- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-01-12
- Bylos Nr.
- e2YT-735-517/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-44-3-00955-2022-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rinaldas Adamonis
- Pareiškėjas
- J. R.
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybės įmonė „Turto bankas“, Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, G. J., G. A., V. R., A. J., J. R.
- Advokatai
- Česlovas Bakasėnas
- Kategorijos
Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų teisėjas Rinaldas Adamonis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos J. R., atstovaujamos advokato Česlovo Bakasėno, pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys byloje – Valstybės įmonė „Turto bankas“, Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, G. J., G. A., V. R., A. J., J. R..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja J. R. kreipėsi į teismą, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po jos sutuoktinio E. R. mirties (duomenys neskelbtini), ji, t. y. J. R., per tris mėnesius palikimą priėmė ir faktiškai pradėjo valdyti paveldimą turtą, rūpintis kaip savo turtu.
Pareiškėja nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos J. R. sutuoktinis E. R.. Po E. R. mirties liko jo vardu registruotas nekilnojamas turtas, esantis (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini): butas su rūsiu, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), bendras plotas 69,78 kv. m; tvartas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), plotas 21,92 kv. m; sandėlis, unikalus numeris (duomenys neskelbtini); žemės sklypas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), plotas – 0,3300 ha (VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašų kopijos pridedamos).
Butą, tvartą, sandėlį, esančius (duomenys neskelbtini), pareiškėja J. R. ir jos sutuoktinis E. R. įgijo (duomenys neskelbtini) metais, gyvendami santuokoje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos 1991 m. gegužės 28 d. įstatymu Nr. I-1374 Nr. 547 (Butų privatizavimo įstatymas). Šiame bute E. R. su pareiškėja gyveno trumpą laiką, o vėliau, palikęs šeimą, apsigyveno pas savo tėvus (duomenys neskelbtini) (VĮ Registrų centro pažyma apie asmens duomenis pridedama).
Pareiškėja minėtame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), nepertraukiamai gyveno nuo (duomenys neskelbtini) metų. Po sutuoktinio mirties J. R. bute gyvena viena.
E. R. ir pareiškėjos J. R. vaikai yra: dukros – G. J., G. A., A. J., sūnūs – V. R., J. R., kurie pareiškime nurodyti suinteresuotais asmenimis.
Pareiškėja J. R. ir jos vaikai po E. R. dėl jo palikimo paveldėjimo į notarą nesikreipė, paveldėjimo byla neužvesta ir paveldėjimo teisės liudijimas neišduotas (notaro liudijimas pridedamas) (el. b. l. 1-4).
Suinteresuoti asmenys Valstybės įmonė Turto bankas, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos pateikė atsiliepimus, kuriuose prašo pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra (el. b. l. 56-71). Suinteresuoti asmenys G. A., J. R., A. J. prašo pareiškimą patenkinti (el. b. l. 75-78). Suinteresuoti asmenys G. J. ir V. R. atsiliepimų nepateikė.
Kadangi iki teismo posėdžio pradžios nėra ginčijamas juridinę reikšmę turintis faktas, kad po E. R. mirties pareiškėja J. R. per tris mėnesius priėmė palikimą, faktiškai pradėjusi valdyti paveldimą turtą, byla nagrinėtina rašytinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 533 straipsnio 1 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Byloje nustatyta, kad E. R., asmens kodas k. (duomenys neskelbtini) kurio paskutinė gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 11), mirė (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 9-10). Pagal Širvintų rajono civilinės metrikacijos biuro (duomenys neskelbtini) išduotą santuokos liudijimą nustatyta, kad E. R. (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką su pareiškėja J. R. (el. b. l. 7). E. R. mirė būdamas santuokoje, dėl ko pareiškėja J. R. liko našle. Su sutuoktiniu E. R. pareiškėja turėjo penkis vaikus – dukras G. J., G. A., A. J. ir sūnus V. R., J. R. (el. b. l. 11).
Iš bylos duomenų nustatyta, kad notaro biure paveldėjimo byla mirus E. R. nėra pradėta. Kaip matyti iš teismų informacinės sistemos Liteko duomenų, VĮ Registrų centro Testamentų registro 2022 m. lapkričio 16 d. išrašo, Širvintų rajono 2-ojo notarų biuro notaro liudijimo, mirus E. R., paveldėjimo byla neužvesta, palikimo priėmimo ar atsisakymo faktų nėra registruota (el. b. l. 30-31).
Po E. R. mirties liko jo vardu registruotas nekilnojamas turtas, esantis (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini): butas su rūsiu, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), bendras plotas 69,78 kv. m; tvartas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), plotas 21,92 kv. m; sandėlis, unikalus numeris (duomenys neskelbtini); žemės sklypas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), plotas - 0,3300 ha (el. b. l. 13-18).
Byloje pateikiami duomenys, kad po E. R. mirties, pareiškėja priėmė palikimą faktiškai pradėjusi valdyti palikėjui nuosavybės teise priklausantį turtą.
Pareiškėja kartu su vyru gyveno jiems priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), po vyro mirties pareiškėja liko ten gyventi ir gyvena jame iki šiol. Jos rūpesčiu ir pavedimu, buvo ir yra prižiūrimas butas, žemės sklypai, sodas. Teismui pateikiami mokėjimo dokumentai, kurie patvirtina, kad po vyro mirties pareiškėja rūpinasi paveldimu turtu, moka mokesčius (el. b. l. 19-29). Pateikti mokėjimo dokumentai įrodo, kad po E. R. mirties buvo mokėti mokesčiai, rūpintasi turtu, juo tebesirūpinama iki šiol.
Po E. R. mirties pareiškėja priėmė palikimą faktiškai pradėdama valdyti jam priklausantį nekilnojamąjį turtą, taip pat ir kilnojamąjį, viešame registre neregistruojamą, turtą. Pareiškėja turi ir saugo palikėjo dokumentus, išlikusius asmeninius daiktus, paveldimo turto nuosavybės dokumentus.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Nurodyti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos.
Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį, įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą.
Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad dėl aplinkybės, ar asmuo priėmė palikimą, pradėjęs jį faktiškai valdyti, teismas sprendžia iš veiksmų fakto ir veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2011; 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-468/2009; 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147-687/2016, 18,19 punktai). Įpėdinio aktyvūs veiksmai, kurie sudaro pagrindą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad palikimas priimtas faktiškai pradėjus valdyti turtą, gali būti palikimą sudarančių daiktų paėmimas ir naudojimas kaip savininko (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-35-695/2018).
Ištyrus bylos įrodymus, teismas daro išvadą, kad J. R. po savo vyro E. R. mirties (duomenys neskelbtini), prižiūrėdama jam priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, jį tvarkydama, mokėdama mokesčius, atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jos valią įgyti nuosavybės teises į paveldimą turtą ir priėmė sutuoktinio palikimą po jo mirties pradėdama faktiškai valdyti paveldimą turtą.
Esant tokioms aplinkybėms, kurios yra patvirtintos pareiškėjos pareiškime nurodytais duomenimis, byloje esančiais įrodymais ir nėra paneigtos jokiais kitais byloje surinktais įrodymais, pareiškimas tenkintinas CK 5.51 straipsnio pagrindu.
Iš pareiškėjos valstybei teismo patirtos pašto išlaidos nepriteisiamos, nes jos nesiekia Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymo redakcija) nustatytos minimalios valstybei iš šalies priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (5 Eur) (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268, 270 straipsniais, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu, teismas
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
Pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po E. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), per 3 (tris) mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, priėmė palikimą faktiškai pradėjusi valdyti paveldimą turtą J. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas tikslu gauti paveldėjimo teisės liudijimą.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus.