- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-05-31
- Bylos Nr.
- e2A-645-803/2018
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Petkuvienė
- Atsakovas
- Seesam Insurance AS Lietuvos filialo, Seesam Insurance AS, Lietuvoje
- Ieškovas
- M. J.
- Kategorijos
- 1.3.2.7.4Prastova
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo Seesam Insurance AS Lietuvos filialo apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 11 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje, pradėtoje pagal ieškovės M. J. ieškinį atsakovui Seesam Insurance AS, Lietuvoje veikiančiam per Seesam Insurance AS Lietuvos filialą, dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, A. A. (A. A.), uždaroji akcinė draudimo brokerių bendrovė „Draudimo pasaulis“.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
1. Byloje kyla ginčas dėl draudimo išmokos mokėjimo faktinio pagrindo ir individualios sutarties sąlygos aiškinimo.
Šalies argumentai
2. Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti draudiko sprendimą dėl išmokos sumažinimo iki 1 448,10 Eur, atsisakymą išmokėti 1 486,07 Eur dydžio žalos dalį neteisėtu, priteisti ieškovei 1 486,07 Eur neišmokėtos žalos dalį, procesines palūkanas, bylinėjimosi išlaidas
3. Ieškovė paaiškino, jog 2015 m. lapkričio 25 d. ji ir atsakovas sudarė Automobilių savanoriško draudimo sutartį, kuria savanorišku (KASKO) draudimu buvo apdraustas ieškovei priklausantis automobilis VW GOLF, v/n (duomenys neskelbtini). 2016 m. vasario 13 d. trečiasis asmuo A. A., nesuvaldęs automobilio, atsitrenkė į medį. Trečiasis asmuo nedelsiant kreipėsi į atsakovą telefono numeriu (duomenys neskelbtini) ir pranešė apie eismo įvykį. Atsakovas pasirūpino, kad būtų iškviesta automobilio transportavimu užsiimančios įmonės pagalba, tačiau neinformavo jo, kad apie šį eismo įvykį būtina pranešti policijai. Trečiasis asmuo informavo atsakovą apie tai, kad automobilis yra sėkmingai pristatytas į saugojimo vietą adresu (duomenys neskelbtini), ir tik tada sužinojo iš atsakovo, kad jis privalėjo apie eismo įvykį pranešti policijai. Trečiasis asmuo nedelsiant tai ir padarė. 2016 m. vasario 22 d. atsakovas sudarė automobilio žalos sąmatą, kurioje nurodė, kad automobilio remonto ir dalių kaina, įvertinus nusidėvėjimą, yra 2 934,17 Eur. 2016 m. kovo 1 d. ieškovė gavo atsakovo raštą, kuriuo draudikas nurodė, jog sutinka kompensuoti nuostolius iki 1 448,10 Eur, o atskaičius 87 Eur franšizę, išmokės tik 1 361,10 Eur. Ieškovė mano, kad draudiko atsisakymas išmokėti visą žalą tik dėl formalaus veiksmo – pranešti policijai apie eismo įvykį, neatlikimo, nereiškia, kad turtui nebuvo padaryta žala. Be to, trečiasis asmuo ėmėsi visų priemonių žalai sumažinti..
Atsiliepimas
4. Atsakovas atsiliepimu su ieškovės ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad apie minimą įvykį nebuvo pranešta teisėsaugos institucijoms kaip to reikalaujama sudarytos draudimo sutarties Kelių transporto priemonių savanoriškojo draudimo taisyklių Nr. 006 8.1.22 ir/ar Bendrosios draudimo sutarties sąlygų 7.3.1.2 punktai, tai atsakovas vadovaudamasis draudimo sutartyje Nr. 270 0154006/2015 numatyta išlyga, kad draudikas gali nemokėti draudimo išmokų, t.y. kuomet transporto priemonės valdytojas sukelia eismo įvykį būdamas neblaivus, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones ar pasišalina iš eismo įvykio vietos, 2016 m. kovo 2 d. išskaičiavęs draudimo sutartyje numatytą 87 Eur franšizę, pervedė į draudėjo nurodytą banko sąskaitą 1 361,10 Eur draudimo išmoką.
5. Anot atsakovo, nagrinėjamu atveju ieškovė iš karto nepranešė kompetentingoms institucijoms apie įvykusį įvykį, kaip to reikalauja Bendrųjų draudimo sutarties sąlygų 7.3.1.2 punktas, užpildytos ir pasirašytos eismo įvykio deklaracijos atsakovui nepateikė. Apie 2016 m. vasario 13 d. įvykusį įvykį ieškovė policijai pranešė praėjus maždaug keturioms su puse valandoms po įvykusio įvykio. Šiuo konkrečiu atveju, ieškovė, pasinaudodama teise nepranešinėti apie draudžiamąjį įvykį kompetentingoms teisėsaugos institucijoms, pasirinko sau nepalankesnį žalos atlyginimo mechanizmą, t.y. nepranešus apie įvykusį draudžiamąjį įvykį, kaip numatyta draudimo taisyklėse (Bendrųjų draudimo sutarties sąlygų 7.3.1.2 p.), draudikas atlygina nukentėjusių asmenų patirtus nuostolius tik iki 1 448,10 Eur.
6. Trečiasis asmuo A. A. atsiliepime į ieškinį nurodo, kad palaiko ieškinyje išdėstytą poziciją
7. Trečiasis asmuo UADBB „Draudimo pasaulis“ atsiliepime į ieškinį nurodo, kad palaiko atsakovo atsiliepime nurodytus argumentus. Daro prielaidą, kad galimai buvo padaryta žala gamtai, todėl transporto priemonės valdytojas privalėjo informuoti policiją. Pažymi, kad A. A. ir anksčiau yra sudaręs automobilių savanoriškojo draudimo (KASKO) sutartis.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
8. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 11 d. sprendimu ieškinį tenkino.
9. Įvertinęs bylos faktines aplinkybes, teismas konstatavo, jog draudėjui nebuvo tinkamai atskleistos Sutarties sąlygos, todėl yra pagrindas priteisti draudimo išmoką. Teismas nurodė, jog Sutartį pasirašė atsakovo įgaliotas asmuo K. M. ir trečiasis asmuo A. A.. Pastarasis 2017-01-18 teismo posėdyje nurodė, kad eismo įvykis įvyko esant slidžiame kelyje, dėl ko jis nesuvaldė automobilio ir nuvažiavo nuo kelio, trenkėsi į medį. Jis patvirtino, kad jam nebuvo žinoma sąlyga pranešti policijai apie eismo įvykį, tik sužinojęs apie būtinumą pranešti policijai nedelsiant tai padarė, viso praėjus apie 4 val. po įvykio paskambino policijai, kurios darbuotojai klausė, kodėl skambinama, jei „nieko nenumušė“ (nesužalojo ir pan.), t.y. į eismo įvykio vietą nebūtų vykę. Kad policijai buvo pranešta praėjus apie 4 val. po įvykio, kad policija informuota po išaiškinimo tai atlikti, patvirtina policijos duomenys apie eismo įvykio pranešimą.
10. Teismas nurodė, kad iš Sutarties matyti, jog jos pirmame lape neišskirtu šriftu įrašyta „Jei draudžiamasis įvykis nėra vagystė ar trečiųjų asmenų tyčinė veika, Draudikas kompensuos nuostolius iki 1 448,10 Eur, net jei įvykis nebuvo registruotas policijoje. Jei žala buvo padaryta eismo įvykio metu ir eismo įvykio dalyviai laikydamiesi teisės aktuose nustatytos tvarkos užpildo ir pasirašo eismo įvykio deklaraciją, įvykio registruoti policijoje neprivaloma“. Lingvistiniu požiūriu sakinio konstrukcija yra tokia, kad pirmiausia akcentuojama nuostolių atlyginimas net nepranešus policijai, kas žinoma, yra paprasta ir gana patrauklu vartotojams. Tačiau nėra tiesiogiai nurodoma, kad nebus mokama didesni nuostoliai, jei nebus pranešta policijai. Taigi iš esmės atsakovo suformuluota nuostata yra neaiški ir ydinga vartotojų atžvilgiu, todėl ji aiškintina vartotojo naudai.
11. Teismas konstatavo, kad draudikui neįrodžius, jog ieškovei ar A. A. tinkamai buvo išaiškintos sutarties sąlygos dėl (ne)pranešimo policijai apie eismo įvykį, jog egzistuoja sutarties pažeidimo priežastinis ryšys su draudžiamuoju įvykiu, nėra pagrindo draudikui atsisakyti mokėti 1 486,07 Eur dydžio draudimo išmoką.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
12. Atsakovas Seesam Insurance AS, Lietuvos Respublikoje veikiantis per Seesam Insurance AS Lietuvos filialą, pateikė apeliacinį skundą, prašydamas panaikinti sprendimą. Nurodė šiuos kaip esminius apeliacinio skundo argumentus:
12.1. šalys, teikdamos paaiškinimus teismo posėdžių metu, neminėjo, kad draudimo sutarties Nr. 270 0154006/2015 sąlyga, numatanti, jog „Jei draudžiamasis įvykis nėra vagystė ar trečiųjų asmenų tyčinė veika, draudikas kompensuos nuostolius iki 1 448,10 EUR net jei įvykis nebuvo registruotas policijoje" jiems būtų nesuprantama ar neaiški. Teismo posėdžių metu A. A. teigė, kad apskritai nieko nežinojo apie Draudimo sutartį ir jos sąlygas, šios sutarties net nematė. Šioje byloje tarp šalių apskirtai nekilo ginčas dėl šios Draudimo sutarties sąlygos aiškumo. Apie tai, kad ši Draudimo sutarties sąlyga yra ar buvo neaiški sudarant draudimo sutartį, nėra minima ieškinyje. Teismo posėdžių metu apklaustas A. A., tiesiogiai sudaręs šią draudimo sutartį, taip pat neužsiminė, kad jam ši sutarties sąlyga būtų buvusi neaiški. Todėl, nesant tarp šalių ginčo dėl šios sąlygos aiškumo, teismas nepagrįstai nusprendė ją esant neaiškią ir ydingą vartotojui bei šia aplinkybe rėmėsi priimdamas Sprendimą;
12.2. su ieškovės ieškiniu į bylą buvo pateikta draudimo poliso Nr. 270 0145006/2016 be draudėjo parašo kopija (ieškinio priedas „sutartis.jpeg“). Tuo tarpu atsakovas 2017-02-10 į bylą pateikė pasirašytą draudimo poliso kopiją bei UADBB „Draudimo pasaulis“ pinigų priėmimo kvitą Nr. 679955, patvirtinančius, kad draudimo sutartį Nr. 270 0145006/2016 sudarė bei draudimo įmoką pagal šią sutartį sumokėjo ne M. J., bet pats trečiasis asmuo A. A., todėl jam turėjo būti žinomos Draudimo sutarties sąlygos;
12.3. aplinkybę, kad būtent A. A. tiesiogiai sudarė draudimo sutartį Nr. 270 0145006/2016 taip pat patvirtina 2017-03-08 teismo posėdžio metu liudytojo K. M. (nepriklausomo draudimo brokerio, Seesam Insurance AS Lietuvos filialo vardu sudariusio šią draudimo sutartį) duoti parodymai. Atsakydamas į atsakovo atstovės klausimą „koks asmuo su Jumis sudarė draudimo sutartį‘ (2017-03-08 teismo posėdžio protokolo garso įrašo 05:45 - 05:50), K. M. atsakė „vyriškis <...> žinau pavardę „A.“ (2017-03-08 teismo posėdžio protokolo garso įrašo 05:52 - 05:59);
12.4. K. M. taip pat paliudijo, kad su draudimo sutarties sąlygomis draudimo sutartį sudaręs asmuo, tai yra, A. A., buvo supažindintas: „taip, su draudimo sutarties sąlygomis buvo supažindintas, kadangi draudimo sutartis buvo pateikta tiek jam, laikydamas prieš save antrą dalį sutarties, aš jam perskaičiau viską, kas parašyta polise ir tuo pačiu pasakiau, ar viskas aišku“ (06:44 - 07:03). Be to, A. A., pasirašydamas Draudimo sutartį, patvirtino, kad yra tinkamai supažindintas su draudimo sąlygomis ir taisyklėmis, jų turinys jam yra aiškus. Taigi byloje esantys įrodymai (tiek paties trečiojo asmens A. A. pasirašyta draudimo sutartis Nr. Nr. 270 0154006/2015, tiek liudytojo K. M. parodymai) patvirtina, kad draudikas ėmėsi visų prieinamų protingų priemonių, kad draudimo sutartį sudarantis asmuo (A. A.) būtų supažindintas su Draudimo sutarties sąlygomis bei draudimo taisyklių nuostatomis. Draudimo sutartis bei jos priedai jam buvo įteikti, sutarties sąlygos jam buvo pagarsintos sutarties sudarymo metu;
12.5. ne vieną KASKO draudimo sutartį iki tol sudaręs A. A. suprato draudimo sutartinių santykių esmę bei tai, kad draudimo sutarties pagrindu šalys įgyja ne tik teises, bet ir pareigas, atitinkamai, kad draudėjas taip pat turi pareigą atsakingai domėtis suteikiamos draudimo apsaugos apimtimi, draudimo sutarties ir draudimo taisyklių sąlygomis;
12.6. pirmos instancijos teismas akcentavo, jog sąlyga dėl pareigos pranešti policijai apie eismo įvykį įrašyta pirmame sutarties lape „neišskirtu šriftu“. Apeliantas atkreipia dėmesį, kad ši Draudimo sutarties sąlyga yra surašyta ne mažesniu šriftu nei kitas Draudimo sutarties tekstas, sąlyga yra išdėstyta ne sutarties apačioje ar paraštėse, bet iš karto po draudimo laikotarpio, draudėjo bei draudžiamos transporto priemonės duomenų. Tai rodo, kad Draudikas siekė ne ją nuslėpti ar padaryti nesuprantamą draudėjams, bet padaryti maksimaliai matomą vartotojui;
12.7. įvykus transporto priemonės apgadinimui draudėja ar jos įgaliotas asmuo apie tai nedelsiant nepranešė policijai, toks įvykis atitiktų Draudimo taisyklių 8.1.22 p. apibrėžtą nedraudžiamąjį įvykį. Tuo tarpu draudimo polise Nr. 270 0154006/2015 yra numatyta ir šalių individualiai aptarta sąlyga (Jei draudžiamasis įvykis nėra vagystė ar trečiųjų asmenų tyčinė veika, Draudikas kompensuos nuostolius iki 1 448,10 Eur net jei įvykis nebuvo registruotas policijoje. Jei žala buvo padaryta eismo įvykio metu ir eismo įvykio dalyviai laikydamiesi teisės aktuose nustatytos tvarkos užpildo ir pasirašo eismo įvykio deklaraciją, įvykio registruoti policijoje neprivaloma“). Ši sąlyga suteikia teisę draudėjai gauti draudimo išmoką net ir tuo atveju, jei apie įvykį policijai pranešta nebus, tai yra, numatanti palankesnes draudimo apsaugos sąlygas nei įtvirtintos Draudimo taisyklių 8.1.22 p. Tokiu būdu, draudėjai nepranešus apie įvykį policijai, įvykis nebus laikomas nedraudžiamuoju, kaip tai numatyta Draudimo taisyklių 8.1.22 p., tačiau draudiko mokama draudimo išmoka negalės viršyti 1 448,10 Eur sumos;
12.8. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad A. A. bendruoju pagalbos telefonu skambino ne iš karto įvykus eismo įvykiui, kaip to reikalauja Draudimo taisyklių 8.1.22 p., Bendrųjų draudimo sutarties sąlygų 7.3.1.2 p., bet praėjus 4 valandoms, tai yra, jau po to, kai jis pats išvyko bei transporto priemonė buvo išvežta iš eismo įvykio vietos. Nors galimybę kreiptis į policiją nedelsiant po įvykio šis asmuo turėjo (jis nebuvo sužalotas eismo įvykio metu, iki to laiko, kol atvyko techninė pagalba praėjo apie 1,5 val. (2017-01-18 teismo posėdžio garso įrašo 16:33 - 16:35).
Atsiliepimas
13. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
14. Apeliacinėje byloje kyla ginčas dėl draudiko teisės mažinti draudimo išmoką, kai draudėjas nepranešė policijai apie eismo įvykį.
Žemesnės instancijos teismas
15. Byloje nustatyta, kad tarp šalių 2015 m. lapkričio 26 d. buvo sudaryta automobilių savanoriškojo draudimo (KASKO) sutartis Nr. 270 0154006/2015, kurios pagrindu buvo apdrausta transporto priemonė VW Golf, v/n (duomenys neskelbtini) (toliau – Draudimo sutartis) (t. b.l. 25-26). 2016 m. vasario 13 d. įvyko eismo įvykis, kurio metu trečiasis asmuo A. A., nesuvaldęs automobilio, atsitrenkė į medį.
16. Atsakovas 2016 m. vasario 22 d. sudarė automobilio žalos sąmatą, kurioje nurodė, kad automobilio remonto ir dalių kaina, įvertinus nusidėvėjimą, yra 2 934,17 Eur (t. 1, b.l. 7-12). Atsakovas, išskaičiavęs draudimo sutartyje numatytą 87 Eur franšizę, 2016 m. kovo 2 d. pervedė į draudėjos nurodytą banko sąskaitą 1 361,10 Eur draudimo išmoką. Draudikas sumažino draudimo išmokos dydį, kai nustatė aplinkybę, jog apie eismo įvykį policijai buvo pranešta praėjus apie 4 val. po įvykio (t. 1, b.l. 4-5). Dėl šios aplinkybės ginčo nėra.
Dėl sutarties sąlygų išaiškinimo ir įrodinėjimo taisyklių pažeidimo
17. Apeliantas įrodinėja, jog pirmosios instancijos teismo teiginys, kad draudikas neišaiškino ieškovei ar A. A. sąlygos dėl (ne) pranešimo policijai apie eismo įvykį, nėra pagrįstas nei byloje esančiais rašytiniais įrodymais, nei apklaustų liudytojų paaiškinimais, vėliau teigdamas, jog bylos medžiagoje yra fiksuotas trečiojo asmens dalyvavimas sudarant draudimo sutartį.
Žemesnės instancijos teismas
18. Apeliacinės instancijos teismas nurodo, jog aplinkybė, kad atsakovas į bylą 2017-02-10 pateikė pasirašytą draudimo poliso kopiją bei UADBB „Draudimo pasaulis“ pinigų priėmimo kvitą Nr. 679955, patvirtinančius, kad draudimo sutartį Nr. 270 0145006/2016 sudarė bei draudimo įmoką pagal šią sutartį sumokėjo trečiasis asmuo A. A., neįrodo sutarties sąlygų tinkamo išaiškinimo draudėjui ar / ir A. A..
19. Draudimo sutartyje esanti standartinė sąlyga, kurioje nurodyta, kad: „pasirašydamas ir / ar sumokėdamas draudimo įmoką (jos dalį) patvirtinu, kad prieš sudarant draudimo sutartį su draudimo sutarties sąlygomis bei taisyklėmis buvau supažindintas, jų turinys man aiškus, joms pritariu“, savaime nereiškia, kad draudėjas yra tinkamai supažindintas su draudimo sąlygomis ir taisyklėmis, jų turinys jam yra aiškus. Tais atvejais, kai sutartis sudaroma prisijungimo būdu pagal vienos šalies parengtas standartines sutarties sąlygas, šios sąlygos yra sudėtine sutarties dalimi ir privalomos kitai šaliai tik tuo atveju, jeigu standartines sutarties sąlygas parengusi šalis tinkamai supažindino su jomis kitą šalį (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.185 straipsnio 2 dalis, 6.992 straipsnis). Aplinkybę, kad su standartinėmis sutarties sąlygomis kita sutarties šalis buvo tinkamai supažindinta, turi įrodyti standartines sutarties sąlygas parengusi šalis.
19. Aplinkybė, jog trečiasis asmuo A. A. ir anksčiau sudarinėjo KASKO draudimo sutartis, tarpininkaujant tam pačiam draudimo brokeriui (tai patvirtina ERGO Insurance Lietuvos filialo ir S. A. transporto priemonės AUDI, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) KASKO draudimo sutartis Nr. 851- 0438332, kurią sudarė ir pasirašė A. A., taip pat IF P&C Insurance ir S. A. transporto priemonės AUDI AG, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) KASKO draudimo sutartis Nr. 00126592) nepatvirtina, kad trečiasis asmuo A. A. žinojo Kelių transporto priemonių savanoriškojo draudimo taisyklių Nr. 006 8 skyriuje numatytą nuostatą dėl pranešimo apie įvykį kompetentingoms valstybinėms institucijoms. Tuo atveju, jei jau būtų buvęs panašus įvykis, kuris būtų turėjęs tokią pasekmę kaip nuostolių iki 1 448,10 EUR kompensavimas, kai nedelsiant įvykis nėra registruotas policijoje, atsitrenkus į medį, tuomet būtų galima konstatuoti sutarties sąlygos aiškų žinojimą.
20. Trečiojo asmens faktiniai veiksmai patvirtina, kad jis nežinojo apie draudimo sutarties standartinės sąlygos išlygą, ir tai įrodo chronologine tvarka įvertintas jo elgesys po 2016 m. vasario 13 d. eismo įvykio: 1) A. A. nedelsiant kreipėsi į atsakovą numeriu (duomenys neskelbtini) ir pranešė apie eismo įvykį; 2) draudiko interesams veikianti įmonė pasirūpino transporto priemonės pristatymu į jos saugojimo vietą adresu (duomenys neskelbtini), 3) patraukus automobilį iš įvykio vietos, A. A. skambina telefonu 112, informuodamas BPC apie eismo įvykį, t.y. sužinojęs iš draudiko apie išlygą, imasi vykdyti telefonu nurodytas apelianto kaip būtinas Kelių transporto priemonių savanoriškojo draudimo taisyklių Nr. 006 8 skyriuje numatytas sąlygas.
21. Prieš tai nurodyti A. A. veiksmai paneigia apelianto įrodinėjamą aplinkybę kad liudytojo K. M. parodymai patvirtina, jog draudikas ėmėsi visų prieinamų protingų priemonių, kad Draudimo sutartį sudarantis asmuo (A. A.) būtų supažindintas su Draudimo sutarties sąlygomis bei draudimo taisyklių nuostatomis.
Žemesnės instancijos teismas
22. Tuo atveju, jei A. A., kuris kaip įrodinėja apeliantas, buvo tinkamai supažindintas su sutarties standartinėmis sąlygomis, kaip ją pasirašęs asmuo, tai jis iš karto būtų paskambinęs 112 informuodamas BPC apie eismo įvykį. Apeliantas nenurodė jokių priežasčių, kurios galėtų protingai paaiškinti sutarties išlygos nevykdymą, todėl labiau tikėtina, jog jos nežinojo (CPK 12, 185 straipsnis).
23. Apeliaciniame skunde taip pat keliamas įrodymų vertinimo klausimas, nurodant, kad jie buvo įvertinti netinkamai. Apeliacinės instancijos teismas dėl šio argumento pažymi, kad vien ta aplinkybė, jog teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, padarė kitokias išvadas nei nurodo apeliantas, savaime nereiškia, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės.
Dėl draudimo sutarties sąlygos neaiškumo ir taikymo vartotojams
24. CK 6.987 straipsnyje įtvirtinta draudimo sutarties samprata – draudimo sutartimi viena šalis (draudikas) įsipareigoja už sutartyje nustatytą draudimo įmoką (premiją) sumokėti kitai šaliai (draudėjui) arba trečiajam asmeniui, kurio naudai sudaryta sutartis, įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytą draudimo išmoką, apskaičiuotą įstatyme ar draudimo sutartyje nustatyta tvarka, jeigu įvyksta įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytas draudžiamasis įvykis. Draudimo sutartis, palyginus su kitomis sutartimis, yra specifinė: ji yra fiduciarinė sutartis, t.y. tokia, kurios šalis sieja tarpusavio pasitikėjimu grindžiami santykiai; be to, draudimo sutartis yra rizikos sutartis, todėl jos šalys privalo būti absoliučiai atviros viena kitai ir abipusiai atskleisti visą sutarčiai reikšmingą informaciją. Šios draudimo sutarties ypatybės reikalauja, kad draudimo sutarties šalys bendradarbiautų ypač glaudžiai.
25. Taigi, esant bendradarbiavimo pareigai, apeliantas turėtų veikti kliento naudai, nes savanoriško (KASKO) draudimo sutartis, kaip atitinkama paslaugų sutarties rūšis, įpareigoja profesionalą (CK 6.38 straipsnis) veikti atsižvelgiant į vartotojo interesus. Pagal civilinėje teisėje galiojančius principus (CK 1.5 straipsnis), apeliantas, gavęs informaciją apie eismo įvykyje apgadintą transporto priemonę, kurios valdytojo civilinę atsakomybę yra apdraudęs, privalo veikti taip, kad padėtų vartotojui eismo įvykio metu tinkamai atlikti visus veiksmus.
26. Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo, kad A. A. nedelsiant informavo draudimo bendrovę apie eismo įvykį. Tokiu atveju, apeliantas, kaip sąžininga ir rūpestinga draudimo sutarties šalis, privalėjo priminti, kokius veiksmus privalo atlikti draudėjas ar jo įgaliotas asmuo, kad užtikrintų tinkamą žalos sureguliavimą, nes tuo yra labiausiai suinteresuotas draudikas. Tai reiškia, kad draudiko rūpestis užfiksuoti faktus, svarbius draudimo išmokai apskaičiuoti ir žalos bylai administruoti, yra susijęs su veiklos sritimi, kurios rizika neturėtų būti perkeliama vartotojui. Apeliantas turėtų draudimo sutarties sąlygas nustatyti ir aiškinti ne taip, kad jam palengvėtų žalos sureguliavimo eiga. Toks apelianto veikimas galėtų būti vertinamas kaip sutarties šalių lygiateisiškumo pažeidimas (CK 1.5 straipsnis).
27. Apeliantas nurodo, kad Bendrųjų draudimo sutarties sąlygų 7.3.1.2 punktas numato, kad atsitikus draudžiamajam įvykiui, draudėjas privalo apie atsitikusį įvykį nedelsiant informuoti kompetentingas institucijas, tiriančias tokių įvykių aplinkybes ar šalinančias tokių įvykių pasekmes (pvz. vagystės atveju – policijai, sveikatos sutrikdymo – greitajai medicininei pagalbai; gaisro – priešgaisrinės apsaugos tarnybai ir pan.). Tai yra tikslinga padaryti tam, kad būtų imtasi protingų priemonių įvykio aplinkybės užfiksuoti, ištirti bei žalai sumažinti.
28. Apeliacinės instancijos teismas nurodo, jog kompetentingos valstybės institucijos nėra draudimo sutarties šalis, o įvykio aplinkybes užfiksuoti, skirtas žalai ištirti, yra draudiko rūpestis (CK 6.38 straipsnis). Valstybės sukurta sistema, kuria siekiama užtikrinanti viešųjų paslaugų teikimą, nėra skirta aptarnauti privačias draudimo sutartis. Nagrinėjamoje byloje nepranešimo policijai faktas nesiejamas su priežastiniu ryšiu su žala ir jos dydžiu (CK 6.246 – 6.249 straipsniai). Draudimo rizika nepadidėjo.
29. Draudimo polisas Nr. 270 0154006 / 2015, kuris nustato individualias sąlygas, numato: „Jei draudžiamasis įvykis nėra vagystė ar trečiųjų asmenų tyčinė veika, Draudikas kompensuos nuostolius iki 1448.10 EUR net jei įvykis nebuvo registruotas policijoje. Jei žala buvo padaryta eismo įvykio metu ir eismo įvykio dalyviai laikydamiesi teisės aktuose nustatytos tvarkos užpildo ir pasirašo eismo įvykio deklaraciją, įvykio registruoti policijoje neprivaloma“.
30. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantu, jog minėta Draudimo sutarties sąlyga yra surašyta ne mažesniu šriftu nei kitas Draudimo sutarties tekstas, sąlyga yra išdėstyta ne sutarties apačioje ar paraštėse, bet iš karto po draudimo laikotarpio, draudėjo bei draudžiamos transporto priemonės duomenų. Tačiau, ši sąlyga, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, nėra suformuluota išbaigtai, t.y. draudikas nepasirūpino išvardinti atvejų, kada transporto priemonės valdytojas gali užpildyti eismo įvykio deklaraciją, kada privalo pranešti policijai. Individualioje sąlygoje nėra aptarta, jog automobiliui atsitrenkus į medį privalu įvykį registruoti būtent policijoje. Jei jau sąlyga individuali, o draudikas remiasi ja argumentuodamas kaip pagrindu atsisakyti mokėti draudimo išmoką, tai ji turi būti išbaigta, aptariant veiksnius, galinčius daryti šiai sąlygai poveikį.
31. Pagal Kelių eismo taisyklių 220 punktą, „jeigu eismo įvykio metu nežuvo ir nebuvo sužeistas žmogus, o su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai sutaria dėl eismo įvykio aplinkybių ir nekviečia policijos į eismo įvykio vietą, su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai privalo eismo įvykio deklaracijoje nubraižyti eismo įvykio schemą, aprašyti eismo įvykio aplinkybes ir duoti visiems su eismo įvykiu susijusiems eismo dalyviams pasirašyti. Jeigu nė vienas su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis neturi eismo įvykio deklaracijos, eismo įvykio aplinkybės gali būti aprašomos ir eismo įvykio schema nubraižoma švariame popieriaus lape, kuriame nurodomi su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai, transporto priemonės, eismo įvykio liudininkai, pateikiama informacija ir eismo įvykio aplinkybės patvirtinamos su eismo įvykiu susijusių eismo dalyvių parašais. Jeigu dėl eismo įvykio aplinkybių nesutariama, su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai kviečia policiją į eismo įvykio vietą“. Kelių eismo taisyklių 222 punktas numato, kad, „jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma, – policijai“.
Žemesnės instancijos teismas
32. Taigi Kelių eismo taisyklių XXIX skyrius, reglamentuojantis eismo dalyvių pareigas įvykus eismo įvykiui, nenumato pareigos pranešti policijai, jei nėra nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad tuo atveju, jei draudiko individuali sutarties sąlyga („eismo įvykio dalyviai laikydamiesi teisės aktuose nustatytos tvarkos užpildo ir pasirašo eismo įvykio deklaraciją“) aiškinama plečiamai, tai jis polise privalo nurodyti teisės aktus, kuriais turi būti vykdoma pareiga įforminant eismo įvykį.
33. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog aplinkybė, kad asmuo padarė žalą gamtai nėra įrodyta. Apeliantas neginčija šios aplinkybės (CPK 178 straipsnis). Šalių pasirašytame Draudimo polise Nr. 270 0154006 / 2015 nėra nurodyta, kad visais atvejais, kai nėra nukentėjusio asmens, privaloma eismo įvykį registruoti policijoje, net jei to nereikalauja Kelių eismo taisyklės. Kai individualioje sąlygoje yra nukreipiama į teisės aktus, kiekvienas protingas asmuo apsiribos Kelių eismo taisyklių reikalavimų vykdymu.
34. Atsižvelgiant į išdėstytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas atmeta apelianto argumentą, jog teismas nepagrįstai sprendė, kad individuali sąlyga dėl pranešimo policijai yra ydinga vartotojų požiūriu (CPK 185 straipsnis).
35. Apeliantas remiasi argumentu, jog Bendrųjų draudimo sutarties sąlygų 7.3.1.2 punktas, įpareigojantis draudėją apie atsitikusį įvykį nedelsiant informuoti kompetentingas institucijas, tiriančias tokių įvykių aplinkybes ar šalinančias tokių įvykių pasekmes, yra visiškai aiškus.
36. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, sąlyga – „nedelsiant informuoti kompetentingas institucijas, tiriančias tokių įvykių aplinkybes ar šalinančias tokių įvykių pasekmes“, nėra absoliučiai apibrėžta. Tai dispozicija, kuri santykinai apibrėžia elgesio variantus, pateikiant jo alternatyvas, t. y. privalu pranešti arba kompetentingai institucijai, tiriančiai tokių įvykių aplinkybes, arba kompetentingai institucijai, šalinančiai tokių įvykių pasekmes. Nagrinėjamoje byloje žalos gamtai nenustatyta, todėl pareiga pranešti kompetentingai institucijai, šalinančiai tokių įvykių pasekmes, nekilo.
Žemesnės instancijos teismas
37. Anot apelianto, Bendrųjų draudimo sutarties sąlygų 7.3.1.2 punkte yra įtvirtinta aiški nuostata, kad įvykus bet kokiam galimai draudžiamajam įvykiui draudėjas privalo nedelsiant informuoti kompetentingas institucijas tam, kad būtų imtasi protingų priemonių įvykio aplinkybės užfiksuoti, ištirti bei žalai sumažinti.
38. Apeliantas nepaaiškina, kokiai institucijai pagal Bendrųjų draudimo sutarties sąlygų 7.3.1.2 punktą reikėjo pranešti, atsitrenkus į medį, ir laikosi pozicijos, kad apie įvykį turėjo būti parnešta policijai. Tačiau policija nenustatinėja žalos gamtai fakto ir neskaičiuoja jos dydžio (Lietuvos Respublikos policijos įstatymo 6 straipsnis). Argumentas, jog visais atvejais transporto valdytojas privalo pranešti apie eismo įvykį policijai, kai nepildoma deklaracija, atmestas tiek pirmosios instancijos teismo, tiek apeliacinės instancijos teismo. Kelių eismo taisyklės, kaip minėta, pranešimo policijai, nepadarius žalos asmeniui, nenumato, o polise tekstine išraiška nėra nurodyta tokia sąlyga, kaip ją aiškina apeliantas.
39. CK 6.228⁴ straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad bet kuri vartojimo sutarties rašytinė sąlyga turi būti išreikšta aiškiai ir suprantamai. Šio reikalavimo neatitinkančios sąlygos laikomos nesąžiningomis. Kai kyla abejonių dėl vartojimo sutarties sąlygų turinio, sutarties sąlygos turi būti aiškinamos vartotojų naudai. Be to, kai sutartis kvalifikuota kaip vartojimo, teismas turi pareigą jos sąlygų atitiktį nesąžiningumo kriterijams vertinti ex officio (CK 6.22⁸4 straipsnio 9 dalis). Pasisakydamas dėl kriterijų, kuriuos nacionalinis teismas turi taikyti vertindamas, ar konkreti vartojimo sutarties nuostata patenka į minėtos išimties taikymo sritį, Teisingumo Teismas nurodė, kad reikia išnagrinėti: pirma, ar konkreti sutarties sąlyga sudaro pagrindinį draudimo sutarties dalyką; antra, ar tokia sąlyga suformuluota aiškiai ir suprantamai (Teisingumo Teismo 2015 m. balandžio 23 d. sprendimo byloje Jean-Claude V. H. prieš CNP Assurances SA, C-96/14, 32 punktas).
40. Teisingumo Teismas pareigą patikrinti, ar konkreti draudimo sutarties sąlyga apriboja draudžiamąją riziką ar draudiko atsakomybę ir nustato esmines prievoles pagal nagrinėjamą draudimo sutartį, nustatė nacionaliniam teismui (žr. ESTT 2015 m. balandžio 23 d. sprendimo byloje Jean-Claude V. H. prieš CNP Assurances SA, C-96/14, 36 punktą; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-424-701/2016 45 punktas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-695/2018).
41. Nagrinėjamoje byloje teismas, įvertinęs sutarties individualią sąlygą dėl pranešimo policijai, sprendė, kad ji yra neaiški ir ydinga vartotojui. Atsižvelgiant į nurodytą kasacinio teismo išaiškinimą dėl teismo pareigos patikrinti, ar konkreti draudimo sutarties sąlyga atitinka sąžiningumo kriterijų, apeliacinės instancijos teismas atmeta apelianto argumentus dėl bylos sprendimo ne pagal šalių nustatytas ginčo ribas.
42. Taip pat atmetamas argumentas, jog draudėjas visais atvejais privalo nedelsiant informuoti kompetentingas institucijas tam, kad būtų imtasi protingų priemonių įvykio aplinkybės užfiksuoti. Kaip jau nurodė apeliacinės instancijos teismas, šalių sudaryta KASKO draudimo sutartis įpareigoja šalis, bet ne kompetentingas institucijas užfiksuoti įvykio aplinkybes, būtinas nustatyti draudžiamojo įvykio žalos faktą, dydį ir priežastis, todėl verslo rizikos iš dalies mažinimas institucijų pagalba, kurios nėra draudimo sutarties šalimi, negalimas (CK 6.256 straipsnio 3 dalis, numatanti, kad, jeigu sutarties vykdymas vienai iš šalių tuo pačiu yra ir profesinė veikla, ši šalis privalo vykdyti sutartį ir pagal tai profesinei veiklai taikomus reikalavimus). Kita vertus, apeliantas neįrodinėja, kad A. A. atliko veiksmus, dėl kurių būtų atsakovas negalėjęs administruoti žalos bylos. Draudikui nebuvo pareikštas reikalavimas dėl žalos atlyginimo gamtai, dėl ko būtų reikalingas kompetentingos institucijos vertinimas.
43. Apeliantas įrodinėja, jog pirmosios instancijos teismas sistemiškai nevertino draudimo sutarties sąlygų ir nepasisakė dėl aplinkybės, kad draudėjai nepranešus apie įvykį policijai, įvykis nebus laikomas nedraudžiamuoju, kaip tai numatyta Draudimo taisyklių 8.1.22 punktu, tačiau draudiko mokama draudimo išmoka negalės viršyti 1 448,10 EUR sumos.
44. Draudimo taisyklių 8.1.22 punkte nurodyta, kad draudikas neatlygina žalos apdraustam objektui „jei Draudėjas ar jo įgaliotas asmuo įvykio metu ar iš karto po įvykio nedelsiant nepranešė apie šį įvykį kompetentingoms valstybinėms institucijoms. Šis punktas netaikomas tuo atveju, jei žala padaroma eismo įvykio metu ir eismo įvykio dalyviai, vadovaudamiesi galiojančiais teisės aktais, nekviečia policijos į eismo įvykio vietą, bet tinkamai užpildo ir pasirašo eismo įvykio deklaraciją, kuri pateikiama Draudikui“.
Žemesnės instancijos teismas
45. Apeliacinės instancijos teismas šios nutarties 33, 38 punktuose nurodė motyvus tiek dėl kompetentingų valstybės institucijų pareigos fiksuoti draudžiamuosius įvykius, tiek dėl nagrinėjamoje byloje pareigos pranešti policijai, todėl šių argumentų nekartoja. Tokiu atveju argumentas, kad A. A. bendruoju pagalbos telefonu skambino ne iš karto įvykus eismo įvykiui, kaip to reikalauja Draudimo taisyklių 8.1.22 p., Bendrųjų draudimo sutarties sąlygų 7.3.1.2 p., bet praėjus 4 valandoms, tai yra, jau po to, kai jis pats išvyko bei transporto priemonė buvo išvežta iš eismo įvykio vietos, tampa teisiškai nereikšmingas, o ir apeliantas nepagrindė, kodėl atsitrenkus į medį ir nenustačius žalos gamtai fakto, reikėjo kreiptis būtent į policiją ir registruoti įvykį.
46. Be kita ko, apeliantas pripažįsta, jog trečiasis asmuo A. A. po įvykio iš karto skambino draudiko atstovui, tačiau įrodinėja, kad pastarasis, manydamas, kad neprisimena kažkokių draudimo sutarties sąlygų, turėjo galimybę iš karto po įvykio telefonu kreiptis į draudiką, nes jis nebuvo sužeistas, nuo kreipimosi dėl techninės pagalbos iki transportuojančio automobilio atvykimo praėjo maždaug 1,5 val., ir pasirinkti meniu paslaugą „konsultacijos žalų klausimais“ bei gauti visą jam aktualią informaciją, įskaitant ir informaciją dėl pranešimo policijai tvarkos ar išmokos mokėjimo iki 1 448,10 Eur sumos, jei įvykis neregistruojamas policijoje.
47. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, natūralu, kad atsitikus eismo įvykiui, asmuo patiria didesnį stresą nei įprastai gyvenime. Tokiu atveju draudikas, kaip sąžininga sutarties šalis, kooperuodamasis su kita šalimi, veikdamas kaip tos srities profesionalas, po A. A. skambučio galėjo jį instruktuoti, kokius jis privalo atlikti pagrindinius veiksmus, tinkamam eismo įvykio įforminimui, jei jau draudikas remiasi argumentu, kad pranešimas policijai yra skirtas tuo tikslu. Tokiu atveju, kai jau buvo susiekta su draudiko atstovu, negali būti laikoma, kad draudiko siūlymas po to dar naudotis meniu paslauga „konsultacijos žalų klausimais“ atitinka verslo gerąją praktiką ir vartotojo interesus.
48. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškovės reikalavimus, įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė, išaiškino esmines faktines bylos aplinkybes, priėmė teisėtą sprendimą, todėl panaikinti ar pakeisti sprendimą apeliaciniame skunde nurodytais teiginiais ir argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Sprendimo negaliojimo absoliučių pagrindų nenustatyta (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
CPK normos yra viešosios teisės normos. Bylinėjimosi išlaidos reglamentuojamos CPK, todėl jų mokėjimas, paskirstymas, grąžinimas, priteisimas yra vertinami kaip teismo veikla veikiant ex officio. Nagrinėjamoje byloje apeliacinis skundas atmestas. Atmetus apeliacinį skundą, bylinėjimosi išlaidos neperskirstomos (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Ieškovė nepateikė įrodymų apie patirtas išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę nei 3 eurų sumą, todėl pagal CPK 92 straipsnio, 96 straipsnio 6 dalį bei Teisingumo ministro ir finansų ministro 2011-11-07 įsakymą Nr. 1R-261/1K-355, valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja
nutarė:
atsakovo Seesam Insurance AS Lietuvos filialo apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.