Kauno apygardos teismo nutartis, e2A-235-221/2018

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2018-02-15
Bylos Nr.: e2A-235-221/2018
Teisminio proceso Nr.: 2-28-3-00673-2017-1
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Nijolia Indreikienė, Virginija Lozoraitytė, Tomas Romeika
Atsakovas: I. T.
Ieškovas: T. T.

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2A-235-221/2018Teisminio proceso Nr. 2-28-3-00673-2017-1Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.1.2.4; 2.3.5.2.1; 2.3.5.3; 3.2.4.11; 3.3.1.20 (S)

Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. vasario 15 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nijolios Indreikienės, Virginijos Lozoraitytės (kolegijos pirmininkė, pranešėja) ir Tomo Romeikos,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės I. T. apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 11 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo T. T. ieškinį atsakovei I. T., trečiajam asmeniui antstolei S. Ž. dėl išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiam vaikui sumažinimo, išvadą duodanti institucija – Marijampolės savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas prašė teismo sumažinti antstolės S. Ž. nustatytą 6 379,58 Eur ieškovo materialinio išlaikymo įsiskolinimą nepilnamečiam vaikui J. T., gimusiam (duomenys neskelbtini), ir nustatyti, kad materialinio išlaikymo įsiskolinimą sudaro 760 Eur, priteisti ieškovui iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovas nurodė, kad atsakovė 2017 m. sausio 27 d. antstolei S. Ž. pateikė vykdyti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 16 d. išduotą vykdomojo rašto dublikatą dėl materialinio išlaikymo nepilnamečiam J. T. išieškojimo. Antstolė S. Ž. priėmė patvarkymą Nr. S-17-76-1818 priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti (vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini)). 2017 m. sausio 28 d. ieškovas gavo antstolės S. Ž. 2017 m. sausio 27 d. raginimą Nr. S-17-76-1820 per dešimt dienų nuo raginimo gavimo dienos sumokėti 6 379,58 Eur materialinio išlaikymo įsiskolinimą ir 109,49 Eur vykdymo išlaidas į antstolės depozitinę sąskaitą. Ieškovas nesutiko su nurodyta materialinio išlaikymo įsiskolinimo suma, nurodė, kad 2003 m. gegužės 19 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-1031-03/2003 buvo priteistas materialinis išlaikymas nepilnamečiui J. T. po 1 MGL kas mėnesį nuo 2003 m. balandžio 17 d. iki vaiko pilnametystės. Vykdomasis raštas dėl išlaikymo išieškojimo antstoliui A. A. buvo pateiktas 2004 m. gegužės 19 d., o 2005 m. vasario 15 d. vykdomoji byla užbaigta, grąžinus vykdomąjį dokumentą išieškotojai I. J. (T.) jos pačios prašymu. Faktiškai nuo 2004 metų iki išsiskyrimo 2015 m. sausio 29 d. ieškovas ir atsakovė gyveno kartu ir vedė bendrą ūkį. Marijampolės rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-538-570/2016 šalių santuokos sudarymo įrašas buvo panaikintas. Atsakovė, 2005 m. vasario 15 d. atsiimdama iš antstolio A. A. vykdomąjį dokumentą, patvirtino, jog tolesnis išlaikymo išieškojimas nereikalingas, iki vykdomojo rašto atsiėmimo dienos nesusidarė išlaikymo įsiskolinimas. Atsakovė Marijampolės rajono apylinkės teisme išnagrinėtoje santuokos nutraukimo ir tėvystės nuginčijimo byloje Nr. 2-538-570/2016 patvirtino šalių bendrą šeiminį gyvenimą iki santuokos sudarymo (duomenys neskelbtini). Ieškovas nuo faktinio bendro gyvenimo pradžios iki faktinio šalių išsiskyrimo 2015 m. sausio 29 d. visiškai išlaikė savo šeimą. Ieškovas pripažino, jog neteikė materialinio išlaikymo sūnui J. T. nuo 2015 m. sausio 29 d. Nurodytą dieną jis buvo sulaikytas Anglijos teisėsaugos institucijų ir kalintas iki 2015 m. spalio 17 d., vėliau deportuotas į Lietuvą, todėl neturėjo galimybės gauti pajamų ir teikti vaikui išlaikymą.

Atsiliepimas

3. Atsiliepimų į ieškinį nebuvo gauta.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Marijampolės rajono apylinkės teismas 2017 m. spalio 11 d. sprendimu patenkino ieškinį: sumažino antstolės S. Ž. nustatytą 6 379,58 Eur ieškovo išlaikymo įsiskolinimą nepilnamečiam sūnui J. T. pagal atsakovės pateiktą vykdomąjį dokumentą Nr. N2-1031-03/2003 ir nustatė, kad išlaikymo įsiskolinimą sudaro 760 Eur, priteisė iš atsakovės ieškovui 531,21 Eur bylinėjimosi išlaidas, valstybei 13,62 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidas.

5. Teismas sprendė, kad aplinkybė, ar gavo atsakovė pinigų sumas, nurodytas pirkimo–pardavimo sutartyse, kitokias sumas pagal pardavimo sandorius, nėra šios bylos ginčo dalykas, ginčas byloje kilęs dėl to, ar ieškovas teikė vaikui išlaikymą po to, kai atsakovė iš antstolio A. A. atsiėmė vykdomąjį raštą, ir ar yra susidaręs įsiskolinimas tuo laikotarpiu. Teismas konstatavo, kad antstolė pagrįstai priėmė vykdyti vykdomąjį raštą, nes jam vykdyti terminas pagal antstolei pateiktus duomenis nebuvo pasibaigęs, kitų aplinkybių antstolei nebuvo nurodyta. Motyvuodamas tuo, kad antstolė pagal savo kompetenciją turi skaičiuoti išlaikymo įsiskolinimą, jį sumažinti pati antstolė gali tik esant išieškotojo sutikimui, teismas nesutiko su atsakovės argumentu, jog yra reikšminga tai, kad ieškovas neskundė antstolės patvarkymo dėl įsiskolinimo dydžio Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 510 straipsnyje nustatyta tvarka. Teismas pažymėjo, kad ieškovas, sužinojęs, jog yra paskaičiuotas išlaikymo įsiskolinimas, kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl jo sumažinimo, t. y. jis nesutiko su antstolės patvarkyme nurodytu įsiskolinimu ir nebuvo pasyvus.

6. Nors atsakovė įrodinėjo, jog ieškovas nedirbo, neturėjo pajamų ir neteikė vaikui išlaikymo po vykdomojo rašto atsiėmimo, išskyrus sumas, išvardintas išraše, teismas vertino, kad atsakovė, būdama vaiko turto uzufruktore, turėjo pareigą visu laikotarpiu nuo išlaikymo priteisimo dienos, veikdama vaiko interesais, žiūrėti, ar tėvas teikia vaikui išlaikymą, negaudama išlaikymo vaikui per beveik 12 metų laikotarpį (nuo 2005 m. gruodžio 15 d. iki 2017 m. sausio 27 d.) atsakovė būtų grąžinusi vykdomąjį raštą vykdyti antstoliui, būtų daug anksčiau išsiaiškinusi pas antstolį ar advokatą, kokia tvarka tai gali atlikti. Teismas konstatavo, kad atsakovė neįrodė, jog anksčiau nepateikė vykdomojo rašto antstoliui, nes nežinojo, kaip tai padaryti ar gauti vykdomojo rašto dublikatą. Teismas sprendė, kad atsakovė taip pat neįrodė, jog vykdomasis raštas buvo prarastas, prie jo praradimo prisidėjo ieškovas. Teismo vertinimu, aplinkybė, jog atsakovė turėjo pakankamai lėšų vaikui išlaikyti, savaime nereiškia, kad ieškovas visu laikotarpiu neteikė išlaikymo vaikui.

7. Teismas, įvertinęs visus byloje esančius įrodymus, padarė išvadą, kad šalys gyveno faktinėje šeimoje laikotarpiu nuo 2005 m. vasario 15 d. iki 2015 m. sausio 29 d., kuomet ieškovas buvo įkalintas Jungtinėje Karalystėje. Tai, kad atskirais laikotarpiais šalys gyveno užsienyje, atskirais laikotarpiais vienas gyveno užsienyje, kitas – Lietuvoje, nereiškia, jog šalys nepalaikė faktinių šeiminių santykių. Teismas pažymėjo, kad santuokos įrašo panaikinimo byloje šalys nurodė, jog nuo 2011 metų iki 2015 metų sausio mėnesio gyveno užsienyje, bendro ūkio neveda nuo 2015 metų sausio mėnesio. Teismas konstatavo, kad atsakovė neįrodė, jog laikotarpiu nuo 2005 m. vasario 15 d. iki 2017 m. sausio 27 d. ieškovas visiškai nevykdė pareigos teikti išlaikymą sūnui, byloje esantys įrodymai leidžia daryti išvadą, jog šalys gyveno faktinėje šeimoje iki 2015 metų sausio mėnesio ir kartu išlaikė nepilnametį sūnų. Teismas pažymėjo, kad byloje dėl santuokos akto įrašo panaikinimo šalys naudojosi advokatų (padėjėjų) pagalba ir derindami santuokos akto įrašo panaikinimo pasekmių sutarties sąlygas, esant išlaikymo įsiskolinimui už 11 metų, būtų aptarę šį klausimą, tačiau to nepadarė. Be to, tuo metu šalys susitarė pakeisti 2003 m. gegužės 19 d. teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-1031-03/2003 nustatyto išlaikymo sūnui dydį, padidinant jį iki 140 Eur. Teismas pažymėjo, kad teismo sprendimu priteistas nustatyto dydžio išlaikymas vaikui savaime nereiškia, jog tėvai negali susitarti, kad išlaikymas vaikui bus teikiamas kitokia nei teismo sprendime nurodyta forma, jeigu išieškojimas nevykdomas antstolio priverstinai. Teismas konstatavo, kad ieškovas teikė vaikui išlaikymą tuo metu, kai vykdomasis raštas buvo grąžintas atsakovei, įsiskolinimas, išskyrus laikotarpį, kai ieškovas buvo įkalintas ir neturėjo pajamų, paskaičiuotas nepagrįstai, todėl sumažino išlaikymo įsiskolinimą. Teismas nurodė, kad laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki 2017 m. sausio 27 d. iš viso nebuvo teisinio pagrindo skaičiuoti išlaikymo įsiskolinimą, nes sutartimi dėl santuokos įrašo panaikinimo šalys pakeitė išlaikymo dydį, ieškovas vykdo sutartį ir kas mėnesį moka sūnui išlaikymą po 140 Eur.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

8. Apeliaciniu skundu atsakovė prašo panaikinti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 11 d. sprendimą ir atmesti ieškinį. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1. Ieškovas neskundė antstolio veiksmų, neteikė informacijos dėl skolos sumažinimo, nebandė įrodyti, kad teikė išlaikymą sūnui. Ieškovas 2005 metų pradžioje prašė atsakovės atsiimti vykdomąjį raštą iš antstolės, tikindamas atsakovę, kad gera valia teiks išlaikymą, tačiau iš rašytinių įrodymų matyti, jog ieškovas tik tris mėnesius teikė išlaikymą – 2005 m. vasario 18 d. pravedė 150 Lt, 2005 m. kovo 21 d. – 120 Lt, 2005 m. balandžio 21 d. – 120 Lt. Kitų duomenų apie ieškovo atliktus mokėjimus byloje nėra, ieškovas jų taip pat nepateikė.

1.2. Atsakovė neprivalėjo įrodinėti aplinkybių dėl nesikreipimo į antstolį 12 metų, vykdomojo rašto praradimo, nežinojimo, kokia tvarka gauti vykdomojo rašto dublikatą, nes šios aplinkybės šioje byloje nėra reikšmingos, be to, tokių aplinkybių neįmanoma įrodyti. Atsakovė šiuo atveju įgyvendina savo pareigą, maksimaliai atsižvelgdama į nepilnamečio vaiko interesus, kurie yra pažeidžiami, sumažinant teiktino išlaikymo įsiskolinimą.

1.3. Ieškovas bandė liudytojų parodymais įrodinėti, kad gyveno kartu su atsakove, tačiau ir pats ieškovas, kalbėdamas apie nuomotas gyvenamąsias vietas, kuriose tariamai gyveno su atsakove, negalėjo nurodyti nuo kada iki kada ir kur gyveno su atsakove. Liudytojos A. K. parodymai prieštarauja atsakovės rašytiniams įrodymams, be to, ji nebuvo šalių sūnaus mokytoja – mokytoja buvo L. K. Liudytoja R. S. teigė, kad į (duomenys neskelbtini) gatvę šalys atsikraustė 2002 metais, tuo pačiu liudijo, kaip šalys bendravo nuo 1999 metų birželio mėnesio, (duomenys neskelbtini) jiems gimė sūnus. Liudytoja R. D. maišėsi anūko varduose ir nežinojo, kad šalys yra išsiskyrusios. Atsakovės atstovas teismo prašė įvertinti tokius liudytojų parodymus, tačiau teismas dėl to nepasisakė. Apeliacinės instancijos teismas tokius liudytojų parodymus turėtų įvertinti CPK 300 straipsnio požiūriu.

1.4. Civilinėje byloje Nr. 2-538-570/2016 aplinkybės dėl šalių gyvenimo kartu nebuvo nustatinėjamos ir dėl jų nebuvo pasisakyta, nes byla buvo baigta iš ieškininės teisenos perėjus į ypatingąją teiseną. Dėl to nurodytos aplinkybės šioje byloje neturi prejudicinės galios. Šioje byloje jos buvo įrodinėjamos, tačiau teismas jų tinkamai netyrė, nors šeimos bylose teismas turi būti aktyvus.

1.5. Šalių gyvenimas kartu savaime neįrodo prisidėjimo prie vaiko išlaikymo fakto. Atsakovės nuomone, ieškovas iki 2011 metų, kai išvyko į užsienį, neįrodė gyvenimo kartu, taip pat atsakovas net neįrodinėjo prisidėjimo prie nepilnamečio sūnaus išlaikymo nei laikotarpiu, kai šalys buvo nesusituokusios, nei laikotarpiu, kai po santuokos sudarymo gyveno kartu. Atsakovė yra pateikusi rašytinius įrodymus apie savo gyvenamąją vietą, pajamas, kurie įrodo, kad ieškinys yra nepagrįstas.

Atsiliepimas

9. Ieškovas atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

Šalies argumentai

2.1. Apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, jog ieškovas 2005 metų pradžioje prašė atsakovės atsiimti vykdomąjį raštą iš antstolės, yra neteisinga ir byloje neįrodyta.

2.2. Teismas sprendime padarė teisingas ir pagrįstas išvadas, jog laikotarpiu iki 2015 metų sausio mėnesio ieškovas materialiai išlaikė savo sūnų, gyvendamas kartu šeimoje.

2.3. Teismas teisingai vertino byloje apklaustų liudytojų parodymus ir padarė išvadą, jog liudytojos savo parodymais patvirtino, jog šalių santykiai buvo ilgalaikiai ir vieši. Mokytoja A. K. neprisistatė kaip nepilnamečio J. T. pradinių klasių mokytoja, o nurodė, jog tuo metu dirbo (duomenys neskelbtini) mokyklos direktoriaus pavaduotoja. Liudytoja R. S. tiesiogiai ir dažnai matydavo šalis kartu atvykstant pas ieškovo motiną ir kartu išvykstant, pasiėmus ir nepilnametį sūnų. R. D. yra ieškovo senelė, greičiausiai dėl savo senyvo amžiaus suklydo nurodydama metus, tačiau iš esmės ji patvirtino bylos aplinkybes dėl šalių nuomojamų butų ir bendro gyvenimo.

2.4. Jeigu nepilnamečiui J. T. nebūtų teiktas išlaikymas, atsakovė galėjo vykdomąjį dokumentą pateikti antstoliui dar kartą. Aplinkybę, kad atsakovei yra žinomos vykdomojo rašto ar jo dublikato gavimo ir pateikimo antstoliui procedūros, patvirtina tai, jog šių metų pradžioje vykdomojo rašto dublikatas buvo gautas ir pateiktas antstolei vykdyti. Jeigu būtų susidaręs išlaikymo įsiskolinimas, jis atsakovės iniciatyva būtų aptartas sutartyje dėl santuokos sudarymo įrašo panaikinimo pasekmių, tačiau šalims sudarant šią sutartį, atsakovė nepageidavo įtraukti netgi įsiskolinimo už laikotarpį, kurį pripažįsta ieškovas (nuo 2015 m. sausio 29 d. iki (duomenys neskelbtini)).

10. Kitų atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl apeliacinio skundo ribų ir ginčo esmės

11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis), kurios nagrinėjamu atveju nenustatytos. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas taip pat nenustatė (CPK 329 straipsnis).

12. Byloje kilo ginčas dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui įsiskolinimo nustatymo.

13. Pirmosios instancijos teismas patenkino ieškovo reikalavimą ir sumažino antstolės nustatytą išlaikymo įsiskolinimą šalių sūnui nuo 6 379,58 Eur iki 760 Eur. Su sprendimu nesutinka atsakovė.

Dėl atsakovės apeliacinio skundo argumentų

14. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas neišsiaiškino visų bylai reikšmingų aplinkybių, netinkamai vertino įrodymus, dėl ko priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą. Jos nuomone, ieškovas, gavęs antstolės S. Ž. 2017 m. sausio 27 d. raginimą įvykdyti sprendimą, turėjo skųsti šiuos antstolės veiksmus, pateikti informaciją dėl galimo skolos sumažinimo.

15. Teisėjų kolegija su apeliantės argumentais nesutinka. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2003 m. gegužės 19 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. N2-1031-03/2003) šalių vaiko išlaikymui iš T. T. priteistas išlaikymas periodinėmis išmokomis po vieną minimalų gyvenimo lygį (toliau MGL) kas mėnesį. Vykdymo veiksmus pagal šio sprendimo pagrindu išduotą vykdomąjį raštą vykdė antstolis A. A. 2005 m. vasario 15 d. vykdomoji byla užbaigta vykdomąjį dokumentą grąžinus išieškotojai CPK 631 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu. Minėto sprendimo pagrindu išduotas vykdomojo rašto dublikatas 2017 m. sausio 27 d. pateiktas vykdyti antstolės S. Ž. kontorai. Antstolė tą pačią dieną priėmė vykdomąjį dokumentą vykdyti ir išsiuntė T. T. raginimą sumokėti 6 379,58 Eur įsiskolinimą. T. T. ieškiniu 2017 m. vasario 8 d. kreipėsi į teismą, prašydamas įsiskolinimą sumažinti iki 760 Eur. Pagal ieškovo 2017 m. vasario 7 d. prašymą antstolė 2017 m. vasario 9 d. patvarkymu sustabdė vykdomąją bylą iki bus išnagrinėta civilinė byla Marijampolės rajono apylinkės teisme pagal T. T. ieškinį dėl materialinio išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiui vaikui dydžio sumažinimo.

16. Teisėjų kolegijos vertinimu, antstolė atliko veiksmus pagal savo kompetenciją (priėmė vykdomąjį dokumentą vykdyti, apskaičiavo įsiskolinimą, skolininkui išsiuntė raginimą), ieškovas pagrįstai neskundė antstolės veiksmų, o su ieškiniu dėl materialinio išlaikymo įsiskolinimo sumažinimo kreipėsi į teismą. Kasacinio teismo išaiškinta, kad teismo sprendimą vykdantis antstolis pagal savo kompetenciją neturi teisės nesant vaiko išlaikymui skirtas lėšas uzufrukto teise tvarkančio asmens sutikimo, sumažinti vaikui priteisto išlaikymo įsiskolinimo sumą, t. y. antstolis neturi teisės atlikti procesinius veiksmus, kurie keistų bylos šalių materialines teises ir pareigas ar materialinio santykio turinį, tokią teisę turi tik pačios šalys, jų atstovai arba teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-231-969/2016 ).

17. Neginčytinai nustatyta tai, kad pati apeliantė atsiėmė vykdomąjį dokumentą iš antstolio A. A. kontoros. Apeliantės skunde nurodyta aplinkybė, jog ieškovas 2005 metų pradžioje prašė apeliantės atsiimti vykdomąjį raštą iš antstolio yra neįrodyta, o ir nėra svarbi. Pritartina pirmosios instancijos teismui, kad teismo sprendimu priteistas nustatyto dydžio išlaikymas vaikui savaime nereiškia, jog tėvai negali susitarti, kad išlaikymas vaikui bus teikiamas kitokia, nei teismo sprendime nurodyta forma tuo metu, jeigu išieškojimas nevykdomas antstolio priverstinai.

18. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad nuo 2005 m. vasario 15 d. iki 2015 m. sausio 29 d. šalys gyveno kartu, kartu išlaikė ir nepilnametį sūnų J. T. Sutiktina su pirmosios instancijos teismu, kad tai, jog atsakovė, turėdama galimybes vykdomąjį dokumentą pateikti antstoliui dar kartą, to nedarė, patvirtina ieškovo nurodytas aplinkybes, kad šalių sūnui buvo teiktas išlaikymas. Analogiškai vertintina ir aplinkybė, kad sutartyje dėl santuokos sudarymo įrašo panaikinimo pasekmių civilinėje byloje Nr. 2-538-570/2016 nekalbama apie jokį susidariusį išlaikymo įsiskolinimą, nors šalys sutarė pakeisti nuo sutarties patvirtinimo dienos 2003 m. gegužės 19 d. sprendimu priteistą išlaikymo dydį iki 140 Eur.

19. Nesutiktina su apeliante, kad ieškovo, o tuo pačiu ir šalių minėtoje byloje pateikti procesiniai dokumentai buvo vertinami netinkamai. Visų pirma, pažymėtina, kad santuokos įrašo panaikinimo byloje tarp sutuoktinių pradžioje buvo pareikštas ieškinys ginčo teisena ir tik vėliau pereita į ypatingąją teiseną. Atkreiptinas dėmesys į byloje esantį I. T. prašymą laikinai išvykti iš Lietuvos Respublikos, kuriame ji nurodo, kad su sutuoktiniu buvo aptartos visos santuokos nutraukimo bendru sutikimu detalės (2 t., b. l. 61). Įtariamojo apklausos protokole I. T. nurodė, jog T. klausė dėl alimentų mokėjimo, tačiau ji jam aiškino, kad tai tik formalumas, kad pinigų vaikų išlaikymui nereiks mokėti (2 t., b. l. 74). Atkreiptinas dėmesys į 2016 m. gegužės 30 d. Marijampolės rajono apylinkės teisme gautą I. T. atsiliepimą į ieškinį civilinėje byloje Nr. 2-538-570/2016, kuriame ji pati nurodo, kad vadovautis 2003 m. gegužės 19 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo sprendimu dėl J. T. materialinio išlaikymo nėra pagrindo, kadangi, jos žodžiais tariant „šalių gyvenimas vėl buvo susikirtęs, buvo sudaryta santuoka“ (2 t., b. l. 103–105). Atsakovė minėtoje byloje pateikusi viešus duomenis apie ieškovo elgesį, kur teigiama, kad prisiekusiesiems Linkolno Karūnos teisme buvo pasakyta, kad T. gėrė ir nusiminė, kai jo žmona prakalbo apie skyrybas po 15 santuokos metų (2 t., b. l. 133).

20. Atmestini apeliantės argumentai dėl liudytojų A. K., R. S., R. D. parodymų vertinimo. Išklausius 2017 m. rugsėjo 20 d. teismo posėdžio, kuriame buvo apklaustos minėtos liudytojos, garso įrašą, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas, remdamasis šių liudytojų parodymais, pagrįstai pripažino, jog šalių santykiai buvo ilgalaikiai ir vieši. Sutiktina su apeliante, kad liudytoja A. K. nebuvo šalių sūnaus J. mokytoja, nes pati liudytoja prisistatydama nurodė dirbusi mokykloje, kurioje mokėsi šalių sūnus, ir esanti ieškovo motinos kaimynė. Netikėti šios, kaip ir kitų liudytojų parodymais, teisėjų kolegija nemato pagrindo. Tai, kad liudytojos parodė, jog šalys nuomojosi butą, nors tame bute, pasak apeliantės, nėra buvusios, nereiškia, kad jos, kaip ieškovo motinos kaimynės (liudytojos A. K., R. S.), ieškovo senelė (liudytoja R. D.), negalėjo žinoti tokios aplinkybės. Visos liudytojos patvirtino, kad šalys gyveno kartu, kartu atvykdavo pas ieškovo motiną, kad pas ją po pamokų ateidavo šalių sūnus J.

21. Pirmosios instancijos teismas vertino visus byloje esančius įrodymus – tiek ieškovo, tiek atsakovės pateiktus rašytinius įrodymus, šalių paaiškinimus, liudytojų parodymus ir išvadas padarė iš įrodymų visumos. Tai, kad teismas padarė kitokias išvadas nei tikėjosi apeliantė, nereiškia, jog įrodymai buvo vertinami netinkamai, pažeidžiant įrodymų vertinimo taisykles. Todėl atmestini apeliantės argumentai, kad vien jos pateiktais rašytiniais įrodymais turėjo būti atmestas ieškinys.

22. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų, kaip neturinčių įtakos priimto sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, teisėjų kolegija nepasisako.

23. Apeliantė pateikė naujus įrodymus (pasiekimų knygelės, pasiekimų įvertinimų kopijas), tačiau jų priimti neprašo. Teisėjų kolegija nemano, kad tokių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau, todėl atsisako juos priimti (CPK 314 straipsnis).

24. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas sprendimą priėmė visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjęs visas reikšmingas bylos aplinkybes, tinkamai įvertinęs byloje esančius įrodymus, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, nepažeisdamas nepilnamečio šalių sūnaus interesų. Apeliacinio skundo argumentais keisti ar naikinti priimto sprendimo nėra pagrindo, todėl atsakovės apeliacinis skundas atmestinas, 2017 m. spalio 11 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje

25. Ieškovas už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą patyrė 200 Eur išlaidų advokato padėjėjos pagalbai apmokėti. Ieškovo prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas, turėtas apeliacinės instancijos teisme, netenkintinas, nes pagal Lietuvos Respublikos Advokatūros įstatymo 34 straipsnio nuostatas advokato padėjėjas gali dalyvauti byloje tik pirmosios instancijos teisme, o nuo apeliacinio skundo surašymo ir pateikimo prasideda apeliacinis procesas.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Nijolia IndreikienėVirginija LozoraitytėTomas Romeika