Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, 1A-23-487/2023

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2023-01-16
Bylos Nr.: 1A-23-487/2023
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Jolanta Čepukėnienė, Vitalija Norkūnaitė, Regina Pocienė
Nuteistasis: A. L., R. U.
Advokatai: Olegas Šibkovas, Mindaugas Šatas

Kategorijos

1.1.4.5.1Bendrininkų grupė (BK 25 str. 2 d.)
1.1.4.6Bendrininkų baudžiamoji atsakomybė (BK 26 str.)
1.1.8.1.2Švelnesnės bausmės skyrimas, kai straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarauja teisingumo principui (BK 54 str. 3 d.)
1.2.14.6.2pavadinimo nepavyko patikrinti
1.1.10.2.1Atleidimas, kai sunkia nepagydoma liga susergama iki teismo nuosprendžio priėmimo (BK 76 str. 1 d.)
1.2.23.2.2.2Neteisėtas disponavimas labai dideliu kiekiu narkotinių ar psichotropinių medžiagų arba jų platinimas (BK 260 str. 3 d.)
2.4.6.1Apeliacinio skundo atmetimas (BPK 326 str. 1 d. 1 p.)

Baudžiamoji byla Nr. 1A-23-487/2023Teisminio proceso Nr. 1-02-2-00342-2020-8Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.4.5.1; 1.1.4.6; 1.1.8.1.2; 1.2.14.6.2; 1.1.10.2.1; 1.2.23.2.2.2; 2.4.6.1 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. sausio 16 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Čepukėnienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Vitalijos Norkūnaitės ir Reginos Pocienės,

sekretoriaujant Rasai Maldanytei,dalyvaujant prokurorui Vladimirui Sergejevui,nuteistajam A. L., jo gynėjui advokatui Olegui Šibkovui,nuteistajam R. U., jo gynėjui advokatui Mindaugui Šatui,ekspertui Janušui Rybalko,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka vaizdo konferencijos būdu išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. L. gynėjo advokato Olego Šibkovo ir nuteistojo R. U. apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. sausio 24 d. nuosprendžio, kuriuo :

A. L. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 3 dalį, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, jam paskirta 6 (šešerių) metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytas A. L. kardomajame kalinime (suėmime) išbūtas laikas nuo 2019 m. balandžio 5 d. iki 2019 m. balandžio 12 d. – vieną kardomojo kalinimo (suėmimo) dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir užstatas, paliktos galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios. Pradėjus vykdyti nuosprendžiu paskirtą bausmę, 10 000 Eur užstatas grąžintinas jį sumokėjusiai M. L..

R. U. pripažintas kaltu ir nuteistas:

- pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, jam paskirta 6 (šešerių) metų laisvės atėmimo bausmė;

- pagal BK 259 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 40 (keturiasdešimties) parų arešto bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, 65 straipsniu, paskirtosios bausmės subendrintos bausmių apėmimo būdu ir R. U. paskirta galutinė subendrinta 6 (šešerių) metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į galutinės subendrintos bausmės laiką įskaitytas R. U. kardomajame kalinime (suėmime) išbūtas laikas nuo 2019 m. balandžio 11 d. iki 2019 m. balandžio 12 d. ir nuo 2019 m. gegužės 7 d. iki 2020 m. birželio 5 d. – vieną kardomojo kalinimo (suėmimo) dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumentų paėmimas, paliktos galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. R. U. ir A. L. veikdami bendrininkų grupe, neteisėtai, turėdami tikslą parduoti ar kitaip platinti, ne vėliau kaip iki 2019 m. balandžio 4 d. laikė didelį kiekį narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), kurių bendra masė yra 784,308 gramai, ? 9-tetrahidrokanabinolio kiekis jose nuo 1,3 % iki 14,2 %, didelį kiekį narkotinės medžiagos – kanapių dervos, kurios masė 86,966 gramai, labai didelį kiekį psichotropinės medžiagos – MDMA, kurios bendra masė 235,99 gramai, nedidelį kiekį psichotropinės medžiagos – ? 9-tetrahidrokanabinolio, kurio masė 0,006 g, ir narkotinę medžiagą – kokainą, kurios masė 4,345 g. Šių medžiagų dalį, o būtent: 254 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžemininių dalių) ir 0,677 g psichotropinės medžiagos – MDMA laikė juodos spalvos kuprinėje, kuri 2019 m. balandžio 4 d., apie 15.20 val. buvo numesta ant grindinio prie pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini), ir policijos pareigūnai apžiūros metu rado ir paėmė aukščiau nurodytus kiekius minėtų narkotinių ir psichotropinių medžiagų. Dalį narkotinių ir psichotropinių medžiagų, o būtent: 374,455 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžemininių dalių), 86,966 g narkotinės medžiagos – kanapių dervos ir 235,32 g psichotropinės medžiagos – MDMA laikė sandėliuke Nr. 12, adresu (duomenys neskelbtini), iki 2019 m. balandžio 4 d., apie 19.08 val., kai atliktos apžiūros minėtame sandėliuke metu policijos pareigūnai rado ir paėmė minėtus kiekius minėtų narkotinių ir psichotropinių medžiagų. Dalį narkotinių ir psichotropinių medžiagų, o būtent: 2,863 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžemininių dalių) ir 0,006 g psichotropinės medžiagos - ? 9-tetrahidrokanabinolio laikė bute, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, iki 2019 m. balandžio 4 d., apie 18.13 val., kai atliktos kratos minėtame bute metu policijos pareigūnai rado ir paėmė minėtus kiekius minėtų narkotinių ir psichotropinių medžiagų. Likusią dalį narkotinių ir psichotropinių medžiagų, t. y. 152,99 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžemininių dalių) ir 4,345 g narkotinės medžiagos – kokaino, laikė užrakintame sandėliuke Nr. 12, adresu (duomenys neskelbtini) Vilniuje, iki 2019 m. balandžio 4 d., apie 19.08 val., kol 2019 m. birželio 25 d. UAB „S“ generalinė direktorė N. M. tvarkydama minėtą sandėliuką surado minėtus kiekius minėtų narkotinių medžiagų, kuriuos 2019 m. birželio 25 d. savanoriškai pateikė policijos pareigūnams.

2. Be to, R. U. 2019 m. gegužės 7 d., apie 20.40 val. neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, iš K. K., paimdamas, kaip skolos grąžinimą, įgijo, bendru sutarimu konspiracijos tikslais paliktą slėptuvėje, esančioje prie pastato (duomenys neskelbtini), Vilniuje, psichotropinę medžiagą – 5-fluoro-MDMB-PICA, kurios masė 0,1698 g, kurią iš minėtos vietos neteisėtai gabeno prie savęs, kol, pastebėjęs policijos pareigūnus, toje pačioje vietoje minėtą įgytą psichotropinę medžiagą išmetė į šalia stovėjusį šiukšlių konteinerį, tuoj pat po ko buvo sulaikytas policijos pareigūnų, kurie, atlikus įvykio vietos apžiūrą, išėmė minėtą kiekį minėtos psichotropinės medžiagos.

II. Apeliacinių skundų argumentai ir proceso dalyvių prašymai

3. Nuteistojo A. L. gynėjo advokato O. Šibkovo apeliaciniame skunde prašoma pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. sausio 24 d. nuosprendį, panaikinti nuosprendžio dalį, kuria A. L. pripažintas kaltu pagal BK 260 straipsnio 3 dalį ir dėl šios veikos A. L. išteisinti, neįrodžius, kad jis dalyvavo šios nusikalstamos veikos padaryme. Išteisinus A. L. jo veiksmus kvalifikuoti pagal švelnesnį BK straipsnį, numatantį atsakomybę už disponavimą narkotinėmis medžiagomis priklausomai nuo nustatytų faktinių veikos aplinkybių ir požymių. Taikant BK 54 straipsnio 3 dalį skirti švelnesnę bausmę.

3.1. Skunde nurodė, kad teismo sprendimas pripažinti A. L. kaltu pagal BK 260 straipsnio 3 dalį yra priimtas pažeidžiant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio, numatančio įrodymų vertinimo taisykles, nuostatas, nepaisant nekaltumo prezumpcijos ir teisingo, nešališko įrodymų vertinimo principų, nepagrįstai ir nemotyvuotai atmetant įrodymus, galinčius patvirtinti A. L. nekaltumą ir suteikiant nepagrįstai didelę reikšmę įrodymams, kuriuos teismas traktuoja kaip patvirtinančius A. L. kaltę.

3.2. Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiomis kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Įrodymai, kuriais grindžiama kaltininko kaltė, turi sudaryti vieningą, vieni kitus atitinkančių ir papildančių įrodymų visumą, iš jų analizės nuosprendyje logiškai ir įtikinamai turi išplaukti nuteistojo kaltę ar kitas svarbias bylos aplinkybes patvirtinančios išvados. In dubio pro reo principas įpareigoja išnaudojus visas galimybes abejonėms pašalinti ir nepavykus to padaryti, visas abejones vertinti traukiamo baudžiamojon atsakomybėn asmens naudai ir draudžia esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamąjį nuosprendį. Teismas šių reikalavimų nesilaikė. Neteisinga teismo padaryta išvada dėl A. L. kaltės, kuri paremta pozicija visiškai nevertinti A. L. nekaltumą patvirtinančių duomenų.

3.3. Nuosprendyje vadovautasi iš esmės dirbtiniais, nepatvirtintais bylos duomenimis, bendrininkų grupės požymio inkriminavimu. Teismų praktika numato, kad bendrininkai atsako tik už tas vykdytojo padarytas nusikalstamas veikas, kurias apėmė jų tyčia. Nuosprendyje teismas iš esmės be jokių įrodymų tiesiog konstatavo, kad A. L. ir R. U. veikė bendrininkų grupėje, kas leido teismui padaryti išvadą, jog visos narkotinės medžiagos, rastos buto, kuriame gyveno A. L. ir R. U., sandėliuke, ir pačiame bute bei išmestoje kuprinėje, buvo laikomos abiejų nuteistųjų esant bendram tikslui platinti. Teismo išvados nėra teisingos. Pagrindiniais bendrininkų grupės požymio buvimo ir tuo pačiu A. L. kaltės įrodymais teismas vertino patį faktą, kad A. L. ir R. U. buvo pažįstami ir gyveno viename bute, taip pat liudytojo K. K. parodymus ir kito nuteistojo R. U. parodymus. Teismas nurodė, kad R. U. ir A. L. parodymai šioje dalyje yra prieštaringi, tačiau konstatavo, jog būtent R. U. parodymai šioje dalyje yra teisingi ir rėmėsi šiais parodymais. Nėra pagrindo konstatuoti, kad dėl visų rastų narkotinių medžiagų buvimo, A. L. ir R. U. veikė kaip bendrininkai.

3.4. A. L. veiksmai pagal BK 260 straipsnio 3 dalį kvalifikuoti dėl rastų MDMA tablečių, kurių kiekis nuosprendyje nustatytas 235,99 g, nors teismas iš esmės neanalizavo kiekvienos narkotinių medžiagų dalies ar rūšies disponavimo aplinkybių ir A. L. tyčios turinio dėl jo preziumuojamo tikslo platinti narkotines medžiagas. A. L. šioje dalyje paaiškino, kad MDMA tabletes R. U. įgijo be jo žinios, prieš dieną iki atliktos kratos iš savo brolio, bei padėjo šias įgytas narkotines medžiagas. Jam apie įgytas tabletes MDMA R. U. papasakojo tik po atliktos kratos, tos pačios dienos vakare, kai jie susitiko Šiauliuose. Tuo tarpu R. U. šioje dalyje paaiškino, kad MDMA tabletes jis kartu su A. L. įsigijo dar 2018 m. gruodžio mėn., kažkokiame klube iš nepažįstamo žmogaus, po ko padėjo šias narkotines medžiagas sandėliuke ir nuo to laiko jų nelietė. Esant tokiems parodymų prieštaravimams bei inkriminuojamo nusikaltimo sunkumui, teismas privalėjo itin kruopščiai patikrinti šių parodymų patikimumą.

3.5. Skunde pabrėžiama, kad konstatavus bendrininkų grupės požymių buvimą bei išvadas grindžiant duomenimis, neturinčiais reikšmės šios tiriamos aplinkybės nustatymui, pirmosios instancijos teismas pripažino, kad A. L. dalyvavo šios nusikalstamos veikos dalies padaryme. Gynybos manymu teismas neturėdamas patikimų kaltės įrodymų, jų trūkumą užpildė prielaidomis paremta nuomone.

3.6. Teismas nustatė, kad A. L. vaidmuo disponuojant narkotinėmis medžiagomis nebuvo antraeilis ir rėmėsi liudytojos N. M. parodymais dėl sandėliuko nuomos aplinkybių. A. L. teisme nesutiko su liudytojos nurodytomis aplinkybėmis, bet klausimų jai neturėjo. Teismas visiškai nepaaiškino, kodėl tai, kad A. L. prieš išsinuomojant butą tarėsi su liudytoja dėl sandėliuko nuomos patvirtina faktą, kad jis disponavo šia narkotinių medžiagų dalimi ir kaip jo neužduoti klausimai liudytojai galėjo įtakoti teismo išvadas, kad jis disponavo MDMA. Teismo išvada, kad neužduoti liudytojai klausimai įrodo A. L. kaltumą yra niekinė ir iš esmės gali būti vertinama kaip teismo tendencingumas ir šališkumas. Nuteistasis neneigė bendravęs su liudytoja dėl sandėliuko nuomos, o N. M. parodymai nėra susiję su narkotinėmis medžiagomis, nes ji apie jas nežinojo ir davė parodymus tik dėl aplinkybių susijusių su sandėliuko nuoma ir atlikta krata.

3.7. Teismas A. L. kaltę grindė ir abiejų nuteistųjų parodymais apie susitikimą vakare po kratos bei A. L. tėvo – R. L. parodymais apie sūnaus grįžimą namo. Išvardinus R. U., A. L., R. L. ir liudytojo D. S. parodymus teismas visiškai nepagrindė, kodėl daroma išvada, kad šių parodymai neesminiai skirtumai patvirtina A. L. kaltę dėl disponavimo MDMA. Neaišku kokiais argumentais remiantis teismas padarė išvadą, kad aplinkybės, kuriomis A. L. grįžo namo ir susitiko su tėvu, įrodo jo kaltę dėl disponavimo MDMA. Teismas padarė niekuo nepagrįstą išvadą, kad šie parodymai ir neesminiai neatitikimai patvirtina A. L. kaltę.

3.8. Kaip A. L. kaltės įrodymą teismas nurodė K. K. parodymus. Šio liudytojo parodymai jokiais aspektais nepatvirtina A. L. veiksmų dėl disponavimo MDMA. Liudytojas parodė, kad matė A. L. ir R. U. kartu, bendravo su jais, tačiau visiškai nėra davęs parodymų apie numanomą bendrą disponavimą MDMA. Taigi teismas motyvuodamas savo išvadas dėl A. L. kaltės inkriminuojant jam BK 260 straipsnio 3 dalį, iš esmės nesilaikė įrodinėjimo taisyklių, kadangi kaltę pagal BK 260 straipsnio 3 dalį argumentuoja duomenimis ir įrodymais, liečiančiais kitas įvykių aplinkybes, o ne disponavimą MDMA. Išskyrus pačių nuteistųjų parodymus, byloje nėra jokių duomenų ar parodymų, kurių pagrindu galima būtų daryti išvadą, kada, kas, kokiu būdu įgijo bei padėjo į sandėliuką narkotines medžiagas MDMA. Nei liudytojai, nei policijos pareigūnai ar kiti byloje apklausti asmenys nepatvirtino šių aplinkybių. Teismo išvados, kad šių asmenų parodymai ir kitos bylos aplinkybės patvirtina, kad būtent R. U. parodymai šioje dalyje yra teisingi, yra nemotyvuotos, nepagrįstos bylos medžiaga ir teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais, prieštarauja logikai ir byloje nustatytoms aplinkybėms.

3.9. Atvirkščiai nei nurodo pirmosios instancijos teismas R. U. parodymai negali būti vertinami kaip patikimi ir teisingi. Iki pat ikiteisminio tyrimo pabaigos R. U. nedavė parodymų apie byloje tiriamas aplinkybes, o savo parodymus apie įvykio aplinkybes ir pilną kaltės pripažinimą išreiškė jau nagrinėjimo teisme metu, kai pilnai susipažino su ikiteisminio tyrimo medžiaga. Teismas, pasisakydamas apie A. L. parodymus, nurodė, kad jis parodymus apie MDMA įsigijimą iš R. U. brolio davė po pertraukos, susipažinęs su bylos medžiaga. Naudojant tokį argumentą A. L. atžvilgiu, teismas tuo labiau turėjo pagrindo naudoti tokią argumentaciją R. U. atžvilgiu. Be to, būtent R. U. pėdsakai buvo rasti narkotinių medžiagų įpakavimuose sandėliuke. Jei nuteistieji būtų veikė bendrai, neabejotinai būtų rasti ir A. L. pėdsakai. R. U. nuo pat pradžios siekė mažinti savo atsakomybę ir šią atsakomybę permesti A. L.. Byloje nustatyta, kai R. U. kratos metu išmetė iš buto savo kuprinę su narkotinėmis medžiagomis ir kitais daiktais, į kurią taip pat įdėjo A. L. dokumentą. Tokie R. U. veiksmai patvirtina, kad jis siekė nukreipti dėmesį į A. L., kaip į nusikalstamos veikos pagrindinį vykdytoją. Būtent šio veiksmo pasėkoje buvo sulaikytas A. L., o pats R. U. pasislėpė nuo policijos pareigūnų. Šiuo aspektu teismo padaryta išvada, kad R. U. buvo sutrikęs, negali būti vertinama kaip argumentuota ir patikima. Tai, kad R. U. nebuvo sutrikęs dėl situacijos patvirtina aplinkybė, jog tos dienos vakare po kratos susitikęs su A. L. R. U. nieko nepasakojo apie išmestą kuprinę su dokumentu ir A. L. neįspėjo.

3.10. A. L., o ne R. U. parodymai šioje dalyje, yra daugiau logiški ir patikimi. Siekdamas įrodyti savo parodymus, A. L. ryžosi papasakoti kokiomis aplinkybėmis ir iš ko R. U. įgijo MDMA tabletes. Teismo argumentas, kad jis tai padarė ne iš karto, nėra teisingas, nes noras papasakoti apie byloje nedalyvaujančio asmens galimą nusikalstamą veiką, turi susiformuoti ir gali būti realizuotas tik įveikus vidinį psichologinį spaudimą. Asmenų, prisidėjusių prie narkotinių medžiagų platinimo atskleidimas tokio pobūdžio bylose nėra paplitęs dalykas, todėl A. L. parodymai šioje dalyje neturėjo būti atmesti tik dėl to, kad kitas bendrininkas – R. U., būdamas suinteresuotas asmuo ir numanomo platintojo brolis, jų nepatvirtino. Be to, 1000 tablečių MDMA įpakavimas rastas sandėliuke buvo iš esmės nepažeistas. Ši aplinkybė, kaip ir kitos netiesioginės aplinkybės patvirtina būtent A. L. parodymus. Byloje R. U., o kartu ir A. L., inkriminuojama, kad jie platino narkotines medžiagas, todėl toks brangiai kainuojančių ir lengvai išplatinamų tablečių laikymas apie pusę metų, jų neliečiant, negalėjo įvykti. Nepatikimi yra R. U. parodymai, nes paklaustas, kodėl šios tabletės nebuvo vartojamos ar parduodamos jis negalėjo atsakyti, negalėjo nurodyti iš ko, kada, kokiomis aplinkybėmis jas įgijo.

3.11. Iš baudžiamosios bylos medžiagos seka, kad šioje baudžiamojoje byloje galėjo būti atlikti kriminalinės žvalgybos veiksmai. Bylos medžiagoje yra netiesioginiai duomenys, kad tokie veiksmai galėjo būti atlikti, nors oficialiai tokių dokumentų nėra. Tuo tarpu, K. K. parodymai, N. M. parodymai, policijos pareigūnų, atlikusių kratą parodymai, neabejotinai patvirtina, kad kriminalinės žvalgybos veiksmai buvo atliekami. Duomenis apie R. U. ir galimai A. L. policijos pareigūnai galėjo gauti dar 2018 metais, kai buvo sulaikytas K. K.. Šių veiksmų atlikimo faktas ir laikas gali patvirtinti A. L. parodymus apie tai, kokiomis aplinkybėmis ir kokią dieną buvo įgytos MDMA tabletės, nes būtent MDMA tablečių įgijimas galėjo paskatinti policijos pareigūnus skubiai atlikti kratą. Apklausų teisme metu policijos pareigūnai jau parodė, kad atlikti kratą atvyko turėdami kriminalinės žvalgybos informacijos. Tik toks paaiškinimas gali pašalinti prieštaravimus tarp liudytojos N. M. ir policijos pareigūnų parodymų dėl kratos atlikimo priežasčių ar kodėl MDMA įpakavimas buvo rastas nepažeistas. N. M. paneigė, kad ji kvietė policijos pareigūnus dėl aitraus kvapo, todėl būtent policijos pareigūnų, turinčių kriminalinės žvalgybos informacijos, atvykimas kitą dieną po to, kai A. L. parodymais R. U. galėjo įgyti ir padėti į sandėliuką MDMA tabletes, paaiškina visus įvykio prieštaravimus.

3.12. Kaip dar vieną A. L. kaltės įrodymą teismas nurodė jo paaiškinimą, duotą kardomosios priemonės suėmimo skyrimo teisme metu. A. L. parodė, kad žinodamas apie R. U. sandėliuke laikomas narkotines medžiagas, jis iš esmės nežinojo šių medžiagų kiekio, rūšies ir kitų charakteristikų. Būtent dėl to, būdamas atvežtas į teismą ir siekdamas išvengti suėmimą, jis teismui pasakė apie 1000 MDMA tablečių. Iš R. U. ir policijos pareigūnų išgirdęs apie MDMA tabletes ir siekdamas, kad nebūtų suimtas, patikėjęs policijos pareigūnų patarimais, kad prisipažinęs jis gali būti nesuimtas, A. L. pasakė teismui apie MDMA tabletes. Būtent tai, kad jis pasakė tik apie MDMA tabletes patvirtina, kad jis iš esmės neturėjo žinių apie kitas narkotines medžiagas sandėliuke, o pasakė tik apie tas, apie kurias jam buvo papasakota.

3.13. Vertindamas kitas kaltinimo dalis, teismas iš esmės apsiribojo formaliu R. U., liudytojo K. K. ir kitų liudytojų parodymų paminėjimu. Vertinant teismo argumentaciją dėl K. K. parodymų naudojimo A. L. kaltės įrodinėjimo atžvilgiu, matyti, kad teismas iškreipė šių parodymų turinį. Būdamas detaliai apklausinėjamas apie įvykio aplinkybes K. K. parodė, kad buvo pažįstamas su R. U. ir būtent su juo susitikinėjo. Iš viso su R. U. ir A. L. kartu susitiko tik porą kartų, ir nei vieno šio susitikimo metu A. L. nedalyvavo perduodant narkotines medžiagas. Vertinant K. K. parodymus, galima matyti, kad jis tik daro prielaidas, kad R. U. ir A. L. prekiavo narkotinėmis medžiagomis kartu, jokių patikimų duomenų ar asmeninio žinojimo jis apie tai neturi. Tokiu būdu teismo kategoriškas vertinimas, kad K. K. parodymai įrodo A. L. turėtą tikslą platinti arba platinimo faktą, yra klaidingas. Iš bylos medžiagos ir K. K. parodymų seka, kad jis bendravo išimtinai tik su R. U., nes būtent R. U. perdavė narkotines medžiagas, kai buvo susitikęs su juo po kratos. Tai, kad K. K. neišskirdavo A. L. ir R. U., ir davė parodymus apie juos, kaip apie bendrininkus, itin vaizdžiai parodo K. K. atlikto atpažinimo metu duoti paaiškinimai. A. L. atpažinimo metu K. K. paaiškino, kad būtent jam ir R. U. 2019 m. gegužės 7 d., apie 19 val., (duomenys neskelbtini), Vilniuje, paliko 6 buteliukus su kanapių koncentratu, (t. 3, b. 1. 1-3). Tuo tarpu iš visos bylos medžiagos matyti, kad A. L. šių šešių buteliukų su narkotine medžiaga iš jo niekada neįgijo, apie jas nieko nežinojo ir nebuvo niekaip susijęs, nes narkotinės medžiagos R. U. buvo perduotos po A. L. suėmimo. Taigi K. K. parodymai jokiais aspektais nepatvirtina, kad A. L. disponavo visomis narkotinėmis medžiagomis, rastomis sandėliuke, bute ir kuprinėje.

3.14. Kaltinamuoju aktu A. L. nėra inkriminuojamas nei vienas narkotinių medžiagų platinimo faktas. Byloje nėra jokių patikimų duomenų, patvirtinančių, kad A. L. disponavo visomis rastomis narkotinėmis medžiagomis ar reikšminga jų dalimi, tuo labiau, byloje nėra įrodymų, įrodančių, kad jis šias narkotines medžiagas turėjo tikslu platinti.

3.15. Teismo tendencingą bylos nagrinėjimą patvirtina tai, kad teismas visiškai nepasisakė ir nevertino kaltinimo nuteistiesiems dalies, kai dalis narkotinės medžiagos sandėliuke buvo rasta praėjus beveik trims mėnesiams po atliktos kratos. Iš bylos medžiagos matyti, kad krata sandėliuke buvo atlikta 2019 m. balandžio 4 d., maždaug nuo 9.00-10.00 val. iki, kaip nurodyta kaltinime, narkotinių medžiagų išėmimo iš sandėliuko apie 19.00 val. Taip pat pagal kaltinimą, kita narkotinės medžiagos dalis, o būtent 152,99 g narkotinės medžiagos - kanapių (antžemininių dalių) ir 4,345 g narkotinės medžiagos – kokaino, buvo rastos N. M. jau 2019 m. birželio 25 d. Teismas nepasisakė dėl abejonės, kodėl šios narkotinės medžiagos nebuvo rastos kratos metu. Teismas pažeidė BPK ir teismų praktikos nustatytus reikalavimus įvertinti ne tik duomenis, patvirtinančius kaltę bet ir duomenis, galinčius patvirtinti nekaltumą ir aplinkybę, kad buvo rastos skirtingos narkotinės medžiagos, skirtingais kiekiais, panaudojo kaip argumentą, patvirtinantį A. L. turimą tikslą platinti narkotines medžiagas.

3.16. Apeliaciniame skunde vertinama, kad A. L. veiksmai gali būti perkvalifikuoti pagal švelnesnius BK straipsnius, o jam paskirta bausmė sušvelninta. Teismas, bausmę A. L. paskyrė, taikant jam BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, atsižvelgiant į visas bausmės paskyrimui reikšmingas aplinkybes, A. L. byloje paskirta aiškiai per griežta 6 metų laisvės atėmimo bausmė. Bausmė turi būti teisinga, atitikti du reikalavimus - padaryto nusikaltimo ir kaltininko asmenybės pavojingumą ir neprieštarauti teismų praktikai atitinkamos kategorijos bylose. Konkrečiomis aplinkybėmis padarytas nusikaltimas, formaliai atitinkantis rūšinius tam tikro nusikaltimo požymius, iš tikrųjų, gali neatitikti tos rūšies nusikaltimo pavojingumo. Atvejais, kai straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas turi teisę paskirti švelnesnę, negu įstatymo sankcijoje numatyta, bausmę.

3.17. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-249-895/2017 buvo išspręstas klausimas dėl BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo skiriant bausmę už nusikaltimą, numatytą BK 260 straipsnio 3 dalyje. Nutartyje išaiškinta, kad sprendžiant dėl BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymo galimybės, pažymėtina, kad šioje baudžiamojo kodekso bendrosios dalies teisės normoje yra įtvirtinta tiesioginio teisingumo principo bausmių skyrimo procese taikymo galimybė: tais atvejais, kai straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarauja teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Toks teisinis reguliavimas leidžia daryti išvadą, kad šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su konkrečioje byloje nustatytų aplinkybių visuma, rodančia, jog baudžiamajame įstatyme nurodytos bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti.

3.18. Nuosprendžiu teismas konstatavo, kad byloje yra visi pagrindai taikyti A. L. atžvilgiu BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas. Tai reiškia bausmės, numatytos sankcijoje už padarytą nusikaltimą, ribose, paskyrimas prieštarauja teisingumo principui. Tokiu būdu, konstatavus pagrindą skirti švelnesnę bausmę, nei numatyta sankcijoje už padarytą nusikaltimą, byloje būtina įvertinti kokio dydžio bausmė skirtina nagrinėjamu atveju. Skiriant bausmę teismas įvertino A. L. asmenybę, jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų pobūdį bei pavojingumą bei kitas aplinkybes. Nepriklausomai nuo to, kaip bus kvalifikuoti A. L. veiksmai, jam paskirta 6 metų bausmė yra aiškiai per griežta, neatitinka bendrų bausmės skyrimo pagrindų reikalavimų ir savo pobūdžiu padarys A. L. žymiai didesnę žalą, nei bus naudinga jam ar visuomenei.

3.19. A. L. yra labai jauno amžiaus, mokosi ir ruošiasi savarankiškam gyvenimui. A. L. yra iš socialiai orientuotos šeimos, turi socialinius įgūdžius visaverčiai gyventi visuomenėje, turi ateities planų ir veda įprastą gyvenimo būdą. Jo santykiai šeimoje yra labai glaudūs, ką parodo jo tėvo R. L. dalyvavimas jo gyvenime arba motinos M. L. sumokėtas už jį užstatas. A. L. tėvas R. L. lydėjo sūnų į visus teismo posėdžius, rūpinasi juo. Tėvas A. L. yra didelis autoritetas, daro jam teigiamą poveikį. Jo ryšiai su kitais šeimos nariais taip pat yra šilti ir nuoširdūs. A. L. anksčiau neteistas, administracinėmis nuobaudomis nebaustas, galima vertinti, kad jo santykis su narkotinėmis medžiagomis buvo nulemtas šiuo metu Lietuvoje tarp jaunų asmenų vyraujančiu gyvenimo būdo ir elgesio modelio bei narkotinių medžiagų pasiekiamumu. Po įvykių, aprašytų šioje baudžiamojoje byloje, jis nutraukė santykius su asmenimis, susijusiais su narkotinėmis medžiagomis, pats narkotinių medžiagų nebevartoja. Jo tolimesni planai dėl gyvenimo sąlygų, darbo ir šeimos, jo asmenybė ir pasikeitęs požiūris į narkotines medžiagas suponuoja galimybę skirti jam žymiai švelnesnę bausmę nei paskirta skundžiamu nuosprendžiu. Duomenys, kurių pagrindu jam byloje inkriminuota BK 260 straipsnio 3 dalis, yra abejotini, nepakankami ir neturi nulemti aiškiai per griežtos, neadekvačios, neproporcingos bausmės paskyrimą.

3.20. Gynybos vertinimu byloje yra ir kitų duomenų, kurie gali būti vertinami kaip pagrindas skirti A. L. švelnesnę bausmę. Tiek tarptautiniu, tiek nacionaliniu mastu galioja proceso greitumo reikalavimas. Tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio nagrinėjimo metu iš esmės reikalaujama atlikti proceso veiksmus per įmanomai trumpiausią laiką, o nepateisinamas delsimas yra draudžiamas. Proceso greitumo reikalavimas orientuotas pirmiausiai į ikiteisminio tyrimo įstaigas ir jų pareigūnus, prokurorą bei teismą. Asmens teisė į įmanomai trumpiausią bylos procesą suponuoja atitinkamų valstybės institucijų, jų pareigūnų pareigą daryti viską, kad procesas vyktų vengiant nereikalingo delsimo.

3.21. Nagrinėjamoje byloje, veiksmai, kurių padarymas inkriminuojamas A. L., buvo atlikti 2019 m. balandžio mėn. Nuo šių įvykių iki apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo praėjo beveik 3 metai. Per šį laikotarpį A. L. buvo paskirtos kitos kardomosios priemonės, gyvendamas Šiauliuose jis turėjo nuolat vykti į Vilnių, kur buvo atliekami ikiteisminio tyrimo veiksmai ir vyko teismo procesas. Pažymėtina, kad dėl A. L. neatvykimo nebuvo atidėtas nė vienas teismo posėdis ar ikiteisminio tyrimo veiksmas. Byloje buvo tiriamas iš esmės vienas veikos epizodas dviejų kaltinamųjų atžvilgiu, todėl beveik tris metus vykęs baudžiamasis persekiojimas akivaizdžiai buvo per ilgas ir gali būti kompensuotas paskiriant žymiai švelnesnę bausmę.

3.22. Visą baudžiamojo persekiojimo laiką A. L. gyveno neužtikrintumo būsenoje, negalėjo planuoti savo veiksmų ir ateities. Nors tokios pasekmės iš dalies buvo nulemtos ir jo paties veiksmų, tačiau ilgas neužtikrintumo jausmas dėl per ilgo baudžiamojo persekiojimo teismų praktikoje taip pat yra vertinamas kaip savarankiškas pagrindas švelninti bausmę.

4. Nuteistasis R. U. apeliaciniame skunde prašo pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. sausio 24 d. nuosprendį, jo atžvilgiu taikyti BK 76 straipsnio 1 dalį ir atleisti R. U. nuo paskirtos laisvės atėmimo bausmės arba pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį jam paskirti bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu. Taip pat prašo baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacine tvarka paskirti R. U. ekspertizę dėl galimybės atlikti laisvės atėmimo bausmę.

4.1. Skunde nurodė, kad „žolę“ pradėjo rūkyti 2017 m., kadangi jausdavo didelius galvos skausmus, o „žolė“ juos numalšindavo, lengviau užmigdavo. Nemiegojo dėl galvos skausmo, kuris kildavo dėl nervų ir streso. Daug domėjosi kanapėmis dėl savo ligos, apie kurią tuo metu dar nežinojo. 2020 m. rugpjūtį R. U. buvo diagnozuota (duomenys neskelbtini), tačiau ja serga nuo dar seniau. Jį kamuoja galvos svaigimas ir skausmas, židiniams smegenyse plečiantis sutrinka kalba, kaip kad yra šiuo metu. Neprižiūrint ligos, prarandama fizinė būklė, sunkiai paeinama, viskas priklauso nuo ligos stadijos ir jos išplitimo smegenyse.

4.2. Teismui buvo pateikti dokumentai, kurie liudija, kad R. U. nustatyta lėtinė nervų sistemos liga - (duomenys neskelbtini) (kodas (duomenys neskelbtini)) (6 t., b. l. 65), kuri diagnozuota 2020 m. rugsėjo 17 d. Gydančio gydytojo aprašyta būklė ir ligos eiga - kintanti, rekomenduotas tausojantis rėžimas. Teismo vertinimu atitinkamos ligos diagnozė savaime neužkerta galimybės R. U. atlikti laisvės atėmimo bausmę. Teismas konstatavo, kad dėl atitinkamos būklės R. U. atlikti paskirtą laisvės atėmimo bausmę nebūtų per sunku. Vis dėlto, vertindamas šią aplinkybę teismas pripažino, kad ilgalaikės, sankcijos ribose bausmės skyrimas gali turėti tam tikrą įtaką nuteistojo sveikatos būklei ir nusprendė taikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 3 dalies nuostatas.

4.3. Vilniaus apygardos teismas nerado galimybės nuteistajam R. U. taikyti bausmę, nesusijusią su ilgalaikiu laisvės atėmimu, tačiau apeliantas mano, jog būtent tokia bausmė būtų teisingesnė už paskirtąją. Jo sveikata kardomojo kalinimo metu nuolat ir ženkliai blogėjo, kas akivaizdžiai rodo, jog bausmės atlikimas laisvės atėmimo vietoje iš esmės gali būti prilyginamas jo pasmerkimui fizinei degradacijai ir net kankinimui.

4.4. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 76 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo gali būti atleistas nuo bausmės, jeigu iki teismo nuosprendžio priėmimo jis suserga sunkia nepagydoma liga, dėl kurios bausmę atlikti būtų per sunku. Šiuo atveju teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, paskiria tokiam asmeniui bausmę ir atleidžia jį nuo bausmės atlikimo. Sprendžiant dėl galimybės taikyti BK 76 straipsnį, nepakanka nustatyti, jog liga yra įtraukta į sunkių nepagydomų ligų sąrašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2013 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. 1R- 308/V- 1247. Spręsdamas šį klausimą, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos sunkumą, nuteistojo asmenybę ir ligos pobūdį.

4.5. Atliekantiems laisvės atėmimo bausmę asmenims sveikatos būklė turi būti patikrinta laikantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2013 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. 1R-308/V-1247 patvirtinto „Nuteistųjų, susirgusių sunkia nepagydoma ar psichikos liga sveikatos būklės patikrinimo tvarkos aprašo“ 10-17 punktų reikalavimų. Kadangi apeliantas šiuo metu laisvės atėmimo bausmės neatlieka, jo sveikata turi būti patikrinta analogiška tvarka, taikoma kol kas tokios bausmės neatliekantiems asmenims. Tai gali būti padaryta tik iš dalies atnaujinus įrodymų tyrimą.

Atsiliepimas

5. Atsiliepimų į apeliacinius skundus negauta.

Šalies argumentai

6. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistieji ir jų gynėjai advokatai prašė apeliacinius skundus tenkinti, prokuroras prašė apeliacinius skundus atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo A. L. gynėjo advokato Olego Šibkovo ir nuteistojo R. U. apeliaciniai skundai atmetami.

Dėl nuteistojo A. L. gynėjo advokato Olego Šibkovo skundo

7. Nuteistojo A. L. gynėjo advokato O. Šibkovo skunde prašoma A. L. išteisinti dėl BK 260 straipsnio 3 dalyje numatytos nusikalstamos veikos, neįrodžius jo dalyvavimo padarant nusikalstamą veiką ir kvalifikuoti jo veiksmus pagal švelnesnį BK straipsnį, numatantį atsakomybę už disponavimą narkotinėmis medžiagomis bei paskirti atitinkamai švelnesnę bausmę. Skundas grindžiamas tuo, kad nuosprendyje nepagrįstai nustatytas nuteistųjų veikimas bendrininkų grupe. Teigiama, kad byloje nėra jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad A. L. disponavo rastomis narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis. Teismas, konstatuodamas, kad A. L. ir R. U. yra nusikalstamos veikos bendrininkai, netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir vadovavosi prielaidomis. Taip pat skunde keliami klausimai dėl galimai atliktų kriminalinės žvalgybos veiksmų, dėl papildomų narkotinių medžiagų radimo praėjus trims mėnesiams nuo kratos sandėliuke atlikimo. Apeliacinio proceso metu buvo išsakytos abejonės ir dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo šioje byloje momento, ginčijamas ikiteisminio tyrimo veiksmų atlikimo teisėtumas. Teisėjų kolegijos vertinimu, šie nuteistojo gynėjo nurodyti argumentai yra nepagrįsti. Apygardos teismas nešališkai, išsamiai ir visapusiškai ištyrė byloje surinktus įrodymus bei jais vadovaudamasis padarė pagrįstas išvadas dėl A. L. bei R. U. kaltės, padarius jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas. Jų kaltę įrodo byloje nustatyta ir skundžiamame pirmosios instancijos teismo nuosprendyje tinkamai ir motyvuotai įvertinta įrodymų visuma, leidžianti daryti pagrįstas išvadas dėl nuteistųjų atliktų veiksmų pobūdžio bei kaltės.

8. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu A. L. buvo pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 260 straipsnio 3 dalį už tai, kad jis, veikdamas bendrininkų grupe su R. U., neteisėtai, turėdami tikslą parduoti ar kitaip platinti laikė didelį kiekį narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), didelį kiekį narkotinės medžiagos – kanapių dervos, labai didelį kiekį psichotropinės medžiagos – MDMA, narkotinę medžiagą – kokainą, kurios masė 4,345 g. Šių medžiagų dalį laikė juodos spalvos kuprinėje, kuri 2019 m. balandžio 4 d., apie 15.20 val. buvo numesta ant grindinio prie pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, o policijos pareigūnai apžiūros metu rado ir paėmė 254 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžemininių dalių) ir 0,677 g psichotropinės medžiagos – MDMA. Dalį narkotinių ir psichotropinių medžiagų laikė sandėliuke Nr. 12, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje iki 2019 m. balandžio 4 d., apie 19.08 val., kai atliktos apžiūros, minėtame sandėliuke, metu policijos pareigūnai rado ir paėmė 374,455 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžemininių dalių), 86,966 g narkotinės medžiagos – kanapių dervos ir 235,32 g psichotropinės medžiagos – MDMA. Dalį narkotinių ir psichotropinių medžiagų laikė bute, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, iki 2019 m. balandžio 4 apie 18.13 val., kai atliktos kratos, minėtame bute, metu policijos pareigūnai rado ir paėmė 2,863 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžemininių dalių) ir 0,006 g psichotropinės medžiagos - ? 9-tetrahidrokanabinolio. Likusią dalį narkotinių ir psichotropinių medžiagų laikė užrakintame sandėliuke Nr. 12, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, iki 2019 m. balandžio 4 d., apie 19.08 val., kol 2019 m. birželio 25 d. UAB „S“ generalinė direktorė N. M. tvarkydama minėtą sandėliuką surado 152,99 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžemininių dalių) ir 4,345 g narkotinės medžiagos – kokaino, kuriuos 2019 m. birželio 25 d. savanoriškai pateikė policijos pareigūnams.

9. Skunde teigiama, kad nuosprendyje teismas iš esmės be jokių įrodymų konstatavo, kad A. L. ir R. U. veikė bendrininkų grupe, kas leido teismui padaryti išvadą, jog visos rastos narkotinės ir psichotropinės medžiagos buvo laikomos abiejų nuteistųjų esant bendram tikslui platinti. Šis skundo argumentas nepagrįstas. Apygardos teismas nuosprendyje nurodė, kad, darydamas išvadą dėl A. L. kaltės, rėmėsi liudytojų K. K., N. M. parodymais, nuteistojo R. U. parodymais, paties nuteistojo A. L. paaiškinimais teisme, ikiteisminio tyrimo metu sprendžiant klausimą dėl jam taikytinos kardomosios priemonės, liudytojų F. S., P. B. parodymais, specialistų išvadomis, apžiūros protokolais ir kitais byloje ištirtais įrodymų šaltiniais surinktais duomenimis. Įvertinęs šių duomenų visumą apygardos teismas priėjo išvados, kad labai sunkaus nusikaltimo padaryme dalyvavo abu kaltinamieji ir jų vaidmuo bei pobūdis bendrininkavime yra panašaus lygmens.

10. Pagal baudžiamąjį įstatymą bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių įstatyme nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką (BK 24 straipsnio 1 dalis). Pagrindžiant kaltininko baudžiamąją atsakomybę už bendrininkavimą darant konkrečią nusikalstamą veiką, turi būti konstatuota ne tik nusikalstamos veikos, dėl kurios padarymo yra sujungiamos kelių asmenų pastangos, sudėtis, nustatyta BK specialiosios dalies straipsnyje, bet kartu ir tos veikos darymo formos – bendrininkavimo objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma (bendrininkavimo sudėtis), nurodyta atitinkamose BK 24, 25 straipsnių nuostatose. Bendrininkavimą apibūdina bei atskleidžia šių objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma: dviejų ar daugiau asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką; jų veikos bendrumas; susitarimas daryti nusikalstamą veiką kartu bei tyčios bendrumas, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, kad daro nusikalstamą veiką ne vienas, o bendrai su kitu asmeniu (ar kitais asmenimis). Viena iš bendrininkavimo formų – bendrininkų grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria nusikalstamą veiką daryti, tęsti ar užbaigti, jei bent du iš jų yra vykdytojai (BK 25 straipsnio 2 dalis). Taigi būtinas bendrininkų grupės požymis yra tas, kad joje turi būti bent du vykdytojai, t. y. mažiausiai du bendrininkai turi įvykdyti objektyviuosius bendros nusikalstamos veikos sudėties požymius. Pagal BK 24 straipsnio 1–3 dalių nuostatas, apibūdinančias bendrininkavimą ir bendrininkų rūšis, nusikaltimo bendravykdytojas yra asmuo, tiesiogiai dalyvavęs darant nusikalstamą veiką, o tai reiškia – savo veika įgyvendinęs nusikaltimo objektyviuosius požymius arba bent dalį jų (nustatytų BK specialiosios dalies straipsnio dispozicijoje).

11. Įstatymas nenurodo, kaip bendrininkai turi susitarti dėl bendros nusikalstamos veikos, kad būtų konstatuotas bendrininkų susitarimas. Pagal teismų praktiką bendrininkų susitarimas gali būti išreikštas bet kokia forma – žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais (gestu, mimika ir t. t.), todėl įrodinėjant susitarimo buvimą nėra būtina nustatyti, kad visi bendrininkai buvo išsamiai aptarę nusikalstamos veikos detales. Bendrininkų susitarimas gali įvykti bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje, t. y. iki bus pasiektas norimas rezultatas. Iš anksto numatytas, detalus nusikalstamos veikos padarymo planas, vaidmenų paskirstymas ir pan. nėra būtini bendrininkų grupės požymiai, nes tai sudėtingesnės ir pavojingesnės bendrininkavimo formos – organizuotos grupės (BK 25 straipsnio 3 dalis) požymiai. Nustačius asmenų susitarimą veikti bendrai, jų suvokimą, kad kėsinasi į tą patį objektą, bei kitus bendrininkavimo subjektyviuosius požymius, taip pat konstatavus, kad bendrais veiksmais asmenys realizavo bent dalį bendros nusikalstamos veikos sudėties objektyviųjų požymių, laikoma, kad tokie asmenys veikė kaip bendravykdžiai (BK 24 straipsnio 3 dalis).

12. A. L. ir R. U. veiksmai kvalifikuoti pagal BK 260 straipsnio 3 dalį dėl rastų tablečių su jose esančiu labai dideliu psichotropinės medžiagos MDMA kiekiu. A. L. ir R. U. versijos dėl disponavimo šiomis psichotropinėmis medžiagomis išsiskyrė. A. L. paaiškino, kad MDMA tabletes R. U. įgijo be jo žinios, prieš dieną iki atliktos kratos iš savo brolio bei padėjo šias įgytas psichotropines medžiagas sandėliuke; jam apie įgytas MDMA tabletes R. U. papasakojo tik po atliktos kratos, tos pačios dienos vakare, kai jie susitiko Šiauliuose. Tuo tarpu R. U. paaiškino, kad MDMA tabletes jis kartu su A. L. įsigijo dar 2018 m. gruodžio mėn. kažkokiame klube iš nepažįstamo žmogaus, nes jiems buvo pasiūlyta jų įsigyti labai pigiai; įsigiję MDMA tabletes padėjo šias psichotropines medžiagas sandėliuke ir nuo to laiko jų nelietė; bandė jas parduoti, bet niekas nesusidomėjo šių tablečių įsigijimu. Akivaizdu, kad A. L. tvirtina, kad su sandėliuke rastomis MDMA tabletėmis, kuriose nustatytas labai didelis psichotropinės medžiagos kiekis, nėra niekaip susijęs, o visi veiksmai atlikti R. U. iniciatyva, A. L. apie tai nieko nežinant. Pažymėtina, kad ši A. L. pozicija pirmosios instancijos teismo buvo pagrįstai paneigta, atsižvelgus į A. L. dar ikiteisminio tyrimo metu duotus paaiškinimus teisme, sprendžiant klausimą dėl taikytinos kardomosios priemonės. Ikiteisminio tyrimo metu 2019 m. balandžio 8 d. teisme apklausiamas A. L. pats nurodė, kad tabletes pirko su draugu savo vartojimui; klube susipažino su žmogumi, jis pasiūlė nupirkti ekstazi tabletes, sakė jam kam vieną perka už 10 Eur, kai gali jam parduoti 1000 tablečių, už tabletę po 1 Eur. Atsakydamas į prokuroro klausimus, A. L. nurodė, kad rastos narkotinės medžiagos priklauso ne jam, nežino kam jos priklauso; nupirko su R. U. ekstazi tabletes klube už 1000 Eur; parūkymui turėjo žolės namie, ekstazi tabletes laikė sandėliuke; šias medžiagas naudojo tik pats (t. 5, b. l. 45-47). Taigi, apie MDMA tablečių įgijimo ir disponavimo aplinkybes pirmasis nurodė pats A. L., o R. U., duodamas parodymus teisme ir nurodydamas tokias pačias aplinkybes, tokią įvykių versiją patvirtino. Teisme duodamas visiškai kitokius parodymus, A. L. savo pozicijos nenuoseklumą aiškino tuo, kad ikiteisminio tyrimo metu jam buvo daromas nemažas psichologinis spaudimas. Aplinkybę apie ikiteisminio tyrimo metu iš pareigūnų patirtą spaudimą A. L. pirmą kartą paminėjo tik apklausiamas teisme, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai A. L. parodymų nenuoseklumą vertino kaip gynybinę nuteistojo poziciją, siekiant išvengti atsakomybės, o kaltę perkeliant vien R. U.. Apygardos teismas pagrįstai vertino A. L. parodymų prieštaringumą ir pažymėjo, kad tiki būtent pirminėje tyrimo stadijoje duotais A. L. parodymais ir vadovaujasi jais tiek, kiek jie patvirtini kitais byloje surinktais įrodymais. Tokiam vertinimui pritaria ir teisėjų kolegija.

13. Skunde kritikuojama apygardos teismo išvada, kad A. L. kaltę dėl neteisėto disponavimo labai dideliu draudžiamų medžiagų kiekiu patvirtina aplinkybė, jog A. L. tarėsi su liudytoja dėl sandėliuko nuomos. Su tokiu skundo argumentu sutikti nėra pagrindo. Nors byloje nustatyta aplinkybė, jog A. L. nuosekliai teiravosi N. M. dėl galimybės nuomoti sandėliuką, tiesiogiai nepatvirtina disponavimo labai dideliu psichotropinės medžiagos kiekiu fakto, pirmosios instancijos teismas šį faktą vertino kitų nustatytų aplinkybių kontekste ir priėjo prie išvados apie aktyvų A. L. veikimą kartu su R. U. neteisėtai disponuojant psichotropinėmis ir narkotinėmis medžiagomis, A. L. nuosekliai aiškinantis dėl galimybės išsinuomoti sandėliuką, kuriame vėliau buvo rastos narkotinės ir psichotropinės medžiagos. Iš N. M. parodymų teismas darė išvadą ne apie asmenų disponavimą narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, o apie aktyvų A. L. vaidmenį nusikalstamos veikos padaryme kartu su R. U..

14. Apeliaciniame skunde argumentuojama, kad pirmosios instancijos teismas A. L. kaltę grindė ir abiejų nuteistųjų parodymais apie susitikimą vakare po kratos bei A. L. tėvo – R. L. parodymais apie sūnaus grįžimą namo, tačiau visiškai nepaaiškino, kaip neesminiai šių asmenų parodymų skirtumai patvirtina A. L. kaltę dėl disponavimo MDMA. Teisėjų kolegija pažymi, kad apygardos teismas, analizuodamas nuteistųjų parodymus ir liudytojo R. L. parodymus apie A. L. grįžimą namo po susitikimo su R. U. ir alkoholio vartojimą, nustatė ne A. L. kaltę dėl disponavimo MDMA, o įvertino A. L. parodymų prieštaringumą. A. L. paaiškinimai dėl alkoholio vartojimo (teigė, kad alkoholio pavartojo su tėvu) skyrėsi nuo R. U. (alkoholį vartojo susitikimo su A. L. metu) ir R. L. parodymų (sūnui grįžus naktį, jis jau ruošėsi eiti miegoti). Nustatęs A. L. paaiškinimų prieštaringumą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteistojo parodymus vertino kaip nepatikimus ir jais nesivadovavo. Tuo pačiu teismas pagrįstai nustatė, kad R. U. parodymai yra nuoseklūs, jie neprieštaravo kitiems byloje surinktiems įrodymams.

15. Skunde argumentuojama, kad liudytojo K. K. parodymai jokiais aspektais nepatvirtina A. L. veiksmų dėl disponavimo MDMA, be to, teismas, remdamasis liudytojo K. K. parodymais, iškreipė jų turinį. K. K. parodė, kad su R. U. ir A. L. kartu susitiko tik porą kartų ir nei vieno iš šių susitikimų metu A. L. nedalyvavo perduodant narkotines medžiagas. Skunde pabrėžiama, kad K. K. daro prielaidas, jog R. U. ir A. L. prekiavo narkotinėmis medžiagomis kartu, jokių patikimų duomenų ar asmeninio žinojimo jis apie tai neturi. Šie skundo argumentai atmetami.

15.1. Skunde klaidingai minimi K. K. parodymai, kad nei vieno iš susitikimų su R. U. ir A. L. metu A. L. nedalyvavo perduodant narkotines medžiagas. Apklausiamas 2019 m. gegužės 9 d. K. K. parodė, kad jo tiekėjas neturėjo žolės, todėl jis ieškojo, kur jos įsigyti. Taip susipažino su šiauliečiais, kurie gyveno Vilniuje. Iš jų pirko „žolę“ du kartus po 10 gramų (t. 2, b. l. 196).

15.2. Apklausiamas 2019 m. birželio 18 d. teisme K. K. parodė tas pačias aplinkybes (t. 3, b. l. 12). Apklausiamas 2019 m. liepos 3 d. K. K. papildomai paaiškino, kad su R. U. ir A. L. susipažino 2018 metais. Bendravimo eigoje suprato, kad jie pastoviai visur būna kartu, kartu gyvena bei platina narkotines ar psichotropines medžiagas. Vienu metu jie galimai gyveno Žirmūnuose, yra buvęs jų bute, ten kelis kartus įsigijo „žolės“ savo vartojimui. Juos vadino šiauliečiais, bendraudavo su abiem, bet daugiau su R. U.. Iš jų „žolę“ įsigijo nemažiau 2 kartų. Susirašinėjo per „Wicker me“ programėlę, bet tiksliai nežino su kuriuo iš jų. Susitikdavo su abiem arba vienas R. U. atvažiuodavo (teisme dėl šios aplinkybės patikslino, kad R. U. vienas buvo atvažiavęs ne dėl narkotinių medžiagų pardavimo, o elektroninės cigaretės įsigijimo), nė karto nebuvo susitikę su A. L. vienu. Bendraudamas su jais, iš pokalbio suprato, kad savo gyvenamojoje vietoje jie nelaiko narkotikų, turi šiek tiek nedideliais kiekiais savo vartojimui, o likusius narkotikus laiko kažkur kitur. Kiek prisimena, dažniausiai „žolę“ jam paduodavo R. U.. Žolę porą kartų įsigijo atvykdamas pas juos į namus. Iš bendravimo su jais bei jų elgesio suprato, kad jie abu užsiima narkotikų platinimu, tik jam nepasakojo, iš kur jie patys juos gauna. Susitikimų metu dažniausiai jie būdavo kartu, pokalbyje dalyvaudavo abu, nebuvo taip, kad jis su R. U. išeitų atskirai, jog A. L. nematytų, viskas vyko abiem dalyvaujant. Kiek žino A. L. ir R. U. prekiavo „žole“ ir „ratais“ (t. 3, b. l. 16-18).

15.3. Apklausiamas teisme liudytojas K. K. patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Todėl, įvertinus liudytojo K. K. parodymų turinį, matyti, kad A. L. veikė kartu su R. U. ir dalyvaudavo parduodant narkotines medžiagas K. K.. Remdamasis liudytojo K. K. parodymais apie A. L. dalyvavimą narkotikų („žolės“) pardavime, R. U. parodymais apie bendrą disponavimą narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, minėtais ikiteisminio tyrimo metu duotais A. L. parodymais apie MDMA tablečių įgijimą ir laikymą, teismas pagrįstai konstatavo, kad narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis nuteistieji disponavo kartu ir veikė kaip bendrininkai.

16. Gynyba pabrėžia, jog K. K. parodymai neįrodo A. L. tikslo platinti narkotines ir psichotropines medžiagas arba platinimo fakto. Pažymėtina, kad byloje nėra duomenų, kad A. L. ir R. U. būtų platinę psichotropinę medžiagą MDMA, dėl šių veiksmų jie ir nebuvo kaltinami. Byloje yra nustatytas bendras nuteistųjų disponavimo tabletėmis su labai dideliu psichotropinės medžiagos MDMA kiekiu faktas. Pagal BK 260 straipsnio 3 dalį atsako tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno, siuntė, perdavė ar kitaip platino labai didelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų. Pagal BK 260 straipsnio 3 dalies dispoziciją motyvas ir tikslas nėra būtinieji šios veikos požymiai; kaltininko nusikalstamos veikos kvalifikavimą pagal BK 260 straipsnio 3 dalį nulemia šios veikos dalykas – labai didelis narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekis, nesvarbu, ar kaltininkas turėjo tikslą šias medžiagas platinti. Tai, ar A. L. turėjo tikslą platinti MDMA tabletes, ar jas platino, jo veikos kvalifikavimui reikšmingos įtakos neturi, nes pirmosios instancijos teismo išvadomis pagrindžiama A. L. kaltė dėl labai didelio kiekio MDMA tablečių laikymo.

Žemesnės instancijos teismas

17. Apeliaciniame skunde nurodoma ir tai, kad byloje nėra jokių patikimų duomenų, jog A. L. disponavo visomis rastomis narkotinėmis medžiagomis, ar kad jis šias narkotines medžiagas turėjo tikslu platinti. Tikslo platinti buvimą tinkamai įvertino apygardos teismas nurodęs, kad šį tikslą patvirtina nustatytos aplinkybės – rastų narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekis ir įvairovė, sandėliavimo patalpos, specialios pakavimo medžiagos, kratos metu rastos ir paimtos elektroninės svarstyklės bei juodos spalvos smulkintuvas, taip pat konspiracinės programėlės „WickerMe“ naudojimas veikloje. Kaip minėta, byloje nustatyta, kad nuteistieji, disponuodami narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, veikė bendrai, todėl visi rastų narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekiai, turint tikslą jas parduoti ar kitaip platinti nuteistiesiems buvo inkriminuoti pagrįstai. Bendrininkavimo atveju esant susitarimui ir bendrai tyčiai, bendrininkai atsako bendrais veiksmais įvykdytą nusikalstamą veiką, kurios padarymą apima jų tyčia, nepriklausomai nuo to, kokius konkrečiai veiksmus jie atliko realizuodami nusikalstamą sumanymą. Be to, apklaustas teisme R. U. parodė, kad jie kartu su A. L. platino tik „žolę“, kitos rastos narkotinės ir psichotropinės medžiagos jų buvo įsigytos asmeniniam naudojimui, nes jie norėjo jų pabandyti. Kanapes vartodavo nuolat, o kitus narkotikus – labai retai, gal kartą per mėnesį. Per visą tą laikotarpį jie įgijo kanapių dervos, kanapių, „ecstasy“ tablečių ir kokaino, šių medžiagų nepardavinėjo, kanapių dervą rūkė patys, nes ji buvo prastos kokybės. Marihuaną pardavė bent 10 kartų asmenims, kuriuos žino tik iš programėlės „WickerMe“. K. K. patvirtino, kad iš A. L. ir R. U. kartais įsigydavo parūkyti žolės. Aplinkybė, kad A. L. buvo susijęs ir su kitomis kratų ir apžiūros metu rastomis draudžiamomis medžiagomis, atsispindi jau minėtame 2019 m. balandžio 5 d. teismo posėdžio protokole, kur A. L. detalizavo ne tik MDMA tablečių įsigijimą ir laikymą, bet papasakojo ir apie „žolę“, kurią laikė namuose.

18. Skunde akcentuojama, kad R. U. parodymai nėra patikimi ir teisingi, nes jis juos davė tik bylą nagrinėjant teisme, pilnai susipažinęs su ikiteisminio tyrimo medžiaga. Kaip minėta, apygardos teismas pagrįstai R. U. parodymus vertino kaip labiau patikimus, nes A. L. parodymuose nustatė įvairius neatitikimus ir prieštaravimus. Apygardos teismas pagrįstai nesivadovavo A. L. teisme nurodyta versija, kad R. U. įgijo MDMA tabletes iš savo brolio be A. L. žinios ir šią informaciją jam pasakė tik jo sulaikymo išvakarėse. A. L. išsakyta versija prieštaravo jo paties parodymams ikiteisminio tyrimo metu ir jos nepatvirtino jokie kiti byloje surinkti duomenys. Šią MDMA tablečių įgijimo versiją A. L. pateikė tik papildomai apklausiamas teisme ir jau išgirdęs kito nuteistojo R. U. parodymus. Skunde dėstoma pozicija, kad A. L. siekė apsaugoti R. U. brolį nuo baudžiamosios atsakomybės, todėl ne iš karto davė parodymus apie MDMA tablečių įgijimą, yra nepagrįsta ir nelogiška. A. L., duodamas parodymus teisme, teigė, jog bendrakaltinamojo R. U. brolio E. U. gerai nepažįsta, nežino, kuo pastarasis verčiasi, žino, kad E. U. yra vyresnis ir gyvena Šiauliuose, yra matęs jį, tačiau nėra bendravę; E. U. su narkotinėmis, psichotropinėmis medžiagomis nėra matęs, kanapių kartu su E. U. jie nėra rūkę. Taigi, A. L. neturėjo jokios priežasties ilgą laiką baudžiamosios bylos tyrimo ir nagrinėjimo procese slėpti informaciją apie jam mažai pažįstamą R. U. brolį ir jo veiksmus, o tyrimo pradžioje – dalį atsakomybės prisiimti sau. Aplinkybes apie E. U. veiksmus A. L. pateikė teismui, siekdamas sustiprinti savo gynybinę poziciją, tačiau tai, kad tokia svarbi informacija nebuvo atskleista ikiteisminio tyrimo metu, kelia abejones dėl nuteistojo A. L. parodymų nuoširdumo. Pozicija, kad A. L., kaip tvirtina, būdamas nesusijęs su nusikalstama veika, žinodamas savo nekaltumą, siekė slapstyti jam mažai pažįstamo asmens nusikaltimą ir tokiu būdu apsunkino savo teisinę padėtį ir gynybinę poziciją, yra nelogiška ir negyvenimiška.

19. Skunde teigiama, kad R. U. pėdsakai buvo rasti narkotinių medžiagų įpakavimuose sandėliuke, o jei nuteistieji būtų veikę bendrai, neabejotinai būtų rasti ir A. L. pėdsakai, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, šie argumentai yra tik gynybos keliamos prielaidos. R. U. nurodė, kad platinamą kiekį jie nustatydavo kratos metu rastomis svarstyklėmis; narkotines medžiagas paimdavo tas, kuris būdavo laisvas, pvz., jei A. L. su kažkuo per programėlę bendraudavo, tada narkotikus paimdavo R. U.. Su žmonėmis dažniausiai šnekėdavo A. L., o jis, R. U., atlikdavo mechaninį darbą, t. y. pasverdavo, įdėdavo dozes ir atnešdavo iš sandėliuko.

20. Kvestionuojant R. U. parodymus apie MDMA tablečių įgijimą ir laikymą, skunde keliama versija, kad sandėliuke rastų brangiai kainuojančių ir lengvai išplatinamų MDMA tablečių laikymas apie pusę metų, jų neliečiant, negalėjo įvykti. Aplinkybę, kad tabletės yra lengvai išplatinamos, skunde remdamasis subjektyviu vertinimu pateikė tik nuteistojo gynėjas. Apklaustas teisme R. U. nurodė, kad, kai jie bandė MDMA tabletes platinti, jiems nesigavo, nes niekas nenorėdavo ir nesutikdavo pirkti; programėlėje jie turėjo daug kontaktų, tačiau visi asmenys, kuriems siūlė, nesutiko ir per pusmetį jie nieko nepardavė; kai jie tabletes gavo, jos taip visą laiką ir pragulėjo, nes jie jų neišpakavo; tas tabletes jie siūlė pirkti po 10 Eur, kiek jos kainavo ir klube.

21. Nepagrįstas ir skundo argumentas, kad R. U. siekė mažinti savo atsakomybę ir šią atsakomybę perkelti A. L., nes išmetė iš buto savo kuprinę su narkotinėmis medžiagomis ir kitais daiktais, į kurią taip pat įdėjo A. L. dokumentą. R. U. teisme paaiškino, kad pamatęs policijos pareigūnus supanikavo. Grįžęs į butą surinko visas narkotines medžiagas, jas sudėjo į savo kuprinę ir išmetė pro langą, tiesiog taip bandė gelbėti situaciją. Išmesdamas kuprinę negalvojo, kad ją galės identifikuoti pagal jo daiktus ir A. L. dokumentą. A. L. dokumentai kuprinėje buvo tikriausiai dėl to, kad tas lapas buvo naudojamas narkotinių medžiagų smulkinimui. Dokumentą į kuprinę įdėjo atsitiktinai, jo rekvizitų nepastebėjo. Pažymėtina, kad minimas dokumentas nėra A. L. asmens tapatybės dokumentas, tai lapas (sąskaita-faktūra) su A. L. rekvizitais. Todėl negalima paneigti R. U. nurodytos aplinkybės, kad pastarasis šį lapą į kuprinę įdėjo atsitiktinai, kaip daiktą, susijusį su narkotinių medžiagų disponavimu, ant kurio galėjo būti likę narkotinių medžiagų pėdsakų (lapą naudojo narkotinių medžiagų smulkinimui). Apygardos teismas pagrįstai nurodė, jog R. U. neturi logiško tikslo apkalbėti ar melagingai apkaltinti A. L. ir nurodyti, kad jie kartu darė nusikalstamas veikas, nes tokiu atveju jo atsakomybę sunkina aplinkybė, jog nusikalstama veika padaryta bendrininkų grupe. Aplinkybė, jog R. U. papasakojo apie jo ir A. L. veikimą kartu sustiprina nuteistojo parodymų patikimumą, nes, nepaisydamas jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių atskleidimo, R. U. savanoriškai paaiškino visas įvykių aplinkybes.

22. Skunde teigiama ir tai, kad šioje baudžiamojoje byloje galėjo būti atlikti kriminalinės žvalgybos veiksmai. Šie skundo argumentai nepagrįsti.

22.1. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, atsižvelgdama į šį apeliacinio skundo argumentą, atliko dalinį įrodymų tyrimą, kurio metu įpareigojo prokurorą pateikti informaciją, ar šioje byloje A. L., R. U. ir K. K. atžvilgiu buvo atliekami kriminalinės žvalgybos veiksmai. Apeliacinės instancijos teismui buvo pateiktas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos vadovo atsakymas, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdyboje vykdytame ikiteisminiame tyrime Nr. 02-2-00342-20 K. K., A. L., R. U. atžvilgiu kriminalinės žvalgybos veiksmai nebuvo vykdyti, išskyrus prokuroro BPK 170 straipsnio 3 dalies pagrindu duotu pavedimu panaudotus kriminalinės žvalgybos informacijos rinkimo būdus ar priemones, kuriais nėra ribojamas BPK 44 straipsnio 9 dalyje numatytos asmens teisės (t. 7, b. l. 169).

Žemesnės instancijos teismas

22.2. Anot gynybos, tai, kad byloje galėjo būti atlikti kriminalinės žvalgybos veiksmai, patvirtina policijos pareigūnų, atlikusių kratą, parodymai. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojais apklausti pareigūnai F. S. ir P. B. parodė, kad įvykio dieną tikrino kriminalinės žvalgybos informaciją, kad (duomenys neskelbtini),Vilniuje, iš požeminiame garaže esančio sandėliuko Nr. 10 ar 12 sklinda aitrus, specifinis, augalinės kilmės, galimai narkotinių medžiagų kvapas (t. 3, b. l. 22-26, 28-32). Pirmosios instancijos teisme apklaustas liudytojas F. S. parodė, kad buvo gauta informacija, kad namo, esančio Vilniaus mieste, (duomenys neskelbtini)gatvių sankryžoje, iš vieno rūsio sandėliukų sklinda itin aitrus, galimai narkotinių medžiagų – kanapių kvapas. Sandėliukai yra rūsyje kartu su požeminiu garažu. Jis kartu su P. B. nuvyko patikrinti informacijos, prie vieno iš sandėliukų durų jautėsi stiprus kvapas. Tada jie iškvietė 6-o komisariato pareigūnus. Pagrindinė jų funkcija yra žvalgybinė veikla, tačiau jie dirba ir su ikiteisminiais tyrimais. Specializuojasi narkotinių medžiagų tyrimuose. Analogiškas aplinkybes nurodė ir liudytojas P. B.. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, atsižvelgdama į šį apeliacinio skundo argumentą, dalinio įrodymų tyrimo metu papildomai apklausė policijos pareigūnus P. B. ir F. S..

22.3. Apklausiamas apeliacinės instancijos teisme liudytojas P. B. paaiškino, kad kriminalinės žvalgybos veiksmai A. L. ir R. U. atžvilgiu atliekami nebuvo. Patvirtino, kad ankstesni parodymai apie tai, kad buvo gauta kriminalinės žvalgybos informacijos apie sandėliuke galimai esančią narkotinę medžiagą, buvo teisingi; jis negali atskleisti, kas šią informaciją jam suteikė, nes tai yra tarnybos paslaptis. Ši informacija buvo gauta dar prieš ikiteisminio tyrimo pradėjimą. Informacija apie sandėliuką buvo gauta ne iš namo administracijos. Atvykę į vietą pasikvietė N. M. ir kartu atvažiavo pareigūnai iš 6-tojo Policijos komisariato. Vykdant veiksmus viename ikiteisminiame tyrime, gali paaiškėti ir kita nusikalstama veika, kaip šiuo atveju ir įvyko. Informacija nebuvo gauta iš kito ikiteisminio tyrimo duomenų, o tiesiog jie, kaip pareigūnai, atvyko į tą vietą, vykdydami veiksmus, kurie su nagrinėjama byla nebuvo susiję. Pirminę informaciją jie gavo iš aplinkos. Gavus pirminę informaciją, užpildė lentelę dėl kriminalinės žvalgybos duomenų ir jis, P. B. buvo šios informacijos tikrinimo iniciatorius. Jie dirbo pagal kitą ikiteisminį tyrimą ir tapo nagrinėjamo įvykio liudininkais. Į kratos vietą vyko tirti kitos veikos, o atvykus į pastatą patys užuodė pastate specifinį kvapą. Dėl kokio vykdyto tyrimo vyko į pastatą – negali atskleisti.

22.4. Apklausiamas apeliacinės instancijos teisme liudytojas F. S. paaiškino, kad nežino, iš kur buvo gauta informacija apie kvapą iš sandėliuko. P. B. buvo šios informacijos tikrinimo iniciatorius. Į pastatą vyko patikrinti informaciją, kuri buvo gauta iki atvykimo. Atvykus jautė kvapą prie sandėliuko. Atvykus nuėjo pasiaiškinti pas administratorę N. M., kieno tai yra sandėliukas, kam jis priklauso ir į pagalbą pasitelkė teritorinio policijos komisariato pareigūnus, kurie toliau atliko reikalingus veiksmus. Jie kvietė kitus pareigūnus, atsižvelgiant į tai, kad yra pasiskirstymas pagal teritoriją, todėl jiems priklausė tirti šį nusikaltimą, patikrinti gautą informaciją.

22.5. Teisėjų kolegijos vertinimu, minėti duomenys paneigia A. L. gynėjo skunde nurodytą aplinkybę, kad nagrinėjamu atveju K. K., A. L., R. U. atžvilgiu buvo vykdomi kriminalinės žvalgybos veiksmai, kuriais galėjo būti pažeidžiamas asmens ar jo šeimos privataus gyvenimo neliečiamumas ir kurių taikymo pagrindai bei sąlygos reglamentuoti teisės aktuose. Teisėjų kolegija pažymi, kad vien tai, jog liudytojai nurodė važiavę tikrinti kriminalinės žvalgybos informacijos, neduoda pagrindo išvadai, kad kriminalinės žvalgybos veiksmai buvo vykdomi būtent nuteistųjų atžvilgiu. Pareigūnai nurodė, vykę tikrinti informacijos, susijusios su minimomis patalpomis, o ne konkrečiais asmenimis, ir tik pajutę aštrų specifinį kvapą, ėmėsi veiksmų pagal jų tarnybines funkcijas, kurių metu, radus narkotines ir psichotropines medžiagas ir pradėjus ikiteisminį tyrimą, buvo nustatytas A. L. ir R. U. dalyvavimas šio nusikaltimo padaryme.

23. Tai, kad kriminalinės žvalgybos veiksmai nebuvo atliekami R. U. bei A. L. atžvilgiu, patvirtina ir aplinkybė, jog pareigūnai, aiškindamiesi dėl sandėliuko, iš kurio sklinda galimai narkotinių medžiagų kvapas, neturėjo duomenų, kam sandėliukas ir jame esantys daiktai priklauso. Įvykio dieną pareigūnas P. B., patikrinęs R. U. asmens dokumentą, tik užsirašė pastarojo duomenis ir R. U. nesulaikė. Tik vėliau paaiškėjo, kad R. U. ir A. L. yra asmenys, kurie naudojosi sandėliuku, kuriame rastos narkotinės ir psichotropinės medžiagos. Jei pareigūnai būtų turėję apie R. U. ir A. L. kriminalinės žvalgybos duomenų, tai R. U. nebūtų pavykę suklaidinti P. B., kai šiam nurodė, kad gyvena 34 namo bute (nors gyveno 35 bute).

Žemesnės instancijos teismas

24. Skunde pabrėžiama, kad teismas visiškai nepasisakė ir nevertino kaltinimo nuteistiesiems dalies, kai dalis narkotinės medžiagos sandėliuke buvo rasta praėjus beveik trims mėnesiams po atliktos kratos. Teismas nepasisakė dėl abejonės, kodėl šios narkotinės medžiagos nebuvo rastos ir paimtos pirmos apžiūros metu. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas aplinkybių dėl antros kratos sandėliuke atskirai nedetalizavo, todėl dėl šių aplinkybių detalesnio vertinimo pasisako šiame procesiniame sprendime. Tai, kad 152,99 g narkotinės medžiagos - kanapių (antžemininių dalių) ir 4,345 g narkotinės medžiagos – kokaino buvo rastos vėliau, nesudaro pagrindo teigti, kad pirmosios apžiūros metu šių medžiagų sandėliuke nebuvo. Teisėjų kolegijos vertinimu, gynybos dėstomos abejonės dėl vėlesnio minėtų medžiagų radimo aplinkybių nepagrįstos, nes byloje esantys duomenys patvirtina, jog sandėliuko apžiūrą atlikusi specialistė I. B. neužfiksavo ir neapskaitė visų įvykio vietoje (sandėliuke) buvusių narkotinių ir psichotropinių medžiagų. Tokią išvadą teismui leidžia daryti šie duomenys. 2019 m. liepos 10 d. Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvadoje nurodyta, kad tirti pateikta – kartoninė dėžutė, kurioje yra plastikinis uždaromas maišelis su baltos spalvos milteliais, kurią 2019 m. birželio 25 d. (past. skunde įvardintu antros kratos metu) savanoriškai pateikė N. M.; juodos – baltos spalvų plastikinis maišas su užrašais „New Yorker“, kuriame yra žalios spalvos augalinės kilmės medžiaga bei į plastikinį maišą „IKI“ supakuotas mėlynos spalvos plastikinis maišas, kuriame yra mėlynos spalvos plastikinis maišas ir bespalvis plastikinis maišelis su žalios spalvos augalinės kilmės medžiaga, kuriuos 2019 m. birželio 25 d. savanoriškai pateikė N. M.. Žalios spalvos, sausa, dalinai susmulkinta augalinės kilmės medžiaga iš bespalvio plastikinio maišelio, supakuoto į mėlynos spalvos plastikinį maišą bei plastikinį maišą „IKI“, kurią 2019-06-25 savanoriškai daiktų dokumentų pateikimo metu pateikė N. M., yra narkotinė medžiaga – kanapės (antžeminės dalys), kurios masė yra 127,53 g, ? 9-tetrahidrokanabinolio kiekis jose – 5,9 %. Žalios spalvos, sausa, dalinai susmulkinta augalinės kilmės medžiaga iš juodos – baltos spalvų plastikinio maišo su raudonos spalvos užrašais „New Yorker“, kurią 2019 m. birželio 25 d. savanoriškai daiktų dokumentų pateikimo metu pateikė N. M., yra narkotinė medžiaga – kanapės (antžeminės dalys), kurios masė yra 25,46 g, ? 9-tetrahidrokanabinolio kiekis jose – 4,3 %. Baltos spalvos miltelių iš bespalvio plastikinio uždaromo maišelio, supakuoto į kartoninę dėžutę su užrašais „TONYMOLY“, kuriuos 2019 m. birželio 25 d. savanoriškai daiktų dokumentų pateikimo metu pateikė N. M., sudėtyje yra narkotinė medžiaga – kokainas, kurio masė yra 4,345 g (t. 2, b. l. 94-97). 2019 m. spalio 9 d. Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvadoje užfiksuotos nuotraukos, kaip atrodė tyrimui pateikti „IKI“ ir „New Yorker“ maišeliai bei kartoninė dėžutė su užrašais „TONYMOLY“, kuriuose buvo rastos narkotinės medžiagos (t. 2, b. l. 99). Peržiūrėjus 2019 m. balandžio 4 d. apžiūros protokole užfiksuotas sandėliuko ir jame esančių daiktų nuotraukas, matyti, kad apžiūros metu sandėliuke buvo didelė netvarka, tačiau nuotraukoje Nr. 35 matyti kartoninė dėžutė su užrašais „TONYMOLY“ (nuotraukos kairėje, apačioje prie dviračio rato matyti dėžutė su juodo buteliuko motyvais) bei dalis languoto (juodai balto) „New Yorker“ maišelio (šis maišelis matyti ir nuotraukoje Nr. 39). „IKI“ maišelis matyti nuotraukoje Nr. 45 (t. 1, b. l. 63-80). Kartoninė dėžutė su užrašais „TONYMOLY“ ir „New Yorker“ maišelis yra pakankamai unikalaus dizaino, todėl nekyla abejonių, kad pirmosios apžiūros metu nuotraukose užfiksuoti maišeliai ir dėžutė nesiskiria nuo 2019 m. birželio 25 d. savanoriško daiktų pateikimo protokolu pateiktų N. M.. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje liudytoja apklausta specialistė I. B. parodė, kad ji nuodugniai apžiūrėjo visus sandėliuke buvusius daiktus ir viską užfiksavo, tačiau, kadangi ten buvo didelė netvarka, negalėjo patvirtinti, jog betarpiškai apžiūrėjo kiekvieną maišelį. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad dėl sandėliuke buvusių daiktų gausos ir vyravusios netvarkos, specialistės atliktos apžiūros metu nebuvo užfiksuotos visos narkotinės ir psichotropinės medžiagos, buvusios minėtoje patalpoje, todėl pirmosios apžiūros metu policijos pareigūnų nepastebėtas medžiagas 2019 m. birželio 25 d. surado N. M., tvarkydama sandėliuką.

25. Apeliacinio proceso metu buvo išsakyta abejonė ir dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo šioje byloje momento, ginčijant ikiteisminio tyrimo veiksmų atlikimo teisėtumą. Apeliacinės instancijos teisme apklausta liudytoja pareigūnė V. G. parodė, kad, atvykusi į įvykio vietą, matė, jog rastos narkotinės medžiagos, todėl pradėjo ikiteisminį tyrimą. Krata ir apžiūra buvo daromos tuo pagrindu, kad buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas radus narkotikus. Priėmė sprendimą atlikti ikiteisminį tyrimą, nustačius nusikalstamos veikos požymius. Narkotinės medžiagos buvo rastos iki ikiteisminio tyrimo pradžios, nes tyrimas gali būti pradėtas tik prieš tai nustačius nusikalstamos veikos požymius. 2019 m. balandžio 4 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto šeštojo policijos komisariato veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo A. K. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad jis su P. B. ir F. S. tikrino kriminalinės žvalgybos informaciją apie iš požeminiame garaže esančio sandėliuko Nr. 12 sklindantį aitrų kvapą. Nuvykus į vietą ir namo administratorei N. M. atidarius sandėliuko duris, pasijautė aitrus specifinis, galimai narkotinės medžiagos kvapas. Apžiūrėjus sandėliuką buvo rasti paketai su augalinės kilmės medžiaga, galimai narkotinėmis medžiagomis bei maišelis su rausvos spalvos tabletėmis, svarstyklės, užspaudžiami maišeliai, skirti fasavimui (t. 1, b. l. 61). Šiame tarnybiniame pranešime užfiksuoti duomenys patvirtina, kad šeštojo policijos komisariato pareigūnai informaciją apie iš sandėliuko sklindantį kvapą gavo iš Vilniaus apskrities VPK KP ONTV 3-ojo skyriaus tyrėjų P. B. ir F. S. bei kartu su jais šią informaciją tikrino. Informacijai apie kvapą pasitvirtinus, buvo rastos narkotinės medžiagos ir pradėtas ikiteisminis tyrimas. Todėl nėra pagrindo išvadai, kad ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas netinkamai ar neturint pagrindo, taip pat kad pareigūnų veiksmai buvo neteisėti.

26. Apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo A. L. išteisinti dėl BK 260 straipsnio 3 dalyje numatytos nusikalstamos veikos, neįrodžius, kad jis dalyvavo šios nusikalstamos veikos padaryme. Atitinkamai nėra teisinio pagrindo A. L. veiksmus kvalifikuoti pagal švelnesnį BK straipsnį, numatantį atsakomybę tik už disponavimą narkotinėmis medžiagomis. Įvertinus šioje byloje nustatytas ir aptartas aplinkybes, darytina išvada, kad apygardos teismas tinkamai įvertino byloje esančių įrodymų visumą ir pagrįstai nustatė, jog A. L. atliko jam inkriminuotus neteisėtus veiksmus, veikdamas bendrininkų grupe.

27. Skunde argumentuojama, kad apygardos teismas, nors A. L. taikė BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir skyrė švelnesnę, nei įstatymo sankcijoje numatyta bausmę, tačiau paskirta 6 metų laisvės atėmimo bausmė yra aiškiai per griežta, neatitinka bendrų bausmės skyrimo pagrindų reikalavimų ir savo pobūdžiu padarys A. L. žymiai didesnę žalą, nei bus naudinga jam ar visuomenei. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su šiuo apeliacinio skundo argumentu.

28. Įgyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį (BK 1 straipsnis) svarbu nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui paskirti individualizuotas ir teisingas bausmes. Teisingumo ir teisinės valstybės principai reiškia, kad valstybės taikomos priemonės turi būti adekvačios siekiamam tikslui. Bausmės turi būti adekvačios nusikalstamoms veikoms, už kurias jos nustatytos; už nusikalstamas veikas negalima paskirti tokių bausmių ir tokių jų dydžių, kurie būtų akivaizdžiai neadekvatūs nusikalstamai veikai ir bausmės paskirčiai. Svarbu, kad teismo parinkta bausmės rūšis ir nustatytas jos dydis pasiektų BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytą bausmės paskirtį: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

29. BK 54 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. BK 61 straipsnio 2 dalis reglamentuoja, kad bausmės skyrimo procesas susideda iš dviejų dalių – iš bausmės rūšies parinkimo ir bausmės dydžio nustatymo. BK 61 straipsnio 2 dalyje įstatymas nurodo, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. BK 54 straipsnio 2 dalis numato, kad skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bausmę sugriežtina ar sušvelnina, jei žemesnės instancijos teismas neįvertino visų bausmei individualizuoti reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per švelnią ar per griežtą ir todėl neteisingą bausmę.

30. Bausmė yra teisinga, kai ją skiriant įvertinami ir kaltininko, ir nukentėjusiojo, ir visuomenės ar valstybės interesai, kai nė vieniems iš jų nesuteikiama prioritetinė reikšmė. Teismų praktikoje BK 54 straipsnio 3 dalyje nustatytas bausmės švelninimo pagrindas yra siejamas su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu bei išvada, kad bendros bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti. Teismas, švelnindamas bausmę šiuo pagrindu, turi nurodyti, kokios yra išimtinės aplinkybės, rodančios, kad už nusikalstamos veikos padarymą straipsnio sankcijoje nurodytos bausmės paskyrimas asmeniui aiškiai prieštarautų teisingumo principui.

31. Baudžiamosios atsakomybės individualizavimo nuostata reiškia, kad, taikant baudžiamosios teisės prievartos priemones, būtina siekti teisingumo ir atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jos resocializacijos poreikius. Baudžiamosios atsakomybės individualizavimas reikalauja nustatyti baudžiamajame įstatyme optimalias kaltininko resocializacijai būtinas bausmių rūšis ir jų dydžius bei sudaryti teisines prielaidas teismui parinkti ir paskirti proporcingą ir teisingą bausmę arba kitą baudžiamosios teisės poveikio priemonę.

32. Nagrinėjamoje byloje minėtų įstatymo nuostatų pažeidimų nenustatyta. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo išvadai, kad skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam A. L. pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, taikant BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, paskirta bausmė yra neteisinga, neproporcinga, neatitinka kaltininko padarytos nusikalstamos veikos pobūdžio ir pavojingumo laipsnio bei yra per griežta. Pirmosios instancijos teismas, individualizuodamas šią bausmę, tinkamai vadovavosi BK bendrosios dalies normomis, kuriomis reglamentuota bausmės paskirtis, bausmių skyrimo pagrindai (BK 41, 54 ir 61 straipsniai), įvertino padaryto nusikaltimo bei bausmės proporcingumą ir nuteistajam paskyrė teisingą bausmę. Atsižvelgta tiek į padaryto nusikaltimo pobūdį, pavojingumą, kaltininko asmenybę, vaidmenį veikos padaryme, į nustatytą atsakomybę sunkinančią aplinkybę bei į tai, kad nenustatyta atsakomybę lengvinančių aplinkybių, tiek ir į kitas aplinkybes, visoms šioms aplinkybėms skiriant vienodą dėmesį, jas vertinant bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų bei bausmei keliamų tikslų kontekste.

33. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas įvertino, kad A. L. padarė vieną labai sunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 6 dalis). Nusikaltimas yra baigtas, susijęs su neteisėtu disponavimu labai dideliu kiekiu psichotropinių medžiagų. Tuo pačiu buvo vertintos ir nuteistojo apeliaciniame skunde akcentuojamos aplinkybės, kad A. L. yra neteistas, jauno amžiaus, turintis aukštąjį išsilavinimą. Pirmosios instancijos teismas A. L. atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikė tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė veikdamas bendrininkų grupe. Nuteistojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių teismas nenustatė. Teismas pažymėjo, kad nors A. L. kaltės nepripažino, tačiau šio nuteistojo pozicija ir aplinkybių detalizavimas ikiteisminio tyrimo metu nemaža dalimi prisidėjo prie sėkmingos ikiteisminio tyrimo baigties. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su šių aplinkybių nustatymu. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad yra pagrindas nuteistajam taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatą ir paskirti pagal BK 260 straipsnio 3 dalį mažesnio dydžio, nei straipsnio sankcijoje numatyta minimali, laisvės atėmimo bausmę.

34. Konstatuotina, kad aukščiau aptartų aplinkybių pagrindu pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog šios aplinkybės, nors ir nepaneigia A. L. padaryto labai sunkaus nusikaltimo pavojingumo visuomenei laipsnio ir nemažina nuteistojo kaltės, tačiau rodo mažesnį jo asmenybės pavojingumą bei sudaro pagrindą taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį, nes BK 260 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatytos netgi minimalios bausmės paskyrimas A. L. aiškiai prieštarautų teisingumo principui ir bausmės paskirčiai. Todėl pirmosios instancijos teismas, A. L. už labai sunkaus nusikaltimo padarymą taikęs BK 54 straipsnio 3 dalį ir paskyręs mažesnio dydžio, nei straipsnio sankcijoje numatyta minimali, bausmę – laisvės atėmimą šešeriems metams, priešingai, negu nurodoma skunde, šį baudžiamąjį įstatymą taikė tinkamai. Paskyrus nuteistajam A. L. tokio dydžio bausmę, bus įgyvendinta bausmės paskirtis, įtvirtinta BK 41 straipsnio 2 dalyje, bei bus pašalintos bet kokios prielaidos formuotis nebaudžiamumo nuotaikoms. Skunde nurodomai pozicijai, kad ir tokio dydžio bausmė yra aiškiai per griežta, pritarti nėra pagrindo. Kaip minėta, visos šio klausimo sprendimui reikšmingos aplinkybės buvo išanalizuotos ir įvertintos, kitaip jas vertinti nėra teisinio pagrindo, o kokių nors naujų paaiškėjusių aplinkybių, galinčių sudaryti pagrindą dar labiau švelninti už labai sunkų nusikaltimą paskirtą bausmę, nenustatyta. Ši bausmė yra adekvatus ir proporcingas baudžiamasis poveikis kaltininko įvykdytoms nusikalstamoms veikoms ir neprieštarauja teisingumo principui bei atitinka keliamus prevencinius bausmės tikslus.

35. Skunde akcentuojama, kad A. L. santykiai šeimoje yra labai glaudūs, ryšiai su tėvais iš kitais šeimos nariais yra labai artimi. A. L. planai dėl gyvenimo sąlygų, darbo, šeimos, jo asmenybė ir pasikeitęs požiūris į narkotines medžiagas suponuoja galimybę skirti jam žymiai švelnesnę bausmę nei paskirta skundžiamu nuosprendžiu. Teisėjų kolegijos vertinimu, pozityvūs santykiai su šeima (tėvais) nėra išskirtinė aplinkybė, kurios pagrindu nuteistajam turėtų būti dar labiau sumažinta bausmė, kuri ir taip yra švelnesnė, nei numatyta baudžiamajame įstatyme. Tiek veikos padarymo metu, tiek ir prieš jos padarymą nuteistasis taip pat turėjo šeimą, su kuria palaikė glaudžius santykius, bet šios aplinkybės nuteistojo nesustabdė ir neprivertė susilaikyti nuo nusikalstamos veikos darymo. Skunde nurodytos aplinkybės dėl glaudžių šeimos santykių ir pasikeitusio požiūrio į narkotines medžiagas negali būti priežastimi palengvinti atsakomybės sąlygas nuteistajam ir tokiu būdu išvengti neigiamų padarinių už savo neteisėtus veiksmus.

36. Gynybos nuomone, A. L. švelnesnė bausmė turėtų būti paskirta ir dėl pernelyg ilgai užsitęsusio baudžiamojo proceso, kuris truko beveik trejus metus. Pabrėžiama, kad dėl A. L. neatvykimo nebuvo atidėtas nei vienas teismo posėdis ar ikiteisminio tyrimo veiksmas. Byloje buvo tiriamas iš esmės vienas veikos epizodas dviejų kaltinamųjų atžvilgiu, todėl beveik tris metus vykęs baudžiamasis persekiojimas akivaizdžiai buvo per ilgas ir turi būti kompensuotas, paskiriant žymiai švelnesnę bausmę. Teisėjų kolegija patikrina, ar yra pagrindas mažinti A. L. paskirtą bausmę šiuo pagrindu.

37. Kasacinio teismo praktikoje yra suformuota, kad tuo atveju, kai, atsižvelgiant į įmanomai trumpiausio baudžiamojo proceso laiko reikalavimo pažeidimo aplinkybes, konstatuojama, jog pernelyg ilga proceso trukmė yra išimtinė aplinkybė, gali būti skiriama švelnesnė nei numatyta straipsnio sankcijoje bausmė (BK 54 straipsnio 3 dalis). Kita vertus, tuo atveju, jeigu įvertinus visas bausmės skyrimui reikšmingas bylos aplinkybes motyvuotai nustatoma, kad bausmės švelninimas dėl proceso trukmės neleistų pasiekti bausmės tikslų (pavyzdžiui, sušvelninus bausmę, nebūtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas), bausmė nešvelninama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-55-699/2017). Kasacinės instancijos teismas yra nurodęs, kad galimybė švelninti bausmę dėl baudžiamojo proceso trukmės siejama ne su savaime proceso ilgumu, bet su konkrečios bylos aplinkybėmis nepagrįsta pernelyg ilga jo trukme, dėl kurios pažeidžiama Konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje, BPK 2 straipsnyje, 44 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta kaltinamojo teisė į įmanomai trumpiausią bylos procesą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-281-746/2016, Nr. 2K-48-696/2017). Viso bylos konteksto vertinimas ir tikrinimas, ar buvo proceso metu nepateisinamo delsimo požymių, ar buvo laikotarpių, kai ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu nebuvo atliekami jokie procesiniai veiksmai arba jie buvo atliekami per ilgai, yra teismo diskrecija ir teismo išvadą dėl konkretaus proceso (ne)atitikties Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies reikalavimams visada lemia ne izoliuotas atskiro kriterijaus, bet jų visumos vertinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-55-895/2015, Nr. 2K-87-942/2017, Nr. 2K-107-489/2017, Nr. 2K- 215-895/2019). Kriterijai, kuriais remiantis vertinama, ar baudžiamojo proceso trukmė atitinka Konvencijos reikalavimus, paprastai yra bylos sudėtingumas (faktų, kuriuos reikia nustatyti, pobūdis, padarytų nusikalstamų veikų, kaltinamų asmenų skaičius, įrodymų kiekis ir jų rinkimo sudėtingumas, teisiniai bylos aspektai, kt.); asmenų, dėl kurių taikytas baudžiamasis persekiojimas, elgesys; institucijų veiksmai, organizuojant bylos procesą; proceso reikšmė persekiojamam asmeniui (pvz., taikytų procesinių prievartos priemonių griežtumas ir jų taikymo trukmė) (2009 m. sausio 13 d. sprendimas byloje Sorvisto prieš Suomiją, peticijos Nr. 19348/04; 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje Meilus prieš Lietuvą, peticijos Nr. 53161/99; 2015 m. sausio 13 d. sprendimas byloje Tomczyk prieš Lietuvą, peticijos Nr. 7708/12, ir kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-208-976/2019).

38. Ikiteisminis tyrimas šioje byloje buvo pradėtas 2019 m. balandžio 4 d. Kaltinamasis aktas buvo surašytas 2020 m. rugsėjo 29 d., o byla pirmosios instancijos teismui buvo perduota 2020 m. spalio 1 d. Baudžiamoji byla 2020 m. spalio 5 d. buvo atiduota teisėjui, o 2020 m. lapkričio 3 d. byla buvo perduota teisiamajam posėdžiui. Pirmasis posėdis buvo suplanuotas 2020 m. lapkričio 20 d, tačiau numatytu laiku jis neįvyko, nes A. L. informavo teismą apie tai, kad turėjo kontaktą su asmeniu, susirgusiu Covid 19, ir pajutęs viruso simptomus privalėjo izoliuotis. 2020 m. gruodžio 16 d. posėdis neįvyko, nes A. L. gynėjas nurodė, jog kaltinamasis blogai jaučiasi. 2021 m. balandžio 7 d. ir 9 d. teismo posėdžiai neįvyko dėl A. L. ir R. U. ligų. 2021 m. balandžio 20 d. teismo posėdis įvyko, tačiau byla nebuvo pradėta nagrinėti iš esmės, kadangi bylos nagrinėjimas buvo atidėtas, dėl nežinomų priežasčių neatvykus kaltinamajam A. L. ir jo gynėjui. Buvo priimtas sprendimas atvesdinti A. L. į sekantį teismo posėdį. 2021 m. gegužės 3 d. vykusiame teismo posėdyje bylos nagrinėjimas buvo dar kartą atidėtas, kadangi kaltinamasis A. L. sudarė sutartį su kitu gynėju ir gynėjas paprašė laiko susipažinti su byla. 2021 m. gegužės 20 d. teismo posėdyje byla buvo pradėta nagrinėti iš esmės ir apklausti liudytojai F. S. ir P. B.. 2021 m. gegužės 26 d. teismo posėdyje apklausta liudytoja N. M.. 2021 m. birželio 8 d. apklaustas liudytojas K. K.. 2021 m. birželio 11 d. teismo posėdis neįvyko, nes negalėjo dalyvauti A. L. gynėjas advokatas O. Šibkovas. 2021 m. birželio 15 d. apklausti kaltinamieji. 2021 m. liepos 12 d. apklausta specialistė ir papildomai apklaustas A. L. ir jo tėvas. 2021 m. spalio 19 d. teismo posėdyje baigtas įrodymų tyrimas. 2021 m. lapkričio 5 d. išklausyta prokuroro baigiamoji kalba ir tenkintas gynėjų prašymas pasiruošti baigiamosioms kalboms. 2021 m. lapkričio 10 d. teismo posėdis neįvyko dėl gynėjo advokato M. Šato užimtumo prioritetinėje byloje. 2021 m. gruodžio 15 d. teismo posėdyje baigtos sakyti baigiamosios kalbos. 2022 m. sausio 24 d. byla išnagrinėta priimant nuosprendį. Apeliacinės instancijos teisme baudžiamoji byla su nuteistųjų apeliaciniais skundais gauta 2022 m. vasario 18 d. 2022 m. vasario 21 d. nutartimi bylos nagrinėjimui sudaryta teisėjų kolegija. Baudžiamosios bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme vyko nuo 2022 m. balandžio 14 d. iki 2022 m. lapkričio 28 d., kuomet teisėjų kolegija išėjo į pasitarimų kambarį priimti procesinio sprendimo. Įvyko 6 teismo posėdžiai, kuriuose, atliekant dalinį įrodymų tyrimą, buvo reikalauta dokumentų, pakartotinai apklausti F. S., P. B., N. M., taip pat iškviestos ir apklaustos liudytojomis policijos pareigūnės – specialistė I. B., tyrėja V. G..

39. Nagrinėjamu atveju ikiteisminis tyrimas užtruko beveik pusantrų metų, tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, tokia ikiteisminio tyrimo trukmė negali būti laikoma nepagrįstai ilga. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad šiuo atveju nagrinėjami įvykiai buvo vieno didesnio ikiteisminio tyrimo dalis (t. 1, b. l. 22, 26, 30) ir ikiteisminis tyrimas A. L. ir R. U. atžvilgiu buvo atskirtas tik 2020 m. rugpjūčio 25 d. (t. 1, b. l. 1). Byloje nėra jokių duomenų apie ikiteisminio tyrimo vilkinimą ar pareigūnų, atlikusių ikiteisminį tyrimą, pasyvumą. A. L. ir R. U. nebuvo pateikę skundų dėl pernelyg ilgos ikiteisminio tyrimo trukmės. Iš aptartų aplinkybių matyti, kad bylos nagrinėjimas teisme vyko itin intensyviai, procesiniai veiksmai buvo atliekami efektyviai, o posėdžiai buvo organizuojami išskirtinai greitai, be didelių pertraukų. Akivaizdu, kad bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme trukmė pailgėjo didesne dalimi dėl nuteistųjų ar jų gynėjų negalėjimo dalyvauti teismo posėdžiuose. Vien dėl A. L. arba jo gynėjo negalėjimo dalyvauti neįvyko 7 teismo posėdžiai ir bylos nagrinėjimas užsitęsė beveik pusę metų (nuo 2020 m. lapkričio 20 iki 2021 m. gegužės 20). Nėra pagrindo išvadai, kad nepagrįstai užtruko ir bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme, kai nuteistieji ir jų gynėjai aktyviai naudojosi jiems suteiktomis teisėmis. Įvertinusi šias aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra jokio pagrindo pripažinti, jog buvo pažeista nuteistojo A. L. teisė į bylos nagrinėjimą per įmanomai trumpiausią laiką, taigi nėra priežasties šiuo pagrindu švelninti bausmės A. L..

Dėl nuteistojo R. U. skundo

40. Nuteistojo R. U. apeliaciniame skunde prašoma pakeisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį – taikyti BK 76 straipsnio 1 dalį ir atleisti R. U. nuo paskirtos laisvės atėmimo bausmės arba, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, jam paskirti bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu. Skunde pabrėžiama, kad R. U. nustatyta lėtinė nervų sistemos liga – (duomenys neskelbtini) (kodas (duomenys neskelbtini)), kuri diagnozuota 2020 m. rugsėjo 17 d. Apeliacinės instancijos teismui pateikti medicininiai dokumentai, kuriuose gydančio gydytojo aprašyta jo sveikatos būklė ir ligos eiga kaip kintanti, rekomenduotas tausojantis rėžimas. Pabrėžiama, kad jo sveikata kardomojo kalinimo metu nuolat ir ženkliai blogėjo, todėl bausmės atlikimas laisvės atėmimo vietoje iš esmės gali būti prilyginamas jo pasmerkimui fizinei degradacijai ir net kankinimui. Su šiais apeliacinio skundo argumentais sutikti nėra pagrindo. Apygardos teismas įvertino aplinkybes dėl R. U. sveikatos būklės ir pagrįstai nurodė, kad atitinkamos ligos diagnozė savaime neužkerta galimybės R. U. atlikti laisvės atėmimo bausmę ir nereiškia, jog atlikti paskirtą laisvės atėmimo bausmę nuteistajam būtų per sunku.

41. Pagal baudžiamąjį įstatymą nusikalstamą veiką padaręs asmuo gali būti atleistas nuo bausmės, jeigu iki teismo nuosprendžio priėmimo jis suserga sunkia nepagydoma liga, dėl kurios bausmę atlikti būtų per sunku (BK 76 straipsnio 1 dalis). Ar liga atitinka sunkios nepagydomos ligos kriterijus, yra medicinos, o ne teisės klausimas. Atleisti nusikalstamą veiką padariusį asmenį nuo bausmės dėl ligos yra teismo teisė, o ne pareiga. Pažymėtina, kad taikant BK 76 straipsnį nepakanka nustatyti, jog nuteistojo liga yra įtraukta į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2013 m. gruodžio 27 d. įsakyme Nr. 1R- 308/V- 1247 „Dėl nuteistųjų, susirgusių sunkia nepagydoma ar psichikos liga, sveikatos būklės patikrinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ pateiktą sunkių nepagydomų ligų sąrašą. Spręsdamas, ar dėl sunkios nepagydomos ligos nuteistajam bus per sunku atlikti paskirtą bausmę, teismas įvertina padarytos nusikalstamos veikos sunkumą ir nuteistojo asmenybę, atsižvelgia į atliktos bausmės (jeigu ji atliekama) dalį, nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, taip pat sunkios nepagydomos ligos pobūdį, įtaką bausmės atlikimui, tokios ligos gydymo galimybes įkalinimo įstaigoje, galimą poveikį kitų nuteistųjų, kartu kalinčių įkalinimo įstaigoje, sveikatai. Šias aplinkybes teismas nustato remdamasis duomenimis, atitinkančiais BPK 20 straipsnyje nurodytus reikalavimus, o išvadą, ar nuteistajam atlikti bausmę bus per sunku, padaro vertindamas įrodymus ir atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse nustatytą bausmės vykdymo tvarką ir sąlygas. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismas, spręsdamas BK 76 straipsnio taikymo klausimą, atsižvelgia ir į tai, kada paaiškėjo sunkios nepagydomos ligos požymiai. Jeigu šia liga nuteistasis jau sirgo nusikalstamos veikos darymo metu ir tai nesutrukdė jam padaryti veiką, tokia liga teismų praktikoje paprastai nepripažįstama pagrindu atleisti nuteistąjį nuo bausmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-264/2013, 2K-524/2013, 2K-123-697/2015).

42. Iš nagrinėjamos bylos duomenų matyti, kad R. U. galimai sirgo nervų sistemos ligomis jau iki nusikalstamos veikos padarymo, nes, kaip teigia, jausdavo galvos skausmus, kuriuos bandė malšinti vartodamas narkotines ir psichotropines medžiagas. Tiksli R. U. galvos skausmų diagnozė nustatyta ikiteisminio tyrimo metu. Teisėjų kolegija pažymi, kad R. U. sveikatos būklė nesukliudė jam nusikalsti, o nuteistojo sveikatos būklės nustatymas po nusikaltimo, nemažina nuteistojo, kaip asmenybės, pavojingumo visuomenei. Sprendžiant klausimą dėl BK 76 straipsnio 1 dalies taikymo galimybės, apeliacinės instancijos teismo posėdyje buvo apklaustas ekspertas Janušas Rybalko, kuris paaiškino, kad Sunkių nepagydomų ligų sąraše yra išvardintos ligos, dėl kurių nuteistieji gali būti atleisti nuo laisvės atėmimo bausmės. Šiame sąraše (duomenys neskelbtini) diagnozė yra nurodyta (duomenys neskelbtini) punkte, tačiau prie šio punkto yra apibendrinantis tų nervų sistemos ligų paaiškinimas, kad tai yra infekcinės demielinizuojančios centrinės nervų sistemos ligos, kurios turi būti su organiniu galvos smegenų ir nugaros smegenų pažeidimu ir giliais bei stabiliais funkcijų sutrikimais – paralyžiais, nervų neveiksnumu, audinių atrofijų sutrikimais – sunkia ataksija. Tokiu atveju žmogus sunkiai paeina, jį mėto į šonus. Tokių pakitimų pateiktoje R. U. medicininėje dokumentacijoje ekspertas nenustatė. Nėra duomenų, kad nuteistasis būtų sirgęs sunkia ataksija ar turėtų paralyžių. Ekspertas nurodė, kad šiuo atveju, remiantis pateiktais medicininiais dokumentais – (duomenys neskelbtini), kokia ji šiuo metu yra, neatitinka tiems kriterijams, kurie yra išdėstyti Sunkių nepagydomų ligų sąraše. Ekspertas pažymėjo, kad, jeigu nėra sunkių komplikacijų, žmonės gyvena pakankamai komfortišką gyvenimą, tačiau ateityje, jeigu nuteistojo būklė blogės, situacija gali keistis. Ekspertas patvirtino, kad pagal nuteistojo R. U. sveikatos būklę, kokia ji yra dabar, kuri nurodyta pateiktuose medicininiuose dokumentuose, tiriamajam atlikti laisvės atėmimo bausmę nebūtų per sunku. Byloje nustatyta, kad R. U. sveikatos būklė nėra tokio sudėtingumo, kuri sudarytų sąlygas atleisti nuteistąjį nuo bausmės dėl ligos. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog apygardos teismas, neatleisdamas nuteistojo R. U. nuo bausmės dėl ligos, baudžiamąjį įstatymą taikė tinkamai. Pažymėtina, kad, atsiradus pagrindui (atitinkamai pablogėjus sveikatos būklei), atleidimo nuo bausmės atlikimo dėl ligos klausimas gali būti sprendžiamas ir nuosprendžio vykdymo stadijoje.

43. Apygardos teismas, vertindamas aplinkybę dėl R. U. sveikatos būklės, pripažino, kad ilgalaikės, sankcijos ribose bausmės skyrimas gali turėti tam tikrą įtaką nuteistojo sveikatos būklei ir nusprendė taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas. Skunde nuteistasis nurodo, kad jam turėtų būti taikoma su laisvės atėmimu nesusijusios rūšies bausmė. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas įvertino, kad R. U. padarė vieną labai sunkų nusikaltimą ir vieną nesunkų nusikaltimą. Nusikaltimai yra baigti, susiję su neteisėtu disponavimu labai dideliu kiekiu psichotropinių medžiagų. Buvo įvertintos aplinkybės, kad R. U. yra neteistas, jauno amžiaus, turintis aukštąjį išsilavinimą, charakterizuojamas teigiamai, užsiima savanoryste. Pirmosios instancijos teismas R. U. atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikė tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė veikdamas bendrininkų grupe. Nustatyta viena R. U. atsakomybę lengvinanti aplinkybė – kaltės pripažinimas ir nuoširdus gailėjimasis. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad nurodytos aplinkybės leidžia manyti, jog bausmės paskyrimas sankcijos ribose aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Kita vertus, teismas tinkamai motyvavo, kad labai sunkaus nusikaltimo pobūdis, rastų narkotinių medžiagų kiekis užkerta galimybę taikyti švelnesnę nei laisvės atėmimo bausmės rūšį ar itin trumpos trukmės terminuotą laisvės atėmimo bausmę. Teisėjų kolegija sutinka su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu ir daro išvadą, kad R. U. už labai sunkaus nusikaltimo padarymą paskirta parinktos rūšies – laisvės atėmimo bausmės trukmė, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas (laisvės atėmimas šešeriems metams), yra teisėta ir pagrįsta, dar labiau švelninti R. U. paskirtą bausmę nėra pagrindo.

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį dėl nuteistojo A. L. gynėjo ir nuteistojo R. U. skunduose išdėstytų motyvų nėra įstatyminio pagrindo.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistojo A. L. gynėjo advokato Olego Šibkovo ir nuteistojo R. U. apeliacinius skundus atmesti.

Teisėjos Jolanta ČepukėnienėVitalija NorkūnaitėRegina Pocienė