Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Gaputis teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto S. M. skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2025 m. vasario 20 d. nutarties.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau -Institucija) 2024 m. gruodžio 9 d. nutarimu Nr. 50-ANR_N-9449-2024 S. M. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 481 straipsnio 2 dalį 190 Eur bauda už tai, kad jis 2024 m. rugsėjo 12 d., 21.40 val. iš chuliganiškų paskatų į nukentėjusiosios V. M. kiemą įmetė agurkus, tokiais savo veiksmais pažeisdamas viešąją tvarką ir rimtį.

2. Panevėžio apylinkės teisme gautas administracine tvarka nubausto S. M. skundas, kuriuo prašoma panaikinti Institucijos nutarimą, nes buvo pažeista jo teisė į veiksmingą teisinę gynybą ir teisingą administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimą dėl netinkamo procesinių dokumentų jam įteikimo būdo.

3. Skundžiama nutartimi apylinkės teismas konstatavo, kad Institucija, siųsdama pareiškėjui procesinius dokumentus, ANK 573 straipsnio, reglamentuojančio šaukimų ir kitų procesinių dokumentų įteikimą administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims tvarką, nepažeidė.

6. Skundas netenkinamas.

Motyvuojamoji dalis

7. ANK 652 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimtos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą.

8. S. M. apeliacinį skundą prašo nagrinėti žodinio proceso tvarka užtikrinant vertėjo dalyvavimą. Apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas padarė esminį proceso pažeidimą, nes buvo ignoruota jo teisė pasinaudoti vertėjo paslaugomis, nors tokį prašymą buvo pateikęs.

9. ANK 651 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad bylos dėl apeliacinių skundų nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodytus atvejus. Minėto straipsnio 3 dalis nustato, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą dėl apeliacinio skundo nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Tais atvejais, kai paaiškėjo naujų bylos aplinkybių ar vertinami nauji įrodymai, byla turi būti nagrinėjama žodinio proceso tvarka. To paties straipsnio 4 dalyje nurodoma, jog apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą dėl apeliacinio skundo žodinio proceso tvarka. Šis prašymas gali būti pateiktas tik tuo atveju, kai apeliaciniame skunde ginčijamos pažeidimo faktinės aplinkybės ar asmens kaltė. Prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka teismui nėra privalomas. Taigi, iš pirmiau nurodyto teisinio reglamentavimo išplaukia, kad bendra tvarka procesas apeliacinės instancijos teisme vyksta rašytinio proceso tvarka, išskyrus kai teismas nustato būtinybę bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, įvertinęs byloje pateiktus prašymus dėl šio klausimo ir tai, ar apeliaciniame skunde ginčijamos bylos faktinės aplinkybės arba asmens kaltė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-16-697/2019, 2AT-41-458/2020; 2AT-45-1073/2024). Aptariamu atveju apygardos teismui pateiktame skunde prašoma bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, tačiau prašymas formalaus pobūdžio, nemotyvuotas. Kadangi skundo argumentai yra susiję tik su, pareiškėjo manymu, pažeista jo teise pasinaudoti nemokama vertėjo pagalba teismo posėdžio metu, apeliacinės instancijos teismas sprendžia kad nėra įstatyme numatytų privalomų pagrindų šią administracinio nusižengimo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, todėl byla dėl pareiškėjo apeliacinio skundo apygardos teisme nagrinėtina rašytinio proceso tvarka.

10. ANK 568 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad Lietuvos Respublikoje administracinių nusižengimų teisena vyksta lietuvių kalba. Dalyvaujančiam byloje asmeniui, nemokančiam lietuvių kalbos, užtikrinama teisė kalbėti gimtąja kalba arba ta kalba, kurią jis moka, ir naudotis vertėjo paslaugomis (straipsnio 2 dalis). ANK 577 straipsnio 2 dalyje yra nustatytos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisės, kurios 7 punkte yra įtvirtinta šio asmens teisė kalbėti gimtąja kalba arba ta kalba, kurią jis moka, ir naudotis vertėjo paslaugomis, jeigu nemoka lietuvių kalbos. Teisė į nemokamą vertėjo pagalbą nesuprantančiam teismo procese vartojamos kalbos ar ja nekalbančiam asmeniui užtikrinama ir Lietuvos Respublikos Konstitucija (117 straipsnis) bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija (6 straipsnio 3 dalies e punktas). Taigi, aptartas teisinis reglamentavimas tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu lygiu užtikrina proceso dalyviui teisę nemokamai naudotis vertėjo paslaugomis tik tuo atveju, jeigu jis nesupranta ar nekalba lietuviškai.

11. Iš tiesų pareiškėjo 2024 m. gruodžio 27 d. Panevėžio apylinkės teismui teiktame skunde dėl Institucijos nutarimo buvo pateiktas prašymas užtikrinti vertėjo dalyvavimą teismo posėdžio metu. Tačiau šis pareiškėjo prašymas negali būti besąlygiškai tenkinamas. Apygardos teismas, išklausęs teismų informacinėje sistemoje LITEKO esantį apylinkės teismo posėdžio garso įrašą, daro išvadą, kad bylą nagrinėjusiam teismui nebuvo jokio pagrindo abejoti geru pareiškėjo lietuvių kalbos mokėjimu. S. M. buvo išaiškintos ANK 577 straipsnyje išdėstytos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisės ir pareigos, tame tarpe ir teisė kalbėti gimtąja kalba arba ta kalba, kurią jis moka, ir naudotis vertėjo paslaugomis, jeigu nemoka lietuvių kalbos. S. M. pareiškė, kad teises ir pareigas suprato, prašymo užtikrinti vertėjo dalyvavimą teismo posėdžiu metu nebeteikė. Iš teismo posėdžio garso įrašo matyti, kad teismo proceso metu pareiškėjas kalbėjo taisyklinga ir sklandžia lietuvių kalba be akcento, aiškiai dėstė mintis apie įvykio aplinkybes, suprato jam užduodamus klausimus ir teikė į juos atsakymus. Šiuo atveju kai administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo ne tik supranta, bet ir puikiai kalba lietuviškai, spręsti klausimą dėl teisės nemokamai naudotis vertėjo paslaugomis užtikrinimo vien tik formaliu skundo prašymu nebuvo jokio teisinio pagrindo.

12. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, daroma išvada, kad apylinkės teismas, nagrinėdamas šią bylą, administracinėn atsakomybėn traukiamo S. M. nurodomo baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimo, dėl kurio būtų suvaržytos įstatymų garantuotos jo teisės ar sukliudyta teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą, nepadarė. Todėl naikinti skundžiamą Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2025 m. vasario 20 d. nutartį administracinėn atsakomybėn patraukto S. M. skundo argumentais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 656 straipsnio 5 dalimi, 6 dalies 1 punktu,

nutaria:

palikti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2025 m. vasario 20 d. nutartį nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.