Panevėžio apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: kolegijos pirmininko Laimanto Misiūno, Laimutės Sankauskaitės (pranešėja), Zinos Mickevičiūtės,

dalyvaujant pareiškėjai N. N., jos atstovei adv. V. B., Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovei D. N.,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens Utenos apskrities viršininko administracijos (jos teises perėmė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos) apeliacinį skundą dėl Anykščių rajono apylinkės teismo 2010 m. kovo 22 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. A2-92-786/2010 pagal pareiškėjos N. N. prašymą suinteresuotiems asmenims Anykščių rajono savivaldybės administracijai, Utenos apskrities viršininko administracijai, VĮ Registrų centro Utenos filialui, D. R., L. G., F. V. dėl pastatų valdymo įgyjama senatimi fakto ir juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo,

Aprašomoji dalis

nustat ė:

Pareiškėjų suinteresuotų asmenų L. G. ir N. R. prašymu (b. l. 55–57) dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-377-266/2009 Anykščių rajono apylinkės teismas 2010 m. kovo 22 d. nutartimi atnaujino procesą civilinėje byloje Nr. 2-377-266/2009 pagal suinteresuoto asmens (pareiškėjos) N. N. suinteresuotiems asmenims Anykščių rajono savivaldybės administracijai ir Utenos apskrities viršininko administracijai dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kurioje 2009-06-22 sprendimu buvo patenkintas pareiškėjos N. N. prašymas ir nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad jos tėvas P. J., miręs 2002 10 14, nuosavybės teisėmis įgijo pagal įgyjamąją senatį pastatus – tvarto pastatą, esantį (duomenys neskelbtini) kaime, Debeikių sen., Anykščių rajone, ir bylą išnagrinėjo iš esmės (b. l. 50–51 ir 117–118).

Suinteresuoti asmenys L. G. ir N. R. (ir jų atstovas) prašyme atnaujinti procesą nurodė (b. l. 55–57), kad 2009 m. birželio 22 d. teismas priėmė neteisėtą sprendimą, kuriuo patenkino N. N. prašymą ir nustatė juridinę reikšme turintį faktą, jog N. N. tėvas P. J., miręs 2002-10-14, nuosavybės teisėmis įgijo pagal įgyjamąją senatį pastatus: tvarto pastatą, esantį (duomenys neskelbtini) kaime, Debeikių sen., Anykščių rajone. Toks juridinis faktas negalėjo būti nustatytas, nes minėto tvarto pastato P. J. niekada nevaldė, nes jis jam nepriklausė. Šis statinys 1995 m. gruodžio 29 d. įvykusio žemės ūkio bendrovės visuotinio narių susirinkimo metu likvidacinės komisijos buvo paskirtas ir perduotas už pajus atitinkamomis dalimis L. G., O. G., D. R., V. V. ir N. R.. Nurodė, kad šį faktą patvirtina 1995 m. gruodžio 29 d. susirinkimo protokolas Nr. 4 ir turto perdavimo aktas, todėl, atnaujinus procesą civilinėje byloje, prašo panaikinti sprendimą dalyje, kurioje nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad P. J. nuosavybės teisėmis įgijo pagal įgyjamąją senatį tvarto pastatą, esantį (duomenys neskelbtini) k., Debeikių sen., Anykščių rajone.

Pareiškėja N. N. (ir jos atstovė) prašė suinteresuotų asmenų prašymą tenkinti ir panaikinti Anykščių rajono apylinkės teismo 2009 m. birželio 22 d. sprendimą, kuriuo nustatytas juridinis faktas, kad P. J. nuosavybės teisėmis įgijo pagal įgyjamąją senatį tvarto pastatą (duomenys neskelbtini) k., Anykščių rajone. Nurodė, jog ji padariusi klaidą ir nurodžiusi ne tą tvarto pastatą ir vedant bylą buvo nufotografuotas ne tas pastatas dėl apsirikimo. Jos tėvui P. J. priklausė du tvartai, todėl prašo prašymą tenkinti, kadangi jos reikalavimas yra pagrįstas.

Anykščių rajono apylinkės teismo 2010 m. kovo 22 d. sprendimu pareiškėjos N. N. prašymą tenkino ir nusprendė (b. l. 120–121) pakeisti 2009 m. birželio 22 d. Anykščių rajono apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-337-266/2009 jį išdėstant taip: nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjos N. N. tėvas P. J., gimęs 1907-09-01, miręs 2002 m. spalio 14 d., nuosavybės teisėmis įgijo pagal įgyjamąją senatį pastatą – tvartą, esantį (duomenys neskelbtini) kaime, Debeikių sen., Anykščių rajone. Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad šiuo metu yra išlikę tvarto, esančio (duomenys neskelbtini) k., Debeikių sen., Anykščių r., pamatai. Turintys juridinę reikšmę faktai nustatomi nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių įregistravimui Nekilnojamojo turto registre ir pastatų atstatymo tikslu.

Teismas nurodė, kad Anykščių rajono apylinkės teismas 2009 m. birželio 22 d. civilinėje byloje Nr. 2-377-266/2009 sprendimu patenkino pareiškėjos N. N. prašymą ir nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjos tėvas P. J. nuosavybės teisėmis įgijo pagal įgyjamąją senatį du pastatus: tvartą ir tvarto pastatą, esančius (duomenys neskelbtini) kaime, Debeikių sen., Anykščių rajone, kadangi tokius duomenis pateikė pareiškėja ir patvirtino liudytojai. Tuo metu nagrinėjant bylą pareiškėjos L. G., N. R. nebuvo įtrauktos į bylą suinteresuotais asmenimis. Išnagrinėjus bylą pagal pareiškėjų L. G. ir N. R. prašymą atnaujinti procesą paaiškėjo naujos esminės aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjai N. N. bylos nagrinėjimo metu ir nagrinėjant bylą tai būtų turėję esminę reikšmę priimant sprendimą byloje, todėl šių pareiškėjų prašymą teismas patenkino ir procesą byloje atnaujino. Teismas nurodė, kad priimant 2009 m. birželio 22 d. sprendimą, buvo remtasi tik pareiškėjos pateiktais duomenimis ir liudytojų parodymais ir todėl šis sprendimas iš dalies buvo nepagrįstas, o nagrinėdamas bylą atnaujinus procesą nurodė, kad byloje priimtas ankstesnis sprendimas pakeistinas ir priimtinas naujas sprendimas šioje dalyje (CPK 371 str. 1 d. 3 p.).

Nurodė, jog pareiškėja N. N. pateikė 1992 m. lapkričio 17 d. privatizuojamo žemės ūkio įmonės turto aukciono protokolą Nr. 2 ir 1992 m. gruodžio 22 d. protokolą Nr. 18, kurių pagrindu jos tėvas P. J. aukcione nusipirko tvartą ir tvarto pastatą, esančius (duomenys neskelbtini) k., Anykščių r. Pareiškėjos L. G. ir N. R. pateikė teismui 1995 m. gruodžio 29 d. įvykusio žemės ūkio bendrovės (Varkujai) visuotinio narių susirinkimo protokolą Nr. 4 ir turto perdavimo aktą, pagal kurį tvarto pastatas likvidacinės komisijos buvo paskirtas ir perduotas už pajus atitinkamomis dalimis L. G., O. G., D. R., V. V. ir N. R. (b. l. 60–62). Teismas nurodė, kad kai antstolis L. J. konstatavo faktines aplinkybes (2008-11-07 protokolas Nr. 53/08/15), suinteresuotas asmuo (pareiškėja) N. N. parodė ne tą pastatą, o pastatą, priklausantį suinteresuotiems asmenims L. G. ir N. R. Tai patvirtino posėdžio metu pati N. N., kuri paaiškino, jog pastatai yra šalia ir ji suklydo parodydama pastatus, ir ji tikslo pasisavinti pareiškėjoms (suinteresuotiems asmenims) priklausančio pastato neturėjo. Teismas, ištyręs surinktus įrodymus, padarė išvadą, jog pareiškėjos (suinteresuoto asmens) N. N. tėvas P. J., nuosavybės teisėmis aukcione įsigijo kitą pastatą, o ne tvarto pastatą, kuris yra užfiksuotas nuotraukose 1, 3, 5, 6 (b. l. 19–21). Nurodytose nuotraukose esančio pastato pamatai priklauso pareiškėjoms (suinteresuotiems asmenims) L. G., N. R. ir suinteresuotiems asmenims D. R., F. V., o jos tėvui priklausė kiti pastatai (tvartų pamatai), todėl sprendė, kad jos prašymas tenkintinas. Dėl to byloje priimtas ankstesnis sprendimas pakeistinas ir priimtinas naujas sprendimas (CPK 371 str. 1 d. 3 p.) ir tokiu būdu bus apginti pareiškėjų (suinteresuotų asmenų) teisėti interesai ir bus užtikrinta, jog neliks galioti neteisėtas teismo sprendimas.

Apeliaciniu skundu suinteresuotas asmuo Utenos apskrities viršininko administracija prašo panaikinti Anykščių rajono apylinkės teismo 2010-03-22 d. spendimą ir bylą perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.

Nurodo, kad nagrinėjamu atveju įgyjamosios senaties institutas negali būti taikomas. CK 6.421 str. 1 d. aiškiai nurodo, kad pirkimo–pardavimo aukciono būdu sutartis laikoma sudaryta, kai aukciono vedėjas tai paskelbia plaktuko dūžiu. Anykščių rajono apylinkės teismas nenagrinėjo, nesiaiškino ir netaikė 1992-11-17 galiojusių teisės aktų, kurie reglamentuotų sandorio sudarymo momentą ir nuosavybės teisės įgijimo momentą, todėl visapusiškai neišnagrinėjo bylos. Mano, kad pareiškėja, remdamasi aplinkybėmis, kad jos tėvas pirko statinį, pasirinko ne tą savo teisių gynimo būdą. Šiuo atveju buvo reikalinga įrodyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjos tėvas 1992-11-17 pirkimo–pardavimo sandorio būdu įgijo nuosavybės teises į statinį. Ir priešingai, įrodinėjant faktą, kad yra įgyjamosios senaties pagrindai, būtina įrodyti, kad statinys nepriklausė nuosavybės teise pareiškėjai ir jos tėvui ir kad šis turtas nėra kitų asmenų nuosavybės objektas. Teismas motyvuojamojoje sprendimo dalyje konstatuoja, kad N. N. tėvas P. J., nuosavybės teisėmis aukcione įsigijo kitą pastatą, o ne tvarto pastatą. Tačiau tas „kitas pastatas“ buvo „įsigytas“ tais pačiais pareiškėjos turimais dokumentais – 1992 metų privatizuojamo žemės ūkio bendrovės protokolais. Nėra aišku, kodėl teismas „kitą statinį“ pripažįsta įsigijus nuosavybės teise, o tvarto pastatą – įgyjamosios senaties pagrindu, nors abiejų statinių galimą pirkimą–pardavimą įrodo analogiški dokumentai. Anykščių rajono apylinkės teismas nemotyvavo kokiais pagrindais ir kuo remiantis konstatuojama, kad pareiškėjos tėvas ir pareiškėja ginčo turtą valdė. Faktas, kad pareiškėjos tėvas 1992 m. dalyvavo aukcione neįrodo, kad šis asmuo ėmė turtą faktiškai valdyti. Sprendime visiškai nemotyvuota, iš kur teismas daro tokias išvadas. Teismas nepasisakė dėl valdymo nepertraukiamumo, ko imperatyviai reikalauja teisės norma. Apeliantas mano, kad svarbu daiktą valdyti taip, kad būtų aišku, jog asmens valdymas tęsiasi, t. y. jis neatsisakė daikto valdymo (CK 4.71 str.). Šiuo metu ginčo statinys yra visiškai sugriautas ir neprižiūrimas. Be to, CK 4. 27 str. 2 d. nurodoma: „Nekilnojamojo daikto valdymas atsiranda nuo valdymo įregistravimo viešame registre momento“. Tai imperatyvi teisės norma. Reikalavimas registruoti nekilnojamojo daikto valdymą skirtas apginti savininko (jei toks yra) teises, siekiant sudaryti daikto savininkų galimybę įgyvendinti savo teises į daiktą, pvz. pateikti ieškinį dėl daikto išreikalavimo iš neteisėto valdymo. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjos tėvas ar pareiškėja būtų įregistravusi valdymą viešame registre. Dėl šios priežasties, laikytina, kad ginčo statinio valdymas nėra atsiradęs. Pagal CPK 443 str. 3 d. suinteresuotas asmuo byloje yra kiekvienas asmuo, su kurio teisėmis ir pareigomis yra susijusi nagrinėjama byla. Nagrinėjamojoje byloje nustatinėjamos nuosavybės teisės į statinį, esančiame žemės sklype, į kurį nuosavybės teises ketina atkurti kiti asmenys. 2005-10-20 Utenos apskrities viršininko įsakymu Nr. 16-819 suprojektuotas sklypas Nr. 627-1 pilietei A. Š., kuriame yra ginčo statinys. Pilietė A. Š. nebuvo įtraukta į bylos nagrinėjimą, nors teismo sprendimas akivaizdžiai lies jos teises ir pareigas. CPK 329 str. 2 d. 2 p. nurodo, kad jei pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ir pareigų, tai laikytina absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu.

Iš aukščiau nurodytų aplinkybių matyti, kad nėra pakankamai įrodymų, jog pareiškėja gali įgyti nuosavybės teises į ginčo statinį įgyjamosios senaties pagrindu. Dėl šios priežasties nenustatytinas ir juridinę reikšmę turintis faktas, kad yra išlikę statinio pamatai. CPK 441 str. nurodo, kad teismas nustato tik tokius faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Nenustačius pagrindinio fakto (dėl nuosavybės teisės) nebenustatinėtinas ir antrasis faktas, kadangi jis nebesukurs pareiškėjai teisių ir pareigų.

Atsiliepimu į suinteresuoto asmens Utenos apskrities viršininko administracijos apeliacinį skundą N. N. prašo Utenos apskrities viršininko administracijos apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Anykščių rajono apylinkės teismo 2010-03-22 sprendimą.

Byloje pateikti dokumentai, kad pareiškėjos tėvas P. J. privatizuojamo žemės ūkio įmonės turto aukciono tvarka įgijo tvartą ir tvarto pastatą (taip įvardinta protokole) (duomenys neskelbtini) kaime, Anykščių rajone. Privatizuojamo žemės ūkio įmonės turto aukciono 1992-11-17 protokole, patvirtintame Debeikių apylinkės agrarinės reformos tarnybos 1992-11-18 tarnybos pirmininko, nurodyta, kad tvarto pastatą (duomenys neskelbtini) kaime už 11427 talonų įgijo P. J., pasiūlęs didžiausią kainą. Šį protokolą pasirašė P. J. ir aukciono organizatoriai. Daugiau dokumentų apie privatizuojamo žemės ūkio įmonės turto aukciono 1992-11-17 protokole nurodomą tvartą (duomenys neskelbtini) kaime P. P. neišsaugojo. Archyvų fonduose taip pat nėra išlikusių kitokių dokumentų. Įgyjamoji senatis yra savarankiškas nuosavybės įgijimo pagrindas. Kadangi daugiau dokumentų apie tvarto įgijimą nebuvo išlikusių, ji nusprendė kreiptis į teismą pripažinti, kad P. J. tvartą įgijo įgyjamosios senaties pagrindu. Tai, kad tvartas nėra kitų asmenų nuosavybė, patvirtina privatizuojamo žemės ūkio įmonės turto aukciono 1992-11-17 protokolas ir byloje dalyvavę asmenys. Suinteresuotas asmuo Utenos apskrities viršininko administracija bylos nagrinėjimo metu nepateikė teismui duomenų apie tariamai 2005-10-20 suprojektuotą žemės sklypą pilietei A. Š. Pati pilietė A. Š. apie vykstančius teismo procesus žinojo, nes pristatydavo į teismą suinteresuotus asmenis L. G., N. R.. Be to, A. Š. 2008 m. rugsėjo mėnesį atvyko pas ją, N. N., į namus, pateikė jos tėvo P. J. vardu privatizuojamo žemės ūkio įmonės turto aukciono 1992-11-17 ir 1992-12-22 protokolus ir prašė jai perleisti P. J. pajus į minėtus pastatus – tvartą ir tvarto pastatą, prašė pasirašyti kažkokius dokumentus dėl pastatų. Jai, N. N., nebuvo pranešta, kad Utenos apskrities viršininko administracijoje po ginčo pastatais, esanti žemė yra užimta ar yra joje suprojektuotas žemės sklypas pilietei A. Š. Ji ir pradėjo tvarkyti teisinius reikalus nuo pastatų įteisinimo ir galimybės atstatyti statinius, teisme iškeldama šią bylą, nes kitaip negali pastatų remontuoti ir tvarkyti be savivaldybės leidimo, o tam reikia dokumentų apie žemės naudojimąsi ar nuosavybę. Utenos apskrities viršininko administracija buvo įtraukta suinteresuotu asmeniu šioje civilinėje byloje ir jokios informacijos apie tariamai pamatuotą žemės sklypą V. Š. Nepagrįstas apelianto teiginys apeliaciniame skunde, kad teismas nemotyvavo kokiais pagrindais konstatuojama, kad pareiškėjos tėvas ir pareiškėja ginčo turtą valdė. Byloje visi suinteresuoti asmenys pripažino, kad tvartą, dėl kurio nustatytas juridinę reikšmę turintį faktas, P. J. įgijo aukciono būdu. Ginčo dėl tvarto ir žemės sklypo po tvartu tarp šalių nebuvo. Daugiau dokumentų apie P. J. tvartą nėra išlikusių, todėl ji ir prašė teismo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad įgijo tvartą pagal įgyjamąją senatį ir negali pasisakyti dėl apelianto motyvų dėl turto valdymo fakto. Apeliantas neteisus teigdamas, kad kitą pastatą – tvarto pastatą teismas pripažino įgijus nuosavybės teise. Teismo sprendime nurodomas tik vienas pastatas tvartas, dėl kurio buvo nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, o dėl kito pastato – tvarto pastato teismas sprendimo nepriėmė.

Atsiliepimu suinteresuoti asmenys L. G. ir N. R. į Utenos apskrities viršininko administracijos apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą tenkinti ir nurodo, kad su apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais iš esmės sutinka.

Pareiškėjos N. N. pareiškime nebuvo paaiškinta, kokiu būdu pareiškėja ir jos tėvas minėtus daiktus valdė. N. N. nurodė apie ginčijamą tvartą ir tvarto pastatus sužinojusi tik po tėvo mirties tvarkydama paveldėjimo reikalus, todėl manytina, jog ji negalėjo žinoti, ar tėvas P. J. šiuos statinius iš tikrųjų sąžiningai įgijo ir sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savus valdė įstatymo nustatytą laikotarpį.

Apeliantas nurodo, kad nėra pakankamai įrodymų, patvirtinančių, jog ginčo pastatai yra išlikę. Skunde teigiama, kad pareiškėjai neįrodžius aplinkybių, jog ji gali įgyti nuosavybės teisę į ginčo statinį įgyjamosios senaties pagrindu, nenustatytinas ir juridinę reikšmę turintis faktas, kad šio pastato pamatai yra išlikę. Su tokia apeliaciniame skunde išdėstyta pozicija jos sutinka. Apeliantas tinkamai vadovaujasi CPK 441 straipsniu, kuris numato, jog teismas nustato tik tokius faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pasibaigimas. Tokio fakto nustatymas pareiškėjai N. N. nesukels jokių teisinių pasekmių, kadangi ji neįrodė nuosavybės teisės atsiradimo pagrindo.

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, skundžiamas sprendimas naikintinas ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 str. 1 d. 4 p., 329 str. 2 d., 2 p., 327 str. 1 d. 2 p.).

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neatsižvelgdamas į apeliaciniu skundu nustatytas ribas (320 str.).

Apeliantas suinteresuotas asmuo Utenos apskrities viršininko administracija pagrįstai prašo panaikinti Anykščių rajono apylinkės teismo 2010-03-22 sprendimą ir bylą perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui dėl procesinės teisės normų pažeidimo, sudarančio absoliutų sprendimo negaliojimo pagrindą, tai yra, kad teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ir pareigų (CPK 443 str. 3 d., 329 str. 2 d. 2 p.). Šis apelianto teisinis argumentas yra pagrįstas. Pagal CPK 5 straipsnio nuostatas kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista teisė ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Pagal CPK 443 str. 3 d. nuostatas ypatingos teisenos nagrinėjamose bylose suinteresuotas asmuo byloje yra kiekvienas asmuo, su kurio teisėmis ir pareigomis yra susijusi nagrinėjama byla, o paaiškėjus, kad nagrinėjama byla susijusi su atitinkamo asmens teisėmis ir pareigomis, teismas šaukia jį dalyvauti byloje kaip suinteresuotą asmenį.

Jei toks asmuo nebuvo įtrauktas į bylą ir byla buvo išnagrinėta ir joje yra priimtas teismo sprendimas, pažeidžiantis šio suinteresuoto asmens teises ar įstatymų saugomus interesus, kaip yra nustatyta šioje byloje, tai, kaip nustato CPK 329 str. 2 d. 2 p. pripažįstama, kad teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ir pareigų, nes laikoma, kad pirmosios instancijos teisme nebuvo tinkamo proceso.

Nustatyta, kad į bylą nebuvo įtraukta dalyvaujančiu byloje asmeniu — suinteresuotu asmeniu (CPK 37 str., 443 str. 1–3 d.) pilietė A. Š., kuriai, kaip nurodo apeliaciniame skunde (b. l. 117–119) apeliantas, Utenos apskrities viršininko administracijos viršininko 2005-10-20 įsakymu Nr. 16-819 yra suprojektuotas sklypas Nr. 627-1, žemės sklype, kuriame yra išlikę apgriuvusio pastato – tvarto liekanos. Neaišku, kokiu pagrindu žemės sklypas po statiniais, perduotais piliečiams už jų pajus, perduotas asmeniui, neturinčiam teisių į statinius. Kad A. Š. tuo klausimu kreipėsi į pareiškėją N. N. ir pastarosios prašė klausimą dėl jai suteikiamo žemės sklypo nurodytoje vietoje valdymo įsiforminimo išspręsti gera valia iki sprendimo byloje priėmimo, bet tai nebuvo niekaip išspręsta, atsiliepime į Utenos apskrities viršininko administracijos skundą pripažįsta pati pareiškėja N. N. Teismo posėdžio metu ji nurodė, kad ši pilietė netoliese yra paveldėjusi sodybą. Taigi byloje yra duomenų, kad byloje nustatyti ginčijami juridiniai faktai dėl tvarto pamatų likučių, gali turėti įtakos A. Š. teisėms ir įstatymų saugomiems interesams. Ginčijamu teismo sprendimu pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl A. Š., kaip neįtraukto dalyvauti byloje asmens teisių ir pareigų, o dėl to pripažįstama, kad pirmosios instancijos teisme nebuvo tinkamo proceso ir vien šiuo nurodytu pagrindu, kuris yra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas (CPK 329 str. 2 d. 2 p.), sprendimas naikintinas ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Kolegija nurodo, jog aplinkybė, kad Utenos apskrities viršininko administracijos viršininko 2005-10-20 įsakymu Nr. 16-819 yra suprojektuotas sklypas Nr. 627-1 A. Š., byloje nebuvo tinkamai ištirta, bet ji yra viena iš reikšmingų aiškintinų byloje aplinkybių. Teismas, nagrinėjantis bylą ypatingąja teisena, turi imtis visų būtinų priemonių, kad būtų visapusiškai išaiškintos visos bylos aplinkybės (CPK 443 str. 8 d.), o suinteresuoti asmenys, tai ir A. Š., bylos nagrinėjimo metu gali pateikti šio Kodekso V dalyje nustatyta tvarka pareiškimus su savarankiškais reikalavimais (CPK 443 str. 7 d.).

Be to, byloje pirmosios instancijos teismas, nors nurodė, kad įgyjamoji senatis yra savarankiškas, pirminis nuosavybės teisės įgijimo būdas (CK 4.47 straipsnio 11 punktas), bet iš dalies netinkamai nustatė, kad yra visos CK 4.68–4.71 straipsniuose nustatytos įgyjamosios senaties taikymo sąlygos. Jeigu teismas konstatuoja nurodytų sąlygų buvimą, valdymo teisė transformuojasi į nuosavybės teisę ir pareiškėjas įgyja nuosavybės teisę į daiktą nuo teismo sprendime nurodytos įgyjamosios senaties termino suėjimo dienos (žr. LAT Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. birželio 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. L. C. v. VĮ Registrų centro Utenos filialas, bylos Nr. 3K-3-379/2004; 2004 m. birželio 23 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje V. M., T. M. v. V. G., M. Š., R. M. ir kt., bylos Nr. 3K-3-345/2004; 2006 m. lapkričio 13 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Stoties turgus“ v. Kauno apskrities viršininko administracija ir kt., bylos Nr. 3K-3-586/2006; 2008 m. spalio 29 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje O. L. v. Vilniaus miesto savivaldybės administracija ir kt., bylos Nr. 3K-3-514/2008; kt.), tačiau šioje byloje tokių aplinkybių egzistavimas nebuvo visapusiškai ištirtas bei įvertintas teisiniu aspektu.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo yra išaiškinta, kad nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra šių sąlygų visuma: 1) pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu; 2) yra visos CK 4.68-4.71 straipsniuose nustatytos sąlygos: a) daiktas pradėtas valdyti sąžiningai; b) daiktas nėra įregistruotas viešajame registre kito asmens vardu; c) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai, sąžiningai, atvirai ir nepertraukiamai; d) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą; e) daiktas buvo valdomas CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą (žr. LAT Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. birželio 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. L. C. v. VĮ Registrų centro Utenos filialas, bylos Nr. 3K-3-379/2004; 2004 m. birželio 23 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje V. M., T. M. v. V. G., M. Š., R. M. ir kt., bylos Nr. 3K-3-345/2004; 2006 m. rugsėjo 20 d. nutartį civilinėje byloje AB „Vilijampolės autotransportas“ v. Kauno miesto savivaldybė ir kt., bylos Nr. 3K-3-498/2006; 2006 m. lapkričio 13 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Stoties turgus“ v. Kauno apskrities viršininko administracija ir kt., bylos Nr. 3K-3-586/2006; 2008 m. spalio 29 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje O. L. v. Vilniaus miesto savivaldybės administracija ir kt., bylos Nr. 3K-3-514/2008; kt.).

Nagrinėjamojoje byloje pareiškėja N. N. prašo (b. l. 3–4, pareiškimas) prašo nustatyti faktą, kad 1992-11-17 pareiškėjos N. N. tėvas P. J., gimęs 1907-09-01, miręs 2002 m. spalio 14 d., įgijo įgyjamosios senaties pagrindu pastatus: tvartą ir tvarto pastatą (duomenys neskelbtini) kaime, Debeikių sen., Anykščių rajone ir nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad šiuo metu yra išlikę tvarto ir tvarto pastato (duomenys neskelbtini) k., Debeikių sen., Anykščių r., pamatai ir pastatų liekanos ir kad šis juridinę reikšmę turintis faktas reikalingas nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių įregistravimui Nekilnojamojo turto registre ir pastatų atstatymo reikalu.

Pareiškėja nurodo, kad nurodytus objektus valdo pagal išduotą paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą po tėvo mirties. Lieka neaišku, ar nurodyti objektai buvo perduoti P. J. ir P. J. iki savo mirties juos pradėjo valdyti sąžiningai, kad visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai, atvirai ir nepertraukiamai, kad visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą ir kad daiktas buvo valdomas CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą, o jam mirus, kad ji, pareiškėja, nurodytus daiktus valdė tokiu pat būdu ir CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą.

Pareiškime teismui pati pareiškėja nurodo, kad nuvykusi į vietą, pamatė, kad dalis statinių, kaip statybinės medžiagos, yra išgrobstytos. Byloje nustatyta, kad pareiškėja prašo nustatyti nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktus, siekdama įregistruoti nuosavybės teisę į buvusio nekilnojamojo turto, būtent tvarto (tvarto pastato) pamatų ir pastatų liekanas, kurios savaime įrodo, kad nurodytoje vietoje nėra išlikusio statinio, o tokios liekanos negali būti nekilnojamojo turto objektas. Tai, kad nėra išlikusio statinio, nustatė ir pranešė pareiškėjai VĮ Registrų centro Utenos filialas, atsisakydamas atlikti statinio kadastrinius matavimus vietoje (b. l. 12).

Nekilnojamieji daiktai, į kuriuos siekiama nuosavybės teisės pripažinimo pagal įgyjamąją senatį turi būti suformuoti Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo nustatyta tvarka. Tačiau, kaip aukščiau nustatyta, kad statiniai iškeliant šią bylą teisme nebeegzistavo ir neegzistuoja, nes išgriauti, todėl yra pagrindas laikyti, kad jie neatitinka CK 1.98, 4.2 straipsniuose nurodytų nekilnojamojo daikto požymių. Nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį institutas skirtas ne sąlygoms teisinei registracijai sudaryti, o asmens, kuris nėra daikto savininkas, bet yra sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs tam tikrą įstatyme nustatytą laiką, nuosavybės teisei pripažinti (CK 4.68 str. 1 dalis).

Anykščių rajono apylinkės teismas visapusiškai neištyrė valdymo fakto aplinkybių, statinių valdymo nepertraukiamai, laikantis visų įstatymo nustatytų sąlygų (CK 4.68 str.).

Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, apeliacinis skundas tenkintinas, skundžiamas sprendimas naikintinas, byla grąžinama iš naujo nagrinėti pirmos instancijos teismui.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Anykščių rajono apylinkės teismo 2010 m. kovo 22 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.