- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-07-11
- Bylos Nr.
- 2S-1195-275/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-08881-2019-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danutė Kutrienė
- Skolininkas
- A. L.
- Kreditorius
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, uždaroji akcinė bendrovė „Druskininkų butų ūkis“
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Kutrienė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (skolininkės) A. L. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 22 d. nutarties, kuria buvo netenkintas skolininkės A. L. skundas dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolis Eduardas Sergėjevas, išieškotojas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, išieškotojas uždaroji akcinė bendrovė „Druskininkų butų ūkis“, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja (skolininkė) A. L. pateikė skundą dėl antstolio veiksmų, kuriuo prašė grąžinti išieškotas sumas, iš viso 661,40 Eur dydžio sumą.
2. Nurodė, kad antstolis iš skolininkės banko sąskaitos 2019-01-03 neteisėtai nurašė 320,67 Eur, 2019-02-21 neteisėtai nurašė 160,82 Eur, 2019-03-21 neteisėtai nurašė 171,97 Eur.
3. Pažymėjo, jog nuo 2018 m. spalio mėnesio į skolininkės banko sąskaitą yra pervedamos nedarbo socialinio draudimo išmokos, iš kurių išieškojimas negalimas, tačiau antstolis vykdo piniginių lėšų nurašymą. Be to, pareiškėja taip pat nurodė, jog antstolis nenagrinėja jos teikiamų skundų.
4. Antstolis Eduardas Sergėjevas 2019 m. kovo 22 d. patvarkymu atsisakė patenkinti pareiškėjos skundą ir prašė paskirti skolininkei baudą dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis.
5. Nurodė, kad nuo 2018 m. spalio mėnesio iki šio patvarkymo surašymo dienos, skolininkė yra pateikusi devynis skundus, kuriais skundžia antstolio veiksmus neteisėtai nurašant nedarbo socialinio draudimo išmokas. Skundai buvo atmesti, nustačius, jog antstolio veiksmai yra teisėti, o skunduose nurodomos aplinkybės susidaro dėl pačios skolininkės veiksmų.
6. Pažymėjo, jog antstolis ėmėsi visų būtinų veiksmų, kad užtikrintų skolininkei galimybę pasinaudoti gaunamomis nedarbo socialinio draudimo išmokomis. Antstolis tikrino viešų registrų duomenis, siekdamas nustatyti, ar skolininkė gauna pajamas. Gavęs duomenis apie skolininkės gaunamas lėšas, nustatydavo laisvai disponuojamas sumas banko sąskaitoje, nurašytas lėšas grąžino skolininkei, informavo skolininkę apie nustatytas laisvai disponuojamas sumas bei galimybę naudotis gaunamomis lėšomis. Tačiau, kaip matyti iš skolininkės pateikto banko sąskaitos išrašo, laikotarpiu nuo 2018-10-19 iki 2019-03-21 skolininkė nepasinaudojo jai suteikta laisvai disponuojama suma. Visą laikotarpį nuo nedarbo socialinio draudimo išmokų gavimo dienos galiojo nustatyta laisvai disponuojamų skolininkės banko sąskaitoje esančių lėšų suma.
7. Nurodė, kad antstolis nepažeidė CPK bei Sprendimų vykdymo instrukcijoje nurodytų reikalavimų ir užtikrino galimybę skolininkei tomis lėšomis pasinaudoti.
8. Pažymėjo, jog skolininkė nuo pat vykdomųjų bylų užvedimo ėmėsi nepagrįstai naudotis teise skųsti antstolio procesinius veiksmus. Skolininkė yra pateikusi virš 30 skundų tiesiogiai antstoliui, LR Teisingumo ministerijai, kitoms institucijoms. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019-02-18 nutartimi byloje Nr. 2YT-7080-534/2019 pripažino skolininkės veiksmus, teikiant nepagrįstus skundus dėl antstolio veiksmų, ignoruojant įsiteisėjusias teismo nutartis pagal pareiškėjos skundus dėl antstolio veiksmų, atsisakius atvykti į teismo posėdį ir duoti teismui paaiškinimus, kaip piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.
9. Suinteresuotasis asmuo UAB „Druskininkų butų ūkis“ atsiliepimo į skundus nepateikė.
Atsiliepimas
Suinteresuotasis asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateikė atsiliepimą į skundą, kuriame nurodė, kad pareiškėja VMI prie FM Mokesčių apskaitos informacinės duomenų bazės 2019-04-12 duomenimis valstybės biudžetui skolinga 527,64 Eur pagal išduotus vykdomuosius dokumentus. Prašė skundą nagrinėti teismo nuožiūra.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
10. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. gegužės 22 d. nutartimi pareiškėjos (skolininkės) A. L. skundą atmetė, taip pat netenkino antstolio prašymo dėl baudos skolininkei skyrimo.
11. Priimdamas skundžiamą nutartį teismas nustatė, jog skolininkė nuolatos teikia skundus, kuriais skundžia antstolio veiksmus, neteisėtai nurašant nedarbo socialinio draudimo išmokas. Nagrinėjamu atveju iš teismuose išnagrinėtų bylų pagal skolininkės skundus, teismas nustatė, kad skolininkės nurodyti argumentai dėl neteisėto nedarbo socialinio draudimo išmokų nurašymo yra nepagrįsti. Teismai išnagrinėtose bylose pažymėjo, jog antstolio veiksmai yra teisėti, o skunduose nurodomos aplinkybės susidaro dėl pačios skolininkės veiksmų, be to, teismas pripažino pačios skolininkės veiksmus kaip piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.
12. Pažymėjo, jog nagrinėjamu atveju pareiškėja skunduose nenurodė pagrindo ir aplinkybių, kodėl antstolio veiksmai, nurašant lėšas, yra neteisėti, o apsiribojo tvirtinimu be įrodymų ir argumentų, kad antstolis neteisėtai nurašė pinigines lėšas iš gautų pajamų, iš kurių išieškojimas negalimas. Pareiškėja nepasinaudojo teise pateikti antstoliui informaciją apie pinigines lėšas, iš kurių negali būti vykdomas išieškojimas. Iš pareiškėjos pateikto banko sąskaitos išrašo matyti, jog pareiškėja nepasinaudojo antstolio nustatyta laisvai disponuojamų lėšų suma, todėl antstolis pagrįstai nurašė iš pareiškėjos sąskaitos pinigines lėšas, siekdamas įvykdyti teismo sprendimus.
Šalies argumentai
13. Pareiškėjos nurodytos aplinkybės, teismo vertinimu, nesudaro pagrindo abejoti antstolio Eduardo Sergėjevo veiksmų, atliktų vykdomosiose bylose Nr. 0190/17/02003, Nr. 0190/17/02029, Nr. 0190/18/02261, Nr. 0190/18/02261 teisėtumu.
Žemesnės instancijos teismas
14. Teismas taip pat netenkino antstolio prašymo skirti skolininkei baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, nurodydamas, jog įstatymas skolininkei suteikia teisę skųsti antstolio veiksmus. Todėl, tai, kad skolininkė pareiškė skundus, negali būti vienareikšmiškai vertinama, kaip piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
15. Apeliantė (skolininkė) A. L. pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 22 d. nutarties ir prašo skundžiamą nutartį panaikinti bei klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjos skundą dėl antstolio veiksmų patenkinti.
15.1. Nurodo, kad teismas išnagrinėjo bylą be įrodymų, t. y. byloje nėra nei pareiškėjos skundo dėl antstolio veiksmų, nei antstolio patvarkymo, nei vykdomosios bylos, todėl neaišku ką nagrinėjo teismas ir iš kur išsiaiškino bei nustatė bylos aplinkybes.
15.2. Pažymi, kad privalu vadovautis CPK 175 (1) str., 121-123 str., 198 str., 113 str. bei kt. ir visus dokumentus teikti elektroniniu būdu.
15.3. Be to, pabrėžia, kad nei teismas, nei antstolis niekada neišnagrinėjo nei vieno apeliantės skundo iš esmės ir argumentų ribose. Visi teismo procesiniai dokumentai laiko išvadas ir argumentus, neturinčius nieko bendro su skundų aplinkybėmis.
Atsiliepimas
16. Suinteresuotas asmuo antstolį Eduardą Sergejėvą pavaduojanti antstolė Brigita Palavinskienė atsiliepime į atskirąjį skundą prašo skundą atmesti, kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą.
16.1. Nurodo, kad skolininkės skundas ir antstolio patvarkymas buvo išsiųsti registruotu paštu Vilniaus miesto apylinkės teismui. Teismas buvo informuotas, jog vykdomųjų bylų originalai yra pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui kartu su 2019-01-03 skolininkės skundu bei 2019-01-09 antstolio patvarkymu dėl skundo (civilinė byla Nr. 2YT-5742-807/2019). Antstolis tinkamai taikė LR CPK 510 str. bei 605 str. nuostatas, laiku ir tinkamai išnagrinėjo skolininkės skundą bei pateikė procesinius dokumentus. Skolininkė nepasinaudojo galimybe susipažinti su antstolio patvarkymu vykdomųjų bylų portale.
16.2. Pažymi, kad vykdomosios bylose dokumentai teismui teikiami ne elektroniniu būdu, todėl apeliantės nurodomos teisės normos netaikomos. Be to, civilinė byla nėra elektroninė, todėl atitinkamai EPP nėra visų procesinių dokumentų. Atsižvelgiant į tai, antstolis procesinius dokumentus teismui teikia ne per EPP, o siunčia popieriniu registruotu paštu arba pristato tiesiogiai į teismo raštinę.
17. Suinteresuoti asmenys (išieškotojai) Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM ir UAB „Druskininkų butų ūkis“ atsiliepimų į atskirąjį skundą per teismo nustatytą terminą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas.
18. Bylos duomenimis nustatyta, kad Eduardas Sergėjevas vykdo vykdomąsias bylas Nr. 0190/17/02003 pagal Druskininkų miesto apylinkės teismo 2017-11-27 vykdomąjį raštą dėl 842,15 Eur skolos išieškojimo iš skolininkės A. L. išieškotojui UAB „Druskininkų butų ūkis“; Nr. 0190/17/02029 pagal Druskininkų miesto apylinkės teismo 2017-12-05 vykdomąjį raštą dėl 171,33 Eur skolos išieškojimo iš skolininkės A. L. išieškotojui UAB „Druskininkų butų ūkis“; Nr. 0190/18/02261 pagal Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2018-07-09 vykdomąjį raštą dėl 5,31 Eur skolos išieškojimo iš skolininkės A. L. išieškotojui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos FM; Nr. 0190/18/02262 pagal Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2018-10-08 vykdomąjį raštą dėl 3,59 Eur skolos išieškojimo iš skolininkės A. L. išieškotojui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos FM. 2019-03-21 gautas skolininkės A. L. skundas dėl antstolio veiksmų, kuriuo pareiškėja skundžia antstolio procesinius veiksmus neteisėtai tęsiant piniginių lėšų nurašymą iš skolininkės banko sąskaitos, iš lėšų, iš kurių išieškoti negalima, ir negrąžinus nurašytų piniginių lėšų. Antstolis netenkinęs skolininkės skundo, vadovaudamasis LR CPK 510, 512 str. persiuntė jį nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui, kuris nenustatė antstolio veiksmuose pažeidimų ir konstatavo, jog antstolis pagrįstai nurašė iš skolininkės sąskaitos pinigines lėšas, siekdamas įvykdyti teismo sprendimus.
19. Apeliantė nesutikdama su priimta pirmosios instancijos teismo nutartimi pateikė dėl jos atskirąjį skundą, kuriame nurodo, jog teismas išnagrinėjo bylą be dokumentų, įrodymų, kadangi bylos medžiagoje nėra nei pareiškėjos skundo dėl antstolio veiksmų, nei antstolio patvarkymo, nei vykdomosios bylos. Taip pat pažymima, jog antstolis turėjo visus dokumentus teikti elektroninių ryšių priemonėmis bei pabrėžiama, jog nei teismas, nei antstolis neišnagrinėjo ne vieno jos skundo iš esmės.
20. Apeliacinės instancijos išnagrinėjęs byloje esančia medžiagą, konstatuoja, jog pagrindo sutikti su nurodytais apeliantės skundo argumentais, nėra ir jie laikytini nepagrįstais, todėl atmestini.
21. Įstatymų leidėjas yra nustatęs, kad bylos nagrinėjamos pagal galiojančią teisę. Civilinių bylų procesas vyksta pagal bylos nagrinėjimo, atskirų procesinių veiksmų atlikimo metu galiojančius civilinio proceso įstatymus (CPK 3 straipsnio 8 dalis). Pagal CPK 111 straipsnio nuostatas visi procesiniai dokumentai teismui pateikiami raštu, pateikti procesiniai dokumentai turi būti pasirašyti. 2013 m. liepos 1 d. įsigaliojusio CPK XII skyriaus ketvirtojo skirsnio „Informacinių ir elektroninių ryšių technologijų naudojimas teismo procese“ 175(1) straipsnio 2 dalyje nurodoma, jog procesiniai dokumentai teismui gali būti pateikiami elektroninės formos elektroninių ryšių priemonėmis pagal teisingumo ministro nustatyta tvarką ir formą. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. 1R-332 patvirtintą Procesinių dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos aprašą, procesiniai dokumentai elektroninių ryšių priemonėmis teismui pateikiami naudojantis Lietuvos teismų informacinės sistemos Viešųjų elektroninių paslaugų (toliau –LITEKO VEP) posistemiu (Aprašo 3 punktas). Ši proceso dalyvių teisė įtvirtinta ir Teismų įstatyme, kurio 37(1) straipsnio 3, 4 dalys nurodo, kad proceso dalyviai turi teisę visus procesinius dokumentus ir su teismo procesu susijusią informaciją teismams teikti elektroninės formos, teisingumo ministro nustatyta tvarka naudodami elektroninių ryšių priemones.
22. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog ši civilinė byla nėra elektroninė, todėl atitinkamai į EPP sistemą nėra įkeliami visi procesiniai dokumentai. Pažymėtina, jog nei vienas teisės aktas nenumato imperatyvo procesinius dokumentus teikti išimtinai tik elektroninių ryšių priemonėmis. Šią išvadą patvirtina ir LR CPK 175 (1) str. 2 d. įtvirtinta nuostata, jog procesiniai dokumentai gali būti pateikiami elektroninių ryšių priemonėmis, o ne privalo. Šiuo atveju antstolis procesinius dokumentus teismui teikia ne per EPP, o siunčia registruotu paštu, todėl apeliantės argumentai, jog EPP sistemoje nėra civilinės bylos medžiagos, atmestini, kaip nepagrįsti. CPK 175¹ straipsnio9 dalis numato pareigą teismui įteikti antstoliams ar jų padėjėjams procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis, tačiau priešingai, t,.y. tokia pareiga antstoliams nėra nustatyta.
23. Teismas atmeta, kaip nepagrįstus ir apeliantės argumentus, jog nei vienas jos teiktas antstoliui skundas nebuvo išnagrinėtas, kadangi juos paneigia teismų informacinėje sistemoje LITEKO esantys duomenys, jog visi skolininkės teikti skundai buvo antstolio persiųsti apylinkės teismui ir nagrinėjami ne tik pirmos instancijos teismo, bet ir tikrinami apeliacine tvarka (pvz. Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinės bylos Nr. 2YT-18255-433/2019, e2YT-11516-734/2019,Vilniaus apygardos teismo civilinės bylos Nr. e2S-805-852/2019, Nr. 2S-693-794/2019 ir kt.).
24. Atsižvelgiant į tai, jog atskirajame skunde nėra skundžiami antstolio veiksmai, susiję su piniginių lėšų nurašymu bei taikomomis priverstinio vykdymo priemonėmis, apeliacinės instancijos teismas dėl nutartyje išdėstytų argumentų nepasisako.
25. Esant išdėstytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas visiškai pritaria pirmosios instancijos teismo argumentams, byla buvo išnagrinėta išsamiai ir aiškiai, dėl to konstatuotina, jog nagrinėjamu atveju pagrindo panaikinti skundžiamą nutartį nėra.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 22 d. nutartį palikti nepakeistą.