Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Gražio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jurgio Kiškio ir Aušros Vingilės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. S. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2019 m. kovo 8 d. nuosprendžio, kuriuo D. S. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 1 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirtos bausmės:

pagal BK 214 straipsnio 1 dalį – 1 (vieneri) metai laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, bausmės subendrintos iš dalies sudedant ir paskirta 1 (vienerių) metų 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir galutinė bausmė paskirta 1 (vieneri) metai 2 (du) mėnesiai laisvės atėmimo. Bausmę nustatyta atlikti pataisos namuose, bausmės pradžią skaičiuoti nuo sulaikymo dienos.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtos bausmės laiką įskaitytas laikas, išbūtas laikinajame sulaikyme nuo 2019 m. vasario 14 d. iki 2019 m. vasario 15 d.

Iki bausmės vykdymo pradžios paliktos galioti kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir periodiškas registravimasis policijos įstaigoje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. D. S. nuteistas už tai, kad jis 2019 m. vasario 14 d., apie 19 val., F. ir G. gatvių sankryžoje, (duomenys neskelbtini), už perėjos, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, turėdamas tikslą užvaldyti svetimą turtą, panaudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusį V. A., tai yra, tyčia rankos kumščiu sudavė vieną smūgį nukentėjusiajam V. A. į veidą, tuo sukeldamas jam fizinį skausmą, bei nuo nukentėjusiojo peties pagrobė rudos spalvos bevertę odinę rankinę, kurioje buvo V. A. vardu išduoti dokumentai: Lietuvos Respublikos piliečio pasas, medicininių dokumentų išrašas – darbingumo lygio pažyma Nr. (duomenys neskelbtini), sprendimas dėl V. A. darbingumo, išvada dėl darbo pobūdžio ir sąlygų, pažyma apie paleidimą iš įkalinimo įtaigos, metinė gyventojo (šeimos) turto deklaracija, informacinis pranešimas dėl būsto, traktorininko pažymėjimas, AB „Swedbank“ mokėjimo kortelė, telefono „Nokia“ pakrovėjas, juodos spalvos laikrodis be apyrankės su baterija, bendros 10 eurų vertės. Tęsdamas nusikalstamą veiką, iš nukentėjusiojo striukės išorinės kišenės pagrobė mobilaus ryšio telefoną „Nokia“, juodos spalvos su jame buvusia UAB „Tele 2“ SIM kortele, bendros 30 eurų vertės, po ko nuo nukentėjusiojo kairės rankos pagrobė vyrišką laikrodį „Wostok“, 10 eurų vertės, tuo savo veiksmais sukėlė nukentėjusiajam fizinį skausmą ir tokiu būdu, panaudodamas fizinį smurtą, pagrobė nukentėjusiajam V. A. priklausanti turtą, bendros 50 eurų vertės.

1.1. Be to, jis 2019 m. vasario 14 d., apie 19 val., F. ir G. gatvių sankryžoje, (duomenys neskelbtini), už perėjos, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, plėšimo būdu neteisėtai užvaldęs nukentėjusiojo V. A. turtą, neteisėtai įgijo svetimą, V. A. priklausančią, mokėjimo priemonę – AB „Swedbank“ mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), kurią neteisėtai laikė savo gyvenamojoje vietoje – kambaryje Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini) nakvynės namuose, (duomenys neskelbtini), iki 2019 m. vasario 15 d., 15.50 val., kai parodymų patikrinimo metu ji buvo rasta ir paimta Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jonavos rajono policijos komisariato pareigūnų.

Motyvuojamoji dalis

4. Nuteistojo D. S. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

6. BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, teismas motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys). Be to, teismas, skirdamas bausmę, privalo atsižvelgti ne tik į BK VIII skyriaus (bausmės skyrimas) reikalavimus, bet ir į bausmės paskirtį, todėl kaskart turi nustatyti, ar parinkta bausmės rūšis ir nustatytas jos dydis bus pakankamai efektyvus norint sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, ar tokiu būdu asmuo bus pakankamai nubaustas, ar jam bus atimta ar apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (BK 41 straipsnio 2 dalis).

7. Baudžiamosios atsakomybės individualizavimas reikalauja nustatyti baudžiamajame įstatyme optimalias kaltininko resocializacijai būtinas bausmių rūšis bei jų dydžius ir sudaryti teisines prielaidas teismui parinkti bei paskirti proporcingą ir teisingą bausmę. Bausmė laikoma teisinga, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Kaltininko asmenybė – viena iš BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytų pagrindinių aplinkybių, į kurią teismas atsižvelgia skirdamas bausmę. Įstatymas nereglamentuoja, kokie duomenys apibūdina kaltininko asmenybę, kiekvienu atveju dėl to sprendžia teismas (BPK 20 straipsnio 2 dalis). Kiekvienas sąmoningas valinis žmogaus veiksmas atspindi jo vidinį pasaulį, dorovės, etikos nuostatas. Dažniausiai nusikalstama veika asmuo realizuoja save, todėl iš padarytos nusikalstamos veikos vienaip ar kitaip matyti ir kaltininko asmenybė.

9. Visa tai įvertinęs, apylinkės teismas pagrįstai parinko D. S. griežčiausią bausmės rūšį – terminuotą laisvės atėmimą. Teisėjų kolegija pritaria, kad apeliantas pagrįstai pripažintas recidyvistu, nes būdamas teistas už tyčinius nusikaltimus, kuriuos padarė būdamas pilnametis, turėdamas neišnykusį ir įstatymų nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą, vėl padarė tyčinius nusikaltimus (BK 27 straipsnio 1 dalis). Taip pat akivaizdu, jog nuteistasis turi alkoholio vartojimo problemą, tačiau jos nesprendžia, o tai skatina pakartotinai nusikalsti. Bylos medžiaga patvirtina, kad nusikalstamas veikas, dėl kurių yra nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, D. S. padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, jam nustatytas 1,58 promilių girtumas. Pažymėtina ir tai, kad ankstesnius sunkius nusikaltimus, dėl kurių šiuo metu jau yra atlikęs laisvės atėmimo bausmę, apeliantas taip pat padarė būdamas neblaivus. Taigi, turimai priklausomybei jis nekritiškas, gydytis neplanuoja.

10. Teisėjų kolegija įvertina, kad šis teistumas D. S. nėra pirmasis. Anksčiau jis teistas tris kartus dėl turtinio ir seksualinio pobūdžio nusikalstamų veikų padarymo. Pirmąjį kartą jam taikyta arešto bausmė, vėliau laisvės atėmimo bausmės. Iš Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos Antrojo sektoriaus skundo autorius buvo paleistas 2018 m. rugpjūčio 24 d., atlikęs ilgalaikę laisvės atėmimo bausmę dėl nepilnamečio asmens išžaginimo, seksualinio prievartavimo bei plėšimo. Atkreiptinas dėmesys, kad nuo 2019 m. sausio 8 d. D. S. yra įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų sąrašą, nusikalstamų veikų padarymo metu jis gyveno (duomenys neskelbtini) mieste esančiuose nakvynės namuose. Po paleidimo iš įkalinimo įstaigos D. S. užsiregistravo Užimtumo tarnyboje (b. l. 104), tačiau realiai neįsidarbino, niekur nedirbo ir legalaus, stabilaus pragyvenimo šaltinio neturėjo (b. l. 103), t. y. gyveno iš gaunamos, kaip pats nurodė pirmosios instancijos teisme, 122 Eur dydžio socialinės pašalpos. Ši pašalpa paprastai būdavo skirta alkoholinių gėrimų pirkimui ir greitai pasibaigdavo, todėl reikėdavo papildomai gauti pinigų kitokiais būdais. 2019 m. vasario 14 d. jis eilinį kartą vartojo alkoholinius gėrimus – alų, sidrą, alkoholinį kokteilį, o kai minėti gėrimai pasibaigė, išėjo pasivaikščioti bei sutiko pažįstamą tų pačių nakvynės namų, kuriuose gyveno ir jis, gyventoją V. A.. Pastarojo prašė pinigų – 1,50 Eur – alaus buteliui įsigyti, o jų negavęs sudavė šiam vieną smūgį į veidą ir pagriebė ant peties turėtą rankinę, kurioje taip pat ieškojo pinigų, tačiau nerado. Taigi, D. S. veikė neapibrėžta tyčia, jis buvo visiškai indiferentiškas tiek nukentėjusiojo atžvilgiu, tiek grobiamų daiktų atžvilgiu, kas patvirtina, jog nuteistasis yra pavojingas visuomenei. Siekis bet kokia kaina apsvaigti nuo alkoholinių gėrimų privedė prie apysunkių nusikaltimų padarymo. Jau minėta, dėl turimos priklausomybės alkoholiui apeliantas niekur nesigydo ir pagalbos dėl to neieško.

11. Nors nuteistasis savo kaltę pripažino ir gailėjosi, tačiau šią aplinkybę jau įvertino pirmosios instancijos teismas, skirdamas D. S. bausmę, todėl pakartotinai vertinti šios aplinkybės apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo. Vis dėlto, sutiktina su apeliantu, kad apylinkės teismas nepagrįstai nepripažino jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punkte, t. y. tai, kad kaltininkas savo noru atlygino ar pašalino padarytą žalą. Nukentėjusysis V. A. jam padarytą turtinę žalą įvertino 50 Eur, apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu pripažino, kad D. S. jo atsiprašė ir padarytą turtinę žalą pilnai atlygino, todėl jokių pretenzijų kaltininkui neturi, civilinio ieškinio nereiškia (b. l. 27-28). Nuteistasis taip pat tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmosios instancijos teisme nurodė, kad pilnai atlygino nukentėjusiajam padarytą žalą, šis jam atleido (b. l. 88, 124). Atkreiptinas dėmesys, kad BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę savo baigiamojoje kalboje pirmosios instancijos teisme prašė pripažinti ir valstybinį kaltinimą byloje palaikiusi prokurorė, tačiau apylinkės teismas dėl šios aplinkybės skundžiamame nuosprendyje nepasisakė ir jos nevertino kaip lengvinančios D. S. atsakomybę. Teisėjų kolegijos vertinimu, kadangi dėl padarytos turtinės žalos atlyginimo ginčo byloje nėra (dėl to sutaria tiek nukentėjusysis, tiek nuteistasis), todėl ši aplinkybė laikytina apelianto teisinę padėtį lengvinančia aplinkybe. Vis dėlto, keisti paskirtų bausmių dydžius nėra pagrindo.

12. Pažymėtina, jog tiek BK 180 straipsnio 1 dalies, tiek BK 214 straipsnio 1 dalies sankcijos numato kaltininkui laisvės atėmimo bausmę iki šešerių metų. Tuo tarpu apylinkės teismas paskyrė atitinkamai vienerių metų ir šešių mėnesių (už plėšimą) bei vienerių metų (už neteisėtą elektroninės mokėjimo priemonės įgijimą bei laikymą) laisvės atėmimo bausmes, t. y. gerokai mažesnes bausmes nei sankcijos vidurkis. Šiuo atveju yra nustatytos dvi D. S. atsakomybę lengvinančios aplinkybės (BK 59 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktai) ir dvi atsakomybę sunkinančios aplinkybės (BK 60 straipsnio 1 dalies 9, 13 punktai), jo asmenybės charakteristika yra daugiau neigiama (ne kartą teistas, nedirbantis, piktnaudžiaujantis alkoholiniais gėrimais, nusikalstamas veikas padarė praėjus trumpam laiko tarpui po bausmės atlikimo), todėl dar labiau švelninti paskirtų bausmių nėra pagrindo.

13. Apeliaciniame skunde prašoma taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti, tačiau teisėjų kolegija tokio prašymo tenkinimui nenustatė reikiamų pagrindų. Pagal BK 75 straipsnio 1 dalį asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Bausmės vykdymo atidėjimas išreiškia humanizmo ir bausmės individualizacijos principus. Jis suteikia galimybę nusikalstamą veiką padariusiam ir už tai nuteistam asmeniui išvengti realaus laisvės atėmimo, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog tokiu būdu bus įgyvendinti bausme siekiami tikslai. Teismas, atsižvelgdamas į nusikaltimo padarymo aplinkybes ir kaltininko asmenybę, turi įvertinti ir bausmės vykdymo tikslingumą bausmės paskirties kontekste.

14. Pagal baudžiamojo įstatymo nuostatas ir galiojančią teismų praktiką, taikyti BK 75 straipsnį yra teismo teisė ir bausmės vykdymas gali būti atidėtas tik esant šiame baudžiamajame įstatyme nustatytoms sąlygoms: 1) asmuo pripažintas kaltu ir nuteistas už atitinkamo sunkumo nusikaltimą; 2) jis turi būti nuteistas atitinkamos trukmės laisvės atėmimo bausme; 3) teismo išvada, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog ir atidėjus nuteistajam paskirto laisvės atėmimo vykdymą bus įgyvendinti bausmės tikslai. Net ir esant formaliems pagrindams pagal nusikalstamos veikos kategoriją ir paskirtos bausmės dydį, esminė BK 75 straipsnio nuostatų taikymo sąlyga yra būtent teismo išvada, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Teismas šią išvadą gali suformuluoti pagal visų BK 41 straipsnio nuostatų kontekstą, t. y. turi būti įvertinta: ar taip asmuo bus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo, pakankamai nubaustas, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.

15. Teismų praktikoje taip pat pažymėta, kad kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikas, nepagarbą įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtus interesus ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-549/2007, 2K-181/2012, 2K-108-895/2016, 2K-388-895/2016 ir kt.). Sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų). Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo, kad pakanka nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-132-942/2016, 2K-396-746/2016, 2K-179-693/2017 ir kt.).

16. Nors teisėjų kolegija pripažino dar vieną nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kurios nepagrįstai nenustatė pirmosios instancijos teismas (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas), tačiau tai nesudaro pakankamo pagrindo bausmės vykdymo atidėjimo instituto taikymui. Atkreiptinas dėmesys, kad D. S. savo kaltės iš esmės neneigė ir dėl ankstesnių nusikalstamų veikų padarymo, teigdavo, jog nuoširdžiai gailisi ir daugiau nebenusikals, tačiau atlikęs paskirtas bausmes vėl nusižengdavo įstatymų imperatyvams. Tai rodo, kad savo elgesio jis kritiškai nevertina, reikiamų išvadų nedaro ir keisti savo asmenybės neigiamų bruožų neketina. Nors plėšimo metu naudotas smurtas nebuvo intensyvus (suduotas vienas smūgis), tačiau buvo taikyta ir pataikyta į gyvybiškai svarbią kūno dalį – galvos sritį. Nukentėjusįjį apeliantas pažinojo kaip nakvynės namų gyventoją, t. y. asmenį, gyvenantį toje pačioje įstaigoje, kaip ir jis, tačiau galimybė būti atpažintam ir perduotam teisėsaugos institucijoms jo nesulaikė nuo nusikalstamos veikos vykdymo. Tai patvirtina, kad D. S. nusikalstamas elgesys yra neprognozuojamas, kas didina jo pavojingumą visuomenei. Įvertinus nuteistojo asmenybę, jo ankstesnį nusikalstamą elgesį bei nenorą taisytis, teisėjų kolegija konstatuoja, jog išvadai, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, nėra pagrindo. Priešingai, dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo bausmės vykdymo atidėjimo taikymas gali būti tik paskata ir toliau daryti nusikalstamas veikas. Kitų pagrindų, kuriuos nustačius būtų galima švelninti nuteistojo teisinę padėtį (BK 62 straipsnis), nenustatyta. Paskirtoji bausmė aiškiai neprieštarauja teisingumo principui (BK 54 straipsnio 3 dalis).

17. Vis dėlto, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į netinkamai atliktą bausmių bendrinimą. Tais atvejais, kai asmuo padaro kelias nusikalstamas veikas, teismas paskiria bausmes už kiekvieną iš jų atskirai, o tuomet šias bausmes subendrina tarpusavyje. Tam, kad būtų pasirinkta teisinga bausmių bendrinimo taisyklė, būtina nustatyti, ar padarytos veikos sudaro realią, ar idealią nusikalstamų veikų sutaptį. Reali nusikaltimų sutaptis yra tada, kai kaltininkas keliomis savarankiškomis veikomis padaro dvi ar daugiau savarankiškų nusikalstamų veikų, numatytų tiek skirtinguose, tiek tuose pačiuose BK straipsniuose ar jų dalyse, ir už juos traukiamas baudžiamojon atsakomybėn. Ideali nusikalstamų veikų sutaptis yra tada, kai kaltininkas viena veika tuo pačiu metu padaro dvi ar daugiau nusikalstamų veikų, kurios numatytos skirtinguose BK specialiosios dalies straipsniuose. Konstatavimas, kad kelios nusikalstamos veikos sudaro idealią sutaptį, reiškia, kad asmuo iš esmės padarė vieną veiką, kuri tik dėl teisinio reguliavimo specifikos kvalifikuojama pagal kelis BK straipsnius. Tokiais atvejais atskiri kaltininko nusikalstami veiksmai yra apjungti vieningo kaltininko sumanymo, siekiant pagrindinio visos nusikalstamos veikos tikslo, tačiau kvalifikuojami pagal skirtingus BK specialiosios dalies straipsnius.

18. Nagrinėjamu atveju pagrindinis D. S. tikslas buvo pinigų grobimas. Tiek plėšimas, tiek neteisėtas disponavimas elektronine mokėjimo priemone iš esmės padaryti viena tęstine veika ir įgyvendinus bendrą sumanymą – užvaldyti svetimą turtą (ir priemones, galinčias padėti tokį turtą gauti). Pagrobtoje rankinėje rastus medicininius bei kitus dokumentus, taip pat pačią rankinę nuteistasis išmetė po tiltu, o vertingesnius daiktus – mobilaus ryšio telefoną, pakrovėją, rankinį laikrodį bei mokėjimo kortelę, parsinešė į savo kambarį nakvynės namuose. Pasidėjęs pagrobtus daiktus, D. S. dėl girtumo netrukus užmigo, tačiau jį pažadino atvykę policijos pareigūnai. Atkreiptinas dėmesys, kad nuteistasis buvo sulaikytas tą patį įvykio vakarą ir patalpintas į laikino sulaikymo kamerą (b. l. 19). Dėl nustatyto neblaivumo su juo nebuvo galima atlikti procesinių veiksmų, todėl parodymų patikrinimas vietoje bei pagrobtųjų daiktų paėmimas vyko kitą dieną. Tokiu būdu išsiskyrė BK 180 straipsnio 1 dalyje ir BK 214 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikalstamų veikų baigtumo momentai, tačiau tai nepaneigia aplinkybės, jog buvo veikta vieninga tyčia ir teisinės pasekmės kilo iš esmės dėl tuo pačiu metu atliktų veiksmų.

19. Pagal BK 63 straipsnio 1 dalį bausmės yra skiriamos už atskiras nusikalstamas veikas, tačiau galutinei bausmei, jos dydžiui ir rūšiai turi reikšmės, kokia yra nusikalstamų veikų sutaptis. Kadangi įstatymų leidėjas idealiąją sutaptį laiko mažiau pavojinga už realiąją, BK 63 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta nuostata, kad, esant idealiai nusikalstamų veikų sutapčiai, bausmės turi būti subendrinamos apėmimo būdu. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas, subendrindamas bausmes dalinio sudėjimo būdu, t. y. spręsdamas, jog yra reali nusikalstamų veikų sutaptis, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, kas lėmė ir netinkamą galutinės bausmės nuteistajam paskyrimą, todėl nuosprendis keistinas (BPK 328 straipsnio 1, 2 punktai).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1, 2, 3 punktais,

nusprendžia:

nuteistojo D. S. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2019 m. kovo 8 d. nuosprendį pakeisti.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, bausmės pagal BK 180 straipsnio 1 dalį ir 214 straipsnio 1 dalį subendrintos iš dalies sudedant ir paskirta 1 (vienerių) metų 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, ši bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir galutinė bausmė paskirta 1 (vieneri) metai 2 (du) mėnesiai laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmes, paskirtas pagal BK 180 straipsnio 1 dalį ir 214 straipsnio 1 dalį, subendrinti apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir D. S. paskirti 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę paskirti 1 (vienerius) metus laisvės atėmimo.

Pripažinti D. S. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis savo noru atlygino nukentėjusiajam padarytą turtinę žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Kitą 2019 m. kovo 8 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Šis Kauno apygardos teismo nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.