagrindo išvadai, kad jis sąmoningai (kryptingai) leido susidaryti skoloms, tikėdamasis, jog nepatenkinti kreditorių reikalavimai bus nurašyti, ar kitais būdais elgėsi itin nerūpestingai, konkrečiomis aplinkybėmis jo elgesį vertinant pagal protingumo ir teisingumo principus. Nesąžiningumas gali būti konstatuotas tiek dėl konkrečių asmens veiksmų (prievolių prisiėmimo, neketinant jų vykdyti, kreditorių klaidinimo apie savo finansinę padėtį, kredito tikslą ir pan. aplinkybes), tiek dėl jo neveikimo, kai nededama pakankamai pastangų atsiskaityti su kreditoriais ir dėl to asmuo tampa nemokus. Asmens, kuris buvo pernelyg pasyvus ir nesiėmė priemonių savo mokumui pagerinti, neveikimas, sistemiškai aiškinant įstatymą, pripažintinas nesąžiningu tais atvejais, kai nustatomas asmens suvokimas ir siekis savo padėtį bloginti (jos negerinti).

Ištyrus bylos medžiagą, teismas pareiškėjos nesąžiningumo per pastaruosius trejus metus iki pareiškimo teismui pateikimo šioje bylos proceso stadijoje konstatuoti negali. Nors pareiškėja nedirba, tačiau jos darbingumas yra tik 40 proc., kas tikėtina riboja jos galimybes įsidarbinti ir dirbti. Jos gaunamos pajamos yra itin menkos. Kaip jau buvo minėta, nenustatyta, kad per pastaruosius trejus metus ji būtų sudariusi sandorių, kenkiančių kreditorių interesams. Vien ta aplinkybė, kad asmuo neturi galimybių atsiskaityti su kreditoriumi, nepatvirtina, kad asmuo yra nesąžiningas kreditoriaus atžvilgiu. Pagrindinė pareiškėjos nemokumo priežastis yra ta, kad po sužalojimo praradus didžiąją dalį darbingumo ir netekus darbo, sutuoktiniui mirus, pareiškėjai liko tik skola, kurią ji manė, jog dengia ir padengė sutuoktinis. Skola kreditoriui ne tik kad nuo kredito paėmimo nesumažėjo, bet išaugo beveik dvigubai. Per paskutinius trejus metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo, jokių piniginių sandorių pareiškėja nesudarė, t. y. savo finansinės padėties sąmoningai neblogino. Taigi nėra sąlygos, numatytos FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte, nes nėra pagrindo teigti, kad pareiškėjos nemokumą sukėlė sąmoningas (kryptingas) nesąžiningas veikimas ar neveikimas.

Nagrinėjamu atveju FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje įtvirtintų ribojimų iškelti pareiškėjai bankroto bylą, sąlygų nenustatyta. FABĮ 4 straipsnio 4 dalyje numatyta, kokie turi būti pateikti teismui dokumentai prie pareiškimo iškelti bankroto bylą. Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėja pateikė visus dokumentus, kuriuos įstatymas įpareigoja pateikti teismui prie pareiškimo iškelti bankroto bylą.

Teismo vertinimu, atsisakymas iškelti pareiškėjai bankroto bylą, nagrinėjamu atveju neatitiktų nei pareiškėjos, nei kreditoriaus interesų. Atsisakius iškelti bankroto bylą, pareiškėja ir toliau liktų nemoki, nes jos finansinė padėtis ir gaunamos pajamos neleistų padengti turimą įsiskolinimą kreditoriui. Be to, pareiškėjos amžius ir sveikatos būklė riboja jos galimybes dirbti ir iš esmės keisti veiklą ir/ar įsigyti kitą išsilavinimą. Pareiškėja turi aukštesnįjį išsilavinimą, yra įgijusi techniko – technologo kvalifikaciją, taip pat 2007 m. įgijo virėjos specialybę, tačiau nuo nedarbingumo nustatymo 2016 m. nebedirba, kaip pati nurodė dėl sveikatos būklės. Pareiškėja turi 40 proc. darbingumą, tačiau pagal jai nustatytas darbo sąlygas, nedirba, darbo neieško ir Užimtumo tarnybos pasiūlyto darbo skalbykloje atsisakė, motyvuodama, kad negali jo dirbti dėl sveikatos. Papildomai nurodė, kad dirbo pagal patentą, prekiavo rūbais turguje ir pateikė pajamų deklaraciją už 2020 m., iš kurios matyti, kad iš šios veiklos pareiškėja uždirbo tik 450 Eur, kas sudarytų 37,50 Eur per mėn. Galimai pareiškėja galėtų daugiau dėti pastangų, kad susirasti jos sveikatos būklę atitinkantį darbą, tačiau vien ši hipotetinė galimybė esamoje situacijoje negali būti laikoma kliūtimi bankroto bylos kėlimui. Iškėlus bankroto bylą, būtų rengiamas fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir pareiškėjos mokumo atkūrimo planas, siekiama kreditorių pagalba atstatyti pareiškėjos mokumą, dengti įsiskolinimą, todėl tai labiau atitiktų tiek pareiškėjos, tiek kreditoriaus interesus. Bankroto procedūros metu FABĮ kreditoriams numato svertus kontroliuoti bankroto administratoriaus veiklą ir įtakoti bankroto procesą (gauti iš bankroto administratoriaus informaciją, veiklos ataskaitas, motyvuotai reikalauti atstatydinti, pritarti ar ne planui, kontroliuoti plano įgyvendinimą, reikalauti nutraukti bankroto bylą ir t.t.).

Atkreiptinas dėmesys, kad bankroto byla gali būti nutraukiama, paaiškėjus aplinkybei, jog pareiškėja pateikė neteisingą informaciją apie savo turtą, pajamas, turimus įsipareigojimus. Bankroto bylos iškėlimo stadijoje pareiškėjai privaloma pateikti įstatyme nurodytą informaciją, tačiau šios informacijos teisingumas gali būti vertinamas bet kurioje bankroto bylos nagrinėjimo stadijoje ir po bankroto bylos iškėlimo.

Atsižvelgęs į išdėstytus motyvus, teismas pripažįsta, kad yra pagrindas iškelti pareiškėjai bankroto bylą, nes pareiškėja yra nemoki ir nenustatyti FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje numatyti pagrindai.

Vadovaujantis FABĮ 6 straipsnio 3 dalies 2 punktu ir 11 straipsniu, teismas, priėmęs nutartį iškelti bankroto bylą, privalo paskirti bankroto administratorių. FABĮ 11 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bankroto administratorių skiria teismas. Bankroto administratoriaus kandidatūrą teismui turi teisę pasiūlyti tiek fizinis asmuo, kuris inicijuoja savo bankroto procesą, tiek kreditorius (kreditoriai) (FABĮ 11 straipsnio 2 dalis), tačiau diskrecijos teisė spręsti dėl administratoriaus kandidatūros suteikta teismui.

Nagrinėjamu atveju pareiškėja bankroto administratoriaus kandidatūros su pareiškimu nesiūlė, tačiau teismo posėdžio metu prašė skirti UAB „Gribžiniai“ iš pasisiūliusių administruoti jos bankroto procesą administratorių. Kreditoriai kitų kandidatūrų nesiūlė. Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyba prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos taip pat siūlė UAB „Gribžiniai“ kaip vieną iš kandidatūrų administruoti S. B. bankroto procesą. FABĮ 11 straipsnio 3, 5 dalyse įtvirtintų pagrindų, dėl kurių teismas negalėtų skirti UAB „Gribžiniai“ bankroto administratoriumi, nenustatyta. UAB „Gribžiniai“ pateikė teismui sutikimą-deklaraciją, numatytą FABĮ 4 straipsnio 5 dalyje, atlikti bankroto procedūras, pateiktas ir nemokumo administratoriaus profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijimas. Atsižvelgiant į tai, teismas pareiškėjos bankroto administratoriumi skiria UAB „Gribžiniai“.

Iš UAB „Gribžiniai“ pateiktos sąmatos matyti, kad bankroto administravimui nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo planą įsiteisėjimo dienos, reikalinga 50,00 Eur + PVM suma. Atsižvelgiant į procedūras, kurias administratorius privalo atlikti minėtu laikotarpiu ir kreditoriams nepasiūlius kitos administratoriaus kandidatūros, laikytina, kad nurodyta 50,00 Eur + PVM suma yra pagrįsta, todėl nustatytina (FABĮ 6 straipsnio 3 dalies 4 punktas).

Pareiškėja pareiškime nurodė, kad būtiniems poreikiams tenkinti kas mėnesį jai reikalinga 320,00 Eur suma, ją detalizavo. Kadangi pareiškėjos nurodyta suma nesiekia MMA dydžio, kuris paprastai yra orientacinis dydis žmogaus pragyvenimui ir prašoma suma yra adekvati pagal jos gaunamas pajamas (socialines išmokas), ši suma ir nustatoma pareiškėjos būtiniesiems poreikiams patenkinti iki mokumo atkūrimo ir kreditorių reikalavimų tenkinimo plano patvirtinimo. Iki to laiko kreditoriai ir pareiškėjos bankroto administratorius turės galimybę įvertinti ir nustatyti, kokia yra pagrįsta ir būtina suma pareiškėjos poreikiams patenkinti, vykdant bankroto procedūras. Esant išdėstytoms aplinkybėms, nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti planą įsiteisėjimo dienos tvirtintina pareiškėjai kiekvieną mėnesį reikalinga piniginių lėšų suma 320,00 Eur (FABĮ 6 straipsnio 3 dalies 4 punktas). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad padidėjus pareiškėjos pajamoms, pasikeitus poreikiams, ši suma gali būti peržiūrima ir didinama/mažinama, rengiant mokumo atkūrimo plano projektą.

Vadovaujantis FABĮ 6 straipsnio 3 dalies 3 punktu nustatytinas 30 dienų nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos terminas, per kurį kreditoriai turi teisę pareikšti savo reikalavimus, atsiradusius iki bankroto bylos iškėlimo dienos. Remiantis FABĮ 8 straipsnio 5 dalies reglamentavimu bei atsižvelgiant į kreditorių skaičių, nustatytinas keturių mėnesių terminas nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jų mokumo atkūrimo plano projekto pateikimui tvirtinti.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo 6 straipsnio 1-3 dalimis, civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

iškelti pareiškėjai S. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bankroto bylą.

Paskirti S. B. bankroto administratoriumi uždarąją akcinę bendrovę „Gribžiniai“, įmonės kodas 304059458, Žemaičių g. 9, Gribžinių k., Klaipėdos r. sav., bankroto administravimo paslaugas teikiančių asmenų sąrašo Nr. N-JA0093.

Nustatyti 30 dienų terminą nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos, per kurį kreditoriai turi teisę pareikšti bankroto administratorei savo reikalavimus, atsiradusius iki fizinių asmenų bankroto bylos iškėlimo dienos.

Patvirtinti bendrą 50 Eur + PVM lėšų sumą, kurią bankroto administratorius turi teisę naudoti S. B. bankroto procedūroms atlikti nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jos mokumo atkūrimo planą įsiteisėjimo dienos.

Patvirtinti bendrą 320,00 Eur lėšų sumą, reikalingą kiekvieną mėnesį S. B. būtiniesiems poreikiams tenkinti, nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti planą įsiteisėjimo dienos.

Nustatyti keturių mėnesių terminą nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo plano projekto pateikimui tvirtinti.

Neįsiteisėjusią nutarties kopiją išsiųsti byloje dalyvaujantiems asmenims ir paskirtam bankroto administratoriui.

Įsiteisėjus nutarčiai, jos patvirtintą kopiją išsiųsti byloje dalyvaujantiems asmenims, taip pat Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Finansų ministerijos, valstybės įmonei Registrų centras Klaipėdos filialui, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos, antstoliui Giedriui Jonauskui, pareiškėją aptarnaujančioms kredito įstaigoms akcinei bendrovei „Swedbank“ ir akcinei bendrovei „Šiaulių bankas“, paskirtam bankroto administratoriui.

Nutartis per septynias dienas nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmus.