Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

2023-12-04 · Byla Nr. M1-464-1111/2023

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2023-12-04
Bylos Nr.
M1-464-1111/2023
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-46964-2022-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Dainius Gecevičius
Nukentėjusysis
B. J.
Advokatai
Virginija Pargaliauskienė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. M1-464-1111/2023Teisminio proceso Nr. 1-01-1-46964-2022-8Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.4; 1.1.14; 1.2.26.2; 2.10.11 (S)
PLUNGĖS APYLINKĖS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. gruodžio 4 d.Skuodas
Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmų teisėjas Dainius Gecevičius,sekretoriaujant L. L.,dalyvaujant prokurorei Liudmilai Paulienei,G. P. gynėjai advokatei Virginijai Pargaliauskienei, atstovui pagal įstatymą V. P.,nukentėjusiajai B. J.,ekspertei R. Š.,

neviešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje G. P., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietei, našlei, vidurinio išsilavinimo, nedirbančiai, turinčiai protinę negalią (darbingumas 15 proc.), gyvenančiai (deklaruota gyvenamoji vieta) (duomenys neskelbtini), neteistai, pradėtas procesas dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnyje numatytos uždraustos veikos padarymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

G. P., 2022 m. gruodžio 14 d., apie 14.40 val., bute, adresu (duomenys neskelbtini). ir laiptinėje, viešoje vietoje įžūliu elgesiu ir grasinimais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką, tai yra pro neužrakintas duris užėjo į B. J. priklausantį butą, kur garsiai šaukdama, kad jis priklauso jai, reikalavo, kad ji (B. J.) išeitų iš savo nuosavo buto, rankomis sugriebusi už rūbų jėga bandė B. J. ištempti į laiptinę. B. J. sūnui S. S. atėjus į pagalbą, moteris išskyrus ir G. P. išstūmus iš buto į laiptinę bei uždarius buto laukines duris, G. P., tęsdama nusikalstamą veiką, daugiabučio laiptinėje, žodžiais: „jei tu geruoju neišsikraustysi iš buto, į koridorių geriau neišeik, nes būsi apipilta su rūgštimi“, grasino sutrikdyti B. J. sveikatą.

Ekspertė R. Š. teisme parodė, kad patvirtina savo išvadą. G. P. dabar ir veikos padarymo metu sirgo (duomenys neskelbtini). Ji negalėjo tada, negali ir dabar suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. Daugkartinė hospitalizacija, paskirtų vaistų vartojimo nutraukimas, išsako kliedesines idėjas prieš kaimynus, gydymo nutraukimas apsunkina ambulatorinio režimo laikymąsi, todėl G. P. rekomenduojama taikyti stacionarinį stebėjimą ir gydymą bendrojo tipo stebėjimo sąlygomis, specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje. Pas ją kliedesiai kaimynės atžvilgiu, veika pavojinga, nekontroliuojama. Nekritiška savo būsenai, nesigydo, gydytojo paskirtų vaistų nevartoja, nutraukia pati, gydymo režimo nesilaiko, emocijos svyruojančios. Dėl G. P. pavojingumo aplinkiniams – iš jos elgesio neatspėsi, bet užsipuola kaimynus, daiktų deginimas. Jei netinkamai gydoma – pavojingumo ir rizikos neatmestų, kad gali būti. Rekomenduota į teismo posėdį nekviesti dėl jos ligos, įvykius gali klaidingai interpretuoti, atmintis silpsta, tie jos parodymai adekvačiai vertinami negali būti. Liga jai progresuoja, kad žmogus pasveiktų, pagerėtų, retai taip būna. Ambulatorinis stebėjimas būtų rizika kitiems žmonėms, ji 30 kartų gydyta stacionare, o ambulatoriškai pas gydytoją tai ji lankosi, tai nesilanko. Vaistų vartojimą nutraukia savavališkai, nurodo, kad nepatinka vaistai. Ta būklė taip ir svyruos, todėl teisingiausia jai skirti stacionarų gydymą. Priverčiamąsias medicinos priemones rekomenduoja taikyti (duomenys neskelbtini) psichiatrijos ligoninėje. Nuo sausio iki dabar duomenų apie gydymąsi nėra, aktas surašytas rugpjūčio mėnesį. Kliedesiai išlieka, impulsų kontrolė net su vaistais būklė pablogėja. Jai vaistai leidžiami, gavo ir tabletes, tačiau tabletes tai geria, tai negeria. Kokia jos dabar būklė negali pasakyti. Šiuo metu kokius vaistus ji vartoja nežino. Kai tyrimas buvo atliktas tuo metu jai buvo ir vaistai leidžiami lygtai priskirtos ir tabletės. Nėra garantuota, pagal medicininius duomenis, ar buvo ir tabletės, ji apie jas minėjo. Kol specialistai nuspręs, kad būklė stabili, tol turėtų tęsti gydymą stacionare.

Nukentėjusioji B. J. teisme parodė, kad Su G. P. yra kaimynės, santykiai kaimyniški. Ji (G. P.) nurodo, jog ji (B. J.) visada kviečia policiją, užkabinėja. Vieną kartą policiją iškvietė. Ji (B. J.) jos (G. P.) prašė ir vaistus gerti. Ne kiekvieną dieną, bet dažnai ji (G. P.) užsipuola. Seniau, iki to įvykio, durų nerakindavo. Paskutiniu metu nesibeldusi ateina. Tą dieną pas ją atvyko sūnus, ji svetainėje puošė eglutę. G. atėjo ir pradėjo rėkti, šaukė: eik lauk, čia mano butas. Sugriebė jai (B. J.) už apykaklės. Buvo jos sūnus, ją (G. P.) išstūmė lauk. G. ir laiptinėje rėkė, sakė su rūgštimi apipils, draugą išsikvies, čia jie negyvens. Jos ligą supranta, bet jie pavargo. Grumtynės prie durų, koridoriuj. Ji (G. P.) atėjo į jos butą su šuniuku, buto durys atrakintos. Kai G. P. atėjo, ji įėjo į butą, duris gal uždarė, nebepamena tiksliai, atrodo, kad uždarė. G. buvo buto vidury, buvo su šuniuku. Ji (B. J.) atėjo iš svetainės, sakė eiti lauk, norėjo duris į laiptinę atidaryti. Ji (G. P.) sugriebė ją, atidarė duris ir tempė ją (B. J.) lauk iš buto. Ji (G. P.) buvo atkėlusi ranką, ar būtų trenkusi, nežino, bet sūnus sugriebė jos ranką. Konfliktas truko apie 2 minutes laiko. Buvo išsigandusi, pasimetusi, sukilo kraujo spaudimas. Pykčio ant jos neturi, supranta, žmogui yra liga, nesuvokia savo veiksmų, ji nebaudžiama, nieko blogo jai nelinki. Sūnus buvo namuose, jis stojo į tarpą, kai nuo jos (B. J.) atitraukė, G. sūnus išstūmė į koridorių. Sūnus matė, kad G. jai suėmė už megztinio, todėl ir stojo į tarpą, jas išskyrė. Gal ir ne viską pamena.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 straipsnio 4 dalimi teisiamajame posėdyje buvo balsu perskaityti 2023 m. kovo 29 d. ikiteisminio tyrimo pareigūnui duoti nukentėjusiosios parodymai (1 t., b. l. 63-66).

Po parodymų perskaitymo nukentėjusioji parodė, kad gali patvirtinti savo parodymus. Tada įvykio aplinkybes geriau prisiminė. Tyrimo metu tiksliau apibudino savo būseną. Gyvena 3 kambarių bute, kai atėjo G. buvo svetainėje, sūnus buvo virtuvėje. Virtuvė lygiagrečiai kaip laukinės durys. G. įėjusi rėkė, ji (B. J.) atėjo į koridorių. Atėjusi, priėjo arti G., truputį atstumas liko, norėjo ją (G. P.) išstumti lauk. Ar durys buvo uždarytos, kai G. įėjo, ar ji duris uždarė, nežino. Norėjo ją (G. P.) išstumti lauk, ji (G. P.) ją sugriebė. Kai sūnus išstūmė G. į laiptinę, ji liko koridoriuje. G. būdama laiptinėje ją iškeikė. Sakė, jei neišsikraustys geruoju atvyks jos draugas, minėjo kažkokį S., iškraustys, jei ne apipils rūgštimi. Namas 2 aukštų, 6 butai laiptinėje. Kitų žmonių laiptinėje, kai vyko įvykis, išėję nebuvo. Atvyko policija. Gal laiptinės gyventojai kažkas kažkokį triukšmą ir girdėjo, bet neina žiūrėti, nes yra pastovus G. rėkimas. Kai vyko įvykis buvo darbo diena, kiti kaimynai dirba, kiti namuose. Kaimynai gal apačioj girdėjo rėkimą. Po šio įvykio gegužę buvo iškeikta, išbarta G.gegužės 19 d. išvyko. Paprastai išeinant iš laiptinės į lauką apsižiūri ar nėra G., nes jei ji yra pasipila keiksmažodžių lavina. Jos elgesys - naktį skalbimas, maldas leidžia per radiją, pati meldžiasi iš paskos, net koridorius skamba, jos buto durys plonos, viskas girdisi. Dėl šuns, ji turėjo šunį, tas jos šuo savo gamtinius reikalus laiptinėje darydavo, bet ant jos niekas nerėkė, tą šunį dabar jos sūnus išsivežė. Atvyksta anūkai, yra baimė, pirma į laiptinę atidaro duris, apsižiūri ar G. nėra. Eina į parduotuvę ir tenai apsižvalgo ar G. nėra, ji ne tik ant jos, bet ir ant kitų kaimynų parduotuvėje rėkia, iškeikia. Taip buvo praėjusiais metais, kaimynai ne kartą policiją kvietė.

Liudytojas S. S. teisme parodė, kad nukentėjusioji B. J. yra jo mama. G. P. žino, apie ją buvo girdėjęs, jog yra kaimynė pirmame aukšte, nebuvo jos matęs. Tą dieną, apie 12 val. atvyko pas mamą, sėdėjo virtuvėje, valgė. Atsidarė buvo durys, pradėjo šaukti, tuo tarpu mama buvo svetainėje. Ta moteris mamą iškeikė, puolė ant mamos, čiupo už megztinio. Jis tą moterį ištempė lauk, ji veržėsi atgal į butą. Sakė jai, kad eitų namo, ji nusileido į apačią, šaukė, grasino kažkokiu vyru, ar sūnus atvyks, kad ji (mama) čia negyvens, kad rūgštimi apipils. Mama į laiptinę net nėjo, jai buvo šokas. Iškvietė policiją. Konfliktas su ta moterimi užtruko apie minutę laiko, kol pamatė kas vyksta. Matė, kad tos moters viena ranka buvo ant jo mamos, kita ore iškelta, jis įlindo į tarpą. Ištempė tą moterį lauk, ji veržėsi atgal, laikė ją, po to uždarė duris. Nuo įvykio vietos iki stalo, prie kurio valgė, 2-3 žingsnių atstumas. Ta moteris atėjo į mamos butą, įeidama buto durų neuždarė. Ta moteris atidarė duris, nepilnai į butą buvo įėjusi, kai mamą aprėkė, po to ji puolė mamą, tada jis išėjo žiūrėti. Kai ją stūmė lauk į laiptinę, jam buto durų atidaryti nereikėjo, jam atrodo, kad ji buto durų uždariusi nebuvo, ją tiesiai išstūmė į laiptinę. Ta moteris buvo susinervinusi, kai puolė ant mamos. Jam asmeniškai nieko nenutiko, dėl mamos neramu. Ji gyvena viename name su neadekvačiu žmogumi. Mama to nesitikėjo, jai buvo šokas, ji drebėjo, klausytis keiksmų nemalonu, tuo labiau, kad į butą ji niekada nesiverždavo. Tyrimo metu ką pasakojo tą dabar atkartojo šiandien tik kitais žodžiais. Situacija grėsminga jo mamos atžvilgiu. Moteris buvo agresyvi ir puolė jo mamą. Tą moterį išstūmė į laiptinę, ji buvo kūnu palinkusi į priekį, bandė eiti į butą, ji susikoncentravusi į jo mamą, jo ji lyg ir nematė, nereagavo. Žino, kad po šio įvykio mama buto duris rakina. Mama uždarbiauja (duomenys neskelbtini), nesenai grįžusi, ta tema su mama nekalbėjo. Atsidarė durys, rėkimas. Į koridorių po kiek laiko išbėgo, susivokė kas vyksta, atsistojo eiti, žiūrėti. Atstumas nuo mamos iki G. keli žingsniai. Matė mamos priekį, tą moterį stebėjo iš nugaros, matė ją pareinančią link mamos. Jam buvo vaizdas iš nugaros. Įpuolė į tarpą, tos moters viena ranka buvo uždėta ant mamos, įsikabinusi, o kita ranka ore, ar ji būtų mamai trenkusi, ar tempusi už plaukų, kai lindo į tarpą, jos ranką sugriebė, tarpo ten tarp jų nebuvo. Visi žodžiai buvo nukreipti į jo mamą, ji (G. P.) su juo nekontaktavo. Koridoriuje išsakomi žodžiai taip pat nukreipti į jo mamą, ne į kokį kitą asmenį. Į koridorių kaimynai išėję nebuvo. Mamos buvo durys visada užrakintos, kai atvyksta, skambina į duris, mama buto duris atrakina, jis pats mamos buto durų rakto neturi.

G. P. atstovas pagal įstatymą V. P. teisme parodė, kad G. P. yra jo mama. Nukentėjusioji B. J. kaimynė, su ją santykiai geri, kai grįžta pasisveikina. Retai pas mamą užsuka, su kaimynais pasisveikina. Kaimynai buvo pradėję sakyti apie mamos elgesį, jis bandė mamą į ligoninę išvežti, tačiau ji grįždavo. Mama yra serganti ji ir ant jo užsipuola ir telefonu paskambinusi puola. Kai atsigula į ligoninę po pusės dienos ją paleidžia, ji jam pranešdavo, kad jau namuose. Mama seniai serga psichine liga (duomenys neskelbtini), kai grįžta iš ligoninės jos būklė pagerėjusi. Į psichiatrą mama ar savo iniciatyva kreipėsi, nepamena. Su mama kartu negyvena, ją aplanko. Jis gyvena (duomenys neskelbtini), iki mamos 18 kilometrų. Kaip dažnai mamą lanko - kai grįžta iš reisų. Į reisą išvyksta po dvi savaites, esant reisuose sunku sukontroliuoti mamos gydymąsi. Mamai prirašyti vaistai, ji sako, kad jai tų vaistų nereikia. (duomenys neskelbtini) ją pagydydavo, kai grįždavo geriau jausdavosi. Būdama namuose, buvo, kad reikia vaistus susileisti, nueidavo po dviejų savaičių. 2022 m. rugsėjo mėnesį nusivežė mamą vaistų suleisti - ji pabėgo. Ji jam atsisako vaistus vartoti. Kai būdavo priepuoliai jis skambindavo 112, kviesdavo greitąją, veždavo į ligoninę. Iš telefoninio pokalbio suprasdavo kada jai reikia pagalbos, ji jį apšaukdavo, neadekvatus pokalbis. Apie tą įvykį gali pasakyti, kad kaimynai sakė, jog jo mama apšaukė, iškoliojo. Su nukentėjusiąja nebendravo, apie įvykį nekalbėjo. Kaip gali apibūdinti nukentėjusiąją, nėra pastebėjęs, kad ji konfliktuotų su jo mama, rami kaimynė. Dėl mamos gydymo, jam sunku užtikrinti, kad ji vartos vaistus. Buvo tarpas, kad ji vartojo pastoviai metus, pusę metų. Po to sugalvojo, kad jai tų vaistų nebereikia, nenuėjo susileisti. Grįžta po reiso, dvi dienas būdavo namuose. 2022-10-14 dar pas mamą gyveno. Jam mama dažnai SMS parašo, o kai skambina, vienu metu gerai kalba, o kitu jau blogai. Dabar siuntinėja žinutes: paskaityk maldas, su Dievu. Buvo pas gydytoją, prašė, kad patalpintų į (duomenys neskelbtini), nes paguldžius į (duomenys neskelbtini) psichiatrinę, ją po pusdienio paleidžia. Mama pakeitė gydytoją R. S. į (duomenys neskelbtini) poliklinikos gydytoją, nes jai nepatiko gydytojas. Mama buvo apgijusi, sustresavo, kad iš buto reikia išsikelti. Dabar jos būklė pablogėjusi. Jis kvietė mamą atvykti pas save į (duomenys neskelbtini), bet ji nevažiuoja. Pritaria, reikia ją gydyti, sunku visiems. Turi dar dvi seseris, jos užsienyje, yra dar vienas brolis pilnametis, kuris buvo išvykęs dirbti į (duomenys neskelbtini), dabar grįžo, jis taip pat nuvykdavo pas mamą.

G. P. ikiteisminio tyrimo metu 2023-03-13 apklausta kaip įtariamoji (pagal BK 145 straipsnio 1 dalį) parodė, kad pareikšto įtarimo esmę dėl grasinimo sunkiai sutrikdyti kaimynės B. J. sveikatą suprato, tačiau savo kaltės nepripažįsta. Ji yra įrašyta į segančių psichikos ligomis įskaitą. Jai diagnozuota (duomenys neskelbtini). Dėl šios ligos turi neįgalumą, jai nustatytas 15 procentų darbingumas. Ji yra registruota (duomenys neskelbtini)poliklinikoje ir lankosi pas šios gydymo įskaitos gydytoją - psichiatrą. Į šią gydymo įstaigą ji užsiregistravo praėjusių metų rudenį. Dėl šios ligos jai yra gydytojo paskirti leidžiami vaistai „Halapiridol“, kuriuos ji leidžiasi kas dvi savaites po dvi ampules. Taip pat jai yra prirašytos psichotropinės tabletės, pavadinimo nežino, kurias vartodama ji jaučia silpnumą, todėl šiuos vaistus ji vartoja rečiau, kai pati jaučia, kad jai jų reikia. Ji žino ir supranta, kad serga psichikos liga, to neneigia ir tai pripažįsta. Dėl šios ligos ne kartą yra buvusi išvežta ir gydyta (duomenys neskelbtini) psichiatrijos ligoninėje. Ją skundžia kaimynė B., todėl ją ir išveža į gydymo įstaigas. 2022 m. gruodžio mėnesį, galėjo būti ir 14 d., kaip nurodyta jai įteiktame pranešime apie įtarimą, ji buvo užėjusi į kaimynės B. J. butą, adresu (duomenys neskelbtini). Ji pati gyvena šio namo antrame aukšte, bute Nr. (duomenys neskelbtini). Gyvena viena, savaitgaliais aplanko sūnus V. P., kuris dirba tolimųjų reisų vairuotoju. Taip pat turi dvi dukras O. ir S., kurios gyvena (duomenys neskelbtini). Su jomis bendrauja nuotoliniu būdu. D. S. grįžta ir ją aplanko vasarą. Su kaimyne B. J. jų santykiai yra blogi. Šiuos nesutarimus išprovokuoja pati kaimynė. Ji pati kabinėjasi ir nuolat kviečia jai policiją. Ji turi draugą G. ir, jos nuomone, nepagrįstai mano, kad ji nori jį nuvilioti ir dėl to kyla konfliktai. Kaimynė jai nuolatos kviečią policiją ir greitąją med. pagalbą. Dėl kaimynės skundų ją nuolat išveža į psichiatrijos ligonines. Kai gruodžio mėnesį buvo užėjusi į kaimynės B. butą, tuo metu jai buvo paūmėjusi psichikos liga. Dėl šios priežasties ji buvo prisigalvojusi, kad kaimynės B. butas priklauso jai. Buto durys buvo atrakintos. Pro duris užėjusi į koridorių, ji pamatė kaimyne B., kuri tuo metu buvo svetainės kambaryje. Ji B. pasakė, kad išsikraustytų iš jos buto arba mokėtų jai už nuomą. Taip ji jai pasakė, nes tuo metu jai taip rodėsi. Pripažįsta, kad elgėsi netinkamai, bet taip nutiko dėl paūmėjusios psichinės ligos. Taip atsitiko, nes galimai laiku nesusileido vaistų. Tuo metu koridoriuje taip pat buvo B. sūnus, vardo ir pavardės nežino, kuris, paėmęs už rūbų ją, išstūmė iš buto lauk. Išstumdamas ant jos šaukė ir liepė eiti į viršų. Su B. ji nebuvo susikibusi ir jos iš buto netempė. Tai sakydama B. meluoja. Kai B. sūnus ją išstūmė į laiptinę ir uždarė duris, ji nieko nesakė ir B. negrasino. Jai negrasino, kad apipils su rūgštimi. Ji tokių žodžių nesakė. Jokios rūgšties namuose neturi ir net nežino iš kur jos gauti. Kaimynė B. J., kaltindama grasinimu, taip pat meluoja ir šmeižia. Ar išstumta į laiptinę, ji ką nors sakė, ar šaukojo, neprisimena. Tiesiog grįžo į savo butą. Sekančios dienos ryte kaimynė jai iškvietė greitosios pagalbos medikus ir ji buvo išvežta į psichiatrijos ligoninę, tačiau ten nebuvo paguldyta. Tą pačią dieną ją išleido namo. Po šio įvykio ji nuolatos vartoja jai gydytojus priskirtus vaistus. Kaip minėjo, kas dvi savaites susileidžia vaistus, nuo kurių jaučiasi gerai. Anksčiau iki šio įvykio ji taip pat naudojo šiuos vaistus, tačiau juos gydytojas R. S. buvo priskyręs vartoti rečiau, kartą per mėnesį. Kai persirašė pas kitą gydytoją ir vaistus jo paskyrimu vartoja dažniau, savijauta ir psichinė sveikata pagerėjo, jaučiasi gerai. Su kaimyne B. nebendrauja ir stengiasi vengti konfliktinių situacijų. K. B. pati prie jos kabinėjasi ir jai kviečia visokias tarnybas. Kaimynės iniciatyva Skuodo rajono savivaldybės administracijoje buvo svarstomas jos iškeldinimo iš buto ir perkraustymo į kitą gyvenamą vietą klausimas. Šio svarstymo metu buvo perspėta dėl netinkamo elgesio ir buvo nuspręsta jos neiškeldinti (1 t., b. l. 122-125).

G. P. ikiteisminio tyrimo metu 2023-03-24 apklausta kaip įtariamoji (pagal BK 284 straipsnį) parodė, kad pareikšto įtarimo esmę dėl viešosios tvarkos pažeidimo suprato, tačiau savo kaltės nepripažįsta, nes pranešime apie įtarimą nurodytos aplinkybės nėra teisingos. Pripažįsta, kad buvo užėjusi į B. J. butą ir reikalavo, kad ji iš jo išsikraustytų arba jai mokėtų už nuomą ir pripažįsta, kad tokiais savo veiksmais nusižengė, tačiau su B. J. nebuvo susikibusi ir jos už rūbų netempė iš buto ir laiptinėje jai negrasino apipilti rūgštimi. Visa tai yra netiesa. Išsamius parodymus apie šį įvykį ji davė pirminės apklausos metu. Jos parodymai surašyti 2023-03-13 yra teisingi ir prašo jais vadovautis. Pripažįsta, kad užeidama į B. butą pasielgė netinkamai, tačiau taip atsitiko dėl ligos. Ji pakeitė gydymo įstaigą, jai buvo pakeistas gydymo kursas, ji dabar nuolatos vartoja jai priskirtus vaistus ir šiuo metu jaučiasi gerai (1 t., b. l. 129-132).

Nukentėjusioji B. J. apklausta ikiteisminio tyrimo metu 2022-12-28 parodė, kad gyvena adresu (duomenys neskelbtini). Šis butas nuosavybės teise priklauso jai ir registruotas jos vardu. Šį butą naujai pastatytame daugiabutyje ji gavo apie 1997 metus, tikslių metų nepamena, kaip socialinį būstą neprivatizuotame name ir metams bėgant ji jį išsipirko. Šiuo metu važinėja dirbti į (duomenys neskelbtini), todėl namuose retai būna. Paskutinį kartą buvo išvykusi pusmečiui. Į Lietuvą grįžo spalio 13 d. Šio namo (duomenys neskelbtini) bute gyvena kaimynė G. P.. Ji gyvena pirmame aukšte, o G. P. antrame. Tiek ji, tiek visi kiti šio namo kaimynai su šia moterimi nesutaria, nes ji savo agresyviu elgesiu trukdo jiems gyventi. Iš aplinkinių kalbų yra girdėjusi, kad G. P. turi problemų su psichikos sveikata, turi protinę negalią. Tiksliai kokia liga ji serga nežino ir teigti negali, tačiau taip pat teko girdėti, kad jai diagnozuota (duomenys neskelbtini) ir ji yra (duomenys neskelbtini). Ji daug kartų yra buvusi vežta ir gydyta psichiatrijos ligoninėse, tačiau tai jai nepadeda. Mano, kad niekas jos tinkamai neprižiūri, ji nevartoja jai paskirtų vaistų. Bute, kuris yra socialinis, priklauso savivaldybės administracijai, G. P. gyvena viena. Ji turi keturis vaikus, tačiau dvi dukros gyvena užsienyje, vienas sūnus (duomenys neskelbtini) globos namuose. O dar vienas sūnus V. pas ją dažnai atvažiuoja, tačiau G. P. su juo taip pat nesutaria. Jam atvykus visada tarp jų prasideda didžiuliai barniai ir jis ilgai nepabuvęs išvažiuoja. Dėl tarp jų kylančių konfliktų V. ir pats kviesdavo policiją. G. P. nuolatos nepagrįstai kabinėjasi tiek prie jos, tiek prie kitų kaimynų. Laiptinėje be jokios priežasties apšaukia ir iškeikia necenzūriniais žodžiais ir panašiai. 2022 m. gruodžio 14 d., apie 14.30 val., pas ją į svečius atvyko sūnus S. S.. Jis gyvena (duomenys neskelbtini). Užėjęs į butą sūnus pamiršo užrakinti laukines duris. Apie 14.40 val., būdama svetainės kambaryje, ji išgirdo, kad atsidarė buto laukinės duris bei išgirdo kaimynės G. P. balsą, kuri garsiai šaukė ir keikėsi. Tai išgirdusi ji išėjo į koridorių ir pamatė ten stovinčią G., kuri iš karto prisiartinusi rankomis sugriebė jos megztinio apykaklę ir šaukdama, kad butas priklauso jai, pradėjo ją jėga tempti į laiptinę. Ji tam priešinosi, tačiau G. P. buvo stipresnė ir ją nutempė iki pat laukinių buto durų ir jas atidariusi norėjo ją ištempti lauk. Ji rankomis įsikibusi į durų staktą bandė išsilaikyti. Tuo metu iš virtuvės atbėgo sūnus ir ją išgelbėjo. Jis išlaisvino ją nuo G. P., atplėšė jos rankas ir išstūmė ją pro duris į koridorių. Tuo metu kai jai į pagalbą atbėgo sūnus, G. P. rankos kumščiu buvo užsimojusi į ją ir, jei ne sūnus, jei jis nebūtų ją sulaikęs, tai ji būtų sudavusi jai kumščiu į veidą. Sūnus sulaikė G. P. ranką ir ją išstūmė lauk bei uždarė ir užrakino duris. G. P. koridoriuje toliau garsiai šaukė, ant jų keikėsi ir nepagrįstai savinosi jos butą. Būdama bute ji girdėjo kaip G. P. sakė žodžiais „jei tu geruoju neišsikraustysi iš buto, į koridorių geriau neišeik, nes būsi apipilta su rūgštimi“. Dar G. P. šaukė ir grasino, kad jei ji neišsikraustys, tai ji ją iškraustys su savo vaikinais. Butas nuo pat namo pastatymo iki šiol priklausė tik jai. Dėl jos tokių grasinimų ji labai išsigando, nes G. P. šį kartą elgėsi itin agresyviai, matėsi, kad yra apimta begalinio pykčio, kad net visa drebėjo. Su G. P. dėl buto nuosavybės teisės niekada jokių teisinių ginčų nėra buvę. Šį butą G. P. ir anksčiau yra nepagrįstai savinusis. Tam jai jokio preteksto nereikia. Mano, kad G. P. taip elgiasi, nes jai sutrikusi psichika, tačiau niekas nesiima priemonių ją gydyti. Prie kitų kaimynų G. P. taip pat kabinėjasi ir juos kaltina visokiais nebūtais dalykais. Kaimyną G. L. ji apkaltino ir laiptinėje apšaukė, kad jis jos draugui vardu S., skolingas 7 000 eurų. Jam grasino, kad jei negrąžins skolos, atvažiuos jos draugai ir jį sutvarkys. G. P. visus nuolatos kaltina nebūtais dalykais ir visaip terorizuoja. Ji yra buvusi tyčia apipylusi po ja gyvenančią kaimynę J. B.. Naktimis kelia triukšmą, leidžia vandenį, skalbiasi, tyčia lodo savo šunį. Į policiją su pareiškimu kreipėsi pirmą kartą, tačiau kaimynai policiją kviečia ir pareiškimus G. P. atžvilgiu rašo dažnai. Yra rašę keletą bendrų pareiškimų nuo viso namo. Šiais neteisėtais G. P. veiksmais jai buvo padaryta moralinė žala, nes savo bute be priežasties buvo užpulta, savo namuose negali jaustis saugi. Po šio įvykio pamačiusi G. P. laiptinėje, skuba pasislėpti savo bute, kad išvengtų galimo konflikto, bijo dėl savo sveikatos, kad neįvykdytų grasinimų. Dėl patirtos moralinės žalos ji byloje civilinio ieškinio nereikš (1 t., b. l. 45-48, 49-51).

Nukentėjusioji B. J. papildomai apklausta ikiteisminio tyrimo metu 2023-01-31 parodė, kad praėjusią savaitę, penktadienį, jai skambinęs policijos pareigūnas telefonu informavo, kad dėl patekimo į jos butą, kaimynės G. P. veiksmuose yra neteisėto asmens būsto neliečiamumo pažeidimo požymių. Buvo informuota, kad tyrimas pagal šią nusikalstamą veiką gali būti atliekamas tik esant nukentėjusiojo asmens skundui. Skambinęs policijos pareigūnas teiravosi ar dėl galimo neteisėto asmens būsto neliečiamumo pažeidimo ji turi priekaištų G. P., ar pageidauja, kad būtų atliekamas tyrimas, ar dėl šios nusikalstamos veikos pateiks skundą. Per savaitgalį pagalvojusi nusprendė, kad skundo dėl šios G. P. galimai padarytos nusikalstamos veikos nerašys ir tyrimo dėl neteisėto jos įsibrovimo į butą nepageidauja. 2022-12-14 parašydama pareiškimą policijai manė, kad kaimynė G. P. bus nubausta dėl netinkamo elgesio viešoje vietoje, nes garsiai triukšmavo, šaukojo, keikėsi bei grasino būdama laiptinėje ir tokiu elgesiu trikdė jos ir viso namo gyventojų ramybę. Mano, kad tuo G. P. pažeidė viešąją tvarką. Teikdama pareiškimą nemanė, kad dėl tokių G. P. neteisėtų veiksmų bus pradėtas ikiteisminis tyrimas. Norėjo, kad ji būtų nubausta administracine bauda, nes tokios nuobaudos G. P. daro poveikį, ji bent kuriam laikui tampa ramesnė, nustoja netinkamai elgtis ir nebesikabinėja prie namo gyventojų (1 t., b. l. 59-62).

Nukentėjusioji B. J. papildomai apklausta ikiteisminio tyrimo metu 2023-03-29 parodė, kad teisingus parodymus apie visas šio įvykio aplinkybes ji davė ankstesnių parodymų metu ir neturi daugiau ko papildyti. Prašo vadovautis ankstesnių apklausų metu duotais parodymais. Kaimynė G. P. ją buvo suėmusi už apykaklės ir tempė prie laukinių durų. Tuo metu, kai iš virtuvės jai į pagalbą atbėgo sūnus S. S., galėjo būti, kad ji tą moterį nuo savęs buvo atstūmusi ir iš jos rankų išsivadavusi, todėl sūnus to, kad G. P. buvo sugriebusi ją už apykaklės bei tampė, galėjo ir nematyti. Šio įvykio metu ji patyrė stresą. Kaimynė G. P. į butą įsiveržė netikėtai, ant jos garsiai šaukė, keikė necenzūriniais žodžiais, jėga bandė ją ištempti į koridorių. Toks netikėtas elgesys ją labai išgąsdino ir sukrėtė, nuo patirto streso drebėjo rankos. Iš karto po įvykio atvykę policijos pareigūnai net siūlė jai iškvieti greitąją medicinos pagalbą, tačiau ji atsisakė. Po šio įvykio sūnus Saulius neatrodė sutrikęs ir susijaudinęs, gal tik tuo metu, kai viskas vyko ir kai jis išstūmė kaimynę pro duris, sūnus atrodė labiau supykęs, tokio pikto jo dar nėra mačiusi. Jis gal labiau išsigando dėl jos sveikatos, nei dėl savęs. Po įvykio sūnus ją ramino, o kai atvyko policijos pareigūnai, išvažiavo į darbą. Po šio įvykio ji visą likusią dieną jautėsi blogai, net buvo padidėjęs kraujo spaudimas, dėl ko papildomai vartojo vaistų. Ar šio įvykio metu kas girdėjo kaimynės G. P. keliamą triukšmą ji nežino, tačiau, jei kas buvo namuose, tai tikrai turėjo girdėti. Būtent į šį įvykį niekas iš kaimynų nesureagavo. Psichikos ligai paūmėjus, kaip buvo ir tuo metu, G. P. nuolat šaukoja ir triukšmauja laiptinėje, kabinėjasi prie visų namo gyventoju, todėl, girdėdami jos keliamą triukšmą, kaimynai paprastai nebekreipia į tai dėmesio ir iš savo butų neišeina. Prie tokio kaimynės G. P. elgesio visi yra pripratę. Į policiją kreipiasi tik tuomet, kai ji tiesiogiai ką nors užkliūva, apšaukia, iškeikia ar pagrasina. Vertinant šį įvykį, jos manymu, G. P. pažeidė viešąją tvarką, nes daugiabutyje gyvena daug žmonių, kurių ramybė taip pat gali būti sutrikdyta. G. P. triukšmavo ir įžūliai elgėsi ne tik jos bute, bet ir laiptinėje, kai sūnus ją ten išstūmė. Smūgių G. P. jai nesudavė, fizinio skausmo nesukėlė ir šio įvykio metu fizinės žalos nepatyrė, tačiau jai buvo padaryta moralinė žala. Po šio įvykio ji šios kaimynės dar labiau bijo ir jos vengia. Nenori jos susitikti laiptinėje ir tą patį jaučia ne tik ji, bet ir kiti namo gyventojai. Dėl patirtos moralinės žalos civilinio ieškinio šioje byloje nereikš. Pastaruoju metu G. P. elgesys yra pasikeitęs į gerąją pusę, ji kaip anksčiau, dabar nebesikabinėja, praeidama pro šalį neužkliūva. Panašiai prieš dvi savaites G. P. užkalbino ją lauke ir pasakė, kad atsiprašo, kad taip pasielgė dėl savo psichinės ligos. Ji atsakė, kad kiekvienas turi gyventi savo gyvenimus, kad ji vartotų vaistus, lankytųsi pas gydytojus ir tada viskas bus gerai. Asmeniškai ji ant G. P. nepyksta, nes supranta, kad ji serga psichine liga, todėl ligai paūmėjus, tai įtakoja ir jos elgesį. Jos nuomone, G. P. turėtų būti skirtas tinkamas gydymas (1 t., b. l. 63-66).

Liudytojas S. S. 2022-12-14 apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2022-12-14, apie 14 val. 40 min., jam būnant pas mamą namuose, virtuvės kambaryje, išgirdo atsidarančių buto durų garsą. Tada išgirdo moters rėkimą, kuri vartojo necenzūrinius žodžius, sakė, kad butas yra jos, kad jo mama čia negyvens. Tada jis išėjo iš virtuvės kambario į buto koridorių, išėjęs pastebėjo, kad iš matymo pažįstama moteris laikė mamą kaire ranka už megztinio ir dešine ranka mojavo ore. Tada jis tą moterį išstūmė į laiptinę iš mamos buto. Ji bandė veržtis atgal, bet jis jos neįleido. Taip pat ji pradėjo rėkti, kad atvyks V. ir gražiuoju nesibaigs niekam, bei išeidama pagrasino, kad apipils jo mamą rūgštimi (1 t., b. l. 69-70).

Liudytojas S. S. 2023-03-29 papildomai apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad parodymus apie įvykį, kai į mamos butą buvo įsiveržusi kaimynė G. P., jis davė pirminės apklausos metu, todėl jie yra teisingi ir jais prašo vadovautis. Jis gyvena (duomenys neskelbtini), tačiau darbo reikalais dažnai atvyksta į (duomenys neskelbtini). Tą dieną, 2022 m. gruodžio 14 d., jis taip pat į (duomenys neskelbtini) buvo atvykęs darbo reikalais ir pakeliui užsuko aplankyti mamą ir tuo pačiu pas ją papietauti. Kai užėjo pas mamą, durys liko neužrakintos. Tuo metu, kai G. P. įsiveržė į butą, jis buvo virtuvėje, kur valgė. Mama buvo nuėjusi į svetainės kambarį kažko atsinešti. Tuo metu kažkas įėjo į butą, girdėjo kaip atsidarė buto laukinės duris. Išgirdo iš koridoriaus sklindantį moters balsą. Moteris šaukdama ir vartodama keiksmažodžius pareiškė, kad šis butas jos, priklauso jai ir reikalavo, kad jie visi iš jo išsinešdintų. Išgirdęs jis iš karto atbėgo į koridorių ir pamatė ten mamą bei tą moterį, kuri mosikuodama rankomis puolė ant mamos, kaip suprato, norėjo mamą sugriebti rankomis. Tarp jų buvo likęs gal pusės metro tarpas, kai jis atskubėjęs atsistojo į tarpą tarp jų ir tą moterį sulaikė. Mano, jei to nebūtų padaręs, moteris mamą būtų užpuolusi. Tada jis tą moterį rankomis išstūmė į koridorių, o ji ir toliau brovėsi atgal į butą. Jis ją bandė sulaikyti, tačiau ji žiūrėjo į mamą ir toliau brovėsi į vidų ir šaukdama reikalavo, kad mama dingtų iš šio buto. Laikydamas moterį jis prašė, kad ji eitų į savo namus. Jis pirštu parodė į laiptus ir liepė jai eiti namo, tačiau ji toliau stovėjo laiptinėje. Mama pasakė, kad paliktų moterį ir grįžtų į butą. Ta moteris tada ėjo laukinių durų link ir girdėjo kaip ji pasakė, kad atvažiuos V. ir jiems visiems bus blogai. Tai sakydama moteris pavartojo žodį „pizdiec“. Dar girdėjo, kad eidama laiptais laukinių durų link, ji pagrasino, kad apipils rūgštimi. Tuo metu jis darė buto duris. Ką rūgštimi apipils ji neminėjo, tačiau visas jos pyktis buvo nukreiptas į jo mamą ir mano, kad šie grasinimai taip pat buvo skirti jai. Asmeniškai jam moteris nieko nesakė ir į jį nekreipė dėmesio, lyg jo ten nebūtų buvę. Šią moterį jis žino tik iš mamos pasakojimų, kad ji serga psichikos liga. Kai ta moteris atsikraustė gyventi į šį daugiabutį, jis su mama nebegyveno, buvo išsikraustęs, todėl ir su šia moterimi iki šio įvykio tiesiogiai nebuvo tekę susidurti. Mama pasakodavo, kad psichinei ligai paūmėjus, ta moteris kabinėdavosi prie jos ir kitų kaimynų. Vertindamas pastarąjį įvykį, gali pasakyti, kad ši situacija buvo stresinė ir jį kažkiek sukrėtė, nes viskas įvyko greitai ir netikėtai, todėl iš virtuvės skubėjo mamai į pagalbą. Šioje situacijoje jis labiau išsigando dėl mamos, nei dėl savęs. Tokiu šios moters elgesiu buvo sutrikdyta jo ir mamos ramybė. Tuo metu situacija jam pasirodė grėsminga, nes viskas įvyko labai staigiai, tuo metu atrodė, kad kilo grėsmė mamos sveikatai. Po šio įvykio matėsi, kad mama patyrė stresą, po to ją ramino. Iš mamos namų išvyko iš karto po to, kai atvyko policijos pareigūnai, nes skubėjo į darbą. Kai tą moterį išstūmė į laiptinę, tuo metu kitų kaimynų ar pašalinių asmenų ten nematė. Moteris garsiai šaukojo, todėl jei kituose butuose buvo žmonių, tai jie tikrai turėjo šį jos keliamą triukšmą girdėti. Nors situacija ir buvo stresinė ir grėsminga, tačiau asmeniškai jis jokios nei turtinės, nei neturtinės žalos nepatyrė ir nepageidauja būti byloje pripažintas nukentėjusiuoju. Jam tik buvo sutrukdyti pietūs (1 t., b. l. 71-74).

Liudytojas V. P. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu 2023-03-28 parodė, kad G. P. yra jo mama. Apie įvykusį konfliktą tarp mamos G. P. ir kaimynės B. J. jam yra žinoma, tačiau išsamių šio įvykio detalių nežino. Mama apie šį įvykį jam papasakojo tik tiek, kad ją kaltina tuo, jog pagrasino kaimynę apipilti rūgštimi. Kaip suprato iš jos kalbos, ji šių aplinkybių nepripažįsta, nes sakė, iš kur ji gautų rūgšties. Šiuo metu jis dirba tolimųjų reisų vairuotoju, dažniau būna išvykęs, tačiau kartą per savaitę grįžta pas mamą ir pas ją tuo metu gyvena. Mama turi psichikos sutrikimą. Jai yra diagnozuota (duomenys neskelbtini). Dėl šios diagnozės šiuo metu ji registruota (duomenys neskelbtini)pas gydytoją psichiatrą, dėl protinės negalios jai nustatytas 15 procentų darbingumas. Prieš tai ji buvo registruota (duomenys neskelbtini)pas gydytoją R. S.. Dėl psichikos sutrikimo mama nuolat turi lankytis pas gydytojus ir vartoti vaistus. Jai priskirti leidžiami vaistai, kuriuos šiuo metu ji susileidžia kas dvi savaites. Anksčiau tuos pačius vaistus jai suleisdavo kas mėnesį, tačiau prieš šiuos įvykius, kai jai buvo paūmėjęs psichikos sutrikimas, ji vaistų nebenaudojo nuo 2022 m. rugpjūčio ar rugsėjo mėnesio. Pats buvo nuvykęs pas gydytoją S. ir su juo apie tai kalbėjosi. Kai mamai pablogėdavo sveikata, jis visada kreidavosi į ją gydantį gydytoją, prašydavo išduoti siuntimą dėl mamos gydymo stacionare. Jei su siuntimu mamą išveždavo į (duomenys neskelbtini), tai netrukus ją išleisdavo ir ji vėl grįždavo namo, t. y. jai nebūdavo skirtas tinkamas gydymas ir jai nepadėdavo. Kai mamą anksčiau veždavo į (duomenys neskelbtini) psichiatrijos ligoninę, ten ją gydydavo ilgiau ir jai labiau padėdavo, ji grįždavo sveikesnė. Ligai paūmėjus su mama sunku susikalbėti, ji tampa konfliktiška ir konfliktuoja ne tik su kaimynais, bet ir su juo. Kai reikiamų vaistų nesusileidžia ilgesnį laiką, ji tampa agresyvi. Gali apšaukti, iškeikti, namuose sudeginti visus tiek savo, tiek jo rūbus ir kitus daiktus. Ligai paūmėjus, kaimynai nuolatos skundžiasi netinkamu mamos elgesiu, jos priekabiavimais prie jų. Kai mama vaistus susileidžia laiku, su ja yra viskas tvarkoje, ji pripažįsta savo ligą ir supranta, kad turi gydytis ir laiku vartoti vaistus. Pastaruoju metu mamos psichinė sveikata yra gerokai pagerėjusi. Sveikata pradėjo taisytis panašiai nuo vasario mėnesio, po to, kai ji persirašė pas kitą gydytoją. Ji laiku vartoja vaistus, pati pripažįsta, kad kibdama prie kaimynų netinkamai elgiasi. Pati minėjo, kad reikia nustoti šaukoti ir pyktis su kaimynais. Be jo mama dar turi tris pilnamečius vaikus - dvi dukras, kurios gyvena (duomenys neskelbtini) ir į Lietuvą pas mamą grįžta labai retai, bei jaunesnį sūnų J. A., kuris šiuo metu taip pat yra laikinai apsistojęs pas mamą. Labiausiai mama rūpinasi jis (1 t., b. l. 77-80).

2022-12-14 B. J. protokole-pareiškime nurodyta, kad 2022-12-14, apie 14 val. 40 min., jai būnant namuose, adresu (duomenys neskelbtini)., išgirdo namų durų atidarymo garsą, tada nuėjo į savo buto koridorių. Ten pastebėjo savo kaimynę G. P., kuri gyvena (duomenys neskelbtini). Ji (B. J.) priėjo prie jos ir jai nespėjus nieko pasakyti, ji (G. P.) čiupo jai už apykaklės ir pradėjo tempti lauk iš buto, sakydama, kad butas priklauso jai. Tuo metu kai tempė ją lauk iš buto, ji (G. P.) įžeidinėjo ją necenzūriniais žodžiais. Pas ją namuose tuo metu buvo užsukęs jos sūnus S. S., gim. (duomenys neskelbtini)., gyvenantis (duomenys neskelbtini), kuris, pamatęs, pribėgo ir išskyrė jas, ir po to G. P. išstūmė lauk iš buto. Kai G. P. atsidūrė laiptinėje ji grasino jai, kad apipils rūgštimi ir išėjo į savo namus. Jai G. P., čiupdama už megztinio ir tempdama, nesukėlė fizinio skausmo. Prašo nubausti G. P. pagal galiojančius LR įstatymus (1 t., b. l. 1-14).

2022-12-15 Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Skuodo rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjo M. G. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2022-12-14, dirbant kartu su Klaipėdos AVPK Skuodo r. PK RS tyrėju M. V., šaukiniu „L6002“, ekipažas šaukiniu „L6004“ paprašė pagalbos, todėl buvo nuvykta į pagalbą. Apie 15 val. 20 min. nuvykus nurodytu adresu (duomenys neskelbtini)., juos pasitiko B. J., gyvenanti (duomenys neskelbtini)m., kuri paaiškino, kad apie 14 val. 40 min., būnant namuose, (duomenys neskelbtini)., išgirdo namų durų atidarymo garsą, tada nuėjusi į savo buto koridorių. Ten pastebėjo savo kaimynę G. P., gyv. (duomenys neskelbtini). Pranešėjai priėjus prie kaimynės ir jai nespėjus nieko pasakyti, kaimynė čiupo jai už megztinio apykaklės ir pradėjo tempti ją lauk iš buto, sakydama, kad butas priklauso G. P.. Tuo metu, kai tempė pranešėją lauk iš buto, ji įžeidinėjo ją necenzūriniais žodžiais. Pas B. J. namuose tuo metu buvo užsukęs sūnus S. S., kuris pamatęs pribėgo ir išskyrė jas ir po to G. P. išstūmė lauk iš buto. Kai G. P. atsidūrė laiptinėje, ji grasino pranešėjai, kad apipils rūgštimi ir išėjo į savo namus. B. J. nurodė, kad G. P., čiupdama už megztinio ir tempdama ją, nesukėlė fizinio skausmo. Apklausus S. S., jis nurodė identiškai tokias pačias aplinkybes, kaip ir B. J.. B. J. nurodė, kad G. P. išbėgo į savo butą po viso šio įvykio, bei paaiškino, kad G. P. niekada neatidaro durų policijos pareigūnams. Nuėjus adresu (duomenys neskelbtini)., pasibeldus į duris, durų niekas neatidarė. Iš buto sklido tik šuns lojimo garsas. Dėl šio įvykio gautas pareiškimas iš B. J., bei apklaustas jos sūnus S. S.. Įvykio vietoje filmuota „Body“ kameromis (1 t., b. l. 31).

2023 m. rugpjūčio 8 - rugpjūčio 18 d. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie SAM Klaipėdos teismo psichiatrijos skyriaus Teismo psichiatrijos ekspertizės akte Nr. 85TPK-154/2023 pateikta išvada, kad: šiuo metu G. P. nustatoma (duomenys neskelbtini). G. P. jai inkriminuojamos veikos metu (2022-12-14) sirgo (duomenys neskelbtini), todėl ji inkriminuojamos veikos padarymo metu negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. Dėl jai nustatyto lėtinio progresuojančio psichikos sutrikimo ((duomenys neskelbtini)) G. P. šiuo metu negali suvokti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. G. P. tikslinga skirti priverčiamąsias medicinos priemones - stacionarinį stebėjimą ir gydymą bendro tipo stebėjimo sąlygomis, specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje. G. P. dėl jai nustatyto lėtinio progresuojančio psichikos sutrikimo ((duomenys neskelbtini)) negali suvokti reikšmingų bylai aplinkybių ir duoti apie tai adekvačių parodymų. Su ja nerekomenduojama atlikti proceso veiksmų (2 t., b. l. 38-45).

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Skuodo rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyriausiojo tyrėjo V. L. 2023-03-24 tarnybiniame pranešime „Dėl policijos registruojamų įvykių registre (PRĮR) su įtariamąja G. P. susijusių registruotų pranešimų analizės“ nurodyta, kad ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 01-1-46964-22 dėl viešosios tvarkos pažeidimo, pagal nusikalstamos veikos požymius, numatytus BK 284 straipsnyje, vykdant prokurorės užduotį, policijos registruojamų įvykių registre (toliau PRĮR) buvo atlikta su nusikalstamos veikos padarymu įtariamu asmeniu - G. P., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), gautų ir registruotų pranešimų paieška ir analizė. Pagal paieškos kriterijų „(duomenys neskelbtini)“ PRĮR viso buvo rasti 22 laikotarpyje nuo 2020-04-02 iki šios dienos užregistruoti pranešimai, iš kurių 20 pranešimų tiesiogiai susijusių su G. P.. Iš jų 10 pranešimų registruota pagal gautus pačios G. P. skambučius, 7 kartus policiją kvietė kiti asmenys ir 3 kartus policijos pagalbos prašė GMP medikai. Pagal vieną iš pranešimų ROIK 0122000734962 pradėtas šis ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-46964-22. Pagal 7 kvietimus G. P. Skuodo greitosios medicinos pagalbos medikų automobiliu, su policijos palyda buvo išvežta į (duomenys neskelbtini)filialą (iš jų tris atvejai pagal pačios G. P. iškvietimus). Pateikta informacija apie iškvietimus (1 t., b. l. 133-170).

Iš pirmiau nurodytų duomenų matyti, kad nukentėjusioji B. J. parodė aplinkybes, kuriomis G. P. pateko į jos butą, kad bute šaukė, jog butas yra jos, liepė B. J. išeiti iš buto, sugriebusi jai už apykaklės bandė ištempti iš buto. B. J. sūnui atėjus į pagalbą ir išstūmus G. P. iš buto, laiptinėje G. P. pagrasino, kad apipils su rūgštimi, jeigu ji neišsikraustys iš buto.

Liudytojas S. S. iš esmės parodė tas pačias aplinkybes kaip ir B. J.. Tačiau S. S. nuosekliai neparodė, kad G. P. buvo sugriebusi jo mamai už rūbų. Teisme S. S. parodė, kad G. P. čiupo už mamos megztinio, paskui parodė, kad G. P. viena ranka buvo ant jo mamos įsikabinusi, kita ore iškelta. S. S. 2022-12-14 apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad G. P. laikė jo mamą kaire ranka už megztinio ir dešine ranka mojavo ore. S. S. 2023-03-29 papildomai apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad atbėgęs į koridorių pamatė ten mamą bei G. P., kuri mosikuodama rankomis puolė ant mamos, kaip suprato, norėjo mamą sugriebti rankomis. Tarp jų buvo likęs gal pusės metro tarpas, kai jis atskubėjęs atsistojo į tarpą tarp jų ir tą moterį sulaikė. Esant tokiems liudytojo S. S. parodymų prieštaravimams teismas juos laiko nepatikimais dėl to, kad jis matė, kad G. P. buvo sugriebusi B. J. už rūbų.

G. P. apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad buvo užėjusi į B. J. butą. Dėl paūmėjusios psichikos ligos buvo prisigalvojusi, kad kaimynės B. J. butas priklauso jai, todėl ji B. J. pasakė, kad išsikraustytų iš jos buto arba mokėtų jai už nuomą. Parodė, kad su B. J. ji nebuvo susikibusi ir jos iš buto netempė. Kai B. J. sūnus ją išstūmė į laiptinę ir uždarė duris, ji nieko nesakė ir B. J. negrasino, kad apipils su rūgštimi. Ar išstumta į laiptinę, ji ką nors sakė, ar šaukojo, neprisimena.

Tačiau tokius G. P. parodymus paneigia nukentėjusiosios B. J. parodymai, kuri viso proceso metu davė nuoseklius parodymus, kad G. P. sugriebusi jai už apykaklės bandė ištempti iš buto, o jos sūnui išstūmus G. P. iš buto, laiptinėje G. P. pagrasino, kad apipils ją su rūgštimi, jeigu ji neišsikraustys iš buto. Liudytojas S. S. taip pat parodė, kad išstumta iš buto G. P. grasino, kad apipils su rūgštimi. Visi G. P. žodžiai buvo nukreipti į jo mamą, G. P. su juo nekontaktavo. Teismas neturi pagrindo abejoti šiais nukentėjusiosios B. J. ir liudytojo S. S. parodymais.

Pažymėtina, kad B. J. parodė, kad rašydama policijai pareiškimą ji nesiekė, kad prieš G. P. būtų pradėtas ikiteisminis tyrimas, nes supranta, kad ji serga psichikos liga. Taip pat ikiteisminio tyrimo metu B. J. nusprendė nerašyti prieš G. P. pareiškimo, kad prieš ją būtų pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl galimai padarytos veikos, numatytos BK 165 straipsnyje. Teismo vertinimu, nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad nukentėjusioji B. J. nesiekia specialiai bloginti G. P. padėties ir dėl to taip pat nėra pagrindo abejoti jos parodymų patikimumu.

Teismo psichiatrijos ekspertizės akte nurodyta, kad G. P. jai inkriminuojamos veikos metu (2022-12-14) sirgo (duomenys neskelbtini), todėl ji inkriminuojamos veikos padarymo metu negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. Dėl jai nustatyto lėtinio progresuojančio psichikos sutrikimo ((duomenys neskelbtini)) G. P. šiuo metu negali suvokti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. G. P. tikslinga skirti priverčiamąsias medicinos priemones - stacionarinį stebėjimą ir gydymą bendro tipo stebėjimo sąlygomis, specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje.

Teisiamojo posėdžio metu ekspertė R. Š. patvirtino ekspertizės akto išvadas. Paaiškino, kad pas G. P. yra kliedesiai kaimynės atžvilgiu, veika pavojinga, nekontroliuojama. Nekritiška savo būsenai, nesigydo, gydytojo paskirtų vaistų nevartoja, nutraukia pati, gydymo režimo nesilaiko, emocijos svyruojančios. Dėl G. P. pavojingumo aplinkiniams paaiškino, kad iš jos elgesio neatspėsi, bet užsipuola kaimynus, daiktus degina. Jei netinkamai gydoma – pavojingumo ir rizikos neatmestų, kad gali būti. Liga jai progresuoja, kad žmogus pasveiktų, pagerėtų, retai taip būna. Ambulatorinis stebėjimas būtų rizika kitiems žmonėms, ji 30 kartų gydyta stacionare, o ambulatoriškai pas gydytoją tai lankosi, tai nesilanko. Vaistų vartojimą nutraukia savavališkai, nurodo, kad nepatinka vaistai. Ta būklė taip ir svyruos, todėl teisingiausia jai skirti stacionarų gydymą. Priverčiamąsias medicinos priemones rekomenduoja taikyti Rokiškio psichiatrijos ligoninėje.

V. P. teisme parodė, kad jo mamai G. P. yra prirašyti vaistai, ji sako, kad jai tų vaistų nereikia. Būdama namuose, buvo, kad reikia vaistus susileisti, nueidavo po dviejų savaičių. 2022 m. rugsėjo mėnesį nusivežė mamą vaistų suleisti, o ji pabėgo. Ji jam atsisako vaistus vartoti. Buvo tarpas, kad ji vartojo pastoviai metus, pusę metų. Po to sugalvojo, kad jai tų vaistų nebereikia, nenuėjo susileisti.

G. P. apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad taip pat jai yra prirašytos psichotropinės tabletės, pavadinimo nežino, kurias vartodama ji jaučia silpnumą, todėl šiuos vaistus ji vartoja rečiau, kai pati jaučia, kad jai jų reikia. Įvykis B. J. bute atsitiko, nes galimai laiku nesusileido vaistų.

Motyvuojamoji dalis

BK 284 straipsnyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už viešosios tvarkos pažeidimą. Pagal šį straipsnį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką.

Viešoji vieta teismų praktikoje aiškinama kaip vieta, kurioje nusikalstamos veikos padarymo metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys ir kurioje būnant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai, t. y. gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties bei netrukdyti jiems. Veika laikoma padaryta viešoje vietoje nepriklausomai nuo to, ar nusikalstamos veikos darymo metu toje vietoje kas nors buvo, ar ne. Svarbu tai, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kitų asmenų, kurie dėl kaltininko veiksmų patirs nepatogumų (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-670/2002). Teismų praktikoje vieša vieta pripažįstama gatvės, aikštės, parkai, stadionai, įmonės, įstaigos ir organizacijos, darželiai, mokyklos, prekybos centrai, restoranai, kavinės, klubai ir kitos pasilinksminimo vietos, sporto klubai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-398/2006), pataisos namų bendrojo naudojimo patalpos (kiemas ir kt.) bei nuteistųjų gyvenamosios patalpos (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-159/2009), namo kiemai ir laiptinės, net ir privačioje vietoje – bute atlikti kaltininko veiksmai, jei jie sutrikdo to namo gyventojų rimtį, ar privačiame name, kuriame švenčiamos vestuvės, gimtadienis ar kitos šventės, įsibrovę nekviesti svečiai sukelia muštynes (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-241/2009).

Įžūlus elgesys reiškia agresyvų, moralės požiūriu nepriimtiną, aplinkinius šokiruojantį veikimą ar neveikimą, kuriuo trikdoma visuomenės rimtis ir viešoji tvarka. Teismų praktikoje smurto panaudojimas prieš asmenį (jo mušimas) viešoje vietoje paprastai laikomas įžūliu elgesiu, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-410/2011, 2K-252/2012, 2K-719/2012). Atskirais atvejais smūgio sudavimas be aiškios priežasties žmogui viešai, net ir ne žmonių minioje, teismų pripažįstamas įžūliais veiksmais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-652/2007, 2K-452/2011, 2K-19-511/2020).

Nustatant visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymą, atsižvelgiama į tai, ar viešoje vietoje buvo panaudotas fizinis smurtas, ar aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, ar buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis, ar kilo sumaištis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-141-507/2015, 2K-310-942/2016, 2K-367-511/2018).

Teismų praktikoje taip pat pažymėta, kad viešosios tvarkos pažeidimas padaromas tyčia, o veikos motyvai ir tikslai nėra būtini šio nusikaltimo sudėties požymiai, tačiau kaltininko elgesio paskatų analizė svarbi jo tyčios turiniui nustatyti, taip pat išvadai, kad asmuo suvokė savo veiksmus kaip nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimą ir kad tai buvo svarbus jo veikos aspektas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-384-788/2018, 2K-19-511/2020). Asmeninio pobūdžio paskatų buvimas nepaneigia veikos priešingumo viešajai tvarkai, jei kaltininkas savo asmeniniams santykiams spręsti pasirenka viešą vietą ir būdą, kuriuo demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdo visuomenės rimtį ar tvarką (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-120/2011, 2K-445/2013, 2K-141/2015).

G. P. į nukentėjusiosios B. J. butą pateko pro neužrakintas buto duris, todėl į šį butą tuo metu taip pat galėjo patekti ir kiti asmenys. Be nukentėjusiosios B. J. bute taip pat buvo ir jos sūnus S. S.. Todėl laikytina, kad G. P. veikos padarymo metu B. J. butas buvo vieša vieta. Savo veiką G. P. tęsė daugiabučio namo laiptinėje, kas taip pat laikytina vieša vieta. G. P. garsus šaukimas bute, kad butas priklauso jai, reikalavimas, kad B. J. išeitų iš savo buto, B. J. sugriebimas už rūbų ir bandymas jėga B. J. ištempti į laiptinę, grasinimas laiptinėje, kad jei geruoju neišsikraustys iš buto, į koridorių geriau neišeiti, nes bus apipilta su rūgštimi, yra įžūlus elgesys ir grasinimai, kuriais buvo demonstruojama nepagarba aplinkiniams ir sutrikdyta visuomenės rimtis bei tvarka. Prieš G. P. patenkant į nukentėjusiosios B. J. butą, B. J. svetainėje puošė Kalėdinę eglutę, jos sūnus S. S. buto virtuvėje valgė, nes buvo atvykęs aplankyti savo mamos ir tuo pačiu pas ją papietauti. Dėl G. P. veikos buvo sutrikdyta nukentėjusiosios B. J. ir jos sūnaus S. S. įprastinė veikla, į įvykio vietą buvo iškviesta policija, su B. J. buvo atliekami pirminiai procesiniai veiksmai. Nukentėjusiajai B. J. buvo sukeltas didelis išgąstis, stresas, pasimetimas, pažeminimas, nesaugumo jausmas. B. J. buvo užpulta būtent savo namuose, vietoje, kurioje žmogus įprastai turėtų jaustis saugiausiai.

G. P. gynėja baigiamųjų kalbų metu pareiškė nuomonę, kad G. P. veikoje nėra BK 284 straipsnyje numatytos veikos sudėties, nes konfliktas vyko labai trumpai, kitų pašalinių asmenų nebuvo, todėl realiai nebuvo sukeltos pasekmės – visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas. Mano, kad G. P. veika turėtų būti kvalifikuojama pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 481 straipsnio 1 dalį.

Pagal (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalį administracinę atsakomybę užtraukia necenzūriniai žodžiai ar gestai viešosiose vietose, įžeidžiamas kibimas prie žmonių, kiti tyčiniai veiksmai, kuriais siekiama pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį.

Iš pirmiau nurodytų duomenų matyti, kad (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalyje numatytu atveju yra siekiama pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį, o BK 284 straipsnyje numatytu atveju yra sutrikdoma visuomenės rimtis ir tvarka. Pirmiau išdėstytų teismo motyvų pagrindu yra pasisakyta, kodėl teismas pripažįsta, kad G. P. veika buvo realiai sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka, todėl teismas nesutinka su gynėjos argumentais dėl BK 284 straipsnyje numatytos veikos sudėties nebuvimo G. P. veikoje.

Apibendrinant nurodytų ir aptartų duomenų visumą, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, atitinkančiais BPK 20 straipsnio reikalavimus, pripažįstama, jog yra įrodyta, kad G. P., 2022 m. gruodžio 14 d., apie 14.40 val., bute, adresu (duomenys neskelbtini). ir laiptinėje, viešoje vietoje įžūliu elgesiu ir grasinimais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką, tai yra pro neužrakintas duris užėjo į B. J. priklausantį butą, kur garsiai šaukdama, kad jis priklauso jai, reikalavo, kad ji (B. J.) išeitų iš savo nuosavo buto, rankomis sugriebusi už rūbų jėga bandė B. J. ištempti į laiptinę. B. J. sūnui S. S. atėjus į pagalbą, moteris išskyrus ir G. P. išstūmus iš buto į laiptinę bei uždarius buto laukines duris, G. P., tęsdama nusikalstamą veiką, daugiabučio laiptinėje, žodžiais: „jei tu geruoju neišsikraustysi iš buto, į koridorių geriau neišeik, nes būsi apipilta su rūgštimi“, grasino sutrikdyti B. J. sveikatą. Šią uždraustą veiką G. P. padarė sirgdama paranoidine šizofrenija, epizodine eiga su progresuojančiu defektu ir dėl psichikos sutrikimo negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. Tokiu būdu G. P. padarė uždraustą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje.

Asmuo yra nepakaltinamas, jeigu darydamas šio kodekso uždraustą veiką jis dėl psichikos sutrikimo negalėjo suvokti jos pavojingumo arba valdyti savo veiksmų. Asmuo, teismo pripažintas nepakaltinamu, neatsako pagal šį kodeksą už padarytą pavojingą veiką. Jam teismas gali taikyti šio kodekso 98 straipsnyje numatytas priverčiamąsias medicinos priemones (BK 17 straipsnis).

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes pripažįstama, kad G. P. yra nepakaltinama, todėl, atsižvelgiant į ekspertų rekomendacijas, byloje esančius duomenis apie G. P. savavališką jai paskirtų vaistų vartojimo nutraukimą, jai taikytina priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje Rokiškio psichiatrijos ligoninėje (BK 98 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 3 dalis), kadangi švelnesnėmis priverčiamosiomis medicinos priemonėmis nėra galimybės užtikrinti tinkamo G. P. gydymo ir jos nepavojingumo.

Teismas nenustato priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo laiko. Jos taikomos, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė bei išnyksta jo pavojingumas. Teismas ne rečiau kaip kartą per šešis mėnesius pagal sveikatos priežiūros įstaigos išvadą privalo spręsti klausimą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar jų taikymo panaikinimo (BK 98 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 403 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalies 2 punktu, 4 dalimi,

nutaria:

G. P. pripažinti būnant nepakaltinama padarius uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, ir taikyti jai priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje Rokiškio psichiatrijos ligoninėje.

Nutartis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jos paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmus.

Teisėjas Dainius Gecevičius