Tauragės apylinkės teismo sprendimas

Šilutės rajono apylinkės teismo teisėja Nijolė Bagdonienė, sekretoriaujant Marijai Razgauskienei, dalyvaujant ieškovei Z. N., jos atstovams: R. Š., advokatui Rimvydui Kairiui, atsakovės A. S. atstovui advokatui Aivarui Surbliui, tretiesiems asmenims: notarei Albinai Radavičienei, S. D., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės Z. N. ieškinį atsakovei A. S., tretiesiems asmenims: notarei Albinai Radavičienei, S. D. dėl testamento atšaukimo ir paveldėjimo teisės liudijimo pripažinimo negaliojančiais bei atsakovės A. S. priešieškinį ieškovei Z. N., tretiesiems asmenims: notarei Albinai Radavičienei, S. D. dėl iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų (namų valdos),

Aprašomoji dalis

nustatė:

Dėl priešieškinio ieškovė su juo nesutinka, prašo jį atmesti. Nurodo, kad neturi savo namų, neturi kur išsikelti.

Ieškovės atstovė R. Š. parodė, kad mirusysis J. D. buvo ligotas, dažnai keisdavosi jo nuomonė, minėjęs, kad neturi giminių. J. D. mirus, ieškovė su dukra nuvyko pas notarą, kur sužinojo, kad testamentas yra panaikintas. Nurodo, kad J. D. buvo „neprognozuojamas“, galintis keistai pasielgti, silpnos sveikatos. Buvo užrašęs Z. N. visą turtą, nes bijojo, kad jo nepaliktų, apie testamento panaikinimą nieko nesakęs. Teigia, kad J. D. lankėsi pas psichiatrus, vaistus pirkdavęs iš turgaus.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas, priešieškinis tenkintinas.

Iš bylos medžiagos, šalių paaiškinimų, prijungtos paveldėjimo bylos medžiagos matyti, kad J. D., miręs 2008-07-28 (1 t., b.l.38), buvo sudaręs du testamentus: 2004-08-18, kuriuo savo turtą paliko ieškovei Z. N. (1 t., b.l. 42), ir kuris buvo panaikintas 2007-01-31 (paveldėjimo b.l. 9), bei 2008-04-04, kuriuo jis visą turtą paliko jį prižiūrinčiai ieškovei Z. N., pageidaudamas, kad ji jį po mirties palaidotų (1 t., b.l. 43). Šį testamentą jis atšaukė 2008-07-21, nurodydamas, kad Z. N. jo neprižiūri (1 t., b.l.14). 2009-09-14 paveldėjimo teisės liudijimas išduotas J. D. seseriai atsakovei A. S. (1 t., b.l.11).

Liudytojai A. T., D. B., A. S. parodė, kad J. D. labai sirgo, gėrė daug vaistų, nesiorientuodavo aplinkoje, prieš mirtį dar važinėjo automobiliu, buvo padaręs ne vieną avariją, bijojo vienas būti, Z. N. apie 10 metų jį globojo, tačiau žemės, kurią pardavė maždaug mėnuo prieš mirtį, pardavimo dokumentus tvarkėsi pats. Liudytojas A. R. parodė, kad J. D. matydavo kiekvieną dieną, jis vaikščiojo, vairavo automobilį, buvo normalus žmogus. Jis buvo kalbėjęs, kad turi pusbrolį J. Vainute, apie kitus gimines nekalbėjo. J. J. parodė, kad maždaug prieš du mėnesius iki mirties vežė J. D. pas notarą, kartu važiavo ir Z. N., tąkart J. D. ketino palikti turtą sugyventinei Z. N.. Tačiau prieš pat mirtį J. D. vieno pas notarą jis nevežęs. Nurodo, kad dar pavasarį tais metais J. D. pas jį atvažiuodavęs automobiliu, jis iš J. D. pirkęs žemės, dokumentus tvarkęs pats J. D.. Dokumentai dėl pirkimo buvo sutvarkyti 1-2 mėnesiai prieš mirtį. Liudytoja V. D. parodė, kad yra ieškovės dukra, kad dažnai atvažiuodavusi pas mamą, kad J. D. sakydavęs, kad jam skauda galvą, sunkiai vaikščiojo, kartais jų nepažindavo, nepasitikėjo jais, gerdavo daug vaistų.

2011-06-15 Teismo psichiatrijos ekspertizės akte Nr. 85TPK-138/2011 nurodyta, kad yra daugiau duomenų už tai, kad J. D., 2008-07-21 panaikindamas savo anksčiau sudarytą testamentą, negalėjo pilnai suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, nes jo veiksmai galėjo būti sąlygoti asmenybės pokyčių, progresuojančių pažintinių funkcijų sutrikimų besiformuojančios kraujagyslinės demencijos pasėkoje (2 t., b.l.4-5).

Teismo posėdyje dalyvavęs teismo psichiatrijos ekspertas D. T. paaiškino, kad jo pateikta išvada nėra kategoriška. Jis nurodė, kad 2008 m. liepos mėnesį J. D. liga – kraujagyslinė demencija – galvos smegenų sutrikimas - progresavo ir baigėsi jo mirtimi. J. D. lankėsi pas bendrosios praktikos gydytojus, kurie nustatė išeminę smegenų ligą, t.y. kraujotakos sutrikimą, nustatė antro laipsnio encefalopatiją – tai yra kaip vidurys tarp to, kad žmogus turi atminties sutrikimų, adaptacijos problemų, asenybės pakitimų ir ryškios silpnaprotystės. Demencija – tai žmogaus orientacijos sutrikimai laike ir vietoje ir visiškas atminties sutrikimas. Esant šiai ligai, negalima pasakyti, ar žmogus buvo silpnaprotystės būsenoje, ar vidutinių sutrikimų laipsnyje. Kategoriškai negalima teigti, kad J. D. nesuprato savo veiksmų. Jis būtų rekomendavęs J. D. rūpybą.

Dėl ieškinio senaties taikymo.

Pirmiausia, būtina išsiaiškinti, kokiems teisiniams santykiams priskirtini ieškinio reikalavimai ir kokie ieškinio senaties terminai jiems taikytini.

Pirmas reikalavimas - pripažinti negaliojančiu testamento atšaukimą arba, kitaip tariant – testamento panaikinimą, kaip sudarytą, esant neveiksniam palikėjui. Šis reikalavimas priskirtinas sandorių sudarymo teisiniams santykiams.

CK 5. 16 str.numato, kad negalioja testamentas, sudarytas neveiksnaus asmens, tos pačios sąlygos taikytinos ir testamento panaikinimui (atšaukimui). Testamentas – tai vienašalis sandoris, kuriam sudaryti būtina ir pakanka vienos šalies valios (CK 1.63 str.), todėl jo nuginčijimui taikytina bendroji ieškinio senatis – dešimt metų (CK 1.125 str. 1 d.). Dėl šių aplinkybių, laikytina, kad ieškovė nepraleido ieškinio senaties, prašydama panaikinti testamento atšaukimą.

Antras ieškovės reikalavimas - pripažinti negaliojančiu paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą – priskirtinas paveldėjimo teisiniams santykiams, kuriems taikytinos CK 5.8 str. nuostatos.

CK 5.8 str. nurodo, kad asmuo, pretenduojantis į palikimą, gali ginčyti palikimo priėmimo teisėtumą bei išduotą paveldėjimo teisės liudijimą, pareikšdamas ieškinį palikimą priėmusiam asmeniui per vienerius metus nuo palikimo atsiradimo dienos arba nuo tos dienos, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie tai, kad palikimą priėmė kitas asmuo.

Ieškinyje ieškovė remiasi LAT 2008-12-22 nutartimi civilinėje byloje Nr.3K-3-627/2008 ir 2009-11-02 nutartimi civilinėje byloje Nr.3K-7-468/2009, nurodydama, kad tokio ginčo šalys pagal teisinį statusą yra nuosavybės teisinių santykių subjektai, kurių teisių į teisminę gynybą įgyvendinimui taikytinas bendrasis dešimties metų ieškinio senaties terminas, kurio pradžia yra diena, kurią asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą.

Teismas laiko, kad ieškovė netinkamai išsiaiškino minėtų Aukščiausiojo Teismo nutarčių aplinkybes, kurios šioje byloje yra visiškai skirtingos ir netaikytinos.

Šioje byloje antrajam ieškinio reikalavimui taikytinas vienerių metų ieškinio senaties terminas, kadangi ieškovė nėra įgijusi nuosavybės teisės į palikimą, ji nėra nei įstatyminė, nei testamentinė įpėdinė, nes testamentas yra panaikintas, tokiu būdu, nėra nuosavybės teisinių santykių subjektas, o atsakovė yra įgijusi nuosavybės teisę į palikimą. Ieškovė tik galėtų tikėtis būsianti įpėdinė pagal testamentą, jeigu teismas pripažintų testamento atšaukimą negaliojančiu.

Kaip matyti iš byloje nustatytų aplinkybių, palikimas atsirado 2008-07-28 (1 t., b.l.8). Ieškovė, manydama, kad yra vienintelė mirusiojo J. D. įpėdinė, 2008-09-26 kreipėsi su pareiškimu į Šilutės rajono 1-jo notaro biuro notarę Albiną Radavičienę dėl velionio palikimo priėmimo pagal testamentą (1 t., b.l.13). Notarinėje kontoroje ji sužinojo, kad velionis 2008-07-21 atšaukė savo 2008-04-04 sudarytą testamentą.

Tačiau teismas konstatuoja, kad apie tai, kad palikimą priėmė kitas asmuo – t.y. atsakovė A. S., ieškovė sužinojo vėliau - 2009-09-21, t.y. gavusi atsakovės atstovo įspėjimą išsikeldinti (1 t., b.l.16). Kokios nors kitos šio fakto sužinojimo datos teismas nenustatė.

Nustatytina, kad CK 5.8 straipsnyje alternatyvia forma numatytas ir subjektyviųjų (diena, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie tai, kad palikimą priėmė kitas asmuo), ir objektyviųjų (palikimo atsiradimo diena) kriterijų taikymas ieškinio senaties pradžiai apibrėžti ir šie momentai nesutampa. Tokiu atveju, neapibrėžtumas dėl ieškinio senaties termino eigos pradžios datos turi būti sprendžiamas, teikiant prioritetą asmens teisei kreiptis į teismą, ieškininės senaties termino eigos pradžią nustatant pagal vėlesnįjį momentą (LR Konstitucijos 30 str. 1 d., CK 1.2 str. 1 d.).

Esant šioms aplinkybėms, nustatytina, kad ieškovė, kreipdamasi į teismą 2009-10-12, nepraleido vienerių metų ieškinio senaties termino dėl paveldėjimo teisės liudijimo panaikinimo, skaičiuotino nuo dienos, kada ji sužinojo apie kitą įpėdinį, t.y. nuo 2009-09-21.

Dėl testamento atšaukimo panaikinimo.

Iš byloje ištirtų įrodymų teismas daro išvadą, kad mirusysis J. D. nebuvo neveiksnus, kad būtų nesupratęs savo veiksmų ir negalėjęs jų valdyti. Nors J. D. buvo ligotas, gėrė daug vaistų, bet jis prieš mirtį pats vairavo automobilį, tvarkė žemės pardavimo dokumentus. Tai patvirtina ir liudytojų parodymai, ir pačios ieškovės, jos atstovės bei teismo psichiatrijos eksperto paaiškinimai. Ekspertas teismo posėdžio metu pripažino, kad pagal J. D. ligų pobūdį jam būtų buvę tikslinga skirti rūpybą. O rūpyba yra skiriama veiksniam žmogui, kuris dėl sveikatos būklės negali savarankiškai įgyvendinti savo teisių ar vykdyti pareigų (CPK 509 str.). Byloje pateikta ekspertizės išvada taip pat nėra kategoriška, kad tikrai mirusysis J. D. buvo neveiksnus, panaikindamas testamentą. Ten tik nurodyta, kad yra daugiau duomenų už tai, kad J. D., 2008-07-21 panaikindamas savo anksčiau sudarytą testamentą, negalėjo pilnai suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, nes jo veiksmai galėjo būti sąlygoti asmenybės pokyčių, progresuojančių pažintinių funkcijų sutrikimų besiformuojančios kraujagyslinės demencijos pasėkoje. Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad mirusysis J. D. jau antrą kartą panaikino testamentą, vadinasi tokie veiksmai jam buvo žinomi ir suprantamos tokių veiksmų pasekmės. Kad J. D. buvo guvus ir suprantantis savo veiksmus senukas, patvirtino ir tretysis asmuo notarė A.Radavičienė, tvirtinusi J. D. parašą, kurios paaiškinimais netikėti teismas neturi pagrindo. Iš J. D. mirties liudijime nurodytos mirties priežasties – „I 50“ matyti, kad J. D. mirė nuo širdies veiklos (kraujotakos) nepakankamumo (1 t., b.l.8). Teismas nepripažįsta tinkamais įrodymais vaistų pakuotes, kurios buvo pateiktos teismo posėdžio metu, kadangi nepateikti receptai, kurių pagrindu buvo išduoti vaistai, todėl nemano, kad J. D. gėrė visus tuos vaistus, kurių pakuotės buvo pateiktos. Taip pat nėra duomenų apie tai, kad J. D. būtų lankęsis pas psichiatrą.

Taigi, įvertinus visus byloje esančius įrodymus, reikalavimas dėl 2008-07-21 notarės A.Radavičienės patvirtinto J. D. testamento, sudaryto 2008-04-04, atšaukimo panaikinimo atmestinas, kaip neįrodytas.

Dėl paveldėjimo teisės liudijimo panaikinimo.

Atmetus pirmąjį ieškinio reikalavimą, nepanaikinus testamento atšaukimo, taip pat atmestinas ir su pirmuoju reikalavimu tiesiogiai susijęs antras ieškinio reikalavimas dėl 2009-09-14 notarės A.Radavičienės išduoto paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo, išduoto A. S. įgaliotinei S. D., notaro registro Nr.6138, panaikinimo, nesant tam pagrindo.

Tokiu būdu, ieškovės Z. N. ieškinys atmestinas, kaip neįrodytas ( CPK 176 str. - 178 str.).

Dėl priešieškinio.

Iš paveldėjimo bylos matyti, kad atsakovė A. S. 2008-10-03 kreipėsi į Šilutės 1-jį notaro biurą su pareiškimu apie palikimo priėmimą ( paveldėjimo b.l.1).

Iš 2009-09-14 notaro išduoto paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimo (notarinio regisro Nr.5014) matyti, kad A. S. paveldėjo brolio J. D., mirusio 2008-07-28, turtą, kurį sudaro: (duomenys neskelbtini) esantys: gyvenamas namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvartas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), malkinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), daržinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), malkinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei kiemo statiniai (šulinys, lauko tualetas), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat 0,4160ha kitos paskirties žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1,9800 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei (duomenys neskelbtini) kaime esantis 2,3200 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Šį nekilnojamąjį turtą atsakovė įregistravo Nekilnojamojo turto registre (1t., b.l. 84-88). Tačiau atsakovė negali jai priklausančio turto valdyti, juo naudotis ar kitaip disponuoti, kadangi ieškovė naudojasi šiuo turtu be teisėto pagrindo nuo 2008-07-28, atsisako jį geruoju perduoti atsakovei ir išsikelti iš minėtos namų valdos. Atsakovė 2009-09-21 įteikė ieškovei įspėjimą dėl išsikeldinimo iš šios valdos (1 t., b.l. 16), tačiau ieškovė atsisako geruoju tai padaryti.

CK 4.95 str. numato, kad savininkas turi teisę išreikalauti savo daiktą iš svetimo neteisėto valdymo.

Įvertinus visus byloje esančius įrodymus ir atmetus ieškinį, tenkintinas atsakovės A. S. priešieškinis ir ieškovė Z. N. iškeldintina iš atsakovei priklausančių gyvenamųjų patalpų (namų valdos), esančių (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su visais Z. N. priklausančiais daiktais.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių.

Šilutės rajono apylinkės teismo 2009-10-16 nutartis, kuria areštuotas atsakovės A. S. žemės sklypas ir gyvenamasis namas su ūkiniais pastatais, esantys (duomenys neskelbtini), paliktina galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Atmetus ieškinį ir patenkinus priešieškinį, visos bylinėjimos išlaidos priteistinos iš ieškovės.

Iš ieškovės priteistina: 131Lt žyminio mokesčio ir 2000Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti, iš viso 2131Lt atsakovės naudai bei 105,02Lt valstybei pašto išlaidų. (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 88 str. 1 d. 3 p., 6 p., 9 p., 93 str. 1 d., 2 d., 96 str.).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį atmesti, priešieškinį patenkinti.

Iškeldinti ieškovę Z. N., gim. (duomenys neskelbtini), iš gyvenamųjų patalpų (namų valdos), esančių (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su visais Z. N. priklausančiais daiktais.

Iš Z. N. priteisti bylinėjimosi išlaidas: A. S. – 2131Lt bei 105,02Lt pašto išlaidų į valstybės biudžetą.

Šilutės rajono apylinkės teismo 2009-10-16 nutartį, kuria areštuotas atsakovės A. S. žemės sklypas ir gyvenamasis namas su ūkiniais pastatais, esantys (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Šilutės rajono apylinkės teismą.