Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2012-04-26 · Civilinė byla Nr. 2-449/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-04-26
Bylos Nr.
2-449/2012
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Gintaras Pečiulis, Donatas Šernas, Dalia Vasarienė
Atsakovas
uždarosios akcinės bendrovės „Aitra“
Ieškovas
akcinės bendrovės „DNB lizingas“
Kategorijos
  • 99.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-449/2012
2-55-3-00005-2011-4
Procesinio sprendimo kategorija: 99.1.2. (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. balandžio 26 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Gintaro Pečiulio, Donato Šerno ir Dalios Vasarienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Aitra“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gruodžio 19 d. nutarties, kuria atmestas atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Aitra“ prašymas dėl žyminio mokesčio dalies sumokėjimo atidėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo akcinės bendrovės „DNB lizingas“ (buvęs pavadinimas uždaroji akcinė bendrovė „DnB Nord lizingas“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Aitra“ dėl sutartinės prievolės įvykdymo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas AB „DNB lizingas“ pareikštu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo UAB „Aitra“ 314 551,23 Lt pradelstų lizingo mokėjimų skolą, delspinigius, baudą bei procesines palūkanas.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos teismas 2011 m. lapkričio 16 d. sprendimu ieškovo ieškinį tenkino visiškai.

Atsakovas UAB „Aitra“ padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašė pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. lapkričio 16 d. sprendimą sumažinant ieškovui priteistiną sumą iki 33 562,08 Lt bei priteisiant 6 procentų dydžio procesines palūkanas nuo sumažintos sumos. Apeliaciniu skundu taip pat prašė atidėti žyminio mokesčio mokėjimą iki apeliacinės instancijos teismo sprendimo (nutarties) priėmimo. Nurodė, kad yra veikianti įmonė, turinti turto 9 848 043 Lt sumai, tačiau dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių kitose bylose šiuo metu negali disponuoti visu savo turtu, taip pat ir piniginėmis lėšomis. Iki apeliacinės instancijos teismo procesinio sprendimo priėmimo jis turi galimybę sukaupti reikiamą sumą likusiai 5 000 Lt žyminio mokesčio daliai sumokėti.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2011 m. gruodžio 19 d. nutartimi atmetė atsakovo UAB „Aitra“ prašymą ir nustatė UAB „Aitra“ terminą apeliacinio skundo trūkumui pašalinti – įpareigojo UAB „Aitra“ ne vėliau kaip per 15 dienų nuo nutarties įsiteisėjimo sumokėti trūkstamą 5 000 Lt žyminio mokesčio dalį.

Teismas, spręsdamas žyminio mokesčio mokėjimo atidėjimo klausimą atsižvelgė į tai, kad atsakovas yra pelno siekiantis juridinis asmuo, vykdantis veiklą, reikalaujančią santykinai didelių finansinių sąnaudų. Teismas taip pat atsižvelgė į tai, kad kartu su prašymu atsakovas nepateikė duomenų apie realias jo veiklos apimtis, vykdomus projektus, dirbančiųjų asmenų skaičių, gaunamas pajamas, pajamų ir samdomiems darbuotojams mokamų atlyginimų reguliarumą, veiklos ir pajamų perspektyvas. Neturint šių duomenų teismas negalėjo padaryti išvados nei apie atsakovo išskirtinai sunkią turtinę padėtį, dėl kurios jis neturi galimybės sumokėti santykinai labai nedidelę žyminio mokesčio sumą, nei protingai prognozuoti, kad iki apeliacinio skundo išnagrinėjimo apelianto turtinė padėtis pasikeis. Įvertinęs aplinkybę, kad žyminio mokesčio dydis įstatymu orientuotas į statistiškai vidutinio finansinio pajėgumo asmenį, teismas netenkino atsakovo prašymo ir nustatė terminą trūkstamai daliai žyminio mokesčio sumokėti.

III. Atskirojo skundo argumentai

Atskiruoju skundu apeliantas UAB „Aitra“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gruodžio 19 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atidėti žyminio mokesčio dalies sumokėjimą iki apeliacinės instancijos teismo nutarties (sprendimo) priėmimo. Atskirąjį skundą apeliantas grindžia tuo, kad šiuo metu dėl kitose nagrinėjamose bylose jam taikytų laikinųjų apsaugos priemonių jis negali disponuoti visu savo turtu, taip pat ir piniginėmis lėšomis. Apeliantas turi skolininkų 4 877 790 Lt sumai, kas užtikrina, jog ateityje jis turės galimybę sumokėti atidėtą žyminio mokesčio dalį. Netenkinus prašymo ir neatidėjus apeliantui žyminio mokesčio dalies mokėjimą bus apribota jo teisė į apeliaciją. Visi duomenys ir įrodymai, pagrindžiantys prašymo pagrįstumą, buvo pateikti kartu su apeliaciniu skundu, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad apeliantas nepateikė kitų, teismo manymu, nagrinėjamam klausimui reikšmingų duomenų ir įrodymų.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas apelianto prašymas dėl žyminio mokesčio dalies mokėjimo atidėjimo ir apeliantui nustatytas terminas trūkstamai žyminio mokesčio daliai sumokėti, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Europos žmogus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 ir 13 straipsniuose, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės yra pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Tačiau ši teisė negali būti aiškinama kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu, nes teisė kreiptis į teismą yra realizuojama tam tikra CPK nustatyta tvarka, kuri yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui. Įstatymų leidėjas, nustatydamas žyminio mokesčio sumokėjimą kaip vieną iš tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų, siekė kelių viešajam interesui svarbių tikslų: įpareigoti asmenis, paduodančius teismui pareiškimus, kuriais siekiama jiems palankaus teismo sprendimo priėmimo, pateikti užtikrinimą, siekiant apsaugoti kitus asmenis nuo aiškiai nepagrįstų pareiškimų (ieškinių); padengti tam tikrą valstybės išlaidų, skirtų teisingumo įgyvendinimo sistemai finansuoti, dalį; skatinti šalis ieškoti taikių ginčų sprendimo būdų ir pan. (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. liepos 17 d. civilinėje byloje Nr. 2-249/2008; 2009 m. vasario 12 d. civilinėje byloje Nr. 2-212/2009 ir kt.).

CPK 84 straipsnyje yra įtvirtinta teismo teisė gavus asmens motyvuotą, įrodymais pagrįstą prašymą, atsižvelgiant į jo turtinę padėtį, iki sprendimo priėmimo atidėti mokėtino žyminio mokesčio sumokėjimą. Kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas pareiškėjo prašymą atidėti žyminio mokesčio mokėjimą, teismas, įvertinęs įrodymų visumą (prašančiojo asmens pateiktus duomenis apie nuosavybės teise valdomą turtą, gaunamas pajamas ir pan. bei kitas bylos aplinkybes, atspindinčias asmens turtinę padėtį), sprendžia, ar pareiškėjas gali sumokėti įstatymo nustatyto dydžio žyminį mokestį. Įstatymų leidėjas atleidimą iš dalies nuo žyminio mokesčio mokėjimo, žyminio mokesčio mokėjimo atidėjimą sieja ne tik su šiuo metu susiklosčiusia asmens turtine padėtimi, bet su visa pareiškėjo turtine padėtimi apskritai. Turtinę asmens padėtį (tiek fizinio, tiek ir juridinio) rodo nekilnojamojo turto registro, bankų, valstybinio socialinio draudimo, VĮ „Regitra“ pažymos, turto ir pajamų deklaracijos, kiti dokumentai (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1418/2010).

Taigi, pagrindas tenkinti dalyvaujančio byloje asmens prašymą dėl mokėtino žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimas iki sprendimo (nutarties) priėmimo (CPK 84 str.) yra šio asmens motyvuotas prašymas ir prie jo pridėti įrodymai bei kiti duomenys, kurie leidžia spręsti, jog asmens turtinė padėtis tokia sunki, kad yra pagrindas atidėti žyminio mokesčio sumokėjimo terminą. Įrodinėjimo pareiga tenka dalyvaujančiam byloje asmeniui, prašančiam atidėti žyminio mokesčio mokėjimą už apeliacinio skundo nagrinėjimą (CPK 12 str., 178 str.). Šį klausimą teismas išsprendžia, įvertinęs dalyvaujančio byloje asmens pateiktus ir kitus byloje esančius įrodymus, vadovaudamasis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais.

Teismų praktikoje asmens, prašančio atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą, turtinė padėtis vertinama atsižvelgiant į tai, ar pagal gaunamas pajamas ir turimą turtą ieškinio ar apeliacinio skundo pateikimo metu jis gali sumokėti įstatymo nustatytą žyminį mokestį, ar įstatyme įtvirtintas žyminio mokesčio dydis jam nėra per sunki našta. Teisėjų kolegijos nuomone, apeliantas neįrodė, jog įstatyme nustatytas žyminio mokesčio sumokėjimas už apeliacinio skundo padavimą jam yra per didelė našta, dėl kurios būtų pagrindo atidėti dalies žyminio mokesčio sumokėjimą iki apeliacinės instancijos teismo sprendimo (nutarties) priėmimo (CPK 84 str., 178, 185 str.).

Kaip matyti iš pateiktų į bylą dokumentų, įmonė turi 9 848 043 Lt vertės turto, vykdo veiklą, yra moki, todėl teisėjų kolegija sprendžia, jog nėra pagrindo teigti, kad likusios žyminio mokesčio dalies 5 000 Lt sumokėjimas apeliantui – juridiniam asmeniui yra neįvykdomas. Taigi pirmosios instancijos teismas, visapusiškai įvertinęs apelianto pateiktus ir turtinę padėtį įrodančius dokumentus, priėjo prie teisingos išvados, jog nėra pagrindo atidėti apeliantui beveik viso už apeliacinį skundą mokėtino žyminio mokesčio. Nors apelianto turtui yra taikytos laikinosios apsaugos priemonės, tačiau nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui apeliantas nepateikė antstolio surasto turto apyrašo ar kitokių dokumentų, iš kurių būtų matyti, kad yra areštuotos visose apelianto bankinėse sąskaitose esančios visos lėšos.

Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, skundžiama nutartimi įpareigodamas apeliantą sumokėti likusią žyminio mokesčio dalį, nepažeidė civilinio proceso normų ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, kurios naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Palikti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gruodžio 19 d. nutartį nepakeistą.

Nustatyti atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Aitra“ terminą iki 2012 m. gegužės 14 d. likusiai 5 000 Lt (penkių tūkstančių Lt 00 ct) žyminio mokesčio daliai sumokėti.

Teisėjai Gintaras PečiulisDonatas ŠernasDalia Vasarienė